Namas [Įėjimas, holas, svetainė]

Nesėkmingai bandydamas neatitrūkti nuo išorinio pasaulio, "renka" informaciją žvilgsniu, sekusiu tiek Audrey, tiek Gerard'o veiklą. Draugų palaikymas savijautą pagerina tik šiek tiek. Troško, kad šių pastangos duotų žymesnių vaisių, tačiau tiesiog neįstengė jaustis kitaip, o draugams meluoti nė nenorėdamas, neketino apsimetinėti. Aiškiai suvokė, jog jam paprasčiausiai reikia laiko.
Nekeisdamas kūno pozicijos prisimena, kad šiaip jau laiko rankoje stiklinę, o burnos ertmė, palytėta mažyčio vandens gurkšnelio sausros pojūčio nepanaikino. Jautėsi taip stipriai išsekęs, kad kūne "įmontuoti" jutimai veikė labai jau ribotai ir tik mąstymas leido kontakto su aplinkos dirgikliais neprarasti. Pritraukęs geriamąjį indą prie lūpų, skysčio nugeria ženkliai daugiau. Aiškiai jautė, kaip šis nubėga perdžiuvusia stemple į tuščią skrandį. Išleidęs gilų atodūsį, akis kilsteli į draugų pusę, šiuo metu pavydėdamas jiems gyvybingumo.
Audrey sugrįžus pamėgina pragiedrėti, tačiau ištįsęs, pilkšvą atspalvį įgavęs veidas anei kiek nepasikeičia, todėl atsidūsta, jausdamasis visiškai bejėgiškai. Prabunda ir kaltės jausmas. Juk niekaip negalėjo prisiversti atlikti elementaraus draugo, neabejingo aplinkinių veiksmams vaidmens.
Pasigirdus spiegiam Morrigan balsui, tepajaučia padažnėjusį širdies plakimą. Kad krūptelėtų jautėsi pernelyg bejėgiškai. Suprasdamas, jog imdamas ryškint, kad jam nusispjaut į veidą gausiai dengiantį "kūšyną" ar greičiau jau pakulas, nei plaukus primenančią ševeliūrą, pasiduoda draugės valiai. Dingtelėjo, kad jeigu patenkins Audrey užgaidą, mergina leis šiam pabūti ramumoje netrukdomam, pailsėti, todėl atsistoja, veiksmo metu vos nesukniubdamas ant žemės.

Besitąsydama po namus kartu su J, galiausiai suranda tinkamai apšviestą, lygų paviršių turinčią patalpą, o jei tiksliau - vonią, kuri tobulai tiko suplanuotam darbui pradėti. Iš kažkur atsivilkusi kėdę, ant jos pasodiną J, netrukus atsistodama veidas veidu. Draugo veide neįskaičiusi jokių naujų emocijų tik atsidūsta, ant spintelės padėdama didelę, rausvą dėžę.
Šią atidariusi išsitraukia medžiagos klostę, skirtą žmogų apsaugoti nuo krentančių gaurų. Pastaraja apdengusi Leto, vėl sugrįžta prie gausybe kirpimo priemonių, bei įrankiu prikrautos dėželės, iš kurios netrukus pasiima priemones, padėsiančias nuo J odos atskirti nereikalingus veidaplaukius.
Pilnai pasinėrusi į savo jau pakankamai seniai atlikta, bet tikrai mėgstamą darbą, ima niūniuoti aštuoniasdešimtųjų melodija, aplink draugą sukinėdamasi it bitutė. Ant grindų krentant pluoštams plaukų, o kiek aukščiau čiaukšint žirklėms, netrukus Morrigan sustoja.
Išsišiepusi it tapkutė, netrukus pasinaudoja purkštuvu, kurio dėka plaukų edit'inimo priemonę paskirsto tolygiai, o dar vėliau pirštukais pastato žymiai trumpesnius Jared'o gauriukus viršun. Negalėdama sulaikyti susikaupusio jaudulio, numeta "atliekomis" aplipusi skudurą nuo Leto, bei pasuka šį taip, kad galėtų save aiškiai matyti veidrodyje.
-Wheee! - supliaukšėdama delnais, kone pastrikinėja, neslėpdama džiaugsmo bei pasididžiavimo atliktu darbu. - Pažiūrėk koks tu gražus! - sukikena ir pati netrukus prisivilkdama arčiau veidrodžio, suraukdama antakius, bei ima kilnoti sau priklausančias rausvas ataugas.

Vis dar geranoriškai pasiduodamas Morrigan valiai, atsiduria vonios kambaryje per daug nesigilindamas, kokiu tikslu yra čia atitemptas. Sukritęs į kėdę, giliai atsidūsta nepatingėjęs žvilgsniu pasekti draugės veiksmų. Pamatęs galybę žirklių ir panašių, jo jau senokai nečiupinėtų bei akyse neregėtų priemonių, atsidūsta dar kartą, kietakaktiškai nesuprasdamas, kodėl Audrey šio apžėliuoniška išvaizda kliudo. Tačiau prieštarauti ir muistytis nepuola norėdamas draugei suteikti bent jau šiek tiek laimės, kadangi dauguma aplinkos aspektų bei stimulų jam buvo ne motais. Norėjo bent jau kaip nors atsilyginti už tai, kad yra toks šlykščiai viskam abejingas.
Kantriai kentėdamas visą ženklaus plaukų pertekliaus šalinimą, laiko akis užmerktas, leisdamas šioms pailsėti. Kone baiginėdamas užsnūsti išgirsta džiaugsmo kupiną merginos riktelėjimą, privertusį regos organus kaip mat praplėšti. Pasitikęs švytintį draugės veidą silpna šypsena, pritraukia ranką prie kaklo, nekantraudamas pasikasyti niežtinčius odos, kurią dirgino nubyrėję plaukai lopinėlius. Audrey paskatinus įvertinti galutinį rezultatą ir jį, žvilgsnį nuveda į veidrodį, netrukdamas pastebėti šiame kone ekstremaliai pakitusio savo atspind=io. Negalėdamas nuslėpti, kad merginos pastangos ir galutinis darbo rezultatas nenustebino, kiek praveria burną. Netikėtai pakilęs ant kojų ir laikydamas veide tą pačią, blausią šypsenėlę, ranką užmeta Audrey ant sprando, prisitraukdamas šios kūnelį arčiau. Draugę švelniai apkabinęs, pasuka galvą taip, kad pakštelėti į Morrigan skruostą taptų vienas juokas. Išreiškęs nesuvaidintą dėkingumą ir susižavėjimą draugės rūpesčiu, prasižioja:
- Esi nepakeičiama,-murmtei anaiptol nepriekaištaudamas. Greičiau jau žavėjosi tokia merginos savybe. Pagaliau nuo draugės atlipęs, sulenkia nugarą duodamas suprasti, kad apsunkusį, nuovargio kamuojamą kūną sunku išlaikyti "padorios" formos.
- Man tikrai reiktų pamiegoti,-prataria pro šypseną, kiek šaipydamasis iš apgailėtinos savo būsenos. Abejas galūnes uždėjęs Audrey ant pečių, švelniai šiuos patrina.
- Juk žinai, kad tave myliu,-lepteli kiek ne į temą, tačiau visiškai nuoširdžiai, lyg itin sėkmingas Morrigan mėginimas sutvarkyti jo išvaizdą tebežavėtų patį kūno savininką.

Besidžiaugdama savo rezultatu, nepaleidžia šypsenos iš savojo veido, bei netrunka pastebėti ir kiek pragiedrėjusios Jared'o nuotaikos. Tik dar labiau nudžiugusi, iš įpročio ir emocijų masto ima kone šokinėti vietoje. Suglaudusi delniukus ties smakru, bando susilaikyti necypavus.
Netikėtai priartėjus ir pačiam Leto, atsako į šio apkabinimą, kilstelėdama vieną koją, sulenkdama ją ties keliu. Atsiplėšusi, nepaleidžia draugo žvilgsnio.
-Haa! Aud vienintelė ir nuostabi! - sučiauška, pirštuku parodydama į save.
Visai ne už ilgo atkreipusi dėmesį į J stovėseną, o dar vėliau ir į ištartus žodžius, atsidūsta. Apėjusi kėdę, priartėja prie rausvosios dėžės į ją imdama krauti iš ten pirmai iškrapštytus objektus.
-Pailsėk, pailsėk. - sumurma, nusukdama veidą, bei nuslėpdama klastingą šypsenėlę. - Nes ryt tikrai pasiautėsim! - sukrykščia, sugestikuliuodama rankomis. - Išsitempsiu tave lauk ir nepriimsiu jokių "ne". - taria taip, lyg būtų užtikrinta, jei draugas atsisakys ištemps jį piktuoju.
-Aš ir tave myliu. Be to, pavaišinsiu tave vakariene kitą kartą. Tik primink. - eilinį kart sučiauška, rankose tempdama lagaminėlį, bei priartėdama prie Jared'o. - Susimatysim. - prisislinkusi arčiau, pakštelėja vyrui į skruostą, dar kartą užmesdama akį į šio veidą. Mažu, netrukus ten pasirodys kokie liūdesio ženklai ir Aud privalės likti čia, bei virti vegetarišką sriubytę, kad tik pagerintų draugo nuotaiką. Nieko įtartino nesuuodusi, pamoja ranka, grįždama atgal į svetainę. Akimis sugaudžiusi ten gan ilgai tūnojusį Gerard'ą, veide iškart nutaiso apgailestaujančią mimiką. Priartėjusi suima šį už rankos, pritraukdama prie savęs.
-Misija baigta. - džiaugsmingai sušnabžda, prisiglausdama prie Way'aus. - Galime grįžti atgal į Gummy Rock'ą. - žodžius ištaria taip, lyg būtų suplanavusi nuveikti ką nors itin smagaus ir taip atsilyginti už visą tai laiką, kuri draugas turėjo pralaukti. Nesuradusi priežasties ilgiau tūnoti Obilivion'e, kartu su Gee iškulniuoja lauk.

Visiškai pritardamas dėl merginos garsiai pareikštos pagyros sau pačiai, kelis sykius sulinksi, ganėtinai pakiliai šypsodamasis. Net pačiam buvo keista, kad lyginant su nuotaika, nūdusia jį prieš gerą valandą, jaučiasi tikrai geriau.
Galiausiai nustojęs stebėtis savo išvaizdos pokyčiais, kuriuos aiškiai perteikė nebe pelkių gyventojo atspindys veidrodyje, į Morrigan pasisuka pilnai. Intuicija kuždėjo, jog plaukų pertekliaus pašalinimo klausimu ištiesta pagalbos ranka dar ne pabaiga ir per kraštus besiliejantis draugės entuziazmas turi konkrečią reikšmę. Kadangi tikrai nesitikėjo, jog Audrey šaus į galvą užsigeisti jį kažkur išsitempti, nemalonų nustebimą išreiškia kiek surauktais antakiais. Akivaizdu, jog mintis kur nors pasitrinti jo visiškai nežavėjo. Ketino prasižioti, pulti prieštarauti, tačiau suvokia - neturi jokio kito pasirinkimo. Žinodamas Audrey būdą, o ši apie ketinimus pranešė ir žodiškai, belieka tik nusileisti. Topteli, jog atsidėkodamas draugei už talką, galėtų išpildyti dar vieną jos norą, net jeigu tektų perlipti per save patį.
Merginai palinkus ir davus užuominą į spėjimą, kad ši ketina šalintis, spėja Audrey į skruostą "atpakštelėti" atgalios.
- Ačiū tau už viską. Ačiū jums abiems,-nusišypso nepamiršdamas padėkoti tiek Morrigan, tiek bala žino kur besitrinančiam Gerard'ui. Kuomet Audrey luokteli pro duris laukan, pats pasilieka vonios kambaryje, ketindamas pasinaudoti šios funkcija higienos klausimais. Nusimetęs drabužius, palenda po dušu.
Prabėgus geram laiko gabalui, netrunka atsidurti svetainėje nusprendęs, kad neturi visiškai jokio noro miegoti antrojo namo aukšto miegamajame. Per daug stimulų pradėti galvoti apie tai, kas skaudina. Sukritęs į šiame kambaryje stovinčią sofą, įsispokso į lubas nevalingai susimąstydamas, kad nepaisant bjaurios realybės, turėtų gyventi toliau. Genamas tokios pozityvios minties užmiega, leisdamas kūnui bei išūžtai galvai pailsėti.

Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, pasistengia kuo greičiau Heleną išsitempti iš apkarsti spėjusios Cath vakarėlio, prieš tai nepamiršęs atsisveikinti su Aud ir Gerard'u, bei gudriai išsisukti nuo šių klausimų rankos susižalojimo ir apibaladoto veido temomis.
Kadangi aną kartą Barker buvo iš Oblivion'o išsitempusi didžiąją dalį savo mantos suvokia - nori nenori, reikia užsukti į vietovę, kurioje mergina glaudėsi visą pastarąjį laiką. Stengdamasis apsisukti kuo greičiau, Aaron'o bute surenka Helenos daiktus, tarp kurių pastebi ir galybę, tam tikros paskirties preparatų, sukėlusių didelį įtarumą.
Netrukę atvykti į Oblivion'ą, susidoroja su apsaugos sistema. Pastatęs automobilį garaže, nuskuba prie merginos sveikojoje rankoje nešdamasis keletą terbų. Atsidūręs svetainėje, atsisuka į Heleną. Iš tiesų nebeturėjo kada galvoti apie sužalotą kūno dalį. Vaistai, kurių sudedamasis komponentas buvo pagrinde kalcis bei vitaminai, kreipė aiškią nuorodą į dvi išvadas: arba Barker taip gelbėja nusilpusį organizmą, arba nori užtikrinti naujojo, dar tik bręstančio gerovę. Pratylėjęs didžiąją laiko dalį, giliai įkvepia jaučiantis reflekso virpėjimui. Nepasiryžta prabilti ir šį kartą. Silpnai nusišypsojęs, nuskuba į vonią supratęs, kad blogiausiu atveju vilkindamas žaizdos susitvarkymo procesą užsidirbs kokią infekciją. Be to, nebūtų leidęs sau pamiršti merginos reakcijos į kraują ir tai motyvavo kuo greičiau problemą uždangstyti. Higienos sumetimams tarnaujančioje aplinkoje atsidūręs, paknisa spinteles išsitraukdamas vaistinėlę. Nusirišęs kruviną skudurą, atlikinėjusį simbolinę funkciją, žvilgteli į ranką kiek sukrešėti spėjusios žaizdos kraštus aptepdamas jodu. Atsivyniojęs binto, apriša juo sužeidimą. Negalvodamas apie tvarką ir pedantiškumą, palieka viską išmėtytą, grįžęs į svetainę atgalios. Akimis iš karto susiradęs Helenos veidą, priplaukia artyn, atsidusdamas.
- Ar tu ką nors nuo manęs slepi?-kuo švelniau paklausia nenorėdamas įvaryti merginai emocinio šoko. Kad Barker suprastų, kas kirba jo galvoje, nukreipia akis maišų, talpinusių tiek draugės šmutkes, tiek vitaminizuotus preparatus, link.

Vis dar išgyvendama lengvą šoko būseną, visą pastarąjį kelionės laiką pratyli. Galvoje virė daugybe minčių, kurias žūtbūt reikėjo apmąstyti. Jautėsi ne tik plėšoma abejonių, bet ir pavargusi, tad galvoti apie viską darėsi itin sunku.
Vos jiedu pasiekia Oblivion'ą, net ir tamsoje skendintį namą peržvelgia kelis kartus, jusdama tą nenusakomai keistą jausmą, lyg pagaliau Hel būtų iš tiesų grįžusi į savo namus. Vien tokiam išgyvenimui padėjus bent kiek nusiraminti, automobiliui sustojus išlipa lauk, nusekdama paskui Jared'ą, kuris, nepaisant sužeistos galūnės apsiėmė tampyti merginos daiktus. Dėl šio fakto, žinoma, nesijausdama nei kiek geriau, tiesiog žvilgsniu susiranda draugo veidą, vos tik pastarasis sustoja. Laukdama šio pasisakant, kiek sunerimsta, o Leto atsidusus, suraukia antakius, veide suformuodama klausiamąją išraišką.
Vyrui nusprendus susitvarkyti daug nerimo imusią kelti žaizdą, nė kiek neprieštarauja, likdama stoviniuoti svetainėje, bei palydėdama tolstantį J akimis. Šiam dingus už vonios durų, leidžia sau apsidairyti po kambarį, kurį, atrodo, matė taip seniai. Akimis užkabinusi laikrodį, aikteli. Buvo pats laikas gerti Jared'o atgabentus vaistus. Vedama šios minties, nuskuba į virtuvę, iš kur atsigabena stilinę su vandeniu. Priklaupusi prie vieno iš krepšių, ištraukia kelis vaistų buteliukus, iš kurių ištraukia reikiamą kiekį vaistų, o pakuotes grąžina atgal į terbą. Išgėrusi reikiamus medikamentus, pastato tuščią stiklinę ant stalo, kai išgirsta grįžtantį Jared'ą.
Šiam prašnekus sunerimsta, bet pasekusi pašnekovo žvilgsnį, netrukus supranta, ką šis turi omenyje. Deja, tai nė kiek nepalengvina pačios užduoties.
-Jared'ai... - neišlaikiusi akių kontakto sunkumo, nunarina galvą. Jautėsi kalta, kad viskas taip negražiai išėjo, o visą kaltę, be abejo, prisiėmė sau. Pripildžiusi plaučius oro, o ir galutinai susitelkus, prabyla. - Aš laukiuosi. - ištaria, akimis susirasdama J veidą. Nė neįsivaizdavo kokią reakciją iššauks pastarieji merginos žodžiai, tad bent iš draugo minos stengėsi ką nors įskaityti. - Jau beveik pusantro mėnesio. - prikasdama lūpą, prideda. Kažkodėl buvo neapsakomai sunku šnekėti, tad nesugeba susikoncentruoti ir žvilgsnio vienoje vietoje neįstengia sulaikyti net kelioms sekundėms.

Heleną kamuojantį nervingumą jausdamas jau pačioje šios kalbos įžangoje, nuryja burnoje susikaupusius skysčius, emociniu pobūdžiu išgyvendamas lygiai tą patį, ką ir kalbančioji. Merginą be perstojo stebėdamas, užgniaužia kvapą suvokęs, kad finalinis raportas turėtų būti pateiktas jau visai netrukus.
Išgirdęs, daugiau nei netikėtą žinią, sustingsta. Šiuo metu niekaip nebūtų įstengęs apibūdinti sukirbusių jausmų. Regis, visi viduriai susisuko į didelį mazgą. Nenuostabu - net ir veido išraiška pasiliko neaiški, visiškai neįskaitoma.
Sėdi nepasikrutindamas dar kurį laiką, kol visiškai netikėtai šokteli į priekį čiupdamas Heleną į glėbį. Pagaliau informaciją suvirškinęs, išsišiepia taip plačiai, kad tuo metu bandyti prakalbti buvo beprasmiška. Stengdamasis euforiją reikšti kuo švelnesniu braižu, merginą apkabina silpnai, kone prieštaraujančiai jo paties asmeniniams įgeidžiams. Nė už ką šią akimirką nebūtų leidęs draugei atsiplėšti. Barker pridėtinė informacija - nėštumo periodą apibrėžiantis laikotarpis įtikino - merginos pilve bręsta jo, ir niekieno kito vaikutis. Ilgas savaites draskęs, gilias žaizdas palikęs dvasinis štilis, išgaravo akimirksniu, užleisdamas vietą kone svaiginančiam palaimos pojūčiui.
- Negaliu patikėti...-sušnabžda įstengęs skruostus plėšančią šypseną mažumėlę sumažinti. Nuo Hel tik minimaliai atsiplėšęs, uždeda delną ant šios skruosto, giliai įsistebeilydamas jai į akis.
- Būsiu... Tėtukas?-sukikena džiaugsmo kupinu balsu, mintį apie gręsiančią tėvystę traktuodamas kaip visokeriopai širdį salsinantį, mažą stebuklą. Vieną ranką nuo draugės atplėšęs, prideda ją prie Helenos pilvo, giliai, veik - svajingai atsidusdamas.
- O maniau, kad ši diena bus tokia pat sumauta kaip ir visos ankstesnės,-sukrizena sakinį interpretuodamas kaip vieną iš pavienių juokelių, dėl kurių konteksto analizavimo galvos sukti neverta.

Laukdama Leto reakcijos, tiesiog neįstengia žiūrėti pastarajam į akis. Niekaip negalėdama nuspėti, kaip elgsis draugas, vėl nunarina galvą, plaučius pripildydama oru. Pakankamai ilgą laiką užsitęsusi tyla, jokiu teigiamų emocijų, be abejo, neteikė. Tik visiškai netikėtai atsidūrusi Jared'o glėbyje, pagaliau leidžia blogoms mintims išsisklaidyti.
Su palengvėjimu atsidususi, nei nesiruošia nuo vyro bent kiek atsiplėšti, tad kiek įmanoma atsako į šio apkabinimą. Šiam atsitraukus, iškart užmezga akių kontaktą, mėgindama įskaityti J emocijas. Deja, ilgai kamuotis nereikėjo - vien Leto veido išraiška pilnai nusakė, kokius jausmus dar visai neseniai pranešta žinia sukėlė. Ir pati užsikrėtusi pozityvia nuotaika, išsišiepia, nesugebėdama slėpti, kad pagaliau, po šitiekos laiko, vėl jautėsi laiminga.
Nė nepajunta kaip viduje sukirbėję jausmai iššaukia Helenai dažnai pasireiškiantį reiškinį - ašaras. Pastebėjusi, kaip skruostu nurieda skaidrus lašelis, paskubomis šį nusivalo, trumpai nusijuokdama. Netrukus pajutusi Jared'o galūnę ant savojo pilvo, kelioms sekundėms nuleidžia galvą, regis, dar plačiau išsišiepdama.
-Atleisk... - pagaliau nusprendusi prakalbėti, pradeda nuo labiausiai ją kamavusios minties. Mergina taip norėjo atsiprašyti Jared'o už viską, bet tiesiog nežinojo nuo ko pradėti. - Atleisk, kad viską nuslėpiau. - lyg norėdama užtikrinti, kad taip šiuo metu svarbus žvilgsnių kontaktas nenutrūktų, abejomis rankomis, itin švelniai bei atsargiai suima Leto veidą. - Aš tiesiog labai bijojau, kad jis tave nuskriaus. - omenyje, žinoma, turėdama Sullivan'ą, bei šio grasinimus, pajaučia, kaip tariant paskutinius žodžius balsas užlūžta. Vėl į galvą įsipiršo mintis, jog Aaron'as greitu laiku pasirodys šiuose namuose ir įvykdys ne kartą merginai išsakytą planą. Kar ir kaip stengėsi neparodyti juntamos baimės, bei išgąsčio, norom nenorom veido išraiška tai išduoda.

Ypatingai džiugi išraiška veide, regis, sustingsta. Jau buvo pamiršęs, ką reiškia, kuomet skruostus plėšo maksimalaus platumo šypsena, mintys tampa šviesios, nelyginant - skaidrios, o kairiojoje krūtinės pusėje sudunksi apie jaudulį menantys tvinksniai.
Apie ašaras, ištryškusias iš merginos akių, praneša tik pakitęs balso tonas. Mažumėlę atsitraukęs, paima Heleną už rankos, pavesdamas ją į svetainės gilumą, kur pūpsojo itališkų baldų komplektas. Sukritęs ant sofos, paskui save nusitempia ir draugę.
Barker kalba jam, ne jokios abejonės, nepatiko. Išsiaiškinęs judviejų išsiskyrimo priežastį bei aplinkybes, merginos tikrai nekaltino, tad ir prasmės atsiprašinėti neįžvelgė. Surimtėjęs ir netgi įstengęs suraukti antakius, neigiamai papurto galvą.
- Heili...-šyptelėjęs, suima Helenos delnus, juos abu suglaudžia. Švelniai užspaudęs saviškiuose, kilsteli link veido, šoninę tiek jo, tiek Barker rankų kombinacijos dalį, prispausdamas sau prie nosies galiuko, lūpų bei smakro.
- Jeigu manai, kad tau reikia atsiprašinėti, klysti,-sušnabžda akių, šiltai lytėjusių į draugės veidą nuo jojo nenusukdamas nė akimirkai.
- Norėčiau susitarti tik dėl vieno,-priglaudęs lūpas prie merginos smiliaus, trumpam užsimerkia.
- Hel...-vos girdimai sumurma, regos organus iš po vokų ūmiai "ištraukdamas".
- Kad ir kas benutiktų, pažadėk būti su manimi visapusiškai atvira. Niekuomet skausmo ar rūpesčių netverk pati,-kadangi tonas skambėjo ganėtinai baugiai tik dėl to, kad buvo adekvatus absoliučiai rimtam, kampu šypteli norėdamas susidariusią atmosferą kiek praskaidrinti.

Paklususi Jared'o norui pakeisti veiksmo vietą, kartu su juo susėda į sofą, žvilgsniu atidžiai sekdama šio judesius. Žinoma, suprato, jog merginos šnekos jam ne itin patiks, bet jei nebūtų prabilusi ir toliau griaužtų save viduje. Leto prašnekus, susikoncentruoja tik į pašnekovą, plaučius netrukus pripildydama deguonimi.
Išklausiusi pirmąją draugo kalbos dalį, nunarina galvą. Norėjo paprieštarauti J, bet suvokė, kad kaip ir kiekvieną kartą, taip ir šį argumentų kovos nelaimės ir teks nusileisti Jared'ui. Kad ir ką pastarasis sakytų, Hel vis vien jautėsi daugiau ar mažiau kalta.
Leto pratęsus kalbą, sakiniu, primenančiu sąlygos įžangą, kilsteli galvą, žvilgsniu kaip mat susirasdama partnerio akis, į kurias skvarbiai įsižiūri. Nepaisant to, jog situacija buvo aprimusi, o pagaliau buvo saugi, kartu su J, visgi viduje niekaip nerado ramybės ir jautėsi kiek sutrikusi. Pilnai išklausiusi pašnekovo išsakytų žodžių, vos pastebimai, teigiamai sulinguoja galva.
-Pažadu. - labai silpnai, bet visapusiškai nuoširdžiai prakalba, vėl nunarindama galvą.
Jautėsi ne tik pavargusi, bet ir nežmoniškai išsiilgusi Jared'o glėbio, tad visai netrukus, šalin patraukusi besimaišančias suknelės klostes, prisiartina prie vyro, jį apsikabindama. Galva padėjusi šiam ant paties, akimirkai užmerkia akis, leisdama sau pasimėgauti harmoninga akimirka.
-Kaip aš tavęs pasiilgau. - vos girdimai sumurma, savas lūpas ne už ilgo priglausdama prie Leto kaklo.

Akimirką akis nuleidęs į šiltą judviejų rankų junginį, regos organus kilstelėja ūmiai, vos tik Helena pateikia priesaiką: tylią, tačiau nuoširdžią. Vainikuodamas momentą, kuomet abipusis sutarimas tenkina abi puses, išsišiepia tokia pačia, plačia, visus trisdešimt du dantis apnuoginančia šypsena. Bet euforinis momentas nesutrukdo jam įžvelgti nuovargio merginos veide, tad lyg palengvindamas jai dalią sėdėti, pats pilnai atremia nugarą į sofos atlošą, o draugę švelniai truktelėjęs, prišlieja sau prie krūtinės, abejomis rankomis švelniai, tačiau tvirtai apkabindamas šios kūną.
Išgirdęs sekantį, finalinį merginos sakinį, trumpam užgniaužia kvėpavimą. Tiesiog nesumoja ką galėtų atsakyti, juolab nieko keista, jog jautėsi taip pat kaip ir Barker. Leidęs anglies dioksidui pro šnerves prasisunkti, šonine nykščio dalimi palyti Helenos skruostą.
- O jei mes...-nutyla. Balsas skambėjo itin silpnai, kiek neryžtingai, todėl krenšteli. Lyg ir nebuvo tikras, ar į galvą šovusiomis idėjomis pasidalinti jam iš viso derėtų.
- Susikrautumėm mantas, įsėstumėm į Yukon'ą ir mautumėm toli, toli?.. Už miesto?-bemat užsiliepsnojęs entuziazmu pakrypusios pokalbio temos linkme, palenkia galvą taip, kad akys tiesiogiai liestųsi su Helenos veidu. Tikrai, nieko kito šiuo metu taip netroško, kaip galimybės su mergina pabūti vienui du, pamėginti keletą savaičių trukusį pragarą iš atminties ištrinti.

Leidusi sau pakankamai ilgą laiko tarpą mėgautis Jared'o artuma, šiam nusprendus palengvinti judviejų kūnų padėtį, prisiglaudžia prie vyro krūtinės, vėl užmerkdama akis. Norėjosi bent kiek pailsinti išvargusius regėjimui skirtus organus, tad vokus praplėšia tik tada, kai vėl išgirsta Leto balsą.
Suintriguota pašnekovo kalbos įžangos, žvelgia į jį žvilgsniu, menančiu apie tai, jog išklausys draugo idėjos, kad ir kokia ši būtų. Pastebėjusi J dvejones, smiliumi prisiliečia prie vyro skruosto, tikėdamasi, jog bent kiek jį padrąsins. Jared'ui galiausiai užbaigus sakinį klausiamąją forma, šypteli, visapusiškai šiai partnerio minčiai pritardama. Savo nuomonę išreiškusi teigiamu galvos linktelėjimu, nusprendžia, jog neturi nei jėgų, nei juo labiau minčių, kurias galėtų išsakyti balsu.
Visgi vien tik pagalvojus apie pabėgimą nuo miesto šurmulio, bei rūpesčių, darėsi gera, nekalbant, kad visą tą laiką galės vėl praleisti su žmogumi, kurio taip pastarąjį laiką trūko. Palaimingai atsidususi, pagaliau nusiramina, o viduje gimęs troškimas priverčia šiek tiek pasikelti. Atsargiai, lyg nebūtų visiškai tikra dėl savojo sprendimo, priartėja prie Jared'o veido, akimis sugaudama šio žvilgsnį. Lūpose išraičiusi šypseną, kiek įmanoma ilgiau nenutraukia akių kontakto, kol galiausiai visiškai priartėja ir įgyvendina taip ilgai brandintą norą - inicijuoja švelnų, kiek atsargų bučinį.

Kadangi akių nuo išsiilgo, tiek laiko tik vaizduotėje šmėžavusio Helenos veido nebuvo nuvedęs nė akimirkai, sutikimą menantį gestą pastebi vos tik jis yra atliekamas. Šyptelėjęs, smiliumi perveda išilgai merginos skruosto kritusios plaukų sruogos. Net ir tokie mažyčiai prisilietimai užpildydavo jausenos terpę pačiais šilčiausiai pojūčiais. Suvedus šiandienos įvykius į išklotinę, leidus sau pagalvot apie atomazgą, būtų buvę labai jau sudėtinga ironiškai nesukikenti. Ko gero nė viename jo gyvenimo etape, kuomet įvykius fiksuodavo filmavimo kamera, jo įkūnyti veikėjai nebuvo įsukti į tokį nenuspėjamo veiksmo verpetą. Tad smegeninėje žiojėjanti sveikos nuovokos dalis, galimybę imti ir netikėtai susimąstyti sąmoningai blokavo.
Sukrutus glėbyje laikomai merginai, atsipeikėja ir pats, įbesdamas į draugės veidą primerktą, smalsų žvilgsnį. Šiai palengva artinantis, delnu švelniai suima Helenos skruostą, tarytum nutuokdamas, kokia tarpusavio simpatijos išraiška turėtų dabar sekti. Dar prieš judviejų lūpoms susiglaudžiant, spėja užkabinti Barker veide įsižiebusią, maloniai nuteikusią šypsenėlę.
Atsargumas buvo nesvetimas ir jam, ir tai aiškiai atsispindi nuo jo priklausančioje, atsakomojoje bučinio dalyje. Nors kontaktas teikė neapsakomą malonumą, tikrai labai ne laiku toptelėja akivaizdus faktas - Heleną ši diena išvargino gerokai labiau nei jį.
- Mergyt, tu vos nulaikai nugarą,-tyliai kikendamas palengva atsišlieja ir lyg norėdamas nevalingai besiveržiantį, vaikėzišką juoką sutramdyti, prikanda apatinę lūpą. Tačiau plačios šypsenos, didžiu ir nuoširdumu stelbiančios likusią dalį veido bruožų sulaikyti nepavyksta.
- Manau, prieš sudorodama mano drovumo likučius turėtum pailsėti,-nors jau ir nebe kikeno, balsas vis tiek skambėjo linksmai. Dievaži, Helenos buvo beprotiškai pasiilgęs, tačiau prieš jiedviem deramai vienas kitu pasidžiaugiant, reikėjo išvalyti pasąmonę. Nuo visų tų Sullivan`ų, kraujo balų ir žaizdų rankose. O geriausia to alternatyva laikė paprasčiausią miegą.
Šoktelėjęs nuo sofos ant kojų, paima Heleną už rankų, jas nestipriai karstelėdamas.
- Eime...-sumurma, nelyginant nekantrus berniokas.

Bučinio pobūdį vis išlaikydama kiek atsargų, nedrąsų, Jared'ui nutarus atsiplėšti, ir pati atsitraukia, tiesa, kiek per staigiai. Žvilgsniu kaipmat susigaudo vyro veidą, taip, iš mimikos, mėgindama nuskaityti draugo emocijas. Suvokusi, jog lūpų kontakto nutraukimo priežastis tikrai nebuvo Helenos kaltė, įsiklauso į Leto tariamus žodžius.
Į šio kikenimą atsakiusi savuoju, kelioms sekundėms užmerkia akis, kol galiausiai nutylą. Žvilgsnį vėl nukreipusi į pašnekovo akis, nesusilaiko nenusišypsojusi.
-Tu teisus. - nors ir sunkiai, bet visgi pritaria J išsakytai minčiai. Nuovargis tikrai neveikė teigiamai, kad ir kaip Barker norėjo sėdėti ir tiesiog mėgautis buvimu su Jared'u.
Dar karta prajuokinta sekančių partnerio žodžių, kiek susigėdusi, vėl nuleidžia galvą, sukikendama. Keista, bet neleido sau galvoti, jog Leto, kaip ir pati Hel yra tiek pat nuvargęs, tad pastaroji mintis priverčia jaustis iš dalies kaltai. Akimis sekdama draugo veiksmus, sugriebia šio rankas, kaipmat pakildama nuo sofos. Vien tik stovėjimas ant kojų, kuris pasirodė itin sudėtingas uždavinys, priminė, kaip iš tiesų ją veikia nuovargis. Mintyse save nuteikusi, jog visai ne už ilgo galės pilnai pailsėti, palengva, kartu su Jared'u, pajuda laiptų, vedančių į antrąjį namo aukštą, taip pat ir miegamąji kambarį, link.

Kadangi snaudė pirmoje, taip vadinamoje, minkšto miego stadijoje, pro dalinai užliūliuotą pasąmonę prasismelkia keistas spaudimas kojūgaly, privertęs akims bemat prasiplėšti. Pasukęs galvą taip, kad pojūčio kaltininkę matytų kuo geriausiai, plačiai išsišiepia, net ir tamsiai mėlyna spalva nusidažiusioje aplinkoje Heleną atpažinęs nesunkiai. Sukrutęs, kisteli nugarą daugmaž atsisėsdamas. Abejas rankas ištiesęs Barker linkme, sugauna ją už liemens, bei atsitiesęs, ne tik atsigula pats, bet ir paguldo Heleną. Ant savęs, kadangi ankštoje sofoje kitaip susimodeliuoti buvo neįmanoma. Šoninę veido dalį priglaudęs prie merginos kaktos, priglaudžia prie jos lūpas, pirštų galiukais slysčiodamas po Barker odą.
- Jeigu nori pavadinti mane durneliu, mielai prašom,-sukikena nepraleisdamas progos iš savęs pasišaipyti. Dabar pagalvojus, pats sunkiai suvokė savo elgesio, grįsto stebėtinu atsargumu, būtinumą. Apsuptas jausmo, kėlusio plazdančių drugelių efektą, sumerkia akis, visokeriopai artuma mėgaudamasis.
- Ir ką aš bandau apgaudinėti...-sušnabžda gerokai tylesniu, nei jam būdinga kalbant balsu. Delnu suėmęs Helenos skruostą, šiek tiek atitraukia veidą, kad galėtų matyti draugės akis.
- Kiekviena mano kūne esanti ląstelė yra beviltiškai tavęs išsiilgusi, Helena,-užbaigia silpnai, tačiau visapusiškai nuoširdžiai šypsodamasis. Vidine nykščio dalimi pervedęs per Barker veidą, suglaudžia jųjų lūpas švelniam bučiniui.

Kadangi prie vyro prakiurksojo pakankamai ilgą laiką, o ir laikotarpis, nuo paskutinio Barker miego buvo pakankamai ilgas, nejučia pradeda snausti. Lėtai, bei visiškai nesąmoningai sulinkusi į itin nepatogia pozą, nusileidžia tiesiai ant Leto kojų, kas ir priverčia pastarąjį nubusti.
Sureagavusi ne taip greitai, kiek nustemba, visai šalia išvydusi vyro veidą, bet pakankamai greitai susigaudžiusi, nesunkiai paklusta Jared'o norui atsigulti kartu, tad sukrenta visai šalimais. Dėl vietos stokos ankštoje sofoje tenka kiek pasiprastinti, todėl dalinai atsigula ant draugo, lūpose išraitydama nedidelę šypsenėlę. Visgi situacijoje įžvelgė ironiją - juk abudu galėjo patogiai ir pilnavertiškai išsimiegoti didelėje lovoje miegamajame, bet būtent šiuo momentu kartu spraudėsi nedidelėje sofoje. Bet tai Helenai buvo nė motais, o regis tokia pačia nuomone pasižymėjo ir J, tad kiek įmanoma įsipatoginusi, ramiai prisiglaudžia prie partnerio kūno, jausdama kaip kūną užpildo maloni, artumos sukelta šiluma.
Draugui prabilus, nesusilaiko nesukikenusi, mat pašnekovo mintis buvo kiek netikėta. Delnu švelniai nuslydusi ties Leto veidu, prisislenka kiek arčiau, kad galėtų nieko netrukdoma prabilti.
-Mano kvailiukas. - sušnabžda, visiškai netrukus sukikendama, o Jared'o skruostą apipildama smulkučiais bučinukais.
Vyrui vėl prašnekus suklusta, vedama nedidelio smalsumo, bei, be abejo, noro vėl girdėti šitaip išsiilgtą J balsą. Draugo žodžiams tikrai paglosčius širdį, patenkinta nusišypso, kelioms sekundėms užmerkdama akis. Bučiniui tik dar labiau sušildžius jau ir taip itin malonų momentą, nesusilaiko įgeidžiui šį kontaktą pratęsti kiek galima ilgiau. Po atitinkamo laiko tarpo atsitraukusi, net ir pakankamai tamsioje patalpoje, nesunkiai įžvelgusi partnerio veidą, nusišypso, pirštais švelniai perbraukdama per Leto plaukus.
Jautėsi neapsakomai gerai, tad tiesiog neranda ką pridurti žodžiu, o tokios širdžiai malonios akimirkos, bereikalingomis šnekomis gadinti visiškai nesinorėjo. Pilnai įsipatoginusi, nepraėjus nei geroms penkioms minutėms tiesiog užmiega. Matyt šitaip ją veikė Jared'o artuma - geriau nei bet kokia lopšinė.

Kaip už paikumą sulaukęs tokios malonios bausmės, pritardamas pasigirdusiam Helenos juokui, kikena ir pats. Tačiau tik iki to momento, kai regos lauke atsidūręs merginos veidas priverčia dar kartą pajausti, kiek daug tiesos yra jo ne per seniausiai nuskambėjusiuose žodžiuose.
Kuomet nusvirusi draugės galva primena jam apie merginą kaustantį nuovargį, giliai įkvepia stengdamasis susikaupti. Miegui. Kadangi visą laiką stebėjo Barker veidą, netrunka suvokti, kada maždaug ši pasidavė organizmo poreikiui pailsėti. Dar gerą pusvalandį žvilgsnio trajektorijos nekeičia, važinėja pirštų galiukais po merginos odą, kol apsunkę akių vokai netikėtai atima sąmonę ir jam.
Rytas. Nepaisant susiklosčiusių įvykių, vis tiek negalėjo išsigydyti miego sutrikimų, kurie pasižymėjo draudimu kūnui ilsėtis ilgiau nei keturias valandas. Prabudęs, įsmeigia į lubas stebėtinai žvalų žvilgsnį. Netrukęs suprasti, kad Helena vis dar mieganti, pasistengia iš lovos išsiropšti kuo atsargiau, kad draugės neprabudintų. Pėdomis žemę pasiekęs, pasilenkia prie merginos, lūpas akimirką prispausdamas prie jos kaktos. Atsitiesęs bei ištempęs nugarą taip, kad pasirąžytų, suima pledo kraštelius bei ji timpteli, uždengdamas Barker pečius. Pasipriešinęs įgeidžiui stovėti ir miegančią Heleną tiesiog spoksoti, nušuoliuoja į vonios kambarį, kuriame atiduoda tradicinę duoklę higienai. Įsispraudęs į džinsus ir apsivilkęs marškinėlius su kažkokiu juokingu balvonu, pūpsančiu tiesiai ant krūtinės, nukeliauja į virtuvę. Pats, kaip visuomet, alkanas nebuvo, tačiau šiuo metu negalėjo galvoti apie nieką kitą, kaip apie Heleną ir tą mažytį vaikiuką, bręstantį Barker įsčiose.
Atsidūręs maisto gaminimo patalpoje, kurioje nešeimininkavo apgailėtinai ilgą laiko tarpą, pradaro šaldytuvą nustatydamas ar yra tinkamų produktų šviežių daržovių sriubai išvirti. Juk vitaminai. Palengva didžiąją dalį produktų susiradęs ir susistatęs šiuos ant stalo, nučiumpa puodą, kurį užpila vandeniu bei pastato ant dujinės užvirti. Tada nuplauna daržoves, tokias kaip bulves, morkas – nulupa/nuskuta, o šalutines - supjausto kubeliais. Išgirdęs puode besimakaluojančius purslus, įmeta sultinio kubelį, palengva, labai sistemingai, atsižvelgdamas į produktų kietumą, suberia ir daržoves. Sumažinęs ugnį, apsisuka ant kulno nukeliaudamas prie spintelių, kuriuose laikė žaliosios arbatos gėrimui skirtus atributus. Užpildęs arbatinuką, įberia šaukšteliu arbatžolių ir du puodelius, išmargintus kažkokia spalvota velniava.
Praėjus atitinkamai laiko atkarpai, gali pasididžiuoti ne tik garuojančia arbata, bet ir virtuvę gardžiu aromatu užpildžiusia sriuba, kurią patiekia deginto molio bliudelyje. Kadangi šiaip jau pasižymėjo perfekcionistiniu požiūriu, susišviečia, kad iki šabloniško tobulumo tetrūksta traškaus skrebučio, kurį sumani virtuvinė įranga parūpina. Sudėliojęs visą valgomąjį ir geriamąjį turtą ant padėklo, grįžta atgalios į svetainę, kurioje išvydęs tebemiegančią Heleną vaizdiniu visiškai nenusistebi. "Pakišalą" su ant jo sustatytais valgiais pastatęs ant nedidelio stiklinio staliuko, priklaupia prie sofos, pasilenkdamas prie Barker veido, kurį ima erzinančiai kutenti nosies galiuku, siekdamas merginą prižadinti.

Pakankamai greitai kietai įmigusi, pasiduoda visiškam kūną užvaldžiusiam letargui. Jau gana ilgoką laiko tarpą šitaip ramiai nemiegojo, turint omenyje jog pastarąsias savaites gyveno nuolatinėje baimėje, bei strese dėl aplink visą laiką zujusio Sullivan'o. Miego metu ne tik kad spėjo išsirangyti per didžiąją dalį sofos, bet tuo pačiu ir nusispardyti kūną dengusius patalus, mat nors ir namas buvo pakankamai didelis, bet bendra oro temperatūrą jame gerokai viršijo įprastinius dvidešimt laipsnių.
Dėka tikrai gilaus miego, prabudusio Jared'o, bei šio judėjimo nė nepajunta, tad nė kiek nekrustelėja, išlaikydama tokią pačią, pakankamai ilgai išgulėtą kūno pozą. Visą tą laiką, kol Leto plušo virtuvėje gamindamas pusryčius, ir toliau sėkmingai snaudžia, leisdama kūnui, bei mintims pailsėti ir atsigauti. Vos tik J grįžta, bei inicijuoja Hel žadinimo operaciją, dėl veidą apnikusio keisto, kiek erzinančio kutenimo, ganėtinai nenoriai praplėšia akis, kurias pasitinka ne tik neseniai nušvitusios saulės spinduliai, bet ir akiai malonus Jared'o veido vaizdinys. Itin keistai sureagavusi į pastarąjį faktą, kaipmat įsišiepia, neslėpdama nedidelės nuostabos. Atrodė, jog buvo pamiršusi apie vakarykščius įvykius ir draugą matytų pirmą kartą po šitiekos laiko.
Delnais staigiai sugriebusi vyro veidą, stipriais prispaudžia savas lūpas prie priklausančiųjų partneriui, inicijuodama ganėtinai juokingo pobūdžio bučinį. Visai netrukus atsitraukusi, nė sekundei neatplėšia akių nuo Leto veido.
-Labas rytas. - pavėluotai sušnabžda, neįstengdama nuslėpti palaimos kupinos šypsenos. - Tu labai ankstyvas. - keista, bet nors ir žinojo apie Jared'o miego ypatumus, visgi stebėjosi, kad po visų tų įvykių draugas įstengė miegui paaukoti tokį mažą kiekį laiko. Merginos žodžiuose taip pat buvo galima jausti nedidelį priekaišto prieskonį - jei ne šis vyro žingsnis, prikeliant Barker iš itin malonaus miego, būtų išsnaudusi dar mažiausiai kelias valandas. Bet, be abejo, bendras vaizdas Heleną paperka, ir tai priverčia ją tik dar labiau išsišiepti.
Ne už ilgo pakilusi, patogiai atsisėda, nugarą paremdama į aukštesnę sofos dalis. Nosį pasiekęs itin malonus maisto kvapas, priverčia burną prisipildyti skysčių, kas netrukus duoda žinią, jog Hel yra mažų mažiausiai alkana. Akimis ieškodama kvapus skleidžiančio maisto, netrukus sustoja ties ant stalo buvusiu padėklu. Rodos, tik dar labiau nušvitusi, pasisuka į Leto.
-Tu nuostabus! - sukrykštusi, puola vyrui į glėbį, pastarąjį kone nuversdama. Vis dar kikendama, neleidžia pasireikšti gana įprastiniam merginos kuklumui, bei pasiduoda poreikiui pavalgyti. Juk nė sekundei nepamiršo, kad maitintis turi už du.
Tad nusliuogusi nuo sofos, sugriebia indą su itin malonų aromatą skleidusia sriuba ir įninka į šios dorojimą. Tai, be jokios abejonės, buvo neįprasta, nes anksčiau Helena valgydavo itin mažais kiekiais. Akimis užkabinus J veidą, nesusilaiko nesukikenusi, nes nujautė, jog iš šalies atrodė mažų mažiausiai juokingai. Žinoma, būtų vyrui pasiūliusi prisidėti prie pusryčiavimo, bet šį kartą leido pasireikšti nedideliam godumui.

Vos tik išvysta praplėštų Helenos akyčių vaizdą, beregint nušvinta iššiepdamas visus kruopščiai prižiūrimus dantis bei paversdamas šypsnį labiausiai akį traukiančiu "dariniu" veide. Merginai panorus naujos dienos pradžią vainikuoti bučiniu, suspėja susivėpti ir atsakyti į tiek, kiek leido komiškas kontakto pobūdis ir neilga jo trukmė.
- Bonjour...-sušnara kai jiedu atsiplešia ir iš merginos lūpų išsprūsta rytinis pasilabinimas. Pasigirdus tęsiniui, labai teatrališkai atsidūsta ir nutaisęs nepiktybiškai, veikiau, pamaiviškai ironišką balso toną, taria:
- Na, taip. Didžiąją miego dalį pūpsojai išsikerojusi po visą sofą, tad pajutęs, jog baigiu išvirsti nebegalėjau ilgiau džiaugtis poilsio malonumais,-neiškentęs griausmingai nusijuokia, o tai reiškė, kad teisybės pastaruosiuose žodžiuose nėra. Arba yra, tačiau nepakankamai, jog "skundas" galėtų būti traktuojamas kaip nenuginčijamas faktas.
Pastebėjęs kur ilgainiui nukrypo draugės akys, išsišiepia nepraleisdamas progos kulinariniu šedevru, vėlgi, pamaivūniškai pasipuikuoti. Neabejodamas, jog merginos skrandis šiuo metu visiškai jokios veiklos neturi, pakrypsta link stalo norėdamas sugaudyti padėklą bei Helenai jį paslaugiai pristatyti. Kadangi Barker išreiškusi džiaugsmą puolė glėbin, pasidžiaugia, kad tuo momentu rankose nieko neturėjo. Laiku sureagavęs, sukikena, merginą pilvai apkabindamas bei stengdamasis nenuvirsti.
- Mano amžinas lunatikavimas bent jau tau išeis į naudą,-vis dar kalbėdamas ganėtinai tyliai, pasuka veidą nusėdamas Helenos skruostą smulkiais bučinukais. Mažumėlę susvyravęs, galų gale bumbtelėja ant žemės patupdydamas sėdynę. Vaizduodamas, lyg taip ir turėjo būti, susirango lotoso poza ir suvokęs, kad mergina dabar ketina į pusryčius įnikti, padeda šiai prisitraukti padėklą.
- Nesistebėk, jei užtiksi mane naktį virtuvėje, plušantį prie puodų,-pratęsia, tramdydamas prasiveržti norintį juoką. Primerkęs akis, sukurpia mąslią išraišką akis laikydamas nekintančioje trajektorijoje - Barker veidu.
- Yra net Simpsonų serija su tokiu momentu,-sukikena, o kadangi užtaisęs arbatos buvo dviem, ištiesęs nugarą nuo "pakišalo" vieną iš puodelių pasičiumpa. Nutilęs, palengva sriūbčioja gėrimą stebėdamas Heleną. Buvo ne tik įdomu sužinoti, kaip ji įvertins pastangas išvirti sriubą, bet ir pasigrožėti besimaitinančios draugės vaizdiniu, kuris jam atrodė be galo gražiai.

Nekreipdama didelio dėmesio į aplinką, bei jos veiksnius, leidžia sau deramai pasimaitinti. Jautėsi tikrai alkana, tad tą pačią sriubą į skrandį keldino pakankamai greitu tempu. Nuo Jared'o atnešto padėklo sugriebusi rūpestingai paruoštą, itin keliančios apetitą išvaizdos, apkepusį skrebutį, galiausiai paragauja ir šio "patiekalo". Maloniam skoniui nusėdus ant liežuvio, bei kartu su jau valgyta sriuba sudarius vieningą tandemą, užmerkia akis besimėgaudama vartojamu maistu.
-Mmm.. - visdar kramtydama visą masę, išleidžia, be jokios abejonės, teigiamą nuomonę menantį murmesį. Galiausiai viską nurijusi ir leidusi stemple nuslysti skrandžio link, atranda puikų momentą prakalbėti. - Be galo skanu. - prie šių žodžių pridedama dar ir teigiamą galvos linksėjimą, priverčia prieiti prie išvados, jog štai toks pusrytėlis Helenai tikrai patiko.
Visiškai netrukus ištuštinusi sriubos dubenėlį, bei suvartojusi skrebutį, atkreipia dėmesį į kažkokiu būdu ant žemės atsidūrusi Jared'ą.
-Nežiūrėk į mane šitaip. - dėl kažkokių priežasčių susigėdusi, nuleidžia galvą ir paslepia žvilgsnį po ant veido kritusiais plaukais. - Ha, dabar galėsim dirbti pakaitom. - nugirdusi draugo žodžius, suskuba į šiuos atsakyti. - Tu gaminsi maistą naktį, o aš dieną. - vos tik baigia savą kalbą, leidžia prasiveržti slopintam juokui.
Pro akis nepraslydus ir ant padėklo buvusios, Helenos itin mėgstamos žaliosios arbatos vaizdiniui, pakartotinai įsišiepia. Net ir tokia nedidelė smulkmena dar labiau praskaidrina rytą. Tikriausiai geresnio rytinio momento įsivaizduoti ir nebuvo įmanoma, žinant Helenos paprastumą ir pomėgį kuklesniems dalykams. Ištiesusi ranką stalo link, sugriebia pirmai nužiūrėtą puodelį su žalsvą atspalvį įgavusiu aromatingu skysčiu, bei kelių sekundžių bėgyje virinio gurkšteli.
Visai staiga pašoka, lyg būtų kažką prisiminusi. Vis dar buvo sunku priprasti prie vaistų gėrimo, tad per širdį persmelkia nedidelis rūpestis, jog vos per plauką apie tai nepamiršo. Ko jau ko, o pakenkimo vaikučiui niekada nebūtų sau atleidusi. Pakankamai greitai nurimusi, lėtai pakyla nuo sofos, o keramikinį indą pastačiusi ant to paties stiklinio staliuko, raminamo pobūdžio išraiška informuoja ir patį Leto. Nė kiek neskubėdama nužingsniuoja link savosios mantos, iš ten netrukus ištraukdama atitinkamą kiekį piliulių. Šias gniauždama delne, grįžta prie baldo, kuriame šiąnakt miegojo, bei ten netrukus patupdo savo sėdimąją. Į rankas grąžinusi puodelį, su iki tobulos gėrimo temperatūros atvėsusiu gėrimu, visai ne už ilgo burnoje pradangina būsimo vaikelio gerovei užtikrinti skirtus preparatus.
Sėkmingai užbaigusi tokį skanų gėrimą, puodelį pastato ant stilinio baldo, o žvilgsnį nutaiko tiesiai į J.
-Galvojau, kad tokio ryto daugiau niekada nebe sulauksiu. - atsidususi išsako galvoje zujusią ir ramybės nedavusią mintį. Pajutusi, jog taip nuostabiai prasidėjusios dienos nenori gadinti liūdnomis kalbomis, veidą papuošia šilta šypsena.
Kiek pasilenkusi, sugriebia Jared'o ranką, priversdama šį pakilti. Vyrą pasodinusi ant sofos, šypsenos pobūdį pakeičia į kiek nedorą. Lyg netyčia numetusi sau nuo pečių naktinukų petnešėles, akimis užkabina sužalotąją partnerio ranką. Pastarąją švelniai suimusi, atsargiai priglaudžia lūpas, imdama kilti aukštyn, kol pasiekia Leto kaklą. Leidusi sau įkvėpti išsiilgto draugo aromato, kelioms sekundėms užmerkia akis, besimėgaudama intymiu momentu. Šiek tiek atsitraukusi, leidžia J pasigrožėti atsivėrusiu apnuogintos merginos krūtinės vaizdu, kol jos pačios žvilgsnis nukrypsta kiek žemiau. Truputėlį nusileidusi, tik dar labiau išsišiepia, neslėpdama nedidelio jaudulio. Pirščiukais nuslydusi ties vyro diržo sagtimi, ima ją lėtai, erzinančiai, bei intriguojančiai atseginėti. Norėjo patenkinti jau kurį ilgą mintyse brandintą planą, o būtent dabar tam pasitaikė puiki proga. Nesunkiai susidorojusi ir su užtrauktuku, dar kartą pažvelgia partneriui į akis, lyg norėdama įsitikinti šios veiksmų sukelta vyro reakcija. Leidusi sau toliau darbuotis rankomis, apnuogina dalį apatinės Jared'o kūno dalies, prikasdama apatinę lūpą. Turint budresnę akį buvo galimą įžvelgti nedidelį neužtikrintumo bei susigėdijimo prieskonį. Visgi norui esant didesniam nei šalutiniai veiksniai, neleidžia ilgai susikoncentruoti į Helenos skruostus nudažiusį raudonį ir imasi esminio žingsnio, suteikdama draugui itin malonių pojūčių pirma rankutėmis, o vėliau ir burna. Žinoma, Barker veiksmai iš pat pradžių išlieka kiek nedrąsus, bet įgavusi daugiau stimulo, įninka į visapusiškai malonią judviejų sueities preliudiją.

Iš esmės, iš vietos nesijudindamas, atlikinėdamas tik elementarų judesį lūpomis, kad galėtų arbatą talpinti į skrandį, akių nenuveda nuo Helenos. Net jeigu įsijungtų priešgaisrinė sirena, trajektoriją nukreipti kita linkme būtų buvę velniškai sudėtinga. Ganėtinai kasdieniškame maitinimosi rituale įžvelgė tikrai kažką labai gražaus, kas beviltiškai prikausto dėmesį. Ilgainiui pajutęs, kad pradeda čiaumot žoleles ir burnoje jų gyvas galas privisę, svetimkūniui nepastebimai, be jokio garso suspjaudo į tą patį puoduką, kurį pastato ant netoliese stovinčio staliuko.
Helenai nestokojant tiek vizualiniais, tiek balso aspektais pranešti apie pusryčių nusisekimą, išsišiepia taip, lyg kas nors būtų pranešęs, jog laimėjo aukso puodą. Iš karto sukirba ir siekis draugę pusryčiais lepinti kasdien, tačiau mąsli išraiška aptraukia veidą vos tik pamėgina įsivaizduoti, ką galėtų pagaminti rytojaus dieną. Kartotis - ne jo stilius.
Aiškiai pajutęs kaip į jį susminga merginos žvilgsnis, pastebi jame taikų priekaištingumą, todėl nekaltai skėsteli rankomis.
- Nesakyk, kad tau nepatinka,-sumurma pro plačią šypseną, galvoje turėdamas tą nenutrūkstantį spoksojimą. Gera nuotaika trykštėte tryško, tad, kad Barker išprovokuotų griausmingą juoką, užtenka sąmojo ir šaunios šeimyninės idilės peizažo, iššokusio prieš akis Helenai kalbą tęsiant. Krūtinę užpildo keista šiluma. Niekad nemanė, kad įsisukęs į šeimyninį verptą jausis šitaip gerai ir tai mažumėlę gąsdino. Vargu ar tiek jis, tiek Helena atlaikytų dar bent vieną likimo smūgį.
Papurtęs galvą, nemalonias mintis nuveja į šalį, pilnai susikoncentruodamas į suzujusią draugę. Iš pat pradžių nelabai supranta šios reakciją, tačiau neilgas suvaikščiojimas iki terbų bei preparatų nurijimas sudėlioja dėmenis į vietas.
Pasigirdę sekantys žodžiai, keista, tačiau savotiškai nuramina. Pasirodo ne jam vienam negalvoti apie skaudžius netolimos praeities įvykius, sąmoningai blokuojamus sveiko proto, sudėtinga. Bet neketindamas leisti tobulam rytui net menkiausiai susikakot, tyliai šnypšteli, tarytum bandydamas Heleną gražiai nutildyti.
Iniciatyva pasižymintys, kiek netikėti merginos veiksmai, dėmesį prikausto gerokai labiau nei anuomet, kai rymodamas ant kilimo, apgaubtas įdomios, veik meditacinės būsenos stebėjo kaip dingsta sriuba. Greičiausiai nieko panašaus nesitikėjo, o ir spėjimas, kad Helena patyrusi baisesnę psichologinę negerovę suartėti nepanorės, nemaloniai kamavo. Įsivaizduodamas, jog galbūt Barker elgsenoje slypi kas nors neapčiuopiamo, nesusijusio su pirminėmis asociacijomis, sėdi kiek išsitempęs, pernelyg dažnai sausindamas burnos ertmę. Atrodė keistai. Keistai ir jautėsi. Tačiau "netyčiomis" atsidengę Helenos privalumai bei švelnūs prisilietimai, idiotiškus ledus pralaužia. Nė pats nepajunta, kaip išsprūsta susižavėjimo kupina aimenėlė. Rankas ant Barker uždeda, kūno linijas lytėdamas švelniai bei atsargiai, lyg dabar jo rankose būtų atsidūrusi neįkainojama meno vertybė ir Senųjų Rytų. Palinkęs prie draugės kaklo ima braukyti lūpomis, imituodamas lėtą žiopčiojimą. Iš galvos nebuvo išsivadėję, kaip merginą šios kūno dalies lytėjimas veikia. Praslydęs per kaklo duobutę, nukeliauja žemiau, nesusilaikęs ir krūtinės švelniai, tačiau vis dar be galo atsargiai pamyluot. Ir tik po laiko topteli, ką Helena yra pasirengusi daryti. Ir su kokia jam priklausančia kūno dalimi. Akimirką leidęs veide pašmėžuoti lengvai nuostabai, sulaiko kvėpavimą pastebėjęs, jog mergina jaudinasi, galbūt jai yra kiek nesmagu ar... Neįprasta, todėl nenorėjo pojūčių suaštrinti sava reakcija. Tik per plauką susilaiko neišskleidęs kikenimo, kurį draugė būtų galėjusi suprasti ne taip. Jam situacija bei judviejų elgsena pasirodė mažumėlę komiška.
Vos tik Helena pereina prie galutinės plano dalies, tyliai sugargaliuoja nė neketindamas apsimetinėti, kad merginos veiksmai nėra produktyvūs. Produktyvumu jie pasižymėjo. Ir dar kokiu! Palaimingi, bet nedažni oro virpesiai netrukus tampa draugei puikiai girdimi. Girdimi ir jam pačiam, tačiau tai nebetrikdė.

Visi tie švelnūs Jared‘o prisilietimai vertė vėl prisiminti tą senokai patirtą jausmą: abipusį geismą, bei nedidelį jaudulį, kuris tiesiog vertė kvėpavimą virpėti. Vyrui lūpomis slankiojant po ypatingu jautrumu pasižymintį merginos kaklą, kuris buvo patapęs kone Helenos silpnąją vieta, šiek tiek įsitempia, bet prisilietimų pobūdžio dėka visai netrukus atsipalaiduoja. Kiekvienas kontaktas tarp J lūpų, bei Barker odos buvo kaip mažytis gabalėlis palaimos, užpildančios visą kūną malonia šiluma, bei priverčiančia širdį plakti greičiau.
Stengdamasi kuo produktyviau įgyvendinti mintyse ilgai brandintą planą, kiek įmanoma bando nuslėpti gana įprastą reiškinį – kuklumą ir baimę padaryti ką nors ne taip. Visgi ilgainiui įsidrąsina ir viso darbo imasi su dar didesniu užsidegimu. Dėl ausis pasiekusių, iš Leto lūpų sklindančių garsų netrunka suvokti, jog atliekamas procesas tikrai nelieka be atitinkamų rezultatų. Ilgainiui ima jausti šiokį tokį pasitenkinimą. Juk šis nedidelis įvykis buvo dar vienas, nors ir menkas, bet visgi žingsnis į priekį jų santykiuose. Be to, tokioje pozicijoje galėjo jausti partnerį visu stotu.
Deja, bet kad ir kaip puikiai suvokė, kokio pobūdžio potyrius šios veiksmai kėlė draugui, geismas padaro savo ir priverčia Barker kiek atsiplėšti. Leidusi sau kelias sekundes atsikvėpti, bei apmąstyti pastaruosius veiksmus, šiek tiek nuleidžia galvą, lyg bandytų slėpti veide atsiradusią, kiek nedrąsią, nedidelį susigėdijimo prieskonį turinčią šypsenėlę. Vis dar galvoje netilpo, kaip ši įstengė persilaužti, bei įveikti savo kuklumo barjerą, bei leisti sau įgyvendinti vieną iš savo erotinių fantazijų. Likusi patenkinta pastaruoju savo poelgiu, netrukus leidžia aistrai užvaldyti kūną, tad atsitiesia, ganėtinai staigiai bei aršokai nuversdama Jared‘ą ir tokiu būdų priversdama šį atsigulti.
Galutinai nusprendė šį kartą imtis iniciatyvos pati, tad lūpose išraičiusi šelmišką šypseną, iškelia draugo rankas į viršų, šio klubus apsižergdama kojomis. Pasilenkusi nuslysta žemyn, pirštų galais suimdama vyro dėvimos maikutės kraštus, tam, kad galėtų nesunkiai drabužį pašalinti. Ne už ilgo su užsibrėžta užduotimi susitvarkiusi, gali pilnai mėgautis atsivėrusiu partnerio kūnu. Lygiai tuo pačiu, kurio visą tą laiką, kurį turėjo praleisti su ne itin stabilios psichikos Aaron‘u, šitaip geidė, prie kurio norėjo prisiglausti ir nieko nevaržoma liesti. Tad kai galiausiai gauna proga visus mintyse pieštus piešinius įgyvendinti, lūpomis nuslysta ties Leto krūtine, šią švelniai liesdama liežuviu. Nepamiršo ir rankų, kurias „įdarbina“ drabužių šalinimo tikslais. Kildama viršun, pasiekia Jared‘o kaklą, ties kuriuo kurį laiką apsistoja. Nuslinkusi ties draugo ausimi, šią gnybtelėja dantukais, išleisdama tylų kikenimą. Tartum norėdama išpirkti šią nedidelę išdaigą, netrukus priartėja prie J lūpų, į kurias aistringai įsisiurbia.
Kuo toliau, tuo labiau kylant geismui, neįstengia užtęsti bučinio ilgiau, tad atsiplėšia, tuo pačiu paskubomis, kone nudrasko ant kūno esančius naktinukus. Su tomis pačiomis kelnaitėmis ilgai neužtrukusi, pašalina ir šias. Dabar, kai buvo nuogut nuogutėlė, galėjo pilnai susikoncentruoti į judviejų kūniškų malonumų plėtrą. Ne tik troško priglusti prie draugo, susilieti su juo, bet ir norėjo, jog šis ją liestų, glamonėtų, bei geistų.
Neįstengdama daugiau savęs žaboti, tiesiog inicijuoja esminį sueities procesą, tuo pačiu imdama lūpomis slankioti Jared‘o kaklu, žandikaulio linija, kol pasiekia burnos ertmę, kad galėtų netik įkvėpti šio atodusio, bet ir pradėti dar vieną, itin intensyvų, bei aistringą bučinį.

Pilnai pasinerdamas į potyrius, nepajėgia sulaikyti garsinės gamos - atodūsių sumišusių su deguonies pasisavinimu, besiveržiančių taip pat natūraliai kaip ir kvėpavimui. Ištiesęs rankas Helenos pakaušio link, ima pirštais švelniai slidinėti po šios plaukus, kartkartėmis sudejuodamas kiek garsiau, nei galbūt buvo planavęs. Vos tik mergina atsiplėšia, bemat praplėšia po vokais slėptas akis, įsmeigdamas jas į priklausančiąsias draugei. Šiuo metu nereikėjo daug proto, kad suprastų, jog judviejų galvose sukasi tokio pat ar bent jau panašaus pobūdžio mintys.
Sukniubęs į Barker kaklą bei glamonėdamas šį lūpomis, pirštų galiukais itin švelniai perbėga per jos nugarą, galbūt siekdamas sukelti draugei virpuliuką.
Nuverstas ant sofos, kurioje prieš keletą valandų užsiiminėjo gerokai nykesne veikla, išsišiepia leisdamas rankoms tiriamai nuvingiuoti šilko švelnumo merginos oda. Kadangi pastarąjį metą švelniausiu jo čiupinėtu dalyku buvo tapęs gitaros pagrindas, nejučiomis dingteli, jog į gyvenimą grįžusi pilnatvė tapo neįprasta nuo kūniškos artumos atbukusiems jutimams. O šiuos prie kūniškų malonumų pripratinti išpuolė puiki proga.
Užkabintas Helenos lūpose šmėkščiojančio šypsnio, bemat susivokia kaip stipriai trokšta į jas įsisiurbti. Tačiau mintį pačiam griebtis iniciatyvos nuveja. Kažkodėl dingojosi, kad turi leisti merginai toliau veikti, juolab visa stebėtinu ryžtingumu dvelkianti draugės elgsena, merginai būdinga nebuvo. Nenorėjo viso to sugadinti. Nors nutuokė - artimiausiu metu praras bet kokį sugebėjimą tvardytis. O iki tol, ganėtinai demonstratyviai mėgaujasi Helenos prisilietimais bei myluonėmis, mintyse ūmiai susigaudęs, kad visas tas paikas nesusipatoginimas galų gale išnyko.
Švelniai mainuodamas merginos kūno linijomis į Barker pradėtą (o kaip gi kitaip) bučinį įjunka atsakinėti bemat. Kadangi jautėsi neapsakomai įaudrintu, aistrai, goduliui bei geiduliui paėmus viršų, jauseną išreiškia lūpų kontakte, kuris nebėra panašus į jiedviem būdingus švelnius pasicmikinimus. Lyg siekė išnaršyti kiekvieną merginos burnoje esančią kertelę ar bent jau prisiminti pastarosios ertmės biologinę sudėtį.
Itin nekantraudamas pereiti prie viso ko esmės, su palaimos kupinu atodūsiu pasitinka lemiamą ėjimą, sujungiančius du kūnus į vieną. Mėgaudamasis tiek Helenos lūpų prisilietimais, tiek šiltu merginos kvėpavimu, atsimušančiu į jo odą, netrukus sukurptą dar vieną bučinį pasitinka su dar didesniu užsidegimu. Pilnai apjuosęs draugės liemenį rankomis pasiduoda įgeidžiui perimti vadeles į savo rankas, kad galėtų deramai pasimėgauti visu Barker kūnu.
Kilstelėjęs nugarą, nesunkiai pakeičia judviejų padėtis, merginą pilnai užguldamas. Atplėšęs lūpas nuo priklausančiųjų Helenai, neleidžia joms pailsėti, smulkiais prisilietimais palytėdamas josios skruostus, žandikaulio liniją, smakrą. Palengva keliaudamas žemyn, kurį laiką susitelkia ties kaklu, kurį "paraižo" liežuvio galiuku, nenutrūkstamai, tačiau itin švelniai siūbuodamas klubais. Apsistojęs draugės krūtinės lygyje, pilnai dėmesiu apipila ją, protarpiais pasidarbuodamas burnoje tūnančiu skonio organu ar aksominę odą švelniai grybštelėdamas dantukais, nejučiomis pasiduodamas aistrai, kurios dėka dviejų kūnų trintis pastebimai suintensyvėja. Neužilgo nusigavęs prie merginos lūpų, ūmiai bei giliai į jas įsisiurbia, rankomis veik tiriamai, tačiau kur kas stipriau važinėdamas Helenos šlaunimis.
Užlaikydamas lūpų kontakto vientisumą, kurį karts nuo karto akimirkai pertraukia gilesnis įkvėpimas, perdeda delnus ant Barker liemens, merginą nesunkiai kilstelėdamas. Plačiau praskėtęs kojas, užsisodina Heleną ant savo klubų, lūpomis nuvinguriuodamas jos krūtinės viršumi. Atlošęs galvą, leidžia sau ne tik praturtinti organizmą deguonimi, tačiau ir išleisti pakankamai aiškiai girdimą dejonę.

Liežuviu nagrinėdama Jared‘o burnos ertmę, nepamiršta ir ganėtinai ramios trinties. Pati Helena puikiai nutuokė, jog ilgainiui aistra tik dar labiau didės, kol pasieks aukščiausią tašką, todėl ir leido sau pradėti ganėtinai lėtai, bet suteikdama visam procesui atsargumo pojūtį. Nė sekundei nepamiršo, koks iš tiesų brangus žmogus jai yra J, tad vien šis faktas padarė visą procesą dar malonesnį. Tiesiog jautė neapsakomą artumą, prisirišimą, bei ypatingą aistrą šiam vyrui, o būtent sugrįžimas į jo gyvenimą Hel parodė, jog visiškai nesavanaudiškai ir tikrai nuoširdžiai norėjo, kad Leto jaustųsi laimingu. Jai itin patiko, kaip partneris švelniais prisilietimais lepino šios odą, o bučinys, kuris kuo toliau, tuo labiau darėsi vis aistringesnis, veikė it geriausias afrodiziakas.
Partneriui sumanius perimti dominantinę poziciją, visiškai nesipriešina. Anaiptol, greičiau to laukė ir jau gana ilgai troško. Jared‘ui užgulus Barker kūną, išleidžia geiduliu dvelkiančią aimaną, netrukus prikasdama lūpą, bei leisdama sau mėgautis J lūpų prisilietimais. Kelioms akimirkoms užmerkia akis, jausdama kaip kūną užlieja karštis, o garsus, menančius apie patiriamus jausmus, tampa sunku valdyti. Maloniam pojūčiui vis didėjant, tvirtai sugniaužia paklodę, nes kitu atvėju būtų palikusi tikrai skausmingas nagų žymės Leto ant nugaros. Draugui sumanius dantukais pagnaibyti šios odą kiek įtempia pilvo raumenis, pavymui sukikendama. Trinčiai vis intensyvėjant ir visam procesui po mažu artėjant prie kulminacijos, nesistengia varžyti pakankamai garsių dejonių, kurios užpildė didžiąją dalį namo.
Į paties Jared‘o inicijuotą lūpų kontaktą atsakinėdama gana aršiai, delnais nuslysta ties šio pečiais, į kuriuos įsikimba, lyg norėdama išlaikyti draugą kiek įmanoma arčiau. Gavusi progą pakeisti kūno poziciją, tuo pačiu pripildo plaučius gyvybiškai svarbiu deguonimi. Viena ranka nuvinguriuoja iki J pakaušio, suleisdama pirštus į šio plaukus. Palaimai vis didėjant, o galiausiai ir pasiekus pačią viršūnę, apie visus pojūčius informuoja aplinkinį pasaulį itin dideliu decibelų kiekiu pasižyminčia aimana. Troško kad būtent dabar laikas tiesiog sustotų. Kad galėtų taip ir likti karštame, jai taip branginamo vyro glėbyje, niekeno nevaržomai.
Galvą parėmusi į draugo petį, tiesiog gaudo orą, rankomis švelniai slysčiodama Jared‘o oda. Leidusi tiek sau, tiek partneriui pailsėti, užmerkia akis, priglausdama lūpas prie J kaklo.
-Man trūksta žodžių. – tyliai sušnabžda, turėdama omenyje ką tik vykusį veiksmą. Iš tiesų, patirtą malonumą buvo sunku nusakyti.
Visai ne už ilgo atsiplėšia, žvilgsniu susirasdama vyro veidą. Savo išraišką padabinusi itin nuoširdžia šypsena, aplink kūną apsivynioja paklodę. Nejautė didelės būtinybės dengti odą audiniu, turint omenyje jog namuose jiedu yra vienut vienutėliai, bet nesijautė itin patogiai, kad galėtų nuoga vaikščioti po kambarius. Vėl priartėjusi prie draugo, akimirkai suglaudžia savas lūpas su priklausančiomis J, netrukus vėl nusišypsodama.
-Aš einu nusiprausiu, o tu viską suruošk. – kad ir kiek minčių sukosi galvoje, visgi nepamiršo Leto pažado pabėgti į užmiestį, kur jiedu galėtų ramiai būti vienu du. – Gerai? – norėdama įsitikinti, jog draugas neprieštarauja, paklausia, įsmeigdama į jį paperkamojo pobūdžio žvilgsnį, kuriam yra be galo sudėtinga atsispirti.
Netikėtai sukikenusi, atšoka, kone išvirsdama iš sofos, o šį savo veiksmą palydėdama gausiu juoku. Nužingsniavusi iki savo mantos, iš kurios išsitraukia švarių drabužių, dar kelis kart akimis užkabindama Jared‘ą, galiausiai dingsta už vonios durų, kur pilnai susitelkia švarinimosi procesui.