Įėjimas ir svetainė

Evan gulėjo ant sofos ir skaitė kažkokią knygą. Neatrodė labai susidomėjusi rankoje laikomu skaitiniu, nes vis žvilgčiojo į šalia gulintį telefoną. Staiga susisiekimo priemonei suskambėjus, Evie pagriebė Blackberry nuo staliuko ir vienu mygtuko paspaudimu atidarė atėjusią žinutę. Nežymiai šyptelėjusi ji perskaitė draugės kvietimą susitikti kur nors mieste ir išgerti kavos. Nusprendusi, kad būtų visai neblogai prasiblaškyti ir kur nors išeiti (tai vistiek būtų daug įdomiau negu visą vakarą tiesiog tūnoti namie nieko neveikiant), padėjo telefoną ant spintelės ir atsistojo. Kadangi buvo su išėjimui į miestą nelabai tinkamais rūbais, ganėtinai greitai užlipo laiptais į antrąjį namo aukštą ir patraukė tiesiai į vonią. Nusirengusi drabužius, įlipo į dušą ir stebėtinai greitai nusiprausė, kas buvo jai nebūdinga, nes Evie labai mėgdavo praustis mažų mažiausiai pusvalandį. Išlipusi iš dušo moteris nuo gyvatuko pagriebė rankšluostį ir juo nusausinusi kūną nuėjo į miegamąjį. Atidariusi spintą į drabužinę, Wood įėjo į patalpą kurioje buvo visi jos rūbai, batai, rankinės ir kitokie aksesuarai. Prisiminusi, kad neturi daug laiko ir negali čia praleisti valandos besirinkdama suknelę, ERW nuo vienos iš pakabų nusikabino juodą, dar nė karto nedėvėtą Chanel ir greit ją apsirengė, šiaip ne taip užsisekdama užtrauktuką. Priėjusi prie veidrodžio moteris nužvelgė savo atvaizdą ir kiek pasisuko, kad galėtų įdėmiau save nužiūrėti. Likusi patenkinta tuo ką mato, Evie greit išsirinko batelius ir jais apsiavusi grįžo į miegamąjį, kur nuėjo tiesiai prie spintelės, ant kurios buvo laikomi visi moters papuošalai bei kosmetika. Nenorėdama per daug dažytis Rachel tik paryškino lūpas lūpdažiu ir susišukavo plaukus. Pagriebusi nuo lovos rankinę, išėjo iš miegamojo ir nusileido laiptais žemyn. Nuo spintelės paėmusi telefoną, kurio per skubėjimą vos nepamiršo, moteris nuėjo prie durų ir iš spintos išsitraukė juodą paltuką. Jį apsirengusi ir užsisegusi tris priekines sagas moteris išėjo pro duris ir greit jas užrakino. Nuėjusi prie savo automobilio, kuris stovėjo kieme, Evie įlipo į transporto priemonę ir užvedusi mašiną paspaudė mygtuką atidarantį vartus. Atbula išvažiavusi iš kiemo Wood nuspaudė tą patį mygtuką ir stebėjo kaip vartai užsidaro.

Galėdamas pasidžiaugti tuo, jog veikla, susijusi su Tonio profesija nepririša vyro prie tos pačios vietos ir šis galintis laisvai darbuotis namuose, kur aukščiausios technologijos bei moderniausia įranga sukuria pilnutinį virtualų komfortą, pasiima šiokią tokią pertraukėlę sumanęs pradžiuginti miestą savo didybe persmelktą esybe ir šiaip „prasibezdėti“, kaip sakoma. Persirengęs padoriais drabužiais (kas be ko, savo buveinėje apsitaisęs „Armani“ kostiumais nesitrindavo), be didesnių apgalvojimų įšokęs į savo numylėtosios „Audi“ R8 saloną bei mažne visu garsu užsileidęs geriausių „AC/DC“ dainų kompaktinę plokštelę, išdumia asfaltuotais kelio ruožais, ketindamas aplankyti kažkokį tais draugelį, suvartoti alaus, surengti raugėjimo varžybas, užkrimsti paties nesveikiausio bei riebiausio maisto, aptarti „The Expendables” filmo siužeto, žodžiu – dude`iškai atsipalaiduoti. Kadangi susidarė kelionės maršrutą pagal mažiausiai kledarais užgrūstų gatvių rodiklį (kaip malonu, kad pažangios GPS sistemos informaciją palydovais atsiunčia per keletą sekundžių) siekdamas savo galingos mašinytės galingą variklį šiek tiek padraskyti, netrunka atsidurti ir Bruklino rajono, nepakenčiamai tykioje „Greenpoint” gyvenvietėje, garsėjančioje savo specifiška atmosfera. Įsukęs į maždaug penkiolikos kvadratinių metrų pločio gatvelę, sustoja pačioje josios pradžioje labai įdėmiai nužvelgdamas tykų horizontą. Apytiksliai septynių šimtų metrų ilgio, ligut ligutėlis kelias buvo optimaliai parankus ruožas pabandyti per 3.9 sekundės, kaip žada gamintojai, išsibėgėti iki šimto kilometrų per valandą greičio, panyrant į jėgingo 5 litrų bi turbo V10 variklio skleidžiamą mechaninę simfoniją. Iš pažiūros, jokių kliūčių, galėsiančių Stark`ą atbaidyti nuo pirmykštės užmačios nebuvo, tad keletą kartų spustelėjęs akseleratoriaus pedalą, nelyginant bulius, kanopėle padraskantis žemės paviršių prieš ruošdamasis pulti, pokšteli priekin, akimis šaudydamas tai į kelią, tai į prietaisų skydelį. Tikrai nebūtų pagalvojęs, jog į trasą už kelių akimirkų įriedės kito automobilio užpakalis... It grybą po lietaus išdygusią transporto priemonę išvydęs pakankamai reikiamu momentu, pasukęs vairą bei natūraliai „peršikęs“ dėl savo neįkainojamos gyvybės, sužviegus automobilio padangoms ir sucypus stabdomajam mechanizmui, rimto susidūrimo, galėjusio užsibaigti tikrai labai, labai nelaimingai iš dalies išvengia, aliuminiu, šoniniu Audinės korpusu negailestingai perrėždamas Evan automašinos pasturgalį bei sudaužydamas vieną iš savo žvėrelio LED žibintų. Galiausiai sustojęs už kelių metrų nuo ne jam priklausančios transporto priemonės, pavirtusios grynų gryniausiu kliuviniu, palengva atgniaužia pirštus, iki pamėlynavimo spaudusius vairą. Širdžiai net neplakant, o tiesiogine ta žodžio prasme malantis krūtinėje, išvysto neregėtai platų akių skersmenį, nusikeikdamas (įsivaizduokim isterišką „WHAT THE FUCK?!”) taip garsiai, kad nūnai perrėkia erdvinio garso kalonėlėse plyšavusį Brian`o Johnson`o vokalą. Išjungęs muziką velniop, kuri Tonį pirmą kartą gyvenime erzino, pasuka galvą šonan, pro galinį stiklą dirstelėdamas į automobilį, sumaitojusį žavų R8 snukutį. Ypatingai žvitrios regėjimo galios neprireikia, jogei sugaudytų vaizdą leidžiantį suprasti, idant anai ten už vairo sėdi dailiosios lyties atstovė.
- Kvaila boba!-užbliauna, pasidavęs susierzinimo impulsui, organizmą apėmusiam iškart po to, kai šį apleidžia ekspresyvus klaikas. Nusidraskęs velniop saugos diržą (jei ne pastaroji saugos priemonė, tikrai būtų kakta įsimūrijęs bei iškūlęs priekinį automobilio stiklą ar... Išspjovęs vidaus organus lauk), iššoka išorėn, baimingai žvilgtelėdamas į suniokotą Audi šoną, todėl užsirūstinimas ištisa karštų garų versme vėl plyksteli į smegenis,-Kas per sukruštas, pragaro liepsnų vertas idiotas išdavė tau sumautą vairuotojo pažymėjimą, moterie?-toliau laidydamas gerklę sėkmingai vadovaujasi kaltės suvertimo principu, teisdamas visą pasaulį, bet tik ne save patį. Ir žinoma paiku stereotipu, jog vaikus gimdančios lyties žmonės yra per kvėšūs vykusiai vairuoti (o už tokią nepagarbią nuostatą Tonį į skutelius mielai sudraskytų kiekviena formali feministė).

Uždariusi vartus Evan pažvelgė į virš jos kabantį veidrodėlį ir nusibraukė raudonus plaukus nuo akių, kaip bebūtų keista, vis dar neskubėdama važiuoti. Vis dar sėdėdama automobilyje ir nejudėdama iš vietos, Evie įjungė savo mėgstamos grupės albumą ir kiek pagarsino, nes paprastai muzikos klausydavosi laaabai garsiai. Tyliai niūniuodama ir pirštais barbendama į vairą, Evie prisisegė saugos diržą. Kadangi ši gatvė būdavo labai rami ir dienos ir nakties metu, Rachel nematė didelės būtinybės per daug dairytis ar kas nors atvažiuoja, nes čia mašinų pravažiuodavo vos viena kita. Kiek pasukusi galvą į dešinę pusę ir įsitikinusi, kad ten nieko nėra, Evie pažvelgė kiton pusėn ir net nespėjo sureaguoti, kai išgirdo padangų cypimą ir pamatė į ją atvažiuojantį automobilį, lekiantį tikrai labai dideliu greičiu. Kai jis ne itin stipriai, bet ir ne švelniai atsitrenkė į Evie priklausančią transporto priemonę, moteris krūptelėjo, užsimerkė ir labai stipriai sugniaužė rankose laikytą vairą. Galvodama koks idiotas galėjo tokiu greičiu važiuoti tokia siaura gatve, Rachel atmerkė akis ir apsidairė ieškodama šio įvykio kaltininko. Žinoma, kaltino tik kito automobilio vairuotoją, nes jos manymu, ji dėl šios avarijos kalta tikrai nebuvo. Nusprendusi išlipti ir išsiaiškinti kas taip sugadino jos automobilį, (na, gerai, nebuvo jis jau taip siaubingai sugadintas, tačiau gerokai apdaužytas ir taisymo garantuotai prireiks) Evie atidarė dureles prieš tai atsisegusi saugos diržą. Išlipusi iš mašinos Evan pažvelgė į savo automobilį ir kiek pritūpė apžiūrėdama kelis įlenkimus ir įbrėžimus. Atsitiesusi Rachel apsidairė ieškodama žmogaus vairavusio kitą automobilį ir sugadinusio jai priklausantį. Jį pastebėjusi, tačiau vis dar neatpažinusi, nes jau buvo tamsu, Rachel garsiai, taip parodydama savo pyktį, užtrenkė dureles, tačiau ne taip kaip Tony, vis dar nieko nesakė ir savo pykčio žodžiais neišreiškė. Priėjusi prie Stark'o, kuris taip pat artėjo link jos, turbūt taip pat norėdamas išsiaiškinti, o gal net ir ją aprėkti, Evan sukryžiavo rankas ant krūtinės ir kilstelėjusi antakį pagaliau įsižiūrėjo į priešais ją stovinčio vyro veidą. Atpažinusi Tony, tyliai atsiduso ir prakalbo, stengdamasi valdyti pyktį dėl apdaužyto visiškai naujo automobilio:
-Po velnių, Tony, tu taip ir neišmokai ramiai vairuoti,-susiraukusi moteris pažvelgė į Stark'o transporto priemonę bandydama nužiūrėti kaip stipriai ji sugadinta. Nusprendusi, kad jai priklausantis automobilis nukentėjo daug labiau, ji vėl pažvelgė į priešais ją stovintį vyrą. Kadangi lauke buvo minusinė temperatūra, Evie susikišo rankas į kišenes ir kiek susigūžė, nes tokio oro ir šalčio tiesiog negalėjo pakęsti.

Jeigu būtų žinojęs, kas per žmogus (!!!) sėdi kitame automobilyje, Tonis tikrai nebūtų pradėjęs plyšaut bei taip nemandagiai šakotis. Iki to momento, kai Evan krapštėsi iš savo automobilio von pūpsojęs tiek pat agresyviai nusiteikęs kiek ir susiraukęs, merginai pėdutes nusodinus ant asfalto, praranda amą perkreipęs veidą, o ypač lūpas maždaug taip „D:“. Eilinį kartą pasitvirtino gyvenimiška tiesa, jog kuriozinių, mažumėlę ironiškų situacijų pasitaikymo rodiklis turėtų būti ganėtinai aukštas. Kaip galima suprasti, merginą vyras tikrai pažinojo, tačiau gyvai akyse jos jau daug metų nematė. Ir tai tikrai absurdiška turint omeny, jog jiedu, kaip pasirodo, gyvena Niujorke. Pastaroji Stark`o apmastymų gairelė vyrą paveikia labiausiai, sukeldama sunkiai pakenčiamą nejaukumo jausmą. Kita vertus, rūstybei nužliaugus nuo jojo jausenų rezginėlio pradeda profesionaliai nesureikšminti šio mažyčio avaringo incidento. Iš tiesų. Šią akimirką krovė „pailgąjį tabaluojantį“ ant to, jog keletą savaičių nematys savo mylimiausios transporto priemonės, kurios mažumėlę sudarkytą fasadą talentingi mechanikai privalės sutvarkyti.
- Po velnių. Evie,-išsproginęs akutes suvapa, primindamas hipnozės auką. Rodėsi neįtikėtinai nustebusiu. Nieko keista. Būtent tokiu ir jautėsi. Krapštydamasis makaulę, ant kurios stūksojo preciziškai sutvarkytas, fiksacijos priemonėmis suteptas bei supurkštas tamsių plaukų „veltinis“, dirsteli į savo automobilio šoną, tuomet ir į vizualiai apgadintą priklausančiojo pažįstamai. Žinoma, pastarąją dviejų automobilių sandūros problemą teks kaip nors išspręsti, bet šią akimirką, kai priešais jį mindžikuoja rausvaplaukė, savotiškai išsiilgta būtybė paprasčiausiai buvo nepakankamai pajėgiu virškinti mažytės avarijos faktą. Tiesiog vijurkiškai prie draugės prišuoliavęs, stiprų stipriausiai ją apkabina, lengvutę Wood konstrukciją ne tik kilstelėdamas oran, bet ją ir apsupdamas.
- Kaip malonu tave matyti!-prataria gerokai žvalesniu, džiugesniu tonu „statydamas“ Rachel ant kojų. Tuo tarpu kandžią bei priekaištingą josios užuominą dėl neva maniakiško Stark`o vairavimo būdo, nuleidžia negirdomis,-Žinoma aplinkybės labai netikusios, bet... Na, pripažink, jos čionais yra ne vienintelis netikęs dalykas,-šypteli numesdamas užuominą, susijusią su gėdingu judviejų draugystės puoselėjimo apleidimu vienas kito atžvilgiu. Neturėjo jokio objektyvaus paaiškinimo, kokio velnio TIEK laiko nesugebėjo pasistengti merginos susirasti. Kas be ko, priežastys buvusios savaime suprantamomis: abu yra visuomenėje puikiai atpažįstamos, reikalais užsivertusios ir veikiausiai ne itin nostalgijos pojūčiui pavaldžios figūros. Be to, draugai vienas nuo kito nutolsta, tai natūralu. Dar būtų galima dėl to dvasinio judviejų ryšio nuotolio kaltinti ir tai, jog Tonis praktiškai neskaito spaudos bei nežiūri televizijos. Žodžiu lanku aplenkia materijas, galėjusias jį mažiau atriboti bent jau nuo Evie veiklos. Paskutinį kartą su mergina bendravo laikais, kai ši 2003iaisiais filmavosi „Thirteen“ kinematografijos kūrinyje, todėl nieko keista, jog panūda detaliai, kruopščiai nuveizėti naująją, gerokai brandesnės Wood versiją, kurioje neliko jokių paaugliškų bruožų. Ir, oh, yeah, jokių iškrypėliškai pedofiliškų užuominų į judviejų tais niauriais antro tūkstantmečio pradžios laikais propaguotus santykius čia nėra. Tam tikru metu, Stark`as ganėtinai šiltai bei artimai bendravo su Wood šeima, tad nieko keista, idant susibičiuliavo ne tik su David ir Emilie Wood`ais, tačiau ir su mažąją Evan, kuri dabarties momentu buvusi visiškai nebe maža.
- Negaliu patikėt, kad žvelgdamas į tave regiu tokią elegantišką merginą. Kaip gyvas nepamiršiu laikmečio, kuomet neišlysdavai iš tų žydrų aptrintų džinsų, Eminemiško džemperio bei juodų „inkariukų“-sukrizenęs ganėtinai ilgesingos oracijos pabaigoje, tiriamai įsistebeilyja į merginos veidą norėdamas išsiaiškinti, ar akmens užantyje dėl apgadinto josios automobilio ši nelaikanti. Tonis - sąžiningas vyrukas, bet kokiu atveju nepaliks visko ŠITAIP.

Stovėdama priešais Tony Evie nežymiai nusišypsojo matydama jo nuostabą. Ji ir pati buvo labai nustebinta susitikimo, kurio aplinkybės galėjo būti daug malonesnės jiems abiems. Rachel kiek nejaukiai pasijuto dėl to, kad su šeimos draugu ir žmogumi, su kuriuo vienu metu labai daug bendravo, net nepasivargino susisiekti tada, kai pradėjo kilti karjeros laiptais ir sparčiai išpopuliarėjo. Žinoma, buvo užsiėmusi, daug filmavosi ir turėjo daug kitų darbų, tačiau tai nebuvo itin geras pasiteisinimas ir Evie tai suprato. Keista, bet nors abu buvo gerai žinomi žmonės, jau kelis metus nematė vienas kito, nors lankėsi ir buvo kviečiami į panašius, o gal net ir į tuos pačius renginius. Šiuo metu visiškai nesirūpindama dėl apgadinto automobilio stovinčio jai už nugaros, Evie tyliai nusijuokė Toniui visaip reiškiant jo nuostabą pamačius ERW. Netikėtas jo apkabinimas Rachel buvo labai malonus, todėl ji tyliai nusijuokė ir rankomis apsivijo jo kaklą vyrui keliant ją į orą. Kai po kojomis vėl pajautė tvirtą pagrindą, ji žengė žingsnį atgal, kad nebūtų prisiglaudusi prie Stark'o ir nužvelgė per kelis metus visai nepasikeitusį vyro veidą. Jam prakalbus, Evie nusprendė, kad nereiktų aiškintis dėl ko jie kelis metus nesimatė ir net nepasivargino vienas kitam paskambinti, nes jie abu turbūt jautėsi vienodai kalti. Nežymiai šyptelėjusi moteris nuleido akis, bet vėl jas pakėlė ir pažvelgė į Tony veidą, šiam pradėjus kalbėti. Vyrui dalinantis prisiminimais apie jos aprangą, bei lyginant ją su dabartine, daug elegantiškesne, Evan ranka prisidengė veidą, taip tarsi rodydama gėdą ir nusijuokė. Tik jam paminėjus susimąstė apie tai, kaip labai ji pasikeitė per tuos metus kai nesimatė su Toniu. Na, bet tikriausiai daugelis tų pasikeitimų buvo tik į naudą. Ranką įsikišusi į kišenę ir sugniaužusi kumščius, taip bandydama bent kiek sušildyti sustirusius nuo šalčio pirštus, Evie šyptelėjo:
-Žinai, labai norėčiau su tavim pabendrauti daugiau, tačiau tokiame šaltyje to daryti tikrai nenoriu, todėl manyčiau, kad turėtume keltis pas mane,-linktelėjusi moteris pažvelgė į savo namą kuris buvo jai už nugaros taip tarsi parodydama Stark'ui kur jam siūlo eiti. Sulaukusi vyro pritarimo, Evie nusišypsojo ir įsėdo į automobilį, ketindama jį patraukti nuo kelio, kad netrukdytų pravažiuojančioms mašinoms. Įvairavusi transporto priemonę į kiemą, išlipo iš mašinos ir vienu mygtuko paspaudimu ją užrakino. Priėjusi prie namo durų, Rachel palaukė, kol Tonis padarys tą patį ir atsisegė juodos rankinės užtrauktuką. Joje teko pasikuisti daugiau nei minutę, nes Evie kiek užtruko bandydama įvairių daiktų prigrūstoje rankinėje rasti tokį smulkų daiktą kaip raktai, kurie, žinoma, gulėjo pačiame dugne. Pagaliau suradusi raktus Evan greit atrakino duris. Įėjusi į vidų, palaukė kol vyras taip pat atsidurs koridoriuje ir suskubo duris uždaryti, nes pro jas ėjo nemalonus ir visai čia nepageidaujamas šaltis į namo vidų. Nusirengusi paltą, ji paragino Stark'ą padaryti tą patį ir nusivedė jį į svetainę. Atsistojusi tarpduryje moteris pažvelgė į šalia jos stovintį Tonį ir šyptelėjo:
-Ko norėtum? Kavos, arbatos ar ko nors stipresnio?

Kadangi emocinis Tonio būvis buvęs atsistačiusiu iki fantastiško nusiteikimo lygio (kas gi gali būti geriau už malonius netikėtumus žmogui, gyvenančiam kruopščiai suplanuotos dienotvarkės tironijoj), neatkreipia dėmesio net į tai, kad pūpsodamas lauke, kai termometras šį rytmetį rodė minus du-keturis laipsnius, o iš sukultos Audinės užšoko palto taip ir neužsimetęs, pradeda žvarbti. Atkreipęs dėmesį į paraudusius Evie kumštukus, kilsteli akis į merginos veidą, ketindamas siūlyti pratęsti judviejų susitikimą kiek šiltesnėje vietoje, tačiau, kaip netolima ateitis parodė, pokalbio dalyviai šiuo klausimu susisiekė kažkaip telepatiškai. Į pasiūlymą sumojęs atsakyti kūno kalba, linkteli smakru, pasivarginęs pasekti draugės žvilgsniu, nagrinėjusiu jai už nugaros stovintį pastatą. O galbūt paprasčiausiai negalėjo nuo Wood atplėšti akių.
- Evie, dabar yra žiema,-akimirksniu susitapatina su Mr. Obvious personažu,-Apsvarstyk galimybę rengtis mažumėlę šilčiau,-ironiškai lepteli su ganėtinai šilta šypsenėle lūpose. Turint omeny, ką vyras pats šiuo metu vilkintis (šviesūs džinsai, juodi marškiniai ir plonytis, pilkšvas, klasikinis švarkas), galėjo tuo klausimu ir patylėti. Kadangi davė sutikimą įsibrauti į Rachel gyvenamąją erdvę, o mergina josios link buvo kaip tik pajudėjusi (nors iš tiesų siekė automobilio), Tonis nuseka iš paskos, savo Audinę nerūpestingai palikdamas stūksot vidury kelio. Taip ir nenustojęs lėtai kėblinti artyn Evan tvirtovės, galų gale pasiekia laukujes josios duris. Laukdamas merginos, priešingai nei Anthony nutarusios savo automobilio nepalikti viduosly, bimbinėdamas suneria rankas priešais krūtinę. Pakrypęs artyn lango, žvilgteli į savo atspindį, pirštų galiukais brūkštelėdamas per labai jau preciziškai sutvarkytą plaukuoseną. Tikriausiai būtent dvidešimt pirmą amžių reiktų kaltinti dėl to, kad vonios kambaryje vyrai ima užtrukti daugiau laiko, nei tos pačios moterys. Draugei ilgainiui sutvarkius reikaliuką su automobiliu bei prisijungus prie Tonio, įdėmiai stebi, šiosios raktų paieškas neįstengdamas nesišypsot nuo minties, jog Wood priklausančioje tašėje, ko gero, patsai velnias sprandą nusisuktų. Spynai, kurią prieš akimirką raktas „pažagino“ sutraškėjus, vyras džiugiai suploja rankom, nuoširdžiai trokšdamas atsibarikaduoti nuo ganėtinai atšiaurios Niujorko klimato juostos. Ne už ilgo jiedviem atsidūrus Greensleeves st.7 viduje, Stark`as smalsiai apsidairo nusprendęs, jog nepaisant to, kad merginos būsto interjere daugiau estetinio puošnumo nei funkcionalaus modernizmo, jam čia patinka. Merginos paragintas „išsinuoginti“, mąsliai žvilgteli į savo švarko skvernus ir nusprendęs pasistraipstyti su marškiniais, kuriuos drąsiai būtų galima demonstruoti „Perwool Black Magic“ skalbiklio reklamoje, viršutinįjį drabužį nusimeta, pakabindamas jį ten pat, kur kabo ir Wood paltas. Nukėblinęs svetainėn, iš karto įsitaiso sofoje, nes maloningo „jauskis kaip namie“ jam nereikia. Evan atkreipus akis aplink ganančio Tonio dėmesį pasiūlymu ko nors „įkalti“, vyras išsišiepia taip, it būtų radęs pinigėlį.
- Žinai, tu labai jau maloni žmogui, kuris prieš penketą minučių sukūlė tavo mašiną,-sukikenęs, sugrūda vieną iš rankų džinsų kišenėn, netrukus susigaudydamas savo mobiliojo ryšio priemonę. Užsimetęs koją ant kojos, įsispirtina į stiklinį, perregimą netgi mini kompiuteriuko, kuriame tradiciškai įdiegta superišmani J.A.R.V.I.S technologija ekraną, užimantį didžiąją dalį įrenginio.
- Mielai išgerčiau kavos,-taria sausai, tačiau maloniai, nesugebėjęs veizolių nuo pirminio regos taikinio atkrapštyti, pirštais be perstojo čiupinėdamas prietaiso monitorių. Kadangi padarė žalos (nesupraskim to klaidingai. Anthony visos autoįvykio kaltės ant savęs tikrai nevertė) ne tik saviškei, bet ir draugės transporto priemonei, nutarė problemą pradėti spręsti tuojau pat. Nežinia kurių galų, tačiau merginos pasiklausti, kokiu adresu įregistruotas josios namas patingi, reikiamą informaciją nesunkiai susirasdamas palydovinės įrangos pagalba. Tuomet užsiėmęs elementariu text`inimu, išsiunčia neilgą žinutę atitinkamiems, itin patikimiems veikėjams, pareikalaudamas skubaus jųjų apsireiškimo (kadangi nėra tokios vietos „Didžiajame Obuolyje“, kurioje Stark`as neturėtų naudingų pažinčių, buvo įsitikinęs, jog šie apsireikšti turėtų jau visai netrukus). Lauke stovintiems automobiliams verkiant reikėjo skubaus remonto.
- Evan, tas automobilis su nubrozdinta šikna yra vienintelė transporto priemonė, kurią turi?-užklausia, tačiau tikrai ne be reikalo. Brandino vieną neįtikėtinai dosnią mintelę, tačiau ar realizuos ją, be jokios abejonės priklausys tik nuo Wood atsakymo.

Kadangi po ne itin ilgo laiko, praleisto lauke, prisidengus vos plona suknele, nesiekiančia kelių ir paltuku, kuris buvo pirktas ne tam, kad šildytų, o tam, kad puoštų, Evie vis dar buvo šalta, moteris kiek nustebo, kad net ir grįžus namo, rankos buvo šaltos kaip ledas. Na, bet nieko keisto, gi ji net pirštinių nepasivargino pasiimti. Sukryžiavusi jas ant krūtinės, moteris pakėlė akis ir su nežymia šypsenėle veide, stebėjo Tony, kuris kaip tik nusirengė švarką ir prisėdo ant sofos. Išgirdusi, kad jis gers kavą, moteris nežymiai linktelėjo ir apsisukusi nuėjo tiesiai į virtuvę. Šiame kambaryje ji lankydavosi retai, o jeigu ir užeidavo, tai tikrai ne su ketinimu pasigaminti ką nors skanaus. Evie visiškai nemokėjo gaminti ir, kaip bebūtų keista, net nesistengė išmokti, nors retkarčiais pagalvodavo, kad būtų visai neblogai virtuvėje ką nors sugebėti. Nuėjusi prie spintelės, Evan kiek pasuko galvą ir pažvelgė į virdulį, nustatydama kiek jame įpilta vandens. Nusprendusi, kad jo pilnai užteks, Rachel kiek pasistiebė ir atidarė spintelės dureles. Suradusi reikiamą dėžutę, ji dar labiau pasistiebė, su tikslu surasti kavą. Pagriebusi ant viršutinės lentynos stovėjusį indelį, su kažkokiu įmantriu kavos pavadinimu, ji sudėjo abi rankoje laikytas dėžutes ant spintelės ir uždarė dureles, tuo pačiu atidarydama šalia esančias. Šį kartą vėl reikėjo kiek pasistiebti ir Evan pasigailėjo, kad nusiavė aukštakulnius, kurie šioje situacijoje labai pagelbėtų. Suradusi du vienodus puodukus, moteris į vieną iš jų įbėrė savo mėgstamų, labai gardžiai kvepiančių arbatžolių, o į kitą kavos, kuri taip pat skleidė labai malonų kvapą. Prikandusi lūpą ji nusprendė nedėti cukraus, kad netyčia nepadaugintų. Įpylusi į abu puodelius vandens, ERW nuo stalo pagriebė indelį su cukrumi ir bandydama vienoje rankoje laikyti jį, bei vieną iš puodelių, nuėjo atgal į svetainę, kur jos laukė Tony. Įėjusi į kambarį, ji pastatė puodelius ant stalo ir tyliai pasidžiaugė, kad sugebėjo gėrimų neišpilti, kas jai ganėtinai dažnai pasitaikydavo. Prisėdusi ant sofos netoli Stark'o, kuris šiuo metu buvo užsiėmęs kažką rašydamas, ji nubraukė raudonus plaukus nuo akių. Nuo stalo paėmusi puodelį su arbata, Evie abiem rankomis apglėbė puoduką, taip jas sušildydama. Kilstelėjusi puodelį prie veido, Wood atsargiai gurkštelėjo, bijodama nusideginti. Kadangi arbata jau buvo puikiai tinkama gėrimui, ne per karšta bet ir ne atvėsus, ji gurkštelėjo jau didesnį gurkšnį, besimėgaudama arbatos suteikta šiluma. Pastačiusi puodelį ant staliuko, ji išgirdo Stark'o žodžius ir pasuko galvą, tuo pačiu ja palinksėdama. Krenkštelėjusi ji tarė:
-Turėjau dar vieną, bet.. patekau į avariją,-kreivai šyptelėjusi ji prisiminė savo automobilį, su kuriuo avarijos metu sugebėjo įvažiuoti į medį ir likti sveika. Na, bet to apie jos transporto priemonę nebūtų galima pasakyti. Kadangi įvairiais automobiliais Rachel per daug nesižavėjo, o ir jų nekolekcionavo, jai pilnai užteko vieno. Vėl gurkštelėjusi arbatos Evie kilstelėjo antakį,-O ką?

Jeigu ne nešiojamasis, labai gudrus kompiuterinis prietaisiukas, Toniui laukimas merginos, numainavusios paruošti kavos, būtų tikrai prailgęs. Vargu ar atrastų dabar save sėdmenis ant Evan svetainėje pūpsančios sofutės padėjusį, jei nenorėtų su būsto šeimininke pabendrauti (ir koks skirtumas, kad kitame Niujorko gale vyro draugijos pagal dvišalį susitarimą laukia mįslingas, savas bičiuks). Natūralu, jog Stark`ui nuoširdžiai magėjo susipažinti su naująją Wood versija, nes kol kas turėjo garbės „pačiupinėti“ tik išorinius merginos pokyčius, kurių stulbinamais nepavadinti paprasčiausiai negarbinga. Kita vertus, jei pažįstamosios aplamai iš galvos išmetęs šitiekai metų nebūtų buvęs, galėjo pasamprotauti, jog visgi ji Emilie – savo motinos, tikro moteriško trapumo, elegancijos bei dailumo įsikūnijimo pėdomis kada nors paseks.
Evie sugrįžus nešinai porele keramikinių puodelių, vyras pasitinka merginą ne tik mandagiu, dėkingu šypsniu, tačiau prisiruošia ir akis nuo savo išmanaus, asmeniškai/papildomai paturbinto „LG Transparent Smartphone“ (paprasčiausiai šiuolaikiniai ala išmanieji telefonai Toniui be išimčių buvę per mažai išmaniais) ekrano nukabinti. Per parą vidutiniškai susiurbdavo keturis - septynis puodelius kavos, tad Wood akivaizdžiai padės nuo organizmo tonizavimo – savotiškos priklausomybės puoselėjimo grafiko nenukrypti. Nebuvo sušalęs, o karštų skysčių nevartodavo iki to momento, kuomet puodelis ramumoje nepastovi geras dešimt minučių, todėl priešingai nei Evan, per didelio susidomėjimo indeliui su ąsele neparodo. Vartydamas rankoje jau ne kartą minėtą įrenginį, kurį tebeketino naudoti (kad ir kaip nekorektiška tai būtų turint omeny faktą, jog dabarties momentu užsiiminėja socialine veikla), su nesuvaidintu susidomėjimu veide, klausosi pašnekovės šiai kaip tik poringaujant apie savo skaudžią vairuotojos patirtį. Kaip ištikimas motorizuotų transporto priemonių fanas, visuomet jautriai reaguodavo į traumas, kurių mūsų mieli techniniai mechanizmai patiria valdomi negrabių žmonijos rankų, tad nugirdęs bedžiaugsmę, Evan išgyvento autoįvykio aranžuotę, nukabina lūpą, it būtų išgirdęs skaudžią, dramatišką istoriją apie šuniuką, kurį strėle peršauna į indėno rolę per daug įsijautęs snarglius. Finalinio, pažintinio klausimo neva prabudintas, energingai krasteli galvą.
- Nieko, nieko,-paplevena rankomis, netikėtai pakildamas ant kojų. Kadangi mergina sėdėjo priešais jį visai kitoje sėdimojo baldo respublikoje, Tonis mažumėlę pasimakalavęs, įsitaiso greta pašnekovės, itin demonstratyviai paafišuodamas savo mobilųjį kompiuteriuką. Į kitą vietą persėdo tikrai ne be reikalo. Taip jau nutiko, kad Evan atsakydama į klausimą, susijusį su keturračiais aparačiukais, numygė „enter“ mygtuką vyro galvoje sukirbusio sumanymo skubaus realizavimo funkcijai.
- Man reikia tavo nuomonės,-šiek tiek pasimuisto, palinkdamas arčiau pašnekovės su tokia fizionomija veide, it kokioj nacionalinės reikšmės konferencijoje klausytųsi Barako Obamos kreipimosi į visuomenę – susitelkęs,-Parodysiu tau tris automobilių nuotraukas,-galų gale pradėjęs dėstyti, ko jam iš Rachel prisireikė, nutraukia „giluminį“ akių kontaktą, susmigdindamas „spanges“ į stačiakampio formos minitoriuką, kuriame po keleto judesiukų pirštais be jokio vargo šmėsteli „Google“ paieškų sistemos logotipas,- Gerai pagalvok ir pasakyk man, kuris iš jų tau iš pažiūros patinka labiausiai,-nenustodamas maigyti ryšio priemonės, švelniai šypteli bandydamas prikirpti nuo daugiau nenatūralaus, apgaulingo kuklumo. Po kelių akimirkų, dar labiau sumažinęs atstumą tarp judviejų „konstrukcijų“ (ir tik tam, kad Evie kuo geriau matytų, kas per fak dedasi Tonio „LG`e“), vijurkiškai sugaudęs juodo „Aston Martin Vanquish“, bordinio „Mercedes SL550“ kabrioleto bei sidabrinio „Jaguar XKR“ už vėją greitesnių, prašmatnių superautomobilių atvaizdus skaitmeninėje plokštumoje, sukurpia klausiamą žvilgsnį, kol nykščiu lytėdamas ekraną iš lėto aprodo visus pasirinktuosius mechanikos, puikiai žinomų koncernų šedevrus merginai, kurios nuomonės jam šitaip prisireikė.

Evan patogiau įsitaisė ant sofos, padėjo rankose laikytą arbatos puodelį ant stiklinio staliuko ir įsmeigė žvilgsnį į Tony. Vis dar šildydamasi po pabuvimo lauke šaltas rankas, Rachel patrynė jas viena į kitą bandydama įsiminti, kad esant parduotuvėje reikės įsigyti šiltesnes pirštines. Nemėgo itin nemalonaus sausos odos jausmo, todėl neketindama ilgiau jo kęsti, susirado savo rankinę. Kurį laiką joje pasikuitusi, moteris pagaliau ištraukė kosmetinę, su kuria niekada nesiskirdavo. Atsegusi užtrauktuką, Evan iš ten ištraukė rankų kremą ir jį pradarė, šiek tiek užtepdama ant rankų ir įtrindama. Įmetusi kosmetinę atgal į rankinę, Evie ją užsegė ir padėjo kažkur ant žemės, kad nesimaišytų.
Vis dar trindama rankas, Rachel vėl pažvelgė į netoliese sėdintį Stark'ą. Nesistebėjo tuo, kad jis įnirtingai kažką darė su rankoje laikomu išmaniuoju prietaisu. Nors tai buvo ganėtinai nemandagu, Evan ir pačiai dažnai tekdavo pasinaudoti savo susisiekimo priemone net tada, kai būdavo su draugais ir šeima, kad ir kaip to nenorėdavo ir vengdavo. Darbo reikalai, prodiuserio skambučiai bei žinutės jai dažniausiai neleisdavo ramiai pasėdėti, todėl norint visiškos tylos, Evan Rachel tekdavo savo telefoną paprasčiausiai išjungti, kas reikšdavo krūvą praleistų skambučių, žinučių ir kitokių nesėkmingų bandymų su ja susisiekti.
Stebėdama vis dar kažką darantį Tony, Evan kiek prisimerkė. Buvo nemačiusi jo ilgą laiką, tad natūralu, jog norėjo išanalizuoti jo pokyčius, kaip ir jam, tikriausiai, buvo įdomu pamatyti kaip pasikeitė pati Evan Rachel Wood. Dar paauglystėje Evan mėgdavo Stark nužiūrinėti, nes ją visad žavėjo šitas vyras. Nieko keisto, išvaizdus vyriškosios lyties atstovas traukia turbūt kiekvienos moters ar merginos akį. Atidžiai nužvelgusi vyro veidą, aprangą ir kitas detales, Evie tyliai pasidžiaugė, kad Tony nemato tiriamo jos žvilgsnio. Nuo paskutinio jų susitikimo buvo praėję daug laiko, tačiau reikia pripažinti, kad Stark atrodė taip pat gerai, kaip jį Rachel ir prisiminė. Nežymiai šyptelėjusi, moteris nuo staliuko pagriebė puspilnį puodelį, gurkštelėjo jau ėmusios vėsti arbatos ir pasirėmė galvą ranka, tuo pačiu nubraukdama plaukus nuo akių.
Išgirdusi apie tai, kad vyrui reikia jos nuomonės, Evie prisimerkė, patogiau įsitaisė ir nusišypsojo, taip parodydama, kad su malonumu padės. Išklausiusi visą prašymą, Rachel nežymiai šyptelėjo ir krenkštelėjusi, vėl gurkštelėjo arbatos. Apie automobilius, kaip bebūtų gaila, beveik nieko nežinojo, todėl nieko keisto, kad apie juos galėjo spręsti tik iš išvaizdos. Tony priartėjus ir atkišus išmanųjį prietaisą, Evan prisimerkė, ketindama išnagrinėti ir įvertinti jai rodomas nuotraukas. Pamačiusi pirmąją, ji priglaudė pirštą prie lūpų ir nežymiai linktelėjo. Taip pat nužvelgė ir antrąją bei trečiąją, jas įvertindama. Reikėjo kelių minučių, kad moteris apsispręstų. Kuo didesnis pasirinkimas būdavo, tuo ilgiau Evie galvodavo, tad šis kartas nebuvo išimtis. Su pasirinkimo problema ji susidurdavo bene kasdien, ypač rytais, kai stovėdavo prie milžiniškos spintos ir bandydavo atsirinkti drabužį, kurį turėtų šiandien apsirengti.
Vis dar spėliodama, kodėl Tony taip prireikė jos nuomonės, moteris pasistengė nebeversti Tonio laukti ir kuo greičiau išsirinkti iš pateiktų trijų automobilų. Po dar kelių akimirkų, kurias praleido įnirtingai svarstydama, moteris dar kartą greit nužvelgė visas nuotraukas ir šyptelėjo:
-Apie automobilius beveik nieko neišmanau ir galiu spręsti tik iš išvaizdos. Iš to, ką matau, man labiausiai patinka Aston Martin,-patenkinta savo pasirinkimu, Evan atsirėmė į sofos atlošą, po nugara pasikišdama kelias pagalvėles. Gurkštelėjusi dar arbatos iš puodelio, vis dar laikomo rankoje, moteris nubraukė plaukus nuo akių tikėdamasi, kad Stark'as pagaliau paaiškins, kodėl jam reikėjo Wood nuomonės.

Smalsiai spoksodamas į merginos, kaip tik apžiūrinėjančios paslaptingo konkurso dalyvius, veidą, nesunkiai, padedamas įžvalgos, gebančios fizionomijoje šokčiojančius protavimo pakraipos „simptomus“ asocijuoti prie reikšminio katalogo, vienareikšmiškai nusprendė – pašnekovei rėžti galutinį nuosprendį nėra taip jau ir paprasta. Visiškai ją suprato (čia kaipo iš trijų velniškai skanių šokoladinių batonėlių prireikia išsirinkti tik vieną), todėl Wood neskubina, kad ir kaip kantrybės dovana neapdovanota Stark`o esybė netvėrė savam kaily iš nekantrumo atskleisti, kas per idėja čirpia vyro galvoje, smailiu snapeliu erzinančiai kalendama į inkilo sienas. Evie prabilus ir informavus savo pašnekovą apie tai, ką šis tik numanė – mergina iš automobilių techninio apibūdinimo testo tikrai negautų A, išspaudžia platut platutėliausią šypseną, kuomet draugės kalbos padargai bei lūpos išreiškia britiško „Aston Martin“ markę. Įsmeigęs į Rache veidą tokį žvilgsnį it kvostų šią paremti savo loginio teiginio sudarymą finaliniu apgalvotumu netrunka įsitikinti, idant josios apsisprendimas esti galutiniu. Refleksiškai (tai reikia jutimiškai, apčiuopomis, tačiau taikliai) išjungęs internetinės naršyklės programą, šiek tiek išriečia nugarą, kad pakilus ir subinei galėtų į kelnių kišenę lengviau įsprausti savo delninį kompiuteriuką. Nežinia kamuodamas tiek save, tiek merginą, palinksta arčiau stalo ir nusičiupęs puodelį su kava, kurios būsto savininkė jam specialiai, pagal pageidavimą pritaisė, dailiu sidabro spalvos šaukšteliu pamaišo, o tada ir sriūbteli čia pat įsitikindamas, jog tonizuojantis gėrimas įgavo nepriekaištingą maloniam mėgavimuisi juoju temperatūrą. Grįžęs į pirminę sėdėjimo poziciją ir palikęs garuoti savo „lakalą“ ant to paties baldo, skirto visokiems visokiausiems daiktams pasidėti, iš įpročio pirštų galiukais pertraukia per ūsų ruoželį bei barzdą. Ne kartą buvo patekęs į smagias, tačiau nejaukias situacijas, kai šie po smaginimosi maistu ar gėrimais pasidabindavo nutrupusiais gabaliukais ar mažyčiais lašeliais.
- Puikus pasirinkimas,-galų gale pagiria merginą, akimoju sukurpęs mąslią, apie Tonio iškeliavimą mintimis į kitą „dimensiją“ teisingai pranešančią išraišką. Smagiausia tai, kad Evan vietoje būtų taipogi pasirinkęs būtent minėtąjį „žvėrelį“,-Šaunus automobilis, kupė, V dvylika variklis, keturi šimtai šešiasdešimt arklio galių, gerai paspaudus įsibėgėja iki trijų šimtų su viršum kilometrų per valandą greičio...-su užsidegimu vardinęs techninius rodiklius, turėsiančius pašnekovę informuoti apie nenuginčijamą pastarosios variklio varomos transporto priemonės šaunumą, nutyla. Nelauktai įstatęs save į Wood vietą, prieina išvados, jog jam visgi nelabai būtų įdomu klausytis ala paskaitos apie makiažo priemonių spalvos priderinamumą odos pigmentui, tad nutaria užsičiaupti ir nepaminėti dar kelių svarbių „Aston Martin`o“ savybių. Keletą sykių krenkštelėjęs tam, idant išsklaidytų nesmagumo skliautą bei paruoštų savo balsą esminei kalbai, Stark`as persimaino: akivaizdžiai surimtėja, žvilgsnis tampa rimtu, o kvėpavimas tolygiu bei giliu.
- Evan,-kreipiasi vardu į draugę, užmesdamas letenėlę ant merginai priklausančiosios, nelyginant veikėjas iš draminio serialo ketinantis pranešti didžiajai savo gyvenimo meilei, jog jam diagnozuotas vėžys,-Tikriausiai tau ne paslaptis, kad per visus tuos metu praleidau tuziną tavo gimtadienių. Pamaniau: „Biče! Privalai kažką daryti! Negi galėsi gyventi, naktim miegot su tokia kalte dūšioj?“,-draugėn išraiškingos intonacijos pasidalinęs su kompanione nebylaus monologo fragmentais, kuriuos lyrinis „aš“ vyrui atseit susuokęs, tęsia,-Ir tada pagalvojau apie tai, kad aplamdžiau tavo automobilį, bla bla bla...-nutęsia, kiek pavarto akimis, lyg užsimintų apie kokią beprasmybę. Stengėsi jau dabar, kai pamatinis Stark`o automobilių fotografijų aprodos motyvas baigia išryškėti, neleisti gavėjai per daug sureikšminti dosnaus Anthony „žygdarbio“,-Tikriausiai supranti kur lenkiu. Ką tik išsirinkai sau dovaną,-po šitiekos pliurpalų, pagaliau rėžia konkrečiai bei aiškiai,-Ir prašau, nereik kuklintis,-prideda, užbėgdamas įvykiams už akių,-Dovanomis reikia džiaugtis,-šiltai vypteli, tariamai pradėdamas diktuoti planą, kuriuo paremta būtų sangrąžinė Rachel veiksena. Dar kartą išrietęs užpakalinę liemens dalį išsikrapšto savo išmanųjį prietaisėlį (nepagalvojo anuomet, kad jojo jam dar prireiks), skubriai atsidarydamas jame savo adresų knygelę. Reikėjo gi susirasti prašmatnaus automobilių salono, kuriame užsisakinėja (jei neperka jų aukcionuose) dalį savo transporto priemonių kolekcijos sudedamųjų elementų,-O kai pasidžiaugi, neprošal yra išbučiuoti ir tos dovanos įteikėją,-juokais priduria, su smagiausia šypsena lūpose, pirštu vedžiodamas po prisilietimams jautrų ekraną.

Pati Evan, labai patenkinta savo pasirinkimu, (kaip jau minėjau, rinktis buvo sunku, todėl Rachel džiaugėsi, kad sugebėjo tai padaryti ir dėl išsirinkto automobilio nesigailėjo. Dažnai Evan priimdavo klaidingus sprendimus ir po to svarstydavo, kad galėjo pasirinkti kitaip) pasimuistė ir pataisė krūvos pagalvėlių padėtį sau už nugaros, kad sėdėti būtų minkščiau ir patogiau. Siekdama dar didesnio komforto, Evie nusiavė aukštakulnius, kuriais avėjo, susikėlė kojas ant sofos ir parietė jas po savimi. Išgirdusi apie tai, kad Tony jos pasirinkimas patinka, moteris nusišypsojo, nubraukė plaukus nuo akių, gurkštelėjo dar arbatos ir smalsiai pažvelgė į Stark tikėdamasi, kad jis pagaliau papasakos, kokia geniali idėja kirba jo galvoje.
Pati Evan kantrybe taip pat nepasižymėjo, todėl baisiausiai nekantravo. Jam prabilus, tačiau ne apie tai, apie ką Rachel tikėjosi išgirsianti, Evie nežymiai šyptelėjo ir pasijautė taip, tarsi klausytųsi žmogaus, kalbančio kalba, kurios Rachel nesupranta. Ji įdėmiai klausėsi Tony, tačiau apie tai, apie ką jis kalba, suprato tik maždaug. Sukikenusi, Evan pabaigė puodelyje buvusią, jau baigusią atšalti arbatą, pastatė keramikinį dirbinį ant staliuko ir nusišypsojo šalia jos sėdinčiam vyrui:
-Um.. Žinai, aš gal geriau pagoogl'insiu,-nusijuokusi, moteris nubraukė plaukus nuo akių. Ji pasidžiaugė, kad Tony pagaliau susiprato, jog jai tik maždaug daeina, apie ką eina kalba ir pakreipė temą kita linkme. Ta, kuri labiau domino moterį. Tony taip iškilmingai kreipusis į Rachel, Wood kiek pakreipė galvą ir nesusilaikė nenusišypsojusi. Prikandusi lūpą, Evan nusišypsojo dar plačiau ir išsitiesė. Vyro balsas skambėjo dramatiškai ir tikrai šiek tiek priminė serialus, kuriuos beveik kasdien, stengdamasi nepraleisti nei vienos serijos, mėgdavo žiūrėti Evan Rachel mama. Kadangi situacija buvo tikrai komiška, moteris tyliai sukikeno ir nusiraminusi, pabandė išlikti rimta, kas, žinoma, Evan nesisekė.
Tony pagaliau ėmus artėti prie esmės, jai vis dar nepavyko surimtėti. Su nežymia šypsenėle veide, Rachel klausėsi Stark'o. Išgirdusi apie dovaną, moteris nustebusi išplėtė akis. Kai išpopuliarėjo, ėmė gauti daug prabangesnes dovanas, nei buvo įpratusi, tačiau dar niekas nebuvo jai dovanojęs automobilio, net ir tėvas, kuris šiaip mėgdavo savo vienintelę dukrą palepinti. Prabangiausiem dalykam Evan mėgo užsidirbti pati, nes jautėsi paprasčiausiai nejaukiai, kai kas nors dėl jos leisdavo krūvas pinigų. Rachel jau norėjo paprieštarauti, kad jos automobilis sugadintas visai nesmarkiai ir kad tokios brangios dovanos priimti negali, nes jaučiasi nejaukiai, tačiau Tony užbėgo jai už akių. Nenorėdama atsikalbinėti, (Evie beveik neabejojo, kad jeigu Tony tikrai nori padavonoti automobilį, jos prieštaravimai nieko nepakeis) moteris atsiduso ir nusišypsojo:
-Esu nepratus gauti tokias dovanas, bet kadangi jau neleidai kuklintis.. Ačiū,-nusijuokusi, Rachel nuoširdžiai padėkojo ir šyptelėjo,-Ir tau tikrai nevertėtų rūpintis dėl praleistų mano gimtadienių. Jeigu prisimeni, aš jų nešvenčiu,-sukikenusi, Evan priminė vyrui tai, ką žinojo visi Evan Rachel draugai. Dėl neaiškių priežasčių, Wood savo gimtadienio niekad nešventė ir visai to nepasigesdavo.