Namas [Įėjimas, holas, svetainė]

Jau buvo bepradedąs dorotis su Helenos drabužiais, tačiau merginai ūmiai atlipus, išpučia akis visiškai nesupratęs kokiu tikslu buvo taip padaryta. Draugei girdimai šnirpštelėjus nosimi siekiant sugaudyti oro, padaro lygiai tą patį, tad svilėsių aromato pajausti netrunka ir pats. Kadangi jam kaipo nusikakot į pyragą ir būtų mielai palikęs jį apanglėt, kad tik veiksmas ant stalo liktų tęsiamas, kiek paniuręs susiraukia, tačiau veidą kaip mat nusuka nenorėdamas, jog Helena išvystų būtent tokią, nelabai simpatišką jo miną. Kuo giliausiai atsidusęs, nesunkiai susitaiko su mintimi, kad reikia tik truputį pakentėti. Nors ir trumpas, tačiau labai malonus lūpų kontaktas galutinai iškrato jį staigiai apnūdusias, pilkaspalves emocijas. Su dideliu nenoru Heleną paleidęs, atsiremia į to paties stalo kraštą, stengdamasis kuo mažiau galvoti apie beviltiškai malonų troškimą, nubėgti į virtuvę ir Barker "užklupti" netikėtai.
Planą įvykdyti sumaišo tik netikėtai įsiveržęs Shannon'as, į kurios pasirodymą vis vieną sureaguoja šypsena. Kadangi brolį paskutinį kartą matė prieš daugiausiai valandą, nujausdamas, jog šis be reikalo čia nesitrenktų, suintriguotas laukia, kol Shan motyvuos netikėtą savo vizitą. Nepaisant miglotos brolio kalbos suvokia pačia esmę - vietoje myluonių su Helena stovės prie puodų, tad veide akimirką įsirėžia kankinio fizionomiją.
- Vuau,-žodį, be jokio garso išraito vien lūpomis, ne itin žavėdamasis Shan paliepimu ruošti vakarienę. Nepaisant to, nuoširdžiai smalsavo ką jau šis yra paruošęs, tad suspėja pagyvėti.
- Išmušė puiki proga prisiminti indiškos pakoros receptą,-visai linksmai sučiauška maloniai priėmęs mintį, jog pagaliau galės parodyti, jog moka kiek daugiau nei dainuoti, groti bei vaidinti. Į brolio apkabinimą atsakęs, atsišlieja nuo stalo krašto.
- Naujiena tikrai turi būti nuostabi, antraip po visko mazgosi indus,-rikteli durų link traukiančiam Shannon'ui ir brolį išlydėjęs tiek žvilgsniu, tiek pakartotinais rankų mostais, nukulniuoja į virtuvę, apie pakitusius vakaro planus informuoti ir Helenos.

Kadangi po itin sėkmingos, jos atžvilgiu, vakarykštės vakarienės, pastarąją naktį praleido kartu su Shannon'u, kaip jai neįprasta iš namų pasišalina dar švintant, kad galėtų ne tik praturtinti organizmą Niujorke "itin grynu"oru, bet ir įgyvendinti dar naktį mintyse užgimusi planą. Leidusi sau neskubėti, aplanko vietinę parduotuvėlę, apsirūpindama rytiniu kavos puodeliu, bei keliai bulvariniai skaitalais su tam tikru, jai reikiamu turiniu. Visai netrukus, metro pagalba, atsikakusi į patį Staten Island'ą, kur vis dar snaudė turtingi šikniukai, prieina prie namo, priklausiusio Jared'ui. Pasinaudodama nuo Shan nukniaukta(Millos atveju "pasiskolinta") kortele, bei nesunkiai dar vakar įsimintu kodu, nesudėtingai patenka į objekto teritoriją. Lėtai nužingsniavusi taku, sustoja prie durų, į sieną sutrindama jau išbaigtą rūkyti cigaretę. Taip pat skalndžiai, kaip ties namo vartais patekusi į pačio pastato vidų, apsidairo. Iš itin negausios garsų gamos supraturi, jog šeimininkai miega, patenkinta šypteli, praeidama į vidų.
Nugarmėjusi iki svetainės, ant stalelio pastato nebaigtą gerti kavos puodelį. Akimis permetusi per tuščią patalpą, pasuka valgomojo link, kur randa dar vakar nepabaigtą šokoladinį pyragą. Sugriebusi didelį gabalą skanėsto, sugrįžtą į pirminę patalpą, kur paliko savo skaitalus, bei gėralą. Sudribusi į sofą, sugriebia visą atsineštą turtą, pradėdama pusryčiauti, bei lyg tarp kitko vartyti atsivilktus žurnalus, ieškodama reikiamų puslapių.

Kaip ir buvo suplanavęs, pirmajame namo aukšte esančiame vonios kambaryje pilnai apsikuopia, nusigramdo po koncerto Londone pasilikusį akių makiažą ir NETGI nusiskusta apatiniąją veido dalį dengusius, šiurkščius šerelius. Rankšluosčiu nusisausinęs šlapios odos plotus, įsispraudžia į šviežias trumpikes ir net neįtardamas, jog svetainėje galėtų kas nors tykot, drąsiai iš higienai palaikyti skirto kambario išlenda. Nors ir buvo pražvalėjęs, kuomet akys sutinka ant sofos drybsantį Millos siluetą, dėl savaime suprantamų priežasčių, nepilna sekundės dalimi pamano, jog jo savininke yra Helena. Tik po kelių sekundžių topteli, kad toli gražu nėra taip, kaip pirminis įspūdis sukurpė. Stengdamasis kuo mažiau merginos atsiradimu stebėtis, įstengia netgi išspausti šypseną, nepasakytum net, kad nuoširdžią tik suvaidintai.
- Labas rytas, Milla,-ištaria stebėtinai maloniu balso tonu, lyginant su tuo, kaip į merginą reagavo nervinė sistema. Kad ir kaip norėjosi imti griežti dantimis, susiraukti bei kuo rėksmingiau išpešti atsakymą į klausimą, kokį velnią Russell čia veikianti, išlaiko lygiai tokią pačią, ganėtinai šiltą fizionomiją. Žengtelėjęs kelis žingsnius arčiau, žvilgteli į Russell rankose gniaužiamą žurnalą, pirštais patraukdamas ant akių užkritusias, vis dar šlapias plaukų sruogas.

Vis dar žiaumodama tą patį, Helenos ruoštą, šokoladinį pyragą, bei baiginėdama atsitemptą kavą, subruzdėjus vonios kambario durims, bei pasigirdus skardiems Jared'o žingsniams, kilsteli vieną antakį, žvilgsnį nukreipdama garsų sklidimo linkme. Susivokusi kad tylos sudrumstimo kaltininkas yra ne kas kitas, o ponaitis Leto, toliau grąžina akis į skaitomą popiergalį.
Vyrui pasisveikinus, nepatraukia akių nuo skaitalo, paaukodama geras dešimt sekundžių sukramtyti burnoje buvusį maistą, o ir tai tik patogiai atsisėdusi susiruošia prašnekti.
-Labas. - sumurma, išmaukdama paskutinius kavos gurkšnius.
Netrukus pakyla, belekur numesdama puodelį, kuris pakankamai taikliai nusileidžia ant stalelio. Nuo maikutės nusipurčiusi trupinius, juos tvarkingai paspiria po sofa. Iš rankos nepaleisdama to paties žurnalo, priartėja prie J, lūpose išraitydama suktą šypsnį.
-Žinai, aš tau pavydžiu. - netikėtai prataria, žodžius tardama taip, lyg sakinio turinys ją stebintų. - Galiu ik įsivaizduoti kaip yra malonu žinoti, jog gali ne tik smaukytis žiūrėdamas į jos nuotraukas žurnaluose, bet ir rankomis paslidinėti Heili kūnų, bei ją dulkinti. - aiškiai kalbėdama apie Heleną, netrukus tik dar labiau sumažina atstumą tarp jų. - Norėčiau, kad praslinktum ir tarp mano kojų. - lūpose išraitydama gašlią šypseną, pasilenkia prie Jared'o, liežuviu lyžtelėdama pastarojo lūpas, o pirštu galiukais nuslysdama ties šio juosmeniu. Visai netrukus žengusi didelį žingsnį atgal, kone įbruka žurnalą, su akį traukiančiomis, nuogų merginų nuotraukomis Leto į rankas, velnioniškai išsišiepdama ir šiek tiek kilstelėdama antakius.
-Ačiū už mitalą. - omenyje turėdama tą patį pyragą, atbula žengia link durų, balse aiškiai demonstruodama sarkazmą. Nei ji buvo dėkinga, nei apskritai turėjo mandagumo, tad pamojusi ranka, taip greit kaip atsirado, taip ir dingsta.

Kadangi turėjo išsiugdęs puikius aktorinius sugebėjimus, į Millos elgseną, kuri šiuo metu pasižymėjo aplinkos teršimu, reaguoja abejingai, kas iš esmės reiškia jokios reakcijos nebūvimą.
Merginai priartėjus bei subėrus didesnį kiekį žodžių, kurių tikslios prasmės kol kas suprasti negalėjo, susiraukia. Tačiau leidęs Russell netrukdomai pratęsti, apniunka dar labiau. Žalio supratimo neturėjo apie kokias nuotraukas ši kalbanti ir būtent teorinis neatitikmuo sutrukdo jam piktintis pašaipiu merginos tonu ar atkreipti dėmesį į pavojingai tarp judviejų sumenkėjusį atstumą. Tik Millai įsidrąsinus dar labiau, perkreipia veidą pakankamai santūriai išreikšdamas begalinį nepasitenkinimą šios veiksmais bei, be jokios abejonės, dviprasmybės kupinais žodžiais. Suteikdamas sau teisę į kalbas su Russell nesivelti, toliau sėkmingai tyli, tik vizualiniais faktoriais vis labiau išsiduodamas apie viduje kunkuliuojantį susierzinimą. Kai mergina įbruka jam žurnalą, akis suleidžia į jau jo dėmesį patraukusį skaitalą. Neabejodamas, jog šis turi sąsają su Russell kalbomis, lietusiomis Heleną, dulkinimąsi ir netgi pimpalo tampymą, atverčia žurnalą ties pačiu jo viduriu. Akys kaip mat užkliūna už lateksniniais skudurėliais tik simboliškai kūną pridengusios merginos - pačios Helenos Barker. Vaizdas kaip mat sukelia jam nemenką šoką susipynusį su begaliniu nusivylimu: jau kelintą kartą apie spalvingo merginos, šiuo metu esančios jo namų miegamajame, gyvenimo peripetijas sužino iš aplinkinių, visiško atsitiktinumo dėka. Nė nepajunta, kaip atverstą žurnalą ima gniaužti per stipriai. Helena, nuo pat judviejų susitikimo parke, tryškusi kartais kiek perdėtu kuklumu puikuojasi, skambiai išsireiškus, iškrypėliams skirtame leidinyje? Nieko keista, kad pasijaučia kur kas siaubingiau nei būtų galima pamanyti. Pasijaučia taip, lyg visą tą laiką Barker būtų jį mausčiusi.

Dar tuo metu kai Milla ir Jared'as užsiima ale "diskusija", pati Barker prisiverčia išsiropšti iš lovos. Nors dar vakar po vakarienės jautėsi be galo prastai, miegas padaro savo ir priverčia užmiršti visus neigiamus jausmus. Nusliuogusi iki prie pat miegamojo kambario esantį vonios kambario, kur atlieka visas būdingas rytines kuopimosi "tradicijas". Atsidūrusi miegamajame visai ne už ilgo apsirengia pakankamai pavasariškais drabužėliais, plaukus susiriša į dvi uodegytes, bei nuo stalo pagriebia aplanką su pačios rankomis baigtais piešiniais.
Tikėdamasi dar prieš išlekiant į galeriją, kurioje dirba, apačioje sutikti ir pati Jared'ą, džiaugsmingai nustraksi laiptais, svetainėje žvilgsniu iškart surasdama ir ieškomą žmogų. Neprarasdama retai Hel aplankančios, pozityvios nuotaikos, kone pasistriksėdama prisiartina prie vyro, švelniai pakštelėdama šiam į lūpas.
-Labas rytas. - su šypsena veide prataria, netrukus atkreipdama dėmesį į teigiamomis emocijos tikrai netrykštantį Leto veidą. - Kas nors negerai? - suraukia antakius, aiškiai susirūpindama dėl dabartinės draugo būsenos, bei jos sukelėjų.

Akių nepatraukdamas nuo žurnalo, kuriame išspausdintos nuotraukos turėjo stiprų, išskirtinai neigiamą, morališkai gniuždantį bei klaikiai slegiantį poveikį, nesiteikia dėmesio atkreipti į laiptais nusileidusią Heleną. Priešingai nei situacijoje su Milla, kone į gabalus plėšančios bjaurios mintys bei tokio pat pobūdžio emocijos, puikiai atsispindėjo kone neatpažįstamai persikreipusiame veide. Merginai priartinus ir netgi įamžinus momentą bučiniu, susiraukia dar labiau, regis, sulig kiekviena sekunde vis mažiau panašėdamas į save. Draugės klausimas, kuriame buvo galima įžvelgti susirūpinimą, išprovokuoja jį pagaliau prabilti:
- Kada ketinai pasakyti, kad žiūrėdami į mano merginą smaukosi iškrypę seniai?-paklausia su balse aiškiai jaučiamu pykčiu, akcentuodamas rankoje laikomą leidinį. Nuo pastarojo šiaip ne taip akis atkrapštęs, pažvelgia į Barker veidą žvilgsniu, puikiai perteikusiu jo itin prastą, su kardinaliai pakitusių emocijų visuma susijusį stovį.
- Velniai griebtų Helena,-lyg norėdamas užmaskuoti drebantį balsą, išraito lūpose cinišką šypsenėlę, o rankose laikytą žurnalą, šveičia į šalį, nenorėdamas laikyti jo savo rankose.
- Ir vėl jaučiuosi kaip paskutinis mulkis,-ištaria su aiškiai jaučiamu kartėliu, kurį kėlė mintis, jog Hel taip ir neišmoko būti su juo atvira.

Stebėdama kaip su kiekviena sekunde Jared'o veidas vis labiau persikreipia, ir pati neatsiliekai, bei norom nenorom išreiškia didelį susirūpinimą savajame veide. Suvokdama, jog problema išties nemenka, akivaizdžiai persigąsta, mintyse mėgindama nuspėti itin subjurusios draugo nuotaikos priežastį. Netrukus Leto balsu ją įvardijus, akis nuleidžia į tą patį, vyro rankose gniaužiamą spaudinį, kuriame puikavosi dar ne itin senai darytos merginos nuotraukos. Susiraukusi taip, lyg nesuprastu kodėl J šitaip pyksta, kiek atsitraukia.
-Bet juk... - net nespėja baigti sakinio, kai ją pertraukia kitas, Jared'o ištartas sakinys.
Užsičiaupusi leidžia vyrui pasireikšti, vis dar niekaip neišsiaiškindama kokio velnio Leto šitaip užsiuto. Tik po kelių sekundžių perpratusi didžiąją dalį esmės, atsidūsta, pavartydama akimis.
-Gal man tau dabar knygą parašyti apie savo gyvenimą, ką? - ir pati užsiplieskusi vien dėl fakto, kad draugas ėmė ant jos pykti dėl tokio menko dalyko, kaip fotosesijos apsinuoginus, juo labiau, kad ji buvo daryta dar tada, kai jiedu nebuvo kartu. - Tai mano darbas. - nors ir kalbėjo taip, lyg jos tariami sakiniai reikštų elementariausius dalykus, visgi balso tone buvo galima justi susierzinimą. - Juk iš šių piešinėlių Manhetene nepragyvenčiau. - akcentuodama rankoje gniaužiamą aplanką su pieštais darbais, pripildo plaučius deguonimi. - Man keista, kad apie tai nieko nežinojai, nes tai yra elementaru. - paskutinį žodį kone skiemenuodama, galiausiai nebe įstengia nuslėpti sukilusio pykčio. - Tai visiškai normalu ir man tai patinka. - kone spjaute išpjauna paskutinius žodžius, žinoma nė neapgalvodama kokią Jared'o reakciją jie iššauks.

Kadangi savo poziciją žodžiu išreiškė skubos tvarka, užsikišęs laukia prakalbant ir Helenos. Šiai tą padarius, išlaiko tokią pačią, ne ką mažiau iškreiptą, jam itin nebūdingą išraišką stengdamas žiūrėt į merginą, užuot nusisukus. Toji akivaizdžiai nesuprato pagrindinės jo nusivylimo ir pykčio priežasties, todėl neįstengia nustovėt neprabilęs, kol kas, ganėtinai ramiu balso tonu, dar tvardydamasis bei stengdamasis palaikyti jo tembrą tolygų:
- Pati esmė yra ne tose nuotraukose, Helena,-atsisuka į merginą kiek labiau, kad galėtų matyti jos akis.
- Kodėl tu apsimetinėji?-paklausia aukštesniu, kiek virpančiu, pykčio paveiktu balsu ir tęsiant, jis palengva aukštėja.
- Kodėl prieš mane visuomet būdavai tokia drovi, susivaržiusi, kai būtent tas žurnalas man parodė, jog nė velnio taip nėra?-tiesiog įsispirtina Helenai į akis, lyg stengdamasis perprasti šios mintis. Jam tiesiog galvoj netilpo, kaip mergina dalyvaujanti tokiose fotosesijose gali būti ta pati kuklioji Helena, kurią pažįsta.
- Aš tavęs nesuprantu...-sumurma, o balse buvo galima pajusti beviltiškumą, atsispindėjusį net jo akyse.
- Tu niekuomet neatsiveri, kai man reikia, kad kalbėtum, tu tyli,-balso tembras vėl pakyla. Kad ir kaip nenorėjo ant Barker šaukti, buvo pernelyg suirzęs, kad galėtų valdytis.
- Patikėk, man nusibodo, ligi gyvo kaulo užkniso spėliot kas dedasi tavo galvoje,-trumpam nutyla, kad galėtų nuryti burnoje susikaupusius skysčius. Kiek nuo Helenos atsitraukęs, atsidūsta, puikiai perteikdamas begalinį beviltiškumo jausmą.
- Tai nėra normalu...-kone sušnabžda, žvilgsnį tebelaikydamas draugės veido lygyje.
- Visa tai, nėra normalu,-skėsteli rankomis, nurodydamas judviejų situaciją.

Baigusi savo kalbą, tiesiog leidžia kalbėti draugui, laukdama šio atsako, bei be abejo, leido sau tikėtis, jog šios ištarti žodžiai bent kiek atves Leto į protą. Šiam pasireiškus žodžiu, net žiopteli, nuleisdama žvilgsnį ir vis mėgindama sau įteigti tai, jok katik išgirsti žodžiai buvo tiesiog iliuzija. Į galvą niekaip netilpo mintis, jog Jared'as galėtų ja nepasitikėti ar abejoti jos jausmais. Nė nepajaučia kaip akys prisisunkia ašarų, o kvėpavimo refleksas apskritai užsimiršta.
Atkunta tik tada, kai išgirsta pakankamai aukšto dažnio vyro balsą, net suvirpa, vėl įsmeigdama žvilgsnį šiam į veidą. Kad ir kaip mėgintu susivaldyti, bet pykčio ir nusivylimo mišinys vis tiek prasiveržia.
-Kaip tu nesupranti? - tankiai mirksėdama, kad iš akių kampučių neišriedėtų sūrūs lašeliai, kiek tylesniu, virpančiu balsu prakalba. - Juk tai tik vaidyba. Tai netikra. - vis dar mėgindama teisintis, galiausiai atsidusta. - Visos tos nuotraukos.. jos neturi nieko bendra su realiu gyvenimu. - galiausiai nuleidžia galvą, veidą paslėpdama po krintančiomis plaukų sruogomis.
-Aš niekuomet prieš tave neapsimetinėjau. - vien mintis, jog Jared'as galvojo kitaip tiesiog vėrė širdį.
Išgirdusi kone į šauksmą peraugusį Leto balsą, suvirpa, o ašaros norom nenorom nurieda skruostais. Klausydama tų skaudžių žodžių, vos ne vos laikosi. Viduje kunkuliavo tikras emocijų mišynys, pradedant pykčių ir baigiant skausmu.
-Nejau tu nori žinoti viską? Nori žinoti, kad esu prakeikta narkomanė, kuri nesugeba savimi pasirūpinti? Nori žinoti, jog man yra sunku pasitikėti žmonėmis, nes jie mane įskaudino? Ką dar nori žinoti? Apie narkotikus, mano darbą, mėginimą žudytis? - pilnai pratrūkusi, tiesiog išrėkia tai, kas buvo ant liežuvio galo, nė nesusimąstydama ką daro. - Rinkis! Papasakosiu tau kiekvieną detalę, jei tau yra taip svarbu. Jei nesugebi manimi tikėti, tau net tai nepadės. - staiga žengteli atgal, delnais perbraukdama per drėgnus skruostus.
Visiškai nebenorėdama tęsti šio skausmingo kivirčo, atsitraukia per kelis žingsnius. Žvilgsnį nubedusi kažkur į šoną, ne už ilgo žvilgteli į laikrodį, kuris informuoja apie labai netikusį laiką. Supratusi, jog galerijoje turėjo būti prieš geras penkias minutes, sugniaužia kumščius, suimdama save į nagą.
-Aš vėluoju. - sumurma, nusisukdama, bei patraukdama durų link. Netrukus susivokusi, jok lauke pliaupia it iš kibiro, pagriebia skėtį, tiesiog pasileisdama bėgti per kiemą, dėl daugybės savaime suprantamų priežasčių.

Supratęs, kad paprasčiausiai neįstengs kalbėti ramiai, nešaukiant, kietai sučiaupia lūpas, suspausdamas jas į tiesų, ploną brūkšnį. Pastebėjo, kaip Helena reaguoja į pakeltą toną, tad gavo motyvą bent jau pasistengti valdytis, kad ir kaip sunku bebuvo. Tik gilus šnopavimas išdavė apie pyktį, kurį jautė. Pasitikėjimas jam visuomet būdavo svarbiausia vertybė. Kai galų gale sužinojo, jog tarp jo ir Helenos, merginos sugebėjusius jo širdyje pažadinti ypatingus jausmus, ši vertybė praktiškai neegzistuoja, neliko nieko kito, kaip tik širsti ant viso sušikto pasaulio. Tačiau labiausiai ant savęs paties. Ironiška, kaip mikliai visas šis konfliktas įsiliepsnojo.
Helenos žodžiai, primenantys visišką emocinį sprogimą, priverčia tik dar labiau pasiusti. Nustoja net kvėpavęs. Tik plačiai pramerktos akys, kurių obuoliai spėjo nusidažyti blyškiai rausvu atspalviu puikiai informavo apie tai, ką jaučia. Galbūt pirmą kartą per trisdešimt aštuonerius savo egzistencijos metus jautėsi visiškai pasimetęs, sumišęs, nenutuokiantis ką daryti. Juk visuomet stengdavosi su Helena elgtis išskirtinai švelniai, bet tai, kaip suvokė, nedavė praktiškai jokių vaisių. Galų gale, kiek jis - žmogus itin vertinantis užtikrintumą, gali kentėti visą tą gniuždančią nežinomybę?
Nieko keista, kad Helenai informavus apie ketinimą keliauti į galeriją nepaprieštarauja. Bet kokie stimulai kėlė tik dar didesnį susierzinimą. Susiraukia, giliomis raukšlėmis išvagodamas kone visą kaktą. Šioje vietoje širdo, kad net esant tokiai situacijai mergina negalinti tokių dalykų kaip darbas atidėti į antrąjį planą. Merginai sukrutus, pagaliau nuveda nuo šios akis, paslėpdamas jas po vokais. Išgirdęs, kaip bumbtelėja durys, atsidūsta mėgindamas nurimti, tačiau užmojui pasirodžius esant didesniam už galimybes, riebiai nusikeikęs, apsisuka ant kulno. Puikiai išmanydamas savo emocinę sandarą, patraukia laiptų link, ketindamas užsidaryti mini studijoje ir prapūti ten likusią dienos dalį, jei ne ilgiau. Tik tai galėjo padėti atsiplėšti nuo realybės, siaubingos emocinės savijautos ir pradanginti prieš akis stovinčias Helenos nuotraukas.

Be jokios abejonės vyras Heleną iki šio pastato atlydi keturrate, galiniais ratais varoma transporto priemone, viso kelio iki čia metu grasindamas Barker, kad ištaškys Jared`ui smegenis jeigu ši nevykdys aiškių Aaron`o nurodymų. Švarko kišenėje laikė tą patį ginklą, kuriuo šiandien jau grėsmingai mosikavo. Abejotinas faktas, kad būtų pildęs bent dalį savo brutalių planų, tačiau mokėjo įtikinamai kalbėti ir to užteko.
Helenai išlipus lauk, Sullivan`as palaukia kol ši pradings pastato viduje. Norėdamas išvengti bet kokio kontakto su namo savininku, `nusismaukia` kėde žemyn. Kalbant paprasčiau - paslėpė galvą, kad šios paprasčiausiai nesimatytų. Skaičiuodamas kiekvieną sekundę nekantriai laukia Helenos sugrįžtant. Šiuo metu tik tai daryti ir galėjo.

Po visų itin nemalonių įvykių name, iš paskos tempdama lagaminą, galiausiai pasišalina lauk iš Oblivion'o teritorijos. Akimis susiradusi Sullivan'o automobilį, skausmingai susiraukia, tramdydama lauk besiveržiančias ašaras. Sukaupusi visą drąsą, galiausiai patraukia transporto priemonės link, visai netrukus į ją susėsdama. Kartu įsitempusi ir tą patį krepšį, pasistato ji sau palei kojas.
-Esi gyvulys, Sullivan'ai. - sumurma, neapykantos kupinu balsu, ne už ilgo paslėpdama veidą delnais, kad galėtu išleisti bent dalį susikaupusių jausmų, verksmo forma. Įstengusi stebėtinai greit nusiraminti, pasisuka šoninio lango link, stebėdama kaimynystėje esančio namo tvorą. Nė akies krašteliu neleido sau pažvelgti į namą, kuriamą vos ką tik buvo ir kuris taip skaudinančiai priminė tuos pačius įvykius.

Tebelindėdamas taip, kad jo atseit nesimatytų, pradeda jau labai smarkiai nervintis Helenai, pagal jį, pernelyg ilgai užtrukus. Tik išgirdęs apie gerą menančius merginos žingsnius, vyras palengva išneria viršun pasitikdamas Barker su piktdžiugiška šypsenėle lūpose. Šventai tikėdamas, jog šitaip elgiasi pačios Helenos labui, Aaron`as neleidžia sau įsižeisti dėl pakankamai piktai nuskambėjusių žodžių.
- Šaunuolė,-įkyriai šypsodamasis, jis ištiesia ranką, kuria švelniai perveda per pašnekovės plaukus,-Tu pradėsi naują gyvenimą,-pareiškia akių, šiltai žvelgusių į Heleną nuo josios veido nepatraukdamas,-Su manimi,-užbaigęs mintį, išsišiepia dar plačiau sunkiai bepatikėdamas, kad TAI vyksta. Neslėpdamas itin gero nusiteikimo, vyras užveda automobilį ir nudumia į jam asmeniškai priklausančią `irštvą`, neketindamas dabar leisti Helenai nuo jo atitolti.

Kaip ir buvo nusprendę su Morrigan atkeliauja pas seniai matytą ir jokių žinių nerodantį draugą. Sėkmingai prasibrovę pro saugos sistemą, kurios užraktus pačio namo savininko dėka mokėjo įvažiuoja į kiemą.
Užgesinęs variklį bei susidorojęs su diržu išlipa iš automobilio ir apėjęs šį atidaro keleivio dureles paslaugiai išlaipindamas ir pačią Aud iš transporto priemonės.
- Arba jis čia nebegyvena arba tavo tokiu kaip aš,- kalbėdamas apie savo didžiausią ydą tinginystę paspiria kojomis žolę nueidamas link paradinių. Nužvelgęs duris bei išvydęs, kad šios neužrakintos ir vis dėlto ponaitis jared'as čia tebegyvena ir nereiks teptis atgal uždeda ranką ant durų rankenos ir nuleidęs į apačią atidaro duris užleisdamas pirmenybę į namą patekti Audrey ir tik tada užeina ir pats nužvelgdamas patalpą ar kartais kur nesimato draugo.
- Jaredai!,- nesulaukęs draugo pasirodant nusprendžia pats jį prisišaukti todėl sukaupęs dar esančias jėgas sušunka iškart nužvelgdamas ant stalo esantį turtą viltingai dar ir akimis užklysdamas į stovintį puodelį tikėdamasis rasti bent lašelį dabar taip norimos kavos.

Kartu su Gerard'u atsivilkusi iki Leto priklausančio, Staten Island'e esančio Obliviono, išsikrapšto lauk iš automobilio, atidžiai apžiūrėdama visą aplinką. Susimąsčiusi, kodėl dažniau nesilanko šiame turčių rajone, juo labiau, kad turi puikią progą, patraukia pačio pastato link. Suėjusi į vidų, žvilgsniu nuskenuoja atsivėrusį vaizdą, tuo pat ieškodama ir seniai dingusio draugo.
-Ateini čia! - sušunka pavymui Way'aus, norėdama ir pati pasireikšti, bei informuoti namo savininką, kad svečiuojasi ne tik geriausias draugas, bet ir ji pati.
Nusprendusi nestypsoti hole, praeina į vidų, apžiūrėdama tikrai nedraugiškai atrodančią aplinką. Bendras svetainės vaizdas tikrai nepriminė Jared'ui įprasto, tvarkingo kambario, tad iškėlusi antakį, laukia kol ir pastarasis prisistatys.

Kaip ir didžiąją laiko dalį po dramatiško išsiskyrimo su Helena, taip ir dabar, lindėjo įrašų studijoje. Parke nuskambėjusi, tiesiog aiškiaregiška Aud pranašystė "Gal taip įniko į savuosius pasimylavimus su kompaktais, kad pamiršo apie realų pasaulį." buvo visiškai teisinga. Nerado sau vietos ir kovodamas su į galvą įkyriai lendančiomis mintimis, sentimentaliais prisiminimais suvokė - tiesiog privalo visapusiškai atsiduoti kokiai nors veiklai. Knibinėjimasis prie muzikos jam pasirodė esanti veiksmingiausia bei maloniausia idėjos alternatyva.
Tebesijautė žiauriai sumautai. Jo atveju, laikas žaizdų negydė. Nemažą laiko tarpą buvo visiškai atsiribojęs nuo viešumos, sėdėjo užsibarikadavęs Oblivion'e. Nieko keista, kad dvasinis štilis stipriai pakenkė ir prekinei jo išvaizdai. Smakrą dengianti kelių savaičių "amžiaus" vešli, kai kur žilais plaukeliais padabinta barzda, ataugę plaukai, netvarkingai surišti į uodegėlę, sukritęs, išblyškęs veidas, padailintas tamsių ratilų po akimis tikrai nepuošė. Po šitiekos įvykių, suprato paprasčiausiai nebeturintis preteksto ilgiau prilaikyti formą.
Tuo momentu, kai jo asmeninę erdvę pažeidžia dvi akyse seniai regėtos žmogystos, apie jų atsiradimą būsto šeimininkui praneša spigus Morrigan balsas. Visa laimė, kad kažkokiu tikslu krapštinėjosi miegamajame. Vargiai būtų ką nors girdėjęs lindėdamas studijoje, kurią nuo aplinkos izoliavo jokio garso nepraleidžiančios sienos. Netikėti svečiai blankios nuotaikos nepraskaidrina. Sustingęs, apgalvoja galimybę apačioje taip ir nepasirodyti, tačiau į svarstymus įsikišus ir sąžinės likučiams, nutaria, kad slėpdamasis bei imituodamas melagingą signalą "namuose nieko nėra" elgtųsi idiotiškai ir tiesiog nedovanotinai Gerard‘o ir Audrey atžvilgiu. Turėjo marias laiko tiesiog meistriškai įvaldyti emocijų slėpimo techniką, todėl iškeliauja iš kambario, užsimetęs šaltą bei abejingą fizionomiją. Sunkiai vilkdamas sustingusias kojas, kamuojamas nuovargio, atsiradusio nuo simbolinio kiekio poilsio, lėtai nusileidžia laiptais į apačią. Žvilgsniui užkliuvus už draugų veidų, pasistengia nusišypsoti. Deja, labai jau nevykusiai. Negalėjo apsimetinėti, kad svečių vizitas, sudrumstęs depresyvią atmosferą jį džiugina.
- Sveiki...-kimiam balsui nuskambėjus itin silpnai, atsikrenkščia tikėdamasis atgauti sugebėjimą naudotis nusilpusiais kalbos padargais.

Per tą laiką kol draugas sugebėjo kažkaip atnešti užpakalį pas juos spėja porą kartų atsidūsti nuo laukimo ir apžiūrėti į keistai netvarkingus namus, kad buvo tikrai keista tai matyti.
Pasigirdus žingsniams spėja išsišiepti bet vos tik išvydęs Jared'ą įsitvėręs į sofos atramą rankoms atšoka atgal nuo išvysto draugo ar bent jau žmogaus panašaus į jį. bandydamas atgauti žadą nuo tokio vaizdelio keletą akimirkų kiek pražiojęs burną net nemirktelėjęs stebi žmogystą nesujudėdamas iš vietos.
- labas,- Jared'o balsui patvirtinus, kad čia tikrai jis, o ne kas nors kitas giliai įkvėpęs nužvelgia jį nuo kojų iki galvos.
- kas buvo? ,- nuspėjęs, kad ne be priežasties šitaip jis atrodo trumpam pažvelgia į Aud pažvelgdamas kokia jos reakciją į tai,- Atrodai kaip privertas su durimis, paleistas ir vėl privertas,- kažkokiu būdų spėjęs įžvelgti čia ir linksmumo giliai įkvėpia mešviežio oro ir atsistojęs apeina baldą kuriame sėdėjo nužergliodamas iki lango ir jį pravėręs pasilieka stovėti ten atsisukdamas į į likusius draugus.

Kadangi įtemptai laukė Jared'o pasirodant, spėja ne tik imti trypčioti kojele, bet ir galvoje susikurti begales erzinimo tematika susidedančių planų, kuriuos būtų įgyvendinusi, vos tik draugas pasirodytų. Deja, bet laiptais besivelkančio Leto vaizdas visiškai išmuša Aud iš vėžių. Žiopčiodama, lyg žuvis išmesta į krantą, akių nenuleidžia nuo tikrai neįprastai atrodančio draugo. Pripildžiusi plaučius oro, netrunka apmąstyti tokios J išvaizdos priežasties, tad nepradėjus laidyti kandžių replikų, susičiaupia, prieidama prie draugo.
-J... - užjaučiančiu balsu sumykia, kaipmat stipriai apsikabindama draugą. Moteriška nuojauta informavo, kas vyksta, todėl leidžia sau ignoruoti Jared'o išvaizdą, bei faktą, kad apie muilą vyras yra veikiausiai užmiršęs. Nuoširdžiai išgyvendama dėl draugo, pilnai supranta kodėl jis yra toks bedvasis, todėl bereikalo prie pastarojo nesikabinėja.
Ausis pasiekus ir Gerard'o mestai replikai, staigiai į jį pasisuka, gestais informuodama, kad būtų vienas iš geriausių laikų susimąstyti apie bet kokią kalbėjimo formą bei turinį. Sugriebusi Leto ranką, nusitempia pastarąjį iki svetainėje stovėjusios sofos, bei ten susėdusi, pasirūpina, kad tą patį padarytų ir J.
-Jei tau pasidarys lengviau, gali pasipasakoti. - nors ir Morrigan kamavo smalsumas, bei norėjo sužinoti visas detales, leidžia draugui rinktis ir tikrai nebūtų jo kamantinėjusi toliau, jei šis atsisakytų prabilti. Sugriebusi Jared'o makaulę, draugą paguldo, šio pakaušį sudėdama sau ant kelių. Sekundei pažvelgusi į Way'ui, vėl gestais įstengia parodyti, jog atvejis itin svarbus ir ne tik ruošiasi padėti akivaizdžiai į bėdą pakliuvusiam J, bet ir priversti Gee daryti tą patį.
-Atnešk vandens. - suformavusi kačiuko akytes, išlaiko rimtą toną, nes juokauti dabar norėjo mažų mažiausiai. Vėl žvilgsnį nutaikiusi į Leto, pirštų galiukais perbraukia per šio netvarkingu plaukus, patraukdama juos vyrui nuo veido. - Pasirūpinsim tavimi. - išspaudusi pozityvią šypseną, stengiasi įpiršti bent kiek geresnės nuotaikos ir J.

Iš paskutiniųjų mėgindamas ignoruoti erzinančią, nuostaba pasižyminčią Gerard'o ir Audrey reakciją, pasistengia į svetelių pusę paprasčiausiai nežiūrėti, tausodamas išdilusius nervus. Naiviai vylėsi, jog jie sugaudę signalus, kad be svarios priežasties savo biologinės egzistencijos nebūtų šitaip smarkiai apleidęs, susilaikys nuo bet kokių komentarų. Kadangi išėjo visai kitaip, nieko keista, kad galutiniai Way žodžiai ne juokais supykdo. Išgyvendamas itin nestabilią emocinę būklę, stipriai susiraukia bei nukreipia rūstų žvilgsnį draugo veido link. Nevalingai iš burnos išsklista netgi piktą, įsiutinto žvėries urzgimą primenantis garsas.
- Klausykit, jei atėjot čia pakvailiot ir pavoliot durnių, durys ten,-akcentuodamas minėtąjį objektą mosteli ranka jų link, akivaizdžiai parodydamas, kad neketina toleruoti kandžių replikų bei prisiknisinėjimų. Atsileidžia bei nurimsta tik pajutęs Audrey apkabinimą. Galybę valandų praleidęs "vienutėje" jau buvo pamiršęs, kokius šiltus pojūčius sukursto fizinis kontaktas su antriniais asmenimis. Atlyžęs, sumerkia akis paslėpdamas jas po vokais ir pasiduodamas draugės valiai, nesipriešina, tad lieka nutemptas sofos link. Kūną lankstydamas sunkiai, lyg surūdijusį svertą, į baldą kone įvirsta.
- Aš...-akimirką nutyla apsvarstydamas galvoje zujančių minčių turinį. Balsas tebeskambėjo silpnai, kimiai, vos girdimai, puikiai iliustruodamas milžinišką fizinį bei emocinį išsekimą.
- Tiesiog pavargau. Labai pavargau,-itin neapibendrintai, netiksliai bei sausai įvardinęs savo ekstremalių pokyčių kaltininką, sukėlusį chaotišką dvasinę būseną, atsidūsta. Visiškai nenorėjo atvirauti apie tai, kad šūdo teko gyvą galą pastaruoju metu išbristi. Nors troškimas skaudžią patirtį nutylėti ir nebuvo teisingas bičiulių atžvilgiu, paprasčiausiai veikiamas savisaugos instinkto norėjo išvengti skausmo, kurį galėjo sukelti tebekraujuojančios žaizdos krutinimas.
Pasidavęs bet kokiai Morrigan iniciatyvai, paguldo galvą ant šios kelių, pavargusių akių nepramerkdamas. Teko pripažinti, kad mintis, jog galų gale nėra vienas, veikė teigiamai. Nepaisant to, nebuvo linkęs kalbėti, o melancholiška būsena toliau laikė kūną įkalintą intraversijoje.

Mažų mažiausiai po abiejų draugų žvilgsnių ir dar Jaredo žodžių skirtų ypač jam pajutęs didžiulią neigiamą energiją nukreiptą į jį nukreipia akis į langą nužvelgdamas, kas vis dėl to vyksta lauke, nes žiūrėti kas viduje nebebuvo noro. Nusprendęs tiesiog nieko nebetarti, kad daugiau nebeprisidirbtu paslaugiai išeina iš kambario vos tik Aud paliepia ir susiradęs virtuvėje švarią stiklinę įpila į ją vandens iškart grįždamas į svetainę.
Leidęs kalbėti Aud paduoda stiklinė į J rankas nenuleisdamas žvilgsnio nuo draugo, nes vis dėl to jam jis rūpėjo, o rūpestis dėl draugo sveiaktos ir dvasinės būklės ėmė viršų.
- Kas atsitiko? ,- nepatenkintas tokiu sausu draugo paaiškinimus kas vis ndėl to jam buvo, kad jis atrodo kaip žemę pardavęs ir dar blogiaunet nesirengia sėstis į prie pat kojų esantį fotelį pasišaudamas vykdyti bent menką norą, kad šis atrodytu geriau.

Švelniai glostydama Jared'o plaukus, nenuleidžia akių nuo jo veido, itin įdėmiai klausydama kiekvieno jo tariamo žodžio. Veide neslėpdama susirūpinimo, suraukia tiek antakius, tiek lūpas, sunkiai atsidusdama.
-Juk tai dėl tos raudonplaukės, taip? - kupino nusivylimo balsu sumurma, puikiai suprasdama dėl ko J šitaip atrodo, jausdama kaip kvėpavimo dažnis šokteli į viršų. - Aš ją susirasiu ir pasirūpinsiu, kad atsiimtų už tai. - visiškai netikėtai įsiplieskia, žvelgdama kažkur į tolį ir atrodydama pakankamai rūsčiai, bei rimtai.
Prisiminusi, jog galbūt draugas dar nenori liesti šios temos, pripildo plaučius deguonimi, kaipmat nusiramindama. Akimis užkabinusį sugrįžusi Gerard'ą, vien žvilgsniu padėkoja, perimdama stiklinę su vandeniu į savas rankas.
-Kaip itin atsakinga draugė tiesiog privalau tavimi pasirūpinti. - netikėtai sučiauška, išsišiepdama. Galvoje rezgamas planas jai atrodė itin džiaugsmingas. - Aud - tikra pagalbos rankelė. - sukikena, žvilgtelėdama ir į Way'ų, kurio sėdimąją dar prieš kelias dienas pati traukė iš bėdos. - Kelkis. - paliepia Leto, be abejo, padėdama šiam atsisėsti. - Gee, man reikės tavo pagalbos. - pakyla iš vietos, nuo stalo nugriebdama kažkokį popiergalį, bei tušinuką. - Man reikės kirpimo reikmenų. Juos rasi mėlynoje spintoje, trečiame stalčiuje nuo viršaus, rožinėje dėžutėje. - viską užrašinėdama ant lapelio, lyg bijodama, kad vyras sugebės ką nors užmiršti. - Nupirk daug daržovių, vaisių ir ryžių. - prideda, vardydama galvoje sukurpto plano dalis. Netikėtai sustoja, bei žavelgia į Gerard'ą, kuriam jam atseikėti darbai daug susižavėjimo nekėlė. - Būk gerutis. - lyg maldaudama draugo, vėl į veidą sugrąžina mielą kačiuko veidelį, bei net nelaukusi atsakymo priartėja, švelniai įsisiurbdama partneriui į lūpas. - Ačiū! Tu pats nuostabiausias. - nepaleisdama iš veido šypsenos, dar kartą, tik šįkart žvilgsniu padėkoja Gee ir įbruka jam lapelį su sąrašu, šį išleisdama lauk.
Sugrįžusi į tą pačią svetainę, kur buvo pasidėjęs Jared'as, įsitaiso toje pačioje sofoje, kaip ir jis.
-Žinau, kad man meluosi, bet vis vien paklausiu. - skvarbiai įsistebeilydama į pašnekovo akis, prisislenka taip, kad tarp jų liktų nedidelis tarpas. - Ar esi alkanas? - nors ir žinojo, jog vyro atsakymas nieko nenulems ir jos tik į šiuos namus parsivilks Gerard'as su pageidautais produktais imsis maisto ruošybos. - Žinau, kad tau tai ne itin svarbu, bet sutvarkysiu tavo plaukus, net jei teks pririšti tave prie kėdės. - informuodama Leto, apie jo laukiančius įvykius, pasiremia į sofos atlošą, bei nusišypso. - Kol tu vėl neatrodysi kaip mano Jared'as, iš čia niekur nedingsiu, ir šito niekaip nepakeisi. - duodama ūpo vyrui greičiau "sveikti", gudriai šypteli.

Pabūvojus vertikalioje pozicijoje kiek ilgėliau, kūnas apsunksta bei pasiduoda galutinai. Jausdamasis pernelyg prastai, kad įstengtų net menkiausiai krustelėti, drybso nepasijudindamas. Begalinis fizinis nuovargis net tą patį dėmesį atitraukia nuo pirminės kalbančiųjų erdvės. Tiek Aud, tiek Gerard`o balsus girdėdamas silpnai, lyg šie būtų blokuojami galvoje aktyviai zujančių minčių, kurių atsikratyti niekaip nesugeba, laiko akis tvirtai užmerktas. Kadangi Morrigan itin taikliai įvardino šūdinos jo savijautos priežastį, nejaučia būtinybės į klausimą atsakyti. Nepaisant to, sekantis draugės išsireiškimas, nuskambėjęs atvira grasinimo forma, pastato akis piestu. Kaip pažinodamas impulsyvaus charakterio merginą it nuluptą, negalėjo praleisti tokio pasisakymo pro ausis. Ranka įsikibęs į sofos atlošą, palengva atsisėda. Į merginą pasisukęs, uždeda delną šiai ant skruosto norėdamas užtikrinti akių kontakto vientisumą.
- Aud, nereikia. Prašau,-sušnabžda ir dėka intonacijos, sakinys nuskamba tarytum švelnios formos maldavimas. Į merginos regos organus įsistebi dar skvarbiau, be tolimesnio balso stygų naudojimo norėdamas šiai pranešti, jog kišdamasi į jo reikalus elgtųsi nedovanotinai.
Tuo metu išgirdęs žingsnius, atsidūsta žvilgtelėdamas į Gerard'ą, nešiną stikline vandens. Kone instinktyviai liežuviu apveda lūpas netrukęs pajausti, jog burnos ertmėje tvyro visiška sausra. Įvertinęs draugo pastangas, dėkingai vypteli, tačiau neturėdamas jėgų netgi sėdėti tiesiai, kaip mat sukniumba sofoje, primindamas kažkokią beformę masę. Toliau sėkmingai pasiduodamas Audrey tąsymui, atsisėda mąslų, tikrai nelinksmą žvilgsnį kryptingai sufokusuodamas ties vienu tašku. Mintys nejučia perkelia jį į tą pačią, melancholišką, aplinkai apatišką "atsiskyrėlio" būseną. Nieko keista, kad draugės tauškalus girdėjo tik protarpiais, net nesigilindamas į jų prasmę. Šiuo metu norėjo mažų mažiausiai galvoti apie tai, kaip iš tiesų prastai jis atrodantis ar kaip savaičių senumo, veidą gožiantis "kūšynas" bei kiti, akies tikrai neglostantys vizualiniai faktoriai trikdo bičiulius.
Atsipeikėja tik tuomet, kai dviejų įsimylėjėlių vaizdas, sukėlęs negatyviai interpretuotiną nostalgiją bei tam tikras asociacijas dėmesį patraukia kone automatiškai. Nevalingai susiraukęs, kelis sykius giliai įkvepia, desperatiškai bandydamas mintis nukreipti bet kokia, nieko bendra su romantiškais jausmų aspektais neturinčia linkme. Jautėsi draskomas dvejopų emocijų: negalėjo ant Helenos pykti, tačiau tuo pačiu metu jautė ir begalinį kartėlį bei apmaudą. Galiausiai instinktai palaikyti organizme deramą skysčių kiekį, padeda atsiplėšti nuo morališkai gniuždančių apmąstymų. Pasičiupęs stiklinę su Way atgabentu vandeniu, kaip pradžiai nugeria tik labai mažytį gurkšnį, leisdamas skysčiui suvilgyti perdžiuvusią burną. Kontaktą su aplinka atgauna vėlgi Audrey jį užkalbinus. Pamėginęs išlenkti šiokią tokią, apverktinai nenuoširdžią šypseną, papurto galvą, neigiamai atsakydamas į klausimą, alkio tema. Apibendrinus, šiuo metu nenorėjo nieko. Žinoma, negalėjo būti šaltakraujiškai apatišku merginos pastangoms jį išblaškyti, tačiau emocinė būklė būtent ir buvo suardyta slogučio, kuris neleido prasiveržti jokioms džiugesio bei į jį panašioms jausenoms.

Tiesiog tiesiogine to žodžio prasme išvytas,nors ir nenori visgi burbedamas ir susiraukęs nuvyksta iki Aud namų. Aišku viską rasti užtrukus spėja išnaršyti kambarius ir sujaukti daugelį stalčių. Radęs kirpimo įrankius, bet jokio maistinio produkto užvažiuoja į vieną parduotuvę.Prisikrovęs vėžimėlį visokio mitalo iš lapelio dar keletą minučių pabando išstudijuoti tą patį popiergalį su Aud raštu.
Laimei be jokių insidentų pargryžęs atgalios eilinį kartą prasibrauna pro namo pasaugą sustodamas kieme. Išlipęs bei išsitraukęs terbas nukeliauja iki durų ir alkūnė palenkęs durų rankeną žemyn atidaro įeidamas į vidų. Kištelėjęs galvą ųsvetainę ir nepamatęs jokio bent minimalaus pasikeitimo prieš jam išvykstant nueina iki virtuvės padėdamas maišus sų maistu ant stalo. pasiknisęs vienoje iš terbų susiranda Aud namuose pasiimtus kirpimo įrankius ir grįžta į svetainę padėdamas dežutę ant stalo.
- Kaip sekėsi?-norėdamas sužinoti kas buvo kol jo nebuvo ir ar jam būtina ką nors žinoti susirupinusiu žvilgsniu nusuka akis nuo Audrey iki Jaredo net nežinodamas ką reiktu sakyti,nes dažniausiai pats likdavo guodžiamos to pačio draugo.

Niekaip neatplėšdama žvilgsnio nuo Leto veido, iš bendro vaizdo kaipmat supranta, kad neigiamai linksėdamas galva, draugas mažų mažiausiai meluoja. Skausmingai atsidususi, kelis kart pirštų galiukais perbraukia per ant veido krentančias sruogas, šias patraukdama šalin.
-Viskas bus gerai, pamatysi. - šypteli, padrąsinamai priglausdama letenėlę J prie peties.
Suvokusi, jog kad ir ką dabar bešnekėtų, vyrą tai mažai paveiks, o tik dar labiau pabloginti jam nuotaiką norėjosi mažiausiai.
-Niekada nedrįsk pamiršti, jog mes visada būsim šalia kai tau to reikės. - atradusi progą dar ir pasipiktinti Jared'o a la savarankišku elgesiu, leidžia sau paburbėti.
Vos grįžus Gerard'ui pasuka savąją galvelę į jį, akimis ištirdama ir jo atsineštą mantą. Išvydusi savo jau seniai regėtą rausvą dėžutę su kirpimo įrankiais, pakyla iš vietos, kaipmat nušvinta pačiupdama ją į savas rankas.
-Yay! Ačiū. - sučiauška, priartėdama prie Way'aus ir pakštelėdama šiam į lūpas. - Kol kas nekaip. - tyliau nei įprastai ištaria žodžius, neslėpdama fakto, jog, kad ir kaip mergina norėjo padėti, sekėsi ne itin gerai.
-Dabar bus ką veikti. - kupinu džiaugsmo balsu surinka, pasisukdama į sofoje sudribusį Leto. - Einam. - draugiškai sukomanduoja, sugriebdama draugo ranką ir taip padėdama šiam atsistoti. - Pašalinsim tavo gauraplaukių perteklių. - sukikena, netrukus patrindama Jared'o petį, taip išreikšdama palaikymą, bei duodama jam suprasti, kad šios žodžių per daug nesureikšmintų.