Namas [Įėjimas, holas, svetainė]

Ausis pasiekęs švelnus, gundantis Helenos kikenimas, sukelia impulsyvų troškimą atsakyti merginai tuo pačiu, todėl sukrizena beveik nevalingai. Gaudydamas stebėtinai įkaitusį orą, prisiruošia šiek tiek save pamarinti, kad galėtų visokeriopai mėgautis Barker oda, kuri kvieste kvietė būti bučiuojama bei glamonėjama. Dejonių atžvilgiu, lyginant su mergina, tampa santūroku. Dėl sunkiai paaiškinamos priežasties buvo linkęs manyti, jog palaimingi šūksniai, prasisunkę pro jo balso stygas įgauna ganėtinai kvailą skambesį. Tačiau ta svaiginanti artuma bei stiprūs, visiškai nuoširdūs jausmai padeda dalinai smegeninę atjungti, suteikia galimybę pilnavertiškai pasinerti į kūniškus malonumus bei mėgautis tuo, jog Helena dabartine judviejų veikla "gardžiuojasi" ne ką mažiau nei jis pats, todėl ir valdytis tampa nebeįmanoma. Iš esmės, baldais kukliai apstatytoje patalpoje aidėjo visas aimanėlių, dejonių bei triukšmingų atodūsių maršas. Gerai, kad jiedu keturių šimtų metrų spinduliu neturi kaimynų...
Interpretavęs Barker įsikibimo į jo pečius veiksmą teisinga to forma, prie merginos tik dar labiau priglunda supratęs, kad be Helenos kūno, švelniai besitrinančio į jojo, sueitis nebūtų tokia neįtikėtinai maloni. Stengęsi kaip tik įmanoma ilgiau bučiuoti draugės lūpas, neplanuotai atsiplėšia pastebimai garsiau atsidūsendamas. Nors ir galėjo pasididžiuoti švarut švarutėliausiais plaučiais ir visiškai žalingų įpročių nepažeistu organizmu, tenka pripažinti, kad fizinis aktyvumas pareikalauja ne tik padažnėjusių širdies tvinksnių, bet ir pagilėjusio kvėpavimo. Veidą, kuriame šmėravo veik neapsakoma išraiška, tiksliau, visokių visokiausių teigiamų fizionomijų kratinys, nuleidęs pilnai įsikniaubia į Helenos kaklą, eilinį sykį pasimėgaudamas maloniu Barker kūno kvapu.
Kadangi taip jau nutiko, jog aukščiausias palaimos taškas jam ėmė plūsti keliomis sekundėmis anksčiau, nei draugei, aktelėja visai netrukus prisidėdamas prie demonstratyvaus potyrių reiškimo garsu.
Prigulęs šonu, kad ankštutėje sofoje vietos užtektų jiems abiems, iš glėbio merginos nepaleidžia, nosies galiuku nepastebimai uosdamas šios plaukus. Išgirdęs Helenos balsą, suklūsta. Lyg ir nesitikėjo, jog ši šiuo metu prabils.
- Ane?-paklausia nutaisęs klausiamą, suvaidintai įtarų žvilgsnį, vos tik suvirškina draugės prisipažinimą. Tramdydamas kikenimą, kuris kone degindamas gerklę skverbėsi išorėn, nykščiu perveda per Heili skruostą išsišiepdamas.
- O aš maniau, kad aplamai praradau kalbos dovaną,-sukrizenęs, kilstelėja antakius draugei atsiplėšus. Vėlgi, jau antrą kartą per trumputę laiko atkarpą tokio ar anokio Helenos ėjimo nesitikėjęs. Merginai iš jo glėbio ištrūkus, netrunka pajusti menkutę, tačiau vis vieną nemalonią tuštumą. Pastebėjęs, ką Barker daranti su paklode, nustebęs išsižioja bei nutaiso ganėtinai juokingą grimasą, pėda ūmiai primindamas patalo kraštą ir prieš šiam ištrūkstant patrukdydamas Helenai tikslą į jį įsisiaubti pasiekti.
- Kokia tu negailestinga...-suniurna neigiamai įvertinęs tai, jog prarado galimybę draugės kūnu netrukdomai grožėtis. Spėjęs atsisėsti, pirštais pervaro per pakaušį suglostydamas į akis kritusias plaukų sruogas. Kadangi Barker itin laiku priminė užkritusį planą praleisti n laiko gamtoje aikteli, nestipriai pokštelėdamas delno apačia į kaktą.
- Yes, mem,-pademonstravęs pagarbos atidavimo gestą, reiškusį visišką pavaldumą Helenos valiai, pakyla ant kojų lūpas akimirką priglausdamas prie apnuoginto merginos peties. Nusekęs draugę žvilgsniu, giliai atsidūsta nukabindamas ne tik nugarą, bet ir rankas. Kurį laiką pabandęs apmąstyt nuo ko vertėtų pradėti, priešingai nei Barker, sumano pasišlaistyti po namus nuogam pavidale. O jau tuomet patraukia link sienos, saugojusios neišpakuotą draugės mantą. Sugraibaliojęs maišus rankomis, nekoordinuotai susvyruoja, tačiau atsipirkęs be didesnių nesklandumų, sėkmingai pasiekia antrąjį namo aukštą, miegamąjį, kuriame kimba į lagaminus krauti drabužius ir visokią reikalingą, ar visgi nelabai smulkmę.

Po visų dramatiškų įvykių, sujaukusių poros gyvenimą, pamažu viskas susistato į reikiamas vietas. Nors ir atrodė, jog vien tik Jared‘o buvimas šalia pilnai patenkino Helenos dvasinius, bei emocinius poreikius, ant rankos atsidūręs žiedelis tik dar labiau praskaidrino merginos gyvenimą. Viskas rodėsi lyg itin tobula pasaka – abipusė, tvirta ir liepsnojanti meilė, suplanuotos jungtuvės ir laukiamas kūdikėlis. Taip ir lėkė dienos, lyg vartomi knygos puslapiai, pripildyti gražiausių istorijų. Netrukus po to, kai Jared‘as Helenai pasipiršo ir lepino ją pasakiškos gamtos apsuptame namelyje prie ežero, judviem teko grįžti atgal į Niujorką. Nors ir išsilgo to gryno oro, vakarų verandoje, kai kartu stebėdavo besileidžiančią saulę, atsispindinčią ežero paviršiuje, pasivaikščiojimų po nedideliais medžiais apaugusius miškelius ir be jokios abejonės to jausmo, kai prabundi ryte, kambaryje sklidiname gaivaus oro, ir prieš akis išvysti mylimiausią žmogų; visgi buvo per daug užsiėmusi visais tais planais, kuriuos sukūrė dar gulėdama tame pačiame hamake, ant kurio ir gavo tą nuostabų žiedą. Didžiausias to meto įvykis, be jokios abejonės buvo judviejų su Jared‘u vestuvės. Viskas buvo taip kaip Helena ir įsivaizdavo, taip kaip abudu norėjo; kuklios, bet itin jaukios apeigos, baltomis gėlėmis, bei juostomis nupuoštame sode, su vos keliais artimais žmonėmis, namuose keptu tortu ir kitomis gėrybėmis. Galiausiai gavo ir nuostabią progą apsivilkti tik fantazijose pieštą baltą, šilkinę suknelę ir nors aprėdas buvo tikrai ne pompastiškas, jautėsi pasakiškai ir jaukiai, žengdama baltais žiedlapiais nuklotu taku, link mylimojo, susieti jų gyvenimus, kaip įžaduose nurodyta „kol mirtis šiuos išskirs“. Žinoma, viskas įvyko be jokių nesklandumų ir kaip ir priklauso, tą lemtingąjį „taip“ ištarė su atitinkamu jauduliu, vertusiu rankas drebėti. Nė kiek nebijojo, kai šalia turėjo tokį žmogų, kaip J, kuriam jautė pačius gražiausius jausmus, ir tai buvo ta priežastis, dėl kurios ji ir sutiko žengti tokį brandų žingsnį.
Nuo to laiko, kai iš panelės Barker tapo ponia Leto, Helenos gyvenimas gerokai pasikeitė. Turint omenyje, kad pastarieji keleri metai buvo prikimšti narkotikų, dramos, bei smurto. Visiškai priprato prie ją supančio pasaulį, kuriame prieš tai jautėsi kiek nejaukiai ir kuklinosi. Kiekvieną dieną ji pasitikdavo su plačia šypsena ir džiaugsmo kupinu veidu, nes taip, kaip dabar Hel dar niekad nesijautė. Įprastą namų ruošą papildė ir spalvingesni elementai – besilaukdama pajuto itin didelį įkvėpimą, kurį stengiasi išreikšti tiek muzikine, tiek menine prasme. Todėl visiškai nenuostabu, jog dažnai prisėsdavo prie namuose buvusio fortepijono ir grodavo kūrinius, kuriuos sukūrė pati. Visgi meniška prigimtis atsiliepė labiau ir kartu su Jared‘u ganėtinai ilgą laiką įrenginėjo kambarį mažyliui. Juk Helena pati norėjo viską įrengti nuo „pirmos plytos“ iki menkiausių detalių, tad pradžioje teko kiek pakankinti J, kad šis suorganizuotų dailias, pastelinės spalvos sienas, kurias galėtų pati išmarginti savais piešiniais. Abudu buvo ganėtinai meniškos asmenybės ir tiek Hel talentas linijose, tiek Jared‘o pomėgis tapyti susijungė į bendrą, vaiko kambarį papuošusį paveikslą ant sienų. Vėliau, be jokios abejonės, sekė ir įrengimas, kuris neapsėjo be ilgų vaikščiojimų parduotuvėse romantiškai susikabinus už rankučių, eilės išvartytų katalogų, bei pačios merginos eksperimentų su įvairiomis aplikacijomis ir karštų klijų šautuvu. Norėjo, kad viskas būtų tiesiog tobula, todėl pati, pasitardama su mylimuoju, rinko viską nuo medžiagos užuolaidoms iki medienos lovytei. Ir kai galiausiai kambarys buvo pilnai įrengtas, galėjo sėdėti ten pat buvusioje supamojoje kėdėje, bei klausytis muzikos, kuri teigiamai veikė tiek ją, tiek šeštą mėnesį baigiantį mažyli. Be abejo, po viso įrenginėjimo maratono, jautė nedidelę tuštumą planavimo, bei apsipirkinėjimo fronte, tad netrukus surado sau šaunią alternatyvą – prikalbėjo Jared‘ą išrinkti sūneliui kalną drabužėlių. Vėl užsivedusi kone manija tapusiu, didelį džiaugsmą teikusiu pasirengimu vaikelio gimimui, išnaršė visas įmanomas kūdikių parduotuves, kur išleido nemenka kiekį šlamančių. Dabar jautėsi visiškai patenkinta, kai pravėrus kambario duris viduje galėjai išvysti viską, ko tik reikia(ar ateityje prireiks) mažam lėliukui. Pasirūpino net tokiom smulkmenom, kaip mielos kepurytės, su meškiuko ausyčių, ar mielo drakono snukučio imitacijomis.
Ir štai šitaip prabėgo daugiau nei šeši mėnesiai, kupini visokiausių teigiamų emocijų, apsiėję be menkiausių barnių, neskaitant nedidelių diskusijų, kai laikydamiesi savo pozicijos, taip ir negalėjo išrinkti vežimėlio spalvos. Per visą tą laiką net išmoko įveikti Jared‘o kozerine savybe tapusiu įgūdžiu, visais aspektais prieš merginą laimėti. Mokėjo pastovėti už savo nuomonę, bei panaudoti įvairiausius, moteriškus ginklus, kad tik vyrą perkalbėtų. Ne už ilgo sulaukė ir to lemtingojo, įtampos kupino devintojo nėštumo mėnesio, kai visi dalykai vertė širdį tvinksėti greičiau. Žinoma, jog su nekantrumu laukė vaikiuko atėjimo į šį pasaulį, bet kartais to kiek prisibijodavo. Kaip ir anksčiau. Būdavo momentų, kai Hel susimąstydavo, apie mažylio sveikatą, nerimaudavo, ar jis gims sveikas, ar nebus kokių komplikacijų. Dažnai buvo linkusi save pagraužti dėl praeityje turėtų sąsajų su narkotikais, o imusi skaityti literatūrą, susijusią su paveldimumu, ėmė pergyventi ir dėl paauglystėje išgyventos depresijos, kuri sūneliui galėjo persiduoti netgi stipresne jos forma. Visgi turėjo žmogų, kuris sėkmingai padėdavo nuvyti blogas mintis į šalį ir pilnai nuraminti sumišusią dūšią. Be jokios abejonės, apsilankymai pas daktarus, patvirtinančius berniuko tobulą sveikatą ir vystimasį, taip pat žymiai padėjo.
Išaušus kol kas ganėtinai įprastam rytui dar leidžia sau keliolika minučių pasivaryti lovoje, besimėgaudama šiltu guoliu, bei Jared‘o glėbiu iki tol, kol pastarasis sugalvoja ropštis lauk ir pradėti kasdieninę švarinimosi procedūrą. Pati kurį laiką pratūpėjusi po paklode, galiausiai išsiverčia lauk, pėdas kaipmat paslėpdama šiltame, pukinių tapkių guolyje. Aplink kūna apsiautusi chalatą, žiovaudama bei rąžydamasi nuvinguriuoja vonios link, kur jau kurį laiką tiurškėsį J. Sustojusi prie veidrodžio, apžiūri savo numiegotą veiduką, kuri netrukus „palepina“ vėsaus vandens terapija. Rankšluosčiu nusausinusi odą, atlieka visas reikiamas procedūras, kurias vainikuoja viso nėštumo metu atliktas „ritualas“ – pasisvėrimas. Pastebėjusi, jog šios svoris kiek nukrito, pajunta, kaip per krūtinę perbėga virpuliukas. Puikiai žinojo, kad tai buvo ženklas, menantis apie nenumaldomai artėjantį vaikelio gimimą. Sugrįžusi atgal į miegamąjį, nesistengia nuslėpti plačios šypsenos, bet lyg pati slėpdamasi nuo draugo, kone iki pusės sulenda į spintą. Šia senokai spėjo pakonfiguruoti ir didžiąją dalį dailių, aptempiančių lateksinių drabužių pakeitė kiek laisvesni, lengvų audinių, nėštukėms skirti drabužėliai, pritaikyti suapvalėjusioms ne tik pilvo, bet ir krūtinės formoms. Apsirėdusi patogią, laisvą juodą suknutę, kojas aptempusi šiltomis, raštuotomis kojinėmis, norėdama paivairinti ganėtinai kasdienišką aprėdą ant riešo užsimetą dailią apyrankę. Įsispyrusi į patogumu pasižyminčius batukus, netrukus laiptais nusileidžia į pirmąjį aukštą, kaipmat pasiekdama virtuvę. Pasinaudojusi čia pat stovėjusia, kasdieną naudojama sulčiaspaude, pasirūpina pora stiklinių šviežių sulčių. Leidusi sau akimirkai pasinerti į minčių pasaulį, pasiremia į spintelę, tuo pat metu lėtai gurkšnodama sultis. Buvo ėmusi svarstyti kokį patiekalą ims ruošti pusryčiams, kai pajunta maudima pilvo apačioje. Kaip mat stipriau pasiremia į spintelę, viena ranka apglėbdama pilvą.
-Jared‘ai! – galiausiai sušunka, kiek virpančiu balsu, imdama tankiau kvėpuoti. Aiškiai suprato, kad buvo tas laikas. Nors ir kiek supanikavo, stengėsi išlikti kuo ramesnė, tad pritaiko kvėpavimo terapiją, norėdama nusiraminti, bei numalšinti maudžiantį skausmą. – Reikia važiuoti į ligoninę. – sumurma, sukąsdama dantis, bei susiraukdama. Skausmas nė kiek nemažėjo ir tik visi girdėti patarimai, bei perskaityta informacija padėjo ganėtinai ramiai išgyventi šią būseną.


Her pretty wedding dress ^^

Pastaroji laiko atkarpa buvo pastoviausia, gražiausia, tačiau kartu ir labiausiai svaiginančių detalių prisotinta patirtis jo gyvenime. Niekada nemanė, kad gali būti toks pastovus bei šeimyniniam gyvenimui atsidavęs bičas, tuolab dar prieš metus, darboholizmo periodu, paprašytas supažindinti su savo pozicija familijos kūrimo klausimu būtų neabejotinai nurodęs tolimą, labai tolimą ateitį. Suvokimas, kad nebegali pasidžiaugti "laisvo pavadžio" statusu ir trokšdamas skirti visą dėmesį mylimai moteriai atsiribojo nuo visuomeninės bei darbinės veiklos tikrai neglumino, nes susisaistęs su mergina, kuri neabejotinai yra antroji jo širdies pusė, žmogus, su kuriuo trokšta nugyvent iki senatvės ir galiausiai - grabo lentos, plieskė gyvą galą pačių teigiamiausių emocijų bei tokį pakilų nusiteikimą, kad ko gero pastebimai pagilėjo visos su džiaugia mina susijusios mimikos raukšlės.
Ilgai ruoštos vestuvės, įsimintina, graži bei jaudinanti jungtuvių ceremonija, pirmagimiui skirta kambario ruoša - įvykių iš ties daug, bet laikas prabėgo neįtikėtinai greitai ir metas, kuomet dėka Helenos nėštumo ir sėkmingos jo kloties vystymo užuot movę medaus mėnesio apsistojo ties Oblivion'o kvadratinių metrų sankaupa, rodėsi esantis ramiu.
Kadangi galva kone sproginėjo nuo įspūdžių, vaikščiojo kiek apdujęs ir šį rytmetį pakirdęs kartu su mylimąja stengėsi prablaivėti vonios kambaryje priimdamas dušo, kuriame užsidaręs neišlenda gerą valandą, kadangi atrado naują vietą, padedančią užgimti naujiems posmeliams bei melodijoms, procedūrą. Nors ir linksmai sau traukė kažkokį muzikinį gabaliuką, neramų Helenos šauksmą išgirsta iš karto, galgi net telepatinio ryšio pagalba pajutęs, jog kažkas netaip. Iššokęs iš kabinos, pačiumpa artimiausią rankšluostį ir apsirišęs juo klubus, nubėga į apačią, į svetainę, stengdamasis nenugriūti, kadangi tendencingai, kas tris metrus slystelėdavo, susidūręs su slidžių grindų bei šlapios, galima sakyti, varvančios kojų, padų, o ir aplamai - odos, konfliktu. Netrukus išvydęs už pilvo apačios susiėmusią, kiek sulinkusią Heleną, apmiršta supratęs, kad mažasis, šitaip judviejų lauktas mažylis ruošiasi iššauti laukan. Pervedęs per žmonos plaukus ranka, praveria lūpas lyg ir bandydamas prabilti, tačiau pradžioje išskleidžia tik tankų alsavimą. Stiprų jaudulį yra ne kartą patyręs, bet dabartinis, nė vienam iš tolo neprilygo savo grandioziškumu.
- Mažyt, viskas bus gerai. Myliu tave,-sumykia drebančiu balsu, tačiau bandydamas išlaikyti kuo blaivesnį protą, nutaiko į mylimiausiąją nesijaudinti bei nusiraminti skatinusį žvilgsnį, tuo pačiu apgraibomis susigaudydamas ir užsimaukšlindamas pirmus pasitaikiusius drabužius. Iš dvasinio susijaudinimo, regis, virpėjo kiekvienas kūno raumenėlis, troško skirti Barker daugiau kūniško kontakto, tačiau suvokė turintis veikti greitai ir tučtuojau gabenti Heleną į miesto ligoninę. Prišokęs prie lentynėlės, ant kurios paprastai pasideda raktelius, skirtus automobiliui užvesti, ima viską vartyt, mėtyt, kadangi paieškos pradžia nedavė jokių vaisių.
- Po galais, kur tie sušikti rakteliai!?-užkriokia negalėdamas patikėti, kad tokiu momentu likimas nepašykšti šiokių tokių išbandymų. Galų gale "protingą" rakintuvą iškapstęs, su didžiuliu palengvėjimu atsidūsta. Nulėkęs prie Helenos, apkabina ją apie liemenį, šimtą kartų prakeikdamas save dėl to, jog papilnėjusios merginos nebegalėtų iškelti neprikakojęs į kelnes. Padėjęs draugei pasiekti automobilį, atsargiai ją įsodina vidun. Žaibiškai atsidūręs kitoje transporto priemonės pusėje, įšoka jos vidun ir skubėdamas trenkia durimis taip, kad pačiam pasidaro keista, kaip jos neiššoka velniop. Negalėdamas suvaldyti parkinsono ligos sindromo, tai yra - drebančių galūnių, sulaiko kvėpavimą vildamasis, kad tai padės sėkmingai įkišti raktelį iš pirmo karto bei Yukon'ą kuo greičiau užvesti. Kadangi suieškoti raktelius sekėsi mažiau sklandžiai, netrukus įmina reikiamus pedalus, nusveria galinę pavarą bei išvairuoja automobilį, pašaudamas tolyn ir tik tolyn, viso kelio iki ligoninės metu ramindamas Heleną, kuriai galutinis nėštumo etapas rodėsi esantis skausmingu, todėl atitinkamai sopėjo ir jam pačiam.

Kadangi tiek Heili savijauta, tiek sūnelio būklė buvo, jei jau ne tobula tai artimos tobulumui, po vienos kitos dienos jiedu yra išleidžiami namo, į mūrinę oazę, kurią gimimo stebuklas pavertė kur kas reikšmingesniu dalyku, nei tiesiog patalpa, kurioje yra miegama ir šiaip šlaistomasi aplinkui.
Tas tėviškos patirties sukurstytas polėkis išlieka nepakitęs, visiškai nepakitęs net ir tuo atveju, jei nuo sūnelio, kuriam tėveliai pasitarę suteikė James Jared vardą prabėgo pora pasakiškų savaičių. Visą gyvenimą laikė save pasišventusiu darboholiku galinčiu įrašų studijoje praktiškai apsigyventi, tačiau pastaruoju, ne tokiu jau ir trumpu laiko tarpu vienintelis dalykas, kuriam troško iš esmės pasišvęsti buvo mylima žmona bei trečiasis, naujasis šeimos narys. Nors kūrybinis darbas liko nublokštas į šiuo momentu "nereikalingų" pareigybių sąrašą, jautėsi geriau nei bet kada gyvenime.
Žinoma, šeimyninis gyvenimas turi ir savų minusų, tačiau entuziazmo paversti juos riebiais pliusais netrūko. Naktiniai kėlimaisi, pagrįsti triukšmingu JJ verksmu, košyčių maišymas, vystyklų keitimas bei įprastiniai namų ruošos darbus reprezentavo vien tik malonumą teikiančią kasdienybę ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl rutinos tarpusavio supratime bei puikiuose santykiuose aptikti įmanoma nebuvo. Net nereikia tuo abejoti - šeimos pagausėjimas suteikė ypatingą ryšį, sustiprinusį jausmus, kuriuos jaučia Helenai.
James'o krykštynos - tai dar vienas svarbus gyvenimo įvykis, pareikalavęs ypatingo pasiruošimo. Nors judviejų su Heili pasišventusiais tikinčiaisiais nepavadintum, suteikti krikšto sakramentą savo vaikui buvo tapusi didžiulio reikšmingumo priederme. Išlaikę jiedviem būdingą bruožą pinigais milžiniškom ceremonijom nešvaistyti, sukuria be galo jaukią, nedidukę šventę, kurios pagrindiniu akcentu be jokios abejonės buvo JJ pamato į krikščionišką gyvenimą suteikimas.
Laikas, pats slidžiausias sutvėrimas, prabėga greičiau nei galima tikėtis, tačiau visą apimančios vidinio pasaulio harmonijos nepalaužia net jis. Mėgavosi kiekviena būvimo su Helena bei sūneliu akimirka ir viso to iškeisti į ką nors kitą paprasčiausiai nepajėgtų, todėl nejučiomis užsimiršta, kad turi milijonus kitos veiklos, neatsiejamai susijusios su jo asmeniniu gyvenimu, bet šį kartą, priešingai nei aną, kuomet iš visuomeninės veiklos pasitraukė negalėdamas kovoti su visiška dvasine suirute, nepraranda bent jau "priimtinai" išvaizdai būdingų detalių. Kuomet Helena po gimdymo sugyja ligi pat galo, į judviejų gyvenimą grįžta dar vienas santykius saldinantis akcentas - lytinis gyvenimas, tad žodį tobulas norisi pavartoti ir kalbant apie dvasinį bei fizinį šeimos "vyresniųjų" kontaktus. Iš esmės, viskas klostėsi nepriekaištingai, o ir įtikėjęs šviesiausio savo gyvenimo etapo vizija, niekuomet nebūtų leidęs sau pagalvoti, kad gali nutikti kas nors bloga. Po to ką teko išgyventi, paprasčiausiai bet kokios: mažiau ar daugiau pesimistiškos mintys stūksojo nerealumo lygmenyje.

Kadangi Helenos gyvenimas klostėsi geriau, nei ši galėjo tikėtis, stengiasi iš šio laikotarpio išpešti kiek tik įmanoma daugiau. Priešingai nei Jared‘as, kad ir kaip norėjo būti visiškai tikra dėl nuostabios ateities, gyvenimiška patirtis, bei į apmąstymus mėgstantis pasinerti charakterio būdas, kartais tiesiog nesusilaiko nuo minčių, jog viskas galėtų būti ir ne šitaip laimingai. Keista, bet tokios mintys tik dar labiau pabrėždavo koks nuostabus buvo jų šeimyninis gyvenimas. O dar prieš JJ gimstant atsiradęs susidomėjimas fotografija, po to nuostabaus įvykio išauga tik dar labiau, tad per kelias savaites spėja pripildyti net tris albumus nuotraukomis, kuriose be jokios abejonės šmėžuoja Jared‘o, James‘o, bei jos pačios veidai. Kiekviena trijulės gyvenimo diena buvo pripildyta įvairiausių šiltų akimirkų, kurias stengdavosi įamžinti kiek įmanoma dažniau, nes visą tai, ką teko patirti norėjo dar ilgai prisiminti.
Pastaroji diena taip pat neapsiėjo be tokių momentų, nes tėvelių iniciatyva, visa šeima buvo patraukusi į parką pasidžiaugti paskutinėmis šiltomis dienomis Niujorke. Žinoma, vaikiukas didžiąją dalį išvykos pramiegojo, bet pamatyti rusva spalva nusidažiusius, visur skraidančius medžių lapus spėjo. Suprantama, jog buvo pripratusi prie žiniasklaidos dėmesio, nes taip jau būna kai į vyrus pasirenki žymų žmogų, bet kaip ne keista, šįkart paparacų blyksčių išvengti pavyko, kas, be abejo, tik dar labiau praskaidrino visą dieną. Užtektinai prisibuvę gryname ore, galiausiai sugrįžta atgal į namus, nes ne tik kone nebejautė kojų, kurios pasitarnavo vaikščiojimo sumetimais, bet ir reikėjo atitinkamai pasirūpinti mažyliu, kuris, kaip žinia, dar nemokėjo pasisakyti kada šis norintis valgyti ar kada prispyrė reikalas ištuštinti organizme buvusias maisto liekanas. Na tiesa, vieną gudrybę šis mokėjo – tai ganėtinai garsiai verkti – bet tuo naudojosi tik labai jau išskirtinais atvejais, nes tiek mamytė, tiek tėvelis aplink JJ tikrąją to žodžio prasme šokinėjo.
Išsilaipinusi lauk iš mašinos, nuskuba nuo galinės sėdynės nukrapštyti ir į kūdikiams pritaikytą kėdutę įsodinto sūnelio. Sėkmingai atlikusi užsibrėžtą tikslą, šį labai atsargiai perima į savas rankas, ant peties užsimesdama ir rankinę, kurioje tūnojo visi lėliukui skirti menkniekiai pradedant šiltesniais drabužėliais ir baigiant vaistukais. Viską atlieka stebėtinai tyliai, nes per visą tą laikotarpį išsiugdė įprotį viską atlikinėti kone be garsų, kad nepažadintų beveik dvidešimt valandų per parą miegančio mažiuko. Stebėtinai greitai persikėlusi į antrąjį namo aukštą, kambarį, kuris šiaip jau nebuvo labai naudojamas pagal savo paskirtį(visgi JJ dažniausiai miegojo miegamajame kartu su Helena), paguldo mažylį į lovelę, kol pati iškrauna būtiniausius daiktus iš krepšio ir juos sustato į reikiamas vietas. Išgirdusi menką berniuko balsą, priartėja prie lovytės, šį iš ten greit iškeldama. Per visą laiką kaip ir išmoko atskirti James‘o balselį ir jo reikšmę, tad šį kartą kaipmat atsisėda supamojoje kėdėje, netrukus apnuogindama krūtinę. Mažyliui besimaitinant spėja ir ramiai pasisupuoti, o įprotis niūniuoti ramią melodiją nedingsta ir dabar.
JJ galiausiai ir vėl užmigus, šį paguldo, užklodama pastelinių spalvų, meškučiais padabinta, itin minkšta paklode, nusileidžia laiptais į virtuvę, kur sutinka Jared‘ą. Užkabinusi šį akimis šyptelėja, visai netrukus prieidama arčiau ir švelniai pakštelėdama šiam į lūpas. Trindama kiek atšalusias rankas, nužingsniuoja šaldytuvo link, iš kurio išsitraukia javinių batonėlį, nuo kurio pašalina pakuotę ir susėdusi ant čia pat buvusios kėdės ima doroti.
-Kaip reikalai su grupe? – lyg tarp kitko paklausia, žvilgsniu susirasdama Leto veidą. Jau gan ilgą laiką galvojo apie Jared‘o darbą, o ir pažinodama vyrą tikėjosi, kad užtektinai atsidžiaugęs tėvyste, greit sugrįš prie prieš tai nutrauktų, su muzika susijusių projektų. – Nesiruošiat grįžti prie albumo? – kramsnodama grūdų, bei džiovintų vaisių mišinį, nenutraukia savo kalbos, kuri bent jau kol kas susidėjo tik iš klausimų. – Juk esate pasirašę kontraktą ir turite įsipareigojimų, ar ne? – keista, bet įstengia nuslėpti įtarumą ir merginos žodžiai taip ir išlieka „lyg tarp kitko“ ribose. Be jokios abejonės, po visu tuo buvo užslėpta ir gilesnė mintis, bet nesitikėjo, juo labiau ir nenorėjo kad J ją įžvelgtų.

Šios dienos rytas, reprezentavęs tą pačią išskirtinai sėkmingo asmeninio gyvenimo atkarpą bei prasitęsęs vienoje gražiausių Niujorko vietų - Prospekto parke, nepateikė nė menkiausios užuomazgos apie tai, kas lauks jo namuose. Kuomet šeimyniškiai prisišvartavę Oblivion'o kiemelyje stengėsi kuo tyliau prasmukti vidun nepažadindami užsnūdusio JJ, kuris žydras akutes po vokais slepia kur kas dažniau nei to norėtųsi, atsibaibai'inęs su mylimąja nukuria į virtuvę užsigeidęs užtaisyti tiek jo paties, tiek Helenos mėgstamo žaliosios arbatos gėrimo. Ketinęs tverti už arbatinuko pajunta erzinančią vibraciją, kurią sukėlė apie skambutį pranešantis, kelnių kišenėje dūlantis mobilusis telefonas. Pasistengęs išsitraukti ryšio priemonę kuo skubiau nepažvelgia net į ekraną ir nuspaudęs atitinkamą mygtuką, mobilųjį tiesiog prispaudžia prie ausies, kitame laido gale esančiam asmeniui nusiųsdamas balsinį, itin pakilų "klausau". Deja, bet kelių sekundžių bėgyje, jo veidas kaipmat apsitraukia. Tikrai nebūtų pagalvojęs, kad eilinį kartą suirzusi "Catcoffee" savininkė, didžiai gerbiama Cath bus sugalvojusi savo negatyvią įtampą šį kartą išlieti būtent ant jo. Pokalbyje, kuriame daugiausiai užėmė tik klausytojo poziciją, išryškėja nuotaiką bemat sušikęs skambučio motyvas: pasirodo panelė Evans, neįstengdama suvokti dabartinio jo gyvenimo tarpsnio svarbos, muzikinio pasaulio šešėlyje užklimpusią "30 Seconds To Mars" bus padavusi į teismą už kontrakto, įpareigojančio atitinkamu laiku būtinai išleisti albumą, nesilaikymo. Jam pačiam bardiniai įsipareigojimai be jokios abejonės buvo puikiai žinomi, tačiau palaikęs Cath, kuri šiaip jau yra neprasta jo draugė, turinčia supratingumo jausmą, galėtų drąsiai pavadinti save paskutiniu, apgailėtinu mulkiu. Asmeniškai nebuvo vienas iš tokių, kurie padeda muzikos industriją užvertinėti visišku šlamštu ir tikrai labai gaila, kad tai suprato tik nedidelė grūpelė viso pasaulio gyventojų. O šiuo savo gyvenimo tarpsniu savo ligšiolinių vertybių sąrašą buvo perrašęs beveik kardinaliai.
Pokalbis užsibaigia vidurius užvirinančiu ultimatumu ir jausdamas nepakeliamą susierzinimą mobiliojo ryšio priemonę tūžiai šasteli ant virtuvės stalo. Nukreipęs akis į žemę, bemat pasineria į milijoninį minčių srautą, kuriame tikėjosi atrasti atsakymą, galintį padėti iškilusią, išties stresinę situaciją neutralizuoti. Nepajautęs net kaip visgi netikėtai virtuvės erdvėje atsidūrė Helena, atkunta tik nuo jos bučinio. Pakėlęs į merginą akis, pasistengia nutaisyti kuo pozityvesnę veido išraišką, po kuria slėpė tiesiog deginantį pyktį. Nuoširdžiai vylėsi, kad mylimoji įstengs jį nuraminti vien tik savo vaizdu bei tuo neaprėpiamu mielumu, tačiau iš jos lūpų išsprūdę žodžiai, sunaikina pirminę, nenatūralią fizionomiją nelyginant rūgštis. Tą akimirką pasijunta taip, lyg būtų pritvotas šlapiu, sunkiu skuduru, tik šį kartą smūgis prisitvoja ne į marmūzę, o tiesiai krūtinėn.
- O Dieve...-demonstratyviai pavartęs akimis, kone suurzgia nė nepajutęs, kaip baugiai šiuo metu skamba jo basas.
- Negi ir tu knisi man dėl to protą?-paklausia nenuslėpdamas putoti ėmusio įsiūčio kaipmat pasijutęs taip, esą vienintelis žmogus galintis jį suprasti yra jis pats.
- Man svarbesnio įsipareigojimo už šeimą šiuo momentu nėra, Helena,-sakinį tiesiog iššnypščia, tačiau balso tembro dygumas mažumėlę atslūgsta. Tik deja, kad labai jau laikinai:
- Po galais, aš paprasčiausiai nesuprantu kaip tau gali kilti tokie sušikti klausimai!-užrėkia ir pasiekęs savo įsiūčio maksimalumą, išpučia gerokai paraudusias akis, kurių orbitose mėlyni vyzdžiai kone išnyksta, kvėpavimui ėmus panašėti į "Беларус" pūškavimą. Visą laiką nuoširdžiai tikėjosi, kad Helena suprantanti, jog dėl jos jis gali paaukoti netgi savo karjerą, o mintis, kad mergina tikisi gyventi laimingai, išlaikyti santykių tvirtumą net tada, kai dėka nesibaigiančių turų virtinės mėnesiai iš mėnesių regėtų vienas kitą tik per Webcam‘ą, jam pačiam buvo nesuvokiama.

Taip ir sėdi kramsnodama tą patį batonėlį, sėdi pakankamai atsipalaidavusi, bet tik iki momento, kai išgirsta tikrai nemalonios intonacijos Jared‘o balsą, kuris priverčia gerokai įsitempti. Merginos veido išraiška kaipmat pasikeičia, ir kaktoje atsiranda raukšlės, menusios apie tai, jog mergina ne tik gerokai nustebo, bet ir tiesiog nesitikėjo tokio J atsako.
-Juk aš tik paklausiau... – gana tyliai sušnabžda, dar prieš Leto imant laidyti gerklę. Išgirdusi į ją nukreiptą klausimą kiek išpučia akutes, nes nesuprato kokio velnio šis taip užsiputojo. Nenuostabu, kad tokius Jared‘o žodius priima kaip įžeidimą.
Draugui tęsiant, net susiraukia, nes tiesiog nebuvo pratusi prie tokio aukšto J balso. Iš sakinio pobūdžio suprato, kad vyras tikrai nėra pačios geriausios nuotaikos, bet dėka bendros įtampos, bei dėl ilgalaikių naktinių kėlimusi pakrikusių nervų, sureaguoja visiškai priešingai nei įprastai – vietoj to, kad tiesiog patylėtų ir leistų draugui nusiraminti, greitai įsižiebia.
-Kas tau darosi? – sušnypščia, pakildama iš vietos, kad įgautų saugesnę, bei tuo pačiu ir tvirtesnę poziciją. Neįtikėtina, kad šitiek laiko apsiėję be didesnių ginčų, šį kartą įsiplieskė taip greitai ir juolab be didesnės priežasties. Be jokios abejonės, pati Helena buvo pasiruošusi „ieškoti kaltų“. Nė kiek nenusileisdama, prieina arčiau, ištempdama kaklą, mimika parodydama, kad nė kiek nebijo Jared‘o karingos veido išraiškos.
Jau besirengę kažką tarti, kai impulsyvus būdas paliepia pasielgti priešingai. Galvoje šovusi mintis tą sekundę pasirodė tiesiog tinkamiausia, o ir galimų pasekmių nė kiek nesureikšmino. Nutilusi, kelias sekundes tiesiog pastoviniuoja, nuleisdama galvą, bei kelis kartus įkvėpdama oro.
-Žinai, man gana. – tvardydama sukilusi pyktį, bei susierzinimą, sukandusi dantis iššvokščia, žvelgdama tiesiai Leto į akis. – Man tiesiog sušiktai visko gana! – pats nelabasis težino kas Hel užplaukia, bet nesusivaldžiusi, atžagaria ranka tiesiog sviedžia per čia pat stovėjusią pintinę su vaisiais, užkliudydama ant stalo buvusius objektus, tokius kaip stiklinę su vyšnių sultimis, bei peilių rinkinį. Visa situacija per minimalistinę sekundės dalį įgauna dramatišką atspalvį, kai visi minėti daiktai tiesiog nuskrenda nuo stalo, nugarmėdami ant grindų. – Daryk ką nori, man tiesiog nebesvarbu. – nė nepažvelgdama į netvarką ant grindų, bei ignoravusi faktą, kad pėdos kaipmat paskęsta raudoname skystyje, išrėžia finalinį sakinį, kuriuo ir užbaigia savo kalbą.
Nieko nelaukusi, spėja nusivylimo kupinu žvilgsniu perverti Jared‘ą, kai perlipdama per pavojingai ant grindinio besimėtančius peilius, patraukia lauk iš virtuvės. Žymiai greitesniu žingsniu nei įprastai persikelia į koridorių, kuriame susiranda batus ir šiuos paskubomis užsideda. Nugriebusi netoliese gulėjusį megztuką, bei rankinę, tiesiog patraukia lauk iš namo. Nesiruošė daugiau kalbėti su J, bent jau dabar. Rankose gniauždama mobilųjį telefoną, tiesiog patraukia šaligatvių tolyn, kad būtų kiek įmanoma toliau nuo Oblivion‘o. Galiausiai sėkmingai prisikvietusi taksi automobilį, sulipa į jį ir atmestinai išsirinkusi žinomą Niujorko vietą, šios koordinates garsiniu pavidalu perduoda ir pačiam vairuotojui, kad šis nieko nelaukdamas nuvežtų Heleną kur jai reikia.