Namas [Įėjimas, holas, svetainė]

Vos tik merginos lūpos išskleidžia nustebimą menantį garsą, o išraiška tampa įtari, sukikena supratęs, kad Helena bus kažko jau nebūto prisigalvojusi. Pasistengia surimtėti ir įsijausti į draugės dirbtinai aštrinamą situaciją, tad susiraukia. Visgi, kad ir kaip stengėsi vaidinti paniurusį, jam tai sunkiai bepavyksta. Kaip visuomet tokiais momentais, kai neįstengia iki galo išbaigti mimikos pobūdžio, fizionomijos galutinis rezultatas tampa juokingas ir netgi kvailas.
- Dedu galvą nukirst, kad tu nė neįsivaizduoji kokių planų esu prisigalvojęs...-nutęsia suteikdamas sakiniui paslaptingumo. Šiek tiek prisimerkia bei kreivai vypteli įspūdžiui sustiprinti. Leidęs Helenai išsičiauškėt, persijungia į vizualinį horny mood'ą. Kadangi stovėjo priešais merginą, lėtai pajuda į šoną, kiek vėliau - atsistoja Helenai iš už nugaros, viso kelio metu ranka braukdamas jai per juosmenį. Tvirtai draugę apkabinęs, pilnai prisiglaudžia prie jos. Padėjęs savo smakrą Barker ant peties, švelniai pabučiuoja jos kaklą. Netrukus lūpas atplėšęs, sušnabžda:
- Ką pasakytum apie karštą vonią ir masažą po jos?-vieną ranką atlaisvina, nes norint apglėbti liauną merginos liemenį, dviejų galūnių nereikėjo ir pirštais perveda per ryškiai raudonus Helenos plaukus ligi pat jų galiukų.

Nenuleisdama akių nuo pašnekovo veido, stebi kaip keičiasi jo išraiška: iš nuoširdžios į apsimestinai nepatenkintą. Supratusi, jog visa tai - tik kiek nevykusi vaidyba, išsišiepia, dar labiau pasiremdama į vyrą nei prieš tai. Pilnai išklausiusi žodžius, sklidusius iš Leto lūpų, gudriai primerkia akis ir kaip jai jau buvo įprasta - prikanda lūpą.
-Suintrigavai mane. - lūpose išrietusi kone geidulio kupiną šypsena, kartu su akimis veide sudarančią be galo gudrią mimiką. - Galbūt pasidalinsi savo planais? Mmm? - su kiekvienu žodžiu rankomis, lėtai slysdama Jared'o krūtine į viršų, viena iš delnų palieka ties vyro kaklu, o kitu švelniai perbraukia per draugo skruostą. Žinoma, nepamiršdama žvilgsnio galios, beveik maldaujančiomis akimis įsistebeilija į Leto regos organus.
Pašnekovui sujudėjus, akylai stebi kiekvieną jo judesį, o tada, kai J atsiduria merginai už nugaros, pasuka veidą profiliu, kad bent akies kampučiu galėtų jį matyti. Vos tik pastarasis prisiglaudžia, o ir pasinaudoja dviem jautriomis Helenos kūno vietomis - kaklu, bei juosmeniu, kaip mat sutirpsta, užmerkdama akis, bei kvėpavimo dažnį padidindama bent kelis kart. Susilaikiusi nuo visiško susileidimo, praplėšia akutes, kaip mat sunerdama delnus ant Jared'o rankos, kuri būtent tą minutę juosė Barker liemenį. Į ausį atkeliavus be galo malonaus turinio šnabždesiui, patenkinta išsišiepia.
-Tu mane išlepinsi. - sudejuoja, bet šįkart visiškai nepriešiškai, anaiptol - balso tonas skambėjo, lyg būtų kupinas pasitenkinimo, bei geidulio.

Stengdamasis kaip nors vis mestelėti akį į Helenos veidą netrunka įsitikinti, kad suteikti dėmesio merginos liemeniui bei kaklui buvo itin gera mintis. Visgi neketindamas merginos silpnybėmis naudotis, išlaiko ją glėbyje, tačiau mažiau intymiu pobūdžiu. Signalas blokuoti vidinius įgeidžius veikė kuo puikiausiai, nepaisant beribio geidulio, nukreipto būtent į šią merginą. Kuomet nuskamba Barker frazė, garsiai iškvepia ir oro banga, greičiausiai, nuvilnija per šia pat pūpsojusią Helenos kaklo odą.
- O jei pasakyčiau, kad esi verta to?-kad ir kokia linkme pakrypo šiandienos įvykiai, užmiršti ne kartą prasiveržusią merginos raudą būtų buvę neįmanoma, todėl žodžiai nuskamba be galo rimtai. Būtų išsinėręs iš kailio, kad Helena pagaliau įgautų dvasinę ramybę. Kadangi žaizdas geriausiai gydo laikas, o jo kaip tik ir neturėjo, masažas vis tiek būtų išėjęs į naudą, dar ypač kai buvo šventai įsitikinęs, jog daryti jį moka. Vienu staigiu judesiu atgręžia Heleną į save ir pirštu perveda per medžiagos juostą, juosusią merginos kaklą.
- Kad ir kaip norėčiau, jog ši suknelė liktų ant tavo kūno, deja, bristi su ja į vonią būtų mažų mažiausiai... Neprotinga,-nusišypsojęs, toliau veda pirštu per draugės odą: nuo kaklo, lėtai slenka ranka, kol pasiekia plaštaką, kurią suima. Mielai būtų nurėžęs Helenos dėvimą drabužėlį čia pat, svetainėje, tačiau atlikti tai pačioje vonioje, būtų buvę parankiau. Kadangi mintis išsimaudyti Helenai patiko, neranda jokios dingsties ilgiau pasilikti šiame kambaryje. Tad nusiveda Barker link laiptų, užkyla jais ir žinoma labai nesunkiai atranda reikiamą kambarį, kuriame užsidaro.

Beveik ketvirtadalį paros trukusi kelionė namų link, regis, neprailgsta tik jam. Neturėjo kada net pavargti, nes smegeninė visą laiką funkcionavo visu pajėgumu, gvidlendama ne vieną, staigios naujienos apie turą sukeltą problemą.
Taksi automobiliu privažiavę prie pat Oblivion'o vartų, susimokėję ir išlipę, kaip visuomet kortele brūkšteli per sensorinį įrenginį bei suveda penkiaženklį saugos kodą. Pagaliau nutraukęs, rodos, amžinybę trukusius pašnekesius mobiliuoju, akis pakelia į Oblivion'ą, kai atsivėrę vartai atidengia fasadinę jo pusę. Kadangi New York'e jau buvo vakaras, tamsoje skendintis būstas veikiau priminė namą vaiduoklį, nei jaukiu tapusį pastatą, kuriame prieš kelias dienas nutikę įvykiai iš esmės pakeitė jo gyvenimą.
Nuslinkęs iki paradinių durų, netrunka atverti ir jas. Šviesos svetainėje užsižiebia automatiškai to pasekoje priversdamos nevalingai mirkčioti ligi kol apsipranta akys. Praėjęs giliau į kambarį, pastato lagaminus prie sienos ir atsitiesęs, pajuda Helenos link.
- Kaip jautiesi?-pasiteirauja tokiu tonu, tarytum būtų ne juokais dėl merginos susirūpinęs. Deja, bet žvilgsnį netrukus vėlgi nukreipia į ne laiku suzvimbusio "Blackberry" ekraną.
- Tiek įvykių...-sumurma nykščiu pildamas dar vieną tekstinę žinutę, kurios gavėju šį kartą yra ponaitis Gerard Way. Kadangi išskrenda vos už kelių valandų, taupė kiekvieną laisvą akimirką, o bičiulį pamatyti troško kaip niekad.
- Vos telpa į galvą, tiesa?-užbaigia mintį ne tik inicijuodamas išsiilgtą akių kontaktą, bet ir pagaliau įstengdamas gerokai nuoširdžiau nusišypsoti.

Kadangi nusprendė nelįsti draugui į akis ir leisti pilnai įnikti į darbą, viso skrydžio metu tiesiog miegojo. Nors ir išsibudinusi, bet tolesnės kelionės metu išlaiko tokią pačią, jokių didesnių emocijų nerodančią nuotaiką. Jiedviem galiausiai parsigabenus į Oblivion'ą, kurį regės matė taip seniai, tiesiog seka iš paskos Jared'ui, stengdamasi nesimaišyti ar kaip kitaip kištis į šio reikalus. Tiesą pasakius, Hel dabar mielai grįžtu į savo butą, jei tik taip bent kiek pagelbėtų Leto.
Visas nuovargis, bei šiaip ne itin gera nuotaika padaro savo, kad ir kaip nenorėjo rodyti juntamų emocijų, bet viskas it veidrodyje atsispindėjo merginos veide. Akimis susigaudžiusi J, kuris būtent tą momentą artėjo prie vos, pasistengia išspausti labai menką šypseną, kad bent kiek praskaidrintų savo išraišką.
-Tik truputi pavargusi, bet šiaip jaučiuosi puikiai. - kaip nekeista, tobulai suvaidinusi gana pozityvią nuotaiką, užmaskuoja juntamą liūdesį.
Buvo skaudu pripažinti, jog pastarąsias dvi savaites nematys Jared'o, o vien tik mintis, jog liks viena ir vienintelis įmanomas kontaktas tarp jų bus tik telefoninis ryšys. Draugui susikoncentravus į žinutės rašymą, supratingai nukreipia žvilgsnį tolyn, kantriai laukdama kol pastarasis baigs pradėtą darbą.
-Sunku apsakyti... - išspaudžia šypseną, akių kontaktą išlaikydama vos kelias sekundes.
-Žiūrėk.. - žvilgsnį nukreipusi ties kažkur netoliese stovėjusiu, jai priklausančiu lagaminu. - Aš nulėksiu persirengt ir susitvarkyt, o vėliau paruošiu vakarienę. - pakeldama akis į Leto, dėsto mintyse jau gana ilgą laiko tarpą gvildentą planą. - Gerai? - vėl pademonstruodama tą pačią, optimistiškumu spinduliuojančią šypseną, nykščiu bei smiliumi švelniai gnybtelėja J žandą. - Įsivaizduok, kad manęs nėra ir dirbk savo darbus. - sukikenusi, matomai nenoriai atsitraukia nuo vyro, bei ilgiau nelaukusi, tiesiog užkyla laiptais į viršų, pradėdama vykdyti jau išsakytą planelį.

Gavęs Jared'o žinutę bei aišku norintis žmoniškai atsisveikinti su draugu prieš kelionę atšaukia visus dienos reikalus ir iškart atvažiuoja prie jo namų. pastatęs bei išlipęs iš automobilio sustoja, nes tolianiam keliavimui iki namo bei draugo skyrė viską juosianti tvora akimis susiranda irenginį, galintį jį ileisit į vidų ir kaip žinodamas jo kodą jį suveda nesikuklindamas pranešti apie savo atvykimą dar iš anksto maigant kitus mygtukus.
Vartams prasivėrus iškart nukėblina iki paradinių smusteli durų rankeną atidarydamas duris.
- Labas vakaras,- sustojęs tarpdurį apsižvalgo ieškodams bent vienos gyvos dvasios ir išvydęs draugą išsišiepia.
- Kaip seniai matytas,- atsiplėšęs nuo prieangio prieina prie draugo ištiesdamas ranką pasisveikinimui.

Nepaisant Helenos pritaikyto įtaigių ekspresijų metodo, aiškiai suvokė, jog ji nesijaučia taip puikiai, kaip teigianti. Skausmingai, be galo silpnai nusišypsojęs ir pats prastai suvaidina draugės žodžiais patikėjusį. Ranka pervedęs per merginos petį ir išleidęs skambesiu sinchroniškai virpantį atodūsį, menantį apie tik ūmėjantį nervingumą, nudelbia akis.
Vėl pasigirdus merginos balsui, sužiuro į jos veidą. Žvilgsniu lėtai nuslinkęs aukščiau, skvarbiai įsistebeilyja į draugės akis, saviškes mąsliai primerkdamas.
- Ne...-tyliai, tačiau kategoriškai paprieštarauja Barker minčiai ruošti vakarienę. Šiuo metu alkanas jautėsi mažų mažiausiai, o ir nė už ką nebūtų leidęs draugei stovėti prie puodų, kuomet Helenos veide buvo nesunku įžvelgti nuovargį.
- Verčiau pailsėk. Užsakysiu maisto į namus jei jautiesi alkana,-puslankiu nusišypso, tačiau akyse ruseno užsispyrimas, kuris bemat išsilietų jeigu Helena užsimanytų gerokai mažiau vargo keliančiai jo idėjai papriešgyniauti.
Be jokios abejonės draugės neužlaiko ir šiai laiptais pakilus į antrąjį namo aukštą, pasislenką į šalį bei nukulniuoja link odinės sofos, stovėjusios pačiame kambario viduryje. Į minkštą baldą krenta it vėzdas ir tik atpalaidavęs visus kūno raumenis suvokia kaip iš tiesų jis yra pavargęs.
Engiančioje tyloje prakiurksojęs netokį jau ir ilgą laiko tarpą, išgirsta žingsnius. Net nenukreipęs į svečią akių, jau žinojo, kieno vizito sulaukė. Persisukęs ir ant sofos paviršiaus atsirėmęs keliais, spariais rankos mostais paskatina bičiulį prieiti.
- Sveikas, Gerard'ai,-ištaria lūpose automatiškai įsižiebus šypsenai. Draugui jau esant ganėtinai arti, paspaudžia jo dešinę saviške.
- Džiaugiuosi, kad visgi atvykai. Nerastų mano siela ramybės jei prieš išvykstant negaučiau tavo palaiminimo,-sukikena ir nors jautėsi kiek atkutęs, abejomis rankomis perveda per savo veidą, nejučiomis išsiduodamas apie kūną kaustantį nuovargį.
- Norėsiu tave su kai kuo supažindinti,-kur kas žvaliau sušneka, tačiau balse jautėsi mįslingumas. Vien tik pažvelgus į labai jau hitrą jo miną buvo galima numanyti, jog tas kai kas - mergina.
- Kaip buvęs mano vaikinas, turėtum ją pažinoti,-griausmingai nusikvatoja, inerciškai, bet nestipriai ranka vožtelėdamas per bičiulio petį.

Užkilusi į miegamąjį, leidžia sau pilnai atsiriboti nuo aplinkinio pasaulio, tad visiškai nesiskubina atlikti suplanuotų darbų. Nusivilkusi pakankamai šiltus drabužius, kurie be jokios abejonės buvo skirti nešioti žiemą, juos tvarkingai sulanksto, nekreipdama dėmesio net į tai, kad skalbimo metu jie vistiek susilamdys. Stengdamasi prisiderinti prie su kiekviena diena šiltėjančio Niujorko klimato, susiranda lengvus, daug pastangų apsirengti nereikalaujančius apdarus. Prieš juos pasivelkant nusprendusi nusiprausti, nukulniuoja į vonią, kur pilnai pasinaudoja reikiamomis funkcijomis.
Užtrukusi stebėtinai trumpą laiko tarpą, galiausiai perkeldina išsirinktus drabužius ant savojo kūno, netrukus priartėdama prie veidrodžio, įsitikindama, kad atrodo tvarkingai. Skirusi dar kelias minutes pasišukavimui, nusprendžia, kad yra pilnai pasiruošusi pasirodyti Jared'ui.
Besileisdama laiptais išgirsta draugų pokalbį, kas pilnai informuoja apie dar vieno asmens būtį šiame pastate. Kelias sekundes išsiblaškiusi, sustoja ties laiptų viduriu, bet nenorėdama atrodyti keistai, tęsia savo kelionę į pirmą aukštą. Atsidūrusi svetainėje, aiškiai pasimeta, kai vaizdinė informacija pasiekia smegenis.
-Gerard'ai? - kupinu nuostabos balsu sumurma, užklupta tokio netikėtumo. Netrukus į veidą atkeliavusi šypsena praneša apie pakitusias merginos emocijas. - Gerard'ai! - šįkart ne klausiamojoje formoje, antrą kartą panaudojus tą patį žodį, prieina prie minėto vyro ir jį draugiškai apsikabina. - Kaip seniai tave mačiau. - atsitraukusi, paeina kelis žingsnius atgal, išlaikydama tam tikrą atstumą.
Pasisukusi į Jared'ą, netrukus vėl pažvelgia į Way'ų.
-Jus pažįstami? - nors ir klausdama be galo aiškaus dalyko, visgi išlaiko pakankamai rimtą toną, kreipdamasi į abu draugus.

Dar Helenai nepasirodžius paspaudžia Jared'o ranką automatiškai apsižvalgydamas ar ko neužmatys, bet nieko įtartino neišvydęs ta pačia ranka kuria sveikinosi prideda du pirštus prie J kaktos.
- Vardan Dievo tėvo...,- pradeda pasirengdamas laiminti draugą dėl kelionės veide automatiškai piešdamas šypsena, bet kadangi akivaizdžiai draugas rodė savo išsekimą baigia laiminimo procesą vos tik pradėjęs.
- Kada nors išmok mane prisiminti ne pačia paskutinę dieną prieš gastroliuodamas. Va kaip aš, prieš savaitę imu atsisveikinėt su visais,- visai nepiktai papamokslauja J dėl tokių greitų sprendimų ir jo tempimosi velnias žino kur kad atsisveikintu.
- Senas ištvirkėli kodėl anksčiau nesakei? ,- sudomintas J žodžių apie naujas pažintis atsisėda šalia draugo žvilgsniu reikalaudamas daugiau informacijos apie tą merginą. Rengdamasis dar kažką pasakyti nespėja kuomet ausiai pasiekia taip pažįstamas bet seniai girdėtas balsas. Instinktyviai atsisukęs į Helenos pusę dar labiau išsišiepia, kai jo spėlionės pasitvirtina.
- Helena! ,- atsistojęs prieina prie merginos taip pat ją apkabindamas,- kaip išgražėjai. - jau atsitraukęs nužvelgia parodydamas, kad tikrai ji pasikeikė nuo paskutinio judviejų susitikimo.
- Jau nebepriklausoma? ,- manydamas, kad J žino apie tai jog jis su Helen vartojo narkotikus ir lankė priklausomybės kursus nekaltai paklausia grįždamas prie sofos ir į ją atsisėsdamas.
- kaip tu galėjai jai nepasakyt kas tavo geriausias draugas? ,- nesmarkiai kumštelėdamas į Jared'p petį, apkaltina draugą tokiu poelgiu, kaip nepasakymu, kad jei du pažįstami ir dar artimai.

Nors prasidėjus laiminimo ceremonijai bent jau vizualiai, tęsiant berniokiškus pasimaivymus, kurie jo ir Gerard'o bendravime buvo tiesiog neatsiejamai svarbus elementas, reikėjo laikytis rimasties, kiek nunarinęs galvą kikena. Beketinąs užsitildyt, bičiulio žodžius, kuomet yra išvadinamas ištvirkėliu ir ne bet kokiu, o senu, pasitinka dar vienu juoko proveržiu. Tik įsiskaudėję skruostai priverčia numalšinti iš gerklės sklindantį "hahahahaha" ir primažinti itin plačią šypseną. Buvo akivaizdu, jog Way'aus pasirodymas tikrai pagerino jo savijautą ir jis savo ruožtu nė neketino to slėpti. Kol kurpė ką bičiuliui atsakyti bei kaip kuo mandriau atkirsti, pasirodo Helena, kuri savo žodžiai ne tik išblaško, bet ir leido susidaryti nuostabą sukėlusį įspūdį, jog Barker Gerard'ą pažįsta. Ir sprendžiat iš judviejų susidūrimo - tikrai neprastai.
Dar kartą pakeitęs kūno poziciją, ant sofos vėl atsiklaupia abejas rankas susikraudamas ant baldo atlošo nugarai. Dabar galėjo kuo aiškiausiai matyti kas dedasi anai ten, prie laiptų. Nebyliai stebėdamas merginos bei bičiulio susimatymą įstengia tik šypsotis. Mintis, jog nereikės dviejų jam artimiausių žmonių supažindinti, vienpusiškai patiko.
Kuomet Gerard'as subėręs kulminacinį klausimą lyg niekur nieko sugrįžta prie sofos ir į ją drimba, apmiręs, lėtai į draugą pasisuka, tačiau akis visai netrukus nuveda į Barker.
- Hel, nuo ko tu nebepriklausoma?,-balsas nuskamba gerokai lėčiau bei tyliau, nei yra įpratęs kalbėti. Veik kalbant nesukruta net jo lūpos. Deja, bet Helena jam dar nebuvo papasakojusi, kad praeityje turėjo problemų su opiatais, tad bičiulis nė neįtardamas padarė meškos paslaugą. Greičiausiai šis manė, jog jiedu su Helena vienas kitą pažįsta geriau, nei, kad yra iš tikrųjų.
Kadangi Gee buvo geriausias jo draugas, žinojo ir apie jo pergale pasibaigusią kovą su narkotikais. Taipogi žodis "priklausomybė" jam vienareikšmiškai asocijavosi tik su itin žalingomis, centrinės nervų sistemos veikimą stimuliuojančiomis medžiagomis, tad nieko keista, jog šie, mažyčiai sutapimai stingdė jo gyslomis tekantį kraują.

Nuotaikai kaip mat praskaidrėjus vien dėl tokios malonios staigmenos, kaip seno draugo aplankymas, neslepia natūraliai besiveržiančios šypsenos. Vien žvilgsniu, bei teigiamu, kiek droviu galvos palinksėjimu padėkojusi už Gerad'o komentarą, galiausiai pilnai sustingsta, šiam paklausus apie Helenos priklausomybes. Kaip mat pakitęs, ištįsęs veidas iškart informuoja aplinkinius apie viduje pabudusias, neigiamas emocijas.
Iškart nutaiko savąjį žvilgsnį į Jared'ą tikėdamasi, kad jo reakcija nebus neapgalvota, bei itin neigiama merginos atžvilgiu. Supratusi, jog tas pats klausimas draugo mintis pakreipia itin skaudžia, bet reikiama tema, nespėja nieko pratarti, kai Leto nusprendžia kalbėti pats.
-Nuo morfino... - gėdos, bei kaltės kupinu balsu, žymiai tyliau nei prieš tai, sumurma, nunarindama galvą. Nujausdama, kad šie žodžiai tikrai nepradžiugins J, juo labiau, kaip dažnai pasitaiko, vyras pasišlykštės mergina ir nebenorės šios matyti akyse, suskuba pasiaiškinti, bet išlaiko tokį patį atstumą, vien tik todėl, kad neigiamos reakcijos atveju, būtų lengviau paklusti Leto valiai pasišalinti iš namų.
-Bet.. tai buvo seniai.. pats žinai. - apimta visokeriopai neigiamų emocijų, nesugeba aiškiai dėstyti minčių. - Jis mane nuodijo.. - omenyje turėdama jau kartą minėtą vyrą, iš žiaurios Hel paauglystės istorijos, nė nepajaučia, kaip iš akių pradėjo skintis ašaros. - Jis man sukėlė priklausomybę... - beveik nekvėpuodama, ir taip mėgindama save nuraminti, rankomis apsupa savo krūtinę, nenorėdama parodyti silpnumo, kuris ją užklupo. - Bet viskas baigta, aš prisiekiu. - staiga pakeldama nuo ašarų drėgną veidą, akimis susiranda Jared'ą, į šį įsistebeilydama. - Atleisk... nenorėjau, kad tai sužinotum tokiu būdu. - atsidus, netrukus vėl pripildo plaučius deguonimi.

Būdamas baisiai laimingas dėl to jog yra su sau mielais žmonėmis iškart surimtėja, kai susivokia ką pridarė netyčiom leptelėjęs tai ko pasirodė J nė nežinojo. Stebėdamas tai vieną tai kitą personą mintyse ima kurpti planą, kaip viską ištaisyti ir pagerinti situacija svajodamas, kad dabar jau geriau būtu išvis nepasirodęs nei pasirodęs ir sukiršinęs tai ko draugas nemėgo labiausiai, nes kas gi daugiau nei ne J padėjo ištverti visas tas baisias pirmąsias valandas be psichotropinių medžiagų.
- Jared'ai nusiramink,- kadangi viskas priklausė nuo J pasistengia įsiterpti nuramintį draugą nes iš išorės neatrodė, kad iš išvis ką nors masto ar bent jau kvėpuoja.
Prabilus Helenai jau ir taip žinodamas visą istoriją, nes kursuose teko būti atviriems visiems alei vieno užsičiaupia leisdamas išsipasakoti iki galo. Nukreipęs žvilgsnį į J veido mina parodo, kad nebūtu durnas ir nesumastytu kokios kvailystės, laukia kol šis ką nors ištars, nes kištis ne į savo reikalus, nors ir pačio privirtam balaganui nebuvo nei laikas nei vieta.
- Gerai..Einu ko nors užvalgysiu,- ir be ždožių supratęs, kad dabar trainiotis ir klausyti kaip Jared'as su Helen aiškinasi santykius jam ne vieta atsistoja nuo sofos dar porą kartų draugiškai papliaukšėdamas į J petį. Žinodamas namą iškart nukeliauja iki virtuvės.

Nejudėdamas, kaip Gerard'as ir pastebėjo - kone nustojęs kvėpuoti, laiko galvą nusuktą itin nepatogioje padėtyje, kad tik galėtų regėti Heleną. Tą akimirką jautėsi siaubingai. Negalėjo patikėti, suvirškinti destruktyvaus informacijos mąsto, bandė teisinti Gerard'o dėka jam itin aktualiomis tapusių merginos praeities detalių nutylėjimą, kurios visiško netikėtumo dėka atsiskleidė būtent šiandien. Buvo bepradędas galvoti, jog mergina juo nepasitikinti ar, kad šiai reikia daugiau laiko norint tokį jausmą išsiugdyti. Vienaip ar kitaip tokios mintys gniuždė, teikdamos vienareikšmiškai negatyvius pojūčius, kuriuos puikiai paslepia po neįskaitoma veido išraiška.
Nepaisant galvoje zvimbiančių minčių, girdėjo kiekvieną Helenos žodį, bandė juos įsisąmoninti, įprasminti. Kadangi nebuvo konservatyvi asmenybė, o ir "faršiukas" makaulėje veikė nepriekaištingai, netrunka susigaudyti savo emocijose bei prieiti teisingo sprendimo.
Pagaliau nusukęs veidą nuo Barker, savąjį nunarina. Gilus atodūsis padeda iki galo nurimti bei galutinai sudėlioti mintis, o ir galvoje buvo šviesiau. Helenai norėjo pasakyti tiek daug, tačiau prabilti vis dar negalėjo - gerklėje jautė balso stygas laikinai paralyžiavusį gniužulą. Lėtai pakyla nuo sofos, akimis nulydėdamas pasišalinti sumaniusį bičiulį. Baldą apėjęs, pajuda merginos link ir akių nuo žemės nepakelia tol, kol lieka stovėti čia pat Helenos.
- Manau, kad esi...-balsas skambėjo labai silpnai ir nors, nepaisant to, buvo girdimas, netikėtai užlūžta. Kilstelėjęs abejas rankas, be galo atsargiai jomis apglėbia Heleną, švelniai ją apkabina.
- Nepaprastai stipri asmenybė,-užbaigia, sugebėdamas netgi nežymiai nusišypsoti. Pirštu kilstelėjęs draugės smakrą taip, kad galėtų matyti jos akis, pastebi ir Helenos skruostais srūvančias ašaras, kurias nubraukia nykščiu.
- Po šitiekos likimo smūgių tu dabar su manimi, esi sveika ir sugebi nuoširdžiai šypsotis,-pirštų galiukais perbėga per Barker plaukus ir norėdamas išlaikyti jam šiuo metu tiesiog būtiną akių kontaktą, delnu suima jos veidą.
- Aš... Labai tavimi žaviuosi, Helena,-visapusiškai nuoširdžiai šyptelėjęs, akimirką prispaudžia savo lūpas prie draugės kaktos.

Vis dar be galo bijodama, jog Jared'as nuspręs merginai atskaityti moralą, ją iškeikti, bei išvyti iš šio namų, dar stipriau apglėbia save rankomis. Nesugebėdama tverti susidariusios įtampos, juo labiau išvydusi draugo veidą, nusprendžia akis paslėpti po krintančiais plaukais, tad nunarina galvą. Suvokusi, jog Gerard'as, dėl kurio Helenai ir teko atlikti tokią nemalonią išpažintį, nusprendė pasišalinti iš šios patalpos, nepajuda nė per centimetrą.
Leto prabilus, pasiruošia ištverti bet kokią jo kalbą, tad šiam priartėjus sutrikusiu, baimės skalsele pakartintu žvilgsniu susiranda pastarojo veidą. Atsidūrusi partnerio glėbyje, kaipmat nurimsta, bet viduje susikaupusios emocijos kaipmat prasiveržia lauk, ir akyse buvusios ašaros gausiai nurieda jau ir taip drėgnais Barker skruostais. Su J pagalba užmezgusi reikiamą akių kontaktą, nesugeba užgniaužti viduje tiesiog deginusios kaltės, bei gėdos, tad iš veido nepaleidžia skausmingos išraiškos, išduodančios apie juntamas emocijas. Išgirdusi širdį virpinančius Jared'o žodžius, pasijunta žymiai geriau ir net įstengia išspausti be galo minimalią, bet itin nuoširdžią šypseną.
Tuo momentu, kaip Leto lūpos paliečia jos kaktą, užsimerkia, besimėgaudama tokia ramia, vos kelias sekundes tetrukusia akimirka. Atsitraukusi, vėl įsistebeilija į draugo akis, bandydama nuskaityti šio mintis vien iš žvilgsnio.
-Nepyksti? - delnais švelniai suimdama vyro veidą, taip įsitikina, kad akių kontraktas nenutrūks.

Suspėjęs per itin trumpą laiko tarpą patirti milžinišką emocinį šuolį, glėbyje laikydamas šiltus jausmus kurstančią Heleną, panyra į visišką ramumą. Pavargusias akis trumpam paslėpęs po vokais, su jaučiamu palengvėjimu atsidūsta ir rankos kone nevalingai tvirčiau apglėbia merginą.
Iš draugės lūpų išsprūdus klausimui, į kurį būtų galėjęs atsakyti tik patvirtinamąja forma, šiek tiek atitraukia veidą, kad užmegztas akių kontaktas būtų pilnavertiškesnis.
- Neturiu teisės ant tavęs dėl to pykti,-tepajėgęs išspausti labai silpną, bet visokeriopai nuoširdžią šypseną, perbraukia per Barker plaukus, kelias ant jos veido kritusias plaukų sruogas užkišdamas jai už ausies.
- Esu prisiekęs sau tave saugoti,-temą pakreipęs mažumėlę kitokia linkme, akivaizdžiai surimtėja ir nors jautė palengvėjimą, kad sugebėjo teisingai sureaguoti į labai jautrią situaciją, veido išraiška buvo neįskaitoma. Jau ne kartą yra minėjęs, jog ketina padėti merginai pradėti nelyginant geresnį gyvenimą ir sėkminga šio klotimi kone šventai tikėjo.
- Padarysiu bet ką, kad visas praeityje patirtas tavo skausmas ten ir liktų,-užbaigia mintį išlaikydamas nei kiek nepakitusį emocinį stovį. Abejas galūnes nuo Helenos atitraukęs, tikrai ne be reikalo suima kairiąją merginos ranką, kurią atsuka vidine puse. Neužtrunka akimis susirasti šią merginos kūno dalį išraižiusių, pailgų, senų senovėje užgijusių, tačiau po šiai dienai apie skaudžią patirtį primenančių, tik šiek tiek šaltesnių nei Barker oda pjūvių, kuriuos palyti smiliumi. Vaizdas nevalingai prabudina galvoje iki tol sąmoningai marintus prisiminimus apie dar vieną skaudų Helenos gyvenimo įvykį ir tai priverčia jį susiraukti.
- Ir nors randai negyja, galima juos iškrapštyti bent jau iš širdies,-metaforą užbaigia šypsniu ir kilstelėjęs ranką, uždeda ją ant draugės užpakalinės kaklo dalies. Palinkęs į priekį, suduria judviejų lūpas trumpam, labai švelniam bučiniui.

Nepaleisdama draugo iš akių, atidžiai seka jo veido išraiškos pokyčius, bandydama nuspėti ar šis sako tiesą. Aiškiai suprasdama, kad į tokį dalyką, kaip narkotikų vartojimas lengva reaguoti nebūtu niekam. Vyrui prabilus suklusta, o šiam baigus sakinį, reikšmingai pažvelgia į šio akis ir pati išspausdama labai minimalią šypseną. Besimėgaudama tuo, jog viskas išsisprendė gerai, o ir artumas tarp jų dabar tik dar labiau stiprino visus teigiamus pojūčius.
Jared'ui vėl prašnekus, susikoncentruoja tik į jo kalbą, nuvydama visas galvoje knibždėjusias mintis į šalį. Žodžių turiniui viduje sužadinus neapibūdinamą saugumo pojūtį, kelioms akimirkoms užmerkia akis, lėtai iškvėpdama plaučiuose užsibuvusį, anglies dioksido kupiną orą. Neturėdama jokių žodžių, kuriais galėtų įsiterpti, klausosi ir toliau kalbančio Leto. Pastarajam kiek atsitraukus, bei suėmus jos ranką, nuleidžia galvą, akimis taip pat susirasdama nedidelius, balkšvus randelius, kurie akimirksniu primena apie ne itin malonią praeitį, kurią Hel visą laiką stengėsi pamiršti. J žodžiams privertus nusišypsoti, bei akimirkai užsimiršti apie viską, pakelia veidą, akimis susirasdama draugo akis. Švelniam bučiniui tik dar labiau praskaidrinus nuotaiką, bei nuraminus širdyje kilusias abejones, šiek tiek atsitraukia veide iškart įžiebdama nedidelę, bet be galo nuoširdžia šypseną. Besimėgaujant tokia ramia tylos, bei artumo kupina akimirka, galiausiai sureaguoja į tai, kad visgi jiedu šiame pastate nėra vieni. Pasisukusi į virtuvės pusę, netrukus vėl susiranda Jared'o veidą.
-Tikiuosi jums netrukdau? - sumurma, omeny turėdama pas Leto besisvečiuojantį asmenį.

Lūpų kontakto pobūdį išlaikęs nepakitusį - tokį pat švelnų, jau visai netrukus atsiplešia norėdamas išvysti Helenos akis padėjusias jam tikėti merginos nuoširdumu. Iš rankų Barker veido nepaleisdamas, abejais nykščiais perveda per draugės paakius, kiek vėliau ir skruostus, lyg norėtų patikrinti ar ašarų riedėjimo paliktos vagos jau yra išdžiuvusios. Čia pat pasigirdus merginos balsui, nieko nelaukęs neigiamai papurto galvą atsakydamas vien tik šiuo gestu ir vien tik neigiamai. Parodydamas, jog jam nepatinka potekstė draugės kalboje, susiraukia.
- Laukiu nesulaukiu kada baigsi laikyti save našta,-balsas skambėjo tyliai, bet visokeriopai rimtai. Buvo galima jame įžvelgti ir nedidelę priekaišto gaidelę. Jam tikrai nebuvo malonu žinoti bei jausti, kaip mergina yra linkusi save traktuoti. Šiek tiek prisimerkęs, gerokai giliau nei prieš tai įsistebi merginai į akis, tarytum bandytų kone įsiskverbti į šios mąstymo centrus ir padaryti ten pertvarką.
- Mums vertėtų aplankyti Gerard'ą,-sumurma pajėgęs netgi silpnai nusišypsoti. Balsas skambėjo kiek žvaliau, tačiau pavargęs veidas nesugebėjo praskaidrėti. Neabejodamas, jog Helena jo idėjai neprieštaraus, švelniai paima ją už rankos, jau ketindamas ją vestis į kambarį, kuriame buvo galima aptikti Way.
- Kertu - bus nusiaubęs pusę šaldytuvo,-silpnai sukikena, lyg nenorėtų išsklaidyti svetainės erdvę supančios ramumos, primenančios šarvojimo šalę. Akis tikrai nenoriai nuo merginos veido nuvedęs, pajuda virtuvės link, paskui save nusivesdamas ir Barker.

Prabėgo dvi savaitės. Pasibaigė ir planuotas turas, kuris tebuvo mažytė įžanga prieš prasidedant grandiozinėms gastrolėms ne tik po galybę Europos miestų, bet ir pačias Jungtines Amerikos Valstijas. Nepaisant to, jog dėka staigios laiko juostų kaitos jautėsi lyg iš medžio iškritęs, o orientaciniai sugebėjimai buvo gerokai sumenkėję, namus pasiekia sėkmingai. Išsiropštęs iš jį į Oblivion'ą atgabenusio automobilio, pajuda bagažinės link, kurią pradaręs išsitraukia dėklą su "Artemis" elektrine gitara, kurią per klaidą vieno koncerto metu šiek tiek pagadino, bei lagaminą. Nešinas visa ta manta, nuklibinkščiuoja link vartų, kurie eilinį kartą pareikalauja erzinančių kortelės brūkštelėjimo bei saugos kodo suvedimo. Įveikęs specialiai nuo pašalinių apsiginti įrengtą kliūtį, pajuda durų link. Nuoširdžiai pripažino - klaikiai pasiilgo tiek viso šio pastato, tiek jo viduje apgyvendintos raudonplaukės personos. Ypač pastarosios, kadangi šitiek laiko tegalėjo bendrauti su ja mobiliuoju.
Nenorėdamas kelti bereikalingo šumo, duris atsirakina pats aplenkęs skambutį. Pakankamai tyliai įžengęs į vidų nuodugniai apsidairo. Netrukęs susivokti, kad bent jau svetainėje Helenos nėra, tvarkingai sustato lagaminus. Atsitiesęs, nusimeta gobtuvą, po kuriuos slėpė nenusimazgotą sceninį akių makiažą. Netrukus pašalina ir patį apdarą, kuris buvo tiesiog būtinas atributas apsisaugoti nuo kritulių lietuje amžinai skendinčiame Londono mieste - striukę.
Merginai tikslaus grįžimo laiko pasakęs nebuvo, kadangi pats žalio supratimo neturėjo, kada dėl prastų oro sąlygų vėlavęs pakilti lėktuvas nusileis anai ten už Atlanto. Sumanęs papokštauti, o ir šiaip, koncertų metu gerklę prilaidė ligi soties, kad bala žino kur esančią merginą prisišauktų savo riksmu, išsitraukia "Blackberry".
Supylęs trumputę tekstinę žinutę su paskatinimu atsirasti svetainėje, nusiunčia ją būtent Helenai. Atsistojęs tiesiai, suakmenėjęs, įsiklauso nekantriai laukdamas draugės pasirodant. Teko pripažinti - jautė nedidelį jaudulį.

Pastarųjų kelių savaičių didžiąją dalį laiko praleidusi būtent šitame pastate, taip ir Jared'ui grįžus jame lindi. To dar nežinodama, ramiai sau sėdi antrajame aukšte, kruopščiai tušu dailindama kiekvieną ant popieriau lapo pieštuku išraižytą detalę. Nenutuokdama, kada būtent grįš draugas, pilnai susikoncentruoja į piešinio atlikimą, tad tikrai neišgirsta kaip jis Leto atsiduria namuose. Juolabiau nepadėjo ir faktas, jog Helena, norėdama labiau atsiriboti nuo aplinkinio pasaulio, ausinių pagalba girdėjo tik muziką.
Sumirksėjus telefonui, iškart pagriebia jį į savas rankas, vienu mygtuko paspaudimu atverdama J siųstą žinutę, kurią, žinoma, kaipmat perskaito. Tekstinio pranešimo turiniui privertus ne tik nudžiuginti, bet ir sukilusiu emocijų dėka aiktelėti, kiek galėdama greičiau pakyla iš vietos, iš ausų išplėšdama ten buvusias ausines. Su didžiule šypsena veide, nekeisdama itin greito tempo, nusileidžia laiptais, akimis tiesiog medžiodama Jared'o figūrą. Visai netrukus išvydusi norimą objektą, dar labiau išsišiepia, pajudėdama Leto link.
-J! - laimės kupinu balsu suspinga, kaipmat puldama į vyro glėbį. Priglaudusi galvą prie pastarojo peties, o rankomis jo kūną apsivydama kiek galėjo stipriau, ne už ilgo šiek tiek atsitraukdama. Veido išraiškai nei kiek nepakitus, įsistebeilija į šio akis, mėgindama numalšinti viduje sukilusius jausmus, kurių pagalba patankėjo ne tik Barker kvėpavimas, bet ir širdies plakimas.
-Nežmoniškai tavęs pasiilgau. - kiek tyliau nei įprastai pratarusi, ilgiau nebe įstengia slėpti didžiulio troškimo vyrą pabučiuoti, tad vos kelių sekundžių bėgyje suglaudžia judviejų lūpas, inicijuodama jausmingą lūpų kontaktą.

Vos už kelių akimirkų po žinutės išsiuntimo, išgirsta dundesius, kurių epicentru buvo antrasis namo aukštas. Kaip mat kuo plačiausiai, o plačiau ko gero ir neįmanoma, išsišiepia, skaičiuodamas paskutines sekundes iki Helenai pasirodant. Dvejas savaites akyse neregėtai personai ne tik išlindus, bet ir žaibo greičiu nudundėjus laiptais į apačią, nepaisant šiokių tokių koordinacijos nuo normos nukrypimų suspėja tinkamai sureaguoti: veidas nušvinta, o į šalis plačiai išskėstos rankos bylojo apie tai, jog šis glėbys merginos daugiau nei laukia. Draugei pripuolus, stipriai ją apkabina, netrukdamas pajausti, kaip kūną užpildo pobūdžiu į palaimą be galo panašus jausmas.
- Gera tave pagaliau matyti,-ištaria pavymui sakinio suberto merginos. Jau žiojosi prabilti vėl, tačiau užčiauptas bučiniu, lūpas panaudoja gerokai kitokiai paskirčiai. Pagaliau galėjo jausti absoliučią pilnatvę. Rankomis švelniai suima merginos veidą, kad Helenos inicijuotu, o jo ūmiai rytuliojamu kontaktu galėtų pasimėgauti kuo ilgesnį laiko tarpą. Atsiplėšti priverčia tik begalinis troškimas išvysti Helenos akis.
- Pasiilgau, pasiilgau, pasiilgau,-itin entuziastingai čiauška, sulig kiekvienu žodžio pakartojimu bučiuodamas vis kitą merginos veido dalį: pradėjo nuo skruostų, o baigė trumpu, labai švelniai sudurdamas judviejų lūpas.
- Kaip gyvenai visą tą laiką?-merginos iš glėbio nepaleisdamas, šiek tiek prisimerkia, kad itin artimas Barker veido bruožų vaizdas būtų kuo ryškesnis.
- Sprendžiant iš to kaip atrodai, nepasakyčiau, kad blogai,-akimirką atsiradusį suvaidintai įtarų žvilgsnį pakeičia skardus juokas.

Bučiniui su Leto pagalba išsirutuliojus į itin jausmingą, bei intensyvų, vyrui atsiplėšus, prireikia kelių akimirkų susitaikyti su nutrūkusiu lūpų kontaktu. Negalėdama nuslėpti itin teigiamų jausmų, sukeltų vien buvimo Jared'o glėbyje, iš veido nepaleidžia plačios, palaimos kupinos šypsenos. Draugui matomai esant geros nuotaikos, į šio bučinukus atsako pilnai nuoširdžiu kikenimu. Viena delną kiek kilsteli, priglausdama jį J skruosto, bei leisdama sau pirštų pagalvėlėmis itin švelniai perbraukti per vyro žandikaulio liniją.
-Tiesiog... - formuluodama atsakymą į Jared'o užduota klausimą, sekundei nutyla, leisdama šiam įsiterpti. Žvilgsniu tiesiog įsikabinusi į draugo veidą, nė nesiruošia pažvelgti kur nors kitur - būtent į šio žmogaus akis galėjo žiūrėti kone visą amžinybę. - Man trūko tavęs. - šiek tiek patempdama apatinę lūpą, suvaidina labai jau nuskriaustą.
-Bet dabar tavęs nebe paleisiu! - abiem delnais suėmusi pašnekovo veidą, pritraukia jį truputį arčiau, taip kad lengvai galėtų pabučiuoti J lūpas. Netrukus nutraukusi nedidelį lūpų kontaktą, atsitiesia, lyg norėdama akimis aprėpti kuo daugiau vaizdo. Nors prieš tai itin nesigilino į tai, pirštu atsargiai ir švelniai perbraukia per Leto paakius, tik dar labiau išsišiepdama.
-Tu dažaisi daugiau už mane. - sukikena, netrukus pripildydama plaučius oro. Neįsivaizdavo nei vienos pateisinamos priežasties, dėl kurios galėtų bent kiek atsitraukti nuo Jared'o. Žinoma suvokusi, jog negalės taip visą amžinybę stovėti, nors tokia mintis ir atrodė kone tobulai, dėl viso pikto pasiruošia atsiklijuoti nuo draugo kūno.

Visapusiškai prisidėdamas prie akcijos "visas mano dėmesys - tik tau, mon amour", akių nuo Helenos nepatraukia nė akimirkai. Netgi rankomis, nuo pat jų uždėjimo ant Barker veido laikų, pasilieka teisę švelniai lytėti merginos odą. Nors ir čiupinėjosi vienu ir tuo pat metu, sklandžiai džiaugtis vienam kitu tai netrukdė.
Draugei nusakius padėtį, prilygstančią patirtai jo, atsidūsta. Negalėjo nieko pasakyti, nes jautėsi lygiai taip pat. Klykiantys gerbėjai, nors tikslesnis to apibūdinimas būtų - gerbėjos, neužpildė tuštumos pasilikusios jam išvykus.
- Manai leisiuosi paleidžiamas?-retoriškai paklausia suspėjęs prasitarti dar prieš susijungiant judviejų lūpoms ir kontaktui, nepaisant pastangų, įdėtų siekiant užlaikyti jį kuo ilgiau, nutrūkus akimis kaip mat susiranda priklausančias merginai. Tiesą apie nusimatantį didelio mąsto turą tiesiog nutyli. Akimirka buvo per daug brangi, kad ją gadintų.
Kai mergina prieš pateikdama teiginį palyti odos lopinėlį prie apterliūzintų jo akių, žiopteli nelabai suprasdamas kas, kaip ir kodėl.
- A. Visai apie tai užmiršau,-sukikena pavymui Helenos dingtelėjus, jog tradicija po kiekvieno koncerto apsikuopt šį kartą jam visiškai iškrito iš galvos. Merginą prie savęs spausdamas vis dar ganėtinai stipriai, stovint kone prisijungus prie jos kūno, netikėtai šokteli, it kažką be galo svarbaus prisiminęs.
- Turiu tau lauktuvių!-džiugiai rikteli ir nespecialiai nukreipia temą kita linkme, kad nebebūtų nagrinėjamas jo makiažo klausimas. Labai nenoriai nuo Barker atlipęs, palinksta prie savo lagamino, kurį pasegęs įninka kuistis.
- Paryžiuje aplankiau vieną antikvarinių grožybių parduotuvę,-įvesdamas Heleną į staigmenos kontekstą, netvarkingai mėto čiumadane lindinčias šmutkes, kol palengvėjimo kupinu atodūsiu praneša apie paieškos pabaigą. Atsistojęs, atsisuka į merginą vienoje rankoje laikydamas dailią, juodos spalvos dėžutę iš kraštų apsiuvinėtą raštais. Netempdamas į naktį, atvožia šios dangtelį, atidengdamas visomis visokiausiomis spalvomis žaižaruojančią krištolinę širdelę, įrėmintą sidabriniame apvalkale ir pakabintą ant dailios, tokios pačios tauriojo metalo rūšies grandinėlės.
- Kai ją pamačiau, tą pačią akimirką prieš akis blykstelėjo tavo veidas,-nusišypsojęs, atsargiai papuošalą ištraukia. Atkabinęs grandinėlės vientisumą palaikančius sujungimus, kilsteli akis į Helenos veidą.
- Leisk... Aš...-sumurmėjęs, atsistoja merginai iš už nugaros. Ranka permetęs šios plaukus ant vieno peties, juvelyrinį dirbinį užkabina bei tvarkingai jį užsega. Galvą šiek tiek palenkęs, pabučiuoja Barker kaklą, merginą kaip mat apkabindamas iš už nugaros. Jaukiai prie draugės prigludęs, lūpomis susiranda Helenos ausį, į kurią švelniai susuokia:
- Įteikčiau tau ir dėžutę šokoladinių saldainių, bet atleisk, tikrai nenoriu atsiplėšti.

Nors abudu vienas prie kito prisiglaudę prastovėjo gana ilgą laiko tarpą, niekaip nesugeba atsimėgauti Jared'o kūno artumu. Nuleisdama delnus, kuriuos suglaudžia ties draugo krūtine, sekundei užsimerkia, besimėgaudama švelniais vyro rankų prisilietimais, iš veido sėkmingai nepaleisdama plačios šypsenos. Kadangi į nepašalinto Leto makiažo išaiškinimą šis sureaguoja taip pat kaip ir ši, nutilusi, atsidusta, nesugebėdama sau pačiai paaiškinti jausmų, sukilusių viduje, kurie atsirado būtent dabartinio, šilto, bei malonaus kontakto dėka.
J netikėtai atsitraukus, smalsiai pažvelgia į jo veidą, lyg ten ieškotų atsakymo į galvoje iškilusį klausimą, susijusį su tokiu pastarojo poelgiu. Šiam prašnekus, žvilgsnis tampa tik smalsesnis, o nedidelė nuostaba taip pat nelieka nepastebėta, nes puikiai atsispindėjo Hel veide. Iš akių nepaleisdama Jared'o, seka kiekviena jo žingsnį, šiek tiek prikasdama apatinę lūpą. Draugui atsitiesus, bei rankoje laikant nedidelę dėžutę, net žiopteli iš netikėtumo.
-Nereikėjo... - sumykia, bet apimta smalsumo, kas gi vis dėl to toje dėželėje guli, atidžiai stebi objektą.
Prieš akis pasirodžius šviesos dispersija pasižyminčiu akmenėliu, kilsteli antakius, blausiai nusišypsodama. Apimta be galo malonaus jausmo, sekundei pakelia akis, pažvelgdama į Leto veidą. Kvėpavimui, bei širdies plakimui šoktelėjus, truputį pakreipia galvą į šoną, akies kampučiu užkabindama už nugaros stovintį Jared'ą. Širdelei prigludus prie merginos odos, labai atsargiai delnu ją paliečia, stebėdama, kaip krištole išraižyti ruoželiai laužia šviesą, sublizgėdami visomis vaivorykštės spalvomis.
-Ji tokia graži. Ačiū. - pakankamai tyliai, bet tikrai girdimai prataria, delnus priglausdama prie J rankų, apsivijusių jos liemenį. Išgirdusi vyro kalbos tęsinį, tyliai sukikena, netrukus atlošdama galvą, kad galėtų žvelgti į pašnekovo akis. - Deja... - pakankamai mįslingai prataria, visai ne už ilgo atsitraukdama, bet tik labai minimaliam laiko tarpui.
Pasisukusi į J, išsišiepia, kaipmat priartėdama ir rankas sunėrusi ant partnerio kaklo, inicijuoja dar vieną lūpų kontaktą, pradėdama nuo labai lėto, švelnaus, bei jausmingo bučinio, bet ilgainiui leisdama jam išsirutulioti iki aistringesnio.

Kadangi Helenos reakciją į mažytę staigmeną nuspėti buvo nesunku, leidžia sau visiškai nesureaguoti į draugės žodžius, kuriuose ji reiškia kuklumą. Niekada ir nebūtų pagalvojęs, jog ši pradėtų raukytis, kodėl vietoje krištolinės širdelės, neįtaisė jai penkiasdešimt septynių karatų karališkojo deimanto.
Nuo merginos visiškai neatsitraukdamas, o ir kūno, rankų, galvos padėties nekeisdamas, šypteli Barker bereikalingai padėkavojus.
- Dabar turėsi tai, kas neišvengiamai primins mane,-kažkodėl kalba tokiu balsu, tarytum žodžiu išdėstyta mintis būtų tiek pat džiuginanti, kiek ir Jack'o likimas "Titanike". Vis dėlto sukikenęs, nuleidžia savo kalbą juokais neketindamas už kartkartėmis visai maloniai nuteikiantį Helenos kuklumą atlyginti durnom potekstėm.
Vos tik iš Barker lūpų išsprūsta lyg ir nuviliamąją prasmę turintis žodis, kuriame mįslingumą sugebėjo įžvelgti net gerokai išsiblaškiusi, nuo sutrikusio rėžimo kenčianti žmogysta kaip jis, kilsteli antakius suintriguotas persimainiusios merginos veido išraiškos.
Helenai inicijavus lūpų kontaktą, kaip mat merginos kūną apsiveja rankomis, padėdamas draugei bučinį išrutulioti iki itin intensyvaus. Be abejo hormonai subruzda greičiau nei galėjo tikėtis, o ir troškimui po šitiek laiko su Helena nuveikt kiek daugiau, nei glamonėtis ir bučiuotis viduasly atsispirti buvo praktiškai neįmanoma, todėl kone instinktyviai ima vesti Barker pirmo pasitaikiusio, "making love" ritualui tinkamo baldo, kas šiuo atveju yra stalas, link. Nesikuklindamas merginos kūno glamonėti ganėtinai aršiai, rankas perdeda Helenai ant užpakaliuko vos tik Barker nugara nestipriai stukteli į stalą. Merginos sėdmenis suėmęs rankomis, šiuos kilsteli, o draugę užsisodina ant pačios stalviršio atbrailos nė neketindamas nuo draugės lūpų atlipti, net ir tuo atveju, jei nuo deguonies trūkumo imtų suktis galva.

Lūpų kontaktui kuo toliau, tuo labiau rutuliojantis aršyn, neatsilieka nuo Jared'o ir lūpos kone prisisiurbia prie vyrui priklausančių, nepamiršdama įnirtingai plakti liežuviu. Pilnai paklusdama draugo norui pasiekti stalą, žingsnis po žingsnio artėja prie baldo kol jį pasiekia. Žinoma, nepalikdama rankų be darbo, lyg skaitydama Leto mintis, kurios sutapo su josios, pirščiukais nuslenka ties J dėvimu viršutiniu drabužius, pradėdama jį nuvilkinėti.
Atsidūrusi ant stalo, nė sekundei neatitraukia lūpų, kad nenutrauktų aistringo bučinio, tuo pačiu partnerį apsivydama kojomis. Kiek atsiplėšusi, lūpomis perveda per Jared'o žandikaulio liniją, netikėtai žioptelėdama.
-Velnias! - sušnypščia, nosį pasiekus ne itin maloniam svilėsių kvapui. Dar labiau atsitraukusi, kelis kart įkvepia oro, kaipmat išlaisvindama iš vyro glėbio. - Pamiršau apie pyragą. - viena ranka susiimdama už galvos, greit nusliuogia nuo stalo.
Priartėjusi prie Leto, susigundo proga dar kartą paragauti šio lūpų, tad inicijuoja labai trumpą, nekaltą bučinį.
-Niekur nedink. - su nedideliu apgailestavimu akyse, prataria, lūpose laikydama tokią šypsena, kuri tarytum žadėjo, kad už tokį niuansą bus su kaupu atsilyginta.
Ranka perbraukusi per partnerio krūtinę, pilnai atsišlieja, netrukus pasisukdama virtuvės link ir ten greitu žingsniu nukulniuodama.