Įėjimas/ kolidorius/ svetaine

Gee pabandžius įvardyti "sausainių dietos" privalumus, tik juokingai nusivaipo parodydama kaip pati nekenčia tų pačių sausainių.
- O taip, dar gali atskirti, kuris suųiedėjas, o gal tiesiog šeip senas ir pelių apgraužtas. Bijau net įsivaizduoti, ar atskiri pelių kakučius nuo šokolado drožlių,_ pati nusijuokia ir tuo labiau netyliai. Nors ir bandravo išskirtinai su Way, bet viena akimi sekė ką daro šio draugė. Deja, merginos elgesys jai mažų mažiausiai pasirodė nepriimtinas, bet vadovavosi taisykle, ne mano kiaulės, ne mano pupos. Tik galų gale išgirdus sutinimą, išlaidžia garsą, panašų į "yes", o tai puikiai atsispindėjo jos veide.
Va, tik Hannai prakalbus, pakelia į šia akis ir nusikosti į kumštį.
- Kaip manhetinietė, nežinai pagrindinių elgesio taisyklių. Nežinau kaip tau, bet man nemalonu šnekėt su žmogumi, kurio akių aš nematau. jums leidus, einu nusiprausti,- ciniškai vyptelius, nueina prie savo krepšio, kurį sučiupus už rakenos, užsimetė ant peties. Dar karteli linktelįs, nusidangina į vonios kambarį.

Po Porshos savo genialios minties išreiškimo, pasibaisėjęs susiraukia ne nesistengdamas užgniaužti kokius jausmus jam tai sukėlė. Visgi neturėdamas jokio noro dabar rėkauti ypač kai be jų buvo ir dar vienas asmuo pakelia vieną ranką pirštais mostelėdamas į duris, parodydamas,kad per savo liežuvį neseniai priimta greit gali atsidurti ir už jų jei nenulaikys liežuvio už dantų.
Prasidėjus antram karui tik šįkart Hannai ir Porshai užverčia akis viršun ir atsistojęs nužingsniuoja link vienos iš spintelių atsitūpdamas bei atidaręs šios vieną iš stalčių nužvelgia turinį.
- Porsha, nepavydėk už tave geresniems žmonėm,- radęs kažką panašaus į vaistinėlę ją ištraukia ir atsegęs susiranda ritinėli binto. Atsistojęs praleidžia pro save lenkiančia seserį ir šiai dingus vonioje prieina prie sofos iškart atsisėsdamas.
- Ji negali pakęsti klausimo apie tai kur ji dirba ar kuo užsiima,- paėmęs už merginos rankos patraukia į save nužvelgdamas žaizdą,- diagnozuoju viena. Gyvensi,- nusišypsojęs uždeda vieną binto galą prie piršto imdamas vynioti žaizdą.
- Beje ačiū. Už žodžius,- prisiminęs, kad vis dar nepadėkojo už komplimentą trumpam pašnairuoja į Hanna,- dar niekam nerodžiau tai tapai pirmoji jų skaitytoja,- nusprendęs, kad jau užtektinai binto ant piršto sugraibo nuo stalo žirkles ir nukirpęs šios galą įkerpa dar padalindamas per pusę ir apvedęs užriša užtvirtindamas kad bintas nepabėgs nuo piršto merginai vos sujudėjus.

Atsisukęs atgal pažvelgia į duris, kurios vedė į vonios kambarį ir įsitikinęs, kad greitu metu iš jų neišlys putojanti ant puse pasaulio Porsha, linkteli sutikdamas su Hanna, nes dar jos klausėsi.
- Su ja gražiai negalima, nebent tai butu koks jos dievukas, tai po kojom pašliaužiotu kad dėmesio sulauktu,- tyliai sukikenęs pasilenkia nusičiupdamas nuo stalo dar vieną pakelį cigarečių vildamasis, kad jame kažkas yra, nes tokiu metu temptis iki parduotuvės ar skolintis iš sesers visai nesinorėjo.
- Jie parašyti prieš pusdienį tai dar laukan neišnešti,- lūkesčiam pasiteisinus išsitraukia cigaretę, pakelį numesdamas atgal ant stalo,- tai nori pasakyt dabar mane išgyrei vien iš mandagumo? ,- akis grąžinęs į Hanną sukiša cigaretės filtrą į burną ir susiradęs žiebtuvėlį pridega.
- Čia buvo ne kvirčas, čia tik apšilimas prieš tikrą karą, kai išeisi,- ganėtinai ramiai ištaręs ir beveik neperdėjęs ištaria išpusdamas dūmus,- jau matau kaip reikšimės kuris kur miegos, o ryt atsitemps šunį, nes draugei jis kažką apkandžios,- nusprendęs pabūti ekstrasensu prisako ateities nepatraukdamas akių į tiesiai prieš akis esantį langą.

Hanai iškėlus dramą, pats būdamas ganėtinai pavargęs irgi neketino nusileisti todėl užvertęs akis aukštyn prunkšteli.
- Pati ką tik pasakei,- prisiminęs ankstesnius Hannos žodžius apie ,, taip pasakytų" praleidžia pro ausis visą pyktį jau ir taip įsivaizduodamas kaip dabar turėtu atrodyti draugės veidas.
- Čia bus dvi stovyklos,- rankas išskėtęs į šalis pavaizduoja puses, kuriose turėtu būti visas karo laukas,- kovosim dėl visko. Pirmumo teisės į vonią ar ...,- mastydamas dėl ko dar galėtu pyktis su seserimi pastebi rankoje tebesmilkstančią cigaretę todėl žvilgsniu mosteli į ją,- ar kad dėl cigarečių,- truktelėjęs vieną petį pažvelgia į Hannos veidą mėgindamas atspėti ar ši tiki viskuo ką jis dabar nė nemirksėdamas išpaišė iš oro, nes netikėjo, kad galėtu iki tokio lygio pyktis su Porsha.
- Na kaip nori,- atsistojęs paskui Hanną padeda kol kas cigaretę smilkti į peleninę greitu laiku ketindamas ją iš ten išžvejoti,- būtinai. Kai nebeturėsiu giminių tai pasikviesiu,- nusijuokęs patraukia link paradinių durų ir jas atrakinęs pradaro leisdamas Hannai išeiti.
- Išmokau teikti pirmąją pagalbą kai dar gyvenau su ja,- nykščiu mostelėjęs už nugaros aprodo, kad kalba apie duše esančia merginą.
- Na ką gi, laimingai grįžk namo,- atsisveikindamas pasako. Būtu apkabinęs, bet paveikslas trukdė todėl suspaudęs durų rankeną nusišypso ir žvilgsniu palydėjęs Hanna išeinančią uždaro duris giliai įkvėpdamas. Staiga pasijutęs labai išsekęs patraukia į miegamąjį pailsėti.

Visą kelią Porshai diktuojant posūkius bei gatves spėja pakalbėti ir keliomis bereikšmėmis temomis. Pranešus, kuriame būtent name Porsha gyvena tvarkingai sustoja prie kelkraščio nužvelgdamas namą.
- Tikrai čia gyveni?,- suėmęs už akinių rėmelių patraukia šiuos į apačią dar kartą nužvelgdamas pastatą prie kurio sustojo. Visgi nusprendęs nesikišti ir daug neklausinėti išsilaisvina ir saugos diržo ir pirmas išlipęs iš automobilio apeina šį atidarydamas duris ir Porshai.
- Kelionės pabaiga. Gerbiami keleiviai prašome..,- prisiminęs gerai žinomą frazę keliaujant viešuoju transportu nusišypsojęs pradeda laukdamas kokio Porshos žodžio.

Pagaliau automobiliui sustojus, pažvelgia į namą ir nago galiuku pasikaso užnižusį kaklo plotelį. Ian pasitikslinus, ar ši tikrai čia gyvena, negarsiai sukikena.
- Kol kas,- tik tarsteli ir toliau akimis laksto po gyvenamojo pastato fasadą bandydama nuspėti ar savininkas - jos brolis - čia. Kaip ir nebūnant labai pastebimams ženklams, lengviau atsidūsta dėl to. Bus laiko pasiaiškint, kodėl prarado ir antrą darbą. Atsidarius durelėms, kaip įmanoma stabiliau išlipa prieš tai atsegdama diržą, kuris ją saugojo kelionės metu.
- ...atsisegti diržus ir keliaut kas sau,- vos vyptelėjus pasako, jau atsistojus ant kojų pilnai ant batelių padų. Pustelėjęs šaltas privertė ją vėl sutirtėti ir save apsikabinti kuo smarkiau. Negalėjus daugiau stovėt vietoj, pradeda judėt įėjimo link.
- Atleisk, jei taip sutrikdžiau tavo darbotvarke,- tarsteli vis dar eidama, kol galiausia sustoja prie pat durų.

Nusiimdamas nuo akių akinius, sulenkia šių kojeles sugniauždamas delne gautą daiktą.
- Na kol kas gyveni visai gražiai,- per daug nei norėdamas gilintis bei domėtis tuo į ką mergina gali ir neatsakyti ištiesia ranką bei sugriebęs Porshos pastato ją ant kojų.
- Būtent taip ir sakoma,- uždaręs mašinos dureles, nespėja nieko susakyti, kai išvysta tolstančia. Bet vis dar su juo kalbančią merginą todėl paseka paskui iki durų.
- Nieko. Padarei man rytą įdomesnį,- trumpam pažvelgęs į duris, grįžta prie Porshos.
- Gal kada nors parodysi man savo tą banalią kūrybą? ,- parodydamas, kad nejuokauja ir jam įdomu ką rašo žinomo žmogaus sesuo, kuri turėtu irgi turėti panašius genus silpnai nusišypso.
- Tai aš gal ir eisiu,- suplojęs delnais išskėčia rankas į šalis draugiškai apkabindamas merginą, prie ko yra pratęs atsisveikinant su bet kuo. Vos pakštelėjęs šiai į skuostą atsitraukia pradėdamas atbulas keliauti link šaligatvio.
- Kada dar susitiksim. Juk žinau kur gyveni,- tyliai sukikenęs kilsteli ranką, pirštais atsisveikindamas ir apsisukęs nueina link savo automobilio į kurį įlipęs iškart išvažiuoja savais reikalais.

Watkins tik patvirtinus jos neseniai pasakytus žodžius, plačiai išsišiepia, padrikas plaukų sruogas patraukdama tolyn nuo veido.
- Smagu, kad bent kažkam jis buvo įdomus,- tyliai burbteli sau po nosim mėgindama atgaminti įvykių seką iki kol atsidūrė prie pat savo laikinų namų.
- Geriau kadanors padainuosiu,- pabrėžia savo teiginio vidurinįjį žodį, kuris nusakė laiką. Tiesą pasakius, ji nė nesitikėjo dar kada sutikti Ian neoficialioje aplinkoje. Tik šiam pripuolus ją apsikabinti, net nespėja dorai atsakyti, tad vienintelis jos atsisveikinimo gestas buvo pamojavimas.
Paklibinus rankena, nustebsta, kai ši iš tiesų nė nebūna surakinta. Giliai įkvėpus, praveria duris.
- Gee, aš jau namuose!- visu pajėgumu paleidžia gerklę, po to atsikosėja į kumštį. Atsidusus, nueina prie sofos ir persivertus per šios atlošą, atsigula.

Dar Fridai nepasirodant kuičiasi vonioje valydamas dantis, kada išgirsta per visus namus perėjusį Porshos balsą. Nesuprasdamas kodėl neseniai išėjusi mergina jau grįžo iš darbo kai žadėjo be vidurnakčio čia nepasirodyti laikydamas dantų šepetuką vienoje rankoje iškiša galvą pro vonios duris.
- Ką tu čia veiki? ,- grįžęs į vonią galutinai išsivalo dantis bei nusiprausęs veidą nusičiupęs ant gyvatuko kabančius marškinius, išeina iš vonios kambario besirengdamas. Pasiekęs bei apėjęs sofą ranka užkabina už Porshos kojų nuversdamas šias ant žemės.
- Puse dienos plušau prie tvarkos ne dėl to, kad parsivilkus viską sugadintum,- baigęs segiotis marškinių sagas nė nepažvelgia į seserį patraukdamas link vieno iš kabančių veidrodžių pažvelgdamas į savo atvaizdą.
- Aš kai ko laukiu,- nusprendęs paaiškinti dėl ko tokiu laiku kaip visuomet nemiega ar nesėdi kur mieste o trankos po namus ir dar tvarkos,- ketinau tai palikti vėliasniam laikui, bet kadangi tu jau čia..,- nebaigęs minties atsigręžia į duris nuo kurių pasigirdo skambėjimas.
Žengdamas link durų dar kartą atsisuka į seserį.
- Prašau tik nieko nesugadink ir elkis gražiai,- perbraukęs ranka per plaukus, patraukia matomumui trukdžiusias sruogas. Lyg nujausdamas, kad gali kilti katastrofa tarp Fridos ir Porshos viltingai pažvelgia į seserį ir apsisukęs į duris pirma giliai įkvepia o tada ir atidaro.
- Sveika,- nusišypsojęs žengia link merginos bei apkabinęs pabučiuoja nekreipdamas dėmesio, kad iš už nugaros viską kuo puikiausiai mato Porsha. Šiek tiek atitraukęs galvą lieka stovėti toje pačioje vietoje tebelaikydamas Frida glėbyje.
- Nežinau koks velnias ją čia atvijo, bet šiandien turėsi garbės susipažinti su man brangiu asmeniu,- be abejo kalbėdamas apie Porsha atsitraukia nuo Fridos ir praleidęs į vidų uždaro duris. Pasekęs merginai iš paskos uždeda vieną ranką ant Buron liemens, kita mostelėdamas į seserį.
- Susipažinkit. porsha čia Frida, Frida čia mano mylimiausia sesuo Porsha,- baigęs visą supažindinimo procesą, laiko veide šypseną, bet žvilgsnį įremia į Porsha prašydamas neimti ožiuotis už ką paskui bus apdovanota.

Pasigirdus Gee balsui, pakelia galvą mėgindama atsekti iš kur gi jis sklinda. Vyresnėlis uždavė tikrai logišką klausimą, į kurį atsakymo kaip ir neturėjo.
- Guliu ant sofos,- pasako tai, ką išties veikė ir net nemielavo. Nusprendus bent kol kas nekvaršinti galvos, dėl tokio dalyko, kaip bedarbystė, grąžina makaulę atgal užsimerkdama. Tai tikriausiai ir būtų pragulėjus, jei ne vyresnėlio sumanymas nuleist žemyn nuo baldo. Ir tikrai, mergina nusivertė žemėn, laimei, be jokių sužeidimų.
- Tu ką darei?- lyg negalėdama patikėt savo ausimis klusteli ir staigiai delnais įsirėmus į sofos šėdamąją dalį, šokteli, taip užsėsdama. Po Switch atsikraustimo čionais, tvarkos padėtis pagerėjo, bet dabar čia viskas tiesiog švytėjo. Netgi pats Way savotiškai švytėjo. O tai jai pasirodė iš tiesų keista.
- Tik prašau nesakyk, kad...- vos tarsteli, jau suprasdama, kad jos spėjimai teisingi. Neturėjo jokio noro pažindintis su daugiau naujų žmonių, o ką jau kalbėti apie naują vaikino partnerę. Nuo nuotaikos dabar tepriklausė, kaip P priims naują moterį, kuri rodos jau spėjo tapti kažkuo Gerard gyvenime.
Pati šoktelėjus nuo sofos, nueina į kolidorių, nekantraudama išvysti tą merginą. Deja, pirmas įspudis buvo ne koks. Frida jai atrodė gan keistokai, bet ar galėjo suprast Way skonį? Jį traukė visokio plauko merginos, o pagal matomą vaizdą - šiuo metu raudonplaukės. Nė neketindama spoksot į besibučiuojančia ir besiglebinsčiuojasia porelę, akis nusuku į veidrodį, kartais pirštais pataisydama savo šukuosena. Jiems pagaliau baigus ir Gee netgi spėjus pristatyt, pakelia akis kreivai šypteldama.
- Puiku. Amber prašė pasakyt, kad paliko kelnaites čia vakar. Būtų malonu, kad jai grąžintum,- visai nenorėdama bendradarbiauti, taria ir nueina į svetaine, kur įsitaiso ant sofos susikraudama kojas ir įjungdama geriausią homo sapiens draugą - televizorių.

Nespėjęs nieko atsakyti Porshai tiesiog viską praleidžia pro ausis susitelkdamas į pokalbį kai pasirodė Frida. Visam malonumui dingus vos tik Porsha prasižioja prikurdama savų istorijų atsakydamas tuo pačiu išsiviepia.
- Gerai, užnešiu kai keliausiu pas tave į darbovietę pasitikslinti už ką tau toks laisvadienis,- nujausdamas dėl ko dabar yra pamalonintas Porshos dėmesiu, kai galėjo būti tik vieni du su Frida pabando dar vieną taktiką,- arba einant pro parduotuvę nupirkti miegmaišį iškylauti,- neleisdamas jokiai abejonei pasklisti, parodo, kad dar be į temą žodis ir Porsha galės ieškoti būsto bet kur tik ne čia.
- Ji nekenčia visų,- nuramindamas Frida patraukia į svetainės gilumą aišku neketindamas leisti mielajai jaunėlei stebėti jokio televizoriaus todėl praeidamas specialiai pro jį ištraukia iš rozetės kištuką numesdamas.
- Gal nori ko nors? ,- akivaizdžiai kreipdamasis į Frida, akimis susiranda Porshos veidą bandydamas nuspėti šios mintis,- pavyzdžiui Porsha galėtu išvirti kavos jei jau ir taip be vietos čia tamposi,- pabrėždamas paskutinį žodį, kaip darbo netekimą delnais perbraukia per kelnes nusivalydamas įsivaizduojamą purvą,- nes mastant ką galima būtu padaryti dėl dainos kūrimo su tavais žodžiais man reikia energijos, kurią suteikia kava,- kalbėdamas ypač lėtai, kad Porsha suvoktu kiekvieną jo žodį galiausiai patraukia link sofos atsisėsdamas prie Burton.
- taigi kuo mes baigėm? ,- atsisukęs profiliu į Frida padrąsinančiai nusišypso parodydamas, kad į Porsha gali nekreipti jokio dėmesio.

Išsiviepia daug daug plačiau, kai Porshos ausis pasiekia Gerard žodžiai apie darbovietes ir miegmaišius, nė neketindama rodytis kokia ši dabar yra sutrikus, ar tuo labiau besigailinti, kad padarė ne kokį pirmą įspūdį apie save. Žinoma, sukruta, kai būna atjungiamas dabartinis jos pramogų tiekėjas, kai tikėjos, kad Gerard su Frida pasišalins.
- Juk aš to serialo per amžius nepamatysiu,- piktai sučiauška ir jiems persikėlus į svetainę, šokteli nuo sofos ir nusispyrus aukštakulnius, šiuos kojomis sviesteli prie sienos tikėdamasi, kad jie bent kažką užkliūdys. Deje, maldos išklausytos taip ir nebuvo. Kadangi Way pamanė, kad ją gali varinėti kaip tarnaitė, pirmai nusivaipo, o tada jau susigalvojus savo žaidimą, nuolankiai nulenkia galvą.
- Taip, pone Way. Du kavos. Tai gal dar ko nors prie kavos? Sausainių, pyragėlių, ar dar ko?- išpila visus klausimus paskubomis, bet nė nesiruošdama laukti atsakymų, prieina prie virtuvės durų. Parodžius gestą 'i see u', dingsta už durų.

Jau kitą dieną, po "malonaus" pasivaikščiojimo parke, privažiuoja geltonu taksi prie brolio namų ketindama pasiimt viską, kas primintų apie jos egzistenciją ten. Pasinaudojus savo raktu, pasistengia įeit kuo tyliau įsitikindama, kad bus vienintelė kvėpuojanti būtybė pastate. Nuo rankos nuėmus gumytę, suriša plaukus į kuodą ir įeina pilnai, už savęs palikdama uždarytas duris. Akimis susiranda savo krepšį, į kurį pradeda krauti nuo stalo būvojusius aplankalus ir sąsiuvinius, kurie priklausė jai. Atsitiesus dar kartą apžvelgia svetaine, kuri kėlė smagokų prisiminimų.

Pagaliau po kažkiek tai laiko nuo nebuvimo namuose atvažiuoja tvarkingai pastatydamas automobilį į tam skirtą vietą kieme prie garažo. Išlipęs bei užrakinęs transporto priemonę patraukia link paradinių durų jau iš anksto imdamas knistis po visas kišenes ieškodamas namų raktų, nes jau tikėjosi nieko čia neberasti tik įprastą netvarką ir storų dulkių sluoksnį dengiantį viską aplinkui. Dėl visa ko dar paklibinėja durų rankeną ir supratęs, kad durys neužrakintos nustoja knistis po drabužius užeidamas į vidų. Išvydęs esančią seserį peržengia prie pat kojų buvusius numestus batus.
- Labas,- neaiškiai ir tyliai prakalbęs patraukia į svetainę. Nors ir turėdamas pilną valią jaustis kaip šeimininkas nes vis dėl to čia jo namai, graužiamas sąžinės balso dėl to, kad eilinį kartą vėl prisidirbo net nenorėdamas, nuima nuo ant vieno iš fotelių sudėtus drabužius perkeldamas ant sofos bei greitai užimdamas atlaisvintą vietą.
Tylai tiesiog spengiant į ausis nejučia susigraibo vienintelę likusią cigaretę, nes nikotino atsargas ketino papildyti vėliau ir prisidegęs užsirūko.
- Aš vėl pradėjau,- galiausiai pirmas neišlaikęs įtampos ir tylos prakalba pasirengdamas kalbėti kur buvo, su kuo buvo ir ką veikė. Numanydamas, kad sesuo iškart jį supras apie ką ji kalba ir kad vėl įklimpo į narkotikų liūną pasilenkia į priekį alkūnęs pasidėdamas ant savo kelių bei lėtai traukdamas laikytą cigaretę.

Atėjus laikui ir drabužiams, pradeda juos lankstyti neskubėdama, numanydama, kad brolis čia tikrai greitu metu nepasirodys.
Staiga raumenys refleksiškai įsitempia, kai pasigirsta žingsniai koridoriuje. Juk mažiausiai tenorėjo išvysti Gerard veidą šiuo momentu, kai buvo ypač pikta ant jo. Neketindama vargintis šiam parodyt bent kiek dėmesio, natūraliai persijungia į ignoravimo režimą, kuris jai buvo tikrai retas. Šiuo metu tyla merginai padėjo deliotis mintis į tam tikrą tvarką ir net skatino paskubėti, kol neišsiveržė, kaip koks prabudęs jausmų vulkanas. Gee vėl prakalbus, nustoja besikrovusi daiktus ir atsitiesia. Jos brolis tikrai negalėjo pasiduoti tam, kas jo vos kažkada nesužlugdė. Lėtai atsisukus, sėsteli ant stalo, šalia krepšio, ir nuleidžia galvą tiek, kad matytų Way akis.
- Maniau, kad aš kvailė šeimoje,- tarusi, isteriškai sukikena ir nubraukia plaukus nuo brolio veido, kad matytų šį aiškioje raiškoje.

Stėbedamas vieną tašką esantį priešais akis, kas šįkart buvo ant stalo paliktas jo popieriaus lapas su dainos žodžiais įtraukia dar vieną nikotino dozę ir keik palaikęs išpučia dūmus.
Porshai sureagavus į jo žodžius, net nematydamas ką ši veikia išgirsta jos judesius. Prieš akis išlindus sesers veidui giliai ikvėpęs atsidūsta.
- Manau, kad tai paveldima,- kalbėdamas apie tą patį protinį išsivystymą, kurį paminėjo P pasistengia išplėšti veide šypseną, kuri gaunasi nei šiokia nei tokia.
- Net nežinau kur šlaisčiausi,- ištięsęs ranką subado į peleninę nuoruką ir ištiesęs nugarą iškart atsiremia į baldo atramą nugarai,- net negalėjau čia ateiti, nes žinojau, kad rasiu tave,- net ir apsvaigęs nuo psihotropinių medžiagų numanė, kad paglostytas už tai, kad vėl prisidirbo tikrai nebus paaiškina savo dingimo priežastį.
- Vieną dieną pakliuvau į policiją,- kalbėti darantis vis lengviau net neketina nieko slėpti nuo sesers todėl ima berti viską ką dar atmena,- Aud mane iš ten ištraukė,- paaiškindamas ir savo būvimą su taip sesers nemėgstančią mergina nasuka galvą į vieną pusę, pažvelgdamas pro langą susimastydamas.\
- Dabar aš švarus, bet nežinau kada vėl imsiu,- po tylos pertraukos ganėtinai tyliai, vos judindamas lūpas pasako lūpomis išpūsdamas orą į viršų, kad patrauktu lendančius plaukus nuo akių.

Gerard pabandžius pajuokauti, pati pusę lūpų šypteli stengdamasi neįsiterpti, kai brolis buvo pasirengęs išpažintį.
- Reiks su tėvais pasitikslint,- priduria tą pačią temą apie paveldimumą. Tada jau nutyla įdėmiai klausydama ką kalba Gee, žinodama, kad šiuo momentu turi užimti "kunigo" poziciją.
- Bent jau žinutę būtum parašęs, kad gyvas esi. Tu numanai, kaip man čia buvo sunku?- retoriškai paklausia. Juk šis tikrai negalėjo suprast P savijautos, kurią galėjo puikiai apibūdinti posakis "kaip lakštingala auksiniame narvelyje". Vėl nutyla leisdama vaikinui reikštis, kol išgirdus jos ausis "glostantį" vardą, suraukia lūpas ir kaktą. Jei jis tik dabar nuoširdžiai neatvyrautų, pati išpasakotų savo jausmus ir pykčio priežastį, kuris dar nesiruošė išgaruoti.
- Kaip jauties dabar?- paklausia ir tyliai nudžiunga, kai iškart gauna atsakymą į rūpimą klausimą. Norėjo jam padėti, bet savo palaikimą galėjo išreikšti nuoširdžiu ir šiltu apkabinimu. Kone suspaudus savo glėbyje, atleidžia vieną ranką ir ją nušluosto šlapią skruostą. Galiausiai jį paleidus, sugrįžta į savo vietą ir uždengia plaukais savo veidą, šį paslėpdama.

Klausydamas to ką kalba Porsha, silpnai prunkštelėjęs užlaužia ranką už galvos pirštais suveldamas savo plaukus esančius ant pakaušio.
- Tartum pati nematei jų,- trumpam akimis pašnairavęs į merginą nuleidžia galvą akimis susirasdamas baltąją grindų kilimą.
- Jei man būtu kas nors atsitikę tai būtu paskelbta per žiniasklaidą,- dar sugebėdamas teisintis, kad dėl jo bijoti visai nereikia ir pats jau kaip nors susitvarkys silpnai šypteli, bet greitai giliai bei garsiai atsidūsta.
Gavęs sesers klausimą apie savijautą, net nežinodamas kaip dabar jaučiasi susimasto ieškodamas tinkamų žodžių savo dabartinei būklei nustatyti. Netikėtai Porshai atsiradus prie jo ir netgi apkabinus kiek nustebęs lėtai ir pats pakelia rankas atsakančiai apkabindamas seserį.
- Na ko jau čia? ,- pro akis nepraslydus ir Switch susigraudinimui pasislinkęs bei pasilenkęs į priekį atsargiai, keliais pirštais patraukia nuo merginos veido plaukus užkišdamas sruogas už ausies,- Viskas juk bus gerai. Visada būna,- netgi sugebėjęs nuoširdžiai nusišypsoti patvirtina savo žodžius menku smakro linktelėjimu.
- Jau pataisė tavo namus? ,- nukreipęs akis į kitą pusę, kur stovėjo merginos lagaminai pakalusia vis dėl to pasidomėdamas kur Porsha gali keliauti.

Žiūrėdama priešais save pro apsiblaususiąs akis į priekį, galvoja ar šiam pasakyti apie užliejusias emocijas ir mintis.
- Man vistiek pikta ant tavęs. Kodėl aš kaip visad viską sužinau pati paskutinė? Tai kažkiek netgi žeidžia,- suburba, po akimirkos tyliai ir nedrąsiai sukrizendama. Jau atsitiesus ir pažvelgus į brolį, nuoširdžiai susidomi. Šiam užsiminus apie būsimus, gal net geresnius laikus, kilsteli abiejus lūpų kampučius ir padeda rankas ant kelių, o akis nuveda į Way veidą.
- Tiesą sakant, taip. Dabar viskas bus gerai,- nutyla dabar jau kalbėdama apie save. Veidą nuseka paskui Gerard, jį vėl grąžindama atgal.
- Toli gražu. Jie sako, jau geriau parduočiau kokiem emigrantam, ką ir ketinu padaryt. Na, o pati, su Keksu, gyvensiu pas draugę. Juk reikia iš kažko mokėt agentei. Beje, jau pradėjau dirbti studijoje. Manau, tu nieko prieš, kad pasiskolinau tavo indefikancinę kortelę, bet gavau savo, tad tavoji padėta atgal,- viską susako ir dar kartą suėmus kiek išsileidusius plaukus, šiuos surišą į "arklio uodegą".
- Už švarko valymą moki tu,- ne iš šio, ne iš to pasako, prisimindama tą patį kartėlį, kurį jautė broliui ir tai rožinei papūgai.

Suglebdamas balde užsikelia kojas ant stalo delnus susikraudamas ant pilvo.
- Malonu, ką tik sužinojai, kaip jaučiuosi aš kai sužinau apie tavo nuotykius iš kitų,- tyliai sukikenęs nuryja burnoje susikaupusius skysčius,- Nagi rėžk,- jau seniai matydamas Porshos mėtymasi nebeišlaikęs pats paskatina imdamas laukti eilinių priekaištu bei jiems pasirengęs nes dabartiniu metu nelabai kas tegalėjo jį jau ir nustebinti.
Išgirdęs, kad sesuo net nesirengia grįžti į ankstesnį bustą susidomėjęs pakelia abu antakius išklausydamas monologą iki galo.
- Su kuo gyvensi? ,- pradėjęs nuo pirmo galvoje užgimusio klausimo viena ranka apsičiupinėja striukę ir sukišęs ranką į kišenę išsitraukia telefoną,- Bent jau adresą man užrašyk- burbtelėja, nes norėjo žinoti, kur jam pirmu taikymu keliaut kai reikės sesers.
- Taip, dabar ko pridirbai tenai bus iškišta kaip mano darbas,- parodydamas kad juokauja ir tik erziną seserį silpnai šypteli,- kaip sekasi tenai? ,- kalbėdamas apie darbą studijoje kurioje buvo ganėtinai seniai mintyse nusprendžia greitu metu tenai nusidanginti ir kibti vėl į darbą.
- Geriau atiduok jį man parduosiu per ebay,- imdamas maigyti telefono mygtukus nuleidžia akis į priemonės ekraną,- Pažiūrėk keik butų galima paimti už tokį drabužį. Audrey Morrigan valgyto sausainio dėmė ir drabužis kurį laikiau rankose,- nusišypsojęs sušnarpščia nosimi.

Broliui kilus logiškiausiam klausimui, kuris tik gali kilti bet kokiam homosapiens, iš kurio "urvo" yra išsikraustoma, Porsha primerkia akis sunerdama rankų pirštus ir pradėdama jais žaisti.
- Jei pasakysiu, paaiškės, kad ją jau esi bandęs nulaužt ir man bus nežmoniškai gėda, tad abseikim be vardų. Vistiek kadanors, kažkur, kažkaip pamatysi,- gal per kiek daug monotonišku tonu kalbėdama, galiausiau krekšteli į kumštį ir pasilenkus, pasičiumpa Gee mobiliąją priemonę, į kurią pradeda vesti raides ir skaičius net nežiūrėdama į ekraną, kai jau buvo išmokus visą seką atmintinai. Baiginėdama rašyti savo kontaktus pažvelgia į vaikiną ir atiduoda telefoną.
- Tai nerealu! Studijoje jau baigėm įrašyt trejatą dainų, po kelių savaičių pradėsim filmuoti klipą, tad baisiausiai jaudinus. Būsiu išvykus keletą dienų,- liūdnokai nutęsia, šiek tiek savęs gailėdama,- pažadu tavęs nepamiršt,- paskubomis priduria ir skambiai nusijuokia iš savo žodžių.
Way pasirodžius kaip susireikšminusiai personai, atsistoja ir ištraukia švarkelį iš kuprinės ir šį šiurkščiai įbruka jam į rankas.
- Marškinėlius išmečiau, o čia pirmas daiktas, kurį nusipirkau iš pirmos algos,- pasako ir nusisukus pribaigė savo darbą. Jautės taip pat pikta, kaip ir ateidama čia. Jei brolis mano, kad jo draugužė ir jis toookie populiarūs, kad žmonės leis pinugus už daigtą, tuo labiau, sugądintą. Atsidusus, užsidengė delnais veidą ir keliskart giliai įkvėpus, vėl atsidengė ir atsisuko į Gerard.