Įėjimas/Svetainė

Po visiškos suirutės "CatCoffee" įrašų studijoje, pralindi Audrey automobilyje netardamas nė žodžio. Sunėręs rankas priešais krūtinę, spoksojo į priekį iš šono primindamas užsiožiavusį berniūkštį. Buvo akivaizdu, kad yra ganėtinai paniuręs. Faktas, jog neturėjo progos įsikišti ir suvaldyti tarp Nelly ir Morrigan įsiplieskusį konfliktą gerokai kirto per paširdžius bei sumenkino jo vyriškąjį, pakankamai išpampusį ego. Kaži kiek laiko prasėdėjęs nė nesujudant, netikėtai šmėsteli ranka, įnikdamas kuistis palto kišenėje, kur gulėjo jo "Blackberry". Mobilųjį suieškojęs, įninka spaudalioti knopkes, akivaizdžiai kažkam rašydamas tekstinę žinutę. Su kiekviena akimirka sms'ą sudarantiems ženklams proporcingai didėjant, išvagoja kaktą giliomis, itin mąsliai išraiškai būdingomis raukšlėmis.
- Esu labai tavimi nusivylęs,-įsispirtina į Morrigan akis, pirštui nuslydus ant mygtuko ir šį spustelėjus, žinutė lieka sėkmingai nusiųsta. Pozicija iš jo pusės tampa analogiška tėvui bandančiam sugėdinti prasikaltusį vaiką. Nors ir siekė prabudinti merginos sąžinę, bejėgiškai atsidūsta - jam yra žinoma, kad ir abu priklausė tai pačiai Manheteno grietinėlei, judviejų charakteristika skiriasi kaip diena ir naktis. Būtent tai ir motyvavo jį nusivilti, juolab draugės veidas išliko begėdiškai natūralus. Nepaisant mažytės nesėkmės pasilieka prie savo strategijos netylėti laikant visą organizme kunkuliuojantį nepasitenkinimą neišlietą:
- Kitą kartą prieš įsiverždama su savo "Buzznet" komanda malonėk iš anksto pranešti. Būna dienų, kai esu nenusiteikęs atsakinėt į absurdiškus, silpnapročių močkrušių ir protiškai atsilikusių išsigimėlių auditorijai skirtus klausimus,-itin pabrėžia kiekvieną ilgesnį skiemenį netrumpame "monologe", o balso tonas keliuose, aukščiausios įtampos taškuose tampa netgi piktas. Akis paslėpęs po vokais, giliai įkvepia, norėdamas save nuraminti bei įgyti įprastą, itin diplomatišką tembrą. Rankoje nervingai gniaužtą "Blacberry" paslepia toje pačioje palto kišenėje. Tylos akimirką vainikuoja nevalingai į galvą dingtelėjusia mintimi, kad galbūt vieną dieną Audrey nušvis ir ši nesielgs su juo kaip su savo bendraamžiu.
- Be to visiškai nenoriu, kad mano vadybininkė pateiktų tau ieškinį už viešosios tvarkos pažeidimą,-silpnai, tačiau piktdžiugiškai vypteli, lyg norėdamas merginą paerzinti. Pagaliau atkreipęs dėmesį į kairėje pusėje pūpsantį namą, susiraukia.
- Ir kokio velnio mane čia atsivežei?-akimirksniu vėl paniūra, o didžioji dalis akių skersmens pasislepia po surauktais, gerokai nusileidusiais antakiais.

Visos kelionės metu besišypsodama it mergaitė, gavusi naują barbių namą, nepalieka automobilio skendėti tyloje: nors ir mielai būtų tauškusi, vietoj to paleidžia muzikos grotuvą, kuriame skambėjo aštuoniasdešimtųjų muzika. Rankose gniauždama skaidriais kristaliukais nusėtą vairą, linguoja pagal ritmą, aplink taršydama savo lygiai tokios pačios kaip automobilis, rausvos spalvos plaukus į visas puses. Kai galiausiai jos klausos organus pasiekia vyriškas balsas, suklusta, bei nurimsta.
-Aš tavimi dar labiau nusivylus. - suvaidina labai nuliūdusią ir netgi piktą. - Pirmai ta pensininkė Vegase, o dabar ana boba... - iškelia vieną iš antakių. - Gal tau rimtai kokia gerontofilija, ką? - kone išvemia, jai taip šlykščiai skambančius žodžius.
Kai automobiliu įrieda į Gummy Rock'o kiemą, sustoja, bei pilnai pasuka galvą Leto link. Su patenkinta veido išraiška, sukryžiuoja rankas ant krūtinės.
-Tiesa pasakius "buzznet'o" vadovybė jau kone mėnesį tarėsi su "CatCoffe" ir šįkart išpuolė puiki proga, tad negalėjau atsisakyti. - akimis nukrypsta į nedidelę, juodą "Hello Kitty" rankinę. - Juk man už tai moka. - delnu patapšnoja per objekto lakuotą paviršių.
Kai galiausiai išgirsta paskutinį vyro klausimą, nei kiek nepasimeta, o tik dar labiau išsiviepia, priartėdama prie draugo taip, kad jų veidai vos vos nesilietė.
-Noriu patikrinti kokios visgi ten tavo pakraipos. - gudriai šypteli, ir liežuvio galu perbraukia per lūpas, priklausančias Jared'ui.
Kiek per greitai atsitraukusi, išsikapanoja lauk iš automobilio, bei palaukia kol tą patį padarys ir Leto.

Po pažasčia gniauždamas krumplius, toliau tobulai reiškia nepasitenkinimą bei suirzimą, akis nuvesdamas į vaizdą, atsiveriantį pro priekinį automobilio langą. Merginos tauškalai išprovokuoja jį pakankamai piktai suurgzti, o balso tonas nesikeičia - kaip buvo niūrus, toks ir lieka:
- Taigi, pagal tave aš turiu princesei Audrey pateikinėti ataskaitas su kuo susitikinėju ir krušuosi, taip?-balse aiškiai jaučiasi ironija priedo nepamiršdamas ir sarkastiškai pasivaipyti. Nukreipęs žvilgsnį nuo vaizdinių priešais, pažvelgia į Morrigan ir akims užkliuvus už ryškiai rožinių merginos plaukų sruogų, kreivai nusišypso:
- Esu didelis berniukas ir manimi papildomai rūpintis nereikia,-teiginį itin pabrėžęs vėl paniūra galvoje iššokus vaizdui, kaip greta sėdinti būtybė staiposi su mikrofonu prieš Nelly. Kadangi buvo gerokai užsigalvojęs, prameta dalį Morrigan žodžių pro ausis. Atsipeikėja tik šiai labai labai priartėjus. Neblaškydamas tokios intymios akimirkos, prasižioja kalbai, tačiau balsas tampa tylus, vos girdimas:
- Mano pakraipos? Jos liberalistinės. O dabar galiu keliaut atgal į darbą?-nutaiso tokią gudrią išraišką, lyg būtų įmynęs mįslę, už kurią skiriama Nobelio premija. Viski pastarasis nusiteikimas pradingsta netikėto Audrey ėjimo liežuviu dėka. Merginai pavykus jį suintriguoti, nusiplešia saugos diržą ir mikliai iššoka iš automobilio. Susiradęs akimis Audrey, įtariai stebi kiekvieną jos atliekamą judesį, lyg manydamas, jog yra vedamas į pasalą. Kadangi Morrigan nėra būdinga elgtis su juo humaniškai, būtų sudėtinga atsikratyti panašių minčių. Kas keisčiausia, mergina bent jau kelionės metu buvo užtektinai pakenčiama. Net jam.

Nesugebėjusi užmaskuoti be galo mandros veido išraiškos, juolab to daryti visiškai neketino, klapsėdamai aukštakulniai batukais, lėtai nužingsniuoja kiemo takeliu, kuris vedė link namo durų. Nesunkiai jas atrakinusi, įeina į vidų, iškart iškeldama rankas į viršų, bei su palengvėjimų atsidusdama, nes būtent šis pastatas buvo Aud tvirtovė, kur ji galėjo daryti absoliučiai viską. Ant komodos numetusi didžiulį raktų rišulį, kur įvairiausių pakabukų buvo daugiau nei įnagiu durims rakinti. Ta patį padariusi su rankine, laisvai praeina į svetainę, rankomis sugriebdama savo sidekick'ą ir kaipmat, be galo mikliais pirštų judesiais, kažką parašydama.
Nors ir puikiai žinojo, kad paskui ją atsekė ir jos svečias, į tai per daug dėmesio nekreipia, nes dabar tiesiog norėjo susirasti šalto gėrimo. Ne veltui jos namai buvo praminti "barbės namu", nes beveik viskas buvo rausva, ar bent jau panašaus atspalvio. Iš mini šaldytuvo, dekoruoto kristalėliais ir skelanimals'ais, bei stovėjusio netoli vienos iš rūžavos, lūpų formos sofos, išsitraukia šaltą, mineralinio vandens buteliuką, kurį netrukus atidaro, o viduje esančio skysčio dalį susipila sau į burną, greit pradangindama H2O gerklėje.
Tik dabar atkreipusi dėmesį į Leto, išsišiepia, ranką ištiesdama ties sofute, siūlydama vyrui prisėsti. Greit supypsėjus jos mobiliojo ryšio priemonei, kaip man išsišiepia, o perskaičiusi ten tūnojusią žinutę, kone sukrykščia, nutėkšdama telefoną ant stiklinio stalelio, apkrauto įvairiais daikteliais: pradedant nuo kosmetikos priemonių ir baigiant maisto likučiais.
-Žinai, kad paprastai to nedarau... - pajautusi be galo didelį norą sučiaušketi, nesuranda jokio kito būdo, kaip tik tai padaryti būtent tokia forma. - Bet šiandien aš labai labai geros nuotaikos. - savo teiginį patvirtindama iš veido niekur nedingstančia šypsena, akis nukreipia į Jared'ą. - Tad pasiūlysiu tau išgerti ir netgi leisiu išsirinkti! - lyg darydama LABAI jau didelę paslaugą, sulinksi galvą, kalbėdama labai pilnomis balsėmis, tuo pat ir plačiai praverdama burną.

Sugrūdęs krumplius į džinsų kišenes, patraukia paskui Audrey jos namų link, neinicijuodamas jokio pašnekesio. Sliūkino į priekį tik dėl vienintelės priežasties - klaikiai norėjo nusičiurkšti, o stovėt su "įnagiu" rankose priešais krūmus tikrai nedera prie jo visuomenėje užimamos padėties. Neilgtrukus įžengęs į pačią svetainę apsidairo. Nuo paskutinio apsilankymo, interjeras buvo įgavęs dar daugiau akį rėžiančio, rožinio atspalvio ir šis nedidukas progresas priverčia jį dramatiškai atsidusti. Kadangi viskas priminė trapų saldainių namelį, stovi kaip įbestas, neįsivaizduodamas kaip tokioje ryškioje erdvėje įmanoma atsipalaiduoti. Kuomet mergina pagaliau teikiasi jį užkalbinti, kiek išsiblaškęs meta žvilgsnį į Morrigan. Nepastebėjęs šios gestais išreikšto paskatinimo prisėsti, stovi kaip stovėjęs. Merginai savo nusiteikimą apibūdinus itin teigiamu būdvardžiu, kreivai vypteli net ir tokiuose, ganėtinai nekaltuose draugės žodžiuose įžvelgdamas sąmokslą.
- Nenoriu gerti,-sugriežia dantimis šlapimo pūslei nemaloniu diegimu priminus apie sklidiną jos tūrį. Bet kokia mintis apie drėgnus dalykus, vertė bejėgiškai trypčioti kojomis.
- Kur čia pas tave randasi tualetas?-išsitempia nenorėdamas, jog Audrey supratusi problemos mąstą sugalvotų tuo begėdiškai pasinaudoti.

Ne itin kreipdama dėmesį į svečio trypčiojimus vienoje vietoje, vėl gurkšteli vandens iš buteliuko, apeidama stalelį, bei nuo vieno iš fotelių nugriebdama ten ganą ilgą laiką tūnojusį drabužių paketą, kuris buvo suvyniotas į celofaną, kad neduok die ten esantys apdarai nesusipurvintų. Šįkart patraukdama Leto link, sustoja pusiaukelei, vėl pasisukdama į stalelį.
-Ten dar yra avižinių sausainių. Pasivaišink. - sumurma, puikiai prisimindama faktą, kad tie sausainėliai ten guli tikriausiai daugiau nei du mėnesius.
Suklusta, kai Jared'as pradeda kalbėti, bei kaipmat apsisuka ant kulno, žvitrias akis nutaikydama į vyro lūpas. Šiam baigus tuos be galo trumpučius du sakinius, kurie privertė mergina sukikenti, netrukus pati pakreipia galvą, rausvu nagiuku dekoruotą, smailą pirštuką ištiesdama į pietinę namo dalį, kur praėjus pro koridorių buvo galima atrasti tualetą.
-Tūlikas ten. - kaip mat sučiauška, lyg baigdama visą pokalbį šiais dviem žodžiais, bei netrukus pasisuka didelės žydros spintos link. - Tik neapmyžk kraštų. - suskuba pridurti, pavymui sužviegdama netikėtai prajuokinta savo pačios žodžių.
Atsidariusi spintą ir į vieną iš perkištų lentynų sugrūda pastarąjį laiką tąsytą drabužių rinkinį.

Bukai akimis sekdamas Audrey malimąsi, priešingai nei mergina, sėkmingai nustovi toje pačioje vietoje, nepajudėdamas nė per sprindį. Kelis kartus abejingai sulinkčioja smakru pavartydamas ir akis. Akivaizdu, jog pasiūlymas pasivaišinti avižiniais sausainiais jam nepaliko jokio įspūdžio.
Kadangi jam galvoje sukosi tik "Šlapiųjų versmių" vaizdinys, analogiškas Simpson'ų herojui Houmeriui, kuomet šis strikinėdamas lakstė aplink unitazais apstatytą pievelę, suklūsta tik tuomet, kai mergina nurodo myžyklos kryptį. Nieko nelaukęs nudumia į tą pusę, palikdamas Morrigan šnekėtis su savimi - kai gamta šaukia, dingta bet kokios etiketo normos. Maždaug už poros minučių, svetainėje pasigirsta labai garsus, palaimos kupinas "Ooo taip", labiau būdingas momentui, kuomet patiriamas orgazmas, o ne gerokai sumažėja šlapimo pūslės tūris. Tuomet nuvilnija tualeto bakelyje esančio vandens šniokštimas, netrukus - ir apie H2O iš krano pasipylimą nemanti garsinė informacija. Žaibiškai greitai apsisukęs, atskuba atgalios į kambarį, kuriame nesunkiai aptinka Audrey. Patrynęs drėgnas, neapsigaukit - tikrai neapsisiotas rankas į džinsus, atsidūsta.
- Primink, ką aš čia veikiu?-nevalingai žvilgteli į duris visai maloniai reaguodamas į idėją išdumti iš Gummy Rock'o tą pačią akimirką. Veikiausiai jeigu Morrigan nesumos pateikti svaraus argumento, taip ir padarys - nušuoliuos kur jam reikia.

Per daug nesigilindama kas ir kaip vyksta jos vonios kambaryje susikoncentruoja į intensyvų dienotvarkės planavimą, bei jos vykdymą. Atsitraukusi nuo įvairiomis kvailomis draugų(tarp jų ir Leto) nuotraukomis nukabintos, dangaus mėlynumo spintos, patraukia link to paties stiklinio stalelio, stovėjusio kambario centre, bei pasilenkusi pradeda kažko intensyviai ieškoti. Į šalis stumdydama įvairius stiklinius buteliukus su įvairių spalvų skystu turiniu, kurie vienaip ar kitaip buvo susiję su gražinimusi, bei visais jo ritualais. Suradusi ko jai būtent reikėjo - "skelanimals" segtukų rinkinuką, pergalingai iškelia radinį į viršų, pati sau sukrykšdama.
Padėdama plaukų aksesuarus į gerai matomą vietą, pradeda vieną iš jai įprastų procesų - persirenginėjimą. Į galvą neimdama net minties, kad netrukus toje pačioje patalpoje gali pasirodyti Leto, išsisupa iš trumpo sijonėlio, tuo pačiu nuo kojų nutraukdama kojines. Kai susipainioja nusiiminėdama bliuskelę, gana garsiai nusikeikia, bei susinervinusi nuteškia drabužį už gerų penkių metrų. Nuo sofos pagriebusi įvairiais paveiksliukais išmargintą, aptemptą maikutę, greit ją apdangsto savo pilvą, bei krutinę, o nuo to pačio baldo atkeliavę juodi šortukai nusėsta ant Morrigan klubų. Nepamiršdama ir aksesuarų, nutypena link vienos iš lentynų, ten sugriebdama odinį, metaliniais rutuliukais nusagstytą diržą. Ten pat atradusi dar ir įvairiausiu blizgučiu, apsikarsto ir pastaraisiais, kol viską finišuoja dailiu akcentu - širdelės formos tamsintais akinukais su raudonais rėmeliais.
Kai galiausiai kambaryje pasirodo Leto, pati žiojai sakyti kažką, kai iš vyro lūpų išsprūsta klausimas. Staiga išsižioja taip, lyg būtų pamačiusi vaiduoklį, o visiškai netrukus susiraukia, vaidindama be galo piktą.
-Man širdis plyšta kai tu taip su manim šneki. - pakankamai tikroviškai imituodama aukos balselį, sukryžiuoja rankas sau ant krūtinės. - Pasidarei kažkoks pagiežingas. - suuosdama vyro ketinimus, priartėja, lyg būtų pasiruošusi draugą vytis, jei pastarasis nuspręstų bėgti lauk iš namo. - Ak, juk aš tik noriu praleisti popiete su geru draugu! - galiausiai veide leidžia išsiplieksti nuoširdžiai, taikdariškai ir kone maldaujančiai fizionomijai. - Išgersim karšto šokolado, paplepėsim, o tada galėsi lėkti pas savo mergas......senes. -paskutinį žodį ištaria jos girdimai, tuo pat metu atsikosėdama į delną. Išsišiepusi it senamadiška lėlė, sugriebia J už rankos, tempdamasi jį sofų link. - Juk pastaruoju metu Niujorke praleidžiu tiek mažai laiko. - atsidusta, konstatuodama širdį kirpinantį faktą. - O paskutinį kartą matėmės... net nepamenu kada. - vėl sudejuoja, lyg berdama argumentus, kodėl Leto turėtų pasilikti Rock'e.

Sėdėdama antrojo aukšto svetainėje, su ausinėmis ausyse, tik po laiko susivokia, kad jei prisikviesti svečiai sugalvotų ateiti, dėka ausyse spengiančios muzikos jų neišgirstų. Kaipmat išjungusi muzikos grotuvą, atsargumo dėlei nusileidžia laiptais žemyn, patikrinti namo prieangio. Ten kaip tik stoviniavus Hanna'i, išsišiepia nuo minties, jog nuojauta neapgavo ir draugė nebuvo pasišalinusi. Išlaikydama tą pačią šypseną, netrukus atveria namo duris, ne galo staigiu judesiu prisitraukdama draugę ir ją apkabindama.
-Hanna! - sukrykščia, netrukus įsitempdama Beth į vidų, iš paskos užtrenkdama lauko duris. - Džiaugiuos, kad atkakai! - nepaleisdama pašnekovės rankos, nusiveda šia į svetainę, bei rankos gestu pasiūlo prisėsti. - Aš taip pasiilgau mudviejų vakarų! - apimta prisiminimų tik dar labiau išsišiepia, o optimizmui glūdinčiam Aud viduje, rodės, nėra ribų.
-Net nežinau nuo ko pradėti. - sudribusi į minkštą, "Hello Kitty" formos rausvą krėslą, kelis kart pasukioja galvą. - Ką nori nuveikti? - šįkart žvilgsnį sukoncentravus į Hanną, vis dar išlaiko nenustygstančią vietoje nuotaiką. - Galim užsisakyti sušio, išrausti visas spintas, prisifotkint, arba pasikviest dar ką nors ir surengt vakarelį! - vien mintis apie šiuos įvykius vertė tik dar labiau nudžiugti, tad visus viduje esančius jausmus puikiai parodo ne tik veide ar elgsenoje, bet ir intonacijoje. - Aš šiandien labai geros nuotaikos. - niekaip neišsėdėdama vienoje vietoje, muistosi ant to paties krėslo.

Išsakiusi ant liežuvio kirbėjusias mintis, netrukus įsiklauso ką sugalvos pasakyti ir pati pašnekovė. Stengdamasi neįsiterpti, tiesiog linksi galva, lyg pritardama visoms draugėms išsakytos mintims. Šiai paminėjus namų pokyčius garsiai nusikvatoja, palinkdama į priekį.
-Tu dar nematei antrojo aukšto! - vėl nusijuokdama sučiauška, suplodama rankom. - O! Reikėjo iškart sakyt! - nuo stalo akimirksiu pagriebdama jai priklausantį sidekick'ą, mikliais mygtukų paspaudimais surenka tekstinę žinutę su užsakymu. - Sušis tuoj bus! - patvirtindama savo užsakymą, išsiunčia žinutę.
-Žinai tą Maiką, kuris amžiais skambinėdavo tau į duris, kai dar gyvenom LA? - kaipmat pradėdama gandus ir apkalbas, sumurma. - Tai jis irgi atsitempė į NYC. - nenustodama kalbėti, rankose varto savo mobilųjį. - Mačiau jį anądien skvere. - linksėdama galva, nustato labai jau rimtą toną.
Hanna'i netikėtai prisiartinus, o galiausiai ir kone sutraiškius ją savam glėby, negarsiai sucypia, pavymui nusikvatodama, bei pati rankomis apsivydama Beth.
-Aš ir tavęs pasiilgau! - viena ranka pataiso ant draugės akių kritusius plaukus. - Džiaugiuos, kad ir tu atsivilkai į Niujorką!

Kadangi Audrey buvo kaip vienas, mažas, kofeino prifarširuotas burundukas, niekaip nenusėdėjo vietoje, tad vos sukambėjus durų skambučiui, informavusiam merginas apie atvykusi maisto siuntinį, kaipmat pakyla iš vietos greitu žingsniu patraukdama durų link. Ne tik kad priėmusi suši, bet dar ir pasišnekučiavusi su pasiuntinuku, sumoka už valgį, bei koja uždariusi "vartus", sugrįžta į svetainę, baltas pakuotes padėdama ant stalo, bei vieną iš jų pasiųsdama arčiau Hannos.
-Valgyk! - sučiauška, pati pagriebdama sau priklausančią patiekalo dalį, bei susirangiusi ant sofos, greit praplėšia pakelį su chopstick'ais. - Reikės aplaistyti tavo namą! - prisiminusi jų anksčiau pradėtą pokalbį, sucypia, džiaugsmingai pamakaluodama rankomis. - Manau ten ir reiktų iškelti vakarėlį. - į burną susigrūdusi viena ryžių ritinėlį, paskubomis sukramčiusi, prarija, kad galėtų vėl kalbėti. - Kokia aštuoniasdešimtųjų tematika. - lazdele pasukiojusi maisto gabaliuką, pasisuka į Hanną. - Būtų taip linksma. - mintyse jau planuodama dekoracijų pirkimą, bei namo puošimą tik dar labiau išsišiepia.
-Gal nori gerti? - padėdama savo porciją ant stalo, pakyla iš vietos. - Turiu imbierinio limonado. - pavymui prataria, lyg iš anksto pasiūlydama gėrimo variantą.

Išklausiusi draugės žodžių, priartėja prie netoliese stovėjusio, mini gėrimų šaldytuvo ir iš ten ištraukusi dvi skardines su limonadu, vieną kaipmat pameta Hanna'i. Pati atidaro sau priklausančią, tuo pat metu sugrįždama į vietą, bei patogiai įsitaisydama ant rausvos sofos. Gurkštelėjusi pakankamai skysčio, kad atsigaivintų, vėl įninka į maisto dorojimą.
-Arba turiu dar geresnę idėją! - prarijusi burnoje susidariusi, apkramtytą ryžiu gumulą, prakalba. - Geriau patraukiam ieškot nuotykių! - su dideliu susijaudinimu ir džiugesiu akyse sučiauška. - Na žinai, kaip senais gerais laikais LA. - sukikena, bei lazdelėmis sugriebusi dar vieną sušio ritinėlį, susideda jį sau į burną. - Išgersim, prisirinksim berniuku numeriu, o po tuo juos atakuosim kvailais skambučiais. - nesusilaikiusi, leidžia viduje sukilusiam juokui pasireikšti labai jau garsia forma.

Baigusi doroti savo suši, pastato tuščią pakuotę ant stalo, sugriebdama žalsvos spalvos skardinę su imbieriniu limonadu. Perkėlusi didžiąją dalį skysčio sau į skrandį, palaimos kupinu veidu susileidžia sofoje. Akimis susigaudžiusi Hannos veidą, įdėmiai klauso jos tariamų žodžių.
-O taaaaaip... - atsitiesusi, nužvelgia patalpą. - Girdėjau, kad kažkur Kvinse yra visai neblogas klubas. - ištaria žodžius taip, lyg Kvinso gatvės būtų koks kapinių miestelis. - Galėtume apžiūrėt visą rajoną, pamatyt kokie ten monstriukai gyvena. - pakildama iš vietos prieina prie spintos, iš ten ištraukdama rankinę. - Einam! Einam! - optimizmo kupinu tonu sukrykščia, rankų gestais skatindama draugę pajudėti.

Įdėmiai klausydama to, ką sako Hanna, pasiremia į tą pačią, dangaus žydrumo atspalviu pasižyminčią spintą, sulenkdama bei kilstelėdama vieną koją ir ją įremdama į medines duris. Netrukus ant šlaunies paguldžiusi rankinę, pradeda joje knistis, tikrindama ar ten yra visi reikiami išvykai daiktai.
-Juk net ir po Kvinsu važinėja metro. - tardama sakinį taip, lyg tai būtų pats elementariausias dalykas pasaulyje, užsega tašę, ją persimesdama sau per petį. - Kaip nors ten nukaksim. - sukikendama pasisuka durų link, taip pat įsikibdama draugei į parankę. - Jeigu kas, juk tam ir skirti sidekick'ai! - rankoje pamakalavusi kristalėliais apklijuotą telefoną, išsišiepia. Prie išėjimo, nuo kabliuko nugriebusi švarkelį, sėkmingai pasišalina laukan, tuo pačiu ir užrakindama duris. - Wheeee! - be didesnės priežasties sucypia, taip išreikšdama viduje sukilusius džiaugsmo kupinus pojūčius.

Vien Gerard'o dėka sėkmingai parkakusi iki namų, visą kelionės laiką "mėgaudamasi" įvairių nuotaikų mišinių, kai vieną sekundę žvygavo, o kitą kone verkė, visiškai nesusigaudo aplinkoje, net kai automobilis įrieda į jos namo kiemą. Tik mašinai sustojus, gavusi mintį, jog galbūt jie namie, pasisuka į draugą, plačiai atmerkdama akis, su viltimi jog vaizdas bus ryškesnis ir taip nesilies.
-Kur mes? - liežuviui sunkiai veržiantis, vos suprantamai sumurma, ranka įsikibdama į sėdynę, kad nenuvirstų.
Nelaukusi atsako, pasisuka į keleivio lango pusę, prie jo kone prilipdama, per visišką tamsą nieko nematydama, vėl sugrąžina žvilgsnį atgal. Pagraibomis susiradusi jau prieš tai Way'aus pademonstruotą buteliuką su mineralinių, sugriebia jį, vis dar sunkiai koordinuodama savo judesius. Netikėtai sukikenusi, vos ne vos atidaro mašinos dureles, išlipdama. Deja, ne itin sėkmingai, tad kojoms beveik nelaikant suklumpa, išvirsdama ant žemės. Sudejavusi, netrukus pratęsia savo žvingavimo maratoną, bei įsikibdama, bei pasiremdama į viską, kas buvo šalia, šiaip ne taip atsistoja, apsidairydama aklinoje tamsoje.

Visą kelionės laiką iki Audrey namų nenustoja žvalgytis į šalia sėdinčią draugę, daugiau nei į ištuštėjusį kelią. Pagaliau pasiekęs A namus įvairuoja į kiemą užgesindamas variklį.
- Namie,- atsakydamas į ir taip aišku klausimą ima kuistis pirma su merginos diržu ir ją išlaisvinęs, užsikuičia su saviškiu ir pagaliau iš jo išsilaisvinęs bei pakėlęs galvą išvysta, kad A jau išlipus knibinėja po kiemą. Paskubomis išlipęs iš automobilio uždaro dureles ir apėjęs transporto priemonę sugriebia svirduliuojančią draugę, kad vėl nenuvirstu. Savo laimei pirmą kartą apsidžiaugia, kad namo paradinės durys yra vos per keletą metrų nuo judviejų tebelaikydamas A prie savęs nužingsniuoja link šių. Nesitikėdamas, kad mergina bus palikusi atrakintus namus dėl visa ko dar paklibina rankeną ir patvirtindamas savo spėjimą atremia Morrigan nugara į sieną atsukdamas šios veidą į save.
- Kur raktai? ,- kalbėdamas visiškai rimtai nepatraukia žvilgsnio nuo draugės laukdamas bent kažko kur butu galima rasti priemonę durims atidaryti ir pagaliau vos bestovinčia ant kojų A paguldyti į lovą.