Įėjimas/ kolidorius/ svetaine

Merginai spinduliuojant dar didesne laimė nei jis suima už merginų rankų švelniai atkabindamas nuo savęs, nes toks prilipimas buvo mielas, bet su laiku ėmė trukti oro.
- Tiesą sakant nepamenu, kada čia buvo įkelta koja ir man paausy nerėkavo balselis nurodinėjantis, kad turėčiau susitvarkyti,- garsiai nusijuokęs paspiria su koja besivoliojanti mineralinio buteli patraukdamas iš kelio.
- Ačiū, bet jei čia ir būtu tvarka nemanau, kad labai kliudytu jaukumui,- šiuo momentu labiau norėdamas stovėti nei sėdėti pasisuka šonu liemeniu atsiremdamas į tą patį fotelį.
- sekasi lyg ir gerai, dar nebankrutuoju, į koncertus žmonės eina, tai lyg dar ir ne atgyvena ,- įnirtingam merginos rankos judesiui kliudant akis, kaip geras paklūsta paliepimui ir atsitraukęs nuo savo atsirėmimo objekto nueina iki sofos atsisėsdamas ant jo, - o šiaip viskas gerai o tau? ,- pasisuka į Hanna,- ką veikei, kur buvai, su kuo buvai, man viskas įdomu,- leisdamas dabar kiek paliežuvauti nepatraukdamas akių nuo draugės pasikaso galvą.

Laisvąją ranka į kurią nebuvo įsikabinta, uždeda ant merginos pirštų viso pokalbio metu laikydamas veide šypseną.
- manau niekad nesuaugsi ir nesusirasi to kuris tave mylės, nes karti vaikinam iškėlei labai jau didele,- suraukęs nosį suima pirštais už merginos žando švelniai bei draugiškai papurtydamas, taip seniai matytą ir mielą akiai veidą.
- Tikrai? Ką sukūrei? ,- susidomėjęs merginos darbu kaip ir mergina nukreipia žvilgsnį ties jos atsineštu nemažu daiktu patraukia ranką leisdamas šiai ištraukti piešinius ir paduoti jam.
- Juk žinai, kad mano nuomonė dar ne viskas,- dar prieš pradedamas pasako ir atsivertęs aplanką nužvelgia pirmą ezkizą,- jau dabar įsivaizduoju gatve žingsniuojančią mergaitę va šitaip apsirengusią,- silpnai nusišypsojęs išsitraukia visus piešinius iš papkės imdamas vieną po kito apžiūrinėti nutaisydamas rimtą veido miną, kad galėtu įvertinti merginos darbą.

Vartydamas piešnius pasigribia vieną apversdamas aukštyn kojom nužvelgdamas gautą vaizdą.
- Taip o paskui jei mano nuomonė sesutars su kitais tai nebeturėsiu kur dėtis,- trumpai pažvelgęs į Hanna silpnai nusišypso ir gražinęs piešinį į vietą imasi kito.
Baigęs žiūrėti ezkizus, tvarkingai sudeda juos į vienąkruvelę ir sulygines kraštus įdeda į papkęužsegdamas. Padėjęs ją ant stalo rimtai atsisuka įmerginą rengdamasiis pasakyti savo nuomonę dar kaipgalima ilgiau laikydamas įtampą, žaizdamas su Hannos nervais.
- Man patiko,- pagaliau prakalbęs nusišypso parodydamas, kad merginos darbai jam tikrai gražūs,- žmonėsjuos pirks, ypač tie kurie tave mėgsta,- atsisitojęs apeina sofą ir priėjęs prie vienų iš durų jas atidaro.
- Sveikinu dėl fotosesijos. Būtinai parodysi nuotraukas,- žengęs įkambarį pastveria vieną antkito sukrautus savus piešinius ir išnešęs grįžta prie baldo.
- Kaipsu tavimpasidalinsiu savais darbais,- padejęsjuosmerginai ant kelių atsisėda šaliajos,- aišku tau nelabai kas ir prilygs, bet bent jau stengiuosi,- aiškiai nusikuklindamas dėl savo darbų nuleidžia akis įpiešinius nužvelgdamas patį viršutiniį.

Mėgaudamasis Hannos nervingumu po truputį išraito veide šypseną parodydamas, kaip jam vis dėl to šiandien yra linksma.
- Man viskas patinka, kas tavo,- pats nebūdamas kaip kuolas apkabina merginą ,- kitaip nebūtum mano geriausia draugė.
Pirštais perbraukęs per piešinio dažus pasisilenka arčiau prie merginos, kad galėtu gerai matyti į ką žiūri ir mergina.
- Aš rimtai sakau, dabartiniu metu nebeturiu laiko piešti,- pasilenkęs pasičiumpa jau nuo seniau stovėjusi kavos puodelį ir pridėjęs prie lupų subaigia dar likusį gėrimo skystį,- dabar mano dienotvarkė tokia, kad dieną dirbu studijoj o naktį piešiu arba krentu į lovą miegot nieko nebegalvodamas,- nuryjęs burnoje susikaupusius skysčius mosteli į piešinį,- todėl jie visi kažkokie kaip nupiešti apsvaigusio žmogaus.
Padėjęs puodelį ant stalo paima porą nukritusių lapų su žodžiais nuo grindų. Atsisukęs ir pažvelgęs į iškeltą piešinį lėtai nusišypso.
- Vos ne naujausias piešinys, net be pavadinimo,- iškėlęs ranką perbraukia per orą pagal popieriuje esančias dažų linijas,- vienas piešinys buvo sugadintas per nelaimingą atsitikimą todėl nupiešiau kažką panašaus į jį,- paėmęs iš merginos rankų piešinį ištiesia jį priešais save dar kartą nužvelgdamas jame esančius daiktus,- tai dovana. kai kam,- padėjęs piešinį ant jau gulėjusio atsisuka į Hanna.
- Nė nebandyk, nepasakysiu kam,- užkirtęs kelią kitam jau ir taip aiškiam klausimui ištiesia rankas į šonus,- tikrai nieko nenori?

Kadangi prie merginos varžytis kaip ir nebuvo ko susikrauna kojas ant baldo atsisėsdamas lotoso poza.
- Pavyzdžiui kaip? ,- patraukęs į šoną dainų žodžius, kad nepasiektu smalsios Hannos rankutės atsisuka į ją kilstelėdamas vieną antakį.
- Juk žinai pas mane tik viena lova,- dviprasmiškai nusišypsojęs sukikena,- todėl man eilinį kartą teks miegot ant sofos,- vaizduodamas labai jau nepatenkintas tokiu sprendimo būdu susiraukia, bet greitai vėl išsišiepia,- aišku, kad pasilik, pabūsim kaip seniau,- ne mažiau norėdamas pasibūti su Beth kaip ji visapusiškai pritardamas pasiūlymui sutinka.
Pastebėjęs draugės veide pasikeitimą prisimerkia paslaptingai nusišypsodamas.
- Juk žinai, kad dabar aš be merginos. Na kol kas ,- padėjęs kojas ant grindų atsistoja patraukdamas į vieną iš svetainės kampų,- tiesiog draugė, - akimis permesdamas kampą pastveria vieną į sieną atsuktą paveikslą.
- Beje, kai ką turiu ir tau,- apsukęs piešinį atsuka nutapytą pusę į Hanną,- galėsi pasižiūrėjus prisiminti, kad visada yra toks gerard way, kuris dėl tavęs prisiverčia tvarkytis,- lėtai nueina link Hannos parodydamas iš arti tą patį piešinį.

Paiėmęs viena iš ant staqlo buvusių iš šokoaldinių saldainių atsuka jį merginai ir jo netekė\ęs pakiloja dar porą popierių kol atranda antrąjį tik šįkart sau. Išlupęs blizgantį įpakavimą susikiša saldainį į burną imdamas krmamtyti.
- Aš nekaltas, kad priverti mane žiūrėti visas tas melodramas, kur labai nuobodu,- imdamasiis gintis dėl savo grieto užmigimo ant tos pačios sofos pilna burna išrėkia ,- šįkart nepatikėsiu tau rinkti filmus,- pagaliau nuryjęs burnos turinį atgalia ranka nusivalo burną.
- Ir šįkart filmus spoksosim miegamajame, tai jei nulūšiu turėsi tenkintis ir manimi,- tyliai sukikena.
- Aš turiu daug draugių,- nusišypsojęs pakreipia galvą nutaisydamas mielą veido išraišką,- visai nebeseku spaudos. Su kuo dabar esu popuojamas? ,- kislteli vieną antakį,- pamatysi ryt šmėžuos straipsnis, kad tu likai pas amne ir neišėjai,- numanydamas ką rtytoj teks skaityti ir atsakinėti tiems, kam bus įdomu užkiša plaukus sau už ausies, mintyse nuspresdamas, kad laikas temptis į kirpyklą.
Tebelaikydamas piešinį dar labiau išsišiepia sulaukęs tokios teigiamos Hannos Hannos reakcijos į jo sunkų triūsą.
- Tai aišku, piešiau apie tave galvodamas,- nusibodus kaip parodoj laikyti piešinį nuleidžia jį padėdamas ant jau taip visko apkrauto stalo.
- Taip taip, tik kai aiškinsi kam nors apie jį, nesakyk, šitaip,ž visai nenorėdamas

- Aš be saldainių juk negaliu,- patraukęs dėvimų marškinių rankoves atgal nusišypso,- imu mastyti, kad tuoj nuo daugelio dalykų tapsiu priklausomas, vos tik atsikratęs kitų,- sugriežia dantimis vos tik pajuntą pašaipą apie jo būstą,- sakiau! neiškęsi man nepriminus, kad gyvenu didžioj netvarkoj,- patenkintas savo laimėjimu pasikaso jau kurį laiką niežėjusį odos lopinėlį plaštakoje,- susitvarkysiu kai baigsiu darbus, nes dabar čia mano tvarka be ko neišgyvenčiau ir po penkių minučių būtu vėl taip pat,- įdėmiai stebėdamas savo darbą ranka - plaštaka išburba paaiškindamas dėl šįkart privalomos tokios netvarkos.
- taip, pats pirmas o kituose tik verkė ir aš komentavau kas antrą žodį,- nesirengdamas draugei nusileisti toliau tęsia prisiminimų karą, nes buvo linksma prisiminti dar kaip būdavo anksčiau.
- puiku, jau seniai esu nusižiūrėjęs porą siaubukų, bet niekaip neprisirengdavau pažiūrėti,- išmesta nugalėtojo fizionomiją, kad jam ir čia nėra labai sunku. Sugriebęs už merginos ranką nuo savo palukų apsuką šia aplink, kad hanna atsuktu jam nugarą taip tvirtai tebelaikydamas šios galūnę priglaudžia prie savęs.
- Tu juk viską žinai, net ko aš nežinau. Už tai tave ir myliu,- paleidęs merginą nusišypso.
- Jie vis dar ten sėdi? Šiandien visą dieną neatstoja sekdami iš paskos,- kalbėdamas apie tuos pačius paparacus prie jo namų, neduodančius ramybės ir laisvo laiko net išeiti iš namų nepasitempus mintyse jau ima mastyti ar nereiktu imti ir pavaišinti juos kuo nors pagerbiant atkaklumą.
Hannai priartėjus ištiesia rankas pats ją apkabindamas.
- Nėra už ką, man nesunku, beje,- kai ką prisiminęs nuleidžia galvą pažvelgdamas šiai į veidą,- mums reikia naujų sceninių apdarų, gal kada nors ką nors pakursi? ,- turėdamas omeny savo grupę užlaiko žvilgsnį ties merginos veidu kol nepasimato trumpa šviesa rodanti, kad dabar bus pagrindinis apkalbų objektas.
- Aš nesuprantu, man reikia šuns ar kokios apsaugos,- kadangi jam visa situacija kėlė daugiau juoką nei pykti kaip draugei tyliai sukikenęs pasilenkia nugriebdamas telefoną ir priėjęs už sofos padeda alkūnes ant atlošo paremdamas smakrą, kad galva butu prie pat Beth.
- Ledų turiu tiek, kad nesuvalgysi, popkornu taip pat,- negarsiai bet aiškiai taria,- filmai mėtosi kažkur kitam kambaryje, belieka tik pica. Kokios nori? ,- klausiamai iškėlia antakius laukdamas Hannos žodžių.
- Kodėl tu taip susinervinai? Ar yra koks vaikinas apie kurį nežinau ir jis dabar išvydęs nuotrauką tykos manęs prie namų? ,- negalėdamas nepastebėti draugės išraiškos suklapsi blakstienom laukdamas bent menkos šypsenos.

Apsilaižęs jau išsausėjusias lūpas apsižvalgo kažką neaiškaus numygdamas, nes kalbos apie jo būstą ir Hannos beverčius pasižadėjimus, visai nenorėjo nei girdėti nei kalbėti todėl visą draugės monologą ištyli prikasdamas liežuvį tikėdamasis, kad savaime tema nuplauks.
- A nemačiau, kaip psichinis ligonis neseniai dulkinęs savo žmoną ją papjauna už neparuoštus pietus, tikrai norėčiau tai pamatyti,- veide parodydamas, kad masto visai kitaip nei kalba išraito pašiepiančią šypseną. Svajingai atsidusęs iš sekančių merginos žodžių nepaleidžia merginos rankos tik dar labiau ją prispausdamas prie savęs.
- Manai manim niekas nesidomi be tavęs? ,- pavaizduodamas, jog Hanna masto per daug gerai apie save suneria pirštus pasidėdamas juos ant pilvo. Pavadintas ,,ponu" teatrališkai nusilenkia leisdamas.
- Ačiū panele Hanna, kad sukursite mums naujus drabužius prie naujojo albumo,- ispėjęs merginą kokia pareiga jos laukia išsitiesia, papurtydamas galvą, kad plaukai užkristu ant akių.
- Jei aš įsigysiu šunį, ji nusisavins sesuo, o be to ir jam laiko nėra todėl apsieisiu ir be jo,- staigiai į galvą prikręsus šunų išlaikymo minusų jo gyvenimo būde iškart atsisako minties apie bet kokį naminį gyvūną, kai pats vos sugeba pasirūpinti savimi.
Būdamas jau prie sofos padeda vieną kelį ant žemės, nes sulenktas kojas jau buvo ėmusias skaudėti ir ne daug trūko iki virtimo aukštielniko ant grindų.
- O gerai, galėsiu nesiteisint, kad ten buvo tik draugiškas apsikabinimas,- staigiai atsitraukęs, kad draugei nesušvietus negautu atsistoja ir nuleidęs galvą į mobilųjį patraukia pirštais jo ekraną tolyn, kad išvystu mygtukus.
- Dar ko nors norėsi? ,- turėdamas omeny, kad prie šio vakaro mergina gali reikalauti bala kokių dalykų suspaudo porą mygtukų ir pridėda prie ausies laukdamas kol po visų pypsėjimų kas atsilieps.
- Gali eit į kambarį aš viską tuoj atnešiu,- greitai subėręs lasivąją ranka mosteli primindamas kur randasi filmų žiūrėjimo vieta, kai per telefoną išgirsta balsą, todėl nusisukęs ima kalbėti savo norimo užsakymo patraukdamas į priešingą namo vietą, kur buvo virtuvė.

Velniai težino ko čia atsigrūdo šviesaplaukė kvinsietė, bet tik priėjus prie durų, pradeda rankiot smulkius lapelius iš plaukų. Pamanius, kad jau daugiau kaip ir negali būti, dar apsižiūri savo rankas, kurios buvo nusėtos smulkiais įbrėžimai. Tyliai nusikeikus, pasilenkia prie kilimėlio ir jį kilstelėjus, paima atsarginį raktą, apie kurį jai buvo pranešęs pats brolis.
Tyliai atrakinus duris, įeina ir jas garsiai užtrenkia.
- Jei dar kadanors grąsinsi nušaut, prisiekiu, pasakysiu mamai!- rikteli numesdama krepšį ant sofos ir nueina staliuko link. Ten atradus peleninę, ištraukia cigaretę iš savo kišenės ir įsidėjus į burną, prisidega degtukais.
- Tai gal teiksies parodyt savo marmūzę?- jau normaliu balsu paklausia ir atsiremia į sieną laukdama Gerard.

Praleisdamas pirma savęs Hanna įžengia į svetainę ir vos tik nužvelgęs kaip atrodo Porsha iškelią vieną ranką į šoną pirštais parodydamas į ką tik varstytas paradines duris.
- Lauk kol neatrodysi kaip žmogus,- neskaitant fakto, kad pats gyveno vos ne šiukšlyne, neketino leisti niekam ypač Porshai čia dar labiau viską jaukti.
- Atrodai kaip prasivarčius ant žemės porą parų,- dar kartą nužvelgęs pajuodusią nuo žemių, bei su šakom ir lapais aplipusią seserį žengia prie jos ir ištraukęs iš šios rankų cigaretę subado į peleninę užgesindamas.
- Čia tu nerūkysi,- iškart pareiškęs taisykles taikomas tik Porshai, pagaliau prisimena, kad čia yra ir dar vienas asmuo todėl atsisukęs į Hanna mosteli rodydamas į Porsha.
- Susipažinkit. Hanna, čia mano garsioji sesuo,. Pasakojau tau apie ją - negalėdamas žiūrėti į sesers plaukus imasi pats nuiminėti likusius lapus,- Porsha, čia mano geriausia draugė, Hanna,- dėdamas ištrauktus šapelius tiesiai P į delną iškalba.
- Ko prisireikė? ,- kadangi sesers lankymasis pas jį buvo retenybė, ne taip kaip jam pas seserį pasiteirauja dėl tokio vizito.

Pagaliau pasirodžius ponaičiui Gerard, suraukia nosį, kai šiai būna parodytos durys. Per tryliką namų perėjo ne tam, kad dabar pat būtų išvaryta.
- Ar aš neatrodau kaip žmogus? Kojos, rankos, galų gale, kažkaip funkcianuojanti galva, o tu mane išvarai?- ganėtinai diplomatiškai prakalba, nors ir slėpė norą tuojau pat pratrūkti ir užrėkti ant visos gerklės, kol praras balsą.
- Nusprendžiau pabandyt įstot į kariuominę, nesimato?- tyliai prunkšteli susilaikydama nuo komentaro dėl ko taip atrodo. Vienai akimirkai smilkus cigaretei burnoj, o kitai jau ne, Porsha patenpia apatinę lūpą ir atrodė kaip mažas vaikas, kuris tuoj pratrūks žliumbti.
- Čia tu nerūkysi, čia tu negersi ir bla bla bla. Tai gal neleisi stovėt ant tavo nuosavybės?_ piktybiškai išsišiepus, klusteli, jau sugalvojus naują žaidimą, kuriuo erzins vyresnėlį. Visgi, ištiesia delną, kaupdama "turtą" iš plaukų.
- O taip, man labai rūpi kam sugadinau romantišką vakarą,- burbteli vien iš nuojautos, nes numanė, kad jie čia ne kavutės susirinko gerti ir nuoširdžiai pasipasakoti, kas ant dušelės.
- nesijaudink, jei būčiau norėjus taip paerzinti, tai būčiau atėjus dieną. Trūko dujų vamzdis ir jie man liepė susirast kur gyventi. Keksą atidaviau draugei, o pati pas tave atėjau. Riimsi?- sugebėjus labai maloniai paprašyt, ruošias rankas sudėt lyg maldai, tik buvę šapeliai ir lapai neleido to padaryt, tad liko tik įtikinimas žvilgsniu.

Porshai be jokios gėdos jausmo ėmus reikšti savo poziciją užverčia akis į viršų valdydamasis, kad kaip amžinai neimtu ginčytis ir reikš sesers pareigų, bent jau įsibrovus į namą nerėkti.
- Gerai, pranešk kada išlydėjimas, surengsiu balių,- ganėtinai ramiai ištaria šiai prakalbus apie stojimą apie kariuomenę. Susilaikydamas nuo juoko ar menko kikenimo iš sesers veido uždeda šiai ant galvos delną raminamai pataršydamas plaukus.
- Jei dar zirzi tai tikrai neleisiu,- iškišęs liežuvį įdeda dar vieną lapą į Switch delną akivaizdžiai parodydamas pasibjaurėjimą tokiu darbu.
Kadangi sesuo nesugebėjo nė normaliai pasisveikinti su Hanna susiraukia ir nesivargindamas painiotis su P plaukuose esančiomis šakomis ima jas pešti keršydamas už tokį elgesį.
- Taip, jis ir buvo romantiškas kol neišlindo bleiro ragana sugadindama visą smagumą,- kilstelėjęs lupų kampučius baigia terliotis su p plaukais ir atsitraukęs nueina link sofos atsisėsdamas prie Hannos.
- Ar aš teisingai supratau? ,- uždėjęs dešiniosios kojos pėdą ant kairiosios kelio kilsteli vieną antakį,- sukėlei čia visus ant kojų ir dar nori pas mane gyventi? ,- žinodamas, kad laisvai dabar galėtu atsisakyti priimti P gyventi pas save pasiteisindamas įtemptu darbu prie muzikos ar tuo kad pas ji nėra vietos dar labiau išsišiepia suvokdamas koks dabar viskas priklauso nuo jo.
- Nežinau...,- imamas skeryčiotis ir vaizduoti baisiai sumasčiusį garsiai išpučia pro nosį orą,- Negražiai elgeisi su mano drauge ,- nukreipęs akis į Hanną prataria, duodamas suprasti, kad per savo liežuvį sesuo gali ir atsidurti už durų ten pat tarp lapų.
- Nors jei tave priimsiu, žurnalistai nebesėdės prie namų,- vaizduodamas baisiai susimasčiusį nutyla.

Gee užsiminus apie išlydėjimo vakarėlį, plačiai išsišiepia pagalvodama, kad šis arba nesusanta juokų, arba labai nori patraukti seserį per dantį, nes jau ir taip buvo gan pavargus ir suirzus, bet jei brolis mano, kad ji ims ir pratrūks cypaut dėl to.
- Gerai, pone. Daugiau nebezirsiu, pone,- prakalbs kaip kokia vargša, daviniolikto amžiaus mergytė kreipdamasi į kokį įtakingą poną. Jei neatsibos, tai tikrai taip erzins Gerard likusį vakarą, o gal netgi visą viešnagės laiką. Ant žemės nuleido pešamų plaukų jausmas. Kodėl vyrai negali švelniai liestis prie plaukų? Nedaug tetrūko, kad pradėtų garsiau cypauti dėl to, tad prikanda apatinę lūpą.
- Malonu, pats atrodai kaip skeletas, tad pats tokį pažino,- neplačiai šypteli ir apsižvalgo ieškodama bent kokios šiukšlių dėžės. Nebuvo tokia jau visai be manierų. Tad tenka nusileis ir atsisukus į Hanna, jai nusišypsoti. Tik ta šypsena atrodė kaip maniakės, kuri tuoj paėmus kirvuką, visus aplinkui išskers. Tada grąžinus akis į brolį, susiikaupia ginamąjai kalbai, kuria tuoj tuoj išsakys, kai tik šis baigs taukšti.
- Pirma, tau nepakenktų virėja, nes nežinau kiek dar laiko gali sedėt ant sausainių dietos. Antra, juk žinai, kaip gerai tvarkiaus namus. Nuo grindų valgyt buvo galima, žinoma, kol nepasirodė Keksas,- pasakius dar vuieną priežastį, nejučiomis nužvelgia save. Nors ir atrodė kaip iš karinių pratybų, tikėjo savo pilnu teisumu.
Supratus, kad bus priimta, plačiau nusišypso, o norą paklaust, ką jis turėjo omeny paskutiniu išsireiškimu, sutramdo savyje.

Atsakydamas Switch šypsena į šypseną pakreipia galvą į vieną pusę parodydamas, kad jo tas nuolatinis kreipimasis į jį ,,pone" ne kiek netrikdo ir neerzina. Bent jau kol kas. Pridėjęs delną prie merginos galvos ,,švelniai" paplekšnoja.
- Šaunuolė,- padidinęs garso skambesį pagiria seserį už tokį paklusnumą tyliai kikendamas.
- Na ačiū,- demonstratyviai perbraukia per savo plaukus nesureikšmindamas didžiulės ironijos skleidžiamos į jo pusę. Išvydęs, kad Porsha skiria dėmesio ir Hanna'i jau pavargęs nuo amžino ginčyjimosi praleidžia maniakišką išvaizdą pro akis patogiau įsitaisydamas balde.
- Bet sausainiais būt gyvas irgi gerai,- ieškodamas teigiamų pusių tokioje mityboje pakelia akis į viršų susimastydamas,- jau pažiūrėjęs į sausainius galiu pasakyti ar jei skanūs ar ne,- vaizduodamas, kad tai tikrai rimtas teiginys nutaiso kuo rimčiausią veido miną tankiai sumiksėdamas, kad neimtu juoktis.
Dar kartą pažvelgęs į Hanna klausiamai pakelia antakius nebyliai klausdamas ką šioji mano ką jam reiktu dabar daryti. Galiausiai gailiai atsidusęs susmenga balde.
- Gerai. Lik,- pasiruošdamas kokiam nors Porshos laimės protrūkiui ir cypimui nesmarkiai susiraukia prisimerkdamas,- bet čia jokių tavo draugelių ir kitų neaiškios kilmės tipų nebus,- sumastęs, kad dabartinius savo draugus, kol pas ją remontas Porsha gali temptis čia iškart atmeta tokią galimybę, neketindamas toleruoti po jo daiktus knaisiojančius bei nepažįstamus žmones.