Baras

Atsilošęs šonu į stalą, stumdo ranka jo paviršiumi stiklinę.
- Žmonės dažnai atranda tikslą ir pačiuose absurdiškiausiuose aspektuose,-nutaisęs kvailą grimasą, lyg ir duoda suprasti, jog kalba apie save.
- Džiaugiuosi, kad leidi tave pažinti, nes pradžioje maniau, jog nieko nebus,-nusišypso nusprendęs išlieti tai, kas ėmė kirbždėti jo mintyse.
Mia'i nepavykus savo sekančiais žodžiais nuslopinti jo entuziazmo, nekeičia patenkintos veido išraiškos.
- Nori pasakyti, mūsų pažintį ir tolimesnį jos plėtojimą laikai tik gerumu ir niekuo daugiau?-pažvelgia į jos akis veriančiu žvilgsniu, siekdamas išgauti nuoširdų prisipažinimą.
- Tavo žodžiai nėra labai įkvepiantys, Mia,-ištaria tėvišku, tačiau diplomatišku tonu, lyg bartų nusižengusį vaiką.
- Taip. Esi graži,-pasikartoja, aiškiai patikindamas pašnekovę.
- O, kad turi veiklą, kuri padeda tau jaustis puikiai - galiu tik paplot. Kodėl aš nesu linkęs kalbėti apie savo darbą, gali nujausti,-silpnai šypteli beregint nuvesdamas akis į šalį.
Neatsitraukdamas nei per milimetrą, kiek išsitempia.
- Negaliu pažadėti, kad diena su pilkosios masės atstovu galėtų būti įsipintina, bet savo pergalės atveju ką nors sugalvočiau. Juk tam ir yra duota puodynė,-pokšteli delnu per kaktą tokiu gestu paaiškindamas ką turi omeny.
- Nebijai, jog galiu leisti tau laimėti, nes pats dienos su tavimi norėčiau?-suktai nusišypso suteikdamas Mia'i peno apmąstymams.
- Ir manau, jau drąsiai galime keisti mūsų susibūrimo vietą,-silpnai skėsteli rankomis į šonus nurodydamas šio baro erdvę. Sugrūdęs ranką į vieną iš švarko kišenių, išsitraukia pirmą pasitaikiusią stambią kupiūrą, bei pameta ją padavėjui, nepamiršęs pabrėžti, jog užmoka ne tik už savo, bet ir Mios gėrimus. Tada atsistojęs, ištiesia ranką į priekį leisdamas merginai praeiti pirmai, kad tuo pačiu galėtų nužvelgti jos figūrą.

Žiopteli akimirką nesumodamas kaip galėtų pakomentuoti Mios pirmiausiai nuskambėjusius žodžius. Įkvėpęs, susikaupia ir tuomet prataria:
- Trūksta tiek nedaug...-kiltelėjęs ranką, palieka kelių centimetrų skersmens tuščią tarpą tarp jo nykščio ir smilio.
- Kad neatsargiai leptelėčiau, jog noriu visados matyti tave užkluptą silpnumo,-neketindamas perteikti savo žodžių kaip rimto fakto, nusišypso.
- Tu nė neįsivaizduoji kokios mintys malasi mano galvoje...-primerkia akis mįslingai nutęsdamas sakinio galvą. Neilgtrukus lyg niekur nieko plačiai išsišiepia.
- Gal pakaks jei pasakysiu, jog esu klaikiai ir netgi užknisančiai ryžtingas?-po laiko supratęs ką pasako, išpučia akis imdamas energingai neigiamai purtyti galvą.
- Tik nepagalvok nieko bloga. Paprasčiausiai negaliu atsispirti merginoms, turinčioms tvirtą asmenybę,-kvailai vypteli.
Mia'i atskleidus ką tokio kužda jos moteriška intuicija, sukikena:
- Manau, pamiršti tave, mūsų pokalbį ir šį vakarą nepadėtų net kibiras degtinės. Ką aš galiu padaryt su savimi? Per gerai įstrigai į mano pasąmonę,-pirštu baksteli sau ties vienu iš smilkinių, veide laikydamas perdėtą rimtumą
- Mano noras paikas. Kaip dabar galvoju, galėjau užsiprašyti kur kas didesnio atlygio,-kaip įmanydamas vaizduoja, jog Mios žodžiai apie bučinį jo visiškai nepaveikė.
Judviem patraukus link išėjimo atsilieka, kad galėtų įvykdyti savo kėslus, ganydamas akis po ten, kur kol kas nevalia. Merginai netikėtai atsisukus, pakelia akis guviai šyptelėdamas, nei pasivijęs ją, tarsteli:
- Dieve, susipažinom tik šiandien, o tu pažįsti mane kaip nuluptą,-kikendamas bando pasiaiškinti, nes pasijuto prigautas.

Pasijutęs žiauriai pakiliai, nutaiso mandrą grimasą.
- Tavo dėka žmonės tikrai gali pasijausti ypatingais,-nusišypso, tuo metu knisinėdamas kišenes su tikslu atrasti raktelius nuo savojo Aston Martin'o.
- Iki to meto, kai nukaksim prie trasos, aš galutinai nuspręsiu ko noriu,-kadangi pats nelabai dar suprato ko konkrečiai nori, nes pagundų daug, o pasirinkimas - tik vienas, atsidūsta. Prikaustytas jos šypsenos, spokso į jos veidą kurį laiką neišlemendamas nė žodžio. Tačiau pajėgia persilaužti:
- Esu pernelyg silpnas, kad sugebėčiau su tavimi nekalbėti. O nežiūrėti į tave būtų fiziškai neįgyvendinama užduotis,-sukikenęs, pastebi jos ištiestą ranką tad pačiupęs ją, apsuka merginą ratu, įdėmiai ją nužvelgdamas, bei leisdamas sau dar kartą pasigėrėti. Nepaleisdamas jos rankos, vypteli.
- Jeigu elgiuosi per įžūliai, bet kada gali man smarkiai užvožti,-visgi sukaupęs savyje jėgų nepradėti merginos toliau akivaizdžiai merginti, išneria pro duris.
(Metamės iš karto į tą trasą? xD)