Baras

Su 17colių aukštakulniais įvaro Cathie. Nužiūrėjusi visus, privaro prie baro ir susėda. Užsisakiusi margaritos, pažvelgia į merginas.
-Hai.

Atsigeria savos margaritos ir pasisuka į Paula.
-Tai.. kaip raukos?
Pasirėmia į barą ir siurbteli gėrimo.

Nužvelgia visą barą ir pamato vieną pažįstamą veidą. Iškelusi antakį vėl pasisuka į pašnekovę.
-Suknistai, tiesą pasakius.
Suraukia lūpas ir užsiverčia taurę.

Vėl pasisuka į Paulą.
-Darbas... jei jį taip vadinsi.
Apsidairo.

Catherine pribaigė kažkelintą taurę ir pakyla ant kojų. Šiek tiek sudrebėjus kojoms, sustoja ir susikaupusi, žengia palei barą. Kedendama savo platinines garbanas, mergina užsideda tamsintus akinius ir išeina lauk.

Kaip jau yra pratęs, turėdamas laisvo laiko trinasi po barus šluodamas visus alkoholinius gėrimus iš eilės. Taip ir šį kartą, užpildęs užpakaliu laisvą vietą prie baro, pasikviečia padavėją ir paliepia jam atnešti ko nors gaivinančio. Tuomet atsitiktinai pasukęs galvą į Mią, iš kart nusistebi alkoholio porcija, kurią mergina yra pasiryžusi suvartoti.
- Regis...-pritilęs, negarsiai krenšteli.
- Šiandien kažkas ketina prisigert?-vypteli suformuodamas kreivą šypseną, o akių nepatraukdamas nuo pašnekovės veido, tęsia:
- Nebūtų įžūlu jeigu paklausčiau kodėl?

Pats sutrikęs, kad mergina į jo balsą sureagavo apsipildama save gėrimu, priima jos keiksmą už gryną pinigą ir maža to adresuotą tiesiogiai sau.
- Atleisk. Ir am...-spoksodamas į šlapią Mios suklenės dalį, parauko antakius akivaizdžiai mąstydamas.
- Leistum tau padėti?-pasičiupęs porą servetėlių, dvejodamas, labai atsargiai prispaudžia jas prie merginos krūtinės srities, tuo pačiu stebėdamas jos veidą ir baimindamasis, jog gali sulaukti antausio.
- Juk iš dalies tai mano kaltė,-vangiai šypteli, bandydamas teisintis. Kadangi Mia netrukus nusišypsojo, pasijunta kiek laisviau.
- Maniau, kad tik vyrai problemas skandina alkoholyje. Būkim atviri,-bemat išsišiepia.
- Gražios merginos ir dviguba porcija tekilos ne itin žiūrisi,-atitraukęs rankas nuo merginos suknelės, atsidūsta.
- Nors nepasakyčiau, kad ir aš esu be galo laimingas. Tai jei tu nieko prieš, galim išgerti. Už gyvenimą, kuris dažnai būna grįstas šūdu,-pačiupęs stiklinę su gėrimus, kuris šiuo atveju buvo stiprus viskis, nugeria nemažą jo kiekį, nė nesusiraukdamas.

Mia'i prakalbus, prajuokintas jos žodžių, entuziastingai sukikena. Kelių akimirkų bėgyje, atgauna dalinį rimtumą, tad prakalba:
- Tai greičiau mano prigimtis, nes esu per daug geros širdies,-pridėjęs delną ties kairiąja krūtinės puse, svajingai atsidūsta.
- Taip norėčiau paklausti tavęs kas nutiko, kas tave supykdė ir privedė prie tekilos liurlinimo, bet susilaikysiu. Veikiausiai dar ne metas man gilintis į tavo problemas, tiesa?-stebi jos veidą, norėdamas iš anksto įskaityti atsakymą. Likęs patenkintas, kad mergina neblankins savo grožio alkoholyje, nusišypso, tačiau pats pasiryžęs elgtis kitaip, sriubteli dar savo marmalo.
- Ir kaip aš pats nesusipratau...-Mia'i pateikus klausimą, kurio dėka nori sužinoti jo vardą, nesmarkiai susiraukia.
- Aš Vitalijus. Vit'as. Kaip pavadinsi, taip nepagadinsi,-ištiesia į merginą dešinąją plaštaką, norėdamas sutvirtinti susipažindinimo ritualą.
- Na, o tu būsi?...-nutęsia leisdamas merginai pačiai užbaigti mintį.

Išgirdęs jos vardą, išsišiepia suspausdamas Mios plaštaką bei nestipriai ją krestelėdamas.
- Esu įsitikinęs, kad man maloniau,-akimirką sutelkęs dėmesį į stiklinėje teliuskuojantį viskį, pakelia akis į merginą, nusišypsodamas.
- Taip yra tik dėl to, jog dar esi blaiva,-įsispokso į jos veidą norėdamas įsitikinti, ar pasakė tiesą.
- O alkoholis, kaip žinia, atriša liežuvį. Tad laikykis,-sukikenęs, susiverčia visą likusį savo gėrimą ir negrabiai padeda stiklinę ant stalo, aidint skardžiam taukštelėjimui.
- Nemanai, kad užsisklęsti savyje yra nei šis nei tas, m?-dirsteli į jos akis laikydamas veide klausiamą išraišką. Sekdamas Mios judesius, paseka akimis jos rankos mostus ir be platesnio paaiškinimo suvokdamas, kur link ši lenkia.
- Šiame mieste esu konkrečiai darbo reikalais. Tai kiek glumina, nes esu vienas kaip pirštas, o be to...-parodo pirštu į savo lūpas norėdamas atkreipti dėmesį į iš jų sklindančius žodžius, kuriuose galima jausti nežymų rusišką akcentą.
- Mane stabdo kalbos barjeras. Bet velniop mane. Geriau pakalbam apie tave,-akivaizdžiai susidomėjęs tema, kurią pats ką tik užvedė, pasimuisto kėdėje patogiau įsitaisydamas.
- Ką veiki gyvenime, Mia? Spėčiau, bet manau, prašausiu pro šalį.

Visiškai pritardamas merginos nuomonei, linkteli smakru pasiryžęs pastarosios temos neplėtoti. Ties sekančiais jos žodžiais, kvailai vypteli:
- Toks kaip aš?-tankiai pamirkčiojęs akimis, sukikena.
- Man patinka viengungiškas gyvenimo būdas. Esu iš tų vyrų, kurie netgi perkopę trisdešimtmetį negali suaugti. O merginas traukia rimti bei atsakingi vyrai. Tai tikriausiai ir yra svariausia mano vienatvės priežastis,-prikalbėjęs su kaupu aiškiai supranta, kad pats metas būtų daugiau pasidomėti ir pašnekove, juolab šios asmenybė kurstė nemenką smalsumą.
- Jaučiuosi taip, lyg iš manęs imtų interviu,-nenorėdamas merginos kokiu nors būdu įžeisti ar supykdyti, nusijuokia.
- Kalbamės bemaž dešimtį minučių, o kol kas žinau tik tavo vardą ir priežastį kodėl šį vakarą esi šiame bare,-gužteli pečiais vaizduodamas kiek įsižeidusį.
- Priverčiau tave negerti, na, bet gal...-suleidžia dantis į apatinę lūpą, nebyliai dėliodamas sakinio tęsinį.
- Ko nors norėtum? Vis vieną už šio vakaro atrakcijas moku aš,-didžiuodamasis savo kalba, nutaiso blatną išraišką tuo pačiu delnu nesmarkiai tepštelėdamas sau į krūtinę.
Kaip ir buvo galima nuspėti, merginos profesija sukėlė jam didelią nuostabą.
- Galėjau kirsti lažybų, kad esi modelis, aktorė, galbūt dainininkė. Tačiau lenktynininkė...-sunkiai nuryja burnoje susikaupusius skysčius, lyg gerklė būtų bemat išdžiuvusi.
- Wow,-nenustodamas lieti nuostabos, iš įpročio paplata rankomis ore.
- Darbas, darbas...-suvapa iškošdamas pro sukastus dantis.
- Tai yra pati siaubingiausia tema, kokia tik galėtumėm kalbėtis. Juk be jokios abejonės esame čia tam, kad atsipalaiduotumėm,-kuo nuoširdžiau nusišypso tyliai vildamasis, jog pašnekovė supras jo nenorą šiuo metu liesti temas susijusias su jo karjera.

Žiauriai patenkintas dėl to, kad mergina nepasidavė jo provokacijai, išsišiepia.
- Atsipalaiduoti gali ir valgydama ledų kokteilį,-sulig savo žodžiais, pačiumpa priešais jo akis stovėjusį pastatomą meniu ir beda pirštu į apetitiškai atrodžiusią minėtojo skanėsto paveikslėlį, tęsdamas:
- Apkritai, pasijusiu kaip paskutinis nevykėlis jeigu nepasinaudosi mano vaišingumu. Esu kilęs iš šalies, kur vieni kitais ištisai naudojasi. Tavo kuklumas paprasčiausiai man neįprastas,-šyptelėjęs paliepia padavėjui atnešti jam dar vieną stiklinę to paties viskio.
- Nė nepagalvojau, kad esi gležna. Rimtai sakau,-įdėmiau pažvelgia į Mią.
- Tiesiog, mano neišsivysčiusiu suvokimu, merginos labiau mėgsta foto objektyvus, kameras, o ne tepalus ir benzino kvapą. Tačiau...-prideda, žodį pabrėždamas.
- Dabar būsiu ramus. Kai suges mano ratai, žinosiu į ką kreiptis konsultacijos,-sukikena, ranka mandagiai parodydamas į šalimais sėdinčią merginą.
- Klausyk...-matomai pasiruošęs kalbėti kažką ne į temą, išspaudžia suktą šypseną.
- Nenorėtum palenktyniauti? Galim sudaryti net savotiškas lažybas,-pirštais patrina barzdą nepaleisdamas iš akių pašnekovės.
- Tarkim, jei laimi tu - užsiprašai bet ko. Jeigu laimiu aš...-žinoma nelabai tikėdamas, kad jam pavyktų apdėti profesionalę, laikosi pakankamai ryžtingai.
- Padovanoji man bučinį,-išsišiepia.

Įdėmiai klausydamasis kalbančios merginos, kurį laiką pratyli norėdamas įsisąmoninti gautą informaciją. Aptikęs Mios kalboje pauzę, mikliai įsiterpia:
- Kad ir iš kur kilusi būtum, mano susidarytas pirmasis įspūdis apie tave yra nepriekaištingai geras,-patikina merginą nuoširdžiai nusišypsodamas.
- Regis, vietos bruožas būti pasikėlusiems tavęs visiškai nepaveikė. Manau, priešingu atveju būtum pasiuntusi mane toli toli, užuot ėmusi kalbėti,-nejučiomis nuveda akis ties vis dar drėgna Mios suknelės dalimi. Tebesijausdamas dėl to klecko dalinai kaltu, atsidūsta.
- Šiandieną?-nesusilaiko neprikibęs prie pastarojo žodžio tuo pat metu kuo plačiausiai išsišiepdamas.
- Vadinasi teiki man viltį susitikti su tavimi dar ne kartą?-jausdamas milžinišką motyvaciją kuo skubiau išplėšti iš merginos atsakymą, trumpam prityla, suteikdamas progą prakalbti jai.
- O aš ir neminėjau, kad nepriklausau tai pilkajai visuomenės pusei, kurios požiūriu merginos turi būti mergaitiškos. Bet, regis, būsi mane perkandusi,-sukrizena lengvai gurkštelėdamas viskio iš stiklinės. Netrukus Mia ėmus muistytis, stebi ją laukdamas įvykiu atomazgos. Perėmęs iš jos rankų vizitinę kortelę, perskaito tai kas joje parašyta.
- Mia Toretto...-sumurma gerkliniu balsu, o pakėlęs akis į pašnekovę, nusišypso.
- Manau, skambinsiu tau, tačiau visiškai kitokiais tikslais, nei norėdamas, kad apžiūrėtum mano automobilį,-atvėpęs vidinę savo odinio švarko kišenę, sukiša į ją kortelę. Tuomet įsidrąsinęs, suima Mios rankas savosiomis ir jas įdėmiai nužiūri. Nepakeldamas akių, kalba:
- Tokios rankos neturėtų būti mirkomos tepaluose,-savu delnu pervedęs per jos plaštaką, netrukus ją paleidžia.
- Sakyk...-mįslingai įsistebi į jos akis nežymiai šypsodamasis.
- Kaip tau pavyksta atrodyti taip gražiai miegant vos porą valandų? Tarkim, aš...-sutramdo norą sukrizenti, iškvėpdamas.
- Miegu...-mąstydamas kiek primerkia akis.
- Dešimt, dvylika valandų per parą. Bet tai nėra galutinis rezultatas,-keistai dėl to didžiuodamasis, nutaiso blatną išraišką.
Mia'i palinkus arčiau, paseka jos pavyzdžiu. Laidydamas labai nedidelį atstumą tarp judviejų veidų, stebi, kaip merginai kalbant juda jos lūpos.
- Man būtų per sunki užduotis patarti kokį atlygį už galimą pergalę išsirinkti tau, juo labiau mano motyvai tapo aiškūs,-kalba tyliai, lyg aptarinėtų pašalinių ausims nepageidaujamas išgirsti aktualijas.
- Nesu labai pastabus. Tavo tikslai man tėra paslaptis.