Vincent`o butas

Sugebėjusi suprasti, kad su Vin`u nuėjusi į barą viršys tą promilių kiekį, po kurio blaivus protas tampa nebe toks jau blaivus, tikrai nenustebo šiam užsakius gerokai galingesnių alkoholinių gėrimų, šalia kurių alus prilygsta vandenėliui. Vienas, du, trys stiklai viskio buvo ištuštinti nepastebimai, sulig kiekvienu barmenui vis neramiau į porelę dėbsant. Nuo nykaus dialogo apie Jaycee abu netruko pereiti prie smagių buvusių karinių operacijų aptarinėjimų, iki pilvo skausmo juokingais atrodančių pokštų ir malonaus apsvaigimo. Neskaičiavo kiek geria ir nemąstė, kaip abiems reikės parsigauti namo, kai abu tokiais sparčiais tempais artėja prie „nebepastoviu ant kojų, bet gert dar noriu“ stadijos. Buvo pratusi gerti ir ganėtinai atspari svaigalų poveikiui, bet tik ne kuomet šie plempiami tokiais kiekiais. Dar dvi valandas praleidę „Beer Garden“, buvo kuo mandagiausiai išprašyti lauk, mat darbo valandos jau tipo baigėsi. Ai nu. Dar nė pusės tiek, kiek norėjosi neišgėrė juk! Tačiau nepuldami ginčytis klusniai išsiruošia į ilgą kelionę namo, abu vieningai nutarę jog automobilį vairuoti būtų savižudybė ir abu pamiršę, jog galima išsikviesti taksi. Kadangi Vinc`o būstas visais dešimčia kilometrų arčiau baro nei Sashos, o skirstytis dar nei vienas nenorėjo, pasiūlyta pernakvoti pas jį sutinka tuojau pat. Taigi. Apglėbę vienas kitą per liemenį ir linguodami kaip liauni medžiai per audrą, drauge patraukia namolio. Antrą pėsčiavimo valandą ir dainušką užtraukia. Kada paskutinį kartą jautėsi tokia laisva ir atsipalaidavusi nė prisiminti neįstengė. Nors gal čia alkoholis taip atmintį blokavo - kaip ir liežuvį, kuris beviltiškai į mazgelį turbūt susinarpliotų mėginant ištarti „Nyžnij Novgorodas”. O plyšaut dainą, kurios pusę teksto buvo užmiršusi, tai netrukdė. Abiejų kompanionų atsakingumas bei disciplina buvo išstumti visagalio girtumo. Kurioziška kelionė namo buvo skaidrinama ne vien dainomis - kuomet balso stygos pavargdavo, šitą pramogą laikinai pakeisdavo kitokia alternatyva - vėlgi paiki anekdotai, pašiepiantys dailiąją lytį, kurie tiek Sashai, tiek Vinc`ui šiuo metu buvo patys geriausi. Nors paprastai būrio draugai, net žinodami kad Boronina nėra agresyvi feministė, patylėdavo su „bobelkas“ žeminančiais „Grįžta žmona namo...“, „Nusipirko moteris automobilį...“ ir taip toliau juokeliais. Nenutuokė, kiek dar teks žygiuoti iki namo, kuriame sėbras gyvena, o staiga prispaudęs kasdien žmonių gyvenime pasitaikantis reiškinys sulig kiekviena minute reikalavo vis daugiau dėmesio.
- Žinai ką..? - staiga tarsteli, lig soties išsižvingavusi iš nesėkmingo jųdviejų mėginimo „pavaryti“ geriau už The Rolling Stones traukiant „I Can‘t Get No Satisfaction“. - Noriu myžt, - naivu viltis, kad taip įkaušusi pasilaikys tokią frazę sau, kai ir šiaip nesibijotų to pasakyti. Gi gamta šaukia. Natūralus dalykas, tačiau dabartiniame stovyje vėlgi priverčia sukikenti ir eilinį sykį pajausti, kaip nuo visos šio vakaro veiklos, iškamavusios balso aparatą, kažkodėl pilvą dursto lyg būtų gavusi į jį kelis niuksus.

Ooooi daug šlamančių šiandien „Alaus Sode“ paliko, bet buvo verta. Skrandin pylėsi viską, kaip sakoma, kas dega išskyrus anglis ir malkas. Su Alexandra vaišinosi tekila, degtine, absentu, toniku, kokteiliais, alumi, viskiu. Ir kas šauniausia, viskas „lindo“ sklandžiai. Nustojo galvoti apie visokį ramybės ilgai neduodantį šūdą – buvo visiškai atsipalaidavęs, todėl tapo labai lengva nusišnekėti ir krėsti aibes. Gaila tik, kad daugiau nei puikiai leidžiamas laikas yra linkęs taip greitai prabėgti...
Lauke buvo vėsu – galbūt vos keturi laipsniai šilumos, bet jautėsi kaip niekad karštas. Nieko keista, kai organizme liurla ko gero ne vienas litras stipriai alkoholizuoto skystymėlio. Sutartas kelionės pėstute tikslas – Merlowe gyvenamoji rezidencija nesudarė visiškai jokių problemų. Taip, kelias ilgas, tačiau žygis neprailgsta visai kaip ir pasisėdėjimas bare. Maaan, jau seniai nebuvo toks girtas. Aplamai neturėjo mados prisiliuobt tiek, kad taptų sunku kontroliuoti judesius bei žengus vieną žingsnį į priekį, nepavažiuoti poros atgal, bet šį vakarą, pradžioje mastęs nusitašyt iš gailesčio sau, finale užtriumfavo – už naują gyvenimą! Tik dar nežinia ar ilgai tokia optimizmo kupina būsena tęsis. Gyvenimas bet kokiu atveju randa būdą, kaip suduot per marmūzę skaudžiai skaudžiai. Bet bala nematė. Nūnai Vincent`o būvio nekamavo jokie rūpesčiai, kuriuos alkoholis nuplovė kaip cunamis Haitį.
Ir štai, pagaliau. Gyvenamasis daugiabutis pūpso, galima sakyt, prieš pat bičiulių nosį. Nespėjo persirengti po darbo, tebedėvėjo karinę uniformą su milijonu kišenių bei kišenėlių ir vienoje iš jų tupėjo pakavoti raktai. Negalėjo susivaldyti nežvygčiojęs, kai jiedviem stabtelėjus visai čia pat įėjimo į laiptinę, visokiais būdais save grabaliodamas niekaip nesugebėjo aptikti ieškomo daikčiuko dislokacijos vietos. Sashai balsu išreiškus troškimą į labai natūralų reiškinį lieka... Pribaigtas. Kikeno susirietęs.
- Žinai ką?-kone springdamas šiaip ne taip, vargais ne galais išlemena, gaudydamas orą godžiai, nelyginant į krantą išmestas upėtakis,-Aš irgi!-linksmai pareiškia, džiaugdamasis, jog draugė paviešino problemą, kamavusią vyrą nuo to momento, vos kelionėje pasiekė pusiaukelę. Kad ir kiek kartų bare buvo nulėkęs nusilengvinti, bet svaigalai turi įdomią savybę šlapimo pūslę perdirbtu skysčiu pripildyti akimirksniu,-Todėl eime pamyžti,-kikendamas, sugriebia Boroniną už rankos, itin nekoordinuotais judesiai vesdamasis tiek save, tiek merginą link vešliais krūmais apželdinto žemės ploto. Prajukimo stadija kamavo lyg kosulys – negalėjo nieko su savimi padaryti, tad žvygčioja kone visą metą. Įlindęs į nedraugiškai nusiteikusių šakų tankmę, rimasties iš vyro pareikalauja vienintelis nedidukas nesklandumas – niekaip nesugebėjo prasisegti kelnių. Nu visiškai! Atrodė, kad diržas, kelios sagos bei užtrauktukas virto į sudėtingiausio lygio sudoku galvosūkį.
- Lexe...-kreipiasi į merginą taip atsargiai, „iš šono“,-Tu dar nepradėjai daryti to, ko atėjom čia daryti?-susijuokia, negalėdamas patikėti, kad visai netrukus paprašys draugės tokios dalyko,-Jei ne, ateik ir padėk man biškutį, negaliu susidorot su kelnėm, o sysiot noriu taip, kad net skauda,-dar vieną „cha cha cha cha“ tiradą paleidžia, keistais susimastydamas, kaip merginai pavyksta vyrą suprasti, kai šio liežuvis pinasi kaip ausinukai kišenėje. Turbūt girtieji turi kažkokią bendrą kalbą.

Nors yra tekę bičiulio „būstinėje“ apsilankyti ir anksčiau, dabar aplinkoje orientuodamasi ne ką labiau už pasiutlige užkrėstą žvėrelį nei pastato, šalia kurio jiedu kaip tik stabtelėjo, nesugeba atpažinti, nei vyro rausimosi po gyvą galybę kišenių ir kišenėlių turinčią savo aprangą tikslo neperpranta. Nepaliaujamai krizendama ir jau spėjusi užmiršti tą savo krizenimą sukėlusį veiksnį, prapliumpa tik dar garsesniu juoku sugėrovui irgi išpažinus nuosavos šlapimo pūslės suteiktą nepatogumą. Nerti į krūmus ir atlikti kas reikia atrodė kuo natūraliausiai suprantama išeitis. Gi kaip reikiant prispyrė. Tiesiog dūsdama nuo nevaldomų juoko protrūkių, nurisnoja - kaip jai atrodė, nors iš tikrųjų jau greičiau nudrambloja drauge su sėbru. Vos pasiekusi tankų krūmyną, iš vienos aštrios šakelės gauna į veidą, o iš pasalų užklupusi antroji „sučiumpa“ merginą už garbanų. Kadangi draugas nepastebėjo Sashą ištikusios nelaimės ir sėkmingai prasibrovęs gilyn jau tikriausiai mėgavosi nusilengvinimo suteikiamu kaifu, lieka su augalais grumtis viena.
- Suka, - keikteli gimtąja kalba ir pati patyliukais prajunka ir savo įniršio. Tiek Vin`o, tiek Alexandros skleidžiami nesuvaldomą linksmumą išduodantys garsai turbūt kraupino praeivius, jei tokių šiuo metu pavojingose Kvinso gatvėse iš vis buvo. Kantrybės narplioti savo gaurus iš agresyviai nusiteikusių šakelių pristinga maždaug dešimtąją mėginimų taikiai išsivaduoti sekundę, tad paaukodama keletą kaštoninių plaukų ir iš priešininku virtusio negražiai išvadinto krūmo nudrėskusi visą trapią šakelę nutipena pagelbėti ką tik ją šūktelėjusiam bičiuliui. Pakeliui dar mėgindama iš „ševeliūros“ išsirankioti ten užsilikusius medienos gabalėlius.
- Am... gerai... tuoj... - žvygčiodama iš Merlowe išsakyto prašymo, sunkiai išlemena sutikimą. Susiradusi ne tiek jau daug nuo jos nutolusį kompanioną, giliai įkvepia ir vargais negalais pažaboja juoką, kuris virstų didžiausiu trukdžiu bandant išvaduoti draugą nuo kelnių. Tamsoje su visais tais „užraktais“ susidoroti pasirodo ne taip jau lengva. Dar pasidžiaugia, kad bent jau pati suspėjo įšokti į lengvai atsegamus džinsus. - Vuolia, - pagaliau pergalingai pareiškia, gerokai pasiknebinėjusi ties bendrakeleivio tarpkoju. Ilgai nevalingo prunkštavimo suturėti neįstengia, todėl ji paleidžia vos pasisukusi susirasti „tualetą“ sau pačiai. Rodyti savo nuogo kūno kažkaip niekad nesigėdydavo, nors tokia drąsa dažniausiai būdinga vyrams. Na, prieš šlapindamasi kam nors stebint blaiva būdama dar pamąstytų, bet dabar buvo taip pochui...
- Jums, vyrams, gerai... turit pimpalus, - suburba kuomet nusismaukus apatinę drabužių dalį dar ir tūptis tenka. Su tiek promilių kraujyje, koordinacijai sukėlusių kone nokautą, tą padaryti keblu. O diedams gi gerai, jie gali sisiot stovėdami. Kaip dabar tos Dievulio dovanos pavydėjo! Galop įstengusi atlikti reikalą, šiaip ne taip vėl grįžta į stovimą padėtį ir užsitempusi džinsus šiuos užsisagsto. Galėjo prisiekti, jog atlikinėti gamtinius reikalus gatvėse Jungtinių Valstijų įstatymai draudžia, bet nesuko sau dėl to galvelės. Kaip prisiekusi taisyklių garbintoja padauginusi alkoholio demonstruodavo vos ne asmenybės susidvejinimą, pavirsdavo blogąja ir kartu smagiąja savo dvynę. - Tu ten jau baigei? Galim eit? - užklausia Vinc`o, pati jau braudamasi lauk iš šitos tankmės.

Vargu ar be Sashos pagalbos Vincent`ui būtų pavykę išsivaduoti iš kelnių dar iki tol, kol kaip Eibui Simpson`ui nuo persipildžiusios šlapimo pūslės nesprogo inkstai. Iš tiesų tai labai įvertino draugės pagalbą ir šiai pasirodžius turint miklesnius, protingiau valdomus pirštukus, nuoširdžiai padėkoja visa gyvastimi nekantraudamas kada galės išvaduoti organizmą nuo skysčių pertekliaus. Nemaloniai dilgčiojo net pilvą šiek tiek įtraukus, taigi nesunku susidaryti tikrąjį gamtos šauksmo įspūdį. Vos tik gyvatuko galvelė išlenda laukan, drauge su laaabai išraiškingu jaustuku pradeda laistyti Niujorko žemelę. Nepaprastai ilgą metą srovė tryško su didžiausiu spaudimu. Sunkiai sekėsi vyrui nustovėti nejudant, lingavo į visas puses, tad, kad pajėgtų nusilengvinti tvarkingai, prireikia kaip reikalas įtempti nugirdytas smegenis, idant suimtų save į nagą bent jau nedidelei kūno kontrolei. Net ir juokas įgauna visai kitokį atspalvį, kai pilvo apačioje pratuštėja. Į Alexandros pastabą dėl vyriško privalumo atsako griausmingu kikenimu. Teisybė. Stipriosios lyties atstovams tikrai nuskilo bent jau dėl šlapinimosi patogumo. Nežinia kiek išsisiojo, bet tikrai nemažai. Atrado save netgi pavargusį klausytis, kaip ilgai bei nepertraukiamai čiurlena tas amžinybės upelis.
- Jau beveik,-juokingai suzirzia, išleidęs nuobaigas bei kuisdamasis prie klyno. Kelnių segimąsi dabar galėjo sau prilyginti seno „Chevrolet“ sedano surinkimui – išardyti sunkiau, nei surinkti atgalios, todėl su „mechanizmais“, prieš keletą minučių besirodžiusiais vyrui neišpasakyto sudėtingumo, susidoroja greitai bei sklandžiai. Arba galbūt tiesiog išlaisvino sąlyginį refleksą, išsiugdytą gyvenimo eigoje – segtis kelnes. Orientuotis buvo taip sudėtinga, kad bandydamas išrauti save iš šitos krūmingos ūksmės pasijaučia paklydęs. Rankomis mosikuodamas į visas puses galų gale išneria iš krūmokšnių, tamsoje žabaliodamas Boroninos. Merginą čia pat ir aptikęs, drąsiai į šią įsikimba, su nekukliu entuziazmu pratęsdamas plyšavimo gerklėmis pramogą. Kaimynai ko gero jau seniai buvo sumigę, bet jeigu dabar mintis prašyti draugės atsegti Merlowe kelnes rodėsi visiškai šaunia, net nereikia sakyti, jog aplinkinių poilsiui bei šventai ramybei pagarbos stokojo. Ak, kaip gerai, kad laiptinės durų kodą galų gale įveda galbūt iš kokio penkiolikto karto. Aklina tamsa, milžiniškas girtumas, abstraktaus regėjimo bei judesių nesuderinamumas nėra pačios geriausios aplinkybės nedidelių mygtukų mygavimui.
Gyveno šeštame aukšte, todėl taip, lifto prisireikia. Visa laiptinė skambėjo nuo Sashos ir Vincent`o traukiamų dainuškų. It norėdamas pagerbti slavišką merginos prigimtį, tampa iniciatorius „Nas ne dogonyat“ paplyšavimui. Baisiai nusidainavo, mokėjo tik vieną kitą žodį, bet vis vieną buvo velniškai smagu pritarti balsu draugei. Jiedviem neilgtrukus kone įvirtus į reikiamą namo lygį, pasidžiaugia pabuvojęs pakankamai sumaniu, kad lifte šiaip ne taip išsikniso raktus iš bala žino kurios gausiai kišeniuotų kariškų marškinių kišenės. Raktą į spyną įkiša irgi iš kokio penkiolikto karto tik. Jautėsi lyg jį, vyrą toli gražu nepanašų į šapelį, kas be skausmo vėzdu per visus šonus trankytų it pinjatą. Nepamiršęs, koks džentelmenas yra, pirmiausia į butą užleidžia Sasha, atlikęs stebėtinai grakštų reveransą su ranka nurodytu gestu merginai sulysti pirmumo teisėmis. Labai sunkiai bei greitai nusispardęs batus koridoriuje, pasileidžia dramblotais judesiais link svetainės. Girtumo stadija jau buvo pasiekusi patį aukščiausią savo tašką, bet pasąmonė vis vieną kažkaip išlaikiusi žiupsnį budrumo traukė vyrą kuo skubiau virsti į lovą ir blaivytis. Ne, bare suvartoto svaigalų kiekio akivaizdžiai, na bent jau teoriškai, nepakako nei Alexai, nei Vincent`ui, dėl to jiedu garsu vienas kitam pritarė. Girtumas gimdo godumą. Buvo prisiminęs turįs namuose „nuliovą“ „Jack Daniel's“ butelį ir pasižadėjęs, jog prieš atsijungdami jiedu šį suvartos, ar gurkšnos kaip kūdikiai pieną, pasiruošę poilsiui. Atradęs viskį ten kur jis ir turėjo būti – sekcijoje, įkištas į barą, atsuka kamštelį bei butelaitį įteikia Sashai ta pačia pirmumo tvarka. Kol mergina dezinfekuoja burnos ertmę, suskuba nusirenginėti. Net jam, girtut girtutėliam rodėsi fuuui kažkaip virstis į patalus su drabužiais. Šilti marškiniai šalin nueina sklandžiai, berankovė sportinė „maikė“ – taipogi. Bet va priėjęs prie kelnių, susiduria su šią dieną jau pasitaikiusia problema. Labai aiškiai pasidalėviškai dusendamas bei niurgzdamas duoda suprast, jog pasiduoda.
- Negaliu, Sasha, aš negaliu...-piktai suinkštęs bejėgiškumo kupinu balsu patampo diržo sagtį, akivaizdžiai prašydamasis pakartotinos paslaugėlės. Tik dabar pakėlęs akis į draugę, pastebi, kad ir ši drabužių naikinimo atžvilgiu nesnaudė...

Jau gerklę perštėjo nuo besaikio plyšavimo, visoje kelionės eigoje užėmusio apytikriai pusantros valandos, bet turbūt šitą duetą nutildyti galėjo tik trys dalykai - visą pakantą prisiliuobusiems „dainininkams“ praradusių gyventojų iškviesta policija, balso stygų plyšimas arba dar daugiau alkoholio. Fortūna veikiausiai jiedviem juto milžinišką simpatiją, mat kaip tik paskutinysis variantas užčiaupia bent jau Sashą, iki šiol kaip reikiant įsijautusią į t.A.T.u. muzikinio kūrinio traukimą. Mielai būtų miegą iškeitusi į tėvynėje užgimusių dainų „giedojimą“, net jei jos ir nėra taip visuotinai išpopuliarėjusios kaip The Beatles ar Led Zeppelin hitai. Toli gražu neišsižadėjo motinėlės Rusijos, nors visu kūnu, širdimi bei siela atsidavė storašiknių amerikonų saugojimui. Įmarširavusi pro duris, sekdama buto savininko pavyzdžiu, nusiauna „botus“ ir pasididžiuoja savimi, kad pavyzdingai išsilaikė ant kojų net atlikdama šią keblią „operaciją“. Nors pasilenkus kad atraišiotų batraiščius ir rodėsi, jog grindys po kojomis ėmė suktis tarytum vilkelis. Pelniusi pirmumo teisę į vieno populiariausių visame pasaulyje gėrimo bonką, negaišuodama šią užsiverčia taip ryžtingai, it planuotų ištuštinti vienu mauku. Tik pajutusi gomurį deginantį spiritinio „siurbalo“ sukeltą pojūtį atsiplėšia nuo godžiai žįsto „Jack Daniels“ butelio kaklelio bei prisiminusi, jog buvo planuota čionai pamiegoti, o ne pratęsti „pjankę“, pradeda kratytis apdarų. Su savim turėtą tašę numetusi kažkur į kampą, stebėtinai sėkmingai apčiuopia nakties vėsumos prisigėrusį metalinį juodo džinsinio švarkelio užtrauktuką. Išsirenginėti smarkiai kliudė atkakliai įsikibtas stiklo dirbinys su dieviško skanumo medaus atspalvio gėrimu, kurį pastatyti ant čia pat dunksančio stalo paprasčiausiai pristinga valios. Išsirangiusi iš marškinėlių bei džinsų, nusisega masyvų laikrodį ir... pražiopso tą momentą, kai jau reikėtų nuspausti stabdžių pedalą. Buvo pratusi miegoti Dievo suteiktu apdaru - nuogut nuogutėlė kitaip tariant. Nė nesusimąsto, kad būnant svečiuose ir dar matant vyriškoms akims tai gal būtų nelabai derama. Taigi, kuo ramiausiai nusimeta liemenėlę bei kelnaites. Tik eilinį kartą nuskambėjęs Vincent`o unkštimas atitolina siekio vėl kibti į mėgavimąsi viskiu įgyvendinimą. Metusi žvilgsnį į pagalbos reikalaujantį sėbrą, truputį užsivėpso į pusnuogį šiojo kūną, „aplipdytą“ raumenimis. Bene pirmą kartą išvydo šį su tokiu menku drabužių kiekiu - kad moteriškais apvalumais nebūtų blaškomas būrio draugų dėmesys ir nesirastų pašalinių minčių, nuo pat pradžių Saša buvo aprūpinta atskiru persirenginėjimo kambarėliu, slepiančiu tiek jos kūna nuo kolegų akių, tiek ir josios akis nuo kolegų kūnų. Priliuoksėjusi vėl ištiesti kompanionui pagalbos ranką, pirmiausia šiam į delną įbruka butelį, atsikratydama pagundos visą jame „telkšantį“ skystį suvartoti pati ir tuo pačiu atlaisvindama abi savo galūnes. Kadangi jųdviejų užimta patalpa apšvietimą turėjo kur kas labiau vykusį nei tamsūs krūmokšniai, kuriuose su tais pačiais kelnių užsegimais turėjo terliotis pastarąjį kartą, viską atlieka netgi greičiau. Ir jau bebaigdama dorotis su užtrauktuku pajunta bei pastebi tai, kas priverčia į bendro tarpkojį įsispoksoti lyg tai būtų aštuntas pasaulio stebuklas.
- Merlowe... - kvykteli tyliai prajukdama. - Tau stovi! - sunkiai ėjosi sutramdyti prunkštimą; lyg draugo erekcija būtų komiškiausias kada nors regėtas dalykas. Vietoj to, kad paliktų sugėrovą ramybėje, lieka stoviniuoti visai čia pat net aplankius supratimui, kad kuolo išsitiesimą visu gražumu įtakojo būtent jos staipymasis neapdairiai išsiplikinus. Negana to, smalsiai ir su pasikikenimais lyg niekad anksčiau vyriškos įrangos nemačiusi ir nelytėjusi paauglė užkiša pirštą už vyro apatinių gumos bei nutempia šiuos žemyn, išlaisvindama pasitempusį „šelmį“ ir begėdiškai į šį spoksodama.

Labai stengėsi nulaikyti akis tiesia linija vėpsančias į Alexandros veidą, bet kai aplinkui šmėžuoja mergina, apsitaisiusi rūbeliais menkiau, nei statistinė porno žvaigždė... Na, ką matė to pakanka, idant ketvirtoji galūnė pareikštų apie savo egzistenciją savitais būdais. Kad ir koks beviltiškai nusitašęs bebuvo, tam tikrą momentą suranda savy elementaraus, gal kiek paikoko mandagumo nepradėti tratinti draugės akimis. Šiai priartėjus pagelbėti, jautėsi sutrikęs tik šiek tiek. Sutrikęs, kiek sutrikti leistų sau bet kuris sveikas vyras, regintis nuogą gražuolę ir dar deramai seksualiai neišsikrovęs. Ale net nepagalvoja, jog net ir atsargiai pasikrapščiusi prie Merlowe klyno, Boronina pajaus tenais sukirbusią gyvybę. Merginai netrukus garsiai konstatuoti fakto, pajaučia kažkokį šelmišką pagyvėjimą, kurį trūkt plyš sumaga išvaduoti iš ankštų susilaikymo membranų.
- Ar tikrai?-klausteli, suktai primerkęs dideles, rudas akis, sublatnėjęs iki pačios visatos dydžio. Net liežuvį tą akimirką pavyksta kalbėjimo reikmei panaudoti geriau, nei lemta nusilakusiai žmogystai. Tolimesni, dar drąsesni Boroninos pareiškimai, virtę konkrečiais veiksmais, Vincent`o nenustebina. Protas jau ir taip veikė kaip seni Windows`ai, todėl natūralu, jog nebuvo linkęs per daug apie kažką galvoti, juolab dabar pasiknisęs galvoje aptiktų tik dyką, nuostabia akustika pasižyminčią erdvę. Absoliučiai nepasimetęs dėl to, jog į nudizmą netikėtai linkusi bičiulė pilnai apnuogino ir vyrą, šis ūmiai trūktelėja ranką į priekį, judesiu iš apačios į viršų pirštais palytėdamas „V“ formos Sashos kūno dalį, bet toli gražu besirandančią ne krūtinės lygyje.
- Esi tokia drėgna, kad per tave pats šlapias jaučiuosi,-sumurma neva priekaištingu tonu, vos tik stačiokiškas ėjimas atneša norimą rezultatą, išnaudotą pastaram pranešimui. Galbūt nenorėjo likti „skolingas“. Stovėjo su pasitenkinimo kupina šypsena veide, kuri visiškai „užsitraukia“ susitikus Vincent`o bei Alex`ės akims. Stojo tyla ir abu rodėsi visiškai nurimę. Ir tik BOOM! Be jokių kalbų čiumpa rankomis už draugės veido, prisitraukdamas šį artyn bei savo ruožtu inicijuodamas bučinį, kupiną... tiesiog neregėto plėšrumo. Visiškai neanalizavo, nereikšmino savo veiksmų, nesuprantamai įtakojamų viduje užgimusios primityvios aistros merginai. Šią akimirką norėjo ją tvatyti iki tol, kol jiedviem plyš širdies skilveliai, akys išsiverš iš orbitų, kraujas pradės iš visų angų tekėti. Sumautai įsiaudrino. To pasėkoje, intuityviai švysteli save bei merginą į atitinkamą pusę, kurioje pūpsojo pusantro metro ilgio medinis stalas, nukrautas nereikšmingais šūdniekiais. Vos tik Boroninai tenka pusiauju atsitrenkti į to baldo briauną, Vincent`as, nieku gyvu neketindamas nutraukti bučinio, nuo kurio jau ir taip lūpas skaudėjo it šios būtų nuplikytos karšta kava, ranka, kuri veik negailestingai stipriai nespaudė Sashos sėdmenų, nušluoja dalį stalviršio asortimento velniop. Kone grubiai stumtelėjęs draugę ant to paties pailgo rakando, priverčia šią prisėsti ar kaip kitaip ant jo įsitaisyti, kol pats liežuviu bei lūpomis aršiai kniubosi į Alios burną, o rankomis spausdamas idealios formos bei dydžio merginos krūtinę, stengėsi nenualpt nuo ženklaus deguonies organizme trūkumo. Rankomis netrukus spėja visur po Boroninos kūną išvaikščioti.

Iš netikėtumo net suaiksi sėbrui storžieviškai kyštelėjus pirštus ten, nu TEN, kur nagų kaišioti visiškai nedera. Bet kartu su savo liūdesiu taurelėje priskandinus ir visą padorumą, toks chamiškas elgesys yra dargi visai dorovingas. Jei būtų nors kiek mažiau įkaušusi, gal laiku susiprotėtų atsitraukti ir minti į džentelmeniškai jai vienai užleistą miegamąjį. Deja. Dviems skirtingų lyčių heteroseksualiems žmonėms, apdovanotiems veik tobulais kūnais ir patraukliais veido bruožais, turbūt nelemta puoselėti tik tyros, kūnišku potraukiu neišmargintos draugystės. Juk motinos gamtos taip nuspręsta - patinai ir patelės vieni kitų geidžia. Net aukštesniu nei daugelis kitų gyvių intelektu bei įgimtomis moralės vertybėmis pasižymintys „dvikojai“ ne visada yra užtektinai tvirti atsispirti šiam instinktui. Ypač kai viršų paima kraujyje į gausybę promilių konvertavęsis galiūnas alkoholis. Gi kiek gyvybių į pasaulį buvo paleista būtent po to, kai pora asmenų, kurių vienas yra kildinamas iš Veneros, o kitas - iš Marso, pajuto abipusę trauką, prieš tai drauge gerokai pasmaguriavę etanoliniais lakalais... Lygiai tokia pat situacija pasitaikė ir čia. Ilgą laiką Alexandra savo būrio bičiulį ir laikė tiesiog bičiuliu. Kaip į galimą partnerį niekuomet nežvelgė. Juk jiedu „bė ef ef“ - geriausi draugai amžiams. Į tai įpainiota intymi veikla taptų rimta grėsme, tikru viršum jųdviejų bičiulystės galvos pakibusiu kalaviju. Statistiškai ne tiek jau ir daug meilėm seilėm paremtų partnerysčių išlieka nepalaužtos iki grabo lentos; bent jau palyginus su tokiais santykiais, kokius lig šiandien puoselėjo Sasha ir Vincent. Kad tam atėjo galas aišku tampa jau tą akimirką, kai „pačiupinę“ jautriausias kits kito kūno kerteles sugėrovai susitinka akimis. Geismingi žvilgsniai ir taip jau karštą situaciją įaitrina taip, kad net pats ispaniškai el diablo pramintas pragaro šeimininkas čionai atsidūręs aprasotų nuo prakaito. Galutinai bet kokį kelią atgal užkerta tas ūmus ėmimas užplūdusius gyvuliškus jausmus reikšti pasiutusiu lūpų kontaktu, į kurį mergina įsijungia tuojau pat, ne mažiau aistringai nei josios bendras. Nors iš pradžių atrodė, lyg vyras tarsi išbadėjęs grobuonis pultų netoliese pasipainiojusią auką, netrukus veržliu savo atsaku perstato visą sceną taip, kad ši ima panešėti į dviejų įniršusių plėšrūnų dvikovą. Atkartodama Vin`o įsiaudrinimą, pati irgi bemaž agresyviai liežuviu malasi apie vyrui priklausantį, mėgaudamasi opiai maloningu bučiniu lyg būtų viena iš tų sado-mazo iškrypėlių, negalinčių ekstazės patirti be neatskiriama sekso dalimi jiems virtusių kankinimų. Nesipriešindama leidžiasi nustumiama prie neaiškaus į nugarą netrukusio įsiremti baldo, kurį kažkur tolimoje, po gero pagirtavimo klaikiai nusilpusioje, betgi vis dar logiškai protauti besistengiančioje smegenų kertelėję atpažįsta kaip stalą. Deguonies stygius pasijaučia neįtikėtinai greitai, gal net greičiau nei pasijaustų būnant blaivai; tačiau mieliau pasirenka palaimingą dusimą nei išmintingesnę alternatyvą - galimybę trumpam nuo Vinc`o atsiplėšti. Tik kuomet smilkiniuose ima tvinksėti, o krūtinę spausti iš vidaus, akimirkai nutolsta, laikinai pasiremdama į vyro smakrą saviškiu ir pamalonindama plaučius jų taip išsiilgtu deguonimi. Tiesiog leido pailsėti hiperaktyviai besidarbavusiam liežuviui, tuo pat metu vienu šūviu nušaudama ir antrą zuikį: galvą truputį krypteli į šalį, siekdama supatoginti tuojaus prasitęsiančias grumtynes lūpomis taip, jog joms nemaišytų nuolat besibaksnojančios nosys. Kad tik netyčiomis neatitrūktų nuo įkaitusio Merlowe kūno, prisispaudžia prie jo visomis išgalėmis, rankomis apraizgydama jo kaklą, o kojomis apglėbdama jojo klubus. Girdėjo kažką skambiai krentant ant grindų, bet jokio suinteresuotumo nepajunta; vargu ar tokį pajaustų netgi gretimame bute pasigirdus šūviams ir klyksmams. Kas ir kodėl nubildėjo žemėn sumoja tik užkelta ant sparčiai „nurinkto“ stalo bei paskubomis ant jo įsitaisiusi taip, kad tuoj įvyksiantis kūniškas suartėjimas būtų patogus tiek, kiek jis gali būti patogus ant kieto paviršiaus. Pakankamai „prisikvėpavusi“, burnos kraštais vėl įsikimba į kompaniono, nepagailėdama skausmingos, ir dėl to tik dar labiau kaitinančios aistros.

Tiesiog neįmanoma apsakyti, kaip viskas tiesiog idealiai ėjosi: jų abiejų aistros katilai virė net puškuodami, lūpų kontakto intensyvumas ne tik žalojo, bet ir kone dusino, kas šiaip yra keista atsižvelgiant į rezultatą, aukščiausios prabos glazūra saldantį malonumo šerdį, aršios glamonės panašėjo į lipšnų mėginimą padabinti vienas kito kūnus nedidelėmis kraujosruvomis, o energijos, išliejamos visam tam pavydėtų net žymusis „Duracell“ zuikutis. Aktyviai veikė viskas, išskyrus viršutinę Vincent`o galvą, kurioje įsitaisiusi beždžionėlė mušė dviem muzikinėmis lėkštutėmis. Bet nieko čia tokio... Kam kvaršinti makaulę dabar, jeigu galėsi tai padaryti rytoj?
Labai norėjo, kad Boronina atsigultų. Galų gale judviejų lūpoms, kaip nusiplukusiam fasuotojui po dvylikos valandų trukmės darbo maratono, reikėjo poilsio. Padoresniu oro gurkšniu paskutinį kartą mėgavosi galbūt tik tada, kai apstingęs gaudė tarpusavio supratimo su Sasha signalus dviem puošniais „radarais“, inkrustuotais duonos tamsumo regenomis. Stumtelėjęs draugę taip, kad ši apgaubtų nugara liauno stalo paviršių, įsitveria į Alexandros klubus, šiek tiek šiuos trukteli ir to visai pakanka, kad Ilgis Augyla, pranėręs pro didingus vartus įžengtų į pilies menę...
Vienas kitą tenkino visokiausiomis pozomis. Visur. Visą naktį... Seksualinės Merlowe „konstrukcijos“ gyvybingumas turėjo pavydėtiną ypatybę atsistatyti po kelių minučių poilsio. O ir Boronina neprieštaravo. Taigi jiedu prigula kur, pasriūbčioja viskio ir vėl, paiehali.
Butas atrodė apgailėtinai. Lyg būtų praūžus vėtra ar septynių balų stiprumo žemės drebėjimas. Stalas, kurį pasirinko atraminei konstrukcijai jiedviem pirmą kartą susijungus, stovėjo apverstas ant šono. Visur išmėtyti daiktai. O ant žemės, susisukę į plonytį pledą snaudė šitie du gražuoliai.
Penktadienio diena buvo prasidėjusi dar tada, kai bičiuliai į skrandžius pylėsi trečią, galbūt ketvirtą „čierką“ stipriai svaigaus gėrimo. Pas Merlowe gūžton prisistatė paryčiais. Ilgai mylėjosi. Aritmetika paprasta – snaudė kuo giliausiai iki vidudienio. Kirmyjo net ir kai didžioji laikrodžio rodyklė pasislenka pora valandų po dvyliktos dienos. Paprastai pakirda ankstyvą rytmetį: susitvarko save, apsikuopia gyvenamą aplinką ruošdamasis pusryčius, pasileidžia Franko Sinatros kompaktinę plokštelę, maitindamasis įsijungia nešiojamą kompiuterį, paskaito naujienas, išjungia nešiojamą kompiuterį, šoka į atitinkamą aprangą ir keliauja sporto kluban štangų patampyti. Bet ši diena pasižymėjo absoliučiai netradiciniu scenarijumi. Ką jau vien kalbėti apie faktą, jog vos už valandėlės (+ maždaug 50ies minučių kelio automobiliu) turėtų atrasti save Koni Ailende, Christian`o, Sashos ir kitų specialiojo būrio pajėgų narių komandoje, susikaupusį, pasiruošusį, geriausios fizinės bei moralinės būklės kokios tik gali būti. Galbūt net patys pragaro varpai nebūtų dabar vyro pažadinę, bet šonan dūręs, o dar ir vibruoti pradėjęs mobilusis, palengva grąžina Merlowe pasąmonę sąmoningam šiosios naudojimui. Net ir labai minimaliai prasimerkęs, lieka apakintas šviesos bombos. Už akimirkos – pribaigtas suvokimo, apie siaubingai sopančią galvą. Jautėsi taip, lyg šią būtų pakišęs po tanko vikšrais. Niurzgėdamas ir neįtikėtinai zombiškos savijautos, į skambutį atsiliepia net nepažiūrėjęs kas skambina. Šią akimirką troško mineralinio vandens (rodėsi, jog organizmas per naktį, nors ką ten naktį, paryčius ir dieną veikiau, neteko pusės savo skysčių), bet visai ne pilnai funkcionuojančio regėjimo – vos tik sugalvodavo praplėšti vokus, neapsakomai ryškus šviesos srautas virsdavo į iki raudonumo įkaitintas adatas ir susmigdavo smilkiniuose. Bejėgiškas „klausau“ nuskamba taip kimiai, taip dusliai... Skambino Christian`as. Maloniai teiravosi, ar Vincent`as šiandien jaučiasi geriau ir ar pasirodys darbe (iš esmės buvo atakuojamas „namioko“ geriau nesirodyt, jeigu ketina ir šią dieną taip pat susimauti kaip vakar). Fiziologine prasme jau seniai taip sukakotai nesijautė! Bet pamelavo, esą viskas jam jau gerai. Iš paskutiniųjų stengėsi kalbėti rišliai bei aiškiai. Pokalbiui neužsitęsus bei formalumų sferoje išsisėmus, Merlowe pagaliau pasiryžta prasimerkti. Vyzdys, susidūręs su neeiliniu savo paskirties broku pagaliau adaptuojasi. Dėbtelėjęs į mobiliojo ekraną pastebi tai, ko geriau jau būtų nepastebėjęs.
- Sasha. Sashaaa,-irzliai paisterikuoja, krutindamas merginos, taip dailiai šalia jo gulinčios petį,-Mum šakės,-prideda taip smarkiai pergyvendamas dėl to, jog neabejotinai vėluos į darbą, kad nebelieka vietos suvokti, kas tarp judviejų nutiko ir kaip tai... keista. Ne iš pirmo karto pavyksta atsistoti – svirduliavo kaip nusilpęs, savaitėmis nepenėtas katorgininkas. Bet vos tik įgyja visu ūgiu liniuotės tiesumą, ima aktyviai zuiti aplinkui, kęsdamas siaubingai stiprius pagirių bei neišblėsusio girtumo simptomus ir rankiodamasis drabužius iš visų pusių.

Kad yra plėšiama iš saldesnio už bet kokį konditerijos gaminį miego pasaulio susivokia ne iš karto. Kaip mielai dar būtų pasnaudusi kokias dešimt valandėlių... Pastarąjį kartą taip sudėtinga išsibudinti buvo turbūt tik tada, kai po pačios pirmos savaitės karo mokykloje nuo griežtų treniruočių skaudėdavo net tuos raumenėlius, apie kurių egzistavimą savo kūne anksčiau nežinojo, o kilti tekdavo dar auštant. Kažkaip bauginančiai iš Vin`o lūpų nuskambėjusi frazė, merginos galvoje kažkaip įgavusi stebėtinai teisingą prasmę - jie abu vėluoja į darbą - priverčia tuojau pat praplėšti akis ir staigiai atsisėsti. O tai, kaip netrukus pasirodo, buvo didžiulė klaida. Regos organus suskausta taip, tarytum juos kas jėga spaustų į kaukolės vidų, o nuo greito judesio sudarant tarp grindų ir nugaros devyniasdešimties laipsnių kampą sukyla visi nepakeliami skausmai, kurių beveik nesijuto ramiai drybsant. Vakarykštė naktis ir šiandieninis rytas vienas nuo kito skyrėsi labiau nei lotyniški bei japoniški rašto simboliai. Nuo apsvaigimo ir kūniškų malonumų vakar kone padebesiais skraidė; užtat dabar tenka kaktomuša susidurti su iki apsivėmimo šleikščia realybe. Teisingai sakoma - aukštai kilęs, žemai krisi. Net suinkščia nuo pirmųjų dieglių, kurie negailestingai perveria kaukolę. Iki adatėlės smaigalio didumo susitraukusiems vyzdžiams galiausiai apsipratus su patalpoje tvyrančiu apšvietimu, dirsteli į po kambarį svirduliuojantį draugą. Absoliučiai nuogą. Nors ne ką daugiau ir pati drabužiais apsitaisiusi buvo... Tas vaizdas sugrąžina tiršta migla apsuptus, nepageidautinus jųdviejų... orgijos prisiminimus. Paniką sukėlusi mintis apie vėlavimą prieš šitai net nublanksta. Šiaip daugiau nelabai ką ir teprisiminė, tik pačius įspūdingiausius vaizdinius. Na, bet juk geras vakarėlis ir yra tas, po kurio tenka susidurti su mąstymo sutrikimais, primenančiais amneziją. Baimingai stebeilydamasi į Merlowe, vargais negalais įstengia pakilti ant kojų. Priešingai nei sėbras, skubių veiksmų nesiima - vis dar mėgino suvirškinti tą mintį, kad nuo dabar apie Vin`ą sakyti „Jis man kaip brolis“ bus gan iškrypėliška. Juk kas, dėl Dievo meilės, dulkinasi su broliu, a?! Josios smegenims tą netikėtą informaciją sugromuliuoti pasirodo net sunkiau, nei kepenims - apdoroti milžiniškus vakar suvartoto alkoholio kiekius. Nukėblinusi prie į netvarkingą krūvelę sumestų savo apdarų, tylomis pradeda į šiuos rangytis, vis žvilgčiodama į čia pat besisukiojantį bičiulį. Kaip flegmatiškai dabar judinosi... bet suskubti nepaskatina net segantis laikrodį ant šio išvysti skaičiukai, bylojantys apie garantuotą nespėjimą nukakti į Koni Ailendą reikiamu laiku. Šiuo metu toli gražu ne tai buvo pati didžiausia problema. Magėjo pasinaudoti dušu, bet ai, pakentės kaip nors ir be tokios „prabangos“. Vos apsitempusi „maike“ ir įsispraudusi į džinsus, prisėda ant čia pat esančios sofos, visa kūno kalba nesąmoningai perteikdama taip retai juntamą suglumimą. Bet stebint Vinc`ą neatrodė, jog jis būtų nors kiek susinepatoginęs; netgi priešingai - aiškiai nerimavo tik dėl galimo susivėlinimo. Nė už ką nepatikėtų, kad vakar tarp jų įsiplieskusią ugnelę vyras traktuoja kaip savaime suprantamą reiškinį. Taigi kyla abejonių, ar jo atmintis dabar nestreikuoja.
- Vincent, - nervingai prabyla, siekdama atkreipti į save dėmesį. Durnas poelgis... ir kam gi reikėjo kreiptis į žmogų, jei dar nebuvo sugalvojusi, ką jam pasakys? Žvilgsnis nuklysta į ant grindų susisuktą guolį, į kurį abu buvo sukritę ir dėl kurio kietumo dabar diegė visą kūną. - Am... - numykia mintyse intensyviai dėliodama norimus ištarti sakinius reikiama tvarka. Kaip jai nebūdinga šitaip ieškoti žodžio kišenėje! - Tu prisimeni, kad mudu vakar..? Na, žinai, - nepakanka jėgų ištarti tą žodelį, kurio vengti yra taip nebrandu... Panašios į šią, siaubingai nejaukios situacijos ir parodo, jog netgi tokie visuomet ryžtingi asmenys kaip Alexandra gali būti ismušami iš vėžių. Juto poreikį viską išsiaiškinti būtent dabar, nors ir norėjosi šauti lauk pro duris net neatsisveikinus. Išvengus šito nemalonaus pokalbio šįkart abu pasieks nebent to, kad sekantį kartą susimatę nebepajėgs pakelti vienas į kitą akių. Nors ir dabar žvelgti Vin`o pusėn atrodė sunku, todėl mielai įsivėpso į velniai žin kaip apverstą stalą, ant kurio vykusį veiksmą įsiminė bene geriausiai.

Viskas apie ką galėjo šią neramią akimirką galvoti, buvo suvokimas, jog, kad ir kas benutiktų, negali vėluoti į darbą. Na, šiaip jau gali... Tačiau tokie neatsakingumai nepraeina be pasekmių. Ypač tada, kai vakarykštę dieną ir taip jau suklibinai pagrindą ant kurio stovi visas pats su savo lig tolei nepriekaištinga profesine reputacija. O pastarą jam labai norėjosi „atsigerinti“, po prieš išgertuves patirto proto nušvytimo. Jeigu komandos draugai ir toliau manys, jog jis dėl bobos sriūbaujantis tešlainis, negebantis net ir pačiose įtempčiausiose, pavojingiausiose situacijose susikaupti, daugiausiai per savaitę lėks lauk. Na tai kas, kad dabar buvo pachmielingas, vis dar su „kvapeliu“. Jautėsi kažkaip keistai... išsilaisvinęs, nusikratęs didžiulę moralinę naštą. Ir tik išgirdęs Boroninos balsą supranta, jog visa tai – jos ir tik jos dėka. Taaaip... Jie vakar pašėlo taip, kad dabar galėtų drąsiai susprogti iš gėdos. Toli gražu nesigailėjo dėl to, kas įvyko. Juk buvo malonu, gera, labai gera! Tačiau vien tik tam, jog išsaugotų tyrą judviejų draugystę, neketino apsimetinėti, idant nieko neįvyko. Kuo puikiausiai atminė VISKĄ: kaip nuvertė stalą, nuo jojo persikėlę ant žemės tolimesniam mylavimuisi, kaip skysčius nuleidinėjo tankiuose krūmuose, vartė stalčius ieškodamas apsisaugojimo priemonių, erzino kaimynus siaubingu nusidainavimu. Pasekęs Sashos žvilgsnį, nepajėgia susivaldyti – nusišypso. Jeigu prieš keletą sekundžių zujo po butą kaip voverė narve, šiuotarp stovėjo ramiai, suakmenėjęs, sustingdinęs net pirštus, kurie nustojo smaukti sagutes į marškinių krašte prakirstas kilpas. Kad ir kaip keista bebūtų, priešingai nei draugė, negalėjo pasigirti išgyvenantis suglumimą. Kas jau kas, bet Vincent`as tai tokiuose „pragmatiškuose“, spontaniškuose reikaliukuose, pasaldintuose seksualine veikla yra pasikaustęs... Nebuvo tikras tik dėl vieno – kaip čia pasisakyti, idant Sasha, kurios minčių nepajėgtų suprasti net gebėdamas meistriškai skaityti iš veido, nesuprastų vyro kaip nors ne taip.
- Neketinu apsimetinėti, kad nieko neįvyko, Alexandra,-murmteli stipriai priekaištingu tonu. Ir vien tik tam, jog nuvytų šalin nuomonę, kurią Boronina galėjo laisvai susidaryti, stebėdama vyrą peršikinėjantį tik dėl darbo,-Suprantu, suprantu,-pamosikuoja rankomis, suskubęs savo kalbą išplėsti,-Visa tai labai keista atsižvelgiant į mudviejų iki tol palaikytą bendravimą, bet po paraliais. Gali nutraukti dėl to man liežuvį: aš ne tik, kad nesigailiu, tačiau ir jaučiuosi...-prityla, visa savo povyza demonstruodamas didžiulį susikoncentravimą į dabartines savo emocijas,-Įdomiai pakylėtas. Kad ir ką tai po velniais reikštų,-suvėblena, aiškiai suvokdamas, jog Sasha nepadarys klaidos nesuprasdama, ką Merlowe konkrečiai galvoje turintis. Tik tiesa ta, kad galvoje konkrečiai ta tema nieko ir neturėjo. Tačiau aišku buvo viena – va TOKIŲ visokių situacijų gyvenime pasitaiko. Tik nereikia imti į tai per daug rimtai žiūrėti. Bent jau iki tol, kol seksas, kaip šis mėgsta, nepabudins Vincent`ui tam tikros pakraipos jausmų,-Buvom girti ir visa kita,-prideda, primindamas, nors vargu ar to reikėjo, nenuginčijamą tiesą,-Jeigu visos išgertuvės su tavimi taip baigtųsi, beviltiškai prasigerčiau,-sukikena, pasididžiuodamas savimi dėl to, jog atvirumo jam nestigo visai kaip ir nerūpestingo požiūrio. Nėra ko slėpti – Alexandra yra labai patraukli moteris. Bet kuris regėjimo dovana apdovanotas vyras tik džiaugtųsi galėjęs su šia pasantykiauti. Dėl kita ko, net spėti bijojo kaip toliau klostysis jų tarpusavio santykiai. Draugiškas bendravimas, papildytas kūnišku suartėjimu, neabejotinai keičia sėbrystės atspalvį.
- Tu paskubėk,-pakomanduoja nuskuodęs prie guoliu virtusio kilimo, ant kurio paliko mobilųjį, kažkur įsuptą plede. Komunikacinę priemonę radęs nesunkiai po to, kai viską tenais pakėliojo, įlenda į adresų knygelę, užmegzdamas skambutį bei priglausdamas telefoną prie ausies,-Iškviesiu taksi,-savaime suprantama, jog nei vienas iš judviejų dabar negali vairuoti. Į alkotesterį be didžiausios abejonės pripūstų ne tokį jau ir menką promilių skaičių. Labai norėjo myžti, išsivalyti dantis, išsimaudyti, gerti... Bet nebūtų gi vyras, jeigu negalėtų pakentėti. Pareiga šaukia.

Kad ir kaip stengėsi, suprasti ar dėl vakarykščio gailisi niekaip nesisekė. Gal reikėtų viską apmąstysi išsiblaivius ir atsipagiriojus... Nes šiuo metu visa mąstymo programa „pakibtų“ kaip nekantraus vaikėzo maigomas senas kompiuteris net mėginant trupučiuką pakrutinti smegenis, kad prisimintų, tarkim, devynženklį savo asmens kodą. Žmonių jausmai - štai kokia tematika mažiausiai troško diskutuoti ir net mąstyti. Bet užmiršti ar ignoruoti faktą, kad pačia intymiausia įmanoma prasme praleido naktį su geriausiu draugu, neleido moralė. Nebebus tas jų „draugystės laivas“ toks pat, nebebus ir taškas. Tik iki galo neišsiaiškino, kad būtent pasikeitė ir ar tie pokyčiai tikrai į blogą. Niekuomet nesistengė sąmoningai nuslėpti savų emocijų - jų nerodyti pasisekdavo kažkaip savaime, tarsi metų metus būtų lošusi pokerį ir dėl to veidas prie ledinės, mažai ką išduodančios išraiškos paprasčiausiai kažkokiu būdu priprato. Šįkart tai galbūt visai į naudą, nes jei merginos išorėje atsispindėtų tai, kas šiuo metu dedasi jos sieloje, apstulbusi bei nusigandusi atrodytų labiau, nei į gudriai paspęstas pinkles patekę pagrindiniai „Pjūklo“ veikėjai. Rimtai. Negalėjo visko priimti taip ramiai, kaip kad tai darė bičiulis. Praėjusi naktis buvo įstabi, to nepaneigsi. Tačiau neatrodė taip paprasta tiesiog tuo pasidžiaugti ir judėti toliau. Bičiulystę su Vincent nepaprastai vertino ir jos ypatumų keisti tikrai nenorėjo. Na, bet kam tas pesimizmas? Vienetinis „pašėliojimas“, net ir toks aistringas, kad po jo vyrui teks nemenkai laiko paskirti pirmykštės buto tvarkos atkūrimui, neturėtų visko negrįžtamai sugadinti. Ta mintis kiek praskaidrina pagiringos savijautos apdergtą nuotaiką. Merlowe prabilus, tylėdama nukreipia dėmesingas akis į jį ir lieka visai teigiamai paveikta to, ką išgirdo. Baigiamoji frazė net šyptelėti priverčia. Turbūt išties neverta per daug kvaršinti smegeninės dėl to, ką darai apsvaigęs nuo gausaus įvairiausių alkoholinių gėrimų mišinio; nors ir sakoma, kad girti žmonės daro tai, ką būdami blaivi tik paslapčia trokšta įgyvendinti.
Neturėjo jokio noro tęsti diskusiją, kurią Vinc`as dabar kaip ir užbaigė, todėl pakyla ant kojų, vėl susidurdama su negailestingu dėsniu - kuo daugiau krutiniesi būdamas tokio apgailėtino stovio, tuo stipriau skausmai varsto galvą; jautėsi lyg smegenys būtų ištinusios ir dabar iš vidaus spaustų kaukolę, o sulig kiekvienu judesėliu savijauta vis prastėjo. Kaip dabar praverstų tautiečių sukurtas „Zorex“... Bet ką jau dabar padarysi, teks ištverti be medicininės pagalbos ir kentėti savarankiškai, tyliai, vyriškai žodžiu. Paklusdama suskubti liepiančiai kompaniono komandai, pakelia nuo žemės švarkelį ir šį užsimeta, nepamiršdama ir apčiupinėti kišenių, kad įsitikintų, jog tokie aktualūs daiktai kaip telefonas, piniginė, laikrodis, raktai niekur nepasimetė. Tokiu metu jau turėtų būti išėjusi iš sporto salės, į kurią eidavo mažiausiai kaip tris kartus per savaitę, įsėdusi į savo „Grand Cherokee“ džipą ir įveikusi ne mažiau kaip pusę kelio, skiriančio jos namus nuo būrio būstinės. Dar nė karto nebuvo pavėlavusi ar, tuo labiau, visai darbe nepasirodžiusi - pareigingai į štabą prisistatė net tuomet, kai dėl netikėtai užklupusios ligos kūno temperatūra buvo šoktelėjusi iki trisdešimt devynių ir keturių dešimtųjų laipsnių, o lova viliojo it ryški ugnies šviesa plaštakę. Taigi, nėra nė kalbos, kad šiandien pasiimtų laisvadienį. Dar ko. Jau po penketo minučių abu drauge palieka butą, išneria į žvalinančiai vėsų popietės orą ir stebėtinai greitai prisistačiusį taksi vairuotoją informavę, jog reikiamoje vietoje privalo atsidurti kuo skubiau, išvyksti į Koni Ailendą.

Keista, jog didžiajai daliai žmonijos darbas asocijuojasi su niauria rutina, o štai kai kuriems individams rutiną primena kaip tik laisvadieniai. Su šiuo paradoksu susidurti teko ir Sashai. Atsidūrusi komandos draugų kompanijoje Coney Island`e vos ne kiekvieną kartą sužinodavo apie naujai jiems priskirtą operaciją ir su įkvepiančiu entuziazmu imdavosi pasiruošimo darbų, o štai sugrįžusi į savo buveinę ir ypač „apdovanota“ keletu laisvų dienelių nesumodavo nė kuo užsiimti. Visos ateinančios savaitės paveikslas jau buvo iš anksto nutapytas pesimistiškai tamsių atspalvių tonais - atostogas, ypatingai priverstines, mėgo ne labiau, nei prisiekę kovinių veiksmo filmų gerbėjai banalias telenoveles. Bet nuobodulyje skęstančiai Alexandrai gelbėjimosi ratą pačiu laiku sviedė turbūt artimiausias bičiulis, kokį tik kada turėjo ar dar turės. Komplikuota būtų vien žodžiais nusakyti, kokia dėkinga jautėsi vakar, kai buvo Vincent`o pakviesta praleisti pusdienį drauge su juo ir jo sūneliu. Be to, Merlowe iniciatyvos visiškai pakako, kad po ugningos kartu praleistos nakties jų santykius aptraukęs plonytis šerkšno sluoksnis būtų nepastebimai atitirpdytas. Komunikuoti buvo absoliučiai lengva; pokalbio tema kaitaliojosi ne kartą, apimdama diapazoną nuo šnekų apie Damian`ą iki rytoj vyksiančios dvikovos tarp Duane „Bang“ Ludwig ir Josh „The Dentist“ Neer. Abiems kompanionams puikiai išėjo vengti bet kokių replikų, galinčių kalbą pasukti garantuotai nejaukumą sukelsiančio pastarojo jų susitikimo klausimu. O jai idealiai pavyko neišsiduoti, kaip pakito josios požiūris į anksčiau brolio bei sesers bendravimą primindavusius jų santykius. Dabar matydama Vin`ą ir net apie jį galvodama jautėsi kažkaip... kitaip. Neįprastai. Tikrai nebuvo tokia nejautri, kad po to išsidūkimo (kurį dėl sukelto triukšmo vargšai Vincent kaimynai turbūt pamena net geriau už patį buto savininką bei jo viešnią) apsieitų be pašalinio poveikio, sukelto jos jausmams. Tik tą poveikį stengėsi ignoruoti ir tai pakolkas sekėsi nepriekaištingai.
Taigi, šiandiena. Bala žin kur būtų stebėjusi didįjį UFC įvykį, jei ne Vinc`o pakvietimas tą daryti jo namuose. Ir ne esmė, kad dėl čempiono titulo susikirs kaip tik jųdviejų favoritai, iš kurių - kad ir kaip apmaudu bebūtų - pergalę išplėš tik vienas; dėl ko kažkuriam, ar tai Merlowe, ar tai Boroninai, turbūt bus baisiausiai nesmagu. Pofik. Aktualiausia tai, kad sėbrai vėl drąsiai linksminsis drauge. O kai šis draugiškas pasisėdėjimas baigsis be jokių ten kūniškų suartėjimų, gal ilgainiui užsimirš ir anas vos pleišto tarp jų neįvaręs pasilinksminimas. Nepamiršusi to, ką buvo prisižadėjusi prieš jiems atsisveikinant po pasivaikščiojimo zoologijos sode, pakeliui į Vin`o namus užšoka parduotuvėn, kad paimtų alaus. Norėjosi kažkokio savo indėlio - juk bičiulis leis tikėtinai lygiavertę ir dėl to tik dar įdomesnį dvikovą žiūrėti jo namuose, ant jo sofos, prie jo televizoriaus, kremtant jo pagamintus šaltus užkandžius. Būtų viršūnė, jei jis dar ir alkoholiu pats pasirūpintų. Užrakinusi į stovėjimo aikštelę įvairuotą savo džipą, pasuka namo link, liftu pasikelia į šeštą aukštą ir netrukus jau bilsnoja į Vincent buto duris, abi nupirktas alaus pakuotes, savyje glaudžiančias po šešetą alaus butelių, perėmusi į vieną ranką.

Zoologijos sode praleistą laiką būtų sunku pamiršti. Ir ne vien tik dėl to, jog fotoaparatas liko pergrūstas nuotaikingomis nuotraukomis iš margaplunksnių paukščių narvo. Labai šauniai praleido laiką. Vargu, ar būtų šį praleidęs geriau, jeigu Jaycee kompanija nebūtų ėmusi ir nuplaukusi. Žinoma su Moreno smagu (kartais, labai ypatingomis progomis, todėl jos būdavo TIKRAI ypatingos), bet Sasha... Na ji Merlowe požiūriu visa savo charakteristika yra arčiausiai tobulos moters vidinio portreto. Dabar, sėdėdamas svetainėje ant sofos, patogiai susikėlęs kojas ant stalo apžiūrinėjo skaitmeniniu būdu užfiksuotas bei išsaugotas fotografijas. Fone skambėjo Jerry Lee Lewis „Rockabilly“ klasikinio bliuzo gabaliukas. Beprotiškai mėgo pastaro stiliaus muziką. Visai kaip ir džiazą. Nulingavęs prie nešiojamojo „Toshiba“ firmos kompiuterio, išsikrapštytą fotoaparato atminties kortelę nuskaito specialiu ir visai negudriu prietaisėliu. Ekrane atsivėrus aplankui, pilnam nuotraukų, greitai atsirenka tas, kurias ketina atsispausdinti. Pateikęs užklausą dėl nuotraukų gamybos vienoje patikintoje interneto svetainėje, palieka kompiuterį ramybėje. Palyginus ne taip jau seniai atsipratino nuo silpnos kompiuterinių žaidimų priklausomybės, pardavė savo XBOX`ą su nemaža žaidimų kolekcija ir sėmėsi stiprybės bala žino iš kur naudotis tuo pačiu laptopu tik įvairioms būtinybėms, nors anas yra užtektinai pajėgus pavežti naujausius nekonsolinius žaidimus. Iki pat vakaro, kuomet numatyta bei paskirta su Sasha vėpsoti mišrių kovos menų varžybas, nenuobodžiavo. Rūpinosi sūnumi, tvarkėsi, kelis kartus išsiruošė su Damian`u pasivaikščioti, grynu oru pakvėpuot, kitaip tariant. O vakarop sukosi virtuvėje. Juk pažadėjo užkandžių, vadinasi užkandžių bus. Neparuošė nieko blatno šiaip. Tik didžiulį indą skrudintos duonos, su majonezu bei lydytu sūriu, kantriai šaldytuve šaldė alų. Nekantriai dirsčiojo į laikrodį, kaip ir daugumos kairiarankių segimą ant dešiniojo riešo. Žinodamas, jog varžybų spoksojimas nepraeis be triukšmo bei emocijų, sūnų leido iki rytojaus vidudienio maždaug pasiimti Jaycee motinai. Nors šioji ir nemėgo Vincent`o visa esybe, pats elgėsi racionaliai ir stengėsi su moteriške palaikyti diplomatiškai korektiškus santykius. Neturėjo jokio noro kariauti su pasipūtėliais iš Moreno familijos. Ir vien tik dėl to, kad nėra konfliktiška asmenybė. Nežinia, galbūt norėdamas padaryti blaiviai Boroninai įspūdį, vyras namus ne tai, kad išsikuopė, išblizgino juos. Negalėtų pavadinti savęs pedantišku, bet šį kartą prieš draugę norėjosi, na... pasitempti. Ir visai nesvarbu, kad tai tėra nekaltas dviejų bičiulių susiėjimas.
Galų gale išgirdęs bildenimą, pajaučia laimės antplūdį, jauduliuką nevykusiai dangstydamas po „pokerio marmūze“. Neleidęs, jog Alexandrai laukimas prailgtų, labai vikriai atkrapšto duris, išsišiepdamas. Džiaugėsi matydamas merginą. Aplamai ją matydamas, o ne matydamas čia.
- Labas ir sveika atvykusi!-jeigu laimė turėtų spalvą, tai šioji ryškiausiais potėpiais veržtųsi pro visas prakiuras Merlowe kūne,-Dar kartą,-prideda, perimdamas iš merginos rankų butelius (jojo akivaizdoje nė viena dailiosios lyties atstovė neneš sunkiai ir neįsmuks pro duris, pirmiau pralindus pro jas Vincent`ui) bei palaukdamas, kol viešnia įžengs vidun. Ak, užteko su drauge įrisnoti į svetainę, kad šis kambarys pradėtų kelti galybę visokiausių asociacijų, prisiminimų. Norėdamas išsiblaškyti, nenutyla,-Kaip matai sutvarkiau čia viską, po mūsų, em...-ir bandymas išsiblaškyti nueina šuniui ant uodegos, obviously. Pradėjęs kalbėti aiškiai, rišliai baigė mikčiodamas bei pametęs jau ir taip akivaizdžios minties giją. Ant stalo, ant kurio jiedu paskutinį kartą, na... taip, stovėjo didelis indas su kepinta duona, gausiai apipilta jau minėtu padažu, stovėjo šeši rasoti „Budweiser“ alaus buteliai, glėbys skrudintų riešutų bei „Pringles“ indelių. Didžiavosi savo vaišingumu.

Draugui greitosiomis atliuoksėjus jos įsileisti, į jo šypseną taip pat atsako lūpose savaime užgimusiu smagiu šypsniu. Buvo svari priežastis, dėl kurios dabar viduje patenkinta krykštavo kaip tądien zoo sode papūgas gyvai pamatęs Damian`as, ir ta priežastis tikrai nebuvo tuoj įvyksianti „The Dentist“ vs. „Bang“ kova. Džiugią nuotaiką sužadino asmuo, su kuriuo drauge sėdės prie televizoriaus ir tūžmingais šūksmais palydės kiekvieną įspūdingesnį besigrumiančiųjų smūgį. Nepriešgyniaudama leidžia Vincent „atimti“ atsineštus gėrimus, nors ir labai aiškiai suvokia bičiulio kėslus - norą pasirodyti, kokas galantiškas jis esąs. Gerai... kartais malonu prisiminti, kad nors ir sukiojasi tarp diedų, rąstas tarp kojų jai visgi nėra išaugęs. Net jei pagal charakterį, o daugeliu atvejų ir elgseną, ji priklauso „mergų su pautais“ tipui.
- Labas, - pasisveikina stebėdama džiugią bičiulio fizionomiją. Pačios išraiška, beje, irgi buvo ne ką menkiau pozityvi. Prieš įžengdama į svetainę dar susipranta nusispardyti batus, kad prie padų prikibusiomis žemėmis neapdergtų kilimo. - Šituos reikėtų padėti į šaldytuvą, nes per pasivažinėjimą automobiliu spėjo kiek sušilti, - nurodo kalbėdama ne apie ką kitą, o apie alaus butelaičius, iš jos rankų perėjusius į sėbro. Šiltas alus, fe! Jau geriau myžalus gert, vis tiek skoniai kone giminingi. Visai tikėtina, kad to ant stalo sustatyto šešetuko jiems nepakaks, todėl verta turėti suvartojimui tinamai parengtą, tiksliau, atšaldytą dar vieną alaus porciją. Atsidūrus patalpoje, kurią paskutinį kartą matė sujauktą lyg joje būtų vykusios Maskvos „Spartak“ ir tos pačios Maskvos „Lokomotiv“ klubų fanų riaušės, stabteli iš netikėtumo. Keistas tas žmogaus protas... Turbūt giliai pasąmonės vingiuose tikėjosi, jog viskas bute bus lygiai taip pat, kaip ir tuomet, kai lankėsi čia paskutinį kartą. Merlowe prasižiojus, tvirtai sučiaupia lūpas, kažkaip nepasiduodama impulsyviai sukilusiam norui su didžia ekspresija delnu skambiai pliaukštelėti sau per kaktą. Tačiau apmaudas dėl tikru žaibu iš giedro dangaus pavirtusių pašnekovo žodžių ilgai netrunka. Net šioks toks palengvėjimas atsiranda, nors kad tokia tema anksčiau ar vėliau išpuls baiminosi labiau, nei nuo kaulrofobijos kenčiantis žmogelis bijotų atsidurti cirke. Mikliai atlyžusi, netgi nusijuokia iš staigaus Merlowe pasimetimo bei prisėda ant sofos. Ir dirsteli į stalą, vietoj visų ant jo sukrautų užkandžių regėdama tik tą medinę „pakylą“, ant kurios jiedu susijungė pirmą, bet toli gražu ne paskutinį sykį tą vakarą.
- Matau, - žvaliai pritaria, vaizduodama, jog nė kiek nesuglumo; nors iš tikrųjų tai suglumo, ir kaip reikiant, bet retsykiais tą palankiau tiesiog užmaskuoti. Trumpai akis užlaikiusi ties minėtu baldu, pagaliau žvilgsnį sugrąžina į pašnekovo veidą. Akimirką norėjosi pasakyti dar ką nors tą tema, bet akimirkos juk turi tendenciją greitai pasibaigti. Racionalus mąstymas laiku pakužda, jogei toks pašnekesys nebūtų itin jaukus ir vakaras galėtų nueiti šuniui ant uodegos. - Damian`o namie nėra? - žiū, kaip paprasta pasirodė pokalbio tematiką žaibiškai pakoreguoti. Klausimas išsprūsta visiškai natūraliai, negalvojant. Balse netgi suskamba šiokia tokia vilties gaida. Norėjo pamatyti tą vaikigalį! Dar labiau mylėti vaikus savitai vertė faktas, kad ji vargu ar kada bus motina. Dirba pavojingą, nors ir mėgstamą darbą, o jau vien dėl to kyla problemų - visų pirma, tikrai nenorėtų savo atžalos pasmerkti našlaičio daliai, o antra - visai netrokštų keliems mėnesiams dėl nėštumo pasitraukti iš būrio. Taigi. Belieka ilgesingai stebėti aplinkinius, besimėgaujančius tėvystės džiaugsmais.

Kadangi Saškos atgabentų alaus butelių nebuvo paleidęs iš glėbio nė akimirkai, puikiai jautė „šiltakraujišką“ jų „kūnų“ temperatūrą, draugės sakinukas su pavedimu bonkelas grūsti šaldytuvan susilygiagretina su vyro suvokimu būtent tą ir padaryti.
- Būtent tuo ir ketinau užsiimti, geras ką?-nepajėgia atsispirti pagundai pademonstruoti, jog judviejų draugystė, grindžiama bendrų interesų gausybės, kartais nustebina kone telepatiškų akimirkų fenomeno apraiška. Žinoma visai greitai pamiršta kur ketino eiti, ką atverti, ką kur įdėti, ką užverti ir sugrįžti atgalios į svetainę. Paprastai Merlowe mintys nesišaknydavo, o dabar, atrasdamas save Boroninos kompanijoje tegalėjo galvoti apie Boroniną: kaip jam gera ją matyti, į ją žiūrėti... WTF. Matėsi, jog esti mažumėlę nutolęs, tad priedo nūnai nusipurto, it priverstinai vaduodamasis nuo prieštaringų minčių. Kūniškos artumos stygių kompensuodamas santykiavimu su tais pačiais alaus buteliais, sukrenta ant sofos, įtartinai pasirinkdamas ne tokią jau mažą distanciją nuo draugės. Tik dabar supranta, jog kviestis merginą ČIA buvo labai prasta idėja. Kad ir kur beužmestų akį, įsiterpdavo atminties bei vaizduotės duetas. Užkabina žvilgsniu stalą, mato kaip jiedu su Sasha ant jo prievartaujasi, pastebi raštuoto pledo, antai kurio dabar sėdi patiesto ant sofos skiautę – regi juodu besimėgaujančius vienas kito kūnų šiluma bei besiilsinčius po veiklos, maloniausiu būdu deginančios kalorijas. Vėl nusipurto! Norėjosi pulti prie Saškos ir iš dėkingumo šiai rankas išbučiuoti, kai draugė kardinaliai pakeičia temą, pasidomėdama apie Damian`ą bei tokiu būdu nukreipdama vyro mintis į sūnelį ir tik jį. Nors tamsios vyro akys buvo nukreiptos į priekį, matė tą dailų Leo veiduką, džiuginantį Merlowe labiau, nei Nintendo Sixty-FOOOOOOOOOOUR berniuką Nintendo Sixty-FOOOOOOOOOOUR.
- Nėra. Žinojau, jog labai triukšmausim, todėl jo rūpybą iki rytojaus vidudienio pervedžiau Jaycee motinai,-paaiškina, su nedidele, veik nepastebima apmaudo gaidele balse. Kad jiedu su mergina galėtų pilnavertiškai pasimėgauti įspūdinga, tuo abejoti net negalima, kova, perleido sūnų tos raganos globon. Va tai tau,-Žinai, aš čia pagalvojau...-taria, akivaizdžiai surimtėjęs, dar matomiau sugalvojęs pasisakyti visiškai šviežiai iškeltu klausimu,-Kadangi Damian`as gyvena su Jaycee, ši parodė man didelę malonę ir leido išrinkti sūnui krikštatėvius,-keista, jog su savo buvusiąja taip lengvai pastara tema susišnekėjo, nutarę, jog Leo skiepys katalikišką tikėjimą, nors Vincent`o tėvai, ypač motina, rėkė ugdyti judėjų konfesiją. Merlowe tėvas vokietis, todėl yra gerokai atlaidesnis sūnui už šio „bedieviškumą“,-Norėčiau, kad būtum jo krikšto mama. Sutinki?-vypteli, net neabejodamas, jog mergina neatsisakys. Juk tai garbė! Ir, žinoma, nemaža atsakomybė,-Vargu ar rasčiau geresnę kandidatę. Masčiau apie Angelą Merkel, bet ji neatsakė į mano skambučius,-sukikena, sumojęs „paprikolint“,-Ai tiesa!- nestipriai pokšteli pirštų galiukais per kaktą,-Alus,-pro šypseną išlemena, prisiminęs gėrimus, kuriuos būtina atšaldyti, jeigu tau yra skirtumas ar nori skaniai „putokšlio“ atsigerti ar ne taip jau ir skaniai. Pakilęs ant kojų, labai greitai grįžta mintimis prie to, kas kurį metą sėkmingai buvo nustelbta kitokios mastymo vyksmo raidos. Nieko negalėjo su savimi padaryti. Greitai išsiblaško, pasijaučia negrabus, nerangus, susijaudinęs... Nereikėjo to daryti, nes... Nelabai žiūrėjo po kojomis. Basos pėdos užkliūna už spintelės kampo ir Vincent`as išsiverčia ant žemės su visais alaus buteliais. Tiksliau, užgriūna ant jų. Visu svoriu. Visų pirmiausia tai stipriai susitrenkia mažylį kojos pirštą. Visų antra – smarkiai drimba ant žemės. Visų trečia – šukėmis virtę buteliai, negailestingai prarėžia Merlowe ranką keliose vietose, kraujas laša visur,-Man viskas gerai, viskas gerai!-sušunka perdėm pozityviai, mėgindamas stotis,-Šūdas,-šnypšteli,- Žiūrėk ką padariau tavo alui,-rūškanai atsidūsta, įgijęs daugmaž tiesią kūno padėtį, pergyvendamas dėl Boroninos lauknešėlio, o ne kraupaus vaizdelio įvykio vietoje ir dar kraupesnio rankose. Sumautas šildymo sezonas. Jeigu ne jis, nebūtų užsitempęs trumparankovės maikės, todėl tikrai mažiau nukentėjęs.

Tikrai pastebi, kad Vincent įsitaiso per tokį nuotolį, lyg tarp savęs bei merginos ketintų pasodinti dar pusę būrio narių. Noro išlaikyti tokio atstumo priežastys - ne paslaptis. Juk negalėjo tikėtis, jog viskas tarp jų iš karto bus po senovei. Darėsi taip nejauku, kad įtampą kone ranka užčiupti buvo galima. Ir pačiu laiku pasigirsta žodžiai, išsklaidantys visą kambaryje tvyrantį niaurumą!
- Taip... aišku... būtinai, sutinku, - išmikčioja ketvertą bemaž tos pačios reikšmės žodžių, mėgindama išlikti kieta ir nepradėti cypauti iš laimės. Pasiūlymas įgyti kažkokį ryšį su Damian`u neišpasakytai nudžiugina. Vargu, ar turės galimybę vaiką matyti bent per pus tiek dažnai, kiek Vin`as, nes šiaip ar taip sūnus gyvena ne su juo, bet vis tiek. Bus jo krikštamotė. Čia gi vos ne giminystės ryšys.
- Įjungsiu televizorių, - pasišauna draugui pakilus ant kojų. Iki dvikovos buvo likę ne tiek jau daug laiko... Nors nusičiupti pultelį ir šį kiek pamaigius aptikti reikiamą kanalą paskatino tikrai ne baiminimasis, jog, neduok die, praleis įžangines komentatoriaus šnekas. Norėjosi kažin kokio garsinio fono, kuris sumenkintų tą nejaukimą, jau spėtą pajusti ir Sashos. Jautriais nervais niekuomet nesiskundė, bet vos neišdrebia plastmasinio pultelio iš rankos kai pasigirsta dūžtančio stiklo bei ne mažiau kaip devyniasdešimt kilogramų sveriančio kūno sandūros su grindimis garsai. Instinktyviai stryktelėjusi ant užpakalinių galūnių, prie Vinc`o atsiduria greičiau, nei spėja iki galo susivokti, kas jam atsitiko. - Velniop tą alų... tu kraujuoji, - trumpu sakiniu nurodo, ką šioje situacijoje laiko prioritetu. Iš tikrųjų, mažiausiai dabar rūpinosi dėl sukultų butelių. Sučiupusi bičiulį už riešo, tįsteli jo leteną link savęs, skvarbiu žvilgsniu tyrinėdama subraižytą odą bei ieškodama galimai užsilikusių smulkių šukelių. Ir tuo pat metu stengdamasi... nesusižvengti. Taip, taip, labai žiauru juoktis iš tokių „nelaimių“. Todėl ir mėgino išlaikyti akmeninę išraišką, nė neįsivaizduodama kaip komiškai dėl tų pastangų atrodo pati. - Geriau nusivilk šitą, - vėl prabyla tik galutinai suvaldžiusi poreikį paprunkštauti. Šnekėdama nestipriai pešteli alumi permirkusio viršutiniojo kompaniono drabužio kraštelį. Stypsoti su šlapiais, prie kūno limpančiais rūbais gi nėra malonumas. Niekaip negalėjo atsiminti, ar po paskutinio jos pabuvojimo šiuose „apartamentuose“ jiedu turėjo bent menkutį fizinį sąlytį, o dabar štai kuo natūraliausiai išpuolė padėtis, kurioje tenka ne tik „grabalioti“ Merlowe, bet dar ir paliepti šiam apsinuoginti iki pusės. Tik ištarusi anuos žodžius suprato, kaip trikdančiai jie galėjo nuskambėti. Metusi skubų žvilgsnį į „nukentėjusiojo“ veidą, vėl susikoncentruoja ties „apgadinta“ jo galūne.
- Kur laikai vaistinėlę? - nestojantis, stiprokas kraujo plūdimas sužadina menkutį nerimą. Bet pirmiausia puola ne dėžės su vaistais ieškoti, o įsikibusi Vinc`ui į delną nutįsia šį virtuvėn. Sparčiai suieškojusi „bliūdelį“, įpila į jį drungno vandens iš arbatinuko. Tačiau laiku prisiminusi esmines pirmosios pagalbos teikimo taisykles, trumpam pasišalina iš patalpos, nuskuba į vonios kambarį bei kruopščiai nusimazgoja rankutes. Pakeliui atgal dar nusičiumpa ir iš pažiūros visiškai švarų rankšluostį. Parkeliavusi pas minutėlei vieną paliktą sėbrą, atsineštą rankšluostį suvilgo jau prieš tai dubenin šliūkštelėtame vandenyje, prisiartina prie kompaniono ir ima atsargiai „mazgoti“ apdraskytą jojo odą. Siekė tik panaikinti nematomus jau apdžiūti spėjusio alkoholio, į kurį kolega taip nesėkmingai įvirto, pėdsakus. Sodriai raudoną skystimą, nesiliaujantį plonomis srovelėmis veržtis laukan pro žaizdeles, reikėjo sustabdyti, tad netrukus atsitraukia bei žengteli link šaldytuvo. Iš šaldymo kameros išžvejojusi saują dirbtinio „sniegučio“, priglaudžia jį prie didžiausių įdrėskimų ant Vin`o rankos. Vargu ar gausybė smulkių ledo gabalėlių nenubyrėdami išsilaikytų ten, kur jų labiausiai reikia, todėl delno neatitraukia. Iki šio momento veikė greitai ir be ilgų pamąstymų. Tačiau dabar, kai teko kelias minutes laukti pakol silpnas kraujavimas sustos ir bus galima imtis dar kažko, norom nenorom gauna priimti nepageidaujamų minčių srautą. Kilstelėjusi smakrą, sugauna draugo akis ir kone liaujasi kvėpavusi. Jis taip arti... Juto, kaip kažkas pradeda šėlti krūtinėje. Privalėjo kažką sakyti, antraip būtinai iškrės kokią nesąmonę, vėl nustumsiančią jųdviejų santykius prie „sarmata vienas kitam į akis pažiūrėt“ lygio. Deja... Galvoje lyg tyčia sušvilpauja vėjai, o liežuvis nepajudinamai sustingsta burnoje.

Lauktos kovos palaimingai džiaugsmingas vėpsojimas kažkaip nukrenta į antrąjį planą. Gal taip ir turėtų būti, kai apsikvailini visu gražumu prieš merginą, draugę. Buvo gėda, oi kaip gėda. Nepadeda ir Boronin`os reakcija, pasižymėjusi prajukimo stadija. Susinepatoginęs net pats išleidžia vieną kitą nervingą pasikikenimą. Nespėjo apžiūrėti rankos, įvertinti prisidarytos žalos, nes viskas apie ką galėjo galvoti, tai troškimas išsiskaidyt į molekules. Nors, dėl kita ko, primetė nūnai, jog tas vaizdas, kaip užkliuvo, išsivertė buvo fakin hilarious! Tik bėda, kad taip nesijautė. Ne, ne, ne. Potyriai giliai emociniai, ne fiziniai. Kaip ir kiekvienas vyras laisvai pernešdavo maudimą, sutrenkimus, įbrėžimus, žaizdeles, raumenų patempimus, bet užsikrėtęs kokia virusine zaraza, karšdamas nuo temperatūros, užkilusios virš keturiasdešimties laipsnių gulėdavo paslikas ir norėdavo, kad jo gailėtųsi bei aplink jį apšokinėtų visas pasaulis. Mažai trūko, kad Vincent`o veido spalvinė gama įgytų analogišką negausiai iš žaizdelių plūstančių kraujotakos sistemos skysčių. Natūraliai įkvėptas vyriško ego, bando primesti kietą vyruką, todėl nutaiso įtikinamai, tvirtai orią fizionomiją.
- Didelio čia daikto...-sumekena. It timptelėtas virvele dirsteli į subrokuotą galūnę. Kraujasssssss. Giliai įkvepia, manydamas, jog tai padės jaustis mažiau... pasišlykštėjusiu. Tik, kad va, nosis sugaudo stiprų rūdžių dvoką ir to pilnai užtenka, kad vyras šiek tiek susvirduliuotų jausdamas, kaip akimirką aptemsta akyse. Keista. Nežinojo, jog bijo kraujo! Juolab gyvenime yra ne kartą tvarstęs paslaugiai svetimam žaizdotus pirštus, kelius. Veikiausiai kraupiai jam atrodo tik iš jo paties ištekėjęs kraujas. Lyg tarp kitko atmena momentą iš „profkės“, kai ūmiai pakilus kraujospūdžiui apsipylė raudoniu iš nosies pamokoje, o kai buvo pasiųstas pas vietinę seselę, apsivožė nualpęs kažkur prie užsienio kalbos kabineto durų, prieš tai leidęs sau pasigėrėti rankomis, kuriomis stengėsi uždangstyti kruviną nosį,-Nusivilkt ką?-atrodė, it būtų totaliai „išėjęs“, bet taip ir buvo. Galvojo apie milijonus dalykų, kad tik nereiktų mastyti apie netikėtai prabudinusią, seniai užmirštą Merlowe minifobiją. Iš tiesų tai jau kurį metą nelabai kreipė dėmesį į visą šią esamojo laiko juostą. Privertęs save protauti, susiimti, antraip išduos savo silpnybes, o tai taip nevyriška, susivokia ką konkrečiai kabina Saškos įsakas,-Aaa,-pratęsia balsę maniera žmogaus, ką tik suvokusio ko iš jo norima ar panašiai. Net pamiršęs, jog ranka sužalota, nusimeta marškinėlius be jokių įpjovų sąlyčio su medžiaga vengimo, lyg būtų įtakojamas visiškai įprastinių aplinkybių. Dėl to maikonas netrunka apsikraujuoti nelyginant mergina pirmosiomis mėnesinių dienomis. Ir dar sumanė tuos pasigrožėti. Velnias. Vėl susvirduliavęs pasidžiaugia, jog draugės buvo nutemptas arti sofos, į kurią stipriai pasiremia nepasaugodamas žaizdotos rankos. Pirmą kartą rimčiau suskausta.
- Vaistinėlė, vaistinėlė...-„pasimonologina“, stebėdamasis ant kiek nebeveikia smegeninė. Na žinoma, kur jau veiks, kai užsimerkęs regi tik kraujo upes, prisirpusius Tampaksus ir Kruvinąsias Meri,-Turėtų būti vonioje, spintelėje, nežinau net,-pasidalinęs spėlionėmis, maloniai teikiasi pabūti Boroninos nutemptu į virtuvę. Bet prieš tai pasigriebė butelį alaus, nes jam dabar jo REIKĖJO. Atsiminęs, kad prieš Aleksandrą bimbinėja be marškinėlių, įtraukia pilvą, įtempia raumenis, pakedena plunksnas žodžiu. Kaip čia dabar jis bus sukniubęs ir sukritęs prieš merginą. Įsitaisęs ant vienos iš kėdžių, seka akimis kiekvieną draugės judesį. Nors ir buvo kiek išbalęs, mina išlieka veik perspaustai, todėl nevykusiai „didvyriška“. Kol netikėtai „slaugės“ amplua atsivertusi Sasha sulakstė iki vonios kambario, spėjo prasidaryti alų ir šio nemažai įkalti. Salyklu ir apyniais pašviežintas skrandžio turinys kažkaip grąžina vyrui dalelę, mikropointą moralinio gyvybingumo.
- Kodėl mane taip popini?-užklausia, bet toli gražu ne priekaištingu tonu, o tokiu cypiu, funneh. Juolab buvo gana stipriai susižavėjęs nuoseklia Boroninos veiksmų eiga. Tikrai imtų šią su savimi į žvalgybą,-Užtektų tik aptept zelionka ir apklijuot pleistriukais,-pasidalina auksinėmis idėjomis, trūktelėdamas butelio kaklelį link lūpų.