Stephen butas

Vieną labai vėlyvą vakarą, po savo vadinamosios "darbo dienos" leisgyvė ir šiek tiek apsvaigus parsivilko šiaip ne taip iki savo buto durų, ruošdamasi jas rakinti ir kuo greičiau atsidurti lovoje nė nepamainius savo šokiruojančių, jau iš tolo šaukiančių apie profesijos krypti drabužėlių, su kuriais visgi jautės geriau nei milžiniškosioses korporacijose dirbantys besieliai žmogėnai su pilkais kostiumais. Iš šiltos striukės kišenės ištraukus raktus, šiuos kurį laiką nesėkmingai bando sugrūsti į jiems paskirtą skylutę (;DD), bet po poros nesėkmingų bandymų savo tikslą įvykdo. Pasukus porą kartų raktą pagal laikrodžio rodyklę, kai supranta, kad šis užstrigo ir nė neketina leisti įeiti į jos urvą. Puolus pirmai į neviltį, porą kartų trinkteli kakta į medienos beveik bevertį gabalą, tada sekus isterijai nusiima kuprinėlę nuo pečių, pradėdama nepaprastai aukštų "kablų" kulnu spardyti duris, po ko seka ir keletas bandymų šias išlaužti peties pagalba, bet ir tas nebūna vykęs. Sukėlus nemažai triukšmo, bet ir svarbiausia neatkreipus niekeno dėmesio, nusprendžia pradėti baladotis į pirmas pasitaikiusias duris. Numanė, kad čia gyvena nemažai storžievių, tad nusiteikia prašyt pagalbos siūlydama mainus. Nusimetus striukę, šią mesteli priešais savo būsto duris. Pašiausus plaukus, praeina pro trejas duris, galiausiai ties vienomis sustodama ir pradėda į jas daužyt kumščiais ir vos ne balsu maldaudama atidaryt.

Vieną vakarą grįždamas namo po sekinančios darbo dienos nieko daugiau nebenorėdamas tik griūt ant sofos su alaus buteliu ir televizoriaus pultu imt maigyt kanalus kol atras reikiamas krepšinio varžybas dėl kurių spėjo susilažinti su vienu iš bendradarbiu kaip įmanydamas lekia namo kol iš kažkur neišlenda kelių policija imdama būtinai jam mojuot priešais mašiną kad būtent jis stotu. Kadangi dar vienos bėdos prie viso sąrašo dar daugiau nesinorėjo ir paklusniai sustojęs atlieka visas apvestas užduotis dar net atidarydamas savo mašinos bagažinės dangtį parodydamas kaip tvarkingai jis moka tvarkyti savo reikalus, kad net dėmės ten nėra. Pasitenkinęs bauda už greičio viršijimą nes tie niekaip nesugebėjo suprasti kaip galima vėluoti namo dėl tokio dalyko kaip varžybos dar labiau nepatenkintas grįžta namo ir vos ižengęs į butą numeta savo reikmenis ant fotelio pats dar pasiimdamas butelį alaus iš šaldytuvo dėl ko jį ir teturėjo ir sudribti ant sofos kai triukšmas koridoriui ima artėti link jo buto o galų gale ir atsiduria už jo durų imant jas trankyti ir rėkti lyg skandinamai katei. Pagalvojęs, kad ten tik dar vienas nesveikas narkomanas ieškosi prieglobsčio pabando viską nuignoruoti dar vildamasis kad bus pasišalinta prie kitų durų, bet kai prisimena, kad gyvena pačiam koridoriaus gale garsiai nusikeikia, nes daugiau pas ką eiti nėra kur. Pakilęs iš vietos pastato vos nugertą butelį ant stalo keliais žingsniais atsidurdamas prie paradinių durų šias greitai atidaro iškart kiek patraukdamas galvą atgal kad negautu pats iš kumščio suimdamas už merginos riešo ir jį nuleisdamas.
- ko?- būdamas visai ne nuotaikoj kad dabar galėtu megzti pokalbį mažybine kalba pradeda iškart prie reikalo užmesdamas akis ir į merginos drabužėlius kol galvoje atgamina kad yra ją matęs keletą kartų einančia į netoliese esantį butą.

Pradėjus trankyt duris jau automatiškai ir žiūrėt į visai kitą pusę nei jai derėtų, net nebeišgirsta, kai būna jai atidaromos durys, bet tikrai pajaučia vaikino pirštus ant savo riešo suskubdama atitraukti savo letenėlę toliau. Į šio kreipimasi atsakius kol kas tik šypsena, sugestikuliuoja į savo durų pusę, lyg trumpam būtų praradus kalbos dovaną. Papurčius savo šviesias garbanas, atsikrenkščia.
- Grįžau iš darbo ir bandžiau atsirakinti duris, bet paaiškėjo, kad jos užstrigo, - kalbėjo neužsikirsdama, kartu išsitiesdama bei atskleisdama visus privalumus viršuj pusiaujo, kuriuos labai varganai dengė apsitampę, specialiai iškarpyti marškinėliai. - Man tikrai praverstų vyriška jėga, - prikandus lūpą, pervedė per Stephen neuždengtą rūbais ranką, - ir tikrai neliksiu skolinga, jei man padėtum.
Šiam davus sutikimą, timpteli jį už galūnės nusitempdama staigiai į kolidorių bei netrukdama privesti prie jai priklausančių durų. Norėjos kuo greičiau įsiraut į savo būstą, tad ir kainą bei pasekmės nebuvo tie veiksniai, kurie verstų merginą dar kažką pergalvoti. Žinoma, tikėjos, kad šios bus atidarytos padarant kuo mažiau žalos, nes net ir pats mažiausias Kvinso pyplis supranta, šiukštu negalima palikti pravirų durų. Išvis, čia vadovaujamasi dažnai posakiu skęstančiųjų gelbėjimas jų pačių reikalas.