Frankie butas.

Paprastas,be jokių pribombasų ar nereikalingų dekoracijų,tačiau gan erdvus.

Morrigan patikinus,jog ir pati nėra tradicinių mėsos/žuvies patiekalų mėgėja,lengviau atsidūsta,suvokęs,jog neteks kankintis viename iš daugelio populiarių kiniečių restoranų. Draugės minčiai apie veganišką sušį pasirodžius išties viliojančiai,pasiremia alkūne į stalą ir automatiškai pasineria į gilius apmąstymus,bandydamas prisiminti,kur randasi bent vienas tokį maistą teikiantis restoranas.
Tikriausiai šitaip būtų svarstęs ilgą laiko tarpą,jei ne Audrey pritarimas išdėstytam pasiūlymui apsilankyti jo buveinėje. Šitokia žinia ne tik pamalonino jį patį,bet ir gerokai palengvino pastangas išrinkti vietą susitikimo pratęsimui,kurio niekaip nenorėjo užbaigti. Netrukus pašnekovės ištartą repliką dėl nunuodijimo palydi nežymiu krizenimu ir suskumba pridurti.
- Negaliu nieko pažadėti – gūžteli pečiais ir išpaišo šypsnį veide,parodydamas,jog nė kiek nepyksta dėl Audrey ištartų žodžių,už kurių slypėjo akivaizdi tiesa.
Norėdamas kuo greičiau išsinešdinti iš žmonėmis spėjusio prisipildyti Starbucks‘o,iš galinės kelnių kišenės išsitraukia piniginę ir ją pravėręs,išima porą kupiūrų bei sumoka už abiejų užsakytus gėrimus,šiuo gestu lyg ir parodydamas,jog pats laikas persikelti į mažiau triūkšmingą vietą.
- Galime judėti – konstatuoja faktą,kurį palydi plačia šypsena. Atsikėlęs nuo minkštos kavinės kėdės,sugrąžina piniginę į jai paskirtą vietą džinsų kišenėje ir nekantraudamas laukia,pokol susiruoš ir Audrey.
- Tik turiu tave įspėti – iškelia rodomąjį pirštą viršun ir kelis kartus juo pamoja ore,šitaip bandydamas sekančiam sakiniui suteikti daugiau svarbos ir atkreipti į jį išskirtinį dėmesį.
- Namuose laikau daugiau gyvų padarėlių negu zoologijos sode – sukrizenęs,suneria rankas ant krūtinės ir įsispokso į pašnekovę,lyg ir tikėdamasis kokios nors reakcijos į savo teiginį.
Prieš išeidamas iš kavinės,nuodugniai apsvarsto nusigavimą iki užsibrėžtos vietos ir savo logiškai sudeliotiomis mintimis pasidalina su drauge. - Siūlau vykti mano automobiliu,o taviškę transporto priemonę pasirūpinsime rytoj ryte – liežuvio krašteliu sudrėkinęs lūpas,tęsia savo monologą. - Prižadu,kad nieko jai nenutiks – išskėčia rankas į šonus ir nutaiso rimtą veido išraišką,savo ištartiems žodžiams suteikdamas patikimumo. Galop įtikinęs merginą,kad neverta pernelyg rūpintis automobiliu,švelniai paėma Audrey už rankos,ir kartu nupėdina link netoli kavinės pastatyto Audi A8. Įsėdęs vidun,palaukia pokol tą patį padarys Morrigan,o tada įkišęs raktelius į jiems skirtą vietą,užveda variklį bei atlieka kitus komplikuotus veiksmus,priverčiančius automobilį pajudėti.
Pakeliui į Manheteno daugiabutį nesišvaistė žodžiais ne todėl,kad neturėjo ką pasakyti,o atvirkščiai – nežinojo nuo ko pradėti,dėl to nusprendė iš pradžių sudelioti savo minčių srautą į logiškus teiginius,ir tik tada paversti juos garsiniais atitikmenimis.
Kai abudu pagaliau atsiduria prie reikiamo pastato,Frank‘as užgesina variklį ir žvilgteli pro šoninį langą,norėdamas įsitikinti,jog nenuklydo,o tada atsisukęs į Morrigan,prabyla.
- Vualia – išskėčia rankas į šonus ir nutaiso savimi patenkintą veido išraišką,lyg magas,ką tik atlikęs įspūdingą triuką. – Welcome to my crib – sukikena ir,netrukus,nieko nelaukdamas pasišalina iš transporto priemonės,kurią užrakina ir visaip kitaip apsaugo nuo įkyrėjusių vagišių.
Pakeliui į savo butą,nepaleidžia Audrey rankos,lyg norėdamas būti tikras,jog ši staiga nepakeis savo nuomonės ir nepradings iš jo akiračio. Atsidūrę pastato viduje,nesunkiai randa pirmame aukšte esantį Iero butą. Trumpam paleidęs draugės ranką,apsičiupinėja džemperį,ieškodamas raktų,kuriuos aptinka po kelių akimirkų trūkusios paieškos. Atlikęs įprastą procedūrą – raktų įkišimą ir pasukinėjimą raktų skylutėje – praveria duris,kurias užtrenkia vos tik praleidęs Audrey vidun ir pats atsidūręs prieškambary. – Jauskis kaip namie – ištaria tipine tapusią frazę ir sukikena,rankos mostelėjimu parodydamas,jog draugė praeitų į svečių kambarį,kurį jau nuo senokai buvo okupavęs būrys šeimininko išsiilgusių šuniukų.

Dienai bėgant geriau nei galėjo tikėtis, nes visgi mažas miego kiekis automatiškai nuteikė sunkiam organizmo produktyvumui, neslepia ją apėmusių emocijų, veide demonstruodama tą pačią, nors ir ne didelę, bet visapusiškai nuoširdžią, baltutėlius dantis kiek slepiančią šypseną. Minutėms bėgant, o fone besigirdint maloniam draugo balsui, spėja ne tik suvokti, jog Frank‘o nežmoniškai išsiilgo, bet ir klausti savęs, kaip šitiek laiko galėjo pragyventi be jo draugijos. Atgimę prisiminimai apie senus laikus, kai ir pati Aud tebuvo margaplaukė, pasišiaušusi paauglė, besitampanti su įvairių, bent kiek žymesnių grupių nariais, privertė susimąstyti ir apie tai, ką tuo metu galvojo ir apie Iero. Apmąstymus pertraukus vyro gestui, kuris akivaizdžiai išreiškė šio norą šalintis iš šios vietos, atkunta, apsidairydama aplink, bei kiek nustebdama, jog nė nepastebėjo kaip į Starbucks‘ą priplaukė šitiek žmonių. Matyt buvo taip įsijautusi į judviejų pokalbį, kad likęs pasaulis tiesiog išnyko iš Morrigan jutimo lauko.
Ketino krapštytis dolerius iš piniginės, bet laiku pastebi, kad draugas nusprendė sutaupyti bėdos šiai, nes tas pats, pinigus nuo palaido būvio saugantis maišelis skendėjo kažkur rankinės gilumoje, o norint jį iškrapštyti tektų dar kuris laikas pasikankinti. Tad tiesiog pavarto akimis, vaizduodama, jog Frank‘ui tikrai nereikėjo šitaip elgtis, žinoma, slėpdama ir visokeriopą padėką. Žvilgsnį vėliau nukreipusi kiek kitur, tiksliau į savo telefoną, kurį skrupulingai paslepia toje pačioje „tašėje“, netrukus vėl atkreipia dėmesį į pašnekovą, vos tik pasigirsta šio balsas. Į jo išsakytą teiginį atsako lengvu, Aud įprastu kikenimu, o vėliau ir galvoje automatiškai atsiradusia mintimi, kuri vienaip ar kitaip derėjo prie bendro pokalbio konteksto.
- Man patinka gyvūnėliai. – dar kartą nusijuokusi, apsidairo, pasitikrindama ar nieko netyčia nepaliko. – Viena iš priežasčių kodėl jų nevalgau, ha. – nuoširdžiai nusišypsojusi, mirktelėja, įsitikindama jog tikrai nieko nepražioplino ir viskas, ką į kavinę atsigabeno iš ten ir išeis.
Pakilusi iš vietos, pajuda išėjimo link, visą tą laiką bandydama nusiteikti lauke jos tykančio tiesiog kandžiai šalto oro, kurio mergina šitaip nekentė. Vos palikus apšildytą patalpą, kurioje būtų pasilikusi dar ilgą laiką, lyg duše, kaupdama drąsą atsisakyti šilumos teikiamo malonumo. Sugebėjusi persilaužti per save ir šiaip ne taip priprasti prie dešimt laipsnių virš nulio tesiekiančio oro, bei keturių metrų vėjo, kaipmat susiduria su dilema, apie kurią netrukus prašneka ir pats Frank‘as. Draugo išsakytai idėjai iššaukus tik susiraukimą Audrey veide, nusiteikia smarkiai paprieštarauti pasiūlymui, kurio viena iš pagrindinių minčių būtų ne kas kitas, kaip naujojo, merginos numylėto automobilio palikimas viduryje Niujorko. Jau ketino atkirsti, bet vėl nuaidėjus pašnekovo balsui, padaro pauzę, galvodama atsakymą į jo įtikinėjimus.
- Na gerai, gerai. – vos įžvelgiamai palinguoja galva, palaimindama sprendimą palikti rožinės spalvos transporto priemonę, kuriai grėsė Niujorko chuliganų smurtas, bet kadangi Iero prisiėmė visą atsakomybę sau, daugiau nebesišakoja. – Bet jei kas nors jai atsitiks, nudirsiu tau odą ir nešiosiu kaip paltą! – su kreiva šypsena puošiančią veidą prideda, žinoma, juokaudama.
Vos tik įsėda į bičiulio automobilį, suskuba prisisegti diržą ir atlikti visas kitas įsipatoginimo prievoles, nes vienu atveju ar kitu, Aud buvo linkusi saugoti savo subinaitę. Kelionės metu, tiesiog spoksojo per langą, nes suprato, kad savo tauškimu tiesiog blaškys automobilio vairavimu užsiemusį draugą, kuris dabar nešė atsakomybę už jų abiejų kailius. Be to, netrukus surado sau puikios veiklos – atsakė į didžiąją dalį jai siųstų, svarbių žinučių, kurias paprastai stengdavosi ignoruoti iki kiek įmanoma vėlesnio laiko. „Ekskursijai“ neprailgus, nė nepajunta kaip atsiduria vietoje, prie daugiabučio, kurio rajone ir pačiai teko gyventi dar prieš įsigyjant „gumiką“. Nuostabai greit nuslūgus, išsiropščia lauk iš mašinos, apsidairydama, šįkart aprėpdama daug daugiau vizualinės erdvės nei galėjo pro automobilio langą.
Frankie įsikabinus į jos letenėlę, nė kiek nesipriešina, anaiptol, priima šį draugo gestą su šilta, patenkinta šypsena. Žygiui iki konkrečios Iero gyvenamosios vietos trukus kiek trumpiau, nei ji tikėjosi, suskuba išreikšti savo nuostabą žodžiais.
-Nemaniau, kad gyveni tiesiog... pirmame aukšte. – žvilgsniu nagrinėdama laiptinės vidų, sumurma taip, lyg nebūtų susikoncentravusi į savo kalbą, o jos mintis skraidytų kažkur kitur. – Na supranti.. – rankos gestu bando „surišti“ žodžius, bet mėginimui patyrus fiasko, tiesiog nuleidžia rankas, atsisakydama minties ką nors toliau dėstyti ir pasilieka sau teisė tiesiog tylėti.
Vos patenka į vidų, negaišta laiko ir apžiūri atsivėrusią erdvę, kurioje, kaip buvo galima suprasti, gyveno pats šeimininkas ir jo auginami gyvuliukai. Tikėdamasi pastarųjų antpuolio dar kartą nustemba, kai akiratyje nepamato nei vieno gauruoto padarėlio, apie kurį prieš tai minėjo pats Iero. Pasisukusi į pastarąjį išklauso jo žodžių, žinoma įsidėdama į galvą jo žodžius, kuriuos vėliau gali panaudoti savo nedoriems tikslams. Nusivilkusi nuo šalto oro apsaugantį paltą, pakabina šį ant čia pat buvusios pakabos ir ilgiau nelaukusi praeina į vidų, kur ir nurodė teisėtas buto savininkas. Ir tik dabar susiduria su antraisiais gyventojais, kurie kaipmat pastebi „įsibrovėlę“.
- Eeeep. – sumurmėjusi, sudeda rankas ant veido nežinodama nė kaip reaguoti į ją apspitusi būrį šunelių. Sukikenusi galiausiai įsidrąsina šiuo paglostyti, tad pritūpusi „pamaigo“ keletą jų, žinoma, skleisdama visokiausius susižavėjimo kupinus garsus. Galiausiai atsidžiaugusi mielais padarėliai, išsitiesia, pasisukdama į draugą. – Jie tokie mieli. – suformavusi saulytės tipo veidelį, pajuda link pašnekovo, kai aukštuose batuose „įkalintos“ kojos susipina ir neišlaikiusi lygsvaro tiesiog nuvirsta ant, dėkui die, čia pat stovėjusios sofos. Žinoma, prieš tai, instinkto dėka dar spėja sugriebti už Iero rankos, sėkmingai nusitempdama jį kartu su savimi. Staiga pasigirdusią skardaus juoko bangą palydi mataruojančios kojos ir nemažiau nei pati situacija komiška veido išraiška. Tik dabar pajutusi, kaip arti jos guli Frank‘as, pramerkia akis, prieš save išvysdama jo veidą. Kelias sekundes tiesiog žvelgia į jo vyzdžius, su didele šypsena veide, kai pasidavusi impulsyviam būdui padaro pirmą į galvą šovusį dalyką – įsisiurbia į vyro lūpas, negailėdama nei noro, nei pastangų lūpų kontaktą padaryti kiek įmanoma aistringesnį. Praėjus kelioms akimirkoms atsiplėšia, prikasdama lūpą ir taip suteikdama veido išraiškai prasikaltusios mergaitės įvaizdį. Visgi šypsnis veide išlieka, o žvilgsnis virsta gudriu, veik viliojančiu, bet tuo pačiu ir klausiamuoju. Magėjo išvysti vyro reakcija po šitokio netikėto įvykio. Vieną dalyką ji jau žinojo – tokio savo ėjimo nė kiek nesigailėjo ir mielai tai pakartotų ne vieną ir ne kelis kartus.

Vis dar trypčiodamas prie durų ir bandydamas atrakinti spyną,pro ausis nepraleidžia Audrey mestos replikos apie pasirinktą gyvenamąją vietą,todėl nežymiai šypteli,puikiai suvokdamas,kad Morrigan žymiai patogiau jaustųsi kokiame 5 žvaigždučių viešbutyje negu jo paties neskoningai dekoruotoje buveinėje.
-Esu praktiškas žmogus – vis dar išlaikydamas šypsnį veide,praveria duris ir pasisuka į pašnekovę,skubėdamas paaiškinti savo išsakytą teiginį bei paberti keletą svarių argumentų. – Žinau,kad prisiliuobęs galiu užlipti tik į pirmąjį aukštą – konstatuoja faktą ir gužtelėjęs pečiais praleidžia draugę vidun,pats,tuo tarpu,pasirūpindamas namų saugumu,uždaro bei užrakina paskui save duris. Atlikdamas šiuos įprastus veiksmus,neužsičiaupia nė akimirkai,inirtingai bandydamas išaiškinti,kodėl pasirinko būtent šį butą. – Todėl supratau,kad jeigu ryte po išgertuvių noriu atsibusti savo lovoje,privalau susiveikti pastogę iki kurios sugebėčiau nuropoti – tyliai sukikena,o Audrey pasišalinus į nurodytą kambarį,pats kiek užtrunka prieškambaryje,kur ant komodos išdelioja visus šiuo metu nereikalingus daiktus – piniginę,raktus nuo buto ir mobilųjį telefoną bei atsikratęs apsunkusiais batais,įsispiria į mylimas šlepetes.
Galop atsidūręs svetainėje,nudžiunga išvydęs būrį keturkojų,kurių per šitokį trumpą laiką spėjo išsiilgti. Palinkęs prie mylimiausio šuniuko vardu „Pepper“,paima jį ant rankų ir laikydamas iškeltą ore,pradeda skleidsti įvairius,tik jam pačiam suprantamus,garsus,šitaip lyg ir bandydamas susikomunikuoti su padarėliu,tuo pat metu darydamas įvairias keistas grimasas.
Galop atsiglėbesčiavęs su Pepp,pastato vargšą gyvūną ant žemės,kuris,sulaukęs progos,nuskuodžia į kitą kambarį,matyt bijodamas eilinės meilikavimosi bangos. Matydamas,jog ir Audrey ne ką blogiau sutaria su jo naminiais gyvūnais,nutaiso „Aww“ veido išraišką ir prikandęs apatinę lūpą,tiesiog stebi merginos veiksmus. Morrigan netrukus atsidžiaugus vienu iš keturkojų,nusprendžia nutraukti įsivyravusią tylą,todėl,kaip ir kiekvienas mandagus bei savo svečius gerbiantis šeimininkas,pasiūlo draugei ko nors išgerti,netrukus pridurdamas.
– Nors,tiesą sakant,net nežinau,kuo galėčiau tave pavaišinti – sukrizenęs,nekaltai gūžteli pečiais ir sudeda rankas ant klubų. – Turėčiau patikrinti,kuo esu apsirūpinęs – išpaišęs šypseną veide,norėjo pajudėti virtuvės link,tačiau pajutęs,jog yra tempiamas,nukrenta ant sofos lyg kokia malka,net nespėjęs susivokti,kas nutiko. Atsidūręs ant minkšto baldo šalia Audrey,klausiamai įsispokso į merginą,o netrukus pasukęs galvą,akimis susiranda vietą,kurioje ką tik trypčiojo. Smegenims apdorojus reikiamą informaciją,sugrąžina žvilgsnį į draugę ir sukikenęs,ištaria. – Tikėjausi,kad esi labiau koordinuota nei aš – išlaikydamas šypseną veide,pasistengia įsipatoginti ant sofos,tačiau nenutraukia akių kontakto su Morrigan. Rankomis atsirėmęs į minkštos sofos paviršių,palenkia galvą arčiau draugės,šitaip sumažindamas atstūmą tarp judviejų kone iki minimalaus. Pravėręs burną norėjo kažką leptelėti,tačiau laiku buvo užtildytas Audrey bučinio,nes,tikriausiai,paties sapalionės būtų sužlugdžiusios įsivyravusią romantišką atmosferą. Merginai netrukus nutraukus seilių apsikeitimo procesą,pramerkia akis ir įsispokso į draugės veidą,kurį spėja ištyrinėti nuo viršaus iki apačios. Sugavęs Audrey klausiamąjį žvilgsnį,nežymiai šypteli,iš jos veido išraiškos nuspėdamas ją kamuojantį smalsumą. Žinoma,galėjo savo jausmus išreikšti banaliomis frazėmis,kaip kad „aš tave myliu“ ir panašiai,tačiau puikiai suvokė,kad šiuo metu veiksmai buvo iškalbingesni už žodžius. Todėl nuvijęs šalin visas mintis,uždeda delną merginai ant skruosto ir kelis kartus švelniai perbraukęs per draugės veido odą,įsisiurbia Audrey į lūpas,pratęsdamas nutrauktą kontaktą. Delną perkėlęs ant Morrigan liemens,prisitraukia merginą arčiau savęs ir viena ranka apjuosia Aud liemenį,nenorėdamas draugės paleisti iš savo glėbio.

Vis bandydama iš Frankie veido įskaityti šio mintis, toliau „kramsnoja“ savo lūpą, gal galiausiai nustoja ją kamavusi ir paleidžia, bet akių vis vien nepatraukia nuo draugo. Galiausiai sulaukusi teigiamo ženklo – vyro šypsenos, tik dar labiau apsidžiaugia, nes galvoje iškart gimė planai, kaip tokią jų veiklą bus galima pratęsti ateityje. Juk tokiai mergiotei kaip Aud visada patiko dailūs berniukai, o ką jau kalbėti kai su tokiais vaikinais sieja ne tik bendri interesai, bet ir prie dvigubo metų skaičiaus nesunkiai artėjanti draugystė. Todėl po ganėtinai ilgo laiko, kai mėgavosi tik savo katino Vaflio kompanija, nestebino ir noras vėl užmegzti rimtesnius santykius. Juolab, kad iš dalies norėjosi rasti pateisinimą vyrų giminei, kuri pastaruoju metu pačią Morrigan buvo ganėtinai nuvylusi, o ir ją supančios dailios merginos buvo lyg koks gelbėjimosi ratas, jei Audrey netyčia nuspręstų „pereiti į kitą barikados pusę“.
Pajutusi švelnų Iero rankos prisilietimą, nežymiai , bet visapusiškai nuoširdžiai šypteli, primerkdama akis, nes toks gestas tiesiog automatiškai vertė jausti šilumą, bei bėgančius virpuliukus viduje. Draugui nusprendus pratęsti lūpų kontaktą, užsimerkia, norėdama sutelkti visą dėmesį tik į šilumai ir spaudimui jautrius kūno receptorius, kad galėtų pilnai mėgautis maloniu bučiniu. Nusprendusi įdėti daugiau iniciatyvos iš savo pusės, priglaudžia delną prie Frank‘o skruosto, prisislinkdama arčiau, tol, kol jų kūnai susiliečia. Trumpam atitraukusi veidą pripildo plaučius deguonimi, kad vėl galėtų produktyviai tęsti bučinį, kuris spėjo gerokai įkaitinti atmosferą.
Žinoma, nebūtų Aud įprotis per skubėjimą nepavalgyti pusryčių, kuris dabar priverčia merginos skrandį tiesiog „plyšauti“ ir informuoti apie įsisenėjusį alkio pojūtį. Kad ir kaip norėjo tęsti glamones, netrukus atsiplėšia, imdama kikenti. Vėl pasigirdus „maršui“ susiriečia, toliau juokdamasi. Netrukus nusiraminusi, nukreipia rudas akis į Iero veidą, stengdamasi pilnai užgniaužti vis atgimstantį norą kikenti. Galvą parėmusi ranka, dešiniosios delnu nuvalo ant vyro lūpų likusias Morrigan lūpdažio žymes, atsidusdama.
- Žinau, puikiai žinau, kad nori daugiau. – nežymiai primerkia akis, visiškai pasitikėdama savo išlavintais bučiavimosi įgūdžiais, kuriems įtakos tikriausiai davė ir Audrey įprastas malimas liežuviu. – Bet, vis dar manęs nepavaišinai.. pusryčiais? – susivokdama, kad dabar yra pietų metas, sekundei suabėjoja kurį daiktavardį panaudoti, bet galiausiai pasilieka ties rytui būdingo maitinimosi ritualo, kurio šiandien ir nespėjo atlikti. – Tad padarom taip, tu mane pamaitini, aprūpini dėmesiu ir neverti manęs nuobodžiauti, o aš įvertinusi tavo pastangas atsilyginsiu. – su šypsniu veide sučiauška, pakildama, bei tuo pačiu atsisėsdama. Vos tik baigia žodžius, į draugą nutaiko tokį žvilgsnį, lyg šiukštu nepriims neigiamo atsakymo. – Einam, pažiūrėsim ko ten turi, sugalvosim ką pagaminti. – be abejo optimistiškai nusiteikusi, sugriebia Frank‘o ranką, šį nutempdama nuo sofos, bei pakeldama ant kojų. – Nepatikėsi, bet moku gaminti. Ir pakankamai gerai. – eilinį kartą sukikenusi, pajuda link erdvės, kurią jau anksčiau spėjo užmatyti ir atpažinti kaip ne ką kitą, o virtuvę. – Rodyk, ką turi. – žymiai garsiau nei prieš tai nusijuokia, savo žodžiuose ir pati pajutusi dviprasmybę. – Trauk iš šaldytuvo viską. – įsitaisiusi ant čia pat buvusios spintelės, iš akių nei akimirkai nepaleidžia draugo, spinduliuodama kone materialiai apčiuopiamu geru nusiteikimu, kuriame buvo galima jausti ir šiokį tokį flirto prieskonį. Visgi pats Iero savo atsaku į jos bučinį parodė, jog visiškai neprieštarauja jos priekabiavimui, o kol tai tenkino abi puses nebuvo jokio didesnio preteksto nustoti šitaip elgtis.

Audrey nusprendus pratęsti lūpų kontaktą,užmerkia akis ir tiesiog mėgaujasi bučiniu iki tos akimirkos,kol,dėl nežinomos priežasties,seilių apsikeitimas buvo sustabdytas. Merginai netrukus nutraukus make-out‘inimosi procesą,pramerkia akis ir klausiamai įsispokso į draugę. Galvoje tuo metu sukosi šimtai priežasčių,paaiškinančių tokį,pripažinkim,netikėtą Morrigan veiksmą. Akivaizdžiai,bijojo blogiausio,tačiau sugebėjo tik nuryti burnoje susikaupusius skysčius ir bandė išgaudyti bei suvirškinti kiekvieną draugės ištartą žodį. Išklausęs paprasto Audrey prašymo dėl pusryčių,atsidūsta su palengvėjimu ir linkteli galva,be žodžių sutikdamas su jos pasiūlymu,kuriam niekaip nebūtų sugebėjęs atsispirti. Sunkiai pakilęs nuo sofos,kurioje spėjo įsipatoginti,nesipriešindamas leidžiasi tempiamas į virtuvę. Vilkdamas kojas iki kambario,atsargiai žengia kiekvieną žingsnį,bijodamas neužkliūti už vieno iš daugelio po butą lakstančių keturkojų,su kuriais pakeliui spėja ir „pasišnekėti“.
Vos tik atsiduria virtuvėje,pradeda dairytis po erdvę,tarsi joje pabuvotų pirmą kartą gyvenime. Abejingai spoksodamas į visus patalpoje esančius baldus,paleidžia Audrey delną ir sudeda rankas ant krūtinės,bei nugara atsiremia į artimiausią daiktą – šaldytuvą. Merginos žodžiams pagaliau pasiekus jo ausis,o smegenims apdorojus informaciją,prabyla po ilgokos pertraukos.
- Vadinasi šioje srityje turėsiu leisti pasireikšti tau – atsidūsta ir gūžteli pečiais,nutaisydamas liūdnoką veido išraišką,šitaip duodamas užuominą,jog nors ir ruošėsi apsiimti šeimininkavimo virtuvėje,nusiledžia Morrigan autoritetui. Nors ir stovėjo atsirėmęs į šaldytuvą,tik išgirdęs Audrey raginimą,rodos,atsikvoši ir pagriebęs rankeną,praveria buitinės technikos prietaisą. Kone įkišęs galvą šaldytuvo vidun,akimis nuskenuoja jame esančius produktus ir,įkvėpęs oro,suraukia antakius,veido išraiška „pranešdamas“ toli gražu ne geriausias naujienas.
- Manau,iš turimų ingridientų nieko nepagamintų net Džeimis Oliveris – vis dar „tunodamas“ šaldytuvo viduje,pakreipia galvą į merginos pusę ir įsispoksojęs į Morrigan,sukikena. – Nesakau,kad esi prastesnė už Oliverį – išlaikydamas šypsnį veide,nežymiai gūžteli pečiais ir sugrįžta prie šaldytuvo erdvės tyrinėjimo. – Turiu obuolių,pasenusių salotų,morkų ir visokių kitokių vaisių bei daržovių – apibendrintai išvardina labiausiai už akių užkliuvusius objektus,tačiau taip nieko ir nepešęs,užtrenkia šaldytuvo dureles,nesiruošdamas ilgiau kankinti akių nekokiais vaizdais. – Turėsime kažką sumąstyti,nes per daug tave myliu,kad marinčiau badu – prikanda lūpą,veide tuo pat metu išpaišydamas šypseną ir nutipena link spintelės ant kurios įsitaisė Audrey. Uždėjęs savo delnus merginai ant kelių,įbeda žvilgsnį į Morrigan,rodos,akimis tyrinėdamas kiekvieną jos veido lopinėlį. Po neilgai trūkusios tylos akimirkos,palinksta prie draugės ir įsisiurbia Aud į lūpas,kontaktą išlaikydamas kaip įmanoma ilgiau. Galop,atsiplėšęs nuo merginos,primerkia akis ir nuoširdžiai nusišypso,nes priežasčių džiūgavimui tikrai turėjo. Tačiau tokią povyzą išlaiko neilgai,nes netrukus pradeda energingai mosikuoti pirštu ore,pranešdamas apie ką tik galvoje gimusią mintį.
- Pokol sulauksime valgių,turėtume kuom nors užkimšti skrandžius. Galiu mums padaryti kavos! – prikanda apatinę lūpą bei,vis dar viena ranka atsirėmęs į Audrey,kitos pirštais perbraukia sau per smakrą ir akimis pradeda dairytis reikiamų preparatų kavai paruošti. Pirštais ritmingai barbendamas į Audrey kelius,pasineria į nereikalingus apsvarstymus,kaip paruošti gėrimą. Per žingsnį atsitraukęs nuo draugės,priklaupia prie šalia stovėjusios spintelės ir pravėręs durelės,nužvelgia jos turinį. Tą patį veiksmą atlieka ir su kitomis virtuvėje esančiomis spintelėmis,pokol galiausiai atranda visus reikalingus ingridientus – kavą,cukrų,grietinėlę bei,žinoma,atkapsto porą kavos puodelių. Pripildęs virdulį vandens iš čiaupo,paspaudžia atitinkamą mygtuką ir leidžia jam užkaisti. Pats,tuo tarpu,niūniuodamas kažkokią neaiškią melodiją,susikoncentruoja ties kavos gėrimo gaminimu.

Iš akiračio nei menkiausiai sekundei nepaleisdama draugo, seka kiekvieną jo žingsnį, bei judesį, tuo pat metu patogiai rymodama ant čia pat buvusios spintelės. Kadangi laukė atsako iš Frank‘o, nes pati pirmai leido sau išsičiauškėt, klausosi to, ką vyras yra paruošęs išsakyti. Vos tik Aud ausis pasiekia pirmieji šio žodžiai, išsišiepia, labai nežymiai sulinksėdama galva ir taip parodydama pritarimą.
- Man vis tiek atrodo, kad komandinis darbas būtų žymiai geresnis variantas. – tik tarp kitko prideda, sukikendama ir taip parodydama jog kalba tik iš dalies rimtai. Visgi mintis, jog gaus galimybę šeimininkauti, o šiai minčiai nė kiek neprieštarauja ir pats Iero teikė Aud tiek pat džiaugsmo, kaip ir samagono butelaitis alkoholikui.
Leisdama buto šeimininkui apsižvalgyti po šaldytuvą, pati tuo metu palaimingai tabaluoja kojomis, besidairydama aplinkui, nužiūrinėdama kiekvieną virtuvės kampelį, bei joje esančius objektus. Vėl išgirdusi vyro balsą, pasisuka ton pusėn iš kurio jis ir sklido, veide nustatydama klausiamąją išraišką. Greit suprato, kad draugas nėra apsirūpinęs maisto produktais iš kurių būtų įmanoma paruošti bent šiokį tokį patiekalą, tad atsidusta, nesuprasdama ar džiaugtis ar liūdėt reiktų. Iš vienos pusės – nereiks prakaituoti prie puodų, bet kita vertus skrandis artimiausiu metu ir vėl trauks graudžią alkio sukeltą serenadą. Pro ausis praklausydama didžiąją dalį kitų Frankie žodžių, menančių apie objektus esančius šaldytuve, atkunta tik po ganėtinai mielos jo frazės, vertusios automatiškai nusišypsoti, o žvilgsnį sutelkti ties vyro veidu, kuriame, lyg veidrodyje, išvysta tokio paties pločio šypseną. Lygiai taip, kaip ir draugas, nužiūrinėdama kiekvieną šio veido lopinėlį, pajunta, kaip per kūną pereina malonus šiurpuliukas, o širdis sutvinksi žymiai greičiau, bylodama apie artumo sukeltą jaudulį. Matydama, kaip artėja Iero veidas ir pati palinksta arčiau, sudurdama judviejų lūpas tikrai netrumpam bučiniui. Seilių mainų procesui tik įsibėgėjant, spėja pirštais užkabinti draugo delną, per kurį dar ir švelniai „pavažinėja“ nagiukais. Vos tik pastarasis lūpų kontaktas nutrūksta, palaimingai sukikena, žvilgsnį kelioms sekundėms paslėpdama po vokais. Pakėlusi akis ties draugo veidu, žaismingai šypteli ištiesdama delną, bei nuvalydama ant Frank‘o lūpų užsilikusį blizgesį.
Neslėpdama smalsumo, stebi vaikino elgesį, leisdama veide šmėžuoti nedidelei šypsenai, bylojančiai apie visapusiškai gerą nusiteikimą. Iero nusprendus užsiimti kavos ruoša, be žodžiu, o tik gestu – galvos linktelėjimu, pritaria jo idėjai, o pati tuo metu iš kišenės išsitraukia vieną iš geriausių(jei ne patį geriausią) draugų – iPhone‘ą.
- Aš galiu parūpinti mums maisto. – linkteli galva, veido išraišką pakeisdama į labai jau išdidžią ir savimi patenkinta. – Turiu vieną pažįstama, kuri dirba vienoje iš geriausių veganiško maisto virtuvių. Esu visiškai tikra, kad ji mums pagelbės. – su šypsena veide, kaipmat įninka rašyti tekstinės žinutės, su visa reikiama informacija, kuri padėtų bent jau pusvalandžio bėgyje turėti skanaus, skrandžius užpildančio maisto.
Baigusi rašyti žinutę, demonstratyviai užrakiną telefoną, bei ji susigrūda atgal į tą pačią kišenę, stryktelėdama nuo spintelės, ir nusileisdama ant grindinio. Matydama, koks į kavos gaminimo procesą yra susitelkęs Frank‘as, neskubėdama privingiuoja prie iš už nugaros, suglausdama delnus ant jo peties. Veide išraičiusi mandrą šypsnį, linkteli arčiau.
- O per tą laiką, kol maistas gabensis per Niujorko gatves galim nuveikt ką nors daug smagesnio. – žodžius tardama atitinkamu, intriguojančiu tonu, netrukus pasilenkia dar arčiau, žaismingai lyžtelėdama Iero skruostą, pavymui sukikendama.
Kiek atsitraukusi, staigiai griebia už draugo rankos, šį kaip mat atsukdama į save. Pasinaudodama netikėtumo momentu, prisiglaudžia prie vyro kūno, aistringai įsisiurbdama į šio lūpas, o vikrias rankutes tuo pačiu paleidžia į darbą. Į lūpų kontaktą įsijausdama taip, jog ilgainiui pradeda trūkti oro, akimirkai atsiplėšia, kaip mat įsišiepdama. Spėjusi kelias sekundes sužaisti žiburiukais akyse, pritūpia, rankas perkeldama ties Frank‘o kelnėmis, šias kaip imanoma greičiau nukrapštydama. Žinoma, tam buvo puikiai suprantama priežastis, nes vos ką tik Aud galvoje gimusi idėja buvo tokia gera, kad ją norėjosi kaip įmanoma greičiau įgyvendinti. O ta idėja buvo visiškai paprasta, bet be abejo maloni ne kam kitam, kaip pačiam Frank‘ui. Įdarbinusi pirma rankutes, vėliau ir burną, bei šios sudedamuosius organus, pasišvenčia tikslui aprūpinti draugą tikrai maloniais pojūčiais.

Nors dėmesį ir buvo sukaupęs ties kavos ruoša,pro ausis nepraleidžia Audrey beriamų teiginių apie maisto parūpinimą,todėl pakreipęs galvą į merginos pusę,šypteli bei pritariamai linkteli galva,o savo gestus palydi garsine informacija.
-Puiku! – ištaria kiek paaukštintu balso tonu,bylojančiu apie išgirstos žinios „palaiminimą“. – Kad tik patiems nereiktų nieko gaminti – palaimingai nusišypso,rodos,dėkodamas aukštesnioms jėgoms už Audrey proto apšvietimą. Sugrįžęs prie paskirtos užduoties,t.y taip ir nebaigtos kavos gaminimo,suberia visus reikalingus ingridientus į abu puodelius ir sunėręs rankas,spokso į tuoj užkaisiantį virdulį,žvilgsniu,rodos,bandydamas paspartinti vandens virimo procesą. Nekantriai laukdamas pokol atitinkamas garsas praneš apie užkaitusį vandenį,trypčioja vietoje,viena koja bandydamas išmušti kažkokios melodijos taktą. Šitaip mindžikuodamas,netrukus pajaučia Audrey ant jo peties sudėtus delnus,todėl pakreipia veidą į merginos pusę ir nežymiai šyptelėjęs, papūčia lūpas,kurį laiką išlaikydamas tokią veido grimasą.
- Nežinau kaip tu,bet jeigu tavo pažįstama neprisistatys per keletą akimirkų – nutęsia ištarto žodžio skiemenį,savo teiginiui suteikdamas intrigos ir šitaip bandydamas išlaikyti Audrey dėmesį. – Pastipsiu iš alkio. – konstatuoja akivaizdų faktą,nes nuo pat ryto nepamaitintas organizmas pamažu seko,o ir,rodos,visa energija bei entuziazmas pradėjo dingti kartu su maisto stygiumi. Nenutraukdamas akių kontakto su Morrigan,padaro nedidelę pauzę ir įkvėpęs oro,fiziškai pasiruošia ilgam monologui,nes norėjo kuo greičiau išdėstyti ką tik galvoje sukurtus planus apie tolimesnį dienos praleidimą.
- Žinai,mąsčiau,kad kai deramai papietausime,galėtume nuveikti ką nors – prikanda lūpą ir nukreipia žvilgsnį į lubas,bandydamas sugalvoti tinkamą žodį veiklos apibūdinimui. Tačiau ties nereikšmingais apsvarstymais apsistoja neilgai. Merginai staigiai ir netikėtai pasukus jį savo pusėn,išsprogdina akis,nutaisydamas nuostabos kupiną veido išraišką,mintyse bandydamas suvokti ir pasiaiškinti kokius „triukus“ atlikinėja Audrey. Smegenims ganėtinai greitai apdorojus informaciją,kvailokai šypteli savo pirmutinę reakciją palydėdamas tipiniu kikenimu. Delnais atsiremia į artimiausio baldo,stalo,paviršių,bandydamas ne tik išlaikyti pusiausvyrą,tačiau ir norėdamas kiek įmanoma įsipatoginti,kad jautųsi komfortabiliai. Į anksčiau ištartus draugės žodžius sureaguoja dvejopai,tačiau iš merginos veido įskaitęs tinkamą atsakymą,gašlokai nusišypso ir stipriai prispaudžia Audrey kūną prie savojo,prieš tai rankas patraukęs nuo stalo paviršiaus ir jas sudėjęs ant Morrigan liemens. Keletą akimirkų tiesiog spokso į draugės akis,tuo pat metu iš arti tyrinėdamas merginos veidą. Kaip visada,netinkamu momentu žiojosi kažką sakyti,tačiau eilinį kartą buvo užtildytas Audrey bučinio,kuriam,tiesą sakant,neprieštaravo. Akivaizdžiai nenorėjo nutraukti lūpų kontakto,todėl nenoriai atsiplėšė nuo merginos.
Pasinaudodamas proga,spėja įkvėpti deguonies bei pasiruošia neužbaigto darbo pratęsimui.
Tačiau draugei akivaizdžiai turint kitokių planų,nesipriešindamas leidžia merginai atsikratyti dėvimų drabužių,viena ranka padėdamas atsegti kelnes prilaikantį diržą ir šitaip palengvindamas „užduotį“. Netrukus netekęs ir apatinio trikotažo,rankomis atsiremia į tą patį stalą,kuris didžiąją dalį laiko tarnavo kaip atramos taškas. Kadangi nujautė,kad kas jau kas,bet Audrey,tikrai žinos ką ir kaip reikia daryti tokiose situacijose,leidžia merginai atlikti visą „nešvarų darbą“. Pats tuo tarpu užmerkia akis ir tiesiog mėgaujasi burnos ir rankų kombinacijos teikiamais malonumais.

Kurį laiką pilnai susitelkia į atliekamą darbą, nepagailėdama pastangų suteikti Frank‘ui kuo daugiau malonių pojūčių. Kadangi nebuvo linkusi į didžiąją dalį dalykų žiūrėti rimtai, tad ir šiuo atveju kartkartėmis užmezga trumputį akių kontaktą su draugu, ar atsitraukusi, tyliai, vos girdimai sukikena, perduodama didesnę dalį veiksmo rankoms. Tęsdama „užduotį“ tol, kol galiausiai Iero pojūčių amplitudė pasiekia aukščiausią tašką, pasirūpina ir derama akto pabaiga. Pakilusi iš vietos, palinksta virš kriauklės, susigraibydama stiklinę, kuria pripildo vandens. Leidusi tiek Frankie, tiek sau pilnai susitvarkyti, po akimirkos, nugara atsiremia į kriauklės kraštą, gurkšnodama vandenį, bei veide nutaisiusi suktą šypsenėlę, kuris laikas tiesiog stebi vyrą, nekeisdama pozos ir gašliai jį nužiūrinėdama.
Velniai žino, ką būtų sakiusi, bet žiojantis pradėti sakinį yra pertraukiama suvibravusio telefono, kurį kaipmat išsitraukia. Perskaičiusi atėjusią tekstinę žinutę, kurią pasiuntė ta pati, restorane dirbusi draugė, kuri turėjo pristatyti jiems maistą, iškelia rodomąjį pirštą į viršų, lyg prašydama draugo palaukti. Gavusi informaciją, jog maistas, kurio šitaip reikalavo tiek jos, tiek Iero skrandžiai, yra pristatytas, o norint jį pasiekti reikia tik nusileisti laiptais, sukrykščia it mažas vaikas gavęs saldainį.
- Aš tuoj grįšiu. Niekur nedink. – su nedidele šypsena veide, atranda laiko padaryti ir „i got my eyes on ya, baby“ gestą, bet netrukus pasisukusi durų link, nuvinguriuoja lauk.
Nusileidusi laiptais, iškart pamato stoviniuojantį, jau gerai pažįstamą pasiuntinuką, kuriam pamoja ranka, šitaip pasisveikindama. Privinguriavusi prie vaikino, perima iš jo rankų didelį maišą, kuriame buvo dar karštas, į aukštą temperatūrą palaikančius indus sudėtas vegetariškas maistas, už kurį kaip mat sumoka, žinoma, nepagailėdama gausių arbatpinigių čia atsidanginusiam ir kiek įmanoma greičiau siuntinį pristačiusiam vaikėzui. Užuodusi tą neapsakomai malonų patiekalų kvapą, įgauna tik dar didesnio stimulo greičiau parsidanginti atgal į Frank‘o būtą, kur ne tik buvo žymiai šilčiau nei lauke, bet ir laukė ne prasta kompanija.
Sugrįžusi atgal į koridorių, šį kartą nusiauna batus, nes su jais visur bastytis buvo tiesiog nepatogu, turint omenyje jų kulną, kuris šitaip vargino ir taip pagaliukus primenančias Aud kojas, o ir šiaip nenorėjo dar kartą įsitiesti ant grindų ir sugadinti dar nė nepradėtų doroti pietų. Prieš save išvydusi draugą, nusišypso, kilstelėdama turimą nešulį, lyg būtų laimėjusi medalį lengvosios gimnastikos srityje. Atsisakiusi „prievolės“ maistą valgyti virtuvėje, pasuka svetainės link, nusodindama savo sėdmenis ant čia pat buvusios sofos ir imdama iš maišo, ant stalo dėlioti baltas dėžutes, su gardžiais valgiais. Vos tik baigia pradėta darbą, pasisuka į Iero, išraitydama nieko gerą nežadančią šypsena veide ir staigiai pašokusi, sugriebia šio ranka, nusiversdama šį ant sofos. Sukikenusi, palinksta arčiau stalo, rankos mostu ragindama draugą imtis mitybos proceso.
- Prašom paragauti nuostabiausio veganiško maisto Niujorke. – išmetusi atitinkama povyzą ištaria su visa atitinkama, komercinėms reklamoms būdinga intonacija. – Žinoma, neskaitant mano ruošto maisto. – būdama visiškai užtikrinta savo pozicija, kiek kilstelėja galvą, netrukus sukikendama.
Aišku, suprato, kad tiek ji, tiek Frank‘as yra gerokai išalkę, tad nebeturėdama daugiau ko pridurti, griebia čia pat buvusius chopstick‘us ir įninka į ryžių ir daržovių mišinio dorojimą. Kartkartėmis mestelėdama kokią šmaikščią repliką, dar spėja ir savo maistu „pamaitinti“ vyrą. Vis gurkštelėdama patiektos žaliosios arbatos, kemša atsitemptus patiekalus tol, kol visiškai pripildo skrandį, o alkio pojūtis persimeta į visiškai neigiamą barikados pusę virsdamas tikru persivalgymo jausmu. Sunkiai atsidususi, numeta nebaigtą tuštinti dėželę ant stalo, išdirbdama ant tos pačios sofos ir užmerkdama akis.
- Jau kuris laikas nebuvau šitiek daug suvalgiusi. – konstatuoja faktą, kelis kart paglostydama savo išsipūtusį pilvuką. – Jei taip ir toliau, per tave nutuksiu ir būsiu nebegraži. – patempia lūpą, įsistebeilydama į Iero akis. Bet užtenka tik kelių sekundžių veizojimo, kai neiškentusi išsišiepia, neįstengdama nuslėpti fakto, kad vien akių kontaktas kurstė šiltus jausmus viduje. – Tikiuosi turi gerų filmų, kitaip priversiu tave visą dieną klausytis mano pliurpalų. – eilinį kartą sukikena, be jokios abejonės, juokaudama.
Kadangi kitokių planų kaip ir neturėjo, vos tik alkio malšinimo problema yra išsprendžiama, tiesiog patogiai įsitaiso, didžiąją dienos dalį žiūrėdama filmus kartu su draugu, kartkartėmis tiesiog čiauškėdama, cypaudama ar šiaip elgdamasi taip, akip būdinga tik jai. Po gero laiko tarpo, kai Niujorko dangus apsitraukia tamsia vakaro širma, o kambaryje pasidaro žymiai tamsiau nei dieną, nuovargio ir šiaip, neveiksnumo dėka tiesiog susminga Frankie glėbyje, abiem delnais apsivydama jo ranką ir jau nebekreipdama didelio dėmesio į tai, kas transliuojama per televizoriaus ekraną, primerkusi akis klausosi vyro širdies plakimo. Kilstelėjusi galvą, nužvelgia Iero veidą, netrukus suprasdama, kad ir jo filmas taip nebedomina, kaip prieš tai, tad pasinaudoja proga, ir lėtai pakilusi, visai netrukus apsižergia sėdintį vyrą, palinkdama arčiau jo veido. Nieko netarusi tiesiog švelniai šį pabučiuoja, pirštų galiukais pervesdama per partnerio kaklą, pavymui nestipriai gryžtelėdama jo lūpą dantukais. Išleidusi trumpą, gerklini juoką, kelias sekundes tiesiog žvelgia draugui į akis, netrukus inicijuodama aistringą, gilų bučinį, įdarbindama ir rankas, kurios šį kartą pasitarnauja glamonėjimo tikslu. Akimirkos bėgyje pasiduoda įsiplieskusiai aistrai, liežuviu naršydama regis kiekvieną Frank‘o burnos ertmės plotelį. Padariusi vos kelių sekundžių pertrauką, pasinaudoja proga pripildyti plaučius oru, tuo pačiu ir imdama nulupinėti jiems priklausančius drabužius.

Audrey profesionaliai aprūpinant jo organizmą maloniais pojūčiais,primerkęs akis,tiesiog leidžia kūnui atitinkamai sureaguoti į merginos rankų atliekamus veiksmus. Delnais stipriai įsikabinęs į stalo kraštą,viso proceso metu išleidžia ne vieną gilesnį atodūsį,bylojantį apie teigiamą reakciją į Morrigan prisilietimus. Padažnėjęs širdies ritmas,o ir,atitinkamai, padidėjusi deguonies apytaka organizme,pranešė apie artėjančią įvykių kulminaciją,kuri lieka palydėta garsiu oro iškvėpimu pro burnos ertmę. Audrey atsitraukus per kelis žingsnius, tylėdamas apsitvarko ir tą patį leidžia padaryti draugei. Kankindamasis su diržo sagtimi,šiaip ne taip susidoroja su kelnėmis,tad nusukęs žvilgsnį nuo savo tarpukojo,nukreipia akis į merginą ir kaltai šypteli. Tačiau nesugebėtų išlikti rimtas net jei nuo to priklausytų paties gyvybė,todėl isivyravusią tylos ir žvilgsnių apsikeitimo akimirką,nutraukia tipiniu kikenimu,visą situaciją paversdamas mažu mažiausiai komiška. Nes,tiesą sakant,kaip ir pati Audrey,rimtai nežvelgė į besiklostančius ir,kiek nekontroliuojamus,įvykius.
Netrukus suskambus merginos sidekick‘ui ir pranešus džiūgią naujieną apie maisto pristatymą,patrina delnais vienas į kitą,duodamas užuominą kad yra pasiruošęs „sukapoti“ valgį. Žinoma,viskuo (užsakymo atsiėmimu,pridėtinės vertės mokėsčio sumokėjimu) ruošėsi pasirūpinti pats,tačiau Audrey išbėgus pro duris kaip vėjas,lieka trypčioti virtuvėje pusiau praverta burna,kurią kaip mat užčiaupia supratęs,kad merginos ir taip nepasieks jokia garsinė informacija. Laukdamas sugrįžtančios draugės,tiesiog nudrimba į artimiausiai stovinčią kėdę ir sudėjęs koją ant kojos,išsitraukia mobilųjį telefoną. „Opera mobile“ programėlės pagalba prisijungęs prie interneto,paspaudalioja keletą mygtukų ir atsidūręs savo pamėgtame Twitter‘io puslapyje,supila kelis nelogiškus ir beprasmius sakinius,žinodamas,kad bent jau „hippie slacker‘iai“ turės iš to šiokios tokios naudos. Būtų šitaip spoksojęs į ekraną nežinia kiek laiko,jeigu ne žingsniai,bylojantys apie merginos sugrįžimą. Skubėdamas pasitikti Audrey,nerūpestingai padeda telefoną ant stalo ir kaip įmanydamas greičiau nupėdina į prieškambarį,tuo pat metu stengdamasis neužkliūti už,nežinia iš kur,taip staiga išlindusių keturkojų. Prieš save išvydęs draugę nešiną maišu,prikrautu gardaus ėdesio,plačiai išsiviepia,šitaip be žodžių išreikšdamas begalinį džiaugsmą. Smegenims neapdorojant jokios pašalinės informacijos,t.y. tos, kuri nesusijusi su maistu, lyg koks zombis nuseka paskui Audrey į svetainę. Morrigan netikėtai nutempus jį ant lovos,nė kiek nesipriešina (argi galėtų?), o netrukus ir pats patogiai įsitaiso ant minkšto baldo. Draugei paraginus imtis „darbo“ nesispyriodamas pasiraitoja rankoves ir eina tiesiai prie reikalo – maisto kišimo į organizmą. Pagaliau,po,rodos,amžinybę kankinusio alkio pojūčio,duoda veiklos savo virškinamajam traktui,o pats tuo tarpu,kaip ir Aud,atsilošia sofoje ir giliai atsidusta. Atrodo,tik dabar prisiminęs,kad turi kalbos dovaną,praveria lūpas,skubėdamas paneigti draugės mestą repliką.
- Jeigu ir nutūksi,kas galiu patikinti – akimis perbėga per merginos figūrą – niekada nenutiks,mylėsiu tave dvigubai labiau – plačiai išsiviepia ir pakreipęs galvą į Audrey pusę,įsispokso į pašnekovę,kurį laiką nenuleisdamas akių nuo draugės veido. Svajingai vėpsodamas į Morrigan,atsitoki tik išgirdęs Aud balsą,raginantį kaip nors palinksminti savo viešnią. Iš nedidelės kolekcijos atrinkęs keletą tipinių holivudiškų filmų,likusį pusdienį praleidžia draugės glėby,bukai vėpsodamas į ekraną.
Dienai artėjant į pabaigą,o energijos likučiams pamažėle senkant,padeda galvą ant merginos peties ir,primerkęs akis,pasineria į letargišką,mieguistą būseną,nerodydamas jokio susidomėjimo televizoriuje šmėščiojančiais vaizdais. Į aplinkinius dirgiklius sureaguoja tada,kai pajaučia,jog draugė,tikriausiai taip pat iš nuobodulio,pradeda muistytis. Vos tik pravėręs regėjimo organus,yra maloniai nustebintas Aud bučinio,kuris,emocijų proveržio vedinas,netrukus perauga į aistringas glamones. Leisdamas Audrey pasirūpinti drabužiais,pats apsiima atrasti patogesnę poziciją aiškiems ketinimams įvykdyti. Viena ranka apglėbęs draugės liemenį ir taip ją prilaikydamas,apsikeičia vietomis ir paguldo merginą ant sofos,o pats lieka „kyboti ore“ virš Morrigan. Viso proceso metu nenutraukė lūpų kontakto,todėl,akivaizdu,kad šitoks nerangus pasimuistymas atėmė keletą ekstra sekundžių,per kurias nenuobodžiaujanti Audrey spėjo atsikratyti kūną varžančiu apatiniu trikotažu. Galop trumpam atsiplėšęs nuo draugės,akimirkai įsispokso į Aud akis,lyg jose ieškodamas pritarimo ir „palaiminimo“ tam,kas netrukus turėtų įvykti. Pirštų galiukais nubraukęs plaukų sruogas nuo merginos veido ir,įkvėpęs oro,tęsia nutrauktą bučinį,rankomis tuo pat metu slysdamas žemyn. Akivaizdu, kad nesiruošė ilgiau žaisti,todėl be jokių pasicackinimųsi pradeda,liaudyje vadinamą,mylėjimosi procesą,kurį,karts nuo karto,paįvairina glamonėmis ir bučiniais.

Stengdamasi tolygiai atlikinėti tiek nurenginėjimo, tiek seilių pasikeitimo procesus, neišvengia kelių trukdžių, tokių kaip rankos įstrigimas rankovėje, ar dar blogiau – sudėtingas kelnių pašalinimo procesas. Pilnai pasiduoda vyro sprendimui pakeisti kūnų padėtis, tad šiam visiškai nesipriešina. Vis gi įsiplieskusiai aistrai nustelbiant bet kokius trikdžius, sugeba vienaip ar kitaip nudraskyti bereikalingas medžiagos klostes lauk nuo judviejų kūno, kol galiausiai Iero lieka vienais apatiniais. Kelioms akimirkos nustojusi „gramdyti“ trikotažą nuo Frank‘o kūno, sustoja, priglausdama delną šiam prie skruosto bei susitelkdama į jau ir taip ganėtinai drėgną ir gilų bučinį, kuri savo ruoštu tik dar labiau pakursto. Netikėtai atsiplėšusi, pripildo plaučius deguonimi, netrukus vėl pratęsdama nutrūkusį lūpų kontaktą. Rankomis nuslydusi žemyn, sugriebia už draugo dėvimų apatinių šiuos kaip įmanoma greičiau nutempdama žemyn. O taip, Aud tikrai dabar nerūpėjo visi cackinimaisi ir žaismingi erzinimai, nes ši tiesiog norėjo Iero ir kiek įmanoma greičiau. Tad numetusi medvilninį drabužį kiek įmanoma toliau, panaudoja, dabar jau laisvas, rankas glamonėms, kuriomis apipila partnerio kūną. Šiam netrukus atsiplėšus, įsistebeilija draugui į akis, lyg klausdama kame slypi šio atsitraukimo problema. Nepraėjus nė akimirkai „pagauna kampą“, tad lupose išraito gudrią, pasitenkinimo kupiną šypseną, kuri be žodžių rėktė rėkė „just do it, damn it“. Suaktyvėjusi hormonų veiklą, bei kurį laiką tęstas bučinys, atėmęs iš plaučių didelį davinį deguonies, priverčia merginą alsuoti kiek dažniau, nei įprasta, tačiau Frank‘ui nusprendus vėl inicijuoti lūpų kontaktą, įninka jį rutulioti kiek įmanoma aistringiau. Iero galiausiai nusprendus žengti lemiamą žingsnį, palydi šį nedidele aimana, kuri dėka įnirtingo plakimo liežuviais lieka ganėtinai prislopinta.
Viso akto metu karts nuo karto nutraukia gilius bučinius, nes norint juos tęsti tolygiai reikėjo būti kokiu nors naru, kurio plaučių tūris gerokai viršijo įprastinį, o kadangi Audrey tikrai šiomis ypatingomis savybėmis nepasižymėjo, kartkartėmis reikėdavo „pristabdyti arklius“. Žinoma, pertraukų metu nelieka be veiklos ir prie ganėtinai garsių dejonių komplekto prideda papildomų glamonių, kurios dažniausiai užsibaigdavo ties partnerio nugara, į kurią, dėl į kūną plūstančių malonių pojūčių, kartkartėmis tekdavo įsikibti netgi nagiukais.
Veiksmui galiausiai priartėjus prie neišvengiamos pabaigos, kulminacijos metu tik dar tvirčiau įsikimba į vyro pečius išleisdama ganėtinai garsią aimaną, kurią greičiausiai girdėjo visi artimiausiai Iero kaimynai. Palaimingam pojūčiai lėtai slūgstant, užmerkia akis iš glėbio nei neketindama paleisti Frank‘o. Be perstojo alsuodama, priglaudžia partnerio galvą sau prie krūtinės, pirštu galiukais slinkdama šio nugaros oda, trumpam sustodama ties raudonomis pusmėnulio formą įgavusiomis įspaudomis, kurias dar visai neseniai paliko Morrigan nagai. Žaismingai šyptelėjusi priglaudžia lūpas vyrui prie kaktos, tyliai sukikendama.
Kadangi buvo ganėtinai vėlu, o ir šiaip fizinė veiklą išsunkė, nusprendžia pildyti paties Iero planą ir pasilikti nakvoti pas jį. Nuo žemės susigraibiusi savo drabužius, sumeta juo į krūvą, iš kurių pasilieka tik maikutę, kurią užsideda, kad netektų po namus raižyti su „Ievos kostiumėliu“. Daug laiko neatėmė ir persikėlimas į miegamąjį, kur galiausiai gauna patogiai išsitiesti lovoje, kuria tenka dalintis su buto šeimininku. Nebūtų Audrey, kad tiesiog ramiai, kaip paprastas žmogus sumerktų akutes ir užmigtų, šiai prireikia dar ir kiek pakamuoti Frank‘ą – pažnaibyti šiam šonus, kad viskas per daug neapsalstų. Žinoma, finale vis tiek apdovanoja vyrą švelniu bučiniu, kuris ir vainikuoja judviejų dieną. Būdama visiškai ramios dūšios ir nuvarginto kūno nesunkiai užmiega Iero pašonėje.

Geltonam taksi automobiliui galop sustojus prie pat Mars baro, konkrečiau - stovėjimo aikštelėje, nė kiek nesicackina su vairuotoju, todėl iškart įbruka reikalingą sumą pinigų už paslaugas, žinoma palikdamas šiam arbatpinigių, ir kaip įmanydamas greičiau išslenka iš transporto priemonės bei nuskuba prie savosios. Kurį laiką sunkoką maišą su skarmalais nešė itin atsargiai, priglaudęs šį prie krūtinės lyg didžiausią turtą, tačiau galiausiai nusprendė, kad jokia materialinė vertybė nėra verta tokio atsidavimo, todėl numetė krepšį ant šlapios žemės, ir likusį kelią iki savo automobilio vilko šį paskui save, per balas ir purvą. Netrukus prieš akis išvydęs A8 siluetą, paspaudžia atitinkamą mygtuką ant pultelio, ir praveria dureles. Įmetęs maišą, kuris, akivaizdžiai, išpurvino švarias galines salono sėdynes, įsėda vidun, ir be jokių ceremonijų, užvedęs variklį bei įjungęs šviesas, nukreipia automobilį Aukštutinio Istsaido link.
Kelionė iki namų truko kone pusvalandį, tačiau skirtingai nei visada, šį kartą turėjo kuo užpildyti tas, rodos, amžinai trūnkančias minutes. Nuo pat tos akimirkos, kai paliko Audrey namus, mintys sukosi vien tik apie keistai susiklosčiusių įvykių seką ir skaudžias pasekmes. Nors regos organus ir buvo nukreipęs į vingiuotą kelią, atrodė, kad nematė nieko, išskyrus prieš akis išdygstančius nemalonius vaizdinius. Numanė, kad anksčiau ar vėliau turės susitikti su Morrigan ir išdėstyti savo versiją, nes nė už ką nežadėjo likti atpirkimo ožiu. Be to, magėjo iškamantinėti iš kur draugė sužinojo apie „vienos nakties nuotykį“, jeigu jį galima tokiu pavadinti. Todėl suplanavęs, kad susisieks su Audrey, vos tik išsimiegos ir apsitvarkys, paspaudė greičio pedalą, atitinkamai keisdamas pavaras, kad kuo greičiau pasiektų užsibrėžtą tikslą. Po maždaug 20 minučių varginančios kelionės, pro priekinį automobilio langą pagaliau išvysta daugiabutį, todėl pasuka į reikiamą kiemą, o jame nesunkiai radęs laisvą vietą, priparkuoja transporto priemonę. Nusprendęs, kad drapanomis pasirūpins kai bus geresnės nuotaikos, palieka maišą automobilyje ir išlipęs, spusteli mygtuką, bei užrakina A8, apsaugodamas savo turtą nuo ilgapirščių. Pakilęs į pirmąjį daugiabučio aukštą, susitvarko su durų spyna ir įsmunka prieškambarin. Net ir būrys keturkojų, susirinkęs prie durų vos tik išgirdo sugrįžus šeimininką, nepakėlė ir nepraskaidrino nuotaikos. Nuignoravęs po kojomis besimaišančius augintinius, patraukia tiesiai į miegamąjį, vildamasis, kad pavyks bent kiek numigti ir pagerinti savijautą. Nujautė, jog Audrey jautėsi ne ką geriau. Tiesą sakant, žinojo, kad Morrigan viską išgyveno kone šimtą kartų sunkiau, ir ši mintis, lydėjusi jį iki pat kambario, vaizdžiai tariant, atėmė kvapą. Atsidūręs miegamajame, nieko nelaukdamas, dribo į lovą, veidu krisdamas ant vienos iš pagalvių. Pernelyg nesirūpino tuo, kad prie kūno prilipę šlapi bei purvini drabužiai išpeckios švarią patalynę. Kurį laiką išgulėjo tokioje pozicijoje, tik retkarčiais išleisdamas tylų atodūsį. Matomai pritrūkęs oro, apsiverčia ant nugaros ir delnais uždengęs akis, kelis kartus nežymiai pakraipo galva. Tiesiog negalėjo patikėti, kad visas gyvenimas bei ateitis, kurią žinoma siejo su Audrey, tiesiog sprogo lyg muilo burbulas. Mintyse keikė tiek Lauren, tiek save patį, dėl to, jog pasidavė, nepabijokim to žodžio, merginos provokacijai.
Nors savo kailiu patyrė alkoholio žalą sveikatai bei aplinkinių gerovei, nusprendė, kad išsigydys tuo, nuo ko sunegalavo. Todėl po ilgokai trukusio pasigulėjimo ir nesėkmingo bandymo užmigti, sunkiai pakyla nuo lovos, ir atsisėda ant jos krašto. Nukreipęs mintis nuo nemalonių prisiminimų, akimis bandė aprėpti erdvę ir kartu žvalgėsi po miegamąjį, tikėdamasis, kad smegenis pasiekusi vaizdinė informacija padės prisiminti, kurioje vietoje laikomi buteliai su trokštamais skysčiais. Staiga prašviesėjus protui, susivokė, kad tokie dalykėliai saugiai stovi bare, svetainėje, todėl, kad ir kaip tingėjo, buvo priverstas nupėdinti į kitą patalpą, ką sėkmingai ir padarė. Stengdamasis neužminti ant vieno iš savo augintinių bei, žinoma, neišsiploti ant grindų, atidžiai dairosi po kojomis iki kol nukanka prie geidžiamo baldo mediniu paviršiumi. Kelis kartus pasukiojęs rankeną pagaliau praveria „Sezamo vartus“ ir įsispokso į mini baro turinį. Pernelyg nesvarstydamas, kokiu gėrimu nuodys organizmą, pagriebia pirmąjį po ranka pasitaikiusį butelį. Dėl visa pikta palikęs baro dureles neuždarytas, apsisuka aplink savo ašį ir žengia kelis žingsnius link sofos, ant kurios ir nudrimba visu svoriu. Be jokių ceremonijų atidaręs „Jack Daniels‘ą“ supila į save dalį gėralo, sunkokai nurydamas kiekvieną gurkšnį. Alkoholio skoniui ne iš tolo nepriminus pamėgto „Kubus“ gėralo, suraukia antakius ir nutaiso keistą grimasą vos tik viskis paveikia jo burnos receptorius. Nepaisant to, supylęs į save atitinkamą kiekį skysčio, pajautė palengvėjimą ir nenumaldomą norą kam nors išsipasakoti, kaip dažnai nutinka dėdėms alkoholikams. Iš patirties žinojo, kad visada gali kreiptis į žmogų ne kartą išsaugojusį jo pasturgalį ir guodusį sunkomis akimirkomis – Mikey Way‘ų. Iš kelnių kišenės ištraukęs telefoną, vylėsi, kad šis technologijos stebuklas liko nepaveiktas lietaus ir sugebės tinkamai funkcionuoti. Paspaudaliojęs keletą mygtukų, įsitikina, kad senoji Nokia vis dar pajėgi atlikti savo darbą, todėl suradęs draugo numerį telefonų knygoje sumaigo šiam žinutę. Sms‘o turinys nebuvo išsamus ir informavo tik tiek, kad Mikey draugija šiuo metu yra itin pageidaujama. Pasinaudojęs komunikacijos priemone, padeda šią šalimais ant sofos ir įsispokso į ekraną, laukdamas žinios iš Mikey. Kantrybei nutrūkus greičiau nei tikėjosi, suskuba patenkinti eilinės savo užgaidos – nusiplauti visą purvą nuo kūno. Palikęs telefoną svetainėje, su buteliu rankoje nupėdina į vonią. Atsidūręs ankštoje patalpoje, nėsibodi susitvarkyti su r0bais, todėl nė nenusirengęs įlenda į dušo kabiną ir pasukiojęs kamščius paleidžia vandens srovę. Šaltam vandeniui bėgant po kūną, laisvos rankos delnu atsiremia į plyteles. Kadangi po ledine srove išbuvo ganėtinai ilgą laiko tarpą, akivaizdu, kad po odą pradėjo lakstyti šiurpuliukai ir kėlė nemalonius jausmus. Bet ir dėl šito, kaip ir išvis dėl visko, kas nebuvo susiję su Morrigan, nė kiek nesirūpino. Vienintelis dėmesio vertas dalykas, ties kuriuo buvo susikoncentravęs ir kuris šiuo metu nedavė ramybės bei nežmoniškai kankino – eilinis bandymas pasikalbėti su Audrey. Tačiau prieš imdamasis kažkokių veiksmų, turėjo sulaukti pritarimo ir patarimų iš savo „spiritual advisor“, kuriuo visada pasikliovė labiau nei pačiu savimi.

Kadangi būtent šiuo metu nei gastroliavo kartu su grupe, nei labai įtemptai ką kūrė studijoje ar apskritai buvo apsikrovęs darbais, didžiąją dalį laiko trūnijo savo bute Brukline. Ne išimtis buvo ir vėlus vakaras, kai prisitepęs sumuštinių su šokoladiniu kremu ir iš parduotuvės parsitempęs glėbį skardinių su mėgstama kola, sėdėjo susirangęs svetainėje, bandydamas pajungti taip seniai čiupinėtą Playstation. Kadangi namuose buvo gerokai aptemę, o iki šviesos jungiklio vilktis tiesiog nežmoniškai tingėjosi, pasikliovė televizoriaus ekrane mirguliuojančių taškelių skleidžiama šviesa ir per ilgą laikotarpį ištreniruotais pirščiukais, kad laidai patektų į reikiamas vietas ir šis galėtų be didesnių problemų mėgautis žaidimų teikiamais džiaugsmais. Po keliolikos minučių krapštymosi galiausiai sutvarko visą reikiamą elektroniką, tad palaimingai suplojęs rankomis leidžia sau pasidžiaugti atliktu darbu. Nuropojęs iki šalia esančios spintelės šią atidaro, akimis permesdamas per didžiulę žaidimų kolekciją, stengdamasis išsirinkti kažką šiam vakarui(veikiau nakčiai, bet koks skirtumas?). Vartydamas tai vieną, tai kitą krūvą, baigia paskęsti nusivylime, mat kiekvieną iš šių žaidimų buvo bent kartą perėjęs, bet staiga prisimena vieną iš maišų, parsivežtų iš praeito turo, per kurį kartartėmis lankėsi tai komiksų, tai video žaidimų parduotuvėse ir buvo įsigijęs naujų daiktų savo kolekcijai. Vargais negalais pakilęs iš vietos, nuslenka iki miegamojo kambario, kur atsidaręs spintą ir gerokai pasikuitęs, atranda lagaminą, kurį atlapojęs atranda ieškotąjį maišą su visu reikiamu gėriu.
Išsirinkęs vieną iš naujų žaidimų, pasirengia kelioms valandoms intensyvaus mygtukų maigymo norint ištaškyt monstrus, demoniškas lėles ir nindzes vapsvas. Susikoncentravęs tik į ekraną, transliuojantį įvairius spalvotus paveiksliukus, kartkartėmis nuo stalo nusigriebia ir iš anksto pasiruoštus užkandžius bei gėrimus. Taip prasėdėjęs iki pat paryčių, vis keisdamas video žaidimus, apie penktą valandą ryto nusprendžia, kad gana varvinti akis ant „linksmalazdės“ ir būtų pats tinkamiausias laikas eiti miegoti. Antrą kart minties nesvarstęs, išjungia visą elektroniką ir pabaigęs paskutinę skardinę kolos išsiruošia į vonią. Na pirma, tai, kaip ir buvo galima tikėtis, išlaisvina visą suvartotą skystį laukan, o jau vėliau suspėja ir nusiprausti, taip šiek tiek atgaivindamas nuvargusias ir net imusias perštėti akis.
Į lovą kritęs kai sunkus rastas, vos kelių minučių bėgyje, didelio nuovargio dėka neseunkiai užmiega. Niekada nebuvo iš tų žmonių, kurie įmigdavo giliai it meškos žiemą, kas ypač maišydavo per turus, kur tekdavo kentėti net ir kelias iš eilės nemigos naktis, todėl nenuostabu jog vos po poros valandų suskambėjęs telefonas priverčia nenoriai atplėšti akis. Ranka patrynęs veizokles, pasilenkia taip, kad galėtų pasiekti ant grindų, šalia lovos, gulėjusį mobilųjį telefoną. Pirma, žinoma, pažiūrėjes į valandas rodančius skaičiukus, nustemba pamatęs, kad dar tik devynios valandos, kas tokiems žmonėms kaip jis buvo pats įmigio metas. Kažką sumykęs, keliais mygtukų pamaigymais atidaro žinutę, kurią jam atsiuntė Frank‘as. Iš viso supilto teksto nedaug ką supratęs, perskaito viską antrą kartą, iš padrikų žodžių supratęs tik tai, kad reikia temptis į Manheteną ir kiek įmanoma greičiau.
Slegiamas ir skubinamas minties, kad priežastis, dėl kurios draugas jį prikėlė iš miegų, yra rimta, paskubomis persirengia į padoresnius, nei tuos su kuriais slampinėjo namuose, drabužius ir nugriebes visą būtiną mantą – mobilų telefoną bei raktų rišulį, nusileidžia laiptais į kiemą, kur tvarkingai priparkuotas stovėjo jo automobilis. Užvedęs variklį, pasiryžta vardant savo ir kitų saugumo vairuoti atidžiai, neskubant, nors pats norėjo kuo greičiau atsidurti prie Iero buto slenksčio. Visgi visi grupės nariai buvo jam kaip broliai(na, Gerard‘as ir taip prilimpa) ir bet kuriam iš jų papuolus į bėdą buvo pasiryžęs mesti viską ir pulti į pagalbą. Tik per stebuklą išvengęs rytinių kamščių, sugeba per gerą pusvalandį pasiekti Aukštutinį Istsaidą, netrukus įvažiuodamas į daugiabučio, kuriame gyveno Frank‘as, kiemą. Išlipęs iš automobilio, šį, be jokios abejonės, užrakina ir nieko nelaukęs nuskuba link draugo buto. Nereikėjo kankintis lipant laiptais, mat Iero gyveno pirmame namo aukšte. Atsidanginęs prie durų, kelis kart spustelėja skambutį, šitaip informuodamas Frankie apie savo atvykimą.

Po šalto vandens srove prastovėjo gerą pusvalandį, kol pagaliau suprato, kad iš to negaus jokios apčiuopiamos naudos. Nors iš tiesų, spėjo kiek atgaivinti smegenis, ir jeigu ne suvartotas alkoholis, kurio butelį dėl nežinomų priežasčių atitempė su savimi, jaustųsi žymiai geriau. Bet, užuot ir toliau šaldęs kaulus, nusprendė pasišalinti iš kabinos, prieš tai žinoma pasirūpinęs, kad užsuktų čiaupą ir neleistų nutekėti nei vienam vandens lašui. Net ir būdamas tokios būsenos kai mažiausiai turėjo rūpintis buities prietaisais, pedantiškumas tiesiog lindo per kraštus, nepaisant to, kad vos prieš kelias akimirkas purvinais drabužiais išsivoliojo lovoje, be jokios sąžinės graužaties. Prieš visiškai palikdamas patalpą, spėjo pagriebti rankšluostį, kurį užmetė sau ant galvos, žadėdamas artimiausioje ateity pasirūpinti ir šlapių plaukų būsena. Tačiau tiesą sakant, nesvarbu dėl kokios priežasties nusprendė palikti vonios patalpas, kadangi tą padarė tinkamu metu. Vos tik peržengė slenkstį, skiriantį vonią nuo koridoriaus, išgirdo ausis rėžiantį durų skambutį, kuris privertė greičiau judinti užpakalį. Ant grindų numetęs, jau nebereikalingu patapusį rankšluostį, bei palikęs dušo kabinoje pustuštį alkoholinio gėrimo butelį, paskubomis nutrepsi link šarvuotų durų. Neprisiminė, ar grįžęs jas užrakino ar ne, tačiau faktas buvo akivaizdus kaip blynas – vos tik stipriau paspaudė rankeną, durys prasivėrė be jokio stipresnio pasipriešinimo, kas, žinoma tik išėjo į naudą. Paskutinis dalykas, su kuriuo Iero žadėjo terliotis tai durų spyna. Taigi, prieš akis išvydęs individą, kurį ir tikėjosi pamatyti, neslepia begalinio džiaugsmo ir, kažkodėl, milžiniško palengvėjimo, todėl iškart puola Mikey į glėbį, stipriai prispausdamas svečią prie krūtinės. Kurį laiką išbuvęs Way‘aus glėby, suvokia, kad tikriausiai savo „šlapiais apkabinimais“ tik atstums draugą, o juk mažų mažiausiai norėjo pasirodyti nemandagus. Juk ne tam ištempė Mikey iš lovos ankstyvą rytą, kad jį atbaidytų. Todėl, po kelių sekundžių keisto bromance arba, žmogiškai tariant, glėbesčiavimosi, draugiškai patapšnoja Way‘ui per petį, ir be jokių komentarų ar įspėjimų, įtraukia Mikey į vidų. Norėdamas būti tikras, kad šis nenuspręs nešti kudašių, užrakina duris, šį kartą pasirūpindamas, kad šios neatsidarytų vos tik kam nors panorėjus. Susitvarkęs su nesunkia užduotimi, pasisuka į bičiulį, ir tylėdamas nužiūri šį nuo galvos iki kojų. Tikriausiai supratęs, kaip šūdinai atrodo palyginus su draugu, nubraukia šlapius plaukus nuo veido, ir priploja juos prie kaktos, įtikėjęs, kad šitoks veido bruožų paryškinimas padės atrodyti bent kiek pakenčiamai. Po, pripažinkim, ilgokai vyravusios pauzės, galop nusprendė nutraukti nejaukią tylą, todėl išpaišęs šypsnį veide išskečia rankas į šalis ir ištaria.
- Sveikas atvykęs į mano vienatvės irštvą – rankomis bandydamas aprėpti kuo didesnę erdvę ir leisti Mikey lengviau susivokti apie ką eina kalba, išlaiko tą pačią išraišką veide, tuo pat metu nenuleisdamas akių nuo draugo. Tiesą sakant, net pats nesuprato, kam reikalingi tokie išsikalinėjimai. Tačiau nežinia kodėl, staiga pradėjo gailėtis, kad ištraukė Way‘ų iš namų. Mintis kam nors išsipasakoti ir pasiguosti dabar atrodė mažiau patraukli nei tada, kai rašė žinutę. Nors entuziazmas išsiplepėti dingo taip pat greitai, kaip ir atsirado, negalėjo tiesiog išprašyti svečio. Rankos mostu parodęs, kad Mikey praeitų į svetainę, tyliai nuseka paskui jį. Vos tik atsidūrė kambary, krito ant pirmo po ranka pasitaikiusio baldo – fotelio ir palaukė kol įsipatogins pašnekovas. Way‘aus draugijoje jautėsi kiek geriau, o akimirkai netgi sugebėjo pamiršti visus jo pečius užgulusius rūpesčius. Tačiau sulaukęs akimirkos, kai pagaliau galėjo prabilti, žinoma tą ir padarė.
- Norėtum ko nors? – ištaria kiek užkimusiu balsu, todėl atsikrenkšti, o kad Way‘us suprastų ką šis turi omeny, rodomąjį pirštą nukreipia į pravertas mini baro dureles. Suvokė, kad draugas tikriausiai norėtų iškart eiti prie reikalo, tačiau pats niekaip nesugebėjo prisiversti rėžti visko tuojau pat. Kažkodėl jautėsi kiek nejaukiai, nors ir pats gerai žinojo, kad pokalbis išeis į naudą. Mikey buvo tikriausiai vienintelis žmogus, kuriuo pasitikėjo ir kuris apie jį patį žinojo daugiau nei kiti grupės nariai. Be to, per šitiek metų, įgijo pasitikėjimą juo, todėl staiga iškilusios abejonės nebuvo suprantamos ir pačiam. Žinoma, negalėjo ilgai tempti gumos, nes anksčiau ar vėliau Way‘us ir taip būtų ištraukęs visą norimą informaciją. Todėl be jokių prašymų ar įkalbinėjimų, prabyla pats, nusprendęs visgi nusimesti akmenį nuo krūtinės.
- Tiesą sakant, įklimpau į didelę šūdo krūvą – konstatuoja ir taip akivaizdų faktą. Juk ne iš gero gyvenimo pradėjo svaigintis alkoholiu, ištempė Mikey ryte iš lovos, bei atrodė, vaizdžiai tariant, kaip vietinis valkata. Taigi, alkūnėmis atsirėmęs į baldo atramas, trumpam žvilgteli į Mikey, tačiau netrukus nukreipia regos organus kita linkme. Įbedęs žvilgsnį į vieną iš baltų kambario sienų, atrodo, dar kartą pervirškina visus praėjusios dienos įvykius: viską nuo pasisėdėjimo bare su Gerard‘u, susitikimo su Zui iki pokalbio su Audrey. Sunkiai nurijęs burnos ertmėje susikaupusius skysčius, sugrąžina žvilgsnį į pašnekovą ir priverstinai šypteli. Tikriausiai norėjo sukurti įspūdį, kad jaučiasi gerai ir pernelyg neišgyvena dėl susiklosčiusios situacijos. Tačiau akivaizdu, jog niekad nemokėjo gerai meluoti ir visas viduje kaupiamas emocijas galima buvo tiesiog nuskaityti iš veido.
- Audrey mane metė – tyliai išlemena. Nežinojo, ar Mikey norės girdėti visą melodrama virtusį pasakojimą, todėl šiuo metu apsiriboja pateikdamas tik svarbiausią informaciją, kurios turėtų pakakti tam, jog draugas suprastų jo fucked up savijautos priežastį.

Rymodamas prie draugo buto durų spėja prisišaudyti šimtus spėjimų ir hipotezių, kodėl šį kartą Frank‘as jį išsikvietė į savo „šventovę“, mat priežastis vienam ar kitam veiksmui visada buvo, o tokiam, kaip Way‘aus iškrapštymas iš namų jo įprastinio miego metu, turėjo būti tikrai ganėtinai svarus pretekstas. Galiausiai pasigirdus kažkokiems, apie gyvybės egzistenciją bute menančiams, garsams, sukruta, atsitiesdamas ir stovėdamas kone taip, kaip visos mamos dar mažus ragina stovėti vaikus – nugara tiesi, pečiai atlošti, smakras kiek iškeltas ir pnš. Netrukus durims atsilapojus, šiokoje tokioje prietemoje nesunkiai išvysta draugo siluetą, kuris savo matmenimis nebuvo nė kiek pakitęs. Užtat kiek pasigilinus į smulkesnes detales, tokias kaip bendras draugo stovis, tenka daugiau nei šiek tiek nustebti. Būtų geriau panagrinėjęs Frank‘o išvaizda, bet šis, Way‘ui nė deramai nesureagavus, puola į draugišką apsikabinimą, į kurį Mikey, be abejo, atsako. Paplekšnojęs draugui per nugarą, pajunta kaip jo dėjimų drabužių paradinė pusė prisigeria vandens, o tai priveda prie logiškos priežasties, kad pats Iero yra permirkęs iki paskutinio siūlelio. Žinoma, kaip ir visiems normaliems žmonėms, taip ir pačiam Moikoi toks „šlapias“ pasiglėbeščiavimas sukėlė eilę nemalonių pojūčių, kuriuos, būdamas mandagus individas, tiesiog nuignoruoja.
Atsidūręs buto viduj, kol Iero rūpinasi durų rakinimo peripetijomis, pats pasirūpina avalynės nukrapštymų nuo pėdų. Batus nuspyręs į mažiau po kojomis besimaišančią vietą, kiek paeina į priekį, kad nereiktų maltis siauriame koridoriaus praėjime. Pasisukęs į draugą dar kartą šį nužiūri, stengdamasis tai daryti kiek įmanoma akivaizdžiau, bandydamas galvoji rasti atsakymą į klausimą, susijusį su tokiu vyro stoviu ir viso to priežastimi. Įsivyravusiai tylai ėmus slėgti, lyg ore būtų susikaupę daugybe osmio dalelių, pats ruošėsi prabilti ir iškvotinėti draugą, kas darosi, bet atsakomybės už paleistą liežuvį prisiimti nereikėjo, mat pirmasis prašneko ne kas kitas, kaip pats buto šeimininkas. Ausis pasiekusi informacija, pagaliau priverčia atsiminti vieną dalyką, apie kurį visą tą laiką buvo tiesiog pamiršęs – Frank‘as jau kuris laikas savo bute retai besivaidendavo, mat buvo sumetęs skudurus su, Mikey simpatijų nenusipelniusia, panele Morrigan, kurios, name abu ir gyveno. Viskam pradėjus bent jau šiek tiek aiškėti ir įgauti formas, stengiasi veide neparodyti jokių emocijų, kas, beje, jam visą gyvenimą sekėsi nepriekaištingai. Net ir deramai nežinodamas, kaip interpretuoti Iero gestus(bijojo, kad ką ne taip supras ir prikalbės ko nereikia, tad deramai sureaguoja tik į išreikštą norą persikelti į svetainę, kurį, žinoma, nesipiešindamas ir įvykdo.
Atsidūręs minėtame kambaryje, įsitaiso ant čia pat buvusios sofos, nesivaržydamas kaip koks devynerių metų, mamos į polikliniką atvestas berniukas, kaip galima buvo iš jaunesnėlio Way‘aus tikėtis. Tik dabar daėjo, kad nuo apsilankymo pradžios, taip ir neištarė nė žodelio, tad nusprendžia pagaliau prabilti, deja, per vėlai, mat vėl įsiterpia Frank‘as ir tenka klausytis jo žodžių. Draugo kalbai nė kiek neprieštaraudamas, leidžia jam pasireikšti, o pastarajam pasiūlius pasivaišinti kuonors iš baro, neigiamai papurto galvą, akis nukrapštydamas nuo eilės butelių ir žvilgsnį perkeldamas ties nekaip atrodančiu Iero veidu.
- Atsisakysiu. – pagaliau prabilęs, balsu išreiškia savo norą nepradėti maukti alkoholinių gėrimų, juolabiau, kad tam nebuvo nei vieta, nei pats tinkamiausias laikas. Norėjo kaip įmanoma greičiau pereiti prie pokalbio esmės, mat tiek prikimęs draugo balsas, tiek jo, pripažinkim, keistoka išvaizda kėlė vis didesnį nerimą, kurį kuo toliau, tuo labiau buvo sunku nuslėpti.
Iš paskutiniųjų bandė nepradėti kvosti draugo, mat jautė, kad Frank‘as pats ruošiasi prabilti, o šiam tiesiog reikėjo moralinio pasiruošimo, kurį bereikalingas Mikey burnos aušinimas būtų sutrigdęs. Kantriai laukdamas draugo prabylant, šiek tiek palinksta į priekį, taip lyg ir neakivaizdžiai ragindamas pašnekovą pradėti savo kalbą. Nuojauta kuždėjo, kad ji gali būti sunki, tad viduje pradėjo save nuteikinėti, kad teks apsišarvuoti geležine kantrybe, norint deramai išklausyti draugą, neįsiterpiant. Netruko pastebėti, kad Iero stengiasi elgtis atvirkščiai, nei dabar jaučiasi ir tai tik dar labiau sustiprino tą išaugusį, kone materialine prasme ėmusį slėgti nerimą. Buvo aišku, kad dėl kažkokių, pakankamai rimtų, priežasčių draugas jautėsi labai prastai, o būsenos slėpimas provokavo tik dar daugiau, viskam paaiškinimo ieškančių minčių.
Pašnekovui galiausiai prabilus, kiek kilstelėja antakius, nežymiai linktelėdamas galva. Vyro žodžiai tik patvirtino spėjimus apie Frank‘o būseną, bet nieko konkrečiau, kas ir labiausiai šiuo metu domino Way‘u, nepaaiškino. Šį kartą puikiai atsipirko Mikey charakterio būdas, mat kitas žmogus greičiausiai jau dabar pat būtų apipylęs Iero daugybe klausimų. Po kelių laukimo akimirkų, galiausiai išgirsta lemiamą sakinį, kuris išsprendė visus galvoje buvusius galvosūkius. Audrey – mergina, su kuria pats turėjo progos ganėtinai artimai susipažinti, štai kas buvo viso šito kaltininkas. Mintyse „perpurtęs“ visus atsakymus, spėliones ir hipotezes, kelioms sekundėms tiesiog užsičiaupia, galvodamas ar verta praverti burną. Deja, bet susidaryta stipri ir ganėtinai neigiama nuomonė atbaido bet kokias priešingą reikšmę turėjusias mintis ir priverčia ganėtinai greitai prabilti.
- Nė nesistebiu. – atsitiesęs paskėsčioja rankomis, lyg pastarieji Iero žodžiai jo būtų nė kiek nenustebinę. – Juk iš jos tik to ir buvo galima tikėtis – pažaidė su tavim ir numetė it nusibodusį žaislą. – išbėręs nedidelę litaniją, atsidusta. – Žinau, kad skaudu, bet tai ne tavo kaltė. Tiesiog ji tokia yra – savanaudė, egoistė ir galvoja tik apie save. – stengdamasis paguosti draugą, išreiškia savo nuomonę apie minėtą personą. – Dar vakarinėje pakrantėje spėjau įsitikinti kokia ji ragana. Gaila, kad tiek tu tiek Gerard‘as tai išsiaiškino kiek per vėlai. – visakeriopai užjausdamas ir netgi gailėdamas savo brolio bei draugo, patempia lūpą, neigiamai papurtydamas galvą. – Pasistenk apie tai negalvoti, esu šimtu procentu įsitikinęs kad ji viso šito... – pakėlęs ranką, gestu parodo į patį Frank‘ą, omenyje turėdamas jo bendrą stovį. – neverta. Frank‘ai, ji neverta tavęs. – bandydamas įtikinti draugą, pasilenkia šiek tiek arčiau, šitaip stengdamasis padidinti savo įtaigumą.

Kaip ir reikėjo tikėtis, Mikey, tikriausiai iš mandagumo arba tiesiog paisydamas etiketo taisyklių, atsisakė pasivaišinti alkoholiniais gėrimais. Žinoma, kitokiomis aplinkybėmis būtų praplovęs draugui smegenis ir privertęs kartu išlenkti po taurelę, o žinant tai, kad Way‘us nėra iš tų žmonių, kurie kam nors ilgai priešinasi, tą padaryti būtų žymiai lengviau. Tačiau šį kartą tik gūžtelėjo pečiais, leisdamas suprasti, kad nesiims prievartos ir primygtinai nevers pašnekovo skalauti burnos. Norės – pasiims. Be to, ir pats mažų mažiausiai norėjo šokinėti aplink Mikey, kaip koks padavėjas, bei vykdyti draugo įnorius. Esmė nebuvo tame, kad Iero nepasižymėjo svetingumu. Priešingai. Visada kantriai „patarnaudavo“ savo svečiams, kartais net per daug, todėl stebint iš šalies atrodė, kad kone lenda visiems į užpakalį. Šį kartą, akivaizdu, kad savo mintis buvo, vaizdžiai tariant, užteršęs kitais dalykais ir negalėjo susikoncentruoti ties pašaliniais darbais. Ypač tokiais, kurie reikalavo fizinių jėgų panaudojimo. Dabar tenorėjo tiesiog smigti fotelyje ir gerai išsimiegoti. Todėl, eilinį sykį per pastarąsias kelias minutes, pradėjo klausinėti savęs, kokio velnio ištempė Mikey, mat draugija pradėjo jam ne tik nusibosti, bet ir, švelniai tariant, užknisti. Tiesą sakant, pats Iero elgėsi kaip mažvaikis, kuris atvykęs į atrakcionų parką nežino ar nori pasivažinėti arkliuku ar vienaragiu, o ir savo nuomonę spėjo pakeisti dažniau nei keičia apatinius. Žinoma, jo stovį galima būtų paaiškinti nenusisekusiais asmeniniais santykiais, tačiau iki šiol nė karto šitaip neišgyveno dėl to, ką anksčiau ir pats laikė menkniekiu. Todėl, net ir priverstas ar visai kaip kankinamas, negalėtų logiškai paaiškinti savo elgesio. O žinia, kad tą ir turės padaryti pradėjo jį kiek bauginti. Nujautė, jog teks išpažinti visas nuodėmes, nes Mikey, nors ir nesiėmė jokių akivaizdžių priemonių tiesai išgauti, anksčiau ar vėliau tą būtų padaręs. Todėl užuot grimzdęs savo mintyse, sutelkė dėmesį ties pašnekovu, kuris per trumpą laiko tarpą spėjo paberti teiginių apsvarstymui, kas pačiam Mikey tikriausiai nebuvo įprasta.
Ausis pasiekus garsinei informacijai apie Audrey charakterį, skrupulingai apibūdintą paties Mikey, suraukia antakius ir piktokai įsistebeilija į pašnekovą, tačiau jo nenutraukia, leisdamas šiam išsakyti savo nuomonę. Nepaisant to, kad nepritarė draugo metamiems apibūdinimams, nežadėjo veltis į žodinį karą, ir tiesiog didžiąją dalį būdvardžių praleido pro ausis, kad ir kaip sunku buvo išlaikyti liežuvį už dantų. Mikey ir toliau beriant sakinius vieną po kito, įsiklauso tik į tą, kuris atkreipė daugiausia dėmesio. Draugui neakivaizdžiai paminėjus neaiškius įvykius Vakarinėje pakrantėje, suraukia antakius ir kelis sykius delnu perbraukia sau per smakrą, kaip dažniausiai daro žmonės, kurie kažką įtemptai svarsto. Smegeninėje nesugebėjęs atgaminti nieko, susijusio su Way‘aus minima vieta, nusprendžia iškamantinėti pašnekovą, kas po galais tenai nutiko. Žinojo, kad nei laikas nei vieta tokiems tardymams nėra tinkama, tačiau tiesiog negalėjo išmesti iš galvos draugo išsakyto teiginio. Smalsumą žadino ir tai, jog niekaip negalėjo susieti Mikey, Audrey bei Vakarinės pakrantės tarpusavyje. Taigi, po kelių tylos akimirkų, pakeičia kūno poziciją taip, kad be jokių nepatogumų galėtų matyti draugo veidą, ir ištaria.
- Kas nutiko Vakarinėje pakrantėje ko aš nežinau? – suformulavęs klausimą taip, kad Way‘us suvoktų, jog iš jo reikalaujama kuo detalesnio paaiškinimo, alkūnėmis atsiremia į baldo atlošus ir įsispokso į pašnekovą, laukdamas atsakymo. Rodos, visai pamiršo, kad nukrypo nuo aktualios temos ir jeigu ne tolimesni bičiulio pasvarstymai, būtų visai nusivažiavęs į lankas. Kaip ir anksčiau išgirsti teiginiai taip ir šie sukėlė begalę neigiamų emocijų, kurių pažabojimui išnaudojo tikriausiai paskutinius energijos likučius. Žinoma, nepaisant savo stovio, pasąmonėje suprato (o gal tiesiog netyčia prisiminė), jog Mikey bėrė argumentus net nežinodamas visos tiesos. Todėl logiška, jog pašnekovas metė kaltinimus ne į tą darželį. Audrey visoje istorijoje buvo kalta tiek pat, kiek mergelė Marija ar motina Teresė. Taigi, nusprendęs atverti Mikey akis, išlaukia progos, kai galės įmesti savo trigrašį.
- Viskas yra ne taip, kaip įsivaizduoji – įkvepia oro pro nosį, sukurdamas nedidelę pauzę, tarsi norėdamas šiek tiek pakankinti Way‘ų. – Aš esu dėl visko kaltas – rodomuoju pirštu bakstėli sau į krūtinę, pabrėždamas žodelį „aš“ ir suteikdamas jam ypatingos svarbos. Parodęs, jog Mikey įtikinėjimai ir netgi kūno pozicija, kurią šis pasitelkė norėdamas padidinti savo įtaigumą, nė kiek jo nenuramino, nusiteikia papasakoti draugui pastarosios nakties nuotykius bei nusimesti akmenį nuo krūtinės. Nujautė, kad ir taip per ilgai tempė gumą, todėl praleido tokias smulkmenas kaip pasisėdėjimas bare su Gerard‘u, alkoholio vartojimas, susitikimas su Zui ir taip toliau. – Buvau jai neištikimas – nežinojo, kaip kitaip pavadinti „make out‘ą“ su Lauren, todėl pavartojo būdvardį geriausiai, arba tiesiog taikliausiai, apibūdinantį savo veiksmus. Žinoma, galėjo visą kaltę suversti alkoholiui bei bandyti pasiteisinti prieš draugą, tačiau tiesiog nematė prasmės. Kelis kartus padūsavęs, liežuvio galiuku sudrėkina apatinę lūpą, tačiau neilgai išlaiko pauzę ir paklausia to, dėl ko ir išsikvietė draugą.
- Ką man daryti? – viltingai įsispokso į Mikey, nuoširdžiai tikėdamas, kad šis, kaip visada, taip ir dabar, sugebės paberti naudingų patarimų. Trumpam nukreipęs veizolus nuo pašnekovo silueto, piršto galiukais patrina pavargusias akis. – Nenoriu jos prarasti – tyliai sumurma, tarsi nenorėdamas, kad kas nors išgirstų. Jausdamas, kad išsakė viską, ką norėjo, sugrąžina žvilgsnį į Way‘ų ir pirštų galiukais nestipriai barbendamas į medinio atlošo paviršių, nekantriai laukia kol Mikey absorbuos išgirstą informaciją.

Be didesnių trikdžių kalbėdamas, kartkartėmis liežuviu brūkštelėja per lūpas, lyg tai padėtų kaip nors rišliau išsakyti mintis. Kadangi kaip ir didžioji dalis žmonių, megzdamas dialogą yra pratęs žvelgti pašnekovui į akis, netrunka pastebėti, kaip persimaino šio veidas, vos tik Mikey prabyla apie Morrigan, merginą vaizdžiai apibūdindamas. Per tiek metų patarimų dalijimų ir pašnekesių patirties, buvo išmokęs „skaityti tarp eilučių“ – kalboje ieškoti paslėptos reikšmės ar tikrąsias emocijas išskaityti iš veido, tad geriau įsižiūrėjus į Frank‘ą ima kilti abejonės ir klausimai, kodėl draugas sureagavo būtent šitaip. Dar prieš pradedant savo kalbą, buvo kone šimtu procentų įsitikinęs, kad Iero pagaliau suprato kokia „yra“ Audrey ir jam visiškai pritars, mat buvo akivaizdu, kad Morri vyrą gerokai įskaudino.
Buvo ganėtinai akivaizdu, kad Aud atžvilgsiu abiejų nuomonės tiesiog nesutapo, bet pats Way‘us kol kas tiesiog nesuprato, kodėl. Nors ir iš dalies klaidingos, visgi savo nuomonės laikėsi tvirtai ir nė neabejojo jos teisumu. Galbūt tiesiog turėjo šiokį tokį nusistatymą prieš rausvaplaukę, bet tam tikrai turėjo svarias priežastys ir šitokie kaltinimai, siunčiami į jos pusę, buvo tikrai ne iš piršto laužti. Norėjo tęsti savo kalbą ir savo žodžiais bent jau pabandyti paguosti draugą, kai jo mintį nutraukia Frank‘o balsas. Išklausęs šio klausimo, viduje sukrutus keistoms emocijoms, nutraukia akių kontaktą, žvilgsnį įbesdamas į čia pat stovėjusį stalą. Staiga pasijuto itin nepatogiai, vien galvodamas apie atsakymą į užduotą klausimą. Nuoširdžiai nežinojo ar Iero yra tekę matyti ar girdėti pasakojimus apie tai kas vyko Los Andžele iki smulkiausių detalių. Visi žinojo vieną – būtent tuo metu ne tiek jis, kiek jo brolis Gerard‘as išgyveno tikrai ne pačius geriausius laikus – alkoholis, narkotikai ir nesibaigiantys vakarėliai.
Suvokdamas, kad šį kartą tikrai neišsisuks ir nepavyks išvengti nedidelio Frank‘o suorganizuoto tardymo, kurį laiką tiesiog tyli, mintyse bandydamas suformuluoti atsakymą kiek įmanoma informatyviau, bet per daug nesigilinant į detales.
- Na... – pamėgina pradėti atsakymą, bet sustoja, suprasdamas, kad kalbėti bus sunkiau, nei jam atrodė. Niekada nebuvo iš tų, kurie ką nors nuslėptų, ar meluotų draugams, bet visgi šiuo klausimu atvirauti tikrai nenorėjo. – Tai įvyko taip seniai, dar prieš antrąjį albumą... – lyg mėgindamas prisiminti tikslias detales, kartkartėmis nutyla. – Kai Gee pradėjo smarkiai gerti, po vieno turo pasilikome Los Andžele, kur sutikome grupelę žmonių, tarp jų buvo ir Audrey. – nesijausdamas itin patogiai, nors jo pasakojimas dar nė nepasiekė intymiausių detalių, į Frank‘o akis žvilgteli daugiausia kelioms sekundėms. – Pats žinai, kaip gerai Gerard‘as su ja sutarė, bet ji pasirodė jam tiesiog per jauna, per daug vaikiška rimtesniems santykiams. – keletą kartų papurto galvą, išreikšdamas didelį nenorą toliau tęsti kalbą, bet kitos išeities nelabai ir teturėjo. – Tačiau man ji pasirodė labai miela, mėgo daugelį dalykų, kurie patiko ir man, žodžiu, buvo mano skonio. – lūpos kampučiu šyptelėjęs, pasimuisto vietoje, lyg bandytų įsipatoginti. – Netrukus mes pradėjome draugauti ir tai man kiek padėjo užsimiršti apie Gerard‘o problemas. Audrey mane ištempė į viešumą, ji turėjo kalnus draugų, kone kiekvieną dieną tempdavomės į vakarėlius, bet viskas buvo tiesiog ne man. Pradėjau jausti, kad kažkas netaip. – vėl papurtęs galvą, suneria pirštus, šiuos padėdamas sau ant kelių. – Audrey visada pabrėždavo, kad su manim draugauja, tai dažnai primindavo savo draugams ar net neseniai pažįstamiems – ji tiesiog naudojosi manimi, kad taptų populiaresnė, labiau mėgiama, galbūt norėjo sukelti kitiems pavydą. – vis dar laikydamas nuoskaudą, lyg juo būtų buvę pasinaudota, suraukia lūpas, neslėpdamas nusivylimo. – Ji visai kitokia, nei maniau, tikra savanaudė.
Būtų tęsęs ir toliau, bet nusprendžia tiesiog patylėti, nes visgi svarbiausia šios dienos tema buvo Frank‘o savijauta. Draugui prabylus ir net paneigus jo spėjimus, stengiasi nuslėpti didelį nustebimą. Buvo taip įsitikinęs savo žodžiais apie Morrigan savanaudiškumą, kad pripažinti Iero kaltę atrodė kone neįmanoma. Negalėdamas patikėti ir sekančiais vyro žodžiais, susijusiais su jo „pasismaginimu“ su Zui, kilstelėja antakius, papurtydamas galvą.
- Tu? Neištikimas? – sunkiai virkindamas Frank‘o sakinius, ištaria du, jam pačiam sunkiai susiejamus žodžius. Žinojo, kad Frank‘as mėgdavo kūniškus malonumus(kuris gi vyras to nemėgtų?), bet puikiai pažinojo draugą ir ne kartą įsitikino, kad jei draugystė su mergina yra rimta, Iero nebesidairys į kitas, todėl neištikimybė Mikey niekada neasocijavosi su Frankie. Būtų vėl prabilęs, bet staiga suskamba telefonas, nusprendęs pasireikšti tikrai ne laiku. Tyliai pašnekovo atsiprašęs, pakyla iš vietos, atsiliepdamas į skambutį bei paeidamas toliau, kad galėtų žmoniškai pasikalbėti su paskambinusių asmeniu.
Kelias minutes intensyviai klausęs kitame ragelio gale kalbančios moters, kelis kart prabyla ir pats, neslėpdamas nerimo ir nustebimo. Padėjęs ragelį, iškart nutaiso apgailėstavimo kupiną miną ir sugrįžta atgal ant sofos. Pro ausis nepraleido nei vieno Iero žodžio, o ir padėti draugui visokeriopai norėjosi. Deja, laiko tam padaryti nebuvo tiek daug.
- Atleisk, bet turiu skubėti, kažkas su mano bagažu. – nusimuilindamas, dėl, sakykim, tikrai apgailėtinai atrodančio dalyko, visgi suskuba priminti, apie daug problemų kėlusį ir ilgai neatgaunamą objektą. – Žinai, tą, kur pradangino per praeitą turą. – mosikuodamas rankomis ore, kurį laiką varto telefoną, nenurimdamas.
- Tiesiog tiek tau, tiek jai reikia šiek tiek laiko. Neskubink savęs, viską apgalvok. – nors ir rengėsi tepti lauk, visgi pasirengia duoti bent šiokį tokį patarimą. – Galbūt jūs susitaikysit. Negalvok apie tai, dabar tau labiausiai reikia karšto dušo ir daug miego. – pakildamas iš vietos nežymiai šypteli, apsidairydamas ir nieko nepaliko. – Pailsėk, leisk pailsėti ir jai. – žvilgčiodamas į laikrodį, priartėja prie draugo, patapšnodamas jam per petį. – Supratai? – suvaidindamas labai jau griežtą, netrukus tik šyptelėja, pasisukdamas durų link. – Susimatysim. – stengdamasis daugiau netempti gumos, nieko daugiau nepasakęs tiesiog neria pro duris, lauk.

Iš abejonių kupinos pašnekovo veido išraiškos, suprato, kad pradėta gvildenti tema ir pačiam Mikey kažkodėl nėra viena iš lengviausių. Jeigu žinotų, jog ji pareikalaus iš draugo šitiek ryžto ir jėgų, tikriausiai nė nebūtų ties ja sustojęs. Tačiau visgi duoda Way‘ui laiko apsispręsti, ar šis norįs ją plėsti, ar ne. Didžiam savo džiugesiui, draugas, nors ir sunkiai bei nenoriai, netrukus prabyla. Mikey paminėjus, rodos, taip neseniai įvykusius nutikimus, kaip antrojo, ir tikriausiai sėkmingiausio, albumo įrašymą, mintimis persikelia į minimą „erą“ ir jeigu ne draugo tauškalai, būtų ir visai užsimiršęs. Nebandydamas skubinti pašnekovo, kantriai išlaukia kol šis teiksis atpasakoti visą istoriją. Mikey kažkodėl pernelyg ilgai einant link reikalo, akimis pradeda lakstyti po kambarį, ieškodamas rūkalų pakelio ir bandydamas kuo greičiau numalšinti staiga iškilusį nikotino poreikį. Ne naujiena, jog Iero „kenčia“ nuo priklausomybės ne tik kofeinui, bet ir Marlbor‘o produkcijai. Stebėtinai greitai aptikęs trokštamą daiktą, kuris visą laiką gulėjo jam prieš pat nosį, ant kavos stalelio, truputėlį pasilenkia priekin, kad galūnėmis sugebėtų pagriebti pakelį. Nors ir buvo susikoncentravęs ties rūkalais, pro ausis nepraleido nė vieno Way‘aus žodžio, o pravėręs cigarečių dėžutę ir ištraukęs nikotino lazdelę, kurią iškart suspaudžia dantimis, sugrąžino žvilgsnį į pašnekovą. Mikey išsamiai atpasakojus viską, ką pačiam vertėtų žinoti, kurį laiką tiesiog bukai vėpso į priešais sėdintį asmenį. Kad ir kaip būtų keista, nejautė jokio pykčio, nusivylimo ar kitų neigiamų emocijų, kurios per pastarąsias keletą valandų, vaizdžiai tariant, nuodijo jo organizmą. Žinojo viena – tiesiog troško gerai išsimiegoti, o ir limpantys akių vokai dažnai apie tai primindavo. Ir jeigu ne Way‘aus draugija, tikriausiai būtų smigęs ant to paties baldo, kuriame buvo įsipatoginęs. Taigi, suvirškinęs visą draugo pabertą informaciją, iš pradžių nė nemanė reikšti savo nuomonės šia nemalonia tema. Todėl užuot tuščiai aušindamas burną, susikoncentruoja ties nebaigtu darbu – nikotino suvartojimu. Iš galinės kelnių kišenės ištraukęs žiebtuvėlį, pridega cigaretę, o pasitarnavusį, tačiau jau nebereikalingą ugnies šaltinį numeta ant stalo, kurio susidūrimas su kietu paviršiumi, po kambarį paskleidė vienintelį garsą, sudrumsčiusį nejaukią tylą. Kažkodėl viską darė kaip įmanydamas lėčiau. Nors, tiesą sakant, juk niekur ir neskubėjo. Kelis kartus įtraukęs palaimingųjų dūmų, atitraukia cigaretę nuo lūpų, ją saugiai patalpindamas tarp pirštų, bei atsikrenkšti, leisdamas pašnekovui suprasti, jog ruošiasi prabilti.
- Nesistebiu – trumpai atrėžęs, laisvos rankos alkūne atsiremia į baldo atlošą. - Tikriausiai iškamantinėjus Ray‘ų ir Bob‘ą išaiškėtų, kad Audrey dulkinosi ir su jais – abejingai mestelėjęs savo pastebėjimą, lyg niekur nieko sugrįžta prie rūkymo proceso. Mikey netrukus sureagavus į anksčiau paminėtą „išdavystę“, tiesiog nežymiai gūžteli pečiais, šitaip tarsi prisiimdamas kaltę ir patvirtindamas draugo, tikriausiai, retorinius klausimus. Nenorėjo dar kartą visko išgyventi, todėl nesiruošė toliau vystyti šios temos. Visai ne laiku Mikey telekomunikacijos priemonei pranešus apie savo egzistavimą, leidžia draugui priimti skambutį, o pats tuo tarpu baigia doroti rūkstantį nikotino šaltinį. Užgesinęs nuorūką į stebuklingai po ranka atsiradusią peleninę ir atlaisvinęs galūnes, suneria jas ant krūtinės, bei pasineria į pasvarstymus. Nė pats nesuprato, kodėl taip staiga pakito jo nuotaika. Atrodo, vieną akimirką jautėsi sužlugdytas išsiskyrimo su Audrey, kitą – ramiai, ir gal kiek atsainiai, priėmė likimo iššūkius. Tikriausiai, po pokalbio su Mikey, nusprendė, vaizdžiai tariant, prisisiūt kiaušus bei gyventi toliau lyg nieko ir nebūtų nutikę. Pats puikiai suvokė, kad žliumbdamas ir savęs gailėdamasis toli nenukeliaus, o ir svaiginimasis alkoholiu, kaip spėjo įsitikinti, prie gero neprives. Netrukus iš savo minčių prižadintas Way‘aus balso, nukreipia veizolus į pašnekovą ir išklauso jo pasiteisinimo. Žinoma, negalėjo amžinai laikyti draugo savo tvirtovėje, todėl supratingai palinkčioja galva, leidęs suvokti, jog nežada ilgiau jo kankinti. Draugui prieš išeinant pabėrus patarimų, nežymiai šypteli, šitaip patikindamas, jog žada laikytis Mikey nurodymų. Way‘ui išskubėjus savais reikalais, kurį laiką pratupi toje pačioje vietoje, tarsi bandydamas sukaupti jėgų fiziniam darbui. Išsėdėjęs tyloje kokį pusvalandį, galop pasikelia nuo minkšto baldo, ir lėtai nupėdina į miegamąjį. Vos tik atsidūręs reikiamoje patalpoje, atsikrato vis dar šlapiais rūbais, juos atsainiai numesdamas ant grindų, bei, be jokių ceremonijų, drimba ant lovos, užsiklodamas patalyne, ir po kankinančios dienos, galop užmiega.