He lives like a KING...

Tonis Ashlynn jokioje stotelėje taip ir nepaleido. Kad turi kompanijos, su kuria reikia kažką daryti vyras paprasčiausiai užmiršta. Mėginęs keletą sykių įsivaizduoti save riedantį namo po Lisbeth apsukimo operacijos, turėjo ryškią apvaizdą, kurioje buvo lyg pavartojęs ekstazio, bet iš tiesų ekstazio nepavartojęs, fone skambėjo Queen – We Are The Champions gabaliukas, o Anthony plyšavo kartu su Freddie Mercury tiesiog tirpdamas iš laimės. Realybė pasirodo visiškai kitokia. Jeigu per apgaulingą, jau antrąjį savo pagrobimą, atrodo, tiesiog fiziškai nesugebėjo užsičiaupti, tai dabar nutykti jam sekėsi tiek pat sėkmingai, kiek paralyžiuotam nebyliui. Žinoma buvo patenkintas sklandžiai susiklosčiusiais įvykiais, bet užtikrintai nutolti nuo materialaus pasaulio netrukdė keistas poreikis mintyse padiskutuoti su savimi pačiu, apžvelgiant tai, kas šiandien nutiko.
Galima teigti, jog Tonis Stark`as – pakvaišęs dėl iššūkių. Savom rankom sutverti mechanizmą, kokio niekas kitas ligšiolei nebuvo sukūręs ar net nebandęs įsivaizduoti, jog tokie išradimai gali ne tik funkcionuoti, bet ir būti paskleisti į apyvartą; paimti porelę mikroschemų bei išpūsti jas iki sudėtingos, asmeniškai „mąstančios“, paklusnios programos. Ir visgi galėtų teigti, jog visas šitas reikalas su Lisbeth iš Anthony pareikalavo daugiausia jėgų, ryžto ir netgi naivumo. Tai buvo didžiulis iššūkis, milžiniškas savitarpio bei pasitikėjimo išbandymas, kurį Ashlynn išlaikė. Anksčiau tik sąmoningai nesąveikaudamas su ta smegenų dalimi, kuri yra atsakinga už tai, kad Tonis jaustų šaltą pavojaus kvėpavimą sau ant odos, sugebėjo tikėti mergina. Ji dėl vyro padarė tikrai labai daug, pradedant palaipsniniu savo tikrosios asmenybės atskleidimu, baigiant sulaužytu banditų garbės kodeksu tai pačiai Rapace, kuriai Scott buvo skolinga didžiulę paslaugą. Dabar logine prasme tikrai nebegalėjo užsikabinti už nieko iki tol įtartinai jam draugiškoje Lynnash elgsenoje, kuomet minties, jog mergina jam anapus nugaros suka mirtiną, beprotiškai sumanią klastą nebuvo niekuomet galutinai atmetęs. Šiuo momentu tikrai galėtų pasakyti, jog Lyn užsitarnavo Tonio pasitikėjimą ir nuo šiol tikės jos asmenybės pakitimų, tokių kaip smagumas, džiaugsmas ir net žmogiškumas nuoširdumu. Bet tai tik šviesioji viso ko pusė. Išlindo ir tamsi, užtemdžiusi skaisčiai švytėjusį pilnaties mėnulį juodais, storais nakties debesimis. Suvokė iš Wasp suėmimo misijos išpešęs tik neapčiuopiamos, moralinės naudos, kurios žmogus, dievinantis gražius, prašmatnius daiktus per daug nevertino. Troško keršto štai jį ir gavo, bet... Visą garbę neabejotinai prisiims „Ericsson“, kuri vargiai susikuklintų savo kolegų apsupty ir praneštų, jog už Rapace patupdymo už grotų reikalo slepiasi Tonio Stark`o vardas, be kurio, būkim biedni, bet teisingi, Lisbeth fukso principu galbūt vietiniai federalai būtų sugavę, kuomet moteris tik sąlygojama nerealių aplinkybių prarastų budrumą. Wasp sumani. Tikrai ne vieną valandą praleido tikrindamas J.A.R.V.I.S. užfiksuotas fotografijas pagal panašių į Lis moterų atvaizdus, kuriuos sistema nesunkiai išgavo prisijungusi prie didžiulio apsaugos kamerų Niujorke tinklo, tačiau neišpešė visiškai jokios naudos, nes veido bruožų atitikimo koeficientas nesiekdavo nepriimtinų dvidešimt procentų. Žodžiu, iš mūšio išėjo, nors ir ne kaip autsaideris, tačiau ir ne laimėtojas, o šlovės spindulių, pliekiančių pakaušį vyrui reikia kone gyvybiškai. Dievina dėmesį, dievina, kai juo yra žavimasi. Šioje situacijoje privalės panirti į sau visiškai nebūdingą šešėlį dar ir dėl to, kad jaučiasi atsakingas už Ashlynn gerovę. Jeigu sugalvotų aktyviai išafišuoti save, išdidžiai paskelbti, jog verslininkas bei išradėjas tapo dar ir blogiukų medžiotoju, negalėtų šitaip nuskriausti Scott: liepti šiai tylėti ir džiaugtis Tonio triumfu, kuomet fakto, idant merginos įnašas į visą šią istoriją yra auksinės vertės, nekonstatuoti sveikam protui neįmanoma. Neįmanoma net ir tokiam, kuris turi eilę liguistų, dvasiškai tuštučių poreikių. Liūdna. O taip norėtų tik dar labiau užsitvirtinti savo visagališką poziciją išrinktųjų olimpe...
Visą kelią iki „Gulmiros“ nepratarė nė žodžio. Užmiršo net Lynn pasakyti, jog dar toje apšiurusioje automobilių stovėjimo aikštelėje perskaitė į PDA atkeliavusią žinutę, kad „Teslą“ sandėlyje aptikusios valytojos, informavo Happy – vieną iš beveik naujųjų „Stark Industries“ apsaugos departamento galvų ir automobilį atpažinęs vyras pristatė jį į Stark`o namus, raktelius įmetęs į pašto dėžutę. Furgoną pastato paradiniame namo kieme, visai netoli Audi R8 Spyder`io bei elektrinio roadster`io, ko gero akimirksniu apšvietusio Lynn suvokimu, kodėl Tonis gabenosi ją iki pat savo trobelytės. Netrukęs patekti į būsto vidų, vyras pasibaido leptelėti, jog nori, kad mergina sektų paskui jį, todėl tik meta reikšmingą, kabinantį žvilgsnį. Regis buvo prarijęs liežuvį ir toks nebylumas stebino patį vyrą. Vis dar negalėjo nustoti kvaršinti sau galvą dėl to, idant taip ir negaus ordino už nuopelnus, prisidedant prie pavojingos nusikaltėlės suėmimo. Kaip įprasta, ištuštinęs kelnių kišenes, jose dulėjusį turtą pasideda ant stalo svetainėje. Su savimi atsitemptą sportinį krepšį – ant apvalaus, neaukšto foteliuko. Kadangi vis dar dėvėjo antrankių puseles, kurios toli gražu nepriminė stilingų apyrankių, pasistengia išknisti raktelius bei išvaduoti savo riešus. Yra sakoma, jog žmogus tau tampa artimas tuomet, kai jo draugijoje gali mėgautis net tyla, o šioji, vyro šiuo metu visiškai neslėgė.

Stulbinantis „padusimas” iš Stark`o pusės gal būtų žadinęs smalsumą, tačiau ir pati atradusi ką minčių „fermentais” apdoroti kurį metą netgi mėgaujasi tokia tykuma. Vis galvojo apie požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje susiklosčiusio siužeto kulminacijos bei atomazgos epizodus. Jau po to, kai Lisbeth turėjo susiprotėti idant pakliuvo į dailiai suregztą genialaus voro tinklą, neturėjo su šia netgi paprasto akių kontakto - vengė šio kaip pasiutlige (a.k.a. hidrofobija) užsikrėtęs gyvūnėlis vengia vandens. Mažiausiai norėjo sutikti svilinančiai agresyvų žvilgsnį ir kaktomuša atsidaužti į plieninle realybę, skelbiančią, kad Ashlynn Scott ką tik pelnytai užsitarnavo neapykantą asmenybės, kuriai buvo skolinga paslaugą. Išėjo maždaug „tu apsaugai mano sėdynę nuo nemalonumų, o aš tau parūpinu šaltą ir niūrią vietelę kalėjime”. Nesigailėjo šio poelgio, Tonis vertas netgi didesnės aukos nei ši; bet ir pasididžiavimo nejautė. Dar mintijo apie vyro žodžius, ištartus po garsinio teaser`io panaudojimo. Jie buvo absoliučiai teisingi, Lyn tikrai privalo išsiugdyti gebėjimą pasiskolinti ar kitokiu nūdu įsigyti nuosavybę atliekant visą būtiną seką procesų, kad pasisavinimas būtų legalus. Charakterio ypatybių per vieną savaitę juk nepakeisi... bus sunkiau nei atrodė iš pradžių. Pagliaudžiusi ir klausimą, kodėl „Da Vinci of our Time” taip pasikliovė josios lojalumu, kad net sukurpė planą, kurio eigoje vyriškio likimas priklausys būtent nuo jos valios, galų gale atkreipia dėmesį į kompanioną. Keista, jog šis iki šiolei neinicijavo dialogo, bet aaai, koks skirtumas. Likusią kelionės dalį praleidžia nagrinėdama sėbro vairavimo įgūdžius, akivaizdžiai pranašesnius už josios. Keturratėms transporto priemonėms mergina niekuomet neskyrė tiek meilės ir pastangų, kiek porelei savo motociklų, todėl vairavimo stažo praktiškai neturėjo. Bet juk bus laiko išmokti. Ne veltui „Roadster`iu” važinėja vietoj to, kad jodinėtų savuoju japonų gamybos žirgeliu.
Tik „fūrai” pasukus tiesiai Gulmiron vedančiu keliu sumoja, kad nebuvo išlaipinta jokioje stotelėje, tokioje kaip, pavyzdžiui, „Stark Industries” pastatas. Nepasikėsina domėtis Tonio ketinimais - kuomet ateis laikas, visa tai paaiškės savaime. Ir, jūs tik pamanykit, tikrai paaiškėja furgonui sustojus kieme. Savo (na gaaal ir ne visai savo...) sidabrinį „Tesla” pastebi iš karto, tačiau nesiskubina galvotrūksčiais pulti prie jo, liuoktelėti vidun ir rauti tolyn nuo čia. Susitelkia kaip tik ties Prekiautoju Mirtimi, vildamasi gauti bent jau užuominą, ką ji turėtų veikti dabar. Išraiškingas bendrininko kūno kalbos fragmentas paliepia tipenti iš paskos, tad paklusniai nurisnoja į vidų kartu su namo savininku. Tiesa, šiuo metu nebesijautė taip jaukiai kaip prieš kokias dešimtį minučiukių, kai sėdėjo sunkvežimyje skendėdama nuosavose mintyse. Netikėta tyla darėsi išties įtartinoka. Niekaip nebūtų atspėjusi, idant vyras savo pergale džiaugsis taip... santūriai. Įdėmiai tyrinėdama jo fizionomiją, netrunka pasudaryti tam tikrų išvadų, kurių pagrindinė skambėtų maždaug taip: Anthony nėra laimingas. Tokia jo nuotaika Lyn ir pačiai nepagelbėja pasijausti geriau. Manė, kad jis krykštaus, savo entuziazmu užkrės ir ją pačią, o štai jie abu stoviniuoja tarytum būtų ką tik grįžę iš artimo žmogaus laidotuvių. Norėjosi „mūsų laikų Da Vinčį” prablaškyti, tačiau šis nerodė jokio įgeidžio komunikuoti. Ar gali būti, kad ji neteisingai išsiaiškino jo žvilgsnio prasmę? Ne, tokiuose dalykuose neklysdavo. Stark`as TIKRAI buvo jos be žodžių paprašęs žingsniuoti drauge. Jie dar turi aptarti keletą temų, tokių kaip, pavyzdžiui, jos darbo sąlygos. Šiuo metu Scott tai buvo aktualiausia.
- Toni? - prisigretina prie vyro, tačiau greitai apsigalvoja dėl tų žodžių, kuriuos knietėjo ištarti. Taip, ji negali nustygti vietoje lyg maža mergaitė, kuriai tėtukas pažadėjo leisti pajodinėti poniu. Troško išsiklausinėti viską apie savo naująją profesiją, bet nutaria, idant dabar laikas nėra pats tinkamiausias. Kompanionui reikia ramybės ir galbūt vienumos. Tik labai miglotai galėjo suprasti, kas įtakojo būtent tokią Stark`o elgseną, todėl netgi savęs užklausia, ar pati neprisidėjo prie šito. Suleidusi abi eiles baltų kaip iš pastos reklamos dantų į apatinę lūpą, kilsteli letenėlę ir atsargiai pirštų galiukais prisiliečia prie vyro plaštakos - tam, kas atkreiptų dėmesį į save. - Man tikriausiai laikas važiuoti namo, - pratęsia trumpą prakalbą, mėgindama sugaudyti gilų tamsiai rudų akių žvilgsnį. Savaime suprantama, pirmiausia turėjo gauti transporto priemonės raktelius, kad galėtų pasišalinti iš šios teritorijos. Vien dėl to ir atranda būtinybę pranešti apie savo ketinimą nykti namolio. Nebuvo didelės būtinybės kur nors skubintis; tiesa, keletą svarbių reikalų Kvinse turėjo bei žinojo privalanti juos sutvarkyti, tad išėjusi dabar gal spėtų ką nors nuveikti šiandien. Savo praeities, ypač kai ši tokia purvina ir tamsi, atspurtyti nėra lengva. Taip ir neatliko porelės užsakymų, gali dėl to sulaukti nemalonumų. O su jais dorosis viena, nes Stark`as jau ir taip jai pametėjo gelbėjimosi ratą; visiškai išbristi krantan ji privalo savo jėgomis.

Nusisegęs sulūžusių antrankių puseles akimoju pasijunta taip, lyg visą dieną būtų dėvėjęs dramatiškai aptemtą glaustinukę ir galų gale ją nusimetęs. Dabar už viską labiausiai gyvenime troško nusiprausti visą tą purvą bei nusigramdyti dažų bei klijų mišinį, vis dar dengiantį neatsitiktines vieteles ant veido. Nuo dulkių niežtėjo odą. Ypač nugarą, kurią dirgino prie odos priskretęs smėlis bei žemės sulig kiekvienu judesiu, kuomet medvilninių marškinėlių medžiaga vilnija po išorinį organizmą. Pojūtis, kurį išgyveno buvo nemalonus, tačiau žodžiais sunkiai paaiškinamas. Kiek atminė, dar niekada gyvenime neriogsojo toks murzinas. Preciziška higiena vyrui visuomet netgi pasitikėjimo savimi pridėdavo, tiesiog jausdavosi geriau savo paties kūne. Ir tas užknisantis niežėjimas... Prieš užkalbintas Scott, kaip įmanydamas nagais draskė visą užpakalinę liemens dalį, su nedideliu siutu pripažindamas išvadą, jog labiausiai susidirginusių odos lopinėlių paprasčiausiai nepasiekia. Ale gerai, kad mergina balsu priminė Toniui savo egzistenciją, bo būtų toliau skleidęs tik vieną garsą – intensyvaus, koneveikiančio kasimosi. Ūmus suvokimas, idant pratylėjo pilną valandą, pagaliau atkutina liežuvį, o švelnus prisilietimas neleidžia suabejoti savo pasirinkimo nedaryti jokios pakraipos skriaudos merginai teisingumu.
- Man viskas gerai,-veikiausiai kitaip atsakyti ir negalėjo, nes budinančiame Ashlynn kreipinyje įžvelgė ir susirūpinimo potekstę,-Tiesiog per daug įspūdžių kaip trejetui valandų, žinai-galų gale nukreipęs tiriamą žvilgsnį nuo nuspaustų, rausvomis juostomis pasidabinusių riešų į pašnekovės veidą, vypteli. Buvo visiškai atviras. Žinoma Lynn prie situacijų, kuomet gyvybė kybo ant plauko yra pratusi, bet tik ne Tonis, TIK ne Tonis. Nebuvo linkęs statyti savęs į pavojingas situacijas. Tikriausiai dėl to, kad per daug save myli. O šiandien pastatė. Savo noru. Bet tikrai negalėtų pasakyti, jog ėmė mylėti save mažiau. Dėl kita ko, Scott tęsinys vyro per geriausiai nenuteikia. Tikrai nepasikvietė į „Gulmirą“ merginos tam, kad duotų jai raktelius nuo „Teslos“ ir ši įgautų visapusišką teisę tučtuojau patepti. Iš dalies nenorėjo pasilikti vienas. Mygtukas, užtraukiantis plienine siena tą protavimo kampelį, kuris apsaugo vyrą nuo jaukumo jausmo nekeliančių apmąstymų šiandien nelabai veikė. O likęs vienumoje, tikrai ims toliau narstyti po kaukelį šiandienos įvykius, bandydamas suformuluoti sau vieną kitą paguodos kvantą. Nu tikrai nesijautė nei padaręs kažką TOKIO, nei kažkuo ypatingai patenkintas. Nebuvo pratęs džiaugtis tokiais neapčiuopiamais laimėjimais, kurie nei jojo banko sąskaitos milijonais papildo, nei paverčia Tonį visuomenės lygmenyje tik dar iškilesne asmenybe. Labai mikliai pačiumpa Ly ranką, kiek nervingai suspausdamas pirštais josios plaštaką.
- Neišeik,-sušnara ir vyro akyse raibuliavęs žvilgsnis buvo toks tyras, toks teigiamas...-Neturiu nieko prieš savo virtualaus sugyventinio kompaniją, su kuriuo mane jungia keistas, mažai heteroseksualus ryšys, tačiau...-pastebimai atkuto, pajautęs azartą uždangstyti kaip nors savo neįprastą poreikį kontakto su gyvais mirtingaisiais, šiuo atveju konkrečiai Lynn apraišką,-Negi prašysiu Hgjų arba atgrubnagio Dummy, kad patrintų man duše nugarą?-klausiamai pratęsia išsišiepdamas nuo ausies iki ausies, kuomet įvardintai reikmei vyro žodžiais lieka nurašyti šiam namuose aktyviai talkininkaujantys robotukai, iš kurių vienas išvydo pasaulį su nepataisomais automatikos defektais, kone panašiais į dauno sindromą.

Mažumėlę nerimavo dėl kompaniono, todėl šiam pasiaiškinus, noriai priima pateiktą versiją, neužkraudama sau bereikalingos apmąstumų naštos. Gi visai tikėtina, kad tokios aukštos socialinės padėties asmuo negali lengvai pernešti šio „nuotykio”, kurio metu teko visiškai pasikliauti galvažude bei susitikti su moteriškaite, kuri ne taip jau ir seniai kėsinosi į jo gyvybę. Beje, už vyro parodytą pasitikėjimą jautėsi neapsakomai dėkinga - bet kuris kitas nė už ką šitaip nerizikuotų. Nebuvo įsitikinusi, jog Stark`as visą laiką tvirtai ja tikėjo, ir veikiausiai niekad nesužinos kas dėjosi jo galvoje visos „pagrobimo dramos” metu, tačiau pilnai pasitenkino jau vien tuo, kas matėsi akivaizdžiai - bent vienas žmogutis jos nelaiko bejausme kale. Ir to vieno visiškai užteko, kad ilgą laiką krūtinėje žiojėjusi „juodoji skylė” pradėtų trauktis. Ėmė atrasti kažką panašaus į gyvenimo prasmę, o už tai padėkoti privalo Prekiautojui Mirtimi.
- Suprantama, - nestipriai sulinksi galva, pademonstruodama savo pritarimą pašnekovui. - Bet viskas netrukus grįš į senas vėžes, - patikina, nuoširdžiai tikėdama savo teiginiu. Neprireiks nė pusės savaitės, kad įspūdžiai pradėtų blankti. Normalus žmogus atsigauti pradėtų būtent po tiek laiko. Va ji jau buvo bebaigianti atsikratyti visų minčių apie prieš kokią valandą ar dvi grėsusį pavojų. Paprasčiausiai jos gyvenimo tempas esti itin spartus, o ekstremalių situacijų teko apturėti toookią gausybę, kad bet kuris savo profesijai atsidavęs psichoanalitikas, gavęs progą patyrinėti tokį „egzempliorių” kaip Ashlynn, prileistų į kelnes iš laimės. Ji nėra visiškai normali ir pati tą suvokia. Stark`ui sugavus jos ranką ir išreiškus nenorą dabar merginą išleisti, įsižiūri į baisokais fiktyviais sumušimais padabintą jo veidą su menkute nuostaba, atsispindinčia savąjame. Ou jė, Scott tikrai baigia pramokti perteikti nesuvaidintas (!!!) jausenas išraiškomis. Nelauktai aplanko suvokimas, idant ji nė velnio nenori kur nors eiti, grįžti į savo realybę, susitikti su nusidėjeliais draugeliais... ir priešeliais. Bendrauti su Anthony buvo gera. Josios letenėlė vis dar buvo vyrui priklausančios nelaisvėje, tad švelniai, neskubėdama galūnę išvaduoja, tačiau sumaniusi nenutraukti šio nediduko fizinio kontaktėlio, suneria jųdviejų pirštus.
- O, tada būtinai pasiliksiu tau pagelbėti, - pareiškia „Da Vinci of our Time” smulkiai išaiškinus, kodėlgi jis nepageidauja suteikti Lynn galimybės pabėgti iš Gulmiros dabar pat. Kaip galėtų išeiti, kuomet į ją įsmeigtas toks tyras žvilgsnis..? Individus, su kuriais drįstų nors kiek atviriau pasišnekučiuoti, galėtų suskaičiuoti ant vienos rankutės pirštų. Ir visi jie - nusikaltėliai, kurių dauguma jau atgulė amžinojo poilsio arba sėdi „zonoje”; tiksliau - visi, išskyrus Tonį Stark`ą. Jis žinojo apie Lynnash daugiau, nei bet kuri kita žemės paviršiumi gyva tebevaikštanti būtybė, ir tų žinių nesiruošė kaip nors prieš ją panaudoti. IR jis nutarė pagelbėti apmazgoti storu purvo sluoksniu apsinešusią merginos sielą. Vien už tai prireikus nedvejodama šoktų ant jam skirtos kulkos ir didvyriškai ją priimtų pati. Ne todėl, kad tai nuo šiol bus viena iš jos, kaip asmens sargybinės, pareigų - su mielu noru paaukotų savo gyvastį dėl artimu draugu baigiančio tapti vyro gerovės. Pasižadėjo sau niekad niekad niekad jo nenuvilti, dėti visas pastangas kad iš savęs išrautų giliai šaknis spėjusius suleisti blogus įpročius ir taptų žmogišku žmogumi. Apdovanojusi „Merchant of Death” bičiulišku žvilgsniu bei tapačiai miela šypsena, nestipriai spusteli partnerio plaštaką pirštais, paskatindama jį imtis veiksmų, tokių kaip antai kelio į vonios kambarį parodymas. Tikrai pasimėgautų šiltu atpalaiduojančiu dušu ir Stark`o artuma, kurios jau buvo pasigedusi.

Kaipo guodžiančios pakraipos merginos žodžiai, Anthony tikrai apramina. Akimoju tvinktelėjo smegenų laužtėse susikomponavęs įvaizdis, jog visokias nemalonybes ar šiaip nesąmones pamiršta neįtikėtinai greitai. Kadangi Žemėje smakso ne porą savaičių kokių, galėtų priskaičiuoti aibę situacijų, įvykių, kurie vyro nepaglostė: pradedant pirmąja savo sueitimi su moteriška, kai šis potyris, turėsiantis pimpaluotuosius supažindinti, kiek iš tiesų malonumų slypi lytiniame organe virto kažkokia dramatiškai komiška kvailyste, baigiant gyvenimą aukštyn kojomis apvertusia tėvų netektimi vėlyvoje paauglystėje. Na ir ką. Gimdytojų vyrui netrūko nuo tada, kai pagal visus įstatymus jau galėjo lankytis naktiniuose klubuose ir liurlint tekilą kibirais, o pirmojo karto nesusipratimas progresavo į plačiomis žiniomis prifarširuotą suvokimą, kaip klasiškai patenkinti tiek save, tiek partnerę bei likimo atseikėtą diplomą su pagyrimu už absoliutų savo kūno poreikių pažinimą. Gerai sakoma, kad nėra to blogo, kas neišeina į gerą. Ir atvirkščiai.
Jeigu su kitomis damomis vyras inicijuodavo kūniškų kontaktų, šiuo atveju, švelnių prisilietimų sesiją, po tokiu elgesiu visuomet slėpdavo „pasiglaustykim, o tada galėsim ir pasidulkinti“ potekstę. Bet tokią taktiką naudodavo beprotiškai retais atvejais, kai į lovą nusitempti bandydavo... Lezbietę ar moteris, turinčias antrąsias puses, todėl kamuojamas vidinių prieštaravimų. Tačiau liesti Lynn, patirti jos rankų šilumą vyrui patiko tiek, kad visa savo esybe jautė, jog taip kone ir turi būti. Taaaip. Judviejų pažintis išsirutuliojo modernios, šiuolaikinės visuomenės standartų, kurie nūnai yra net perkeliami į kino filmus: nekalti pasidulkinimai vardan abipusio seksualinio pasitenkinimo ima virsti šiuo tuo, gerokai mažiau primityviu, vaga.
Be didesnės abejonės metęs akivaizdų pasiūlymą atrasti vienas kitą duše, net nepagalvojo, jog galėtų tenais, būdamas nuogas irgi ne ką labiau apsitaisiusios Scott draugijoje, tiurkštis, trinktis visus praskiepus kempine lyg niekur nieko. Žinoma nėra savo kūno nesuprantantis, suvaldyti jo nemokantis, išsidisbalansavęs jaunuolis, tačiau regėdamas priešais save itin patrauklią nuogą moterį, niekaip nepajėgtų atkreipti dėmesio net ir į antrame plane rumbą šokančią kengūrą. Jau vien tik mintys, jog tikrai dar kartą išvys Ashlynn tokią, kokią ją Dievulis sutvėrė, užveda vyrą tiek pat, kiek ir pati juodžiausia pornografija pakalusį masturbatorių. Atkreipęs dėmesį į tai, kaip stipriau susispaudžia merginos pirštai jojo rankoje, švelniai tariant, nepadoriai išsišiepia, visa vizualine būtimi puikiai perteikdamas gašlumo sąvoką su pačiu išsamiausiu, vaizdingiausiu josios paaiškinimu. Kokią reikšmę suteikė šiam nedidukui kompanionės judesiui... Tai tiesiog epiška.
- O tu tiesiog negali nustygti vietoje iš nekantrumo išvysti mane be marškinėlių, ane?-prisimerkia, suleidžia viršutinių dantų liniją į apatinę lūpą pajėgęs sublatnėti, neįtikėtina, bet dar labiau. Niekada neatsilaikys prieš pagundą pademonstruoti, kokios fantastiškai nuostabios nuomonės yra apie save visą. Tačiau gi ne iš kažko nematomo, neapčiuopiamo, neegzistuojančio tokia nuomonė parsirado. Jei Dievas sugebėjo tariamai sutverti visą visatą iš nieko, tai žmogui visais laikais bet kokia nuomonė pareikalaus grūdo, dirvos ir augimui palankių gamtinių sąlygų.
Kiekvieną kampelį savo namuose Tonis yra įsirengęs absoliučiai skrupulingai, kiekvienas akcentas išduoda vyro simpatijas modernistiniam stiliui bei išskirtinai žmogaus komfortui tarnaujančioms technologijoms. Didžiausias, karališkas vonios kambarys nėra to išimtis. Stark`o miegamasis, kuriame tiesiogiai pasiekiama ir patalpa asmeniniams švarinimuisi užima šešiasdešimt procentų „Gulmiros“ antrojo aukšto ploto. Patalpa prausimuisi driekiasi per įspūdingus šešiasdešimt kvadratinių metrų, savo dizainu bei spalvine gama derinta prie miegamojo. Į vientisą ansamblį sujungti medžio, akmens elementai. Aukštas sienos padengtos dūminio kvarco plokštėmis ir šį akmenį tikrai pasirinko ne be reikalo. Sakoma, kad jis mažina įtampą ir stresines nuotaikas, susijusias su emocijomis, padeda įveikti prieštaravimus. Pagerina intuiciją bei ištvermę, slopina skausmus, ypač padeda, kai skauda nugarą, stiprina nervų sistemą, apsaugo nuo kenksmingo spinduliavimo. Tai esą galingas talismanas ginantis nuo pikto ir negatyvių energijų, skatina mokytis ir tobulėti. Prie tamsiai pilkų sienų puikiai dera ir granitinės, sodraus aukso spalvos grindys, tviskančios taip, kad jas galima naudoti kaip veidrodį. Sienos, ant kurių tiek teorine, tiek praktine prasmėmis užtikšti vanduo negali, aptrauktos, vėlgi, sodraus aukso atspalvio, kašmyrą primenančia medžiaga, skoningai išvedžiota ornamentais, kurie atspindėdami nuo savęs šviesą, lūžta prašmatniu blizgesiu. Galima suskaičiuoti ne vieną ant žemės gulintį juodojo lokio kailio kilimą. Nepaisant tamsoko interjero spalvyno, kambaryje šviesu. Ir vien tik dėl to, kad ne vienoje vietoje žiojėja milžiniški langai, pritrenkiantys Atlanto vandenyno panorama. Jau neminint, kad čia galima atrasti „puodą“, kriauklę, eilę spintelių, nukrautų bei prigrūstų savęs puoselėjimo priemonėmis, vatos minkštumo rankšluosčiais, šilkiniais chalatais, be abejo gali pasigirti turįs ir didžiulę sukūrinę vonią, kuri yra pilnai įrėminta į grindinį, į kurią, nuo veidrodinės (šiuo svidintu metalu padengtos ir visos patalpos lubos) sijos, kriokliu raminamai teka vandens vertikalė. Kambario išplanavimas toli gražu nėra paprastas. Čia apstu perėjimų, užtvarų, skirsnių, kurie padeda optiškai užpildyti didžiulę, neprigrūstą erdvę ir išlaikyti skoningą jos braižą. Būtų nuodėmė nepaminėti ir dušo. Didelio dušo, paties moderniausio dušo, kuris sugeba ne tik plauti, bet ir masažuoti, turi kelias dešimtis vandens purškimo programų ir net efektų. Stiklinės sienos. Viena iš jų, pailgoji priešpriešinė – tuščiavidurė ir josios viduje įrengtas dar vienas amžinas „lietutis“. Apačioje – dar viena stiklo plokštė, tačiau groblėto, išmušto nedideliais burbuliukais, o tai teikia atgaivą pėdoms, ypač jei šios esti pavargusios. Iš tiesų „Gulmiroje“ nėra nė vienos vietelės, kurioje parsiradusiam žmogui negalėtų nepasididžiuoti kokiame įstabiame, ištaigingame rūme Tonis gyvena.
Lauke buvo vis dar užtektinai šviesu, tačiau vonios kambaryje įrengti detektoriai užfiksuoja dviejų žmogystų judėjimą bei stipresnes oro vibracijas, todėl blausi (o blausi, todėl, kad visa pompastiška kompiuterizacija sugeba asmeniškai įvertinti kiek lempučių pajungti reikia puikiam viso ko matomumui užtikrinti) šviesa įsižiebia automatiškai. Viso kelio iki čia metu, vedėsi Ashlynn, kad ji, susižavėjusi kokia senovine vaza nenuklystų į šoną, LOL, JK.
- Nusirengsi pati ar man jau pradėti derklevoti tave nuo drabužių?-taria su visa spalvinga „dude, doooh“ povyza,-Ne, ne, ne!-akimoju persigalvojęs, pacypauja, pasiskeryčiuodamas ir rankomis,-Nusirenk pati! Kaip nors seksualiai, žinai,-čia pat ir parodo, kaip maždaug tas „seksualiai“ turėtų atrodyti: pavinguriuoja klubais, rankomis sąlyginai padoriai save pagrabinėdamas. Sprogtelėjęs nuotaikingu kikenimu, surimtėja tik tam, kad išgautų atitinkamą įvaizdį ir įsijungtų į visavertį laukimo rėžimą. Klausiamai šoktelėjęs kairysis antakis bei skvarbus, įdėmus žvilgsnis tyrė kompanionės veidą, bandydamas suprasti, kiek tikimybės yra, jog Scott išpildys erotinę vyro užgaidą.

Tiesiog protu nesuvokiama, kaip Tonio nuotaikos veikia Lyn - dar ką tik, šiam skendint tikriausiai ne pačiuose linksmiausiuose apmąstymuose, ji jautėsi maždaug taip lievai, kaip turėtų jaustis netekusi antrojo savo motociklo; o vyrui paguvėjus, visi atsipalaiduoti trukdę pančiai ir merginai tarsi atlaisvėja. Nu niekaip negalėtų paneigti - linksma pastabėlė buvo dar ir labai taikli. Išties, ne vien bendravimas su juo teikė malonumą. Sumąsčiusi surengti mini spektakliuką, gailiai atsidūsta ir nudelbia akis lyg būtų vajė kaip susisarmatijusi, bet jau kitą akimirką šelmiškai vypteli, linksmai žaižaruojantį žvilgsnį nutaikydama į pašnekovo veidą.
- Kas tiesa, tas ne melas... Atrodo, tu mane perkandai, - prisipažįsta vis dėl to suktokai, tad nepavyktų taip greit susigaudyti ar ji tik prikolina, ar kalba visai rimtai. Ką jau ką, o maivytis tikrai mėgo. Su „Da Vinci of our Time” galėjo tą daryti visiškai laisvai. Po šiandieninių nuotykių spėjo pajausti tam tikrą ryšį, siejantį juodu. Abu turėjo virtinę rimtų charakterio panašumų ir kartu ne vieną paviršutinišką skirtumą, tokį kaip socialinė padėtis, vienas su kitu besiriejantys jų gyvenamieji rajonai arba jųdviejų užsiėmimai. Panašumai leido suprasti vienam kitą net ir be žodžių, o skirtumai, tuo tarpu, gerokai intrigavo. Be to, Anthony buvo vienintelis žmogus, kurį galėtų pavadinti draugu; na, neskaitant tų daugiau nei penkiolika metų nematytų bičiulių, kurių keletą turėjo gyvendama vaikų namuose.
Ne kartą buvo gavusi progą pasisvečiuoti Gulmiroje, bet didžioji dalis antrojo aukšto dar buvo neištyrinėta teritorija. Vedama vonios kambarin, smalsiai dairėsi į visas puses, kas sekundę susirasdama vis naują apžiūrinėjimo objektą. Teko netgi nusistebėti suvokus, jog maždaug keturiasdešimties procentų visų interjero detalių kainų pasakyti negalėtų. Būtų visai smagu kada pasišlaistyt po šituos gigantiškus „rūmus” ir apčiupinėti visokius niekučius. Juk ji like`ina visokius niekučius. Tiesa, daugelis kada nors akį patraukusių daiktelių dabar guli jos name - Silverwood ave. 4 - arba slaptame sandėlyje ir jie tikrai nėra gauti dovanų arba nusipirkti, bet tikėjo dabar jau mokėsianti brangiais blizgučiais grožėtis jų nenusičiupdama sau. Rimtai, dar kelis kartus Tonis ją apklyktų už kleptomanijos protrūkius ir ji įsivarytų kompleksą iš vis mėginti „plėšikauti“. Pasiekus numatytąjį „kelionės“ tikslą, aikčioti iš nuostabos nepradeda tik dėl to, kad netenka amo. Wawaweewa! „Žiūreklėmis” ima šaudyti po visą patalpą, tarsi stengdamasi iš karto apžiūrėti ir grindis, ir lubas, ir... žodžiu, viską. Tikri meškinų kailiai, silicio dioksidu, plačiau žinomu kaip kvarcas, padengtos sienos, brangiausio žemėje metalo spalvos „asla“, tobulas apšvietimas.... Va čia tai gražumynas! Nors imk ir pavok visą kambarį. Toliau leipėti iš susižavėjimo sutrukdo vėl prabilęs kompanionas. Nesuspėja atsakyti į pirminę užklausą, mat sumosikavęs letenomis Stark`as tuoj pat tęsia savo kalbą. Netikėta, labai netikėta užgaida priverčia kilstelėti abu tobulos lanko formos antakius viršun lyg burbant „r u fuckin' kiddin' me...”
- O tu ne perdaug nori? - gerokai susiaurina regėjimo funkcijai vykdyti sutvertus organus, tačiau jau vien intonacija, kuria uždavė mažne retorinį klausimą, sufleravo, kad Ly nė trupučio nepasipiktino. Lūpose netrukus įsižiebia neryškus velniukiškas šypsnis, kurį seka ir viliojantys klubų judesiai. Nes argi jai sunku įvykdyti draugo pageidavimą? Tikrai kad ne! Ir šiaip, gera idėja juk. Anksčiau abu vienas kitam jaučiamą fizinę trauką demonstravo šiurkščiai, kaip žvėrys, o ne civilizuotos visuomenės laikais gyvenantys individai. Šį kartą galima ir paįvairinti viską.
Šokti gebėjo visai pagirtinai, o paprasčiausias pasirangymas jai, kaip puikiai savo kūną įvaldžiusiai moteriai, bus juokų darbas. Netrukus pradeda neskubėdama sagstytis berankovį švarkelį, galvą pakreipdama kiek į šalį, seksualiai pravėrusi burną bei sugeidulingėjusiu žvilgsniu „glostydama“ Prekiautojo Mirtimi veidą. Kad ir kaip gaila bebūtų, josios apranga tikrai ne pati tinkamiausia striptizui, bet juk viskas kur kas labiau priklauso nuo šokėjos gebėjimo save pateikti, ane? Pirmąją drapanėlę pagaliau nusivilkusi, nestabdydama pagal įsivaizduojamą melodiją ritmingai ir, kas be ko, gundančiai linguojančių savo klubų, išsineria iš bliuskės, rankomis nusliuogdama prie džinsų sagutės, pakeliui nepamiršusi paglamonėti atskirų odos plotelių. Sklandžiai atsikrato ir šio rūbo, o tada jau stop. Apatinio trikotažo nusimetinėti nepuola, sumaniusi patampyti Toniui nervus. Nedidukė atkarpėlė teskyrė porelę, todėl užtenka keleto žingsnių sėbro link ir ji jau šliejasi prie šio visu kūnu. Alsavo dažniau nei įprastai, ir šitas geismą išduodantis ženklas tikrai nebuvo suvaidintas. Pirštais suėmusi partnerio maikės apatinius kraštus, nuvelka ją bei švysteli sau per petį. Iki šiol stengėsi palaikyti akių kontaktą, tačiau dabar tenka jo atsisakyti - apeina vyrą bei sustoja šiam už nugaros, delnus nusodindama ant mūsų laikų Da Vinčio pilvo preso. Šiltais iškvepiamo anglies dvideginio gūsiais kutendama vyro sprandą, priekinėmis galūnėmis nuslysta žemiau, prie jo diržo sagties. Kad nei vienam, neduok Die, netektų nuobodžiauti, „padovanoja“ keletą švelnių bučkių jau ir taip Ash iškvepiamų šuorų padirgintam odos lopinėliui. Nors ir nematė ką ir kaip atlieka letenėlėmis, užtektinai mikliai atsagsto visus vyriškio džinsų „užraktus” bei nutempia minėtąjį apdarą žemyn. Tuomet vėl apžingsniuoja Anthony šimto aštuoniasdešimties laipsnių spinduliu, sustodama tiesiai priešais jį. Pilvo apačioje kažkas tarytum sproginėjo, jautėsi įkaitusi iš vidaus; ir tie pojūčiai rodėsi tokie malonūs... Liežuvio galiuku apvedusi apatinę lūpą, lėtai, velniškai, žudančiai lėtai atsega liemenėlę, dar lėčiau ją nusiima ir paleidžia kristi ant vėsių grindų. Vuolia - bendro įnoris jau kaip ir įgyvendintas, netgi su kaupu: ne tik pati nusirengė, į šį „procesą“ įberdama žiupsnelį subtilios erotikos, bet ir „Merchant of Death“ pagelbėjo netekti šiuo metu absoliučiai jam nereikalingų kūno dangalų.

Perkasti Ashlynn visgi nebuvo lengva, tačiau praleisdamas su individu daugiau laiko, nori nenori, tačiau žinių kraitelė papilnėja turiniu. Be to, šioji, kartais net ir primindama plieno lakštą susidūrė su asmeniu, turinčiu plieninius dantis. Visą pastarą metą, atsižvelgiant į judviejų susitikimus, tradiciškai užsibaigiančius kūnišku suartėjimu neleido sau pamanyti, jog šiandien gali būti kitaip. Kad jiedu sugebės iškęsti „nepamušę sviesto“, „nepaspaudę citrinos“, „nepaskambinę varpeliu“. O atsidūrimas vonios kambaryje, Tonio užmačių realizacijos paraleles tikrai priartina prie esamojo laiko gairės. Tačiau šį metą viskas buvo kitaip. Keista, bet nenorėjo imtis skubotų veiksmų, čiupti Scott ir pradėti minkyti šią kaip tešlą. Už viską labiau norėjo tiesiog... Atsipalaiduoti ir bent jau trumpučiam epizodui užmiršti, jog vyro galvoje nesivaidena neramumo, nepasitenkinimo rezultatais šmėklos.
Sėkmingai nuskaitęs kompanionės miną ir konvertavęs ją tiesiogine išraiška, nutaiso tokią fizionomiją, nelyginant Lynn būtų užveblenusi lotyniškai. Beprotiškai magėjo susižvygauti, tačiau po vieno gilaus įkvėpimo ir plaučių turinio išleidimo į aplinką proceso nurimsta it vandenyno krantas prieš cunamį.
- Ką reiškia per daug norėti ir dar negauti?-paklapsi ilgomis blakstienomis, stengdamasis primesti nesusipratusį kvailutį,-Ne, toks derinys man tikrai nėra pažįstamas,-suformuoja galutinę išvadą, kurį metą veide reiškęs pilnutinį susimąstymą. Žinoma mergina tik žaidė. Bet kokiai dailiosios lyties atstovei, neturinčiai kūne nė centimetro netobulybės, nekvaršinančiai sau galvos bukais, iš piršto laužtais kompleksais neturėtų būti sudėtinga išlaisvinti savo seksualumą tokiu vyro užpageidautu būdu. Scott netgi tuo pasimėgaus. Galėjo garantuoti ar net kirsti iš savo „Stark Industries“ akcijų paketo.
Ashlynn žinojo ką daranti. Žalio supratimo neturėjo kokie metodai padėjo šiai pažinti savo kūną, bet valdyti jį mokėjo tiek pat, kiek Michael`as Jordan`as kamuolį arba... Gambit`as kortų kaladę. Gaila, kad šalimais nebuvo jokio krėslo, nes su didžiausiu malonumu būtų į jį suvirtęs po to, kai pajuto, kaip „atima“ kojas. Yra daugybę kartų lindėjęs pačiuose geriausiuose pasaulio striptizo klubuose, bet įsprausk Scott į kuklutį apatinio trikotažo komplektą, pavaryk ją prie strypo ir tikrai negalėsi pasakyti, jog šita mergina duonai užsidirba (užsidirbo tiksliau) raudama galvas, o ne žadindama alkanų vyrų vaizduotę egzotiniais šokiais. Dažnai savo apmastymus apie Lisbeth pasirinkimus, gyvenimo būdą bandydavo pritaikyti ir Ash „projekcijai“. Daug ko apie šią merginą dar nežinojo, tačiau žudikais, vagimis juk negimstama. Galėdavo pašiurpti pamėginęs įsivaizduoti, iš kokios dervos drėbtų žmonių rate formavosi Ly asmenybė, sugebėjimai, įgūdžiai. Ir visgi, net ir šiuo aspektu nepraturtintas informacija galėjo užtikrinti, jog ne visi kompanionės pasirinkimai priklausė konkrečiai nuo jos valios. Juk netgi pats nebūtų atskleidęs savo genialių gebėjimų konstruoti bei skaičiuoti, jei ne šviesaus atminimo Howard`as Stark`as, laikęs metaforinį revolverį nutaikytą prie Tonio smilkinio iki pat šiam su Maria subyrėjus į gabalus po automobilio avarijos.
Striptize galioja viena taisyklė. Viena pikantiška taisyklė. Gali žiūrėti, tačiau jokiais būdais neliesti. Iš tiesų buvo beprotiškai sunku nulaikyti nervingai į kumštį suspaustus pirštus prie savo šlaunų. Yra vienas iš tų, kurie mėgsta tyrinėti: uosti, ragauti, liesti. Nors buvo akivaizdu, jog yra išsitempęs. Bet ne ta prasme, kaip, pavyzdžiui, nekalta mergelė per savo pirmąjį kartą. Negali nustygti vietoje regėdamas TOKĮ grožį, įspraustą į permatomą liemenėlę bei kelnaites. Čia tas pats kas ir mojuoti mėsgaliu palei alkano šuns snukutį. Šis gali pratrūkęs tą mėsą nurėžt su visa erzintojo galūne. Net neketino slėpti, jog Lynn sukurptas šou jo nežavi. Rijo merginą godžiu, goslingu žvilgsniu, o sugalvojęs dabar nuskuost prie puodo ir nuleisti sau skysčius, būtų prisisiojęs sau į burną. Tam tikros raumenų dalys tiesiog tvinkčiojo nuo geismo. Merginai ne tik priartėjus, bet dar ir prisišliejus, mažumėlę kilsteli smakrą, prisimerkia švelniai įkvėpdamas per nosį ir dar švelniau iškvėpdamas pro burną. Neaišku specialiai ar ne, tačiau dubenį „atlenkia“ kiek labiau į priekį, kad Calvin Klein trumpikėse tūnanti gyvybė pasiekusi aukščiausią savo gyvybingumo laipsnį subtiliai brūkštelėtų per partnerės šlaunis. Visą laiką kantriai spoksojo šiai į akis, nelyginant šulinį, kuriame mėgintų įžiūrėti patį dugną, o tai padėjo nebūti per daug lengvai nuspėjamu ta prasme, idant visas vyro kūnas rodė signalus į „So let's do it like they do on the Discovery Channel“. Scott nurenginėti ne tik save Tonis nemaišo.
Dauguma merginų klaidingai interpretuoja suvokimą apie jautriausias dalis vyro kūne. Šonai, pečiai, nugara, tai vietos, kurias jautriai lytint gali partneriui suteikti nemažai malonumo ir Ashlynn viską darė teisingai. Ir kone tuo pačiu metu. Vis dar stovėjo nesiimdamas, nedarydamas visiškai nieko nutaręs, jog dabar pažibėti laikas merginai. Dėl kita ko sparčiai bei sėkmingai užsibaigusiu dorojimosi su jojo diržu, diržo sagtimi bei džinsais reikaliuku lieka sužavėtas tiek, kad į galvą netikėtai tvinktelėjusi mintis, kad tik nebūtų kaip tame anekdote „- O mergyt, tu taip gerai čiulpi! -Na, ačiū, turėjau daug praktikos“ išgaruoja taip pat greitai kaip ir bakas benzino automobilyje su V12 varikliu. Merginai atsistojus priešais vyrą, šis kilsteli ranką link josios veido, smiliumi palytėdamas skruostą, smakrą, tuomet kaklą, petį, krūtinę, apsuka ratą aplink spenelį, kita galūne suimdamas Lynn veidą bei įsisiurbdamas į jos lūpas. Giliai, tačiau tikrai ne taip, tarytum dalyvautų mėsainių valgymo varžybose desperatiškai mėgindamas išplėšti pergalę. Aistra nebūtinai reiškia šiurkštumą. Prisotinęs burną Scott skoniu, atsiplėšia. Valiūkiškai užrietęs liežuvio galiuką, lėtai pritūpia, be jokių ceremonijų, bet ir skubrumo nutempdamas partnerės kelnaites. Prieš atsitiesdamas, nusodina keletą bučinių ant merginos pilvo y ašimi. Jau po akimirkos jiedu abu lieka pliki kaip Kanados sfinksų kačiukai. Brėždamas orientyrus, pasiveda Ashlynn iki dušo, letenėlėje gniauždamas josios ranką. Nors ant „vamzdžio“ jau ir galėjai kabinti svarelį, o tasai vis tiek nebūtų ano nulenkęs, nors testosterono fabrikėliai pūškavo nuo perkrovos, Tonis užvertęs galvą į dušo kabinos lubas, primenančias tankiai sudygsniuotą sietyną, palaukia kol iš ten pradės kristi vandens lašai, pagal nustatytą programą – dideli ir sunkūs. Ooo taip. Gerokai apterštai odai nieko nėra geresnio už vandenį ir dar krentantį tokiu ritmu, nelyginant kūną masažuotų smulkūs azijietės pirštai. Rankomis perbraukęs per gerokai apdrėkusius plaukus nuo kaktos, link viršugalvio, praplėšęs akis, susikoncentruoja ties savo partnere, suimdamas jos liemenį. Stebėdamas, kaip formą praradę lašai teka pirmtakų išgrįstais takais Scott krūtine, priglaudžia judviejų fasadus vieną prie kito, prispausdamas lūpas prie merginos žandikaulio linijos. Sulig tuo pačiu momentu, kuomet šias atplėšia, vienas sėkmingas manevras dubeniu, panardina į tamsą tai, ką ir reikia panardinti, kai du nuogi žmonės trokšta susijungti fiziškai. Pradinis judesys buvo lėtas, bet užtikrintas, o kratomas instinktų, susiformavusių dar tuomet, kai pats formavosi motinos įsčiose, neatsispiria Ashlynn krūtų šauksmui. Teko susilenkti, kad muštų lengvą ritmą dubeniu ir dar papildomai glamonėtų burna tuos minkštumynus, tačiau kai įdedi pastangų tau tiesiog privalo pavykti.

Plačiai žinomas teiginys neva „pirmąjį įspūdį labai sunku pakeisti“, pasirodo, nėra nenuginčijamas psichologinis faktas. Tik labai neapibrėžtai galėtų apibūdinti nuomonę, kurią Tonis susidarė vos jiems susipažinus. Netgi turėdama telepatinių gebėjimų kaip kokia Jean Grey, nė už ką nesibastytų po painų Stark`o minčių labirintą žūtbūt siekdama išsiaiškinti, kokie epitetai rasdavosi jo galvoje prisiminus juodai jam primelavusią Claire Cox. Nesigviešė sužinoti, kaip labai ją smerkė už niekšystę... arba kaip giliai vyrui tada pohui buvo. Svarbiausia, kad dabar tasai „pirmasis įspūdis“ kardinaliai performuotas. Turbūt „Merchant of Death“ dar nė neturi galutinio nepalaužiamo požiūrio į Scott asmenybę, ir tą požiūri lipdo kiekvienas nors truputį įsimintinas merginos poelgis. Toks kaip antai neabejotinai teigiamu bei turbūt aukštu balu vertintina viliotinio improvizacija. Ir iš kur gi jinai šių įgūdžių galėjo pasisemti? Tikrai kaip tik įmanydama suktų uodegą stengdamasi išvengti aiškaus atsakymo, jei kompanionas užsigeistų pasmalsauti šita tema. Devynias dešimtąsias visų gebėjimų, tokių kaip maskavimasis, kovos menų pagrindai, pirštų miklumas ir taip toliau, įgavo tiesiogiai savo fenomenalios profesijos dėka, o dar vieną dešimtąją išsiugdė pačioje žiauriausioje gyvenimo mokykloje, į kokią tik gali pakliūti jaunas, didelių sunkumų anksčiau niekad nepatyręs individas - gatvėje, tarp smurtauti linkusių pacanų ir kvanktelėjusių elgetų. Mokėti gundančiai „vizginti“ klubus, kad ir kaip keistai tas nuskambėtų, gali būti nepaprastai naudinga kuomet tenka prisikasti prie, pavyzdžiui, paranojiškai atsargaus snobo, teturinčio silpnybę dailioms moteriškaitėms ir nuvalkiotiems sadomazochistiniams pasilinksminimams. Taip, ne vieną ir ne du kartus panašiai džiuginusi diedų, nė neįtariančių jog po penketo minučių šita daili mergužėlė negailestingai perrėš žiūrovui gerklę peiliu arba suvarys jam visą apkabą kulkų į gyvybiškai svarbius organus, „spanges“ pigiu seksualumu, slėpdama šleikštulį po viena iš mažiausiai mėgstamų savo kaukių - gašlumu. Šį kartą viskas kitaip. Aptiko savyje laisvės pojūtį; nereikėjo apsimetinėti kad mėgaujasi viliokišku šokiu, nes mėgavosi iš tikrųjų.
Vos sėbrui prisilietus, kūną nusmelkia tarsi elektros srovė. Lūpos savaime seksualiai prasiveria pasiruošdamos susitikti su partneriui priklausančiomis. Minėtajam aktui kaip tik ir įvykus, į lipšnų bučinį atsako su atitinkamu švelnumu. Jei dabar reikėtų kuo trumpesniu teiginiu apibūdinti, kaip šią akimirką jaučiasi, iš septynženklio skaičiaus savo gimtosios kalbos žodžių galėtų be ilgų svarstymų pasirinkti vieną vienintelį - „keistai“. Gerąja prasme, žinoma. Metaforiškai kalbant, reikėtų super galingų žiūronų norint pamatyti tą taip senai už nugaros paliktą praeitį, kurioje su Ashlynn buvo elgiamasi... kaip su žmogumi. O ir kada pati nebuvo šiurkšti ar šalta su aplinkiniais vargiai beįstengė prisiminti. Niekad nė pamaniusi nebūtų, idant meilingas fizinis kontaktas galėtų sukelti tokias teigiamas, tokias šiltas emocijas, kokios šiuo momentu kirbėjo kažkur krūtinėje. Šį kartą viskas vyko be akivaizdžios skubos - liežuviai glamonėjosi, o ne grūmėsi lyg du agresyvūs, išbadėję vilkai dėl mėsos kąsnelio, veiksmuose nebuvo aršumo. Visiškai neįprasta ir drauge neapsakomai malonu.
Jei kas vėliau užklaustų, kaipgi įrengtas dušas Gulmiroje, atsakyti Scott niekaip neįstengtų. Nors anksčiau čionai dar nebuvo, apžvelgti iš pažiūros erdvios kabinos net nepasivargina. Nebuvo nė menkiausio įgeidžio tyrinėti turbūt karališkai prabangias aplinkos detales. Geisminga migla apsitraukusios mėlynos lyg retas Karnerio drugelis akys seka vien tik „Da Vinci of our Time“ judesius. Netrukus kažkur iš viršaus ėmę kapsėti drūti vandens lašeliai kaipmat sudrėkina Lynnash odą bei permerkia vaiskius plaukus, kurie dėl kažkokio fizikinio reiškinio tuojau patamsėja. Anthony rankoms nusileidus ant merginos liemens, pati irgi be vargo randa kur nutupdyti savąsias - ant tvirtų kompaniono pečių. Užsiėminėti tuo, kuo ši įsiaudrinusi porelė dabar kaip tik ir troško užsiėminėti, nėra patogiausia stovimame būvyje, bet daugeliu atveju juk galima rasti išeitį iš susiklosčiusios padėties. Lengvai stryktelėjusi, kojomis apsiveja vyro šlaunis. Nežinia, ar nors kiek palengvino šiojo dalią, tačiau bent jau pati greitai pajunta savo sumanymo naudą. Vos „svetimkūniui“ prasibrovus gilyn, atlošia galvą ir užmerkia akis, netrukus įdarbindama savo klubus judėti pagal vyro diktuojamą tolygų, sinchronišką ritmą. Veidu, kaklu, liemeniu žemyn nepaliaujama srove tekėjo nepriekaištingos temperatūros „haš du o“, tačiau sulig kiekviena akimirka jautė tai vis menkiau. Kūną užvaldyti baigė gerokai galingesni fiziniai potyriai, atimantys bet kokią galimybę kontroliuoti kvėpavimą ar pulso dažnį. Darėsi karšta, tačiau tikrai ne dėl išorinių veiksnių, tokių kaip karštas „lietus“, krentantis nuo lubų - pragariška liepsna svilino iš vidaus, kaitriais savo liežuvėliais paliesdama kiekvieną merginos ląstelę.

Nors parkeliavęs namo ir svajojo apie šokoladinį pudingą, kuris tirpdamas burnoje apgaubtų receptorius kerinčiai delikačiomis skoninėmis savybėmis, gavo šimtus kartų šaunesnę atrakciją – seksą duše su nuostabia jauna moterimi. Judėjo labai švelniai. Ir ne vien tik dėl to, jog psichinių potyrių biosferą netikėtai apgaubė iš bala žino kur radęsis glosnumas. Jėgų turėjo tik ne drastiškiems veiksmams. Po dar vieno susidūrimo su Lisbeth jautėsi kaip gerai išgręžta ragoškė.
Šaunu, kad Ashlynn Toniui darbą tik palengvino. Apsivyti vyrą kojomis buvo tiek pat vykusi idėja, kiek ir apavo su itin standžia apačia vidun įgrūsti minkštą paduką. Darbuotis akimirksniu tapo patogiau, o nepaliaujamai mėtoma strėlytė kuo taikliausiai smigo į taikinį. Labai ryškiai mėgaudamasis dviejų kūnų sąlyčiu bei ratifikuojamais kontaktais, ilgainiui atremia kaktą į priklausančiąją partnerei, kai šią stipriai spaudė glėbyje. Karts nuo karto išleisdamas gilesnį atokvėpį, lydimą su jokia kita fizine veikla nesupainiojamų jaustukų, adekvačiai sugeria veidu tuos, kurie išsiverždavo iš Scott lūpų. Nė nereikia sakyt, jog siekis gerai nusišveist nusirita į patį ketinimų dugną.
Rytą pradeda tipiškai – labai anksti. Ly, tuo tarpu, ilgai įkalbinėti išbūti „Gulmiroje“ bent iki ryto nereikia. Paprasčiausiai uždraudė šiai išeiti. Jau seniai atminė tokią naktį, kuomet ne tik miegojo labai gerai, bet dar ir šiltai. Retai kada norėdavo su savo sekso partnerėmis dar ir patalu dalytis, bet šiuo atveju viskas buvo kitaip. Scott jau pelnė vyro palankumą, užsitarnavusi netgi bonusą – harmoningą simpatijos bei traukos derinį, kuris toli gražu neapsunkino laiko, kurį leido merginos draugijoje. Bėgančios sekundės tikrai nepriminė naštos. Priešingai. Rodėsi, jog viskas pagaliau yra taip, kaip turėtų būti. Paros metu, kuomet saulės spinduliai dar tik kalenasi pro storą naktinių debesų patalą, Stark`as jau zujo „Gulmiroje“. Tyliai, kad nepažadintų merginos, kuri pasirodo miela ir nepavojinga gali atrodyti ne tik tada, kai vaidina ar komunikuoja su asmeniu, prieš kurį šiai nenatūraliai „išsikalinėti“ neleidžia netikėtai sužydę moralės žiedeliai, kurie buvo atkapstyti iš po juodžemio ir sužadinti naujam gyvenimui. Tiesiogine ta žodžio prasme, dvėsė iš bado. Kąsnio burnoje daugiau nei pusę paros nevoliojo, tad suprantama, jog vyras vos pakirdęs užsibrėžė sau tikslą kuo skubiau prisiryti. Asmeninis vyrėjas atkeliaus tik septintą ryto ir pasvarstė, idant iki to meto bus negrįžtamai pradėjęs save virškinti. Todėl užsisako senos, geros, laiko patikrintos picos. Te palaimintos visą parą dirbančios picerijos... Niujorke jų gausa skųstis negalima, nes čia, kaip ir visoje Amerikoje, atsiranda ne vienas, ne du ir net ne kelios dešimtys pilvočių, kuriuos paryčiais prižadina ekspresyvūs netradiciškai ištuštėjusio skrandžio signalai. Vienu ypu sudoroja pusę šeimyninio dydžio kepinio, kurio ruošimo tradicijos kažkada užsimezgė Italijoje, kitą palikdamas simpatiškai gulėti svetainėje ant stalo. Nors Ashlynn ir buvo smulkutė, valgyti kartais reikia ir jai. Darbų Tonis šią dieną turėjo į valias. Niekada nebūna taip, kad nusileidęs į dirbtuves suktų galvą kuo užsiimti. Aviniškas temperamentas, kurio pagrindu būtų galima drąsiai laikyti užsispyrimą, kiekvienam išradėjui profesinėje srityje daro meškos paslaugą. Stark`as visuomet užbaigdavo projektus, kurių imdavosi. Kol kavos aparatas maišė vyrui keturgubą, aukščiausios kokybės espresso, spėja pasišnekučiuoti su J.A.R.V.I.S., o šis labai nesunkiai įgyvendina „Mūsų Laikmečio Da Vinčio“ reikalavimus – pažadina kompiuterius, holografines projekcijas ir paleidžia muziką. Vos tik tonizuojanti, arkliško dydžio kofeino porcija atsiduria Anthony rankoje, šis nuskuba darbuotis, giliai viduje džiaugdamasis, jog kurį metą galės nesigilinti į tai, kas su juo darosi.

Jei turėtų susidariusi nuosavą „Never ever ever ever ever ever EVER do that” sąrašą, tarp pirmų punktų atsirastų ir tabu miegoti bet kokioje vietoje, kurios tikslus adresas nėra „Silverwood ave. 4, Queens, NY”. Saugumo sumetimais, savaime suprantama. Tačiau sulaužyti šitą savo taisyklę pasirodė ne taip ir sunku, kuomet to paprašė - ar tiksliau pareikalavo - bičiulis. Čia jau ne pirmas ir greičiausiai ne paskutinis kartas, kuomet dėl Tonio elgiasi kitaip, nei yra įpratusi. Ir visi tie jos charakterio neatitinkantys poelgiai buvo daugiau mažiau geri. Turbūt didžiuotųsi ir stebėtųsi savimi jei bent pastebėtų, idant ima po truputį keistis. Bet kol kas nebuvo šito pastebėjusi. Taigi. Rytas. Jau sąlyginai šviesu. Pirmas dalykas, dar neatmerkus akių sukėlęs įtarimą, buvo tyla. Tokiu metu berazumiai iš gretimo namo jau leidžia „bumčik bumčik” tipo triukšmą, kurį drįsta vadinti muzika. O dabar vyrauja keista ramuma. Prireikia keleto sekundžių susiorientuoti, kur randasi ir dėl kokių priežasčių čionai atsidūrė. Nors itin nekasdienė situacija pasitaikė, neleidžia sau sutrikti ar imti kuistis po gluminančias vidines jausenas.
Paskutinį kartą beprasmiškai stumdydama laiką lovoje vartėsi turbūt tik paauglystėje. Pabudai ir keliesi, prie tokios tvarkos buvo pratinama. Tad iš lovos išsliuogia ir į savo apdarus „įsirango“ tuojau pat. Kad „Da Vinci of our Time“ dingęs, aišku, nelieka nepastebėta. Jei nors kruopelytę spalvingos lyg Rubiko kubas jo asmenybės sugebėjo perkąsti, spėjimas jog vyras dabar sėdi garaže užsiėminėdamas kokia nors moksliukiška veikla turėjo būti teisingas. Turbūt nederėtų dabar jam lįsti į akis.
Iš dalies dėl to, kad jautė poreikį ištyrinėti aplinką lyg nepažįstamoje teritorijoje atsidūręs smalsus vilko jauniklis, o iš dalies ir todėl, kad nelabai nutuokė kaip parsigauti namo neatgavus „Teslos“ raktelių, gerą trečdalį valandos klaidžioja po gigantišką pastatą, nužiūrinėdama novatoriškas interjero detales bei žaisdama pamėgtą žaidimą - atspėk kainą. Tiesa, žaisti pasirodė ne taip jau ir lengva, mat kai kurių objektų ne tik kad apytikrės vertės nusakyti negalėjo, bet ir pavadinimo nežinojo. Pagaliau apsistojusi svetainėje, klesteli ant sofos bei drąsiai nusičiumpa trikampiais „sklypeliais“ sudalintos picos gabalaitį iš aptiktos dėžės. Jautė poreikį užkrimsti, o toks maistas. Kad ir ne pats sveikiausias, atrodė priimtinas. Šiaip ar taip, daug net nesuvalgo - pusryčiams sočiai prisikirsti nemėgo.
Jau rimtai svarstė galimybę pėdinti iš čia neatgavus „ratų“, kurie geriau pagalvojus jai net ir nepriklauso, o kai nusibos ėjimas paskambinti kokiam pažįstamam bei užsiprašyti, kad pametėtų bent iki Kvinso pakraščio. Dar kokios penkios minutės ir tokį sumanymą būtų įgyvendinusi, tačiau tam sutrukdo kažkur netoliese pasigirdę žingsniai. Į patalpon įžengusį draugiškai atrodantį vyriškį sužiūra su tokiu pat susidomėjimu, kaip ir atėjūnas - į ją. Netrukus tylą kaip tik vyras ir nutraukia, suskubdamas ištiesti ant kojų pakilusiai merginai leteną ir prisistatyti Harold`o Hogan`o vardu. Kad ir kiek morališkai ruošėsi panašiais atvejais atskleisti savo tikrąją tapatybę, vis tiek prieš paspaudžiant jam ranką bei ištariant „Ashlynn Scott“ tenka nuryti ant liežuvio galo nelauktai pakibusį išgalvotą slapyvardį. Būtų galėjusi lažintis iš savo „Benelli Nova“ - puikaus italų gamybos šautuvo - idant paslapčiomis nužiūrinėdamas jos aprangą Hogan`as dabar stengiasi suprasti, kas per vena ji yra ir ką veikia Stark`o namuose. Nefyfiškos drapanėlės veikiausiai neleido šimtu procentų įtikėti, neva ši jauna moteris tėra viena iš gausybės bukų mergiočių, čia ateinančių tik vienu tikslu. Neilgo dialogo eigoje netrunka paaiškėti ir vyro vizito priežastis - gavęs naują darbo vietą „Stark Industries“ Saugumo Departamente, tuoj pat atvažiavo pas Tonį, kadangi tik šio parašo ant keleto dokumentų ir tereikia norint pereiti į kitas pareigas. Akimirksniu Ly galvoje mintys pradeda skrieti greitai kaip kulkos, paleistos iš „Winchester .223 Super Short Magnum“. Pašnekovą taip džiugiai nuteikusi naujiena aktuali ir jai pačiai, kadangi šis – dabartinis „Merchant of Death“ asmens sargybinis. Jo vietą Lyn turėtų užimti... Žmogaus, kuris vardan savo viršininko galėtų kad ir stoti prieš tanką apsiginklavęs vien vandens pistoletu. Harold`ui sunkiai nustygstant vietoje ir stengiantis vaidinti, jog viduje nesijaučia kaip trokštamą traukinuką Kalėdoms gavęs berniukas, Lynnash pasišauna pakviesti Anthony dabar pat. Toli gražu nenorėjo minėtajam trukdyti, tačiau kompaniono entuziazmu buvo bebaigianti apsikrėsti ir pati. Dvejonės Hogan`o balse jam sakant, idant gali ir palaukti, kartu su kūno kalba, teigiančia jog laukti jis nenori, tik paskatina Ash patraukti dirbtuvių link. Nusileidusi prie storų stiklinių durų, per kurias vos girdėjosi kažkoks pažįstamas muzikinis „gabalas“, iškelia kumštį ir pastuksena į permatomą pertvarą, skiriančią ją nuo garažo. Vylėsi, jog Tonis sureaguos, nors abejojo ar per pašalinius garsus šis bent išgirdo beldimą.

Ne, beldimo į stiklą, kurį suknežinti į mažyčius trupinėlius gali tik didelės šaunamosios galios pabūklas, Tonis neišgirsta. Praktiškai to nebuvo įmanoma padaryti, kuomet moderniausia, o tuo pačiu ir neabejotinai geriausia erdvinio garso sistema puškavo nuo didžiulės decibelų apkrovos. Nemėgo dirbti ramumoje. Tiesą pasakius, muzikinis fonas padėdavo vyrui susikoncentruoti, lengviau pasinerti į darbą, reikalaujantį tiek kruopštumo, tiek milžiniškų smegenų laužčių įtempių. Sėdėjo už didžiulio arkos formos stalo, apsikrovęs nešvariais kavos puodeliais, popiergaliais, kėpsodamas prie penkių stiklo pavidalo monitorių, kuriuose blizgėjo vis kitoks atvaizdas. Jeigu mokslininkai bei išradėjai aštuntajame šimtmetyje net pačią smulkiausią detalę privalėdavo sutverti tiesiogiai plikomis rankomis, Stark`ui užtekdavo kompiuteriuose paruošti virtualius arba holografinėse projekcijose bendradarbiaujant su J.A.R.V.I.S. erdvinius brėžinius ir nepamainomas vyro asistentas, įjungęs grupelę robotukų nudirbdavo patį juodžiausią darbą už „Prekiautoją Mirtimi“. Nė nereikia sakyt, šiuolaikinis žmogus gyvena nepaprastai patogiai. Jeigu ne Džarvis, kuriam veikiausiai kaip ir jojo sutverėjui persidavė palankumo Ashlynn jausmo signalai, Anthony taip ir nebūtų dašutę, jog anapus stiklinių sienų nerimastingai mindžikuoja panelė Scott. Dirbtinis intelektas savavališkai „pričiaupia“ muziką, maloniai pasiūlydamas nuo darbo trumpam atsiplėšti, kadangi versti merginą laukti yra daugiau nei nemandagu. Nelabai su kompiuterinės sistemos terpėje gyvuojančia kibernetine persona pritardamas, nukelia sėdynę nuo kėdės ir neketindamas apsimetinėti, jog mėgsta būti trukdomu, kaip pirmam kartui, ganėtinai abejingai praeina pro skaidrios medžiagos plokščios, vertikalios figūros paviršių. Trumpai pazujęs po garažo pusę, kurioje yra įsirengęs poilsio zoną, prikimštą patogių baldų, gėrimų, užkandžių bei žaidimų automatų, prie stiklo sugrįžta nešinas buteliuku šalto 7up`o. Buvo susiraukęs, riogsojo su didžiu nepasitenkinimu sukiodamas galvą, nelyginant telepatiškai sugaudęs merginos „lįsk lauk, Stark`ai“ atsakytų šiai kategorišku „NO NO NO“. Aplamai tai netgi kiek nustemba, jog Ashlynn suteikė jam galimybę ją dar šiandien išvysti. Beveik garantavo, idant ši, išsiropštusi iš patalo nieko nelaukusi išdums namolio, o išėjo šiek tiek kitaip. Dėl kita ko mintis, kad kompanionė laiptais leistis varginosi turėdama svarų motyvą, taip ir praskrieja pro Tonio galvą, kuri eilinį sykį iškraipė situaciją taip, kaip šiai patinka. Atsipalaiduoti neleido ir suvokimas, jog apleido darbo stalą neužbaigęs sudėtingos formulės, kurią, su tokia nuostabia atmintimi pamiršti gali bet kurią akimirką. Dūšią perskrodus keistam neramumo kirminui, vyras nesunkiai užmiršta anapus trypiančią bičiulę ir pasisukęs užsibrėžia sau vienintelį tikslą – kuo skubiau pasiekti savo IT altorių.

Sėbrui kurį laiką niekaip nesureagavus į beldimą, apmąsto galimybę panaudoti čia pat turimos „Beretta 92fs” buožę, kad garsas būtų stipresnis. Vos vyrui sujudus ten, anąpus stiklinio barjero, šiai vandališkai idėjai pasako „ate ate” ir sutelkia žvilgsnį ties išsidirbinėti ėmusiu Stark`u. Veido išraiškos amplitudė pradeda svyruoti nuo nustebusio „the fuck r u doing?” iki tūžmingo „I gonna kill ya, bitch”. Aišku, nei labai rimtai stebėjosi jo dabartine elgsena, nei pernelyg siuto jog yra ignoruojama. Paprasčiausiai negalėjo nė dvidešimt keturių valandų ištverti be vaidybos. Tarsi aktorystė būtų įaugusi į kraują. Kokią didelę klaidą vis dėl to darė leisdama savo gyvenimui pakrypti būtent ta kruvina vaga, o ne kitokia, nors truputėlį skaidresne ir švaresne. Na, bet padaryta kas padaryta. Toniui sustojus tiesiai priešais ją, tačiau demonstratyviai neketinant atrakinti durų, tenka valdytis, idant nepradėtų... juoktis. O taip. Iš dalies į aroganciją nešantis draugo elgesys visiškai neerzino. Šiaip netaip išlaužia iš savęs priekaištu persismelkusią rožą, maždaug, „how dare you!”, ir varsto vyriškį nepatenkintu žvilgsniu pakol šis apsisuka bei nubindzina sau.
„Da Vinci of our Time” smarkiai, oi kaip smarkiai klydo, jeigu pamanė, jog Ly pabruks uodegą ir šiauš savais keliais. Sakė Hogan`ui, kad pakvies jo bosą, vadinasi taip ir padarys. Nevalia nuleisti rankas, jei nepasiseka iš pirmo karto! Tik atkaklumu šitose žiauriose dvidešimt pirmąjame amžiuje suvešėjusiose civilizacijos džiunglėse galima prasiskinti sau taką. Išmislyti būdą, kurio dėka turėtų garantuotai pasiekti pergalę, pasirodo absurdiškai paprasta. Dar tą akimirką, kai Tonis leido suprasti jos į dirbtuves tikrai neįsileisiąs, paskelbė šiam karą, o kare, kaip ir meilėje, visos priemonės leistinos, nesmerktinos ir pateisinamos. Dar bendrui nespėjus pasiekti numatyto taško, į kurį taip skubinosi, kumštuku vėl padaužo į stiklą, šį kart galingesniais, dažnesniais „niuksais”. Labai ilgai durų „žaloti” neišeina, kadangi krumpliais greitai pajunta trankymo į kietą paviršių pasekmes. Visgi, mažiausiai šiuo momentu domėjosi tokia smulkmena, kaip nestiprus, bet kartu ir nemalonus tvinkčiojimas letenėlėje. Šimtu dešimčia procentu įtikėjusi, kad dabar jau neišgirsta likti nu niekaip negalėjo, pasitraukia per vieną žingsnį nuo durų, atsidurdama arčiau tiesiai jai už nugaros stūksančios sienos. Nedėliodama laiko į konservus, be jokio kuklinimosi suima savo maikę už apačios ir pakelia užtektinai, idant apsinuogintų du dieviški apvalumai, neabejotinai užimantys svarbią poziciją visų nehomoseksualių diedų erotinėse svajose. Išraičiusi lūpose valiūkišką šypsnį, taip ir sakantį „just come here and get them...”, sukoncentruoja padykusiai blyksčiojančias akutes ties „Merchant of Death”, laukdama kokį gi atoveiksmį sukels toks jos tiek pat ryžtingas, kiek ir netikėtas veiksmas. Per sekundės dalelę kategoriškai ir neatšaukiamai nusprendė - jei kažkaip netyčia pasirodys, jog šitos suktos pinklės Stark`o visiškai nepaveikė ir jis atsispirs tokiai žaviai pagundai, mergina boikotuos bet kokį seksualinį ryšį tarp jųdviejų. Nežinia, kaip ilgai užtektų valios stiprybės to žiauraus nusistatymo laikytis, bet dabarties momentu tvirtai tikėjo sugebėsianti taip beširdiškai kerštauti.

Ashlynn grimasos nedarė Toniui jokios įtakos. Dirbdamas galėjo taip pat sėkmingai nesiblaškyti, kaip ir pasišventęs automobilių, priedo antrosios pusės lydimas fanatikas jųjų parodoj nesileidžia ar bent jau primeta nesileidžiantis trikdomas ilgakojų gražuolių, pastatytų prie prabangių, sportinių, koncepcinių motorizuotų žvėrelių neva bendrinio įspūdžio gausinimo sumetimais. Iš lėto judėjo atgalios į garažo gilumą, tačiau pasigirdus pakartotinam, gerokai agresyvesniam beldimui, vyras pavaizduoja vajazus kokį persigandusį susikratydamas taip baisingai, it žmogus gūglėje įrašęs mov0001, paspaudęs patį pirmą link'ą ir išvydęs žavų sutvėrimą, kuris jus beprotiškai myli. Šoktelėjimu apsisukęs, dėka idealiai tebefunkcionuojančio regėjimo pastebi staigmeną, kuria Scott sugalvojo pamaloninti šį primityviai lytiškai jautrų vyrą, neabejotinai iššaukdama kur kas mažiau abejingą Stark`o reakciją. Panešėjęs save iki durų, išsprogusių akių gink Die nenuleisdamas nuo atidengtos Ly krūtinės, pasinaudoja veiksmų, įsigėrusių į pasąmonę ir galimų atlikti nepriklausomai nuo proto informacija, todėl labai greitai ir sėkmingai ištrūkęs į koridorių, jungiantį dirbtuves su laiptais, vedančiais tiesiai į svetainę, įsisiurbia delnais į Ashlynn apvalumus, drąsiai, tačiau švelniai šiuos dar ir kaip bonusą pamaigydamas.
- Dešimties balų „Trukdai man dirbti“ skalėje skiriu tau dešimtuką,-tiek pat impozantiškai kiek ir priekaištingai suburba, nelabai noriai atitraukdamas įžūlumo bruožo ne stoką šiuotarp perteikiančias galūnes bei dėbtelėdamas į merginos veidą perdėm gudriu „I c wat u did there...“ žvilgsniu. Jeigu nebūtų toks mažvaikis vargu ar Ly būtų iškrapščiusi vyrą iš dirbtuvių net ir pasinaudojusi begėdiškai viliojančia taktika,-Kas yra? Ko nerimsti?-nekantriai, kone irzliai paleidžia porelę klausimų, it kaip tas katinas iš pasakos darantis ką nori kada nori, pajudėdamas laiptais į viršų tam, kad pasmaguriautų pica. Nors kelionės tikslą jau buvo užsibrėžęs, svetainėje visų pirmiausia pastebi gerokai didesnį „objektą“ – Happy, kuris iškart po vyriško rankų pasispaudimo net neprašomas ima viešinti savo netikėto vizito priežastį. Buvo visai užmiršęs, kad senokai turėjo perkelti Hogan`ą į naują darbo vietą. Tik dabar pradėjo suprasti, kodėl Ashlynn nenorėjo bei nesiteikė nurimti. Ant stalo susiradęs futliare gulintį baltojo aukso tušinuką, kurį parsivežė iš Dubajaus viešint „Burj al Arab“ viešbutyje, be jokių ceremonijų pasirašo bičiulio atsigabentus dokumentus, finale pasveikindamas vyrą su paaukštinimu pareigose bei išlemendamas neapsakomai draugišką „and now go“. Tingiai sukritęs į sofą, atsisuka buteliuką Spraito, tik kitu rinkos konkurentų užvadintu pavadinimu, čia pat iš jo gurkštelėdamas bei demonstratyviai aptrokšdamas nuo angliarūgštės.
- Manau būtų pats metas sutvarkyti dar vieną formalumą,-puslankiu vypteli akutėmis įsispigindamas į Ashlynn. Graudulingai atsidūsendamas dėl to, kad teko prisiversti ką tik atsisėdus atsistoti, pajuda kažkurion pusėn, rankos mostu paragindamas Lynn sekt iš paskos. Į darbo kabinetą Tonis užsukdavo tik tam, kad ant lentynos abejingai pasidėtų kokį pasaulinio garso apdovanojimą. Tačiau dabar, regis kambarys pirmą kartą nuo neatmenamų laikų pasitarnaus pagal paskirtį. Gestu parodęs merginai įsitaisyti modernistinio stiliaus fotelyje, pats užsėda už stalo, įsijungdamas kompiuterį. Operacinei sistemai užsikrovus per akimirksnį, trumpai panaršo aplankuose, išsitraukdamas darbo vietos užpildymo blanką. Paprastai tokius formalumus Stark`ui tvarkydavo Natasha, tačiau kiek atminė, nebuvo šios informavęs, jogei nusprendė Hogan`ą pakeisti panele Scott. Akivaizdžiai nepakančiai reaguodamas į dabartinę veiklą, nervingai krato kojas, sensorinėje klaviatūroje, prisilietimams jautriems spinduliams kontūrais išsipaišiusioje tiesiog ant stalviršio, vedžiodamas reikiamas raideles. Nors su užduotimi susitvarkė greitai, vis vieną atrodė nepatenkintas. Spausdintuvui tiesiog „migam“ išspjovus keletą popieriaus lapų, atkiša šiuos kompanionei, puikiai suprantančiai kas čia yra, ką reikia su jais ir kuriose vietose konkrečiai padaryti.

Sumaniai pakoreguotai taktikai puikiausiai pasiteisinus, stengdamasi pažaboti pergalingą vypsnį stebi artėjantį vyrą, be abejo nesitverdama iš nesvietiško džiaugsmo. Ne vien todėl, kad dabar tipo pasiekė pergalę šitose žaviai vaikiškose varžytuvėse - labiau viduje krykštavo dėl seniausiai pamiršto absoliučiai nesuvaržyto tarpusavio bendravimo, kurio teko atsisakyti vardan beveik savanoriškai pasirinktos gyvensenos, kurį ištisai mėgindavo pakeisti tokiomis „laisvės” alternatyvomis kaip nuolatinis rizikavimas savo pačios gerove ir kuriuo va dabar gavo progą pasimėgauti. Tonis turi nenuginčijamą gebėjimą linksmintis, o tai paveikia dvejopai: būdami šalia jo žmonės arba stengiasi išlikti ramiais bei profesionaliais nuobodomis, arba užsikrečia nerūpestingumu. Kaip tik pastarasis reiškinys Lynn ir pritinka. Nekantriai nubaido šalin iš kažkur atsiradusį pamąstymą, jog nežinia kaip reikės budriai sergėti „mūsų laikų Da Vinčio” sėdynę nuo pasikėsinimų, kuomet greta saugomojo atsidūrusi leidžia sau ant tiek atsipalaiduoti. Šiltiems Tonio delnams nusileidus ant klasišku masalu paverstos kūno dalies, nekliudo vyrui „grabinėti” gundančius apvalumus, net pati tuo pasimėgaudama. Tik kaltinančia intonacija prabilus kompanionui prisimena, kokiu gi tikslu siekė ištempti šį iš garažo.
- Atsiprašau, - paprastai, tačiau drauge širdingai tarsteli apgailestavimą išreiškiantį žodelytį. Juto kažin kokį ten kaltės jausmą žinodama, idant sudrumstė darbingą „Merchant of Death” nuotaiką, betgi pasiteisinimą turėjo. Nė už ką nebūtų brovusis pas jį į „Gulmiros” dirbtuves vien tam, kad patrukdytų beprasmiu tauškimu. Betgi dabar juk siekė gero! Pagelbėti Hogan`ui greičiau susiveikti reikiamus viršininko parašus atrodė užtektinai svari priežastis lįsti Stark`ui į akis tol, kol šis teiksis nunešti savo sėdimąją svetainėn. Nors iš tikrųjų ir savanaudiškų ketinimų galėtų įvardinti; tarkim, nekantravimą oficialiai tapti Anthony Stark`o asmens sargybine. - Tavęs kai kam labai prisireikė, - atraportuoja josios elgseną įtakojusias priežastis, viršutinę aprangos dalį sugrąžindama į pirmykštę, padoriai viską apdangstančią padėtį. Įkandin būsto šeimininko nurisnoja patylomis, ir įsipatoginusi nuošaliau ant sofos nesikišdama tykiai seka veiksmą, susimąstydama ar ne laikas jau ir pačiai vyniotis iš čia. Kaip viešnia galėjo pasigirti turinti puikią savybę - svečiuose užsisėdėti nors kiek ilgiau nei reikalauja aplinkybės niekuomet nemėgo. Tik štai planą taktiškai „pasiplauti” tenka atidėti, kuomet jiedviems vėl pasilikus prie keturių akių Tonis parodo norą Ashlynn vizitą pratęsti. Nesispyriodama nuseka vyrą į anksčiau dar nematytą statinio patalpą bei paklusniai sklesteli į neįtikėtinu patogumu pasižymintį krėslą. Kol „Prekiautojas Mirtimi” darbuojasi prie kompiuterio, nejausdama poreikio užpildyti tylą plepėjimu tiesiog gano akis po kambarį, beviltiškai stengdamasi nurungti nevalingą įprotį spėlioti atsitiktinai sudominusių daiktelių pinigines vertes. Smalsiai it šarka „žiūrekles” spigino į velniai žin už kokius nuopelnus skiriamą įmantrų bei blizgų apdovanojimą, kai ausų būgnelius pasiekus šlamančio popieriaus garsui buvo priversta liautis sukti galvą iš kokio būtent metalo išlietas apžiūrinėjamas objektas. Mikliai nusičiupusi arčiausiai ant stalo besimėtantį šratinuką, sudėlioja parašus kur reikia, net neskaitydama kas surašyta smulkiomis juodomis raidelėmis.
- O dabar, bose, - suktai šypsodama, akimirkos trukmės pauze išryškina kreipinį, kuris jos lūpose skamba pirmą ir, tikriausiai, paskutinį kartą, - supažindinsi mane su darbo sąlygomis? - rimtai netikėjo, jog tuose formaliuose A4 makulatūros lakštuose, kuriuos ką tik sugrąžino sėbrui, rastų kažką informatyvaus. Stark`as tikrai neturi specialiai ex sukčiams sukurptos įdarbinimo formos, kur rastųsi sąrašas konkrečiai buvusių nusikaltėlių elgesį apribojančių nurodymų. Nedrįso net abejoti, kad jai galios bent keletas jokiam kitam „Stark Industries” darbuotojui nė negirdėtų taisyklių. Ir tai pilnai suprantama - neapgalvotu elgesiu galėtų suteršti Tonio reputaciją, jei ne dar blogiau. Jautėsi iš dalies egoistė žinodama, kad Anthony šią šiltą vietelę jai pasiūlė daugiausiai norėdamas padėti pasikeisti, o ne dėl tariamo įtakingiems žmonėms saugoti kruopščiai apmokytų raumeningų šaunuolių deficito. Grūzinama iš vidaus ėdančio sąžinės balso ir siekdama šį užčiaupti, dar pašnekovui nepradėjus dėstyti savo sumanymų jau žinojo - be ilgų svarstymų sutiks net su keisčiausiais punktais.

Trindamas pirštais plaukuotą smakrą, veizo į Lynn šiai tvarkantis su ką tik paruoštais dokumentais. Sprendžiant iš merginos šnekų, ji, net ir galinti pasididžiuoti išsiugdytu gebėjimu pastebėti, įsikirsti, kiaurai permatyti situacijas, įvykių baigtį ar žmones, šį kartą visiškai nesureikšminusi, atrodo kuo paprasčiausių, formaliai apipavidalintų A4 formato lapų, pasmerkė Tonį griebti rėkiančiai oranžinės spalvos žymeklį ir išryškinti juo tas visas aktualijas, kurias būtina aptarti.
- He hem,-ekspresyviai, laaabai nenatūraliai krenšteli, reikalaudamas šimtaprocentinio draugės dėmesio,-Arba nepastebėjai arba neatkreipei dėmesio, žinau, žinau, visko pasitaiko,-pasisukioja krėsle ir sekundei įjukęs į klaviatūrą, šioje kažką suspaudo, priversdamas dar kartą pagal paskirtį pasitarnauti spausdintuvui,-Supratimo neturiu kokiu vardu prisistatei Hogan`ui jei iš viso prisistatei, tačiau darbuotojų duomenų bazėje esi kaip Haven Richi. Privalau apsaugoti savo solidų socialinį įvaizdį, gerovę, supranti,-išryškina akivaizdžią tiesą, net ir prieš merginą, kuriai simpatizuoja, neketindamas vaidinti nedrąsos jausmo tam tikrais aspektais nekrečiamą kietuolį,-Pasėdėjau prie kompiuterio dirbtuvėse ir sukūriau tau naują, tyrą asmenybę, kuri netikėtai ištikus krizei apsaugos tiek tave, tiek mane nuo nemalonumų,-kiek prasiplečia pamanęs, jog būtų neteisinga savo argumentų striuka pastūmėti merginą išsiaiškinti tokios svarbos informaciją kaip nors netyčia.
- Ir darbo sąlygos. Viskas paprasta,-tarsteli jau iš anksto nuteikdamas pašnekovę netikėtumų stokai,-Turėsi būti su manimi, kai vaidensiuosi įvairiuose renginiuose, kelionėse, priėmimuose, ceremonijose ar šiaip, kuomet pasirodys, jog man tavęs reikia,-pakyla iš vietos priartėdamas prie statulėlės, į kurią ilgai vėpsojo, niekaip negalėdamas prisiminti už ką ji,-Kadangi užimi Happio vietą, esi laisva komanduoti visai mano asmens sargybinių trupei. Taip pat tarnybinėmis vežėčiomis vežiosi mane kur tik paliepsiu, kai vairuotoją ištiks eilinis epilepsijos priepuolis. Taigi taip. Iš esmės sargyba reikalinga man tik darbo metu,-apibendrina savo kalbą, aiškiai duodamas suprasti, jog paskui Stark`ą nereiks sekioti 24/7. Vargu ar sugebėtų tokį nekuklų dėmesį toleruoti. Juk net šuns neaugina,-Ai, tiesa, kad nejausčiau tuštumos...-nutęsia, kažkaip įdomiai suspigusias akutes gražindamas į merginą, kurios dailaus veidelio žvilgsniu neglostė ištisas dešimt sekundžių,-Anksčiau su Hogan`u treniruodavomės. Na, žinai. Taekwondo, kikboksas. Būtų liūdna šią gražią tradiciją užraukti vien tik dėl to, kad Happis dabar užima kitas pareigas,-meta pakankamai aiškų namioką gudriai vyptelėdamas. Atsidusęs ir palaužęs galvą klausimu, kaip ant „ekstravagantiškų“ lentynų atsidūrė pusė šlamšto atsižvelgiant į faktą, jog Tonis čia sutempė tik kitą dalį, prisėda ant stalo kampo, priešais Lyn.
- Turėtų būti šaunu,-mąslų vyro veidą atgaivina smagi šypsenėlė,-Nes darbas nėra įtemptas. Net neabejoju, jog tau nereiks naudoti savo ekstraordinarinių, tiesiog beprecedenčių žudymo sugebėjimų, neteks tuštint „Beretta 92fs“ apkabos į nusidėjusius vargšelius ir palikti valstybei sunkią naštą mokėti socialines išmokas gedinčiųjų šeimoms. Sudėtingiausia dalis manau bus mane pakęsti. Diena iš dienos,-subtiliu sarkazmu tryško kaip suplakta alaus skardinė putomis,-Dar vienas dalykas,-užsivedė, todėl imti demonstruoti nekalbumo savybės, kurios savy atrasdavo tik galbūt kritinės rimasties momentais, net neketino. Šonu prigulęs ant to paties stalo, rankomis kaip įkabindamas siekia spausdintuvo korpuso, kol per dideles kančias pavyksta pačiupti lapo kampą,-Žinant kokia esi ir šiaip, iškart sugalvojau, kaip sudėlioti piniginio klausimo kubiką rubiką,-demonstratyviai paplaiksto plonu popieriaus gabalu, su suvaidintu susidomėjimu dirstelėdamas į jo turinį,-Šiame lape yra per dešimt paramos fondų. Kadangi darom ar bent jau bandom daryti tave dora visuomenės piliete, pamaniau, neprašausiu pasiūlęs tuos pinigus, kurių tau toli gražu nereikia, kas mėnesį pervesti vienai ar kelioms humanitarinėms organizacijoms,-šyptelėjęs, nusodina popierą merginai ant kelių, akivaizdžiai „prifutbolindamas“ jai tą pasirinkimo garbę.

Tiesiog sėdėti ir įdėmiai akimis sugėrinėti kompiuteriniu šriftu ant lapų išdėstytą formalų tekstą tikrai nepageidavo, juoba kad ir nesitikėjo ten aptikti kažkokių stebuklingai įdomių punktų. Visas aktualiausias įdarbinimo subtilybes, o ypač nerašytus susitarimus, kuriais šiuo metu domėjosi, turėjo išgirsti iš naujuoju viršininku tik ką tapusio Tonio. Kaip ir tikėjosi, tuoj pat gauna žiupsnį aktualios informacijos, kuri priverčia ironiškai šyptelėti. Vos prieš keletą dienelių įprato būti Ashlynn Chloe Scott, o ne Claire Cox ar dar kokia pačios „susifabrikuita” persona, ir štai vėl teks pratintis prie naujo vardo, kuris turės būti jai net artimesnis už tikrąji. Ne taip lengva pasprukti nuo praeities; sunkoka ir pusę gyvenimo apsemetinėjus tuo, kuo iš tikrųjų nesi, vieną dieną lyg niekur nieko vėl atvirsti savimi. Nusimetusi vieną kaukę, dabar slėpsis po kita. Bet taip geriausia, puikiai suprato ir nemanė priešgyniauti. Jei Stark`o konkurentai arba landūs žurnalistai užmatys bent vieną dėmelę ant gerokai apterštos Lynnash asmenybės, vyrui gerokai atsieis už geraširdiškumą, parodytą priglaudžiant nusidėjelę po savo sparneliu. Pašnekovui perėjus prie kitos svarbios temos, klausosi įtempusi ausis nelyginant medžiojantis plėšrūnas. Kas susiję su josios naujomis pareigomis neabejotinai žadino didžiausią susidomėjimą.
- Šefuosiu visą tau priskirtų apsauginių brigadą? - pasitikslina užkliuvusi už pavienės frazės, sufleruojančios, idant ji nebus tik eilinė, turinti ne daugiau teisių už bet kurį kitą paskui „mūsų laikų Da Vinčį” atkakliai sekiojantį sargybinį. Gaudama vadovavimo teisių savaime pelnė ir didesnį atsakomybės kiekį. Tačiau toli gražu nepasibaido dėl to. Tai, kad bosas jai suteikia išskirtines pareigas, savitai pakylėja. Iššūkis priimtas! Užtektinai pasikliovė savo jėgomis, kad žinotų nesusimausianti. - Turėsiu tave nuvilti prisipažindama, jog absoliučiai jokių praktinių žinių kikbokse neturiu, - iš kart įspėja, kompanionui užsiminus apie treniruotes. Savai sričiai labiau priskyrė visus „haja!” dalykus. Bet aaaai... Gi visko įmanoma išmokt.
Jautėsi tiesiog fantastiškai - idealiai teigiamą josios nuotaiką buvo galima išskaityti vien iš guvios veido išraiškos. Bet Stark`ui prasižiojus eilinį kartą, visas kerintis smagumas išgaruoja. Sakoma, žodžiai esti pavojingesni už ašmenis. Ėgi čia esama tiesos. Niekuomet jautriai nereaguodavo į įžeidinėjimus, kandžias replikas bei panašius žodinių mūšių pabūklus, todėl vyrui pliauškiant skausmingai nudiegęs jausmas pasirodo keistokas. Nė pati nepajunta, kaip josios išraiška tampa neemocinga kauke. Ne pirmą kartą Tonio buvo išvadinta žudike; panašiai jis šnekėjo ir tuomet jos namuose, ir pristatydamas merginą Sonyai Heston. Į jokias tolimesnes replikas neatsako, tetrokšdama įgyvendinti vienintelį ką tik atsiradusį įnorį - prasmegti skradžiai į žemę. Ar bent jau šauti lauk pro duris. Kad Prekiautojas Mirtimi pastebėtų ūmai pakitusią kambario atmosferą bei subjurusią Lynn nuotaiką vilties maža. Jei ji neužsimins, viskas turėtų praslysti ramiai. Galėjo paprasčiausiai pakentėti keletą minučių, o tada, jau likusi viena, tiesiog nuryti nuoskaudą. O nustebindama net ir save, pasielgia priešingai.
- Toni, - kažkaip prigauna save vėpsančią į rankoje laikomą lapą, o ne į pašnekovą. Todėl kilsteli galvą, sukurpdama dialogui būtiną akių kontaktą. - Absoliučiai nesididžiuoju savo praeitimi. Jei nuolat galvosiu apie visus tuos žmones, kuriuos...- le pauzė. Tinkamesnio, nebrutalaus veiksmažodžio ieškojo, - kuriuos nuskriaudžiau, rezultatas bus nebent košmarai naktimis. Nesu tokia nejautri, kokia galėjai mane palaikyti. Prašau, nekalbėk apie mano nuodėmes kiekvieną kartą mums susitikus, - nemanė turinti teisę reikšti jam pretenzijas, ypač kai išsakyti teiginiai buvo kad ir labai žeidžiantys, bet visgi teisingi, tad balsas skamba prašomai ir kone nuolankiai. Tuojau pat pradeda sau priekaištauti, kilus pavėluotai dvejonei. Ar jiedu su Toniu jau yra tokie artimi, kad būtų galima aptarinėti dramatiškus dvasinius klausimus? Gal derėjo biškutį pakentėti, pasilaikyti balsu išsakytas mintis sau? - Nesvarbu, - netikėtai papurto galvą, it mėgintų išbarstyti prisiminimą apie neseniai įvykusį nejaukų pašnekesį. Tuomet žvilgsnį sutelkia į letenėlėje laikomą sąrašą. Nors dar jautėsi sugluminta bei vargiai įstengė susitelkti, bent iš pirmo žvilgsnio idėja atlygį gauti tokiu originaliu būdu atrodė puiki.- Kurį fondą rekomenduoji? - pasiteirauja pirmiausia siekdama pakeisti temą, o antra - norėdama patarimo. Užsiėminėti labdara dar neteko, nė velnio nesigaudė kuris svarbesnis, kuriam pinigų reikia labiau. Tuo tarpu Anthony reikiamų žinių gi turi daugiau.

Atsakydamas į tikslinamosios pakraipos klausimą, linkteli patvirtindamas, jog merginai nepasigirdo ir ji tikrai bus apdovanota tokia privilegija vadovauti saujelei vyriokų: mažiausiai metro aštuoniasdešimties penkių, rimtai apmokytų, sudėjimo sulig senovine spinta ir kūno masės rodikliu, siekiančiu visą šimtą kilogramų. Dar anuomet, kai žengė pirmuosius žingsnius didžio verslo scena į idėją patikėti nusamdyti jam apsaugą reagavo su triukšmingiausia perkūnija ir prireikė kone dešimties metų, kad suprastų sargybinių svarbą. Nors šioji sušlubavo po to karto, kai sargybiniams nusisukus atrado save užpultą Lisbeth patikėtinių. Žinoma tuometinį savo eskortą atleido nedvejodamas, tačiau vis vieną prisigraibstė šviežienos, išreiškęs pageidavimą nusamdyti jam tokius vyrus, kurių tamsiam skersgatvy susitikti nenorėtų net Styvenas Sygalas. Taip ir norisi reprezentuoti vaizdelį, kaip TOKIEMS individams Ashlynn įsakinėja. Beveik atrado tokią mintelę seksualia bei užvedančia.
- Taigi puiku!-džiugiai sukrykščia merginai vos tik prisipažinus neapturinčiai apstingai patirties kikbokso kovos menų šakoje,-Bus tik įdomiau, nes galėsim pasidalinti žiniomis,-išmintingiau pastaroje temoje išsireikšti nebūtų galėjęs niekas. Be jokios abejonės per daug nesidžiaugia tuo, kad Tonio ir Hogan`o bendravimo mastas sumažės iki minimumo, tačiau visuomet buvo linkęs pokyčius vertinti teigiamai, bet ir traktuoti kaip būtinybę, be kurios žmogaus gyvenimas primintų egzistenciją auksinės žuvelės apvalainame akvariume su stovinčiu vandeniu. Užaštrintas kampas beviltiškai badė sėdynę, todėl vos tik popieras sąlyginai užsibūna Scott žinioje, vyras nuo stalo nušoka nebeišmanydamas kuo užsiimti, kad nebūtų taip nuobodu. Būtų naivu tikėtis, jog Anthony pastebėjo, kaip nemaloniai pašnekovę paveikė jojo žodžiai – tiesmuki, bet po galais, teisingi, tad sureagavęs į kreipinį, nustojęs bimbaut aplinkui, dėbteli į merginą, akivaizdžiai nesuvokdamas dafaq, juolab Ly balso tonas netryško vaiskiais tonais. Tai bent netikėtumas... Nuostabos persmelktas pasijautė tiek, kad akys išsprogsta nepriklausomai nuo vyro įnorių. Tikrai nemanė, idant tosios pakraipos vyro pastabos aplamai kursto kokias nors Lynn emocijas.
- Sutarta...-tyliai it lapelis sušnara, palengva paipaliodamasis iš lengvo šoko būsenos,-Bet tik tuo atveju, jeigu suprasi, kad tų košmarų nusipelnei,-drėbteli, kuo ryškiausiai akcentuodamas savo ne itin jautrią poziciją Scott įvykdytų nusikaltimų tema. Taip, jis tiki mergina. Taip, jis Ashlynn pasitiki, turėdamas tokiam palankumui rimto pagrindo, tačiau tikrai neketino išbraukti iš atminties to skirsnio, kuriame slypi juodžiausi kompanionės asmenybės pigmentai. Galbūt tą galima pavadinti savotišku savisaugos instinktu. Juo labiau niekada negalėjo pasižymėti savybe regėti vien balta ar juoda.
- Eime,-garsiai iškvėpęs, linkteli galva išėjimo iš kabineto pusėn,-Gražinsiu tau tą BMW, kuris man net nepatinka,-pasididžiuoja savimi pagaliau atradęs progą užkabinti labai nelygaus judviejų apsikeitimo ratais temą. Kiekvieną kartą nukratydavo prisiminus dieną, kai K1300S pirmąjį, o ir neabejotinai paskutinįjį kartą išsitempė į gatvę netrukęs suvokti, jog per daug brangina savo gyvybę, kad naudotųsi motociklu, kurio dėka ligoninės nepritrunka organų donorų,-Nemėgstu transporto priemonių su tiek daug apsukų, o pakeliui supažindinsiu tave su tomis organizacijomis,-ale pasiaiškina nesuvokiamai, nes neturi dėl ko čia aiškintis, išgabendamas palengva savo gyvastį iš šio kabineto.

Įėjusi draugo padėjėja protą, švelniai tariant, truputį sujaukė. Tą raudonplaukė moteris priešais atrodė... TOBULA! Suderinti drabužiai, skoningas makiažas, išraiškingi veido bruožai bei nepriekaištinga laikysena. Prieš tokią ne vienai derėtų pasitempti, tad jei prieš poros akimirkų krizeno iš Tonio sąmojų apie niekada vaikais nebuvusius britų džentelmenus bei garsios ir laiko įvertintos komedijos pranašysčių, tai dabar pasistengė sulaikyti viską savyje, vis kartodama mintyse tik nesusijuok. Jei prieš akimirką galvojo, kad Natali yra jauna, tai visiškai persigalvojo, nes šios tonas bei mokytojos povyza, kuri pasirodė siaubingai jai juokinga. Kelionė su Nat liftu toli gražu nebuvo viena smagiausių gyvenime. Įtampą peiliais kapoti galėjai. Toli gražu nesijautė maloniai lepinama. Ją veža pas kažkokia moteriškaitė, kuri save laiko mados ikona. Mada, kaip ir dauguma kitų dalykų, buvo sugalvota, kad vienur nepritampantys galėtų bent kur nors pasireikšti. Savo stiliumi neabejojo, rengėsi labai stilingai, su savo cinkeliu. Gal Toniui tai nepatinka? Taip, nebuvo iš tų, kurias galima užčiaupt blizgučiais, bet, jei dabar patylės ir pabus gera, iš to išeis kas nors tikrai gero. Starkas jai patinka tikrai ne dėl poelgių, tiesiog jam jaučia potraukį. Psichologai, tokie gerai pakalę savo profesijoje, galėtų prikabinti tokia nevisai dailią etiketę – mergina atskirta nuo savo šeimos, pati save išsitrėmė, tad netikėtai atsiradęs globėjiškas individas patraukė jos dėmesį ir nori prie jo prisigretinti.
Automobilio vidus atrodė, vau, gyvenime nėra važiavus tokiame gražiame automobilyje. Negalėjo nusėdėti vietoje, tad pasilenkus prie vairuotojo pradėjo jo klausinėti įvairių dalykų apie „Rolls Royce“: kokia jo varomoji galia, kiek toks kainuoja, kokių apsukų variklis, ar automobilis ekologiškas, ar sėdynės iš tikros odos. Dar šimtą galėjo užduoti, bet laiko neužteko. Buvo atvežta į „Upper West Side“. Čia lankydavosi... niekad. Įėjus į vieną iš nemažų būtiką, būna sutinkama tikrai malonios išvaizdos šviesiaplaukės. Ši visai nepanašėjo į sutiktą Tonio asistentę. Ir greitai bendrą kalbą su ją randa, bet iškart perspėja apie šokių konkursą, kuris vyks apytiksliai po kelių valandų. Patikinta, kad viskas bus gerai ir gali šioji nesirūpinti, parodo keletą drabužių, tarp jų dievišką „Valentino“ suknelę, kurią pasiūlo vilkėti per konkursą. Suprato, kad klydo. Net gėda pasidarė dėl prieš susitikimą sau ištartų pastabėlių. Patikinta, kad viskas, ką ji išsirinko bus nusiųstą jai iš pat ryto, kai ši jau bus namuose, buvo patikėta kelių visažistų ir plaukų stilistų globai. Galutinis rezultatas privertė išsižioti.
Sėdėdama ant kėdės prieš pat savo pasirodymą trynė rankas vieną į kitą, jaudindamasi siaubingai. Prieš tai išsakytas Sandros kandus pastebėjimas, kad Kvinso šiukšlę gali aprengti „Valentino“, bet ji vis tiek liks skudūrynų karalienė. Trumpai paaiškinsiu Sandros ir Isabellos santykius. Sandra priklausė turtingai kažkokio Teksaso naftininko šeimai, žodžiu, raudonsprandė. Studijavo socialinius mokslus, nes visur kitur yra nevykėlė. Na, ne visur. Jai sekasi šokti. Ji pramoginius šokius lankė nuo ketverių, tai galėjo apie viską nuo A iki Z pasakyti apie šią meno rūšį, bet sunki kelio trauma pavertė ją tiesiog šokėja. Rimties konkursams pasidarė per prasta, tad dalyvaudavo tik mėgėjams skirtuose. Bet kai pirmą kartą pamatė Bella, ją šokančią, ją taip laisvai bendraujančią, ją besiskinančią pro gyvenimą lengvu žingsniu, pradėjo jos nekęsti. Ir neleido jai praeitais metais laimėti. O žinojo, kad pralaimės. Papirko teisėjus paprasčiausiu būdu, tą ir dabar padarė. Nenorėjo likti antra. Kai garsiai ištarė Izės veidą, viskas viduje sukilo, o kvėpavimas sulėtėjo labiau nei vidurdienį Tonio kabinete. Pašoko tikrai gražiai, nepadarė jokių kvailų klaidų, o ir partneris buvo labai profesionalus. Tik kai išgirdo teisėjų nuosprendį, kad vėl laimėjo Sandros pora nesijautė nusiminus. Labiau liūdėjo, kad Tonis nematė jos. O norėjo, kad pamatytų.
Išėjus iš pastato, merginą pasitiko tas pats vairuotojas, perduodamas savo šeimininko nurodymus merginą palydėti ją iki Starko namų. Net gimda šoktelėjo iš tos nežmoniškos laimės. Be jokių žodžių įlipo į automobilio saloną, vėl trindama delnus vienas į kitą, nors nebuvo sušąlus, negalėdama sulaukti, kada Karkas pasakys, atvažiavome, panele. Kai „Phantom“ sustojo aikštelėje po kylimo į kalną, išlipa lauk su vairuotojo pagalba ir padėkojus šiam bei atsisveikinus, nužingsniuoja prie pagrindinio įėjimo. Pradarius duris, nusiima iš lėto švarkelį ir nusileidus laiptukais, sustoja svetainėje įsistebeilydama į priešais esančią stiklinę sieną, kuri atvėrė nuostabų vaizdą į Niujorko dangoraižius.
- Keista. Iš toli jie atrodo nepakartojami, bet iš arti pamatai, kad tai tik purvini pastatai įkalinantys žmonių sielas, - pamąsto balsiai, nesvarbu, kad ir kas ją būtų išgirdęs.

Verslo pietūs praėjo taip pat gerai, kaip ir tikėjosi. Puikus maistas, nebloga kompanija ir žinoma puikiai sutvarkyti smulkūs reikaliukai. Iš esmės pasigailėjo visgi kartu pasiėmęs Natashą. Vyrui visiškai nepatiko pastebėti, kaip gerbiamas Saudo Arabijos princas seilėjasi žiopsodamas į Romanoff. Stebėjosi, kaip šis tiesiai šviesiai nepasiūlė merginai mainais už dezertyravimą į jo frontą padovanoti pusę valstybės. Ką gali žinot. Gal ir pasiūlė, tik iš solidarumo Natali apie tai nepasigyrė Toniui. Nors pastaro pasitikėjimas Romanoff vis dar šlubavo, tačiau galėjo pasidžiaugti tuo, kad netrumpą metą įtempti judviejų tarpusavio santykiai palengva, o ir juntamai ėmė taisytis. Po velniais, kartais priešiškus jausmus puoselėti imdavo visai moterų padermei už jų principingumą ir sugebėjimą perdėm ilgai už blogą neatlyžti. Nėra pajėgus suvokti, kam tokios papildomos apkrovos smegenims bei emocijų lygmeniui aplamai reikia, juolab vyrų pasaulyje esama gerokai kitaip. Net ir snukius smarkiai apsitalžę vyriokai paprastai po kelių minučių apsilaižę žaizdas eina drauge daryt alaus, o čia... Gal dėl to niekuomet neįsivaizdavo savęs kaip šeimos žmogaus, turinčio pastovią partnerę, susigalvojusią teisę „strajinti“ savo vyrą kada tik šiai užplaukia priešmenstruacinio sindromo ciklonas ar ten bala žino koks bobiškas velnias.
Po sočios duoklės skrandžiui bei nusisekusio susitikimo buvo įtikintas grįžti į darbą. Ir vien tik dėl to, kad taip ir nepasirašė asistentės jau senokai pristatytų traktatų. Įlaipinęs Natali į naujumu kvepiantį „Veyron“, išzyzia merginai trumpai paaiškinti popieriuose plačiai išdėstytų sutarčių esmę, grįsdamas savo tingią poziciją tuo, kad toli gražu neketina kiekvieno sukakoto popiero nuodugniai studijuoti. Nė nereikia sakyt, jog pergalę išplėšia akimirksniu, nors ir pagavo Natashą, veikiausiai suvokusią, kad Stark`as per TIEK laiko nesugebėjo į sutartis net dirstelėti, trumpai į vyrą šnairuojant. Anksčiau šioji buvo pakantesnė Stark`o išsipisinėjimams. Akivaizdu, jog nemažai dar laiko turi praeiti, kad Romanoff pagaliau atsileistų. Žinoma gerokai paspartintų josios emocinių „sužeidimų“ gijimą tiesiog atsiprašęs, bet neketino to daryti.
Didžiausia superautomobilių bėda yra ta, kad jie degalus čiulpia godžiau, nei „Jenna Jameson“ šį tą pailgo bet kuriame savo porno filme. Tam, idant iš Staten Island`o prisistatytų į „Le Bernardin“ turėjo kartą pripildyti baką, o dabar, riedant atgalios, privalėjo procedūrą pakartoti. Šiaip gal ir nieko baisaus, tačiau baisiai tingėdavo su tuo terliotis. Iš esmės aukštos prabos super mašinytės nėra pritaikytos trintis po miestą kelis šimtus kartų pigesnės transporto priemonės maniera – tik tam, kad nukaktum iki taško B. Suvokė savo klaidą, bet nekantravo naująjį savo automobilį išbandyti, kuomet paprastai yra toks neįdomus, kad net ir apturėdamas pilną garažą brangiausių bei geriausių pasaulyje superautomobilių klasės šedevrų, kuriuos priklausomai nuo naujienų auto rinkoje vis keičia naujesni bei prabangesni, mieliau renkasi savo numylėtinę Audi R8 – stilingą, veržlią, kokybišką, sąlyginai nebrangią tuo atžvilgiu, kad gal netgi kiek pasigraužtų du milijonus dolerių kainuojančia mašinyte įsirėždamas į kieno nors namo tvorą, o audinė sunkiai tokios „garbės“ vyrui suteiktų, todėl atsidūręs autostradoje, kur šaunuoliai sušaudė greičio matuoklius, gali drąsiai „pamanjakinti“, disponuodamas V10 varikliu bei 526 arklio galiomis kaip tinkamas.
Vienetinį „Bugatti Veyron Super Sport Merveilleux“ modelį įsigijo Kinijos automobilių parodoje, kuomet užbaigė su šalies vyriausybe aptarinėti karinių „Stark Industries“ patentų įsigijimo klausimą, kuris išsivartė „trauktaakių“ nenaudai. Gražuoliu „Merveilleux“ modeliu, kurio korpusas – iš nedažyto anglies pluošto, padoriai prasilėkti progos sulaukė tik pasiekęs gyvenamą savo rajoną. „Veyron`as“, sumušęs naują serijinių automobilių greičio rekordą, spustelėjus akseleratorių galų gale pademonstravo tikrąjį savo charakterį. Jokia kita Tonio vairuota mašina negali pasigirti tokiu pojūčiu, nelyginant va tuoj tuoj atsiplėši nuo žemės ir nuskriesi į troposferą, o greičio neatlaikiusios padangos išsitaškys į molekules. 1 200 arklio galių variklis neturėjo progos, užtektinai tiesiųjų, kad išvystytų savo maksimalų 415 kilometrų per valandą greitį, bet automobilio sukeltą jaudulį jautė net tada, kai jau ilgokai lindėjo užsidaręs dirbtuvėse prie naujų projektų. Kiek nustemba Džarviui pranešus, jog turi lankytoją, mat tirpdamas nuo nuostabaus pirkinio nuostabybės neturėjo kada galvoti apie Rodriguez, kurią į namus pats pasikviesti ir sumanė. Tikėdamasis, jog merginai nebus sunku šiek tiek palaukti, liftu pakyla į antrąjį „Gulmiros“ aukštą, atsidurdamas čia pat sandėlio, kuriame pagrinde esti pribūvėję vertingiausi Anthony tėvų asmeniniai daiktai. Yra keletas tokių, kuriais neprisivertė atsikratyti nors veikiau nematė tam prasmės, kai belangiame kambaryje sukišti materialūs objektai nebadė vyrui nei akių, nei sąžinės. Ne taip jau ir trumpai „skladuke“ paziliojęs, svetainėje prisistato su maždaug keturiasdešimties centimetrų ilgio, stačiakampio formos, sidabrine dėže, iš visų pusių dekoruota „išskaptuotais“ ornamentais. Lengva patikėti – išvydęs Isabellą TOKIĄ, lyg iš paveikslėlio, trumpam praranda žadą. Gal ir ilgiau be žado į merginą spoksotų blizgindamas akutėmis, tačiau panašaus rezultato ir tikėjosi. Lyg „iš lempos“ būtų sugalvojęs Rodriguez patikėti vienai garsiausių stilisčių Niujorke. Nuo pat pirmos judviejų tiesioginės sandūros akimirkos brudiname Kvinso latina šokių klube suprato, kad Izei grožio toli gražu nėra pašykštėta, o su mergina ir „apsitrynęs“ priėjo išvados, jog šiai reikia tik truputį padėti, idant tą dailumą maksimaliai išryškintų kokybiškomis priemonėmis. Buvo teisus.
- Atrodai fantastiškai,-prasitaria, kažkaip stokodamas akivaizdaus seilėjimosi viešnios pokyčiams bei lengvu žingsniu prie Izės priartėjęs,-Karlas informavo mane apie konkurso baigtį. Sveikinu,-kuo nuoširdžiausiai išsišiepia nerasdamas priežasties, kodėl antra vieta vertėtų nesidžiaugti. Žinoma asmeniškai dėl to nekrykštautų, bet tik dėl to, kad yra beviltiškai sėkmės išpaikintas, visą gyvenimą visose jam aktualesnėse gyvenimiškose srityse lyderiavęs,-Pamenu kaip judi šokių aikštelėje. Koks skirtumas galų gale ką mano tie mulkiai teisėjai, tu geriausia,-energingai pareiškia apsėstas jausmo, jog būtų neprošal leptelėti ką nors šabloniškai liaupsinančio, nes visai galimai Rodriguez konkurso baigtis gali ir netenkinti,-Nepatikėsi, bet turiu tau dar kai ką,-po neilgos pauzės, iškart pereina prie judviejų susitikimo čia esmės. Perėmęs dėžę į vieną ranką, laisvąja švelniai suima už Bellos alkūnės, pasivesdamas merginą prie sofos, kur jiedu ir nutupia. Įsmeigęs akutes į Izės veidą, tyli pirštais ritmingai it būgnai „barabanydamas“ į dėžės korpusą. Suvokęs, jog neturi didelio noro tampyti gumą, talpyklę praveria, kurios viduje pasislėpę tūnojo visokiausi „braslietai“ pradedant žiedais ir baigiant auskarais, net ir neryškiame apšvietime žaižaruodami taip, kaip žaižaruoti gali tik deimantai. Veizodamas į visa tai, Tonis rodėsi nutolęs, apgultas atmintyje senokai įsismelkusių vaizdinių,-Daugiau nei dvidešimt metų nemačiau šių papuošalų. Jie visi priklausė mano motinai. Iš Marios paveldėjau meilę baltajam auksui,-sukrizena, o prieš pasidėdamas dėžę kažkur šalioj, išsikrapšto iš jos atitinkamą puošmeną,-Tai buvo mėgstamiausia jos apyrankė,-sukioja šią, penkiomis eilėmis nuosekliai inkrustuotą 52.61 karato deimantais, tarp pirštų,-Ir aš noriu, kad ji turėtų naują šeimininkę,-puošdamasis šilta šypsena, pagriebia Izės riešą, kurį čia pat padabina,-Tinka idealiai,-balsu įvertinęs vizualinį merginos bei papuošalo bendradarbiavimą, nutaiso perdėm rimtą fizionomiją,-Nežinojau kaip kitaip tave pasveikinti papuolus į geriausių universiteto šokėjų trejetuką,-sukikena savo įmantriai dosnumo savybei rasdamas kaukę bei papuošdamas ja teisybės veidą.

Tas Niujorko panoramos stebėjimas trumpam atėmė bet kokį žadą. Tikrai buvo įsisukus per daug į savo gyvenimo ratą, nors buvo visiškai jaunutė ir viskas laukė dar prieš akis. Tiesą sakant, nugyveno tik ketvirtadalį savo viso gyvenimo ir tai buvo tik vaikystė. Žinoma, juokinga būtų buvę, jei tikėtųsi, jog nieko nėra namuose. Antraip tikrai nekeliautų į gūžtą, kuri priklauso ne jai. Vos tik Starko koja pasiekė svetainės grindis, mergina atsisuko ir plačiai išsišiepė, apsisukdama apie savo ašį ir pasirodydama iš visų pusių. Priimdama Tonio pasveikinimą, linkteli, mintyse raukydamasi kaip velnias.
- Juk, koks ten olimpinis devizas, svarbiau dalyvauti, o ne laimėti, - ir pasakyk tu tai kokiam įsiutusiam „Madrido Real“ fanatikui, kai jo komanda kelintą kartą iš eilės pralaimėjo „Barcelona‘i“ „Čempionų lygos“ varžybose. – Bet, žinai, gal tai į gerą, neleidžia pasikelti, - vypteli nusukdama veidą į langą ir jau stebėdama savo bei vyro atvaizdus.
Tik prieš akimirką pastebėjo, jog Stark‘as rankoje laikantis kažkokią labai gandrai iščiustytą dėžę su metalo padailinimais. Leidosi nutempiama prie sofos ir kaip įmanydama gražiau įsitaisė, nuo pečių nusimesdama švarkelį, kurį gavo prie viso vilkimo šventinio ansamblio. Buvo per daug smalsi, kad nesidomėtų, kas ten sudėtą, o išvydus viską, kas tūnojo toje ypatingoje papuošalų dėžėje, švelniai tariant, neteko sumauto žado. Išklausius Tonio a la paaiškinimą ką ši matanti, pati Bella vos nulaiko pirštus nepradėjus jų čiupinėti. Ištrauktas papuošalas atėmė bet kokį žadą, jei ar šį turėjo. Vos ir ašaras nulaikė tiesdama Stark‘ui riešą, ieškodama žodžių.
- Žinai, nežinau ką pasakyti. Ačiū, - tyliai ištaria pakeldama akis, - bet tai per daug, ką gali man suteikti. Turiu omeny, ji nuostabi, bet, tikriausiai, tiek mano gyvenamas namas nevertas kiek šita apyrankė. Vienu momentu noriu ją nusiimti, bet galvoje skamba Marilyn Monreo daina „Deimantai geriausi merginų draugai“, bet aš nesu materialistė, nes tai būtų nuodėmė, tikriausiai, degtum visose septyniuose pragaro ratiluose po tris amžus geriausiu atveju, - negalėjo nustoti kalbėti. Kalbėjo įvairiais nesąmonės, norėjo jas suturėti, kaip ir trykštančias nežinomo pobūdžio ašaras. Tada gyliai įkvėpus apsikabino Tonio kaklą ir pabučiavo šį į lūpas. Kitaip negalėjo, nes būtų dar daugiau prišnekėjus visokių dalykų.

Irrrr iš dalies Bella buvo teisi, balsu išliedama posakį, kuriuo ne vienas nevykėlis guodžiasi po pralaimėjimo. Kažkaip dingteli, kaip čia jam nesusišvietė šitaip pasisakyti. Kad dalyvavimas esti svarbesniu varžybų dėmeniu už laimėjimą. Nors po akimirką trukusio susimąstymo epizodo nusprendžia, kad tai yra nesąmonė ir reikia kuo greičiau užraukti pastarą konkurso temą, ką sėkmingai ir realizuoja. Vyro savimeilę ypatingai glostė nuoširdi Izės reakcija į tapimą šeimininke Mariai priklausiusios prašmatnios apyrankės. Taip, dėžėje tupėjo ne vienas kvapą gniaužiantis papuošalas, bet įtakojamas kažkokių mistinių įsitikinimų nusprendė, kad būtent pastarą Bella privalo privatizuoti. Aplamai tai nemėgo nefunkcionalių daiktų ir džiaugėsi, jog papuošalas ilgiau nebedūlės be veiklos, nepateisindamas savo kūrėjo lūkesčio puošti riešą stulbinamos dailiosios lyties atstovės. Pagavo save besišiepiantį taip, kad paskaudo skruostus. Patogiau įsitaisęs sofoje (paprasčiausiai nukelia sėdynę nuo aptirpusios kojos, prieš akimirką laikiusios visą vyro svorį), su akivaizdžiu domėsiu veide klausosi merginos tratant, apsimestinai vaizduodamas, jog aiškiai regi po šiuo balsių bei priebalsių kratiniu slypinčią esmę. Rodriguez jaudulį jautė geriau, nei drėgmę ore palei Long Beach pakrantę šiek tiek sutemus ir tai teikė vyrui išties labai teigiamą poveikį. Džiaugėsi galėdamas įnešti į šios jaunos, talentingos, geros bei labai gražios merginos gyvenimą vaiskių potėpių, savo ruožtu visą tą indelį traktuodamas kaip menkniekį. Bet kas turintis apibrėžtą materialinę vertę vyrui atrodė it smulkmena. Nenutuokė kokia gaida mergina užbaigs savo sunkiai perprantamą oraciją, bet, daaamn, ji pasirinko tiesiog fantastišką būdą. Tą akimirką, kuomet judviejų lūpos susiglaudžia, savąsias suraukia apimdamas apatinę Izės bei taip duodamas suprasti, kad šį kartą nėra linkęs pasisotinti tik nekaltu pakštelėjimu, kuriuo buvo apdovanotas kažkada seniai seniai merginos bute už kažin ką. Negalėtų tiksliai pasakyti kiek laiko Rodriguez pažįsta, bet to periodo pilnai pakako, kad mergina užsitarnautų iš vyro unikalią simpatijos atmainą. Paprastai Stark`as labai lengvai ir greitai susižūklauja jam patinkančią žuvelę taip pat lengvai, greitai bei paprastai pasigamindamas iš jos patiekalą bei pasotindamas seksualinį apetitą. Tačiau šį kartą Tonį ilgai kažkas viduje stabdė. Galbūt tai neatsiejamai aktualus Rodriguez jaunumo klausimas, bet mergina jau parodė, kad smegenų turi daugiau už statistinę „ledinę“ elito ledi, tuščią kaip graikinio riešuto kevalas. Tik su tokiomis mergomis vyras elgdavosi kaip su vienkartiniais indais: panaudoja, išmeta. O Izė buvo per daug gera, tyra, kad šiai nepavyktų tauria savo vidinių savybių visuma nustelbti kiekviename vyriškyje lindinčio paršelio žviegimą. Kad ir koks, iš pažiūros, viduje supuvęs žmogus bebūtų, jokie negatyvūs faktoriai nepaneigs tikrosios jojo prigimties, kurios dėka homos sapiens padermės atstovą galima dar atskirti nuo gyvūno.
Rankomis buvo švelniai apraizgęs Bellos liemenį, lūpomis – priklausančiąsias jajai. Negalėtų šitaip susikuklinti ir mintyse leisti sau pasvarstyti, ar merginai Anthony patinkantis, todėl pauzės mygtuką nuspaudžia dėl visai kitokių priežasčių. Priežasties tiksliau – būdo savybės kartais visai bereikalingai taukšti ir būtinai pasisakyti, kai turi sugalvojęs ką.
- Dabar žinosiu ką reikia daryti, kad užsitarnaučiau iš tavęs šlapią bučinį,-sukrizena, potekstėje slėpdamas merginų aistrą žvilgantiems niekučiams, o viduje troškimą tučtuojau pradėti su Ize „kryžmintis“. Nebuvo nutolę vienas nuo kito: galėjo kuo puikiausiai užuosti priemonių, kurias mergina yra įsitrinkusi į plaukus kvapą, o tam, kad atsitraukti per „saugų“ atstumą neturėjo jėgų. Jautėsi kaip vatos tamponėlis, ant kurio užlašintas skystis netrunka pasiskirstyti po visus medvilnės plaušelius. Užteko tik vieno jausmingesnio bučinio, jogei pavirstų į tuščią dėžutę, laukiančią, kol į ją pribyrės daugiau gerybių.

Kažkas viduje sukrūtėjo: atrodė, kad drugeliai duodasi pilve vis besitrankydami į skrandžio sieneles. Netruko apkabinti Tonio kaklo savo dailiomis viršutinėmis galūnėmis, taip leisdama sau dar arčiau atsidurti prie vyro. Nėra nebučiuota. Paskutiniais mokslo metais glamonėjosi su bendraamžiu mokyklos koplytėlėje už vargonų. Žinoma, vėliau kaip dora ir praktikuojanti tikinčioji tai išpažino dvasininkui klausykloje. Nesijautė nepatogiai, Stark'ui jau kurį laiką jautė nemąžtančią simpatiją, tik nebuvo akimirkos ir progos tai parodyti. Numylus kažką sutinkančio su Tonio pasisakymu, nors iš tiesų labai smarkiai prieštaravo. Ikvėpusi pora didžiulių gurkšnių deguonies pro šnerves, tyrinėjo Anthony veidą, jausdama jo lūpų "skonį". Jautėsi tarsi įmagnetinta lazdelė, kurią traukė prie didesnio metalo gabalo. Negalėjo paaiškint to lytinio potraukio. Su vyru jautėsi saugi. Net nepastebėjo, kaip greitai atsidūrė Toniui ant kelių, o abiejų rankos lakstė po partnerio kūnus. Ką bekalbėt apie liežuvius, kurie plakėsi it pamišę. Troško atsiduot Toniui. Viskuo - savo kūnu bei siela. Norėjo ir būt su juo. Prieš žengiant bene svarbiausią žingsnį jų santykiuose, bent jau jos nuomone, atšoka nuo vyro lūpų.
- Aš noriu tavęs paklaust, - glausdamasi prie Tonio pradeda, žiūrėdama į jo žvitrias rudas akis, - ką tu manai apie nekaltybę... Turiu omeny, tau ji svarbi, ar visai ne?, - lengvabūdiškai užbaigia nė neleisdama partneriui susidaryt įspūdžio, jog šio atsakymas galėtų ką įtakoti ar pačiai Izei ką nors daug reikštų.

Nežinia koks turėtų būti diedas, kad jo ilgi bei jausmingi bučiniai nevestų į troškimą DAR labiau suartėti, juolab Bella buvo šis tas daugiau, nei tik mergina, atitinkanti Tonio idealus, pagal kurios vadovaudamasis vyras iš paskui jį amžinai besidriekiančio asortimento gausos renkasi grobį. Pastarieji paprastai susidėdavo iš vizualinių atitikmenų, o Izė traukė kaip ir asmenybė. Žinoma šios individualumas vis dar nėra iki galo susiformavęs, bet esatyje šmėkščiojančiu jo turinys palengva pavergtų ir didžiausią nejautruolį. Juk net ir didžiausioje ūksmėje gali kas nors augti net jei tai pelėsiai bei grybai. Žiauriai pasidžiaugė, kad mergina Tonį užčiaupė, neleisdama vyrui įsipliurpti. Nors ir nebuvo linkęs skubėti su dailiosios lyties atstovėmis, visai realiai galinčiomis pasikėsinti uzurpuoti vieną, kitą vyro dūšios, kurią dažniausiai esti apėmusi Stark`o meilė sau, technologijai bei prabangiems automobiliams, kertelę, nedovanotų sau, jeigu praleistų šansą pademonstruoti koks yra neprastas meilužis merginai, kuriai jaučia konstatuotą simpatiją, užvesdamas šią savo šnekomis ant susimąstymo bei turtingo nuomonės liejimo balsu kelio. Grąžinęs savo lūpas į vieningą sąjungą su priklausančiomis draugei, nestabdo ir įsiaudrinusių rankų, nagrinėjusių tobulo Rodriguez kūno linkius, kaip neregio pirštai Brailio raštą. Liemens linija palengva slinko vis žemiau ir žemiau vyrui stipriai šlyjantis prie merginos. Akcentavo savo motyvus visa kūno kalba bei intensyviai jausmingu kontaktu lūpomis. Dabar galėtų drąsiai pripažinti, jog nebėra pas Izę išoriškiausioje burnos dalyje tokio kampelio, kurio švelniai liežuvio galiuku nebūtų palytėjęs. Iki kol iš įsiaistrinimo spragsintys hormonai nespėjo užsiliepsnoti visai kaip ir testosterono fabrikėlis, Rodriguez nuspaudžia pauzės mygtuką įžangoje, padarydama tą tikrai parankesniu laiku nei tada, kai pradės į visas puses skraidyti drabužiai. Ketino paimti merginą sklandžiai ir aistringai, dęm rait. Buvo užsisodinęs Bellą ant savęs, rankomis apkabinęs pražergtas šiosios kojas ties klubais, akių lygyje pūpsant dailiai, Valentino suknelės idealiai išryškintai krūtinei, todėl susikaupti bei sukoncentruoti bent jau dalį dėmesio į draugės kalbą pavyksta ne iš pirmo karto. Tik tuomet, kai galutine išraiška nuskamba merginos klausimas, pilnai sufokusuoja akis ties josios veido linija, savajame keletą sekundžių demonstruodamas keistą jokių emocijų nebūvimą. Watafak – būtent taip skambėjo pirma vyrui į galvą šovusi mintis. Kalbos apie nekaltybę? DABAR? Come on!
- Ar man ji svarbi toji nekaltybė…-tyliai sušiurena, iš pažiūros sakinuką dedikuodamas sau pačiam. Tik iš pagarbos Izei valdėsi vizualiai neišreiškęs toli gražu ne teigiamos savo reakcijos į merginos idėją padiskutuoti šia tema būtent DABAR,-Jei man ji būtų reikšminga, savosios ko gero nebūčiau atsikratęs „jaunųjų technologų“ stovykloje, trylikos, su trejais meteliais vyresne bufeto virėjos dukra,-vypteli, stebėdamas kaip pro pirštus praslysta pagauta, žvilganti, tamsių Bellos plaukų sruoga. Nekaltybės praradimą apibūdinęs jos nusikratymu, ko gero labai aiškiai suprast davė, jog saviškės jis nevertino. Bet kaip su moteriškąja? Supratęs, idant ne pilnai atsakė į klausimą, giliai įkvepia ruošdamas kiekvieną neuroną nepaprastai padėčiai – kantrybei tęsti...
- Nesuprantu kas tame gali būti svarbaus, rimtai,-pro kandų, absurdo sklidiną juoką prataria, taip ir neatradęs jėgų durnam filosofavimui. Toli gražu ne tai vyrui dabar buvo galvoje, negalėjo taip lengvai visa sąmone nuvaryti savęs nuo trokštamo mėgavimosi desertu ir kibti grindų mazgoti. Mąstytojų bei išminčių grupelėje, linkusių plėtoti kiekvieną, net ir pačią siauriausią minties giją, prie gero viskio stiklo galgi ir pasisakytų rimčiau, tačiau nūnai Izės domėsio savybė vyro požiūriu pasireiškė ne laiku ir ne vietoje,-Kodėl klausi manęs tokių...-tik per plauką susilaiko nesumenkinęs merginos žingeidumo pastara tema būdvardžiu „durnas,-,dalykų?-pastebimai susiraukia, nepasitenkinimo skalei ūmiai šoktelėjus iki pačios viršūnės – užmiršta turįs dovaną į visapusišką savo nuotaikų slėpimo kontrolę.

Gerai pagalvojus, kokiai kvailei kiltų idėja teirautis nuomonės tokiu šiais laikais visai neaktualiu klausimu, kai aplinkui tik ir skatinama sekso kultūra. Isabella buvo smalsi ir nekalta. Tiksliau, dar lytiškai nesantykiavus su jokiu vyriškos giminės individu. Tonio pasidalinta patirtis tikrai nebuvo kerinčiai žavinti, labiau net atstūmianti ir visai tai dėl pasakojančio tono ir panaudoto žodyno. O tai puikiai atsispindėjo jos veide, kuris apsiniaukė. Žinoma, luktelėjo antrosios atsakymo dalies vildamasi, jog šis ką nors gražaus užpezės, kad mergina pasijaustų maloniau. Apskritai, ir kitokiu atveju galėjo nekalbėt taip storžieviškai.
- Žinai, aš nekalta, - suraukus lūpas atsako, nusikeldama nuo Tonio kelių ir atsisėsdama šalimais. Sukryžiavo kojas bei rankas. Tikrai pyktelėjo, net vaikiškai. Galėjo susiprasti, kad ji nekalta ir pasakyt ką nors širdį glostančio, tada nereiktų vaizduoti pricipingos ir sėdėti lytiškai susijaudinus šalia asmens, kurio bendrinė kūno kalba bylojo tą patį. Nei į priekį, nei atgal. Nors galėjo spjaut į savo charakterio įpatumus ir grįžt prie tų pačių glamonių, bet, deja, nebuvo iš tokių. Pasigailėjo, kad šio klausimo neuždavė prieš kelias savaites, kai miegojo susigrūdę ant jos sofutes, besidalindami tą pačią antklodę.
- Žinai, pagalvojau, jei suprasi, jog esu tokios, - nutyla, mėgindama rasti ir pritaikyti tinkamiausią žodį, - būklės, tai juoksis, o gal visai, tai sudėtinga, sumautai sudėtinga, - pabaigia žiūrėdama į savo rankas, jomis paremdama smakrą. Tikrai kartais pasijausdavo paprasčiausiai nepatogiai. Kai bendraujant su bendraamžėmis kalba netikėtai pasisukdavo apie seksą, stengdavosi pabėgti teisindamasi pačiomis įvairiausiomis priežastimis.

Kad ir kaip kvailai tai skambės, visiškai nesuprato Izės namioko. Nesuvokė, jog apie nekaltybę užklausta buvo ne be reikalo. Pats dažnai kalba bei elgiasi neadekvačiai, todėl gyvenime susidūręs su panašiomis situacijomis priimdavo jas tiesiogiai, be išvedžiojimų ir užuolankų. Pastebėt tai pastebėjo, kad merginos veidas persimainė vyrui labai nejautriai reiškiant nuomonę, tačiau tokią draugės reakciją traktavo kaip neigiamą požiūrį tik į Tonio tiesmukumą. Ir nieko daugiau. Bellai išaiškinus tikrąją pastaros temos prasmę pasijaučia smarkiai nustebintas. Taip smarkiai, kad pakirstos kojos veik nevalingai pastato vyrą į stacionarią padėtį. Pūpsojo apšalęs tiek, idant akys kone veržėsi iš orbitų įgavusios preciziškai apvalainą formą. Buvo pats metas suvokti savo klaidą. Negebėjo įsijausti į kitų žmonių emocijas, bet ne taip jau ir sunku pastebėti, suprasti, jog merginą įžeidė. Šiokį tokį sumišimą emocijų lygmenyje pasišauna užgesinti broliu alkoholiu – it raketa nuskriejęs link baro, prie Izės sugrįžta per rekordiškai trumpą laiką suvartojęs keletą mililitrų škotiško viskio, kurio jam dabar reikėjo verkiant – kiekviena ląstelė rėkė „pagirdyk mane, pagirdyk mane, Toni!“.
- Tu ką?!-nesusivaldęs rikteli, visiškai nespecialiai nutaisęs tokį toną, nelyginant mergina būtų prisipažinusi esanti Justin`o Beiber`io gerbėja. Informacija Tonį šokiravo smarkiau, nei tikėjosi. Tiesiog... Jo aplinkoje tokių „cūdų“ dar nėra pasitaikę. Dievaži. Nemanė, kad aplamai šiuolaikinėje visuomenėje, ekonomiškai stipriose valstybėse egzistuoja dvidešimtmečių, natūraliai nepriekaištinga išvaizda apdovanotų merginų, galinčių pasididžiuoti nesutryptu rūtų darželiu. Niekada anksčiau nėra susidūręs su dailiosios lyties atstove, į kurios patį privačiausią turtą nebūtų jau kas pasikėsinę. Nė sakyt nereikia, kokio aukšto visapusiškos nepriklausomybės lygio moteriškių draugijoje galima pagauti Tonį,-Žinai, maniau, kad nekaltybė stovi tose pačiose merdinčiųjų gretose kartu su gera muzika bei puikiais vairuotojais,-mąsliai pasikasęs pakaušį galų gale ėmėsi rodytis iš kitos krypties – ramus kaip mėnulis. Giliai įkvėpęs, prisliuogia artyn merginos bei priešais ją sėdinčią ant sofos pritūpęs, suima abi jos rankas, nutaisęs gilų, jautrų žvilgsnį,-Atleisk, aš nežinojau, neįsivaizdavau, neįtariau, kad taip gali būti,-nors ir neketino dirbtinai aukštinti seksualinio nekaltumo vertybės, tačiau jautėsi prieš Izę švelniai prasikaltęs už aštrų liežuvį,-Sušnekėsiu banaliai, bet turėtum tuo didžiuotis. Gyveni teisingai – neskubi gyventi, o tai yra laaabai gerai,-vypteli bei šoktelėjęs ant sofos atgalios, prisėda greta merginos. Apkabinęs šią per pečius ranka, pabučiuoja Rodriguez į smilkinį,-Nesuprantu tik kas tavo manymu tame yra sudėtingo?-pasiteirauja pirštais glostinėdamas kašmyro švelnumo draugės plaukus,-Nekaltybę praradau būdamas dar visišku vaiku,-Izė tikrai rūpėjo vyrui tiek, kad nuoširdžiai balbatuodamas padėtų šiai pasijausti geriau, užmarštin nuskandinant kurioziškas, tikrai labai kvailas akistatos su sočiai aptariama tiesa aplinkybes,-Negaliu teigti, jog esu sugaišęs bent sekundę gyvenimo, kad dėl to gailėčiausi, bet tavo poziciją suprantu visiškai aiškiai, kaip keista bebūtų. Lauki tinkamo žmogaus, taip?-klausteli, net neabejodamas, jog svaresnės priežasties sprendimui anksti nepradėti santykiautis, neįmanoma sugalvoti. Tikrai nebūtų sau leidęs pamanyt, jog mergina anksti, kaip dabar įprasta, kojų kokiam berniokui nepraskietė, nes neva šią vaikystėje tvirkino iškrypęs dėdė, todėl kenčia dabar nuo baimės, panašios į psichologinį sutrikimą, su kuo nors kūniškai suartėti.