Deluxe Suite - King

Erikas niekuomet per daug nesižavėjo vakarų kultūra, o tuo labiau pačiu vakarų kultūros lopšiu – Amerika, kurios bukumu bei paviršutiniškomis vertybėmis baigė apsikrėst visas pasaulis. Tikrai gavęs laisvų dienų nuo darbo būtų mieliau pasirinkęs išvyką į rytų šalis – Kiniją, Japoniją, Korėją, netgi Vietnamą, žavinčias vyrą jau ne vienerius metus, tačiau šį kartą nenorėjo atsiskirti nuo žmonos dar ilgesniam laiko tarpui. Kone tris su puse savaitės, be atvangos lindėjo didžiausiame, kariniame Vengrijos komplekse, o grįžęs namo sulaukė vat žinios, kad Raven Jungtinėse Amerikos Valstijose turi fantastiškai pelningą sandėrį savo grožio industrijos Europoje sunkiasvorių diržą pelniusiai „Hedare Beauty“ firmai. Sučiaumojęs bei suvirškinęs savo principus bei nenorą paprasčiausiai atsekė paskui savo mylimąją į Čikagą, nelyginant bitutė medaus kvapu ir jeigu ne džiaugsmas, tiesiog nenumaldomai rusenantis laimės katilas, kurstomas neišblėstančios meilės savo antrajai pusei, jau šią dieną lėktų į artimiausią kasą pirktis bilieto skubotam skrydžiui atgal į Vokietiją. O ši diena, pirmoji ir jau nevykusi, su šėtonišku pasitenkinimu vanojo Lehnsherr`į per šonus eglišakių vanta, vis anonsuodama mintį, jog šioji išvyka Eriką tikrai labai užknis. Vos per dvidešimt keturias valandas biologinis laikrodis susijaukė taip, kad didžiausią dalį nakties praleido jaukiame aristokratiškų apartamentų rūkomajame, nei vartydamasis lovoje greta žmonos. Tiesa, karts nuo karto vis pavydžiai į ją miegančią, tokią nenusakomai gražią pavėpsodavo, tiesiog nesuprasdamas, kaip čia taip gali būt, kad ji parpia sau kuo sklandžiausiai, o va jis prieblandoj vaidenas kaip nerami siela. Netgi didvyriškai ilgą kelionę lėktuvu iškentęs kažkur ten greta bagažo skyriaus, Sibiro haskis Cerebro pūtė ūsan susirangęs oda trauktame fotelyje, visiškai ignoruodamas aplink zujančią šeimos galvą. Blemba, tą pasipūtusį, savanaudį ir dar nedraugišką šunėką mylėjo tiek pat, kiek ir save patį. Vietiniu laiku, kažkur apie penktą ryto pribaigė paskutinę cigaretę, tad paskubomis įsisupęs į patogius apdarus, išlėkė į lauką ieškoti pačios artimiausios, per naktį dirbančios krautuvės. Jautėsi baisiai. Kaip spėjo, panašiai ir atrodė, tačiau didžiavosi bent jau savo akcentu. Net nepasakytum, jog gimė, augo bei visą laiką gyveno apsuptas germanų kalbų grupės žodinės minties reiškimo sistemos. Visada pasitikėjo savo intuicija ir šį kartą ji vyro neapvilia – per penkiolika minučių susiranda „načnyką“, kuriame cigarečių užsiperka sočiai. Jeigu negali miegoti, tai po velniais, užsiims rūkymu. Vis šiokia atrakcija atsižvelgiant į tai, kad vizito į JAV metu nėra susiplanavęs visiškai jokios naudingos veiklos, o tai iš dalies galėjo ir būti nemigos priežastimi. Nėra pratęs, gink Dieve, sėdėt be darbinio užimtumo, bybaut. Bet ką jau padarysi. Kartais tenka paaukoti kažką reikšmingo vardan didesnio malonumo.
Buvo aiškiai informuotas, jog dešimtą valandą, kažkokie pinigais aptekę jankių kilmės dėdės ir tetulės pasišauks Raven į neatidėliotinos svarbos susitikimą, sandėrį, apie kurį, su didžiausiu užsidegimu mylima žmonelė Erikui krykštavo ne kartą. Gerokai iki to meto sugalvojo stumdyti kaip nors laiką, nes akys nelipo nors tu ką. Tad iš pat pradžių, eilinį sykį padengia plaučius šviežiu dervų sluoksniu, o tada apsitraukęs sportinę aprangą, it vienišas vilkas nušlepsi į viešbučio sporto salę. Energijos turėjo tiek pat, kiek iš „išsivadėjusi“ baterija, tačiau jei negali tvarkyti kokių nors be galo svarbių popierių ar visa gerkle stūgauti ant prasikaltusių eilinių nesijaučia pilnavertis tiek, kad kvaršintų sau galvą antrinėmis aktualijomis, tad vėlgi. Panašus principas kaip ir su per daug dažnu dūmelio užtraukimu. Jei negali atsigrot ant savo smegenų tai padarys tą su savo kūnu. Ilgi metai tarnybos, fizinio pasirengimo reikalaujančios užduotys ir retkartinis apsilankymas sporto salėse kažkaip paslaptingai nepavertė Eriko įstabiu raumenų kalnu, tačiau buvo tvirtas bei stiprus. Ir pastarųjų savybių visiškai pakako, kad iki suplukimo kilnotų garbaus svorio štangą. Užbaigęs savo veik pusantros valandos trukusią treniruotę pasipliuškenimu pastato, už pasakiškus pinigus teikiančio Lehnsherr`iams laikiną prieglobstį baseine, sugrįžta į kambarį apie septintą ryto. Raven vis dar miegojo. Nuo jos neatsiliko ir Cerebro, kuris pakirdęs bet kurią akimirką pasireikalaus būti išvestas į parką išsilakstyt, išsidūkt, išsikakot, išsisiot kiekvieną pasitaikiusį kampą bei išuostinėt kiekvieno sutikto gentainio pasturgalį. Įsisupęs į minkštą chalatą bei sklestelėjęs ant sofutės pakankamai erdvioje ala svetainėje, susiskambina su aptarnavimo tarnybos atstovu, pasiprašydamas pusryčių. Ir ne bet kokių, o BŪTINAI tokių, kokius sudiktavo. Visokiu šlamštu mito tik ankstyvoje paauglystėje, tačiau užkrėstina Raven savęs puoselėjimo bei tausojimo savybė, paveikė bent jau Eriko racioną. Kas be ko, šlamštiško, sunkaus maisto dar vengė ir dėl to, kad Aukščiausiasis Maloningasis pašykštėjo suteikti vyrui bent jau šiek tiek „sukalbamesnės“ virškinimo sistemos. Neilgtrukus pasitikęs „iškviestinuką“, pristačiusį spalvingais, tačiau itin lengvais bei sveikais patiekalais nukrautą „vagonėlį“, įteikia šiam padorių arbatpinigių už vajė kokį triūsą. Pasistengęs nekelti per daug triukšmo, vėžimėlį nustumia į miegamąjį kambarį. Visų pirmiausia įkrėtęs, ale visai skaniai kvepiančio šuniškų konservų augintiniui, išskleidžia pastatomą specialiai pusryčių šveitimui lovoje sukurtą, žinoma penu skrandžiui nukrautą padėklą, įremdamas jį į gultą taip, kad žmonai pasisukiot prireiktų labai energingai, idant jį išverstų, apterštų viską aplinkui ir dar apsiterštų pati. Su didžiausiu pasimėgavimu reaguodamas į vis sodrėjantį, kvapnios kavos aromatą, prisėda ant paties gulamojo baldo kraštelio, vėpsodamas į mylimąją su mina, kurią nevalingai, dar labiau praskaidrina šypsena. Neleidęs sau per daug užsigėrėt, pasilenkia, žadinamai nosies galiuku pasitrindamas į priklausantįjį Raven. Pamanė, per daug nesupykdys jos, jeigu pažadins savo moterį keliomis minutėmis anksčiau, nei, kad užstatyta josios žadintuve.

Skrydžiai lėktuvu turbūt esti neatskiriama taip vadinamų „stambių” dvidešimt pirmo amžiaus verslo ryklių gyvenimo dalis, o būdama visame Senajame žemyne puikiai žinomos grožio pramonės plėtojimu užsiimančios kompanijos galva Raven gali save drąsiai vadinti sėkminga verslininke. Taip, naudotis šiomis, bene vienomis iš sparčiausių, keliavimui oru pritaikytomis transporto priemonėmis tekdavo dažniau nei dažnai - vidutiniškai du kartus per mėnesį. Turėdama įdomų užsiėmimą, kurio galėtų pavydėti tūkstančiai moteriškos lyties atstovių (ir galbūt keletas abejotinos orientacijos diedų) niekaip negalėjo išvengti dažnų kelionių į kitas šalis prižiūrint „Hedare Beauty” būstinių, išplitusių visoje Europoje, darbo našumą arba sudarinėjant svarbius sandėrius. Josios kompanija per palyginti trumpą laiką „prasimušė” tik dėl moters savybės negailėti laiko, kantrybės bei atsidavimo viskam, ko tik imdavosi. Taigi, toks keliavimo būdas jai buvo visiškai įprastas, tačiau ilgiau nei kokias šešias valandas trunkanti kelionė, ir dar į žemyną, jokiu sausumos plotu nesijungiantį su tuo, iš kurio buvo kilusi, veikiausiai pasitaikė pirmą kartą. Net sėdint pirmos klasės vietoje, kur stiuardesės kuo paslaugiausiai vykdė kiekvieną užgaidą ir radosi šiokių tokių pramogų, kaip antai galimybė žiūrėti kažkokį šimtus kartų prieš tai regėtą filmą, laikas prailgo. Bet skųstis nebūtų galėjusi - greta visą laiką buvo mylimas sutuoktinis, kurio noras vykti kartu mažų mažiausiai gerokai nustebino. Puikiai žinojo, kaip Erikas nemėgsta viešbučių ir kokią panieką jaučia amerikoniškai kultūrai, tad pasijuto sujaudinta pasiaukojamo vyro sprendimo trenktis į Čikagą kartu su ja. Išvargino kone be miego praleista naktis ruošiantis (tiesą pasakius, pasiruošusi buvo jau prieš kokį trejetą dienelių, bet va nerasdama sau vietos sumanė pertikrinti reikalingus dokumentus įsitikindama, jog iš josios pusės absoliučiai viskas parengta nepriekaištingai) susitikimui, po kurio, jei tik nuskils, gaus galimybę įleisti savojo verslo šaknis ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Net žinojimas, jog tokiu atveju tikriausiai teks dažniau nei kartą per trisdešimt šešerius metus keliauti į pernelyg išpūstai „galimybių šalimi“ pramintą JAV, nesumenkino to entuziazmo, sukelto ilgai lauktos ir štai galų gale pasitaikiusios progos žengti dar vieną milžinišką žingsnį savo industrijos pavertimo pirmaujančia visame pasaulyje link. Tiesa, galvodama apie dabartinį pasisekimą niekaip negalėjo visų nuopelnų priskirti sau vienai. Būtent vyro dėka galėjo prieš kiek daugiau nei dešimtmetį pradėti verslą. Ne mažiau kaip ketvirtadalį šio laiko beveik nebuvo pelno, reikėjo vargti bei didžiuliais kiekiais kišti pinigus dedant viskam pamatus – samdant žmones, kurie gebėtų kurti naują kosmetiką, modelius, kurie galėtų ją reklamuoti, pastatus, kur vyktų visas darbas... Tik Eriko palaikymas ir, tenka pripažinti, milžiniška parama pinigais padėjo pasiekti dabartinę šlovę bei sulaukti to momento, kai galop triūsas atsipirks su kaupu.
Orlaivyje praleido tikrai ne mažiau kaip pusę paros, per tą laiką nė pusvalandžiui nebuvo sumerkusi akių, todėl vos atsigulusi į preciziškai paklotą lovą brangiausiuose vieno geriausių Ilinojaus viešbučių apartamentuose nugrimzdo į išsiilgtą miegą, prieš tai dar sureguliavusi elektroninį žadintuvą taip, kad šis „užgrotų“ septintą ryto. Ir taip nė trumpam neprabusdama išmiegojo visą naktį. Die, „smigo“ taip giliai, jog veikiausiai nebūtų išgirdusi net jei į miestą atidramblotų Godzilla ir pradėtų griauti The Peninsula Chicago pastatą. Tik ryte sąlyginė ramybės būsena pradeda po truputį sklaidytis, iki galo „įsikrauna“ organizmas, sąmonė netgi fiksuoja kol kas dar tylius, tolimus aplinkos garsus. Žaismingą, pabusti raginantį „pasibrūžavimą“ į dailų savo „snapelį“ pajunta ne iš karto, prireikia laiko kol smegenys įsijungia bei gauna kelis nervinius impulsus, pranešančius jogei nosies galiukas dabar yra aktyviai kutenamas. Pirmas veiksmas, kurį atlieka dar nė neatvėrusi žaviai tankiais blakstienų vainikais apsuptų akių – nevalingas galvos kryptelėjimas į šalį, nutraukiantis menkutį fizinį kontaktą, maloniai sudirginusį nedidelį odos lopinėlį. Netrukus atsimerkia bei kilsteli lūpų kampučius į viršų vos pamačiusi antrąją savo pusę, nutarusią atlikti žadinimo funkciją šimtus kartų meiliau nei kad žadintuvas.
-Labas rytas,- mieguistai sumurma, prieš milijonams žmogiškos prigimties būtybių įprastą pasisveikinimą inicijavusi trumputį švelnų bučinį. Įdėmiau pažvelgusi į širdies draugo veidą kaltai atsidūsėja sumojusi, idant šis tikriausiai visą tą laiką, kol ji ilsėjosi, marširavo po viešbutį ieškodamas kuo užsiimti. Uoslę pasiekia stiprus jojo rūkomų cigarečių kvapas, kurį, nors pati niekuomet nė nebandė teršti savo plaučių tabaku, buvo pamėgusi taip pat, kaip ir visus, net pačius žalingiausius ar bet kurią kitą žmoną iš proto išvaryti galinčius sutuoktinio įpročius. Nereikia turėti Šerloko Holmso nuovokumo kad pasidarytų aišku – rūkomajame vyras praleido tikrai ne penketą minučių. Užmačius dar ir drėgnus, nuo vandens patamsėjusius plaukus, informuojančius apie neseniai vykusį apsilankymą viešbučio baseine, išvada peršasi pati – Erikas laiką stumdė kaip tik įmanydamas, užsiiminėjo daug kuo, bet tik ne miegojimu.- Atrodai pavargęs,- atsargiai palytėjusi kompaniono skruostą tiesiai šviesiai ištaria, jau greičiau šiuo teiginiu peikdama save nei jį. Juk būtent dėl jos vyras čia atvyko. Nenuostabu, kad neįstengė užmigti – dabar, kai Čikagoje vietos laikrodžiai rodo šiek tiek po septintos ryto, Berlyne yra gerokai po vidurdienio, o nei vienas iš Lehnsherr`ių nėra naktinis paukštis, visi įpratę parpti tamsiuoju paros metu skaičiuojant pagal pirmąją laiko zoną, kurioje randasi Vokietija. Pati absoliučiai sėkmingai į sapnų pasaulį iškeliavo tik dėl jau minėtos priežasties – ilgą laiką prieš tai nesudėjo bluosto. Frazė, įvertinanti šiuometinę bendro išvaizdą, tebuvo retorinė, todėl nieko daugiau šia tema ir nesako – tikrai ne paslaptis, jog tiek metų praleidęs kariuomenėje jos vyras puikiai užsigrūdino, tad per didelis gailėjimas dėl vienos neišmiegotos nakties gali ir įžeisti.
Rankomis pasirėmusi į lovą, įgauna pusiau sėdimą padėtį – nugara atsišlieja į minkštutę, kruopščiai išpurentą baltą pagalvę. Žvilgsnis iš kart nukrypsta į ryškiais, patraukliai apipavidalintais ir, be jokios abejonės, visiškai sveikais, jokių „chemijų“ neprikištais patiekalais gausiai nukrautą padėklą. Jautėsi per daug apsnūdusi, kad mintis iškalbingai reikštų žodžiais, todėl parodo dėkingumą delnu susirasdama Erikui priklausantį ir sunerdama jųdviejų pirštus. Va tokių ramių pasibuvimų kartu ir pasigesdavo, nes dažniausiai tai vienas, tai kitas vis būdavo kur nors išvykęs ar baisiai užsiėmęs neatidėliotino svarbumo reikalais.

Kuomet Eriko pastangos pažadinti Raven sulaukia prideramų rezultatų, dar kartą įsileidžia į galvą mintelę, jog žmonai pavydi. Tuo pačiu nekalčiausiu baltu pavydu. Jauseną, kaip ir anksčiau imponavo ponios Lehnsherr ne tik sklandžiai sudėtas gluostas, bet ir išmiegotos nekuklios aštuonios valandos, kurių absoliučiai pilnai pakanka kiekvienam organizmui užkrauti energija bei gera savijauta. O nei tuo, nei anuo šiuo metu pasigirti negalėjo. Reiv išties labai šauniai padarė, kad parą prieš šią išvyką į „Land of Freedom“, kaip Ameriką kai kurie vadina, praleido miegui skyrusi nulį valandų ir tiek pat minučių. Čia pat nusprendė šią dieną kaip nors prastumti, pasikankinti ir nemiegoti (nors prieš kurį metą įkvėpus sąlyginai gryno oro smegenis nutvieskė planas transformuotis į naktinį paukštį ir sumaišyt dieną su naktim), kad tokiu mazochistiniu būdu sureguliuotų savo biologinį organizmo rėžimą prie būdingo Čikagai. Sėkmės atveju atsikratytų bent vieno negerumo. Be jokios abejonės, buvo dėl Raven laimingas. Turėjo unikalią galimybę stebėti, kaip iš visiškai nediduko verslo šios įmonė tampa tikrų tikriausia verslo pasaulio gigante, dabar turinčia galimybę išsiplėsti taip, kad „Hedare Beauty“ taps visiškai nauju grožio pramonės veidu. Gal metas ir jam kokių tikslų užsibrėžt, o negyvent nusistovėjusioje biosferoje? O taip, kurgi ne.
Sulaukęs iš mylimosios bučinio, turėjusio porą reikšmių: kontakto pageidavimo bei rytinio pasisveikinimo, vyras atsakomai apglėbia lūpomis priklausančiąsias žmonai, po kelių akimirkų atsitraukdamas tam, kad rankomis prilaikytų į lovą gudriai įstatytą padėklą, puoselėjusį nedidelę, tačiau vis vieną tikimybę išsiversti.
- Labas rytas,-atsakomai sumurma ir nepaisant pastangų prabilti kiek tik įmanoma „švaresniu“ balsu čia pat juo, tokiu gergždinčiu nelyginant senoje lovoje su „sprandžynom“ vartytųsi porelė pilvūzų, pasibaisi. Jautėsi neblogai praalkęs, todėl surankiojęs nuo padėklo šakutę, be jokių pasimaivymų nusmeigia ja liesu jogurtu aplietą banano gabalėlį iš vaisių salotų dubenio. Prieš puldamas maloninti visiškai tuščią skrandį, ištiesia delną, virš jo pakabindamas tą pačią šakutę, kurią pritraukia artyn Raven lūpų.
- O tu atrodai pailsėjusi ir velniškai graži,-su šelmiška šypsena lūpose konstatuoja faktą/atkerta į žmonos pastabą, kurios šimtaprocentiniu teisumu neabejojo. Iš tiesų šiek tiek prisibijo šiuo momentu net dirstelėti į veidrodį, nes nujautė, ne, nutuokė, jog atrodo tiek gerai, kiek gali gerai atrodyti galybę valandų nemiegojusi žmogysta. Įsitaisęs lovoje kiek patogiau, pasikraipęs, nučiumpa nuo to paties padėklo visą stiklinį dubenį su sveikuolio salotomis, nutupdydamas jo dugną sau į delną,-Kaip miegojai?-paklausia visiškai absurdiško dalyko, tačiau jeigu išbrauktų iš savo kalbos repertuarų visas tas formalias, tačiau visai mielas beprasmybes, jiedu su Raven negalėtų pasigirti turintys labai jau bendriniais kalbos vienetais prisotintus pokalbius. Žmona miegojo it kūdikis: kietai bei ramiai (gi zuidamas aplinkui kaip šmėkla stengėsi skleisti tiek pat garso kiek ir tos šmėklos), tačiau norėjo tai išgirsti iš jos lūpų, o ne savo pasąmonės, minčių skliauto, praktiškai nemokančio užtilti.
Po kelių gabalėlių maisto, supresuotų dantimis bei nutekėjusių stemple į patį virškinimo sistemos substratą, panaikina įkyrias badaujančio skrandžio, verksmingas arijas ir netgi vieną akimirką toptelėja, jog pasisotinęs bus pakankamai šūdinai nesijaučiantis tam, kad išvestų tiek Cerebro, tiek save pasiganyti po parką bei apžiūrėti miesto, kuriame anksčiau nėra buvęs.
- Žinai, galėtumėm vakare kur nors nueiti...-sušnara pasitelkdamas tokį kalbėjimo būdą tik tam, kad negąsdintų Raven savo pavargusiu balsu. Pirštais slysčiodamas po žmonos rankos pirštakaulių duobutes, išsišiepia, tapęs akimoju pakylėtu nuo minties, jog sulauktų galimybės su antrąja puse pasikultūrinti vieninteliame Amerikos mieste, tą kultūrą, grįstą išliekama verte aplamai turinčiame. Be to, Reiv oda buvo tokia išpuoselėta, todėl švelni, o nesišypsoti lytint ką nors glotnaus bei malonaus, smegenims interpretuotino kaip malonumo tiesiog neįmanoma,-Jei žinoma abu nesijausim kaip išspaustos citrinos,-priduria pridėdamas karčios realybės prieskonį. Jojo ponia po visų tų profesinių įsipareigojimų grįžusį į apartamentus gali svajoti tik apie poilsį nuvargintoms kojoms nuo batelių su aukšta pakulne, o jis pats artėjant sutemoms bet kurią akimirką, bet kuriuo momentu tiesiog nulūžti. Gaivaliodamasis nuo tikrai neguodžiančių minčių atsidūsta, apjuosdamas pirštais kavos puodelį, kuriame teliuskuojantis jau įvardytas skystis su kiekviena minute vis vėsta, todėl adekvačiai darosi mažiau skanus.
- Taip ir nepasakei man, kada konkrečiai planuoji grįžti iš tų visų susitikimų,-taria su akiratyje demonstratyviai smaksančia potekste patenkinti Eriko žingeidumą. Galų gale turi žinoti kelintą suorganizuoti kambaryje vėlyvus pietus arba ankstyvą vakarienę taip, kad tik įžengus pro duris Reiv užliūliuotų malonus, labai gerai paruoštų, karštų patiekalų aromatas. Šiaip ką tik atsidaigojus iš miego karalijos retai kada norisi noriai taukšti liežuviu, bet paprasčiausiai negalėjo užsičiaupti vis primindamas kaip nefaina bus su Raven atsiskirti ir kaip dar nefainiau bus tverti savo antrosios pusės ilgesį. Gi grįžęs iš tokios kaip ir komandiruotės nespėjo ja deramai atsidžiaugti. Kita vertus, ilgatvė vyro aplamai nebuvo linkusi apleisti. Veikiausiai buvo vienas iš tokių tėvų tarpo, kurie negali susitaikyti, jog jų atžalos esti užaugusiomis bei savarankiškomis, kuriančiomis ateitį bemaž savo jėgomis. Ilgai, gerokai per ilgai bendravo su savo dukterimi, Katarina tik telefonu, su pasakišku tarptautiniu įkainiu arba matydavo ją per prastos kokybės internetinę kamerą „Skype“ programoje. Bet ir tai beprotiškai retai dėka savo atžalos ir josios tėvų būvimo vietų laiko zonų skirtumo.