Kinų restoranas

Labai šaunu, kad kaip tik tuo metu, kai užgiedojęs šį bei tą ganėtinai gašlaus, žiopsojo į Nelly priešakinę galvos dalį, nes priešingu atveju tikrai būtų praleidęs epiškai svajingą josios veido miną. Nesusilaikęs, vyras sukikena, rankute inertiškai ir visiškai be jokios priežasties patrankydamas ir stalui priklausančią medieną (kai kurie žmogai daro taip, kai jiems būna labai smagu ir jie nesugeba susipaprastinti iki juoko atgarsių). Apsiraminęs tik po kurio laiko, gilų giliausiai atsidūsta, neskubriai sugrįždamas prie to, ko jiedu čia, jei neskaitytumėm fakto, jog bičiuliai yra vienas kito iki pat ląstelių branduolių išsiilgę, susirinko – maitinimosi. Kad jau sriubą buvo daugmaž suvartojęs, pereina prie antienos patiekalo, netrukdamas įsitikinti, jog jam ne taip jau ir patinka, idant ši kiek atšalusi esti. Atsižvelgiant į tai, restoranui būtų galima drąsiai prilipinti dar vieną minusą - vienu metu sunešti absoliučiai visus valgius nėra jau taip ir išmoninga. Tačiau ausis pasiekęs itin mielas draugės sakinukas užkertą kelią Stark`ui parintis dėl duok Die penkiolikos laipsnių šilumos paukštienos skiltelių. Kuo plačiausiai išsišiepęs, atidengęs mažne visus karieso ir ėduonies nepažeistus dantis, į merginos inicijuotą apkabinimą atsako bemat, vos tik judviejų kūnai susiglaudžia. Tylučiausiai sukrizenęs, atsakomajam kirčiui nusprendžia panaudoti konkrečius veiksmus, o ne kalbas, tad tą akimirką, kuomet Furtado atlinksta atgalios, vyras mikliai sugaudo delnais merginos veidą, pasuka jį į save, trukteli artyn ir pabučiuoja ją į lūpas geismingesniu nei, kad draugas „cmikina“ draugę bučiniu – neseilėtu, tačiau gerokai labiau nepaprastu, negu eilinis paštelėjimas. Dievaži, seniai norėjo tą padaryti. Akimirką užlaikęs apatiniąją Nelly lūpą apgaubtą šiltų vyro, iš lėto atitraukia veidą, priklausantįjį bičiulei tebelaikydamas švelniai suimtą.
- Vertinu tavo nuoširdumą, bet tave aš myliu labiau,-taria su įžūliu užtikrintumu puikiai žinodamas, kad turi kozirį – pastarąjį savo ėjimą, už kurį tikrai nenorėtų sulaukti papeikimo. Na, bent jau iki tol, kol, ant jojo burnos angos kraštų lakioja salsvas merginos lūpų, tiksliau veikiausiai persikinio blizgio skonis.
Neilgtrukus draugei pasidalinus su Stark`u nuosprendžiu, kuris vyrui buvęs džiaugsmingesniu nei Kalėdų rytas dešimtmečiam pypliukui, Tonis, sulenkęs ranką bei suspaudęs kumštį pademonstruoja entuziastingą „yeeeees!“ gestą. Tikriausiai pirmą kartą per visą jojo karjerą pasitaisys atvejis, kuomet sprogstančio daikčiuko pristatymą stebėtojų minioje aptiks ir jam labai, labai mielą veidą. Paslėpęs veido audiniuose polkutę trypiančias džiaugsmo ekspresijas po švelniai ramia išraiška, vyras visiškai atsitiktinai dirsteli į Nelly rankinę, josios kryptimi išlenkdamas ir smilių.
- Tikiuosi esi tenais įsimetusi iPod grotuvą, antraip numirsi iš nuobodulio,-sumurma, objektyviai nežadėdamas draugei padėkos dienos fejerverkų ir AC/DC gyvo garso koncerto efekto – linksmybių, trumpai tariant. Anthony vadovaujamose prezentacijose, kuriose vyras be didesnės abejonės griežia pirmuoju smuiku, malonumo virusą pasigauti galėtų tik žmogus, besimėgaujantis vaizdu, kaip į molekules išsitaško visoki objektai, o Nelly dar nebuvo „ant“ tiek iškrypusi, kad palyginimą būtų galima pritaikyti josios ramunės žiedo skaistumo esybei. Pašnekovei čia pat leidus suprasti, jog šiosios galvoje kirba kažkoks neaiškumas, dvejonė, Tonis suklūsta, įbesdamas į merginos veidą klausiamą, tiksliau – kvočiantį žvilgsnį. Draugei iš kailio nesineriant patenkinti vyro smalsumo, neskubant, vyras prisimerkia bei užmetęs rankutę ant josios peties, švelniai šį pakrutina ir be žodžių vykusiai paskatindamas Furtado užbaigti lėtai besiperinčią mintį, tad toliau belieka tik klausytis. Ir be jokios abejonės Stark`ui visiškai nepatiko, ką išgirdo. Šiek tiek atsitraukęs į šoną, nerimastingai parauko kaktą, lūpas, visą metą laikydamas tokį žvilgsnį, it kas nūnai būtų jam visas smegenis išsiurbęs – buką ir tuščią.
- Tu tikriausiai juokauji...-pagaliau pragyda, kaip nekeista sugebėjęs nekalbėti gal kokią minutę. Niršiai suurzgęs, perbraukia delnu ištisai savo veido bei nutaręs, kad laikinai ėdavimo vyksmu užsiiminėti nenori, pastumia lėkštę, pilną pliusinės, tačiau nepakankamai... Pliusinės temperatūros ėdžio,-Nelly, amigo mío...-sukurpia nepriekaištingai, tiesiog idealiai nuoširdžią išraišką, todėl galėjo ganėtinai teisingai pasidingoti, idant vyras ruošiasi prabilti tiek pat „iš širdies einančiai“. Švelniai suėmęs merginos rankas saviškėmis, įsispitrina į draugės akis, stengdamasis pasiekti patį jųjų vyzdžių dugną,-suprantu, jog esi pratusi jaudintis dėl visokio estetinio turinio, todėl visų pirmiausia norėčiau pareikalauti, kad liautumeisi tą dariusi!-pabaigoje šiek tiek pakelia toną. Rodėsi smarkiai „suvaldingėjusiu“. Pripiršti tokį įspūdį būtent ir siekė, nes atriekti bei integruoti merginai gabalą savojo „pohuizmo“ buvo neįmanoma,-Atrodai nuostabiai,-mažne sumurkia, leisdamas nuotaikingai šypsenėlei pasimakaluoti vyro lūpose,-Be to, mano darbovietėje trinasi visas tavo fanų klubas, todėl tikrai, mažų mažiausiai turėtum jaudintis dėl savo aprangos,-užbaigia, į rankas gražindamas duetą medinių pagaliukų, nes ištuštinęs minčių talpyklą užsinorėjo kontrastingai pripildyti skrandį, tad maisto gabalėliai į Stark`o ryklę jamoja plaukti tiesiog srautu. Supratęs, kad visgi norėtų dar prie to pačio pasisakyti, paskubomis sugrūmoja „pasliednus“ kąsnelius, suktai išsivėpdamas,-Geriau akimirką pasijaudink dėl visų tų melomanų, kurie už galimybę dabar būti mano vietoje parduotų sielą,-sukikena, popierine servetėle brūkštelėdamas per lūpas, nes net ir patys mažiausi trupiniai ant smalos juodumo ūsų bei barzdos matydavosi taip pat aiškiai, kaip ir Šiaurės pašvaistė poliarinio rato regionuose.

Vyrui inicijavus, kad ir netikėtą bučinį kuriuo be jokios abejonės mėgautųsi kiekviena moteris, Nel neturi nė minties rodyt neigiamų emocijų – priešingai atsako tuo pačiu, ne vien iš didelio ilgesio, bet ir iš didelės meilės. Moterį ypač žavėjo draugystė su Toniu, nes ji neturėjo jokių suvaržymų pradedant meilesnais veiksmais, baigiant įsipareigojimais, kurie retam šiuolaikiniam amerikiečiui patinka. Apibendrinant, tiesiog tobuli santykiai. Gal dėl to jiedu niekad nesipykdavo nors ir buvo tokie skirtingi. Anyway, po bučinio išgirdus jo ištartus žodžius žiūri į jį ir šypsodamasi sukta šypsenėle linkčioja it tas mažiukas žaislinis šuniukas paprastai pastatomas automobilyje, kuris be perstojo kinkuoja galva.
- Negaliu patikėt, koks tu įžūlus ir mielas tuo pat metu sugebi būt – praplatina veide tvyrojusią šypseną, stebėdama kaip ir pašnekovo veide šmėsteli toks šypsnis kuris pas kiekvieną kuklumo stokojantį atsiranda po bet kokio savimeilės paglostymo. O dar prisidėję ir džiaugsmą išreiškiantys gestai ir pačiai leido jaustis neįtikėtinai gerai, kad tokiu paprastu būdu gali suteikt tiek laimės.
Išgirdus Tonio viltis, pasižiūri į savo rankinę. Paėmus aksesuarą kilsteli jį kiek aukščiau nutaisydama itin rimtą veido miną.
- Čia.. – puslankio mostu it reklamuodama rankinę apveda apie jos kraštą. ...- Slypi visos pasaulio paslaptys. – šneka itin rimtai, kad nesugadintų sudaryto įspūdžio. – Visos pasaulio paslaptys, tarp kurių galima rast ipodą. – galų gale susijuokia ir vėl pameta rankinę į jai priklaususią vietą ant sofutės.
- Bet kam man jis? Tu net neįsivaizduoji kaip man smalsu... – šnekėdama netyčiom užmato, kad turi savo mėsos porciją kurią dar prieš geras dvidešimt minučių testavo lazdelėmis. Vėl susigaudžiusi tuos įkyrius medinius įrankius pasmeigia vieną gabalėlį tęsdama savo mintį.
-...Pamatyti tave dirbantį. Žinau tai nuskambėjo absurdiškai, bet, man tiesiog velniškai smalsu! – užbaigus savo mintį susikiša pasmeigtąjį gabalėlį burnon. Priešingai nei bičiulis, Nel nepastebėjo, kad valgoma mėsytė nebuvo itin aukštos temperatūros, gal dėl to, kad moteriai šiuo atvėju labiau patiko pokalbis, o ne maistas. Išsakius savo nuogąstavimus dėl „dress kodo“ N toliau „kapoja“ ( mat ne visi mėsos gabalėliai noriai smeigėsi ) lazdelėmis mėsos gabaliukus ir užkandžiauja, ligi kol Tonis neprabyla. Atsisakius ėdavimo atidžiai klausosi jo žodžių, žiūrėdama į tamsių jo akių gilumą. Nenuostabu, kad bičiuliui pakėlus balso toną moteris net krūpteli nuo netikėtos intonacijos kaitos.
- Nebūk toks irzlutis.... – atsakomajam kirčiui iškart įsiterpia į jo kalbą ir neveltui, oj neveltui paskutiniam žodžiui panaudoja mažybinę formą. Mat priešingai nei būtų įprasta Nel nei kiek nebijojo Stark‘o valdingumo, ji puikiai žino, kad draugas pripratęs vadovauti ir visiem komanduoti, be to jam tai sekėsi daryti puikiai. Ir beje jis niekados nebuvo at jos rimtai supykęs, o ir draugystė tai toks dalykas kuriame sunkiai pavadovausi nes lyderio paprasčiausiai nereikia....
- Kai pyksti netenki savo žavesio – užbaigia savo trumputį įsiterpimą ir klausos tolesnių jo žodžių.
- Va dabar daug geriau – šypteli po malonaus komplimento, o kadangi ginčytis būtų beprasmiška, tai pasinaudojus momentu Nel vėl užsiima maisto iš lėkštės naikinimu, kas vyksta itin sparčiai.
- Žinai.... Melomanų tūkstančiai, o tu tik vienas toks didelis mano fanas – valiūkiškai sukikena nešdama vieną iš paskutinių mėsos gabalėlių burnon (pripažinkim, dažno restorano trūkumas, mažas porcijų dydis kuris tiesiog „sprogsta ore“), mat omeny ji turėjo ne muzikos faną o asmenybės. Kadangi dar vienas patiekalas buvo sudorotas, o bado „kirminas“ vis dar šiek tiek kirbėjo. Dabar galėjo išgelbėti tik desertas- Nian Gao pyragas, mat ant stalo be užsakytų gėrimų pūpsojo dvi porcijos šio gardėsio. Prisitraukus lėkštę su minėtu skanumynu Nel iškart pastebėjo jo trūkumą, judinamas pyrago gabaliukas linksmai liūlėjo į šonus. O tai galėjo reikšti tik vieną – specifinę jo sudėtį. Mat tokie gardėsiai dažnai gaminami iš baisiai skanios masės kuriai retas žmogus galėtų atsispirti, bet kartu mišinys būdavo itin lipnus ir vos patekęs burnon šlykščiai prilipdavo prie gomurio ar dantų, štai kodėl pensininkai kurių kažkada buvusius dantis jau pakeitę protezai visad atsisakydavo tokių rizikingų skanėstų. Bet kadangi jau užsisakei, negi mesi lauk? Paėmus šakutę jau buvo vienu vargu mažiau mat prie šio patiekalo buvo pridėti „normalūs“ įrankiai. Pakabinus tos pliurzytės kąsnelį reikėjo itin atsargiai jį nešt prie burnos, kad visas skanėstas nenugarmėtų žemėn taip nežmoniškai besipurtydamas. Vis dėl to sugebėjus kąsnelį saugiau „nutupdyt“ burnon įsivyrauja šiokia tokia tylos pauzė nes kramtyti, ryti šitą daiktą ir šnekėti tuo pat metu buvo neįmanoma.
- Šio restorano patiekalai tiesiog neįtikėtini..... – sumurma įveikus kąsniuką pyrago.
- visom prasmėm – mosteli šakute į pyragą kurio Tonis dar nepradėjo. Vėl nukreipus akis į desertą N šį kartą nuoširdžiai džiaugėsi, kad porcija tokia mažytė. Gal bus lengviau įveikt tokių protų kaip kiniečių sukurtą patiekalą.