Kinų restoranas

Į pastatą ateina Megan. Nesenai atvykus į miestą, ir neturint jokios veiklos, ji nesistebėjo, nepamačiusi seniai matyto veido. Beveik tuščiame restorane susirado vietą, kur jos nepasiektų nereikalingi žvilgsniai. Nusprendusi, kad Gee laukimas gali užtrukti, nieko nelaukusi užsisakė taurę vyno, ja norėdama praskaidrinti nykų laukimą. Sukiodama taurę rankoje, giliai dūsaudama, kas išreiškia nuobodulį, užsivėpso pro langą, kur stebi skubančius ir lekinačius žmones. Atrodo išties keista, kai harmoninga muzika ir aplinka nesusiderina su gatvės šurmuliu. Atitraukusi akis nuo lango gurkštelėjo vyno, dabar stebėdama interjerą ir dizainą. Apžiūrėjusi viską, ir nusprendusi, kad tai jaukus restoranas, vėl pasimėgavusi vyno skoniu, akis įbedė į duris.

Kad ir kaip skubėjo į restoraną, aišku, kaip visada būna, neapsieina be incidentų. Kažkokiu stebuklingu būdu kažkokiam idiotui pakliuvus į avariją ir užkirtus kelią, tenka stovėti eilėje tiek, kad jau pats ima gailėtis, kad sutiko dėl susitikimo su Megan ir susigraibęs telefoną dar sumaigo jai žinutę, kad vėluos ir tikrai labai atsiprašo. Laimei nepraėjus minutei visas kelio užgriozdinimas būna pašalintas ir kelias atlaisvintas dėl ko greitai jau be jokių įvykių atvažiuoja prie kavinės. Pastatęs mašiną bei apsižvalgęs taip, lyg iš už kampo galėtu pasirodyt koks uraganas ar kita gamtos stichija pasišovusi neleisti jo susitikti su Megan, žengia link durų ir jas atidaręs iškart akimis ima lakstyti po patalpą, kol atradęs pažįstamos personos veidą, su kuria vaikystei vienam kieme žaidė kvadratą, nusišypso žengdamas į vidų ir atsargiai praeidamas pro staliukus ir kitas kliūtis pagaliau atsiduria prie reikiamo staliuko.
- sveika,- giliai įkvėpęs ištaria pasitraukdamas vieną kėdę atgal prie savęs ir iškart atsisėsdamas taip lyg būtų bėgęs didžiausią maratoną o ne ėjęs daugiausiai dvidešimt metrų. Kadangi negalėjo nepastebėti merginos grožio, nesusilaikęs nužvelgia tiek kiek galėjo matyt neužstojant stalui,- gražiai atrodai...,- ištaria nusišypsodamas ir pats prisitraukęs artyn meniu atsiverčia pirmą puslapį, bet į jį nepažvelgia toliau spoksodamas į merginą.

Megan, betiksliai ganydama akis po restoraną, išgirstą triuškmą, atsisukus į jo sukėlėją, pamato atskriejantį Gerard. Vos susilaikiusi nesuprunkštusi ir nesisijuokusi, tik prisimerkusi užsigeria vyno.
- Sveikutis,- pasako Megan, akimis rydama išsiilgtą veidą, ir jam atsisėdus pasilenkia į priekį, kad pakštelėtų šiam į skruostą. Gee, mestelėjus komplimentą, šypteli, ji pati žino kaip nuostabiai atrodo. Parodydama Gee, kad šis jos su komplimentais nepapirks, įsmeigia akis į jo veidą.
- Kokie jūs vyrai vis dėl to padlaižūnai,- vypteli šiek tiek erzindamasi. - Bet dėkui,- nuo mažens mokyta būti gera mergaite dar pasako. Sulaikiusi krizenimą, vėl užsigeria vyno.
- Žinojai, kad kinų maistas turi mažiausiai kalorijų?- nei iš šio nei iš to paklauisia, Gerardui paėmus į rankas meniu. Po to pati susimąsto, kad tas klausimas prilygsta frazei "graži diena". Tačiau nusprendusi neapkrauti pokalnio nereikšmingais klausimais kaip sekas ar kaip gyveni, pratęsė mintį apie maistą.
- Taip pat kinų maistas yra pats neriebiausias, nepalyginsi su Amerikietiškais greito maisto restorainais,- dėsto savo mintis, net susiraukdama ir minytse pasišlykštėdama paggalvojus apie tonas riebalų.

kadangi akimis visada stebėjo Megan veidą ir jos reakciją į jo pasirodymą bei kitas detales ko tikrai nematė per tą laiką kai nesimatė o jo atmintis kada jie matėsi paskutinį kartą nesugebėjo to atgaminti, todėl nusprendęs, kad tai tikrai buvo toli kaltai pakelia vieną lupų kamputį nutaisydamas atsiprašančias akis.
- atsiprašau, kad pavėlavau,- pats pasilenkęs į priekį ir pabučiuodamas mergina į žandą kai tik ši padaro tą patį ištaria vėl grįždamas į pradinę poziciją ištiesdamas nugarą,- tiesiog, kaip žinai, eismas čia tragiškas,- bandydamas pasiteisinti pretekstu, kurį dažnai visi vartoja kaip pasiteisiną net negalvodamas, kad mergina patikės tokiu dalyku vistiek ištaria dabar jau tikrą tiesą nuleisdamas akis į meniu.
- mes ne padlaižūnai. mes sakom viską ką manom arba tai ką jūs norit girdėti,- šyptelėjęs ir skaitydamas maisto pavadinimus kas jam nieko visai nereiškė, suima meniu lapus atsiversdamas bene galą, kur buvo visi gėrimai ir akimis susiradęs iki kaulų smegenų pažįstamus kavos rušių pavadinimus ima juos skaityti rinkdamasis kokios kavos būtent dabar jam reikia ir ko jis nori, - be to, tau tai nesiskaito, nes ir esi graži. ypač šiandien. ką švesim?,- lyg tarp kito paklausęs dėl ko buvo taip pasikviestas ir dar atvykęs rado tokią išsipuošusią merginą greitai pašnairuoja į Megan bandydamas atrasti jos veide bent lašiuką emocijų, bet iš jos lupų pasigirdus kitai kalbai nesusilaikęs tyliai sukikena.
- pasirodys kvaila, bet kinų, japonų ar kitų siauraakių maistas man ne prie širdies ir aš juosia visiškas nulis,- kvailai sukikenęs pagaliau pakelia galvą nuo meniu, kur buvo įsmeigęs savo akis į Fox,- todėl gal pati ką pasiūlysi kaip ekspertė kol kartu pasakosi kaip tau sekasi,- pakelia vieną antakį sunerdamas abiejų rankų pirštus ir padėdamas juos ant stalviršio.

Megan tylėdama ir rankose sukdama taurė stebėjo ir klausės Gerardo, bei jo kiek neorginalių pasiteisinimų.
- Kaip ką tik sugrįžus į šį miestą, nežinau ir neįsivaizduoju kokie čia būna kamščiai,- pasako tonu, kuris išreiškė, kad Gee pasiteisinimas Megan nepraėjo.- Tačiau nesvarbu, vistiek niekur neskubu,- dar visiškai be reikalo priduria, nudurdama akis į taurę, iš kurios gurkšteli raudonojo laipsniuotojo skysčio. Gee užsiminus apie šventę, pažvelgę į akis. Kurį laiką žiūrėjo į jį, lyg jis būtų visiškas idiotas, tada sukikeno.
- Mano grįžimą į New Yorką.- tarsteli Megan, demonstratyviai kilstelėjusi taurę.- Tik pasakyk kad tai maža šventė, ir kad manęs nepasiilgai, tai bus blogai,- Megan imasi nepyktybiškos grasinimo technikos, visai nenorėdama įbauginti draugo, o tiesiog, kad jos kalba taptų kiek tikslingesnė, ir kad Gee nenusuktų kalbos nuo klausimų.
Gee kalbant apie maisto siūlymą nusijuokia.
- Jie valgo vieną maistą- ryžius. Tiesiog prie jų būna priedai, pvyzdžiui ryžiai su žuvim, ryžiai su padažu, ryžiai su daržovėm..- nutęsia ši. Iš tiesų Megan nebuvo ekspertė, ir fanė rytietiško maisto, tačiau jį valgo dėl ankščiau paminėtų faktų, kad tai neriebus ir nekaloringas maistas. Gee užsinorėjus išgirsti kaip Megan sekas, ši kurį laiką patylėjo, galvodama ką pasakyti. Kalbėjimo pradžią pašventinusi keliais lašai vyno, atsidūsta.
- Sekas neblogai, Paskutiniu metu daug visur keliavau. Darbo daug neturėjau, todėl tai buvo kaip ir pramoga, bei bereikalingas pinigų švaistymas,- vypteli.- Prisišėlusi visur kur tik įmanoma, prisiminiau namus, ir nusprendžiau kad pats laikas aplankyti New Yorką, ir žmones esančius jame..- Pažiūri į Gee, didingai parodydama, jog jis pirmu numeriu įtrauktas į "pats laikas aplankyti senus pažįstamus" listą.- Galbūt, jei bus tikslas, liksiu ir visam..- pasako kiek abejingai, patvirtindama faktą, kad jos niekas čia per daug nelaiko.
- O kaip tau gyvenasi? Kaip žmona, kaip vaikai?- šypteli ir tokiu juokingu klausimu bando susižinoti apie Gee šeimyninę ar relatyvinę padėtį.

klausydamas merginos žodžių, bei vis dar bandydamas kažką susiregzti sau pavalgyti, nes kava sotus nebūsi ypač kai skrandis jau nuo patalpoje esančio kvapo maršus ėmė groti kažką niurna kaip supratimą dar karts nuo karto ir linktelėdamas, kol merginos tonas priverčia sustot ir pakelt akis ir į Megan.
- Tik nesakyk, kad supykai. Juk vėlavau tik..,- kažkodėl sugebėjęs išsigąsti, kad mergina ėmė ant jo ir užpyko už vėlavimą, kai kitas vyras jo vietoje būtu to susitikimo laukęs nuo vakar vakaro ir rymojęs prie restorano kiek reikės, suskuba aiškintis, dar pažvelgdamas į kažkur esantį laikrodį,-...tik 10 minučių. Normalu. Pagal mane,- kilstelėjęs lupų kamputį nepastebimai atsidūsta, kai Megan išreiškia, kad ant jo nepyksta ir danties negręžia
- aš? Tavęs nepasiilgau?- akivaizdžiai nustebęs išpučia akis, kas greičiau atrodo juokinga nei rimta,- kaip tu dar drįsti taip galvot? Visada tavęs pasiilgau. Galvojau nuo pats pirmos išvykimo minutės,- . ėmės pilti žodžius kokie tik šovė į galvą net nemirksėdamas stebi Megan veidą jausdamas kaip pamažu ima šypsotis,- va tu tai tikrai manęs nesugebėjai prisimint, nulis žinių buvo,- metęs ir į merginos daržą akmenį suraukia antakius vaizduodamas baisiai jau įsižeidusį, kad Fox nesugebėjo jam nė trumposios sms parašyt.
kalbai ėmus suktis apie tą patį kinų maistą kurio nei valgė nei jam buvo malonu žaist su pagaliukais bei ką nors daryt su tais ryžiais ar valgyt žalią žuvį supratingai linkteli įtikindamas savo smegenis, kad šįkart bus be maisto ir kartu ištiesęs ranką pasičiumpa pro šalį einančią padavėją ištardamas pkeletą žodžių apie kavą vėl ją paleisdamas ir gražindamas visą dėmesį į Megan kaip tik kai ji kalbėjo savo monologo pabaigą.
- Taigi jei butų tikslas liktum čia ilgam? Vooooooov. Kas tas laimingasis?,- sunėręs pirštus padeda delnus ant stalviršio net palinkdamas į priekį, nes kitos priežasties kaip kitos lyties atstovas verčiantis šiaip nesutramdomą merginą sėdėt vietoj jau nebesugalvojo.
- Vaikai gyvi, su pora galvų, bet gyvi, žmona kažkur užspeista,- truktelėjęs vienu pečių tyliai sukikena,- juokauju,- vos tik išvydęs merginos veido miną suskuba ją ramint,- šiaip tai kas. Vis dar lakstau nuo vieno galo prie kito. Ir dirbu,- užbaigia kaip tik kai gauna savo kavos ir iškart uždėjęs delnus ant puodelio kraštų pakelia paragaudamas.

Gerardui persigandus Megan veidą papuošė plati šypsena.
- Porą savaičių relakso negyvenamoj saloj iš manęs išsiurbė visą nekantrumą , todėl pykti net nesisuošiu, juolab kad tai pirmas susitikimas po ilgo laiko.- Jau dabar švelniai šypteli ir Atsigeria vyno. Gerardui pradėjus ją kaltinti, Megan nutaiso kaltą žvilgsnį.
- Mielasis, neturėjau tiek daug jau laiko, filmavom, dar padirbėjau modeliu.. O ir nežinojau ar lauksi kokių žinių iš manęs..- tyliai užbaigė nuleisdama akis į savo vyno taurę.
Nereaguodama į Gee nepasitenkinimą kinų maistu, o jo ir nesuprato, nes pati nebuvo alkana, Megan vėl atsigėrė vyno. Šiam užklausus apie laimingąjį dėl kurio ji yra pasiruošusi likti, šypteli.
- Nešnekėjau apie nieką konkretaus... Nors ir nėra apie ką,- trumpai tarsteli, parodydama, kad šios temos nenori plėtoti.
Gee papasakojus apie Save, Meg negarsiai sukrizena.
- Vis dar nesusitupi? Laktai paskui kiekvieną sijoną?- nesusilaikiusi prunkšteli. Akimirką sėdėdama tyloje surimtėja, pasižiūri Gee į akis.
- Gerard, aš tavęs tikrai pasiilgau labiausiai iš visų..- pasako tyliai lyg teisindamasi.

Kadangi jo nustebimas sukėlė ir merginai kažkokius jausmu jei jau buvo bent jau pasistengta jį nuramint, paguodžiančiai nusišypso dar delnu persibraukdamas per kaktą kaip atsipūsdamas dėl tokio dalyko.
- nuraminai. Jau buvau išsigandęs,- nuoširdžiai nusišypso uždėdamas delnus ant savo skruostų o alkūnes ant stalo dar palinguodamas galvą į šalis kaip laimingas ir mielas vaikas ką tik gavęs saldainį, nors iš dalies taip ir jautėsi.
- naaaaaa aš tikrai laukiau,- nutęsia pirmąjį žodį galvos mostu patraukdamas nuo akių plaukus, nes matyti žmogų ir dar tokį gražų dalimis visai nesinorėjo todėl leido sau stebėti merginą akivaizdžiai veide laikant silpną šypseną,- bet svarbu, kad bent dabar prisiminei ir dar pačiu pirmu numeriu,- kilsteli rankas dar nebyliai pavaizduodamas rėkiantį iš laimės ir jau išsišiepęs per pusę veido grįžta į normalią kūno poziciją ištiesdamas nugarą.
dar kartą paragavęs kavos pupelių gėrimo iš miniatiūrinio puodelio, kurio išvaizda vertė, kad bent valandos normai turės išgerti keletą puodelių gėrimo nespėja atitraukti keramikinio puodelio krašto nuo lūpų, kai merginos sakinys apie antrąją pusę priverčia suklusti. Galvoje imant knibždėti mažiausiai šimtui ir dar trims klausimams norint išklausinėti kas ir kaip yra, bet vien pažvelgus į Megan veidą prikanda liežuvį suvokdamas kad dabar ne vieta ir ne laikas klausti to ko nereikia ir gadinti tokį malonų buvimą kartu. Apsilaižęs lūpas bei nusivalęs kavos likučius nuo lūpų nesusilaikęs prunkšteli iš sekančių merginos žodžių nežymiai papurtydamas galvą.
- nėra dėl ko susitupėt. Dar niekas neprivertė taip padaryt, nors visada yra tikimybė, kad taip kada nors atsitiks,- trukteli pečiais pažvelgdamas į netoli nuo jų sėdinčius žmones,- ir tikiuosi, kad greitai..,- pavarto akis lyg jam būtu įgrisęs tas pats kaip mergina įvardijo lakstimas paskui kiekvieną sijoną.
netikėtai klausos organus pasiekus Megan žodžiams apie pasiilgimą ir, kad jis yra įvardijamas pirmu numeriu trumpam spėja užčiaupti burną su jau norimu ištarti sakiniu kol viską galvoje esančios smegenys sudeda į vietas.
- ką?,- tespėja išspausti kol papurtęs galvą pažvelgia į Megan lyg laukdamas kol šios veide atsiras kokia užuomina reiškianti apie juokavimą ar kažką panašaus, bet pasireiškus galimybei kad tai kalbama rimtai pakelia abu antakius išpusdamas orą.
- Mergyt, tu mane stebini,- nurijęs burnoje susikaupusius skysčius ištaria pasičiupdamas puodelį ir nurydamas didelį gurkšnį kavos,- bet nesakau, kad tai nemalonu. Anaiptol,- suskubęs aiškintis, kad per tokią jo reakciją Megan nepasijustu mažų mažiausiai nemaloniai dar dėl tikrumo papurto galvą,- tai labai miela. Aš irgi tavęs pasiilgau. Labai. Tiesą sakant vis dar netikiu, kad mes čia dabar kalbam, kai apie tave girdėjau tik iš laikraščių,- suveikia veide silpną šypseną pasilenkdamas į priekį ir iškėlęs laisvą ranką nubraukia nuo merginos akių vieną plaukų sruogą užkišdamas už ausies kartu nepatraukdamas akių nuo merginai priklausančių.

Megan stebėdama kaip Gee darkosi purkšteli.
- Neesu Šventoji mergelė Marija, kad lauktum mano nuolankumo ar atgailautum,- vypteli, pabrėždama tariamą savo svarbą. Gee, patraukus plaukus nuo akių, nusprendusi pakeisti temą, ištiesia ranką ir pavelia plaukus.
- Gerai atrodo, bet juoda tau tinka labiausiai,- šypteli, ir ranką sugražina prie taurės. Greitai baigusi ištuštinti savo taurę, gracingai iškėlusi ranką prisišaukia padavėją ir užsisako dar vieną taurę pakartojimui. Jos sulaukusi, vėl apipina rankomis, lyg vaikystės meškiuką, kurio negalėtų paleisti. Nenuleisdama akių nuo Gee, bei gurkštelėdama vyno šypteli.
- Nusprendei, kad sensti ir kad pagaliau nori turėti turto paveldėtojų?- nestipriai patraukia draugą per dantį.- Ar Niujorke sijonų apmažėjo?- kilsteli antakį. Megan jokiu būdu nenorėjo šaipytis iš Gee, nes pačios situacija buvo ne ką geresnė ar pagirtinesnė, tačiau erzinimas, tarsi jos parašas, visur turi būti įterpiamas. Nusptendusi, kad taip lengvai gali įžeisti žmogų, surimtėja, tai privertė padaryti ir Gee išsižiojimas dėl jos frazės. Megan šiek tiek išsigandusi klausėsi kiekvieno jo žodžio, mintyse keikdama save kam prasižiojo. Jo klausant vis toliau, bei pajutus jo ranką prie jos veido, Megan tik iškvepia oro į aplinką, prisimindama seną simpatiją draugui.
- Gee...- sušnabždėjo Megan net neįsivaizduodama ką jam pasakyti. Galiausiai iškvėpusi iš lėto pradėjo dėlioti žodžius.
- Kas vakarą, prieš užmigdama galvodavau apie vaikystę. Apie namus, apie šeimą. Prisimindavau, kaip mes su tavim kepėm pyragus smėlio dėžėj, sūpavom lėles, įsivaizduodami, kad tai mūsų vaikai,- Megan šyptelėjo.- Aš netgi prisimenu tą tavo frazę, kad užaugę turėsim vaikų..- Meg nusijuokia skardžiu juoku.- Grįžtant čia, mano mintys tik ir sukos, kad pamatysiu tave, nes esi likęs seniausias ir brangiausias žmogus čia, Niujorke,- šypteli Megan ir užsičiaupia. Supratusi, kad atsidavė silpnumo akimirkai, surimtėja. Nejaukiai atsikrenkštusi, nusprendė keisti temą.
- Beja, matei Rihannos ir Eminemo klipą? Labai nustebau kai man buvo pasiūlyti jame nusifilmuoti...- nutęsia lyg niekur nieko,su dabar jau kiek dirbtinu linksmumu, lyg pirmai tartų žodžių net nebūtų buvę.

Spėdamas kartu ne tik po laiko įjungtą domėjimosi rėžimą klausytis tai ką kalba mergina, bet ir gerti liežuvį deginančią kavą nuo kurios gurkšnio dar keletą akimirkų turėjo pailsėt, kad gerklė priprastu prie skonio per plauką atsispiria neištiesti rankos ir nepagriebus padavėjos nepasiteirauti ką jie deda į kavą. To priežasčiai pasirodžius Megan kalbai apie jos tariamą šventumą, ranka kurią kėlė sulenkia pirštus palikdamas tik porą kuriais prisideda prie kaktos lyg dabar imtu žegnotis.
- o taip, mano garbinamoji deive. Esu nuolankus jūsų tarnas ir kiekvienas jūsų noras man įsakymas,- nuleidžia galvą dar taip ją pašlovindamas. Kadangi toks vaizdas turėjo sulaukt ir kitų susidomėjusių žvilgsnių vos pajutęs Fox ranką ant savo plaukų patraukia galvą instinktyviai sudėliodamas sruogas į vietas, nes nuo taršymo kai bene kiekvienam sutiktajam kas dar nebuvo matęs jo raudono norėjosi pačiupinėti.
- juoda palaukt,. Visada galima persidažyti,- nutaisęs baisiai seksualaus vaikino žvilgsnį prisimerkia pridėdamas smilių prie lupų ir taip dar pasiardęs galiausiai nebesuvaldo juoko nusijuokdamas.
akimis sekdamas kiekvieną Megan lupų judesį geriant vyną ir kaip greitai jis yra baigiamas nuleidžia žvilgsnį žemyn trumpam pamąstydamas.
- visi senstam o dėl paveldėtojų tai juos puikiai švarina ir sesuo tai ir vaikų nereikia,- vypteli pakeldamas akis į draugės veidą,- nors jei taip atsitiktu neprieštaraučiau. Pala..,- tik dabar atgaminęs galvoje, kad prie sakinio buvo pridėta ir kitas kiek kartesnis akmuo mestas į jo daržą prisimerkęs keik žiopteli,- manai aš jau niekam nebeįdomus? Puiku bus galima sužinot kas toji vienintelė,- viena ranka apkabinęs puodelio sienelė jį pakelia pridėdamas prie lupų ir taip gurkšnodamas leidžia draugei kalbėti iki galo pats pasinerdamas į tuos prisiminimus, kaip vaikystėje ką ir kada ką veikė.
- na aš to fragmento, kad žaisčiau su lėlėm neatsimenu, ypač kad neturėjau tam laiko, atsiminęs apie tai kokia buvo jo vaikystė prisimerkia atsiremdamas viena alkūne į stalą,- o apie vaikus puikiai. Taigi jei kada nieko nesusirasi o tai neįmanoma galėsim augint porą pyplių. Su manim tokiu senu ir nebeįdomiu,- trumpam šypteli, bet greitai vėl surimtėja ištiesdamas nugarą.
- ar čia ta pati mergaitė kuri kai ją bandžiau pabučiuoti vožė man į veidą, kad paskui skaudėjo žandikaulį savaitę? Ar kažkas per kelionę atsitiko?- kažkodėl negalėdamas patikėti tokiu staigiu Megan švelnumu jam ir rodomais jausmais apsigraibo kišenes kol sugeba išsitraukti cigarečių pakelį ir iš ten susigraibyt cigaretę,- juk žinai, kad daug laiko buvo svaigta dėl tavęs ir bandant kažką veikt kad tik atkreiptum į mane dėmesį,- pridegęs savo nikotino davinį įkvepia netrukus išpūsdamas dūmus.
- taip mačiau tą klipą. Labai gražiai atrodei ir realistiškai. Man patiko,- ėmės kalbėti tema, kurią dalinai buvo praklausęs keik pasuka galvą pažvelgdamas į kavinės viduje esančius žmones.

Kiek susiraukusi Megan stebėjo Gerardo išsidirbinėjimus.
- Gal ir neesu labai tikinti, tačiau tokiais dalykais niekas nesišaipo,- sukritikuoja Gee, parodydama kad tai nebuvo visiškai juokinga, netgi atvirkščiai labai nejuokinga, prisimenant Megan tikėjimą visais tais išgalvotais posakiais ir mitais. Gee patraukus galvą ir rūpinantis kad kiekviena sruoga atsidurtų vietoj vypteli. Dar kartą nepabūgusi paerzinti Gerardo, vėl, tačiau šį kartą kiek stipriau suvelia plaukus.
- Galima dažytis tiek, kol tie plaukai galų gale nuslinks,- pasako rimtai, vis dar žiūrėdama į naują draugo ševeliūrą. Megan toliau klausydama Gerardo surimtėja, nes tema buvo ganėtinai rimta, tačiau jam prakalbus apie merginų domėjimąsi juo sukikena.
- Surengsi aukcioną ir pardavinėsi save?- pradeda dar labiau kikenti nuo įsivaizduoto vaizdo, kaip Gerard stovi vidury gatvės ant pakylos nuogas ir laukia geriausio pasiūlymo.
Jų pokalbiaui dar kartą pakeitus kursą, šį kartą įplaukiant į praities vandenius ir Gerard susimąstymą dėl lėlių, pažvelgia jam į akis.
- Ką nepameni? Kaip sūpavai lėlytė?- bando išaiškinti lyg kiek protiškai atsilikusiam žmogui, faktą, kurio iš tiesų nebuvo, tačiau paerzinti Gerard Megan tiesiog negalėjo.
- O pats sakei, kad vaikų nereikia, nes sesuo visą dėmesį atima,- pakartoja jo ištartą ar bent jau frazę su ta pačia esme, nutylėdama apie Gerard pasiūlymą su vaikais.
- Susirasti su kup aš galiu greitai, manau nei vienas vyras neatsispirtų su manim susibėgt,- nepaprastai pasitikinčiai įvertina save ir šypteli.
- Tačiau tokio su kuriuo nenorėčiau nėra...- nutyla, suprasdama kad meluoja.- Nu yra. gal... aš nežinau..- sumurma.
- Nesvarbu, pamiršk,- tvirtai užbaigia, nenorėdama tęsti šios temos.
Gerardui pradėjus stebėtis Megan elgesiu ši šypteli.
- Tai jau nebe ta pati mergaitė. Galų gale užaugau ir švaistytis kumščiais nebesiruošiu. Taip, aš esu tokia pati bjauri kaip ir buvau, net ir tai įgauna prasmę, o jau ir tie laikai praėjo, kai bijojau bučinių ar berniukų,- šypteli Megan prisimindama, kad buvo įžuli ir berniukiša, visus mušanti, tačiau be galo bijodama intymesnio kontakto su priešingąją lytim. Gerardui prakalbus apie jausmus, sustingsta, pažvelgia rimtai jam į tiesiai į akis.
- O dabar?- užduoda nepilną klausimą, tačiau Gee gerai suprantamą.
- Ar tai tiesiog buvo praeitis?- dar papildomą klausimą užduoda, žvilgsniu tiesiog reikalaudama atsakymo.

Nors ir buvo bene darbingiausia darbo diena N vis tiek suranda priežasčių per pusę miesto atsivilkti į šį kvartalą. Viena jų ir bene pagrindinė tai vieno ypatingo ir taaaip seniai matyto žmogaus draugija (juk visi žinom, kad gerą maistą valgyt, geroje kompanijoje yra tiesiog owsm), kita - skanus ir kokybiškas maistas kuris kitaip nei tradicinis Amerikietiškas nedaromas per penkias minutes ir iš jo nebėga riebalai kurie paprastai maskuojami dviem bandelėm, keliais kopūsto lapais ir dviem agurko griežinėliais. Taigi, nusigavus iki šio restorano, išsilaipina iš vienu iš NY simbolių patapusios geltonos mašinos saliono ir sumokėjus taxistui, nukulniuoja į restoraną.
Vos įėjus ima dairytis to pažįstamo veido. Jo neradus, kaip ir neradus iš vis čia nieko pažįstamo netrunka įsitaisyti prie vieno staliuko, kuris savo komfortiška išvaizda tiesiog šaukėsi žmogaus. Sukritus į minkštą, raudoną kiniško stiliaus sofutę pačiumpa meniu ir ima jį vartyti nei kiek nepergyvendama, kad kelias minutes (arba visai ir ne kelias) prastums bergždžiai, nors kada gi valgio rinkimasis kai esi išbadėjęs buvo bergždžias dalykas.

Nors Tonis pastaruoju metu užkraudavo savo profesinius reikalus asistentų komandai, o pats tūnodamas garaže dirbo prie naujo „Jericho“ – itin sumanaus šaltojo ginklo projekto ar šiaip kur nors trynėsi stumdydamas laiką, šią dieną, įkvėptas Evelinos Salt – moteriškos, pasižyminčios savybėmis, kuriuos Stark`ui absoliučiai nebūdingos, tai disciplinuotumu, santūrumu bei atsakingu požiūriu į verslo reikalus grasinimų pasirodyti tarybos susirinkime, į darbą išsiruošia. Kadangi vyrui tendencingai, mažne tradiciškai kas nors užplaukia, iki reikšmingos sueigos pradžios likus trisdešimčiai minučių išsiunčia Nelly – vienai iš mylimiausių savo sėbrių žinutę, su maloningai liepiamąja nuosaka pasaldintu tekstu palaikyti vyrui kompaniją vidurdienio pasisotinime. Savo asistentei iš didžiosios A – Nataliai pranešęs, jog nori ėst ir susirinkimas neprasidės tol, kol nesušveis porcijos trauktaakio suprodukuotos antienos su medumi bei nesusrėbs indelio vištienos sriubos su lakštiniais ir šitakio grybais, apsiginklavęs visišku pohuizmu išskuba į Bruklino kinų rajoną – vietą, kurioje rytų kultūros pėdsakas visame Niujorke ženkliausias. Kol dilino Audi R8 padangas miesto asfaltu, sugaišta marias laiko, klausydamasis ne tik automobilinėje magnetoloje kalančių AC/DC`ų, rėksmingai vibruojančio mobiliojo (natūralu, jog Tonio nerūpestingumu pasipiktinę valdybos nariai norėjo išsiaiškinti, what the fuck is going on), bet ir gurgiančio skrandžio arijų. Iš tiesų jautėsi klaikiai išbadėjęs, todėl... nelaimingas. O kledarais užgriozdintas Niujorko eismas, lyg tyčia varė migreną. Atsižvelgiant į pastarąją spūsčių faktorių, nieko keista, kad Bruklino vietovę pasiekia vėluodamas tiesiog nedovanotinai. Bent jau taip spėjo, kadangi laikas vyrui slinko ne greičiau, nei senyva moteriškė per perėją.
Įriedėjęs į kinų restorano teritoriją, kurioje numatytas jojo bei Furtado susitikimas, vyrui pasirodęs esančiu įdomesniu ir svarbesniu, nei valdybos narių postringavimai eiliniame susirinkime, nugrūda automobilį į atokiausią stovėjimo aikštelės kampą paprasčiausiai norėdamas vėliau kuo lengviau išsiparkuoti lauk. Išjungęs variklį bei magę, išsikapanoja von. Protingu rakteliu apsaugojęs Audi koncerno šedevrą nuo ilgapirščių grėsmės, sparčia ristele patraukia artyn restorano, mažumėlę krimsdamasis. Nelly yra mažne vienintelė persona, kurios Tonis savo smukusia dorove koneveikti ne tik nesiekė, bet ir nenorėjo. Įsirovęs į pastato vidų, įdėmiai apsidairo, niekaip iš galvos negalėdamas išmesti minties, jog Furtado vietoje būtų senų seniausiai nešęs kudašių. Netrukus žavų merginos veidą, nusuktą į lango pusę pastebėjęs, su palaima atsikvėpia. Oriai išsitempęs, išmetęs šiokį tokį rėmą, bei pirštų galiukai brūkštelėjęs per plaukus (kad šie sugultų ne bet kaip, o tvarkingai), stebėtinai tykiai, ramiai pajuda draugės link, it norėdamas atkreipti jos dėmesį tik tada, kai prabils. O pragysta už kelių akimirkų, atsistojęs greta sėdinčios Nellės.
- Yep. Aš brudas. Baisiai vėluojantis brudas. Baisiai vėluojantis brudas, kamuojamas bado agonijos,-šiam momentui baigia demonstruoti savo iškalbos meną šyptelėdamas. Uždėjęs delną merginai ant peties bei pasilenkęs, pabučiuoja ją į skruostą. Uoslės organus pasiekęs, itin malonus draugės kūno kvapas (tikriausiai šioji kokiu tais nepeiktinai kvapniu freigrancu pasikvėpino), atbaido Tonį nuo minties taip greitai atsitraukti,-Tu kvepi skaniau už konditerijos gamyklą,-sušnara ala protingai pastebėdamas ir neatsilaikęs pagundai, priglaudžia lūpas prie josios kaklo, specialiai stengdamasis pastarąją kūno dalį „pakutinti“. Sukikenęs galop atsiplėšia, nūnai karūnuodamas save nelėkštų komplimentų karaliumi. Lyg ir treptelėjo šonan, ketindamas užimti vienišą sofutę, bet paskutinę akimirką apsigalvoja ir šonu švelniai stumtelėjęs Nellę tolyn, įsitaiso ant sėdimojo baldo, kurį savo užačios prieglobsčiui buvo pasirinkusi Furtado.
- Aš toks alkanas...-verksmingai suniurna itin meistriškai suvaizduodamas ašarojantį individą. Vyrai tik dvejais atvejais tampa „mamyčių sūneliais“: kai suserga ir kai išalksta,–Kai virtuvėje triūsiantis azijatas ruoš mūsų užsakymus, aš jau būsiu pradėjęs save virškinti,-nesiliauja skųstis, vis nepakančiau reaguodamas į spazmuojantį skrandį, kurio merdėjimą veikiausiai puikiai girdėjo ir draugė. Nuo to meto, kai įgijo stacionarią, sėdimąją kūno poziciją pūpsojo ganėtinai sukniubęs, tad ištiesęs nugarą, netikėtai suima merginos ranką, pridėdamas ją prie savo pilvo.
- Jauti?-smalsiai užklausia, ketindamas leisti Nellei pasigrožėti gurgiančiu, todėl atitinkamai vibruojančiu savo skilviu,-Seisminė sritis, velniai griebtų,-sukrizenęs, beda nekantrų, mažne kaltinamai atšiaurų žvilgsnį į restorano pusę, kurioje paprastai būriuojasi sąskaitas išmušinėjantys ar šiaip bybaujantys padavėjai. Veizolėmis sugaudyta informacija vyro nenudžiugina – grupelė baltais drabužiais vilkinčių oficiantų dėjosi baisingai užsiėmę. Garsiai suurzgęs, Tonis paguldo kaktą ant stalo paviršiaus. Galbūt nesijautė taip blogai, kaip čia bandė parodyti, bet vaizduojamuoju menu užsiiminėti visada smagu!

Kadangi ne vienam Toniui laikas slinko ne greičiau, nei senyva moteriškė per perėją, Nellė jau ne tik spėjo išstudijuot meniu (tiek visiem suprantama kalba, tiek kiniškas rašliavas kurios galbūt ten išspausdintos tik dėl vaizdo), apžiūrėt visus paveikslėlius (kurie skatino tik didesnį alkį ir pilvo garsus), bet ir iš nekantrumo užsisakyt greičiausiai atnešamų ir kiekvieno kiniško restorano neaplenkiančių „laimės sausainėlių“ . Gavus visą lėkštę, gražiai atrodančių ir kvepiančių tešlainiukų, vieną pagriebia grynai iš smalsumo. Ištraukus iš sausainio styrantį popierėlį, juo susidomi labiau nei valgymu. Išvyniojus tą mažą popieriaus skiautę perskaito žodžius joje. Išsišiepus nuo minties išsakytos popiergalyje įsimeta į burną sausainį ir smagiai jį sutriauškia.
Praslenka dar kelios minutės ir štai, stebėdama stalą apšnerkštą keliolika mažų popieriukų, pajunta kažką stypsant už nugaros. Nė nespėjus atsisukt į tą pusę išgirsta pažįstamą balsą, o po akimirkos, dar geriau, pajaučia pažįstamas lūpas ant savo skruosto. Išsišiepus lyg mažų mažiausiai gavus apdovanojimą už nuopelnus visuomenei valiūkiškai sukrykščia. Neketindama abejingai sėdėti atsako tuo pačiu dar ir pridėdama saviškes rankas, kurios apsiveja Tonio kaklą ir priglaudžia jo savininką prie savęs. Galų gale jį paleidus, nužvelgia vyrą, nes iki šiol to padaryti progos negavo. Neatplėšdama akių nuo jo noriai pasislenka, bet tuoj laiminga moters veido mina pasikeičia į itin susirūpinusią, mat tenka išklausyti Tonio verkšlenimus. Sujaudinta tokiu gilių vyro išgyvenimų, pati net nepajausdama įsitraukia į „spektaklį“ Suglaudus lūpas ir iškišdama jas į priekį lyg ančiukas, gailiom akytėm žiūri į vyra ir linksi pritardama jo išsakytom mintim.
- Jaučiu..... – gailiai prataria ir toliau linksi kaip užsukta, jausdama tuos vyro skrandžio efektus. Pamačius, kad bičiulis iš vis nuleipo taip, kad net galvos negali išlaikyti, šypteli nuo tokių draugo teatrinių sugebėjimų.
- Vargšeeelis tu.... – vėl įjungia „utiutiu koks tu vargšiukas, pasirūpinkim tavim“ rėžimą ir pirštų galais atsargiai perbėga Tonio plaukais lyg norėdama jį užjaust. Kita ranka pastumia lėkštę su pūpsančiais sausainiais kurių buvo užtektinai, bet būtų juokinga manyti, kad tokio stoto vyras numalšintų savo alkį apgailėtinos masės tešlainėliais.
- Nori? - bet kokiu atvėju jam pasiūlytų užkąsti turimo maisto, nes N mandagumo balsas tiesiog šaukia tai daryti. Norėdama dar labiau padėti tokiam bejėgiui padarėliui moteris paima meniu ir atverčia lapą prigrūstą įvairių patiekalų iliustracijų. Kadangi toks išsekęs žmogus kaip Stark‘as dabar tikrai negalės atsitiesti ir paimti meniu rankas, leidinį išskleidus pasinaudoja jo kietais viršeliais ir pastato ant stalo stačiom tokioj vietoj , kad Toniui tereiktų tik pasukti akis ir sumurmėti norimo patiekalo pavadinimą. Aprūpinus draugą tokiais patogumais pati atsiremia į sofutės atlošą ir stebi šią bejėgiškumo valandėlę su vis dar neblėstančia ir nepersūdyta užuojauta akyse.

Be jokios abejonės, Nellės pademonstruota užuojauta bei neabejingumas Tonį ištikusios ala problemos atžvilgiu įkvepia vyrą tik dar stipriau įtikėti savo kiek perdėtu merdėjimu pasižyminčia „priešmirtine“ būsena. Kita vertus, Stark`ui „išsipisinėti“ labiau, nei Lady GaGa`i (tik šiuo atveju vyriškis garsėjo savo ekscentrišku elgesiu, o ne tokia pat savybe pasižyminčiu aprangos pojūčiu) patiko, tad bado kirminą morališkai maitino pasitenkinimo glajus. Tebekimarindamas ant stalviršio, karpo ausimis gaudydamas kiekvieną iš Furtado lūpų išbyrantį popinimą. Tiesą sakant, kuo toliau, tuo labiau vyrui magėjo jamot leipt iš juoko, o ne iš bado. Susimąstyt, jog dietologai ne be reikalo liaupsina pusryčius – taipogi. Pakirdęs ankstyvą rytmetį ligi pat vidudienio buvo sušveitęs tik „Snickers“ batonėlį ir išgėręs galoną „espresso“ iš „Starbucks“ tinklo įgaliotinių. Kaip žmogus, tikrai nevengiantis naudotis savo padėtimi visuomenėje itin mėgo tonizuojančio, iš kavamedžio pupelių gaminamo gėrimo medžioklėn išleisti vieną iš savo asistentų brigados atstovų. Žinoma, galėjo išsireikalauti aukščiausios rūšies maisto būdu, kuriuo „susiveikia“ ir kavos, bet tikrai, tikrai labai norėjo pamatyti draugę. Šiai pasiūlius pačiaumoti sausainukų, Tonis užtikrintai papurto galvą, kūno galva išreikšdamas staigų rekomendacijos atmetimą. Parodydamas savo pagarbiąją pusę, bent jau paaiškina, kokio velnio šis čia išsikalinėjantis.
- Girdėjau šitie sausainukai gaminami iš perdirbto popieriaus,-pabando nusijuokti, tačiau gaunasi kažkoks keistas, ne itin aiškiai girdimas kvak kva. Buvo per daug leisgyviškai aptingęs. Kadangi jiedu sėdėjo pakankamai vienas prie kito prisiglaudę, puikiai pajaučia suintensyvėjusius merginos kūno judesius. Susidomėjęs kokį velnią Furtado veikianti, vyras pasuka į jos pusę vis dar prie stalo paviršiaus prišlietą makaulę, tamsias, smalsumu dvelkiančias akis įbesdamas į draugę bei netrukus pasitikdamas priartėjusį meniu aplanką. Dėkingai šyptelėjęs (ir vien tik dėl to, kad Nelly yra tokia miela, nors ant žaizdos dėk), į sąrašą, kuriame vaizdinėmis ir gramatinėmis išraiškos priemonėmis išdėstytas mitalo asortimentas, net nepažvelgia. Ridendamasis kinų restorano link buvo iki smulkmenų susiplanavęs savo valgiaraštį, o knisimasis po jį reikštų, kad ir minimalią, tačiau bereikalingą fizinę veiklą.
- Paieškok vištienos sriubos su lakštiniai bei...-kilstelėjęs pirštą, papaišo juo ore silpnajėgius ratukus, kryptingai rodydamas į meniu bloknotą,-tokiomis juodomis viršuje plūduriuojančiomis musmirėmis, antienos su medaus padažu, sušio su lašiša ir masago ikrais bei alijošiaus sulčių,-kietai sučiaupia lūpas nūnai pasidingojus, idant norint ištverti nuobodų tarybos susirinkimą jam gomurį skalauti reiktų ne kažkokiais augalų skysčiais, o ąsočiu sakės,-Imu viską,-sumalęs viską mažne greitakalbe, gailiai atsidūsta. Atseit buvo toks nusilpęs, kad tebegalėjo krutinti tik liežuvį. O ir tai vargiai. Bet kas būtų supratęs, jog ėdesio užsisakė... apstingai, tačiau jam, beviltiškai alkanam rodėsi, idant įstengtų suryti visą hipopotamą.
- Pasiilgau tavęs,-sušnara cypiu, stebėtinai (turint omenį, jog Stark`o balso stygos išgauna itin sodrų, žemą bei charakteringą toną) laibu balseliu, išspaudęs šypseną, atidengiančią viršutinę liniją baltų, kruopščiai prižiūrimų dantukų, draugėn su pakitusia lūpų forma išryškėjus ir įdubių raukšlių rateliui aplink išorinius akių kampučius. Kilstelėjęs ant to paties stalo tysojusią ranką, užmeta (tikrai užmeta. Užmeta vos ne ūmaus kepštelėjimo principu, kuris tikrai nebuvo keliantis sopulį. Dilgčiojimą veikiau) delną ant priklausančiojo kompanionei. Apglėbęs pirštais josios plaštaką, pastebimai nutyksta, išgirdęs palengva artėjančius žingsnius. Beprotiškai tingėjo atsisukti ir patvirtinti savo viltingą spėjimą, jogei galų gale apsireiškė lauktasis oficiantas. Intuicijai (moterys žinoma turi geresnę, tačiau kažkokia nuojauta gi kiekvienas apdovanotas esti) kuždant euforišką „this is it!“, dėbteli į Nelly veidą, gudriai suklapsėdamas akutėm, it motyvuotų merginą padaryti didžiulę paslaugą ir suporint visą užsakymo litaniją.

Kuo labiau Tonis įsijausdavo į savo vaidmenį tuo labaiu iš tiesų darėsi panašus į leisgyvį padarėlį, kurie voliojasi ant kelio partrenkti mašinų ir judindami kokią šiek tiek sveiką galūnę sugeba išstenėti neaiškų garsą, tad su kiekviena minute darėsi vis labiau gaila vyriškio (pripažinkim, Stark‘as vienas iš tų žmonių kurie tikrai užsipisinėja darbe, o ir kad prieš tai gailėjo vyro tiek pat kiek jis iš tiesų buvo pavargęs Nellė jau pamiršo), kaip tik tuo metu kai Tonis sėkmingai atsisakinėjo bent šokio tokio užkandžio, N vėl buvo įsimetus burnon vieną tešlainį, nes jau priprato prie jų salstelėjusio skonio ir gana šmaikščių a le laimės palinkėjimų popieriukuose. Skaitydama vieną iš tokių išgirsta kompaniono žodžius ir sustoja kramtyt lyg norėdama burnoj pajausti svetimą skonį. Galbūt popieriaus? Perdirbto? Gal bent medienos? Gal bent kokio E621? Jokių priemaišų kurios nebūdingos burnoje turėtam gaminiui nepajutus, sėkmingai nuryja kąsnį ir šypteli.
- Tokiu atveju tikriausiai jau suvalgiau kokį lapą popieriaus – nusijuokus atsuka turėtą popieriaus skiautę priešais Tonio akis.
- Žiūrėk, tavo laiminga diena – bekikendama pirštu pabaksnoja užrašą popieriuke kuris skelbė frazę like: „The days you work are the best days.“ Leidusi jam perskaityti tuos auksinius žodžius mesteli skiautę ant stalo kampo kur gulėjo daugybė tokių popieriūkščių, kas bylojo apie jau suvalgytų sausainių skaičių, o jis sprendžiant iš baltų skiaučių krūvelės dydžio nebuvo labai kuklus.
Klausydama draugo stenamo užsakymo supratingai linkteli. Jam baigus ir paėmus meniu gražiai uždeda leidinį ant savo padaryto šiukšlyno, vadovaudamasi posakiu ko nematai dėl to širdies neskauda. Kadangi ir pačią (vis dėl žmogaus sėdinčio šalia ir gana šiltos restorano atmosferos visomis prasmėmis) paimė šioks toks tinguliukas į kitą Tonio frazę atsako tingiu, bet itin meiliu šypsniu. Pajutus jo ranką ant saviškės tyliai sukikena ir kilstelėjus ranką priglaudžia jam priklausančią galūnę sau prie skruosto išleisdama kažkokį užslopintą garsą kuris labai priminė „awwwwww“ Būtų gal ir toliau nelyginant kitukas trynusis į Stark‘ui priklausančią ranką, bet pastarojo viltys tikrai išsipildė ir prie stalo tuoj prisistatė guvus padavėjas kuris iš išvaizdos atrodė kiek nupiepęs ir baisiai neprofesionalus, nes į leisgyvį Tonį ir su jo galūne bendraujančia Nellę jis žiūrėjo su nuoširdžia nuostaba jo siaurose akyse. Pažvelgus į jų aptarnautoja moteris kilstelėjo galvą ir nusišypsojus pasisveikino su padavėju. Giliai įkvėpusi ėmė vardinti patiekalus, nes kadangi kol šalimais sėdintis žmogus bandė nusigauti iki dabartinės vietos moteris TIKRAI išstudijavo meniu viską ko norės jau žinojo kone mintinai:
- Man prašom, vištienos sriubos su Chianggu grybais, traškių antienos juostelių su vynuogių padažu ir atšaldytos uogų arbatos, o jam – galva linkteli savo draugo-puslavonio pusėn, - Vištienos sriubos su lakštiniais ir šitakio grybais, antienos su medaus padažu, sušio su lašiša ir masago ikrais bei alijošiaus sulčių, o kas dėl deserto tai paimsim tradicinio Nian Gao pyrago – susakius visą šitą gigantišką užsakymą kaip galėdama greičiau (mat surado energijos kuo greičiau atsikratyt nepageidaujamo asmens), įsispokso į darbuotoją kurio ranka skrebena bloknote norimų patiekalų pavadinimus taip greit jog atrodo tuoj kas nors užsiliepsnos. Galų gale (mat nuo N kalbėjimo greičio, vaikinukas savo rašymu smarkiai atsiliko) užrašęs viską ką reikia tik linkteli ir apsisukęs ant kulno nueina šalin. Vėl nuleidus akis į Tonį kuris taip ir nepakeitė savo sedėsenos, moteris prabyla:
- Nebegulėk ant stalo, neduok Dieve žymė liks – šyptelėjus pati vis dar laikydama jo ranką atsiremia į kampą kurį sudarė sofos kraštas ir siena. Taip patogiai išsidrebus žiūri į draugą, galvodama apie savo pasakytus žodžius ir ar juos pasakė ne per vėlai, mat nuo pačios Tonio makaulės svorio ir tokio kontakto su stalu kaktoje tikrai jau galėjo likti raudonas plėmas kuris neatrodytų labai estetiškai ir baisu pagalvoti, kas tokiu atveju nutiktų jei prestiziška Stark‘o išvaizda būtų sugadinta bent kelioms minutėms.

Akivaizdu – kepinainiams, savo tuščiavidurėje, vidinėje ertmėje talpinantiems atseit labai prasmingus žodžius/patarimus/posakius, simpatijomis Tonis netryško, todėl Nelly demonstruojant visai kitokį nusistatymą jųjų linkme, bando tylėti it maloniai šypsotis. Nesužavi jo ir frazė, dvyliktu šriftu boluojanti plonoje, iš medienos gaminamoje plaušinės medžiagoje, tačiau, prunkšteli. Mandagiai, nenuoširdžiai vaizduodamas prajukimą, kurį kurstė elementari, to paties mandagumo koncepcija. „The days I work suck to death“ norėjosi murmtelėt tiesiog desperatiškai, bet nutyli visiškai nenorėdamas išvysti menkiausio apsiniaukimo skaisčiai spindinčiame Furtado veidelyje. Kiek kilstelėjęs smakrą (nuo stalviršio Tonis atsišliejęs vis dar nebuvo), dirsteli į popiergalių, išbirnojusių iš „laimės“ sausainukų, krūvelę, tik dabar pastebėjęs, kiek gi jų Nellita sutriauškinusi kauliniais įnagiais pasmerkė kančioms skrandžio sulčių tartane. Nekuklus jųjų šūsnis tikrai kėlė įspūdį. Nors ne, ne tai kėlė vyrui įspūdį. Visuomet žavėjosi dailiosios lyties atstovėmis, nemarinančiomis savęs prakeiktomis dietomis, o Furtado neprastą apetitą, neprastą, NEVARŽOMĄ apetitą turėjo. Kiek atminė, ne prastesnį ir seksualinį. Anyway. Judviejų rankų susipynimo momentas Stark`ui sukelia visokeriopai jaukų pojūtį, provokavusį šypsenai veide trykšti nelyginant išsilydžiusiai, karštai masei iš kraterio. Kūniškų kontaktų srityje propaguodavo tik dude`iškus rankų paspaudimus, dude`iškus apsikabinimus, su moteriškomis – bučinius, glamones bei seksualinę sueigą, tačiau vienos taisyklės masėms gi nepritaikysi.
Kadangi mergina nebuvo itin pasilenkusi link stalo, kurį Tonis ne tokį jau ir trumpą laiko tarpą naudojo it atramą savo sutižusiam organizmui paremti, mėgindamas nulaikyti žvilgsnį draugės veido lygyje baigė sužvairėt. Ir tik įsisopėjus akims, paslepia jas po vokais gražindamas persuktus obuolaičius į natūralią jųjų poziciją. Per artimiausias, kaip spėjo, dvidešimt sekundžių truksiantį Furtado ir jojo užsakymo anonsavimą galėjo leisti sau pamastyti, kaip valdybai pristatysi savo naujausią projektą apsieinant be buitinio žargono ar sauso „It‘s awesome, see ya“, kurį visa savo esybe trokštų greitakalbe sugagėt bei vijurku maut pro duris. Ganėtinai lakios vaizduotės (įsivaizduokim fone Kempiniuką praskečiantį lanku rankas) paišomas vaizdelis sukelia vyrui menkutį smagumo jausmą, kurį nūnai išblaško kitaiciškos rasės atstovas, šalimais drabsantis kažkokius žodžius, paturbintus pasijaurėtinu rytietišku akcentu. Taipogi suvokia padarysiąs bet ką, kad tik maisto netektų laukti pusvalandį, kurio iš esmės Tonis neturėjo (gi būtent dabar turėtų sėdėti konferencijų salėje, apsimesti, jog vajė kaip jis klausosi, vajė kaip jam įdomu, kuomet jojo akys nuklydusios ganosi Čelsės papingosios – vienos iš sekretorių iškirptėje). Bala žino kas Stark`ui užplaukia, tačiau laisvosios rankos pirštais nučiupęs vieną sausainuką, sutrina jį delne, nūnai susidomėjęs kokių išminties perliukų stebuklingieji užkandėliai pažers ir Toniui. Visur pritrupinęs kepinio gabaliukų, kurių ėdauti tikrai nesiruošė, palengva atlenkia nugarą, galų gale įgydamas sėdimąją, o ne pusgulę poziciją. Suėmęs pailgo popieriuko kraštelį atsargiai it keltų kaką kokią, plaiksto jį ore, kol šis išsitiesia sudarydamas formą, palankią sklandžiam raidelių nuskaitymui.
- Tarpai tarp jūsų pirštų buvo sukurti tam, kad juos užpildytų kito žmogaus pirštai,-pusbalsiu išreiškęs raštą žodžiu, kilsteli tamsias akis į priklausančias draugei,-Aleliuja,-visiškai neentuziastingai suniurna, viršun, akcentavimo sumetimais kilstelėdamas judviejų plaštakų raizginėlį. Įdomus sutapimas, labai įdomus, bet perdėtai skeptiška Tonio esybė neleidžia pasireikšti malonios nuostabos potyriui. Tebesijautė mirtinai aptingęs, tad nupūtęs sausainio skeveldras nuo savo drybsojimo vietos, pakartotinai paguldo ant stalo galvą, stengdamasis į draugę vėpsoti net ir tuo atveju, jei teko vėl šnairuot. Po kelių akimirkų likęs ala pabartas dėl priemonės – stalo, kurį pasirinko savo „rekreacijos“ proceso vykdymui, priekaištingai paniurna, leisgyviškai pakeldamas makaulę, sunkesnę už traktoriaus „Беларус“ padangą. Kadangi voliojosi tarp trupinukų, nieko keista, jog keletas jųjų buvo įsisukę preciziškai sutvarkytoje vyro plaukuosenoje. Paklapsėjęs akutėm taip, it iš miego pakirdęs būtų, pasuka smakrą į Nelly.
- Tavo rūpestingumas vertas pačios nuoširdžiausios padėkos,-raiškiai intonuodamas taria, leisdamas įsigalėti pauzei. Iš pažiūros turėjo išreikšti dėkingumą tuo vieninteliu ir nepakartojamu „ačiū“ žodeliu, tačiau tyli it vandens burnon prisisėmęs,-Būk gerutė ir papasakok man dabar kaip karjera taviškė klostosi,-netikėtai pragyda, padėdamas galvą merginai ant peties. Truktelėjęs Furtado ranką, kurią tebelaikė apglėbtą pirštais veido link, švelniai ją pabučiuoja, judinamąsias, galūnines plaštakos dalis galiausiai atleisdamas,-Pati supranti,-vogčiomis patrina sudrėkusį delną į sofutės pamušalą,-Nesiklausau muzikos lengvesnės už vandenilio atomą,-sukikena neva pasiteisinęs, ko šis draugės profesinėmis aktualijomis nesidomintis. O ir šiaip. Vyras dėmesingumu niekada nepasižymėjo.

Žiūrėdama į leisgyvio draugo leisgyvį entuziazmą pačiam išgvildenus vieną popieriūkštį iš sausainio, moteris valiūkiškai sukikena turėdama entuziazmo už abu. Bet greit balso naudojimas užsibaigia tik plačia šypsena, mat itin raiškiai pasakytas komplimentas iš Tonio pusės iškart sužadina moters kuklumą, kuris verždavosi per kraštus kaip ir gera nuotaika.
- Juk žinai, kad didžiausia padėka, tai tavo pasirodymas, vis dėl to, mes taip retai susitinkam.... – išreikšdama savo apgailestavimą sunkiai atsidūsta žiūrėdama į draugą. Iš tiesų – kad ir kiek ilgai jiedu pažįstami ilgesniais susitikimais pasilepina itin retai, mat, kad ir kokie jų įprastiniai pasauliai būtų skirtingi abu turi vieną ypač erzinantį trūkumą – abiejų dienos prikištos veiklos per kurią sunkiai eina įsprausti tokias malonumo ir tinginystes akimirkas. Pajutusi draugo galvą ant saviškio peties tik dar labiau išsišiepia ir pasimuisto norėdama padaryti tiek savo tiek Tonio sėdėjimą (veikiau drybsojimą) dar patogesniu. Ta proga apsidairo ir to siauraakio kuris turi ateit su maistu, bet ano azijato kaip tyčia nė kvapo.
- Nieko ir neprarandi neklausydamas – nusijuokia iš vyro a la pasiteisinimo, nes ir pati elgės visiškai taip pat. Nuo tada kai muzikos pasaulis tapo pirkištas nesubrendusių , savęs ieškančių, mutuojančiais balsais paauglių, Nel ipode skamba senos dainos iš jos paauglystės ar dar senesnių laikų, tokių grupių kaip Led Zeppelin, Queen ar Nirvana
- Tiesa sakant aš pusiaukelėj jau, bet deja užstrigau – trumpai drūtai atsako į klausimą visiška tiesa. Lakstymas į studiją kiekvieną dieną buvo naudingas tik pasivaikščiojimu įveikiant atstumą nuo namų iki studijos ir atgal, nes išgerti kavos puodeliai pirkti iš ne kokios kokybės aparato ir sėdėjimas ant kėdės ilgą laiką naudos nedavė.
- Bet mano darbas geras tuo, kad bet kada galiu padaryt neriboto laiko pertrauką, ne taip kai kas – šyptelėjus nuleidžia žvilgsnį į draugą.
- Iš tiesų, ar neturėtum dabar būt kokiam ypač svarbiam susirinkime ir grupei svarbių žmonių įrodinėti tiesą kuri ir taip jau aiški? – pagauta smalsumo neketino savo susidomėjusio žvilgsnio nuleist nuo vyro, kuris energija vis dar netryško.
- Koks pavargęs tu atrodai.... – liūdnu tonu konstatuoja išvadą kuri kirbėjo mintyse žiūrint į vyriškį. – Tau reikia pasiimti atostogas – net negalvodama pasako vieną iš savo spontaniškų minčių, net nesusimąsčius apie Tonio darbo svarbą, o pastarasis iš ties buvo itin reikšmingas ir jei Stark‘o vietoj dirbtų žmogus su DIDELIU atsakomybės jausmu, matyt per 20 metų nepasiimtų atostogų, bet žinant Tonio „man px, aš fainas“ pusę gal ir visai nesunkiai pavyktų prikalbinti bičiulį skirti laiko sau, kol nesusitapatino su kolegomis kurių dauguma buvo besielės būtybės vilkinčios pilkus kostiumus.

Įbedęs akis į patalpos pusę, kurioje kartas nuo karto sušmėžuoja oficiantai, padėkluose alkaniem klientam gabenantys tik ką paruoštą (žinoma, valgydinimo įstaigų slenksčius mindžiojant sanitarijos inspektoriams, neleistų sau net tokios minties pamitryt, idant prieš mėnesį pagamintą maistą virtuvės šefai tiesiog pašildo, o imituodami gaminimo procesą, kamuodami išbadėjusius lankytojus laukimu, atsistoję krapšto nosis) klausosi švelniai, tolygiai skambančio draugės balso. Iš pat pradžių atsakydamas į pirminį Furtado sakinį, išleidžia slopų „awww“, pasitrindamas į merginos petį it besimeilinantis katukas. Užimtumo problema tiktai nebuvo svetima ir Toniui, tačiau anokia čia naujiena, kad karjera pasiglemžia pilnavertiško asmeninio bei socialinio gyvenimo auką. Belieka su tuo klusniai susitaikyti.
- Štai kodėl turim mėgautis kiekviena mūsų susitikimo akimirka,-ne itin aiškiai, tingiai bei vangiai prataria, mažne nesukrutindamas net lūpų. Iš tiesų draugystę su Nelly labai vertino ir šiuo metu save atrasti troško tik josios draugijoje, tad nieko keista, jog buvo visapusiškai patenkintas. Na, bent jau dvasiškai, kadangi šiuo metu, kaip ir gerą pusę valandos kentė nuo skrandžio, tuštesnio už Paris Hilton smegeninę, spazmų. Judviejų pokalbiui pakrypus Nelės egzistencijos elemento, užtikrinančio jai dosnias pajamas, visuotinį pripažinimą bei kūrybinę (tiesa, kaip pavyko išsiaiškinti, iš pašnekovės konteksto iškrapštyti, šią pažabojo, kaip tikisi laikinas štilis) laisvę tema, pritaria merginos juokui komandinio kikenimo metodu,-Apsieikim be poteksčių, ką?-pro šypseną išveblena, trumpam kilstelėdamas galvą nuo draugės peties, kad galėtų smiliumi patapšnoti per panižusią skruosto dalį. Sulaukęs mažne aiškiaregiško klausimo, labai greitai išpoškina žodinį, menkute geluonimi padabintą atkirtį, nesilaikydamas principo, esą atsakyti klausimu į klausimą neetiškai netaktiška:
- O tu neturėtum giedot į mikrofoną įrašų studijoj?-kietai sučiaupia lūpas, itin nesėkmingai kovodamas su prajukimu, todėl kurį metą smagiai prunkščia,-Tame ir esmė, kad šiuo metu turėtumėm būti kažkur kitur, tik ne šičia,-prakalba vėl, tačiau tykiai, rišliai, aiškiai, susidorojęs su juoko priepuoliuku bei vikrią liežuvio veiklą žabojančiu tingulitu,- Štai dėl ko mūsų sueiga man šitaip patinka,-užbaigia, nutvieksdamas veidą plačia, pasitenkinimo kupina šypsenėle. Lyg ir konstatavo porą svarių faktų, todėl jautėsi krūtas. Kadangi mergina nepasibodijo paminėti ne tik Tonio pečius slegiančių pareigų, bet ir tariamo nuovargio požymių, vyras atsijoja makaulę nuo Nel peties, pažvelgdamas į josios veidą labai, labai rimtu žvilgsiu, galvoje nebyliai iškeldamas sau „What the fuck she‘s talking about?“ klausimą.
- Pavargęs?-perklausia šmėkščiojant akivaizdžios nuostabos gaidelėms,-Jei turi omeny paburkusius paakius ir sukritusį veidą, tai ne nuovargis, o senatvė,-nuotaikingai sukikenęs, palengva nuslopina šypsnį, pasistengęs draugės susirūpinimą priimti objektyviai,-Na, jeigu tau taip neramu dėl mano...-kilstelėjęs rankeles, parodo visuomenėje itin paplitusį kabučių gestą. Kokia dar kalba gali būti apie nuovargį? Juk tai Stark`as. Tonis Stark`as,-...išsekimo, velniop viską. Durk pirštu į politinį žemėlapį ir mes nukaksim į bet kurį pasaulio kampelį,-tikrai ne be reikalo pavartojęs daugiskaitinį įvardį, ištempia linijinę, beprotiškai gudrią šypsenėlę, it patikintų Nelly, idant šiai nepasigirdę. Kelių savaičių trukmės atostogos su panele Furtado? Trumpalaikis aplinkos pakeitimas? Why not! Vyras jau buvo ganėtinai atkutęs, tačiau horizonte pasirodęs smulkutis geltonodis, pražvalėjimo rezultatą padvigubina. Žinojo rytietiškos virtuvės stilių, žinojo ir tai, kad ant padėklo bičelis neša ne indus, su garuojančiais patiekalais, o į ritinėlius susuktus, karštus bei drėgnus rankšluosčius, dezinfekuojančius ant rankų besikolonizuojantį mikrobyną. Kita vertus, tai buvo ženklas, jog ėdesį tas pats, iš pažiūros, trylikametis vaikinukas (anokia čia naujiena, jog trauktaakiai pasižymi unikaliu sugebėjimu išsaugoti paauglišką matomosios pusės gymį net ir tuomet, kai prabėga eilė metų nuo oficialaus leidimo vartoti alkoholinius gėrimus bei pirkti tabako gaminius nepažeidinėjant įstatymų) turėtų pristatyti jau visai ne už ilgo, tad skrandžio aimanas greitu metu pakeis suintensyvėjęs virškinamojo trakto darbas. Thank`s God.

Kadangi šiame restoranėlyje niekas per daug vis dar nesiskubino nešti alkaniems žmonėms maisto (kita vertus, taip buvo visose maitinimo įstaigose išskyrus tas, kuriose sąskaitą pateikdavo daug didesnę nei suvalgyto maisto vertė) iš neturėjimo ką veikti ir įgimto nekantrumo moteris, klausydama draugo, pirštu ant stalo raižė kažkokius ornamentus, kurie vaizduoteje realizavosi į kažką abstraktaus, bet gražaus. Vyrui išreiškus taip pat labai teigiamą ir šiltą požiūri į judviejų susitikimus nepašalina tos palaimingos šypsenos, kuri vyravo veide didžiąją susitikimo dalį. Šiam prabilus šiek tiek kandžiau, pasižiūri skersom į jį su ta pačia šypsena ir pavaidina itin susimąsčiusią personą kuri į klausimą apie savo kiekvienos dienos darbą mąsto kokį tais labai įstabų atsakymą.
- Žinai, būtent tai ir turėčiau daryti.... –nežymiai linkčioja spragtelėjus pirštais lyg tuo gestu norėtų pasakyti: „Halelliujah, man!” Pati įsivaizdavus savo totaliai dumb veido išraišką vos ne kartu su Toniu kovoja su savo prunkštimu. Ir šiaip ne taip lūpų kampučiai nusvyra žemyn, kaip ir priklauso mąsliai veido išraiškai. Klausydama jo tolesnių žodžių nebekovoja su savo „rimtumu“ ir išsišiepia jam tokia pat palaiminga šypsena. Pokalbio nuotaikai staiga pasikeitus daug greitesne linkme, stebint draugą ir jo gynybą (juk pats TONIS STARK‘AS neleistų sau pripažint, kad yra (net jei labai labai būtų) pavargęs) topteli mintis gražiu gestu paglostyt jo savimeilę, kad atitaisytų padarytą „žalą“
- Mielasis mano, - meiliai jam besišypsodama uždeda ranką jam ant peties lyg tuoj rėš kokią nors labai ypatinga padrąsinimo ar palaikymo kalbą – tu ne Dievas. – drėbus realistišką faktą surimtėja ir spusteli draugo petį, - Bet tu tiesiog idealus ir senatvė dar negreit, oi kaip negreit tave paveiks – valiūkiškai sukikenus pasiremia į jį, lyg norėdama išreikšti meilumą greta sėdinčiam. Šiam kaip tik išreiškus pasidavimą mažytei Furtado provokacijai, įkiša ranką į gerta gulėjusią rankinę ir apgrabalioja jos vidų, daug maž žinodama kur tame sąvartyne kas yra ištraukia savo nepamainomąjį blackberry bold ir keliais mygtukų paspaudimais nueina tiesiai į pasaulio žemėlapį. Kadangi vadovaujasi vienintele taisykle „ ką pradėjai spontaniškai, pabaik spontaniškai“ užsimerkus pamakaluoja pirštu virš ekrano ir baksteli į jį. Pramerkus vieną akį pastebi, kad durė tiesiai į Šiaurės Ameriką. Priartinus žemyną ekrane, pakartoja savo veiksmą ir pataiko tiesiai į JAV (kas dėl valstybės dydžio žemyne ir buvo labiausiai tikėtina), priartinus valstybę tiek, kad joje matytusį valstijos, trečią kart pakartoja savo veiksmą, gavusi pagaliau konkretų žemės kampelį su laime spinduliuojančia šypsena ir akimis pažiūri į Tonį.
- Havajai, Honolulu tinka? – kad nereiktų bereikalingai sukti galvos dėl išvykimo laiko ir panašių šūdniekių, pasinaudojus išmaniąją technologija savo rankoje, greit internete susiranda ir lėktuvų reisų tvarkaraštį. Permetus informaciją akimis iškart pateikia planelį kuris šmėkšteli mintyse aišku, nesivarginant apgalvoti tokių dalykų kaip visos detalės.
- Jei pavalgom ir nuvažiuojam namo susikraut daiktų, tada laisvai spėtumėm į vėlyvą reisą, o jei pavalgom ir nesitempiam su savim pusės namų, tada vakare jau drybsosim ant balto smėlio – kadangi abu variantai, bent jau Nellei buvo priimtini (nes ji buvo vienas iš tų retų moteriškos lyties atstovių kurios gali ir nesitempti su savimi pusės spintos turinio, o pririekus koki daiktelio nusipirkti jį vietoje), beliko sulaukti tik draugo atsakymo. Ir štai pats ponas Dievas (tiksliau nupiepęs restorano darbuotojas) palengvina padėtį dar labiau atgabendamas maistą. Kai pagaliau garuojantys patiekalai buvo ant stalo, o nereikalingas asmuo nuolankiai pasišalino iki kol reikės apmokėti sąskaitą, moteris dar labiau patenkinta susikolsčiusia padėtim, paslepia savo mažąjį draugą rankinėję, pasiruošus kibti į maistą.
- Skanaus – maloniai šyptelėjus apsidairo apie stalą, lyg nežinodama nuo ko pradėt. Galiausiai susivokus, kad pradedama nuo įrankių paėmimo į rankas, ji pakilo nuo draugo peties ir iš popierinės pakuotės išvynioja dvi lazdeles. Visai pamiršusi, kad rytų kultūroje šis įrankis yra propaguojamas daug labiau nei vakariečiam įprasti, kiek sutrinka.
- Nekenčiu šitų daikčiukų... – paėmus į ranką lazdeles sučiaukši jomis. Kadangi su tokiais įnagiais valgė laaaaaabai seniai, praktikavimuisi atsargiai sugriebia vieną iš savo užsakytų antienos juostelių, bet kilstelėjus mėsos gabalėlį šis tuoj pats dailiai išlysta.
- Na, ką valgysim amerikietiškai – šyptelėjus tuoj pat interpretuoja įrankį savo stiliumi ir panaudojus medinį pagaliuką kaip smeigtuką pasmeigia prieš tai bandytą sugraibyt gabaliuką ir sėkmingai nuneša jį burnon. Patenkinta savo darbu kramto išsišiepus maistą lyg valgytų kokį nors įmantrų juokingai mažos porcijos patiekalą už dyką.

Kadangi jau buvo įgijęs ganėtinai tvirtai ant minkšto, dviviečio (nors iš bėdos, į viduriuką įsispraustų ir trečia subinytė) pufiko pūpsančią kūno poziciją, nebeprireikia nei veizolėmis skersuoti, nei kažkaip ypatingai „lankstytis“, kad galėtų tamsiomis akutėmis glostinėti Nelly veidą, žaviai šypsenėlei šmėkščiojant savajame. Merginai išlemenus sakinį, kurio gale nutįso tęstinė priegaidės, neva suteikianti peno apmąstymams, Tonis kilsteli viršun vieną iš antakių į pašnekovę pašnairuodamas taip, it ši būtų išdavusi Amerikos vyriausybę. Smarkiai prisimerkęs, pastato ant stalo paviršiaus alkūnę, Šiaurės kryptimi stūksančiu delnu pasiremdamas smakrą. Skrupulingai nuskenavęs Furtado veidą, praskečia lūpas kalbai.
- Bet ar darai? Ar tikrai darai? Ar tikrai tai darai? Ar mėgaujies?-sutartėjęs eilę ganėtinai absurdiškų klausimų, vos pastebimai kilsteli lūpų kampučius, pasistengęs nesugriauti fizionomijos, skelbusios tariamą vyro interesuotumą Nelly apgalvoto atsakymo tikimybei. Stebėdamas, kaip mainosi draugės mimikos, kelių akimirkų bėgyje iš lėto atsitraukia, atremdamas nugarą į pienės pūko minkštumo atramą skirtą minėtajai, šiuolaikinėje visuomenėje bemaž labiausiai kenčiančiai kūno daliai. Kad jau kompanionė padavė tokį nebylų, mąslumu persmelkto nusiteikimo dvelksmą tikėjosi šios greitai, jau va va tuoj prabilsiant. Ausis suvilgęs malonybinis kreipinys, priverčia vyro antakiams nevalingai šoktelėti viršun, to pasėkoje sudarant klausiamą, paklusnią, it būtų sugaudęs paruošto Nellės paprotinimo bangas, miną. Pasigirdus smigiam „tu ne Dievas“, Stark`as puikiai atkartoja graudinantį, už dūšios tverte tveriantį „Puss In Boots” - ryžo katinėlio, pasirodžiusio antrojoje „Šreko” dalyje žvilgsnį. Iš esmės, tą paiką „nuoskaudą“ dėl atseit senatvės gniaužtuose suspausto savo fiziologinio būvio numetė grynai „iš lempos“, demonstruodamas būdo bruožą vertinti save ne tik perdėtai, tiesiog nepadoriai teigiamai, bet ir savikritiška humoro forma. Nesunkiai pajutęs tai, jog yra šiek tiek čiupinėjamas, bemaž refleksiškai užmeta delniukus draugei ant kelių, perimdamas josios manierą pirštais braižyti abstrakčias figūras. Nel prieš kurį metą glostinėjo stalviršį, o Tonis – merginos kojas, nevengdamas prie draugės mažumėlę „papriekabiauti“, juolab vyras žinąs, jog ši taip ar taip neprieštaraujanti. Situacijos, kuriozišku „atverkim ponuliui Stark`ui akis“ pavadinimu pobūdį nesunkiai perkandęs bei į jį įsijautęs, išleidžia gūsį svajingų atodūsių, kuomet lieka šitaip puikiai nuramintas. Ir NETGI sulaukęs kelių komplimentų, kurie subtiliai pakutena Anthony psichinių nuotaikų bei nusiteikimų biosferoje tūnantį savimeilės demoniuką. Išsišiepęs nuo ausies ligi ausies, vikriai šokteli priekin pabučiuodamas merginą į skruostą it norėtų atsidėkoti už tai, kad Nelly tariamai nurideno akmenį nuo vyro dūšios arba šiaip jį (nelytiškai) sujaudino. Iškart po to, kai numetęs spontanišką ir tikrai visiškai neapgalvotą (apgalvoti jo net neketino, nes pamitryjus, kiek profesinių įsipareigojimų yra savo šaltais, šiurkščiais pirštais apglėbę Stark`o kaklą, sukeltų paprasčiausią dusulį) pasiūlymą dumti į bet kurį pasaulio kampainį pailsėti, pasikultūrinti, pasirpti vienas kito draugijoje sulaukė fizinio sujudimo iš merginos pusės, smalsiai seka kiekvieną josios judesį, netrukusį pavirsti ištisa krebždesių simfonija, atliekamą Furtado knisimo veiksmo bei keliojamo rankinuko asortimento, nes iš esmės nesuprato what the fuck is goin‘ on. Kuomet merginos rankoje atsiduria žavutis, aptakus „Blackberry“ išmanusis telefonas, nuveda akis šonan, žvilgsniu prakeikdamas vieną iš pro šalį prasklendusių padavėjų. Visų pirmiausia įsivaizdavo, idant draugė maigys žinutę, tad įdėmų spitrinimą į Toniui iš tolo nepriklausančios komunikacinės priemonės ekraną būtų galima asmeninės erdvės pažeidimu pavadinti. Neilgtrukus išsiaiškinęs, kad Furtado nykščiu raidelių smulkutėje klaviatūroje nerankioja, susidomėjęs prikiša makaulę artyn, regos diapazoną sutelkdamas ties žemėlapių programėle, prieš akimojį šmėstelėjusia ekrane, kurį puošė kažkokia fyfiška nesąmonė.
- Havajai... Hmm...-mąsliai murmteli iškart po to, kai ala burtų keliu lieka išrinkta dislokacijos vieta, galimai skirta judviejų išvykai. Vaizduodamas vajė kokį susimąsčiusį, glamonėja barzdelę įsiveizėdamas į tolį. Keletą sekundžių ištvėręs net nesumirksint, gražina keistai sutviskusias akutes į Nellės veido lygį, drauge su lūpose išsiraičiusia, nepakenčiamai sukta, apsispakaininusio dėdės šypsenėle. Akivaizdžiai bus jau kažko prisigalvojęs,-Nemanau, kad ši valstija iškrito atsitiktinai. Pripažink...-nutęsia, lengvai užmesdamas delną ant merginos peties,-Trokšti pamatyti mane be marškinėlių, juk taip?-triukšmingai sukrizena, pirštų galiukais rūpestingai perbėgdamas per savo prabangaus kostiumo medžiagą, ant kurios stūksojo keletas tų prakeiktų laimės sausainukų trupinėlių.
- Visi tie dalykėliai susiję su skubėjimu... Jie ne man,-taria leisdamas merginai suprasti, jog paskubinti šiai Tonio nepavyks ar sumojęs bičiulei priminti vieną iš savotiškiausių Stark`o būdo savybių,-Be to, koks tikslas naudotis tarptautinių oro linijų paslaugomis, jei turiu nuosavą lėktuvą?-užklausia pabrėžtinai, mažne retoriškai. Būtų buvę naivu tikėtis, jog vyras trinsis su „prasčiokais“ keleiviniame lėktuve, net jeigu tai ir būtų pagerintos pirmosios klasės sektorius. Suteikęs laiko draugei apmąstyti, apvirškinti tai ką vyras ne per seniausiai užpasakė bei išlaukęs momento, kol vyro sąmoningai ignoruotas padavėjas, mandagiai tiesiantis į jį metalinėmis žnyplėmis suspaustą medvilninį ritinėlį galiausiai padės pašluostę ant stalo (nėra tokio dalyko žemėj, kurį ponas Stark`as noriai paimtų į rankas iš svetimo ataugėlių), šiek tiek apsivalo. Kadangi už akimojo atkeliavo ir Tonio nerimastingai, karštligiškai bei nekantriai laukti skrandžio džiaugsmeliai, galų gale patiektą mitalą pasitinka su didžiausiu emociniu krykštavimu. Vos spėdamas ryti seiles, nučiumpa medines „šakeles“, išpakuoja jas iš čaižaus, rytietiškais motyvais išmarginto papieruko, perlaužia pusiau (kadangi šios pradžioje būna kaip du sulipę koldūnai) bei padeda šonan, prisiminęs, kad pagal viską šiaip jau reiktų pradėti nuo sriubos, o ne karšto patiekalo. Prisitraukęs itin malonų vištienos kvapą skleidžiantį dubenėlį artyn, labai demonstratyviai pamakaluoja samtį primenančiu šaukštu it pasipuikuodamas, kad bent jau kol kas su lazdelėmis vyrui vargti, priešingai nei Nelly būties momentu, nereiks. Buvo toooks alkanas, jogei nesugebėjęs (o galbūt paprasčiausiai baiminosi prasižioti rizikuodamas aptaškyti gerokai suskystėjusiomis bei pagausėjusiomis seilėmis...Viską) net palinkėti draugei „skanaus“ atgalios, puola ėdaut. Pajutęs, kaip stemple nukeliauja velnioniškai gardus sultinys, sumerkia akis, išleisdamas pasimėgavimą menantį gomurinį garsą. Su`disturb`inatas Nelly žodžių, nukreipia į ją žvilgsnį, merginai kaip tik liejant nesimpatiją medinėms lazdelėms, nes azijiečiai mat yra per daug sudėtingi, kad naudotųsi tradiciniais stalo įrankiais. Draugės kalbos, o ir veiksmų prajuokintas, smagiai sukikena, laisvosios rankos pirštais patrindamas barzdelę (labai jau mėgsta tą daryti).
- Žinai ką bendro turi su Kamasutra?-uždavęs ištiesų netikėtą, keistoką klausimą, akimoju į jį pats ir atsako. Na, bet to ir buvo galima tikėtis,-Tau kaip ir minėtajam sekso pozų žinynui nėra padėties be išeities,-nusijuokęs, pakabina samtelį sriubos, kurį be galo atsargiai pritraukia Nelly linkme, siūlydamas jai paragauti.

Stebėdama gražiausias, didžiausias ir neabejotinai gailiausias tamsias akis pasaulyje, bemat pajaučia kaip suspurda širdutė kažkokiam maloniam jausmui užliūliuojant moters vidų. Šį gerą jausmą sustiprina ir „priekabiavimas“ iš Tonio pusės, kuriam Nel ne tik niekada neprieštaraudavo, bet netgi juo mėgaudavosi (iš jos pusės retas atvejis) galbūt dėl puikių judviejų santykių, o šie per ilgus pažinties metus buvo išpuoselėti labiau nei baltųjų rūmų žalia pievelė. Kadangi Stark‘o meilė sau nebuvo pikto pobūdžio ( ir kaip dažnas narcizas, minėtas vyras nesivadovauja posakiu: „I‘m the best screw you all“) ir jis netgi buvo toks mielas (bent jau Nellei), gavus mielą apdovanojimą už jo dūšios nuraminimą lieka sėdėti daugiau nei patenkinta. O po jau ankščiau minėtų veiksmų telefonu į vyro repliką atsako nepadoriai gudria šypsenėle:
- Meile, jei trokščiau tave pamatyti be marškinėlių, pasiūlyčiau keliauti į dušą – toliau svilindama draugą tokiu pat žvilgsniuku padaro reikšmingą pauzę, lyg jos metu Tonis turėtų „iššifruoti“ užslėptą nelabai padoraus turinio mintį, kuri šiuo metu tikrai sukos moters vaizduotėje ir teikė nemažą malonumo jausmą. Vis dar pasilikusį velniško gerumo jausmą vos vos apkartina kita vyro ištarta frazė, prisiminus, kad vis dėl to jis yra per daug orus, kad kur nors skubėtų (šia savybe visada galima paaiškinti draugo vėlavimą) nei kiek nenusimena, nes vien jo pajudinimas iš šios valstijos būtų jau didelis pasiekimas, kuris nusimato jog įsirašys į Furtado laimėjimų sąrašą. Bičiuliui užsiminus apie savo pasiekimus turto srityje, nežymiai suraukia veidelį. Priešingai nei 99% gryniausios aukštuomenės grietinėlės į kurią drąsiai galima įrašyti ir poną Stark‘ą, Nellės visos tos privilegijos per daug neviliojo. Kam naudotis bene jos buto dydžio daiktu su n skaičiumi patogumų jei jis vis tiek atlieka tą pačią funkciją: skraidina iš taško A į tašką B, skirtumas tik tas, kad yra proga susireikšminti ir pažeminti masę žmonių kurie susėdę paprastuose lėktuvėliuose.
- Juk žinai kaip nemėgstu tų.... – vis dar taip pat karčiai susiraukusi ji ėmė gestikuliuoti rankomis lyg norėdama parodyti kažką baisiai didelio (tiesa pasakius ji rodė ne patį lėktuvą, o jau minėto sluoksnio minėtas privilegijas) – dalykų... – radus tik tokį žodelį viskam apibūdinti sunkiai atsidusta duodama draugui, bent jau taip suprast apie ką yra šnekama, nors jam tai nuspėti neturėtų būti sunku.
- Bet žinau, kad tavęs neįtempčiau net į prabangiausią klasę, kad ir ką pažadėčiau, todėl šiuo klausimu nesiginčysiu – nutrynus nuo savo veido tą susiraukusią miną kukliu šypsniu pažvelgia į Tonį kurio veidas jau švytėjo nuo ant stalo padėtų gardėsių. Tyliai sukikenus (ir kaip minėjau ankščiau pasikankinus su pagaliūkščiais) supranta, kad priėjus metui, kada valgys tuos patiekalus medinukų (blogiausiu atveju rankų) pagalba susidoros su ta misija. Tad besitraukdama saviškės sriubos dubenėlį artyn klausosi Tonio šnekėjimo. Vos pasigirdus pirmajam sakiniui iš nuostabos staigiai įtraukia orą kuriuo vos ir nepaspringsta. Sukilus itin smagiam kikenimui tesugeba pakelt į pašnekovą akis ir laukt jo atsakymo. Sulaukus ko norėjo nesusilaikius nusijuokia balsu.
- Tai pats....Originaliausias komplimentas kurį esu girdėjus – jau kiek apsiraminus stebi draugo itin atsargią operaciją. Įvertindama jo pastangas pasislenka artyn ir taip pat atsargiai kaip jis nešė samtį oru, sriūbteli karštos sriubos ištuštindama įrankį. Lūpų ir liežuvio pagalba sudarius mielą ir dažną čepsėjimo garsą (kaip dažnas žmogelis daro ko nors paragavęs, kad parodytų kitam žmogui, ale kaip vertina skonį) įvertina jai duotą valgį palaimingu šypsniu.
Norėdama atsilyginti tuo pačiu į rankas paima jai skirtą bliūdelį sriubos ir maža samtelį jai kabinti. Panaudojus įrankį pakabina saviškės vištienos sriubos su joje kartu plaukiančiais grybais ir kilsteli samtelį kiek aukštyn.
- Ragausi? - meiliu šypsniu papuošus veidą, akutėmis spigina į Tonį laukdama šio veiksmų.

Smalsiai tyrinėdamas draugės veidą, kuris neabejotinai buvo dailiausiu „objektu“ bala žino kelių šimtų metrų spinduliu, su ištįsusia šypsenėle pasitinka josios sakinį, kuriame dviprasmybė buvusi akivaizdesne, nei Tom`o Hanks`o įkūnyto Forest`o Gamp`o silpnaprotiškumas. Sumanęs kurį metą protingai patylėti, vaizduoja oi oi kokį susimąsčiusį, stengdamasis pašnekovei neparodyti kokį galoną pačių garbanočiausių minčių prilindo į jo genialią galvą. Išleidęs eilutę triukšmingų atodūsių, vyras pasuka smakrą į merginą, gudriai vyptelėdamas.
- Manau, kviesdama mane į dušą norėtum pamatyti šį tą įdomesnio nei...-kilstelėjęs ranką, paplevena ja savo krūtinės, užklotos žilagalvio senolio makaulės baltumo medvilniniais marškiniais, pilkšvai melsvu „Armani“ švarku bei dryžuotu kaklaraiščiu lygyje, gestų pagalba išgaudamas trūkstamą daiktavardį. Neišpasakytam guvumui Tonio veido taip ir neapleidus, drastiškai prisimerkia, akutėmis bandydamas išspiginti „you know you wanna“ baigtą mintį reiškiantį žodžių junginį. Kadangi vyras susispausti ant vienos, ganėtinai ankštos sofutės nutarė tikrai ne be reikalo, buvo galima numanyti, jog norėjo atrasti save kuo arčiau Nellės. Tonis nebuvo linkęs tauriausių jausmų puoselėti vienai dailiosios lyties atstovei; niekšiška, bet pagrinde naudodavosi jomis kaip vienkartiniais įrankiais siekiant patenkinti lytinę aistrą, tačiau Furtado buvo viena iš labai nedaugelio žmonių, kuriais vyras tikrai galėjo pasitikėti (o tokiems individams suskaičiuoti, vienos rankos pirštų rodėsi esant per daug). Todėl analogiškai merginą ne tik labai gerbė, bet ir jautė stiprų palankumo bei prisirišimo jausmą. Nellė šilta, draugiška, velniškai linksma, o tokių būdo savybių Stark`as, galbūt ir nenorėdamas to pripažinti, tačiau pasigesdavo. Anokia čia naujiena, jog jojo aplinkoje besitrinantys žmonės – šalti, piktybiškai arogantiški šmikiai, pripažįstantys tik asmeninės naudos faktorių. Žinoma, vyrui į tokį dygliuotą psichinių savybių ryšulėlį buvę nusispjaut, tačiau galbūt jei kokis bjaurybė įremtų šautuvo gaiduką jam į kaktą, vyras pripažintų, idant tai jį erzina.
Tikriausiai neklaidinga būtų pasakyti, jog Nelly pažįsta Tonį ne prasčiau, nei Tonis Nellę (per daugybę metų gi net ir atbukęs menininkas, nori nenori, bet išmoksta į galvą be paliovos kišamus esminius fizikos mokslo šakos pagrindus), tad vyriškiui buvo žinomas merginos skeptiškas požiūris į prabangos padargus. Dėl kita ko, neketino šioje vietoje draugei nusileisti, jei iš viso esama atvejų (nebent jie visiškai kraštutiniški esti), kuomet nuvertęs savo principų Tadžmahalą nuomonę priešingą jojo priima su geranoriška tolerancija. Stark`as visą gyvenimą savo banko sąskaitoje nematė skaičiaus, kuriame norint suskaičiuoti nuliukus netektų kelioms akimirkom gerai įtempti smegenų, visuomet savo padėtį ir josios teikiamus privalumus išnaudodavo visu šimtu procentų, tad mergina, nutarusi leistis su Anthony trumpučių atostogų turėjo numanyti, jog jiedu tikrai nebandys sutilpti į kuklią išlaidų normą, gurkšnos nukainotą viskį, vartysis ant nesterilių „matrasų“ trijų žvaigždučių viešbutyje ir vietoje juodųjų laukinio eršketo ikrų rinksis džiūvėsėlius su razinomis. Kita vertus, buvo nesunku į merginos akis pažvelgus suprasti, jog jųjų savininkė nebus linkusi kelti debatų, tema „prašau, o prašau, susisukim kukliai“, todėl vyro lūpose išryškėja pergalinga šypsenėlė. Kadangi savo originalumu, charizma bei neeiliniu iškalbingumu neabejojo, Furtado su trenksmu pratrūkusią reakciją priima natūraliai, lyg... iš po naktinio miego ryte sužvitrėjusį, tik pas bičelius (arba lyties keitimo operacijai pinigų skregantiems transvestitams) atrandamą organą. Draugė turėjo nuostabų juoką, dar labiau įstabesnę šypseną, tad gėrėtis pastaruoju duetu buvo maloniau, nei sėdėti geroje Metropolitano operoje.
- Prašom,-su perdėm blatnu vypsniu prataria, it dalydamas labai jau nestandartinius komplimentus daro didžiausią paslaugą visuomenei. Pavaišinęs Nellę kąsneliu, daugmaž pilnai susikoncentruoja į gyvybiškai svarbią sotinimosi eigą, stengdamasis skystą valgį sudoroti kuo greičiau tam, kad pereitų prie kiek rimtesnių, sunkiau virškinamų rytietiškos virtuvės elementų. Viena akimi stebėdamas bičiulės degustaciją, iš pažiūros nuteikiančia patiekalo įvertinimu, be atvangos kabliuoja apvaliame, keramikiniame bliūdelyje auštančią sriubą, tuo pačiu stengdamasis ir neapsiteršti. Susirinkime vis vieną turės anksčiau ar vėliau apsireikšti, o pagražinus drabužius riebiais plėmais... Na, tai nepridėtų Toniu simpatijų valdybos akivaizdoje. Nel nutarus nepagailėti samtelio sriubos ir vyrui, šis atsilošia, nutoldamas nuo valgiais gausiai užgriozdinto stalo bei atsisukęs į merginą, pražiodęs burną, keista, bet be jokių išsipisinėjimų, pasimandrinimų – laiko tampymo, nusrebia turinį, akimoju jį nugurgdamas. Servetėle perbraukęs per lūpas, nutaiso tokią pat miną, kaip ir Simpsonų šeimos galva, ką tik sudorojęs šviežutę spurgą.
- Nesu ragavęs skanesnės buzos,-mažumėlę ironiškai leptelėja, tiesiog negalėdamas abejingai reaguoti į faktą, jog judviejų „srėbalai“ pasižymi mažne identišku skoniu. Net tie patys nuodėgulio spalvos, paviršiuje plūduriuojantys grybai, kramsnojosi tarytum sporinio augalo skonio guminukai.
- Kurį metą įtemptai mąsčiau,-netikėtai pareiškia, nustumdamas į šalį dubenį, kuriame „putros“ tebuvo likę keletas nereikšmingų centimetrų. Buvo nesunku pastebėti, jog kurį metą Stark`as demonstravo mažumėlę pakitusią būseną, pasižyminčią tokia pat ypatybe, kaip ir momentai, kuomet atlikinėja kokius nors sudėtingus matematinius apskaičiavimus – susikaupimu,-Mano lėktuvas stovi „Stark Industries“ pastate, kur, mažiausiai pusę valandos vėluoju į prezentaciją, brūkšnelis, demonstraciją, taigi...-trumpam atsikvėpia, tačiau vėl garsiai mąstyti pradeda už akimojo. Prireikė akimirkos, kad galėtų balsu pripažinti ne tokį jau ir neatsakingą požiūrį į darbą,-Būtų per daug įžūlu, per daug įžūlu netgi MAN, neatlikti tos profesinės pareigos. Tad, mano manymu, yra dvi išeitys,-pasisukęs į pašnekovę kiek labiau šonu ir neįstengdamas nesiblaškyti, trumpam pasisavina vieną iš lazdelių, kurios padedamas „nukosėja“ jam nepriklausantį gabalėlį antienos,-Pirma – užbaigę pietus trumpam išsiskiriam, tu paskubomis susikrauni mantą ir atvyksti į mano darbovietę,-kadangi Tonio ėdmenys atlikinėjo keletą veiksmų vienu metu: ir čiaumojo, ir bandė išgauti postringavimus, tauškė neaiškiau, nei oraliniu seksu užsiiminėjanti lezbietė,-arba antra – keliauji su manimi, paspoksai, kaip užburiu visus savo kalba ir mes tada iš karto keliamės į lėktuvą,-džiaugsmingai nusišypso vainikuodamas pakankamai detalų veiksmų plano pateikimą. Iš tiesų nematė didelės bėdos išsiruošti kelionėn apsiėjus be turto, kurį keliauninkai susimeta į lagaminus. Tokias reikmes kaip drabužiai, higieninės priemonės ir bla bla bla, taip pat lengva įsigyti vietoje, kaip ir pravirkti vėpsant „Titaniką“. Nors ir suteikė merginai pilnavertišką pasirinkimo teisę, mintyse meldė šios pasirenkant antrąjį variantą. Gi galų gale tarp grupelės susiraukusių snukių įsimaišytų ir bent viena Tonį džiuginanti persona.

Po trumputės tylos vėl išgirdusį Tonio sakinį be aiškios žodinės pabaigos tuoj pat užpildo šį trūkumą didingais vaizduotės vaisiais kurių išpildymą pamatytum tik aukštos kokybės ne pigiam ir itin subtiliam erotiniam filme. Taip svajodama akimis seka draugo judesius pamiršus, ne tik apie valgymą, bet ir apie tai, kad veide įsižiebė nevalingas šypsnis kuris spinduliavo apie dabar patiriamą dvasinį malonumą, bet anyway sugrįžus iš svajonių pasaulio, nežymiai krūpteli ir išleidus tylų kikenimą (kuris šiuo atveju garsais perteikė ką tik apturėtus vaizduotės vaisius) atsiremia į Tonio pašonę iki kol tenka pasikelti nuo tos malonios vietos, nes prasideda vienas kitos maitinimo procesas. Išgirdus ryškų ironijos pliūpsnį iš Starkui priklausančių lūpų pasižiūri į jį žvilgsniu kuriame derėjo laukan besiveržianti žaisminga šypsenėlė ir kiek suraukti antakiai, mat po žodžio buza patiekalas neteko 50procentų savo žavesio ir Nel ėmė bliūdely jį tiesiog stumdyti it kokią pliurzą primenančią košę. Baigus žaisti su maistu toliau atkakliai imasi jo mažinimo iš indo, besiklausydama draugo. Kadangi puikiai mokėjo suderinti valgymą ir įdėmų klausimąsi, tą parodant ir veido išraiška netrukus „pasiveja“ vyrą ir padeda tuščią dubenėlį ant stalo. Virškindama Tonio frazes permaino savo veido išraišką į tokią kurią apibūdina tik vienas garsas: AWWWWW. Baigus jam šnekėti vis dar paspokso į jį tuo meiliu žvilgsniuku kai ir pati prabyla.
- Aš tave myyyyliu – išsišiepus it teletabių saulė itin meiliai apkabina vyriškį, vien po supratimo, kad jis vėluoja į tikrai svarbų susitikimą vien dėl to, kad galėtų su Nelle pasisėdėt sutrauktaakių kabake (tik artimiems draugams žinoma, kad toks mažytis savimeilės paglostymas gali iššaukti tokį nemažą meilės pliūpsnį. O juk iš šio jausmo moteris buvo pagaminta). Apimta tokių teigiamų emocijų net nemąsto variantus kuriuos išdėstė bičiulis:
- Tai aišku, keliausiu su tavim iškart po restorano.... – juk ar taip ar taip N visus reikalingiausius daiktus tamposi visada su savimi, standartinio dydžio rankinėje į kurią dailiosios lyties atstovės geba sukišti daugiau daiktų nei gali tilpti ant stalo juos visus išpylus. – Man visada buvo smalsu pamatyti kokioj aplinkoj tu dirbi – pagaliau paleidus draugą įsitaiso patogiau, t.y nukelia vieną koją nuo apačioj buvusios, nes ši jau baigė užtirpt ir užsikelia abi galūnes ant sofutės, pritraukdama kelius prie krūtinės. Iš tiesų nereikėjo nė dirstelti į Tonį, kad pamatytum jog jo veido išraiška ką tik išsakyta mintimi nesižavi, nes pačiam darbo vieta, kad ir kokia prabangi, nebuvo maloniausia vieta žemėj. Bet kadangi Nel neturėjo galimybės (ir reikalo) lįsti į vieno solidžiausių NY pastato vidų smalsumas viduje jau kirbėjo it mažytis šuniukas bandantis pašokti iki virš jo iškeltą kamuoliuką.
- Tik... Vienas klausimėlis.... – ištiesusi rankas šiaip ne taip pasiekia saviškę lėkštę su antiena kurios jau spėjo paragauti Tonis. Pasidėjus indą ant glaudžiai suspaustų kelių, nesunkiai ir susišaudo tuos įnagius skirtus doroti šiam patiekalui.
- Tu manai.... – vėl pasitelkusi išradingumą kovoja su savo įgūdžių valgymo lazdelėmis srityje trūkumu, todėl tarp žodžių daro mažytes pauzes – Tu tikrai manai, kad mano apranga tinkama tavo darbovietei? - susižvejojus iš lėkštės sau maisto įsimeta kąsnį burnon ir patenkinta kramto ignoruodama faktą, kad šiaip dėl viso skonio išgavimo reiktų tą nelaimingą gabalėlį pamerkti į lėkštės viduryje pūpsantį indelį su ryškios spalvos padažu. Besimėgaudama savo pasiekimu iš tiesų susimąstė kaip turėtų atrodyti grynu oficialumu dvelkiančioje salėje kai tarp Tonio ir Nellės aprangos buvo toks pat kontrastas kaip tarp Byberio ir Queen muzikos. Kadangi moteris lakia vaizduote nesiskundė jau įsivaizdavo rimtų žmonių kreivus žvilgsnius pamačius moteriškę, įsivarsčiusią į prezentaciją su timpomis vietomis papuoštomis oda, tokiu pat aptemptu maikonu ir ant viršaus akį rėžiančio baltumo marškiniais kurie surišti į mazgą tiesiai po krūtine, ant kurios pūpso nemažas kiekis gero juvelyro dirbinių, kurie dėrėjo prie tokių pat gerų ir didelių auskarų, Vienintelis oficialesnis dalykas buvo nebent moters šukuosena – itin tvarkingas kuodas, bet tai nelabai ištaisytų padėtį disciplinuotų dėdžių rate, ar ne?
- Oooo taip, būtų smagu. – pateikusi grasiai išvadą kurią padarė po ką tik mintyse turėtų vaizdų vėl susitelkė į valgymą, nes po šio patiekalo laukia desertas kurio (dėkokim gailestingiems rytiečiams) nereikės valgyti su medienos atplaišomis, nes tam atnešti tradiciniai normaliems žmonėms įprasti įrankiai.