Baras

Kol kas be galo kantriai, pasisukęs į išorinę baro pusę kenčia beribį norą užčiaupti merginas šioms dergiant vienai kitą. Kurį laiką vaizduoja, jog tokio žmogaus kaip Vitaly Orlov čia net nėra. Susiėmęs už galvos rankomis, alkūnes paremia į baro stalo paviršių ir pastebėjęs, jog padavėjas pristatė tekilą, susiverčia ne vieną, kaip jam priklauso, o visus tris stikliukus. Nurijęs tą šlykštynę, galop pasisuka vėl į merginas su nieko gera nežadančia išraiška veide, tačiau pasistengęs užgniaužti sukilusias emocijas, pakankamai mandagiai, nepaisant viduje kunkuliuojančio pykčio, paklausia:
- Gal vis dėlto baigsit koliotis kaip dvi mažos, nesubrendusios mergaitės, m?-žvilgčiodamas tai į Heleną, tai į Keirą, dirbtinai šypsosi, tačiau nešiepia dantų. Nei vienai nespėjus prabilti, išberia papildomą sakinį, tačiau išraiška tampa bejėgiška:
- Nemanot, jog absurdiška menkinti viena kitos apsirengimą? Juk Helovynas, dėl Dievo meilės,-delnu kiek smarkokai pokšteli sau per veidą ir šiuo lėtai, nuslysta į apačią, demonstratyviai išreikšdamas kaip stipriai jam nepatinka ir kaip smarkiai jį išsunkė susiklosčiusi situacija. Toliau tramdydamas nervus, pasitelkia kvėpavimo terapiją: giliai įkvėpęs, bemat iškvepia ir kartoja kelis kartus, kol prisiruošia tęsiniui, prabildamas be galo ramiu ir netgi diplomatišku tonu:
- Kalbant apie kostiumus dabar dėviu tokį pat, kaip ir vienas bičelis iš Senovės Graikijos kuris buvo sumautas gėjus! Tad jeigu neapsiraminsit, eisiu ir įsijausiu į savo dabartinę rolę visapusiškai, pažadu,-metęs be galo nevykusį grasinimą, akimirką susimąsto. Net tuo atveju, jei merginos toliau mėtytų akmenis į viena kitos daržą, nė už ką gyvenime netęstų duoto pažado. Eilinį kartą jausmingai atsidusęs, jautriai sužiūri į abi merginas. Toliau keičiasi ir jo balsas - iš pirminio, tampa švelnus, kone maldaujantis:
- Mergaitės, gyvenkim DRAUGIŠKAI. Prašau,-sučiaupęs lūpas, pažvelgia į Heleną, po to į Keirą, vildamasis, jog nutaisyta nuskriausto šuniuko mina paveiks jas abi.

Nepastebedama vaikino, jau ruoses atsikirst Helenai, bet siam prakalbus, nutilo. Vitalijui padarius trumpute pauze, ketino isiterpt, bet siam pratesus, atsisuka i bara ir jau pasiryzo isgert savo porcija, bet priesais pamacius tik tuscius stikliukus, surauke lupas. Suspragsejus pirstams, atejo barmenas ir vel pripylde taureles. Paemus savaja, ja uzsiverte ir dar labiau susirauke. Pagaliau gavus proga issikalbet, ja pasinaudoja:
- Atleisk, bet taip jau yra, as nespinduliuoju meile jai, o ji - man,- istare ir toliau klause, vartydama akis. Isgirdus Orlov grasinima, palinkcioja galva, lyg patikejo.
- Nesakyk, kad persimesi ant vyru,- nusijuoke ir atsistojus nuo baro kedes, priejo prie Vito. Ji apkabino per kakla ir pabuciavo i skruosta, sypteldama.
- Kad nesugalvotum persimest ant vyru, pazadu but gera ir draugiska,- tyliai susnabzdejo jam,- bet uz tai turi pazadet man, kad vakare apdovanosi...- paslaptingai nutese ir isdygus priesais partnerio veida, ji aistringai pabuciavo i lupas. Tada atsisuko i Hel, ismete kiek galima draugiskesne sypsena.

Klausantis Vito žodžiu, su vis dar neblėstančia šypsena veide, kiek pavarto akis. Susilaikiusi nuo minties jį pertraukti, toliau seka vyro veblenimus, kurie, deja, sukėlė Helenai tik juoką.
-Supranti, su tokiom kalėm sugyventi neįmanoma. - sekundei nukreipia žvilgsnį į Knightley, nes kaip ją mokė, pirštais rodyti yra nemandagu. - Tad, kad ir kokia nedraugiška atrodau, viskas ką noriu padaryti, tai tik parodyti tau tiesą. - vėl sugrąžinusi sarkastišką šypseną į savo veidą, kiek paveduoja ranka, lyg norėdama sumažinti patalpoje tvyrantį karštį.
Netrukus pasireiškus pačiai Keirai, suraukia antakius, bet neišsiduoda apie ją ką tik suėmusį pyktį. Stebėdama, kaip pastaroji užsikaria ant Vito, neskuba imtis veiksmų, bet prieš jos akis susilietus pašnekovų lūpoms, kantrybės neišlaiko. Įkvėpusi oro, sugriebia Knightley ranką, ir smarkiai ją truktelėjus, nutempia nuo Vito.
-Atleisk, pyragaiti, bet ši vieta rezervuota. - su vėl veide atsiradusia šypsena, bei pergalingu žvilgsniu akyse taria, tuo pat metu negailėdama jėgos patraukti moteriškę toliau.
Palydėdama merginą pašaipiu žvilgsniu, pirštai pamoja ore, lyg atsisveikindama, o jau netrukus atsiduria prie Orlovo, įsikibdama jam į parankę ir prisiglausdama, bet jis dar nenuleisdama akių nuo Keiros. Nors ir puikiai žinojo, kad varžovė neturi nei menkiausio šanso prieš Barker, kiek sugniaužia kumščius, ruošdamasi Knightley reakcijai.

Akylai sekdamas susiklosčiusią situaciją, kuri kuo toliau, tuo labiau spaudė jį į kampą, barbena pirštais į baro stalą, nervingai judindamas žandikaulį. Kai šnopavimas, sklindantis iš nosies pasidaro per garsus net jam, su džiugesniu priima prie jo grįžusią Keirą, kuriai pavyko trumpam numušti jam nervus. Nelabai vykusiai nusišypsojęs, viena ranka atsargiai apglėbia Knightley liemenį, dėl tam tikrų priežasčių vengdamas pažvelgti į Heleną. Bandydamas pramesti vykstantį dialogą pro ausis, įsiklauso į klubo fone skambančią muziką. Tačiau pastangos nueina perniek - suerzintas Barker šnekų bei veiksmų, vožia delnu per tą patį baro stalą, nes emocijų amplitudė buvo pasiekusi viršų. Kadangi merginos, norinčios glaustytis prie jo vėl pasikeitė, sukandęs dantis pakreipia į Heleną savo veidą ir rūstokai pažvelgęs merginai į akis, sušnibžda taip, kad girdėtų tik ji:
- Hel, aš žinau, jog taip elgiesi tik norėdama paerzinti Keirą, nes tau į mane nusišikt. Tad liaukis,-kadangi teko patirti siaubingą psichologinį spaudimą, palūžta, tačiau iš proto neišsikrausto. Padaro paprasčiau - atsistojęs, nusilenkia abejoms merginoms, lyg atsidėkodamas už fantastišką reginį. Laikydamas akis nudelbtas, stipriai susiraukia ir apsisukęs, nueina į kažkokią pusę, bet iš klubo nepasišalina. Tą akimirką reikėjo erdvės, kurioje galėtų pabūti vienas.

Atskirta nuo Vitaly, Keira smarkiau susiraukia ir piktai nuzvelgia Hel. Galvoje jau kurduma baisiausius planus kaip nuzudyt raudonplauke, visgi pagalvodama, kaip graziai atrodytu kraujo ir tu raudonu kaip pragaras plauku kontrastas. Vaikinui staiga pasisalinus, nutraukia minties vientisuma. Pasinaudojo kvepavimo terapija, kuri visai nepadejo ir sukaupus visa drasa, gresmingai prisiartino prie Barker ir pradejo skausmingai baksnot pirstu i jos krutine.
- Tu, raudonplauke narkomane, prisiekiu, jei cia nebutu tiek zmoniu, galetum geretis ir savo kraujo spalva, kuri neabejoju yra dar nenormalesnes spalvos,- saltai pasake ir aisku matydama ugio kontrasta tarp saves ir varzoves, ne kiek neabejojo savo jegom.
- Nuodieji man gyvenima jau ilgai. Jei galvoji, kad esu svelni kaip pukelis, klysti, nes del vietos po saule kovojau ilgai,- istari ir galiausiai netekus kantrybes, delnu smarkiai trenkia i baro pavirsiu. Vel giliai ikvepus, sekundei atgauna sveika samone.
- O zinai ka, nesuprantu, kokio velnio cia su tavim bendrauju, kai nera, kas verstu,- jau ramiu tonu istare ir pagaliau atsitraukus nuo merginos, sypteli.
- Jums leidus, tave palieku megautis vienatve,- iskose pro dantis ir pasisalino, pagriebdama alaus.

Į Vito žodžius atsakiusi tik kiek surauktu veidu, kuriame atsispindėjo nesusipratimas, o vėliau - prislopintas pyktis. Tik dabar deramai atitraukusi dėmesį į Keirą, sulaukia skausmingo baksnojimo. Kiek išpūtusi akutes, kad pastaroji drįsta taip elgtis, sugriebia jos ranką ties riešu ir smarkiai suspaudžia.
-Grasini man? - nužvelgusi moterį pašaipingu žvilgsniu, dar smarkiau suspaudžia pastarosios ranką. - Ar tu bent įsivaizduoji su kuo prasidedi? - truktelėjusi Knightley galūnę žemyn, paleidžia.
-Dar bent kartą taip leisi sau elgtis... - padariusi mįslingą pauzę, kiek pasilenkia arčiau oponentės. - Paskersiu tave kaip Elizabet Straid! - kiek tyliau nei įprastai, bet dar grėsmingiau sušnypščia.
Išklausiusi paskutinių Keiros žodžių tik šypteli, stebėdama kaip šioji putojasi. Jai galiausiai pasišalinus, pati Barker prisėda prie baro, bei išgėrus kelias taures romo dingsta lauk iš baro.

Prie baro atėjo Lissete ir Claudia. Claudia atsisėdo ant kėdės ir užsisakė sidro.
- K ogersi?

Atsisėdus ant kedės,keistai nužvelgė visus gėrimus.
-Hmh...Gal sidro,-užsisakė sidro ir parėmė galvą ranka,pažvelgė kažkur skersai visų.

Eilinis vakaras šio klubo darbuotojams. Porsha kaip visad atrodė kitaip nei kasdien namuose - susukti plaukai į tvirtą kuodelį, baltiniai ir juodas trumpas sijonas. Visą vakarą šokinėja nuo vieno nusigėrusio kvailio iki kito, kol radus porą laisvų minučių, nusprendžia užlyst už baro. Arbatpinigių čia negavo, bet buvo daug smagiau. Judėdama grojamos muzikos ritmų, pilsto tekila į stikliukus išdeliotus į eilę. Pabaigus šį užsakymą, prasega porą savo marškinių sagų, dėl mažos deguonies kondesacijos. Atsitraukus tolėliau, įsiremia į lentyną žvalgydamasi aplinkui, kol akys neužkliūna už personos, kuri lyg šiolei neturėjo gėrimos. Šoktelėjus, veide įžiebia šypsena ir vėl muzikos ritmu, nuplaukia link jo. Pasirėmus alkūnėmis į barą, kalba garsiau, kad vaikinas girdėtų ką ši kalba:
- Labas! Ar galiu jums ką pasiūlyt?- maloniai nusišypso ir iš po baro ištraukia tekilos butelį, bei stikliuką.
- Siūlau tekila. Firminė,- pasako ir kaip pradžiai užpildo stikliuką ir stumteli į Shan, visai neatpažindama ravo dievaičio.

Stebi vaikina ir šiam kažką murmant, iškelia delną, taip lyg jį nutildydama.
- Pažadu, nesigailėsi,- nejučia nusijuokia ir pedantiškai perbraukia per barą, kol neišgirsta sekančio užsakymo. Apsisukus ant kulno, atidaro spintelę ir ištraukia cigarečių pakelį su aukso apvedais jį padėdama priešais Shannon. Kad ir kaip troško, negalėjo sutelkt dėmesio vien į Leto, nes tenka eit padėt bendradarbei išdalint gėrimus. Užtrukus keletą akimirkų, grįžta prie vyro ir žavingai nusišypso. Jau gavus paliepimą, ketina judėt link šaldiklio, kol jos nesustabdo Shan balsas.
- Tai ko tada norėtum?- paklausia ir žvelgia į jo akis laukdama jo sekancių žodžių. Gavus pasiūlymą, nejutimos prasižioja ir pakelia antakius. Atgavus amą, susičiaupia ir pasisuka į savo drauges, kurios taip pat žiūrėjo į ją. Gavus iš jų nebylų sutikimą, padeda dar vieną stikliuką ir citrinos bei druskos rinkinuką. Tada netikėtai šokteli ant baro ir perkėlus kojas į kitą pusę, pati nusliuogia žemyn. Pasitaiso sijonuką ir įsitaiso šalimais ant kėdės.
- Tikiuos nusigeri negreit,- tarsteli ir papilsto gėralą. Lyg kažką prisiminus, padeda butelį ir atkiša dešinę ranką Shannon link.
- Beje, esu Porsha,- maloniau nusišypso ir paima stikliuką į ranką.
- Už pažintį!- šūkteli, bet neskuba išgert laukdama vaikino.

Nusijuokia iš vaikino žodžių ir užkiša už ausies vieną netvarkinga sruoga.
- Mes dar pažiūrėsim,- plačiau nusišypso ir gyliau kvėpteli aplinkui tvyrojosi oro. Visas kūnas reikalavo judesio, bet vien smalsumas laikė ją ant kėdės. Išgirdus sekančius žodžius, sukrizena ir energingai papurto galvą.
- Jie man suteikė nuobodų vardą, o man reikia daugiau,- šypteli ir užkelia kairę koją ant dešnės, o rankas sukrauna ant baro.
- Man tai didžiulė garbė,- sukrizena ir rodamojo piršto pagalvėlę perveda per stikliuko kraštą.
- Hm, o tu būsi mano pirmasis pažystamas Shannonas,- sukrizena ir nužvelgia pašnekovo veidą, visiškai neprisimindama kur yra jį mačius. Prisideda prie lūpų stikliuką ir užsiverčia šio turinį gerklėn. Gėralui intesyviai deginant, pakartoja Leto veiksmus, kurie šiek tiek pagerina situacija.
- Aš kažkaip pati lieku prie alaus,- nurijuokia ir atsukus tekilos butelį, vėl papilsto. Kadangi jos pakankamai jauną organizmą užliejo alkoholio šiluma, prasega dar viena baltinių sagą, o ištraukus keletą segtukų iš plaukų, juos 'išlaisvindama'. Kiek juos pavelia, kad nusistovėtų taip, kaip jai patinka. Pasisukus į Shan, paima cigaretę ir prieš įsidėdama ją į lūpas, prakalbsta:
- Jei ką, tu nematei manęs rūkančios,- sukrizena ir įsideda vėžio lazdelę į lūpas laukdama kol ši bus pridegta.

Palinksi visiškai pritardama vaikino žodžiams, kurie buvo tikslūs kaip pirštu į akį.
- Nemėgstu kokteilių,- nusivaipymą palydi merginos kikenimas. Stengdamasi įsipatoginti nepatogioje baro kėdeje pradeda stebėtis dėl ko prie baro būna visad taip tiršta? Žiūrėdama į pašnekovo veidą mintimis bando rasti jo žvilgsnio trajektorija, kol neiškentus nuleidžia akis į savąją iškirptę. Pakėlus akis, sukrizena ir įgelia priekiniais dantimis į apatinę lūpa visai nesigėdydama. Cigaretei lūpose pradėjus degti, apgraibomis susiranda peleninę ir ją pritraukia arčiau. Gyliau įtraukus, iš lūpų ištraukia pagaliuką ir išpučia baltus dūmus į atmosferą. Kelias akimirkas grožisi jų kūriamais raštais, kol galiausiai akis nuleidžia į Shannon.
- O aš pradėjus ir metus. Seniai jau laikiau ją lūpose,- tarsteli jau žvelgdama į mažėjančią cigaretę. Pašnekovui pasisiūlius pačiam papildyti stikliukus, kiek šypteli, nes kaip darbą ir baigė, o tai jausti pradėjo tik dabar. Paėmus stikliuką, liežuvio galiuku perveda per šio kraštą, kol galiausiai apžiojus, jį užsiverčia. Staigiai griebia citrinos skiltelę ir ją įsikanda nejučia suraukdama nosį. Nuo tolimesnio pokalbio vos neužspringsta.
- Tokiai kaip aš,- vaizdingai mosteli į save,- patinka užmegzt naujas pažintis. Beje, man patinka užsidirbti,- nusišypso ir šokteli nuo kėdės gyliau įtraukdama savo nikotino ir išpučia dūmus tiesiai pašnekovui į veidą.
- Man per karšta nieko nedaryt, be to, ši muzika baigia išvaryt mane iš proto. Gal nori persikelt kur kiek ramiau,- koketiškai šypteli, o plaukus atmeta atgal atidengdama savo kaklą.

Laikydama cigarete virš peleninės kelisyk ją papurto, kad nubirėtų jau nudegus dalis.
- Bėda, kad jame niekad ir nebuvau,- sukrizena iš Shannon mimikos savąją šypsena pridengia delnu. Kadangi neskubėjo susiubti viso esančio nikotino cigaretėje, todėl įremia ją į stiklinį dirbinį. Nors ir atsiliko nuo Leto visa porcija tekilos, dėl to nesijaudina, nes kaip merginai, kuri visad geria tik alų, dviejų tekilos stikliukų pilnai pakako, kad akys apsibliaustų. Paėmus nikotino pagaliuką ir įsidėjus jį į lūpas neskubėdama įkvepia leisdama dūmams pasiekti plaučius ir juos išleidzia į atmosferą. Stebėdama Shan nusijuokia iš šio gestų, o pačią nuorūką nugesina į peleninės dugną ir žvelgia į šią su nostalgija akyse. Išgirdus sekančius žodžius, pakelia galvą, o tiek lūpose, tiek akyse pasirodo šypsena.
- Manau tikrai gausiu,- šypteli ir perveda pirštu per baro briauną.
Jam pagaliau baigus kuistis kišenėse bei piniginėje, vien iš nežmoniškai vedamo smalsumo bei nuojautos, prisiartina arčiau. Pinigams atsidūrus arčiau širdies, sukrizena ir reikšmingai žvelgia į jį. Gavus žodinį sutikimą jį išsivesti iš čia, truputuką paeina į šalį ir šukteli ten esantį barmeną vardu. Pravedus trumpą dialogą, kurio pasekoje gauna raktus, ant kurių kabojo masyvus deimanto formos juodas pakabukas. Sugrįžta prie vaikino ir parodo prieš pat jo nosį raktus. Įsimeta juos į kišene į vieną ranką paimdama pustuštį gėralo butelį, o kitoje tvirtai spaudžia Shannon ranka, už kurios ir nusitempia tolyn.

» Baras
» Baras
» Baras
» Baras
» Striptizo baras