Staliukai

- Nebuvau? Nagi, Megan pripažink visi mes tau skiriamės tik nedideliais aspektais. Juk žinau kokia tu, - jis špytelėjo ,nes tas merginos pažinimas jam labaai patiko nes kuo toliau, tuo labiau jam patiko pati Fox.
- Tavo netobulumas tai gryno tobulumo dalis, - konstatavęs šį faktą dar labiau išsišiepė. Paprastai jis taip nekalbėdavo, bet šiandien buvo geros nuotaikos, ar paprasčiausiai negirtas.

- Nee tu tobula. - švelniai paprieštaravęs jis paėmė merginos ranką ir švelniai pabučiavo žiūrėdamas jai į akis. Saugiai padėjęs jos ranką ant stalo, šyptelėjo.
- Bet tu juk man visada patikai su visais savo trūkumais ir pliusais. Gal dėl to, kad puikiai suprasdavai manuosius. - nusijuokė prisiminęs visas istorijas kurios jam ir Megan buvo nutikę.

Jis vėl šyptelėjo:
- Aš tai toks pat ir išlikau, o dėl tavęs ne garantuoju. Nooors... Tu man vis dar panaši į laukinę, - jis sakė tiesą, nes žinojo, kad tiesa Megan visada patikdavo. Nuo eilinės merginos tikriausiai jau būtų gavęs antausį už įžulūmą, bet žinojo, kad su Fox taip nebus.

- Naaaaagi tu pasiutus ir tu tai žinai. - nusijuokęs jis apmokėjo sąskaitą kurią pristatė iš kažkur išdygus padavėja.
- Beje pasiūlyčiau tau nuveikt ką nors, bet kišt tave į areštinę būtų tikras nusikaltimas, - jis vėl nusijuokė ir nužvelgė Fox kuri purviname areštinės fone tikrai netiktų. Nors, kad ir kaip prisimint senus laikus būtų smagu.

- Galbūt. Megan, ar nori būt panaši į šlapią vištą? - retoriškai uždavęs klausimą jis sukrizeno įsivaizduodamas vaizdelį. Vien galvoje jis teikė daug daug malonumo.

- Einam, einam. Kur tu tik norėsi, - maloniai sureagavęs į pasiūlymą atsistojo.
- Šiandien pabūsiu geras ir papildysiu tavo norus, - nusijuokęs laukė Fox.
- Tikėkimės bus man įkandami, - nusijuokė žinodamas, kad Megan norai tikrai gali būt ne kiekvienam įveikiami.

- Mmmm kur tu panorėsi, - išsišiepęs padarė tai ką seniai knietėjo. Prisitraukė Fox per liemenį arčiau savęs ir žvelgė į ją.
- Žinau, kad sugalvosi, - gudriai išsišiepė.

- Las Vegasą, mažute, Las vegasą.. - plačiai išsišiepė ir pasakė šalį kurios nepralenktų jokia kit. Ypač kai tokia kompanija. Švelniai pajudėjęs su Fox išėjimo link, channingas greit sugavo jiedviem taxi ir jie nuvažiavo į oro uostą.

Esant jau po pietų įžengia į kavinę ketindamas papietauti, nes ryte išgertas puodelis kavos ne kiek negelbėjo užpildant skrandį. Visai nenustebęs dėl to jog ten kur skaniai maitina žmonių daug permeta akimis per visą patalpą ir užmatęs vieną personą iš toli lyg ir matyta patraukia link tos vietos kuo arčiau imdamas plėsti šypseną.
- Neužimta? ,- truktelėjęs vieną kėdė atgal į save ne nelaukęs leidimo atsisėda susikraudamas alkūnes ant stalo.
- Sveika,- pagaliau teikesis vietą užleisti mandagumui atsisuka į Kim,- ką čia veiki?

Praleisdamas pro ausis visą ironiją mesta į jo pusę nekaltai sumirksi porą akimirkų stebėdamas merginos veidą mastydamas kaip perteikti galvoje sukilusias mintis ir atsisakęs vos tik tai suformulavus pagriebia meniu jį atsiversdamas.
- Vieni čia ateina valgyti kaip aš, o dar kiti tik šiaip pasedėti ir pavaizduoti jog ir jis lankosi tokiose vietose jei iš tikro negali čionykščio maisto pakęsti,- išpylęs visą litaniją nuleidęs galvą varto meniu puslapius ieškodamas ko nors užvalgyti ir kažką radęs pakreipia galvą link padavėjo suburbėdamas ko jis nori. Pateikęs užsakymą dar atiduoda laikomą valgių pasirinkimo katalogą jam į rankas ir giliai įkvėpęs užsimerkia išsižiodamas.
- Bet šiaip turėjau omeny net ne tai. Ką veiki išvis šitam mieste? ,- akivaizdžiai rodydamas tokius pačius jausmus kaip ir mergina nes ardytis ir rodyti kokia jam gera nuotaika visiškai po sunkaus darbo įrašu studijoj nebesinorėjo,- maniau, kai atsisveikinėjom sakei, kad daugiau čia nebegrįši.

Nekreipdamas jokio dėmesio į kažkokią merginai užplaukusią nuotaiką vaizduoti didžiūlią ponią pakelia galvą nuo stalo kaip tik tuo metu, kai Kim veide būna šypseną todėl ir pats atsakydamas nusišypso pagaliau sulaukęs tinkamo savo įvertinimo.
- Nuo pradžių kaip visada.- užsimerkęs pavaizduoja, kad tai ir taip aišku, nuo reiktu imti kalbėti ir netgi būtina. Nepertaukdamas tolesnių merginos žodžių išklauso juos iki galo tik tada prasižiodamas.
- taip aš pasigedau to garsaus pasisveikinimo,- kilstelėjęs lupų kamputį sukryžiuoja rankas ant krutinės atsilošdamas atgal.
- Pala po vieną prašyčiau klausimą nes pamiršiu ko klausei,- iškėlęs ranką sustabdo merginos klausimų laviną imdamas atsakinėti.
- Gyvenu gerai, bent jau kol kas,- lėtai, apmąstydamas kiekvieną žodį pradeda,- kaip ir visada dirbu su muzika, profesijos nepakeičiau ir artimiausiu metu neketinu. Iš esmės nieko lyg ir nepasikeitė,- padaręs išvadą, kad po paskutinio karto su Kim gyveno kaip gyvenęs iki tol silpnai šypteli.

Gavęs šitiek klausimų nuryja burnoje susikaupusius skysčius ir delnu perbraukęs per staltiesę išlygindamas ją ima palengva atsakinėti.
- Vestuvės bus, be nuotakos tik, Kol kas,- dar priduria pakreipdamas galvą šonan, tikėdamasis išvysti atgabenamą maistą,- turbūt dar tokios nesutikau, kuri prikaustytu mano dėmesį labiau nei muzika,- nenorėdamas parodyti savo išsekimo ir vienintelio noro, kuo greičiau griūti į lovą delnu prisidengia burną nusižiovaudamas.
- O tu kaip? Jau kažką supančiojai ir dabar rengiesi mane supažindinti? ,- silpnai nusišypsojęs garsiai išpučia pro nosį orą.
- Moki tik tingi,- puikiai žinodamas merginos muzikinius gabumus suskuba papriekaištauti jos žodžiams su kuriais visiškai nesutiko,- tau tereikia tik geros dainos ir tu jau žvaigždė,- patraukęs rankas nuo stalo leidžia padavėjui patiekti maistą ant stalo visą laiką žiūrėdamas į Kim.
- Kuo dabar užsiimi beje? ,- smalsumo genamas pasmalsauja paimdamas stalo įrankius.

Pasidalinęs stalo įrankius į rankas atsipjauna vieną iš gabaliuku ir pasmeigęs šakute pakelia neskubėdamas kišti valgio į burną.
- Tu dabar viena? Gal sergi? ,- negalėdamas prisiminti tokios akimirkos, kad būtu sutikęs draugę, kai ji nesitampytu su kažkuo, nesvarbu padugnė ar ne, akivaizdžiai rodydamas savo nustebimą veide sukiša į burną maistą imdamas kramtyti, leisdamas išsikalbėti merginai, kol šis valgys.
- Va, kadangi esi bedarbė dėl to ir turėtum imtis kokios veiklos, kad ir parašyti kokią dainą,- truktelėjęs pečiais paima stiklinę su vandeniu. Perprastas, kad dabar vos kojas pavelka nesirengia ginčytis aiškindamas kitaip, todėl tik linkteli prisipažindamas.
- Daug darbo,- surburba nuleisdamas galvą ir toliau ima valgyti.

Eilinę dieną ėjus iš darbo, užsuka į jos jau spėtą pamėgti kavinę išgerti puodelio balintos kavos ir paskaityti kelioninio formato knygos, kurią spėjo nusipirkti pakeliui eidama čia. Užėjus į patalpą, apsižvalgo ieškodama laisvo staliuko, nes šiuo dienos metu - per priešpiečius - kavinė buvo perpildyta. Visgi pastebėjus laisvą dvivietį staliuką pačios kavinės gale, nueina jo link ir įsitaiso ant kėdės , ištraukdama iš rankinės atsinešta knygą. Priėjus vyriškos lyties padavėjui, kuris už ją buvo žymiai jaunesnis, pasisveikina bei užsisako jau anksčiau minėtos balintos kavos. Kol užsakymas yra ruošiamas, atsiverčia savo knygiukštę ir pradeda skaityt, stengdamasi susikoncetruoti į būtent šį veiksmą.

Besėdint ir beskaitant, vaikinukas, kuris jau buvo pasirodęs prieš tai, atnešė jos taip trokštamą puodelį kavos, iš kurio suskuba gurkštelt, vos nenusidegindama liežuvio. Triukšmingam garsiniui fonui pasipildžius ir merginos telefono polifoninę melodija, kuri skelbė, kad susisiekimo priemonė priimė naują tekstinį pranešimą. Ištraukus savąją senąją Nokia iš rankinės, ją atverčia ir perskaito žinutę, išvysdama ir siuntėjo vardą. Kadangi pasijautė kiek sudirgus dėl keisto turinio SMS, sukiša telefoną atgal, nejučiomis ir apsižvalgydama, ko akys neužkliūna už jos link artėjančio vaikino. Išspaudus šypsena, vaizdingai mosteli ranka į vietą priešais save, kuri buvop kaip tik laisva.
- Vaikiški žaidimai - tavo stilius?- paklausia, kai Felix prisiartina ir nejučiomis suprukščia, šalimais padėdama knygą, su kuria jau visas kriukis baigtas.

Vaikinui atsakius labai jau miglotai ir nesuprantamai Porshai, suraukia antakius ir įsiremia į stalviršįė, labiau priartėdama prie Felikso veido, kurį dabar matė dar aiškiau.
- Aš žiūriu priešais save ir matau, kad esi per daug nedrasus, kad pakalbintum, nes tu geriau siunti nesuprantamo turinio žinutę,- labai ramiai dėstydama savo užkilusias mintis, dar prisimerkus žiūri į vaikiną, laukdama šio reakcijos į tokius pasamprotavimus. Ė, juk pats ir pradėjo. Pasiėmus savąją kavą, jos vėl gurkšteli, gardžiai sučepsėdama, kas atrodė gan keistokai ir vaikiškai.
- Universitetas dar nenugriūvo?- paklausia plačiai išsišiepdama ir prisimindama senus gerus laikus, kurie nebuvo labai jau senai, jei geriau pagalvotum, kai krėsdavo pokštus ir iš kantrybės vesdama visą valdžią. Į veidą pradėjus kristi kvailoms ir įkyrioms sruogoms, šias patraukia, norėdama vėl raiškiai matyt Swayer.