Staliukai

Ateina, atsisėda, paima meniu, varto.

Atejus cia, nuzvelgia patalpa. Pagaliau isvydus jai miela veida, priejo.
- Labas,- nusisypsojo.

Išgridus Keiros balsą, pakelia į ją akis, išsišiepia atsistoja ir ją apkabina.
- O sveika taip džiugu tave matyt. - Atitraukai kėdę merginai.
- Sėskis

Atsako i jo apkabinima. Atsisedus ant kedes, sukryziuoja kojas.
- Jau uzsakei ka?

Kaip ir dera pristumia merginai kėdę, o po to pats klesteli į savo vietą.
- Neee, tavęs laukiau. - šypteli.
- Taigi pasakok pasakok, matau daug tavo gyvenime įvyko, o aš pražiopsojau. - nusijuokia.

Gyliai ikvepe ir linktelejo galva.
- Juk zinai, kad ir seniau buvom su juo pora, bet tevai priestaravo. As ji isdaviau, issiskyrem. Dabar vel susibegom vel,- nubrauke plauku sruoga muo akiu.

Pakraipo galvą.
- Jau smarkiai įsikliopinai. - Nusijuokia.

Atsidusta ir padeda rankas ant staliuko.
- Pamatysi pats. Viena diena priklaupsi pries mergina ne ja oraliskai patenkint, o pasiulyt savo sirdi,- sukrizeno.

Nusijuokia. Keira... kad aš taip daryčiau... Juk žinai kad tokios dar nebuvo. - Nusijuokia

- Kiekvienam yra sukurtas partnelis,- siltai nusisypso ir paglosto jo skruostikauli.

Paima Keiros ranką.
- Mmm... kokia šiltutė. - Priglaudžia prie savo skruosto, tada šneka:
- Tai amtyt aš gyvenimo stebuklas - nusijuokia

Nusisypso ir uzsimerkia. Tada atsimerkia.
- Ne, anomalija,- energingai papurte galva.
- Mielasis, atsiras, tikrai atsiras.

Toliau laiko jos ranką.
- Taip ilgai neatsirado, jau nebėra kam, vis tiek pripratau. - Nusijuokia.

- Tada atsikvepk ir megaukis nuodemingu gyvenimu,- nusisypsojo.
- Tavo rankos irgi siltos,- tyliai tarsteli.

Pasuka galvą taip, kad amtytų merginos akis.
- Sakai nuodėmingu? O pati jau būsi be nuodemių? - šypteli savo firmine šypsenėle

- Kas sake, kad as sventa?- ironiskai sypteli. Paima jo ranka ir laike tarp savu delnu.

Sudeda savo rankas lyg maldai su Keiros ranka vidury.
- Bet mieloji, juk vestuvių įžadai, šventas dalykas. - Palinkčioja galva

- Juk tai tik kazkokie zodziai, kuriuos kazkas sugalvojo,- atsiduso ir syptelejo.

- Ah, Keira aš visad žinojau, kad net ir ties žodžiai tavęs nesustabdytų daryt ką nori. - šyptelėjo

Kilstelejo antaki ir syptelejo. Nuleidus akis i abieju rankas, tylejo.
- Tai tik sutartis,- pagaliau istare.

- Na bent jau tu jį myli... - šyptelėjo.
- Reiks kada į jį labiau akį užmest, nenorėčiau, kad už kokio šikniaus ištekėtum. - Susiraukia

- Nesijaudink, jis...- nutilo ir nurijo susikaupusius skyscius burnoj, nes prisimine Londana, kaip buvo Rob smaugiama. Patrynus kakla, pratesia.
- Geras. As nemaza ir gint nereikia manes,- blausiai vyptelejo.

- Žinau, kad ne mažas. - Vėl pasisuko kad matytų merginos akis.
- Netgi priešiongai. - Nužiūrėjo merginą ir šyptelėjo.
- Bet niekada negali žinot.

- Chan, viskas gerai, o tau bijot nera ko,- atsiduso ir istrauke savo ranka is vaikino delnu.
- Tesiog nelebai gerai jauciuos siuo metu. Mazai miegu.