Staliukai

*žiūri į jį, pabaigia gert savo mineralinį, šypteli *

*linkteli, paprašo sąskaitos po kiek laiko ją atneša *

*atsidūsta, atsistoja, pasitvarko rūbus*

Na tai taip, nebent tu nori dar kažkur. * šypteli *

*pasižiūri į jį, atsidūsta * Einam * nusiveda jį *

Įvairavusi į kavinę, Picoult atbula ranka ant stalelio užnugaryje sviedė didelį rnakinę. Pasigirdę pikti šūkavimai ir burbuliavimai netrukdė Claudiai , betempiančiai rankinę, brautis tarp stalų. Priėjusi prie stalelio, kavinės viduryje ji atsisėdo ant kažkurios kėdės ir šalia padėjusi rnakinę užsisakė sidro. Išsitraukusi dėžutę cigarečių, prisidegė ir gurkštelėjo sidro.

Atsivėrus kavinės durims, Claudia užgesino cigaretę po stalu ir numetė ant žemės. Pažvelgusi į netoliese sėdintį vaikinas gurkšnojo kokteilį. Paėmusi stiklinę sidro, Picoult užmetė plaukų sruogą ant akių ir paėmusi rankinę bei sidrą priėjo prie Danielio.
- Nieko nelauki?- šyptelėjo ir užkišo plaukus už ausies.

Kilstelėjusi antakį Claudia šyptelėjo.
- Yeah, malonu prisėsti,- tarė ir atsisėdo ant kėdės.
- Picoult. Claudia Picoult,- kilstelėjo antakį.

- Daniel Black?- paklausė savęs ir gurkštelėjo kokteilio.
- Niekas nesutinka palikyti kompanijos...- atsiduso Claudia ir prisidegė cigaretę.
- O tu kodėl čia vienas?- kisltelėjo antakį ir pažvelgė į Danielį.

- Ir tie darbo reikalai labai svarbūs?- paklausė pažvelgdama į Danielį ir pakreipė galvą.
- Gal geriau nesigilinkim,- užtraukusi dūmą pareikė Claudia.
- Ką veiki gyvenime?- paklausė.

Atsidususi pavartė akis.
- Paskambink!- sušuko ir išgėrusi sidrą paliko šimtinę ir išlėkė iš restorano.

Įėjusi pro duris apsidairė. Tai buvo įprastas ritualas. Naujoje vietoje įvertinti aplinką. Visas jai čia buvo nepažįstama, todėl nenuleisdama akių ėjo tais pačiais flegmatiškai lėtais žingsniukais prie galinio ir nuošalesnio staliuko. Atsisėdusi pasidėjo savo mažą juodą rankinuką kuriame buvo tik piniginė ir būtiniausi dokumentai ant vienos iš keturių aplinkui stalą esančių kėdžių ir netrukus apsireiškė padavėjas su meniu. Kadangi ji dietų niekada nesilaikė todėl išsirinko pirmą labiausiai patikusį maisto pavadinimą. Visgi ji buvo įžymybė, todėl negalėjo bet ko valgyti. Perskaičiusi vieną iš įmantriausių pavadinimų, padavėjas jai paaiškino, kad tai salotos. Marisa tik atsiduso ir linktelėjo. Užsisakiusi dar taurę baltojo vyno nulydėjo akimis nueinantį padavėją.

Toliau žiūrėjo kažkur į tą pusę kur nuėjo padavėjas. Akies kampučiu užmačiusi skubančios personos siluetą pasuko veidą Megan pusėn ir kaip visada draugiškai nusišypsojo neparodydama savo baltų dantukų. Tokia šypsena visuomet atsirasdavo kai pamatydavo kokį draugą ar pažįstamą.
- Sveika. Paėmiau geriausią vietą, nebent norėjai, kad visi girdėtų apie ką mes kalbėsime ir apkalbėsime. Ir aš jau užsisakiau maisto ir gėrimo. Tik sau. Gal ir tu ko nors norėsi? - greitai paklausė ir po pasisveikinimo nužvelgė kiek tik akys užmatė merginą. Išvertė akis pamačiusi jos plaukus.
- Tavo plaukai atrodo baisiai, - nenuleido akių nuo Megan plaukų. Tiesiog taip knietėjo staigiai atsistoti, parauti iš kur nors šukas ir sutvarkyti jos plaukus. Lengviau atsiduso kai mergina susitvarkė. Vėl nusišypsojo ir užkėlė koją ant kojos, nors ir nesimatė to.
- Tu tapsi apkalbų objektu. - džiugiai praneša jai ir padėjusi rankas ant stalo kiek visu kūnų priartėja prie Megan, neslėpdama smalsumo ir susidomėjimo.
- Tai kaip tau sekasi? Kas naujo?

- Mergyt, tau reikia pavalgyti, - rimtai pasakė nužiūrėdama jos plonytes rankytes. Nerūpėjo Marisai, kad ji pati ne ką "pilnesnė". Ir kaip atrodys Marisa valgys, o Megan atsisėdus sėdės gurkšnodama savo sultis. Negražu, nemandagu, nepatogu ir nemalonu. Pritariamai palinkčiojo išgirdusi apie Kvinsa. Nors apie juos nelabai ką žinojo visgi jei Megan sako, taip ir turėtų būti. Praleido pro ausis pastaba apie jos galvojimą. Priėjus padavėjui po Megan užsisakymo greitai įsiterpė, kol vaikinas nepabėgo.
- Paprašykit virėjo, kad padarytų dar vieną porcija salotų, - greitai, kad Megan negalėtų atsisakyti pasakė. - Ir dar vieną taurę baltojo vyno. - pridūrė ir pamojo vaikinui ranka, kad eitų.
Neprasprūdo Marisai pro akis ir ausis Megan vaikino nužiūrėjimas ir kikenimas, pavartė akis, negalėdama patikėti kad ir ji pati kažkada taip elgėsi. Atsilošė į kedės atramą ir patogiau įsitaisė uždėdama rankas ant šlaunų. Laukė merginos priekaištų, kad ji visai nenori valgyti ir kad Marisa elgiasi per daug savivališkai ir taip toliau ir panašiai.
- O kaip sekasi meilės fronte? - paklausė nekaltai šypsodamasi. Jai jos karjera mažiausiai rūpėjo, nes apie tai ir laikraščiuose ar žurnaluose buvo galima paskaityti.
- Darbo reikalais atvykau, - šyptelėjo. Žinoma tai buvo ne vienintelė priežastis. Jų galėjo sugalvoti daugybę. Na kad ir Megan pasiilgo.
- Ne dar nieko nesutikau. Prieš kelias dienas atvykau ir vos įsikūrusi pasiėmiau laisvą vakarą. - paaiškino ir po šių jos žodžių vėl atėjo vaikinas. Šį syki nešdamas padėklą ant kurio buvo padėtos dvi lėkštės salotų, dvi šakutės, du peiliai ir dvi taurės baltojo vyno. Vos ne vos susilaikė nesuburbėdama "pagaliau" ir žiūrėjo kaip vaikinas deda viską ant stalo.
- O kodėl klausi? - paklausė Megan nors žiūrėjo į vaikiną, kuris padėjęs jų porcijas priešais jas nuėjo.

Marisa nusišypsojo, draugiškai ir nuoširdžiai. Kitų neigiami jausmai jai kėlė didžiulį pasitenkinimą. Koks būtų gyvenimas jei visi tik draugiškai "draugautų".
- Aš noriu tau gero. Anoreksikės šiais laikais nebėra madoje. - lyg ir šaipydamasi lyg ir juokais pasako. Rimtai nekalbėjo nei apie tą "noriu tau gero" nei apie "anoreksikes".
Prabilus Megan apie vaikus nei kiek nesutriko. Vaikai ir Marisa buvo du nesuderinami dalykai.
- O taip. Klausytis žliumbimų ir keisti vaikams sauskelnes mano didžiausia gyvenimo svajonė. - pavartė akis ir patempė lūpą, vaidindama, kad tokie merginos šalti žvilgsniai ją liūdina.
- Klausyk, aš tikrai noriu tik gero. Kaip atrodys aš valgysiu, o tu gersi tik sultis. Ką pamanys paparaciai jai netyčia čia ims ir užklys? Jau įsivaizduoju antraštes garsioji Foxe bankrutavo ir nebeišgali kavinėje nieko kito nusipirkti tik sulčių. - bandė raminti ją. Kiek nevykeliškai, bet šią akimirką nieko geresnio nesugalvojo. Nū tikrai, jei Megan nevalgys Marisa irgi nevalgys. Ta prasme, tikrai nekaip Marisa jausis jei ji valgys, o Megan tik žiūrės. Na ir nedėkingumas. Marisa pirmą kartą pasielgė ne savanaudiškai ir pagalvojo apie kitus, o jie dar ožiuojasi. Šiek tiek suraukė antakius ir įsispoksojo į savo lėkštę.
- Ne visada spauda rašo ir žino kas dedasi mūsų gyvenime iš tikro, - gūžteli pečiais. Tai buvo tiesa. Nors buvo smalsu jai kas dedasi Megan gyvenime, visgi ji draugė, specialiai nekamantinėjo.
- Nežinau kodėl būtent tu. Gal nes nesi viena iš tų kurie visada būna mieli ir draugiški. Turi charakteri. Ir man patinka tavo kakta. - vardyti galėjo dar ir dar. Tikrai Marisa nemeilikavo, o tuo labiau negyrė Megan, tiesiog sakė, ką manė.
Pačiai pasakius apie charakterius Marisa šyptelėjo. Elgėsi visiškai ne Marisiškai. Paėmusi lėkštę už kraštų dar labiau paslinko ją prie savęs ir pasiėmusi šakutę ir peilį žvilgtelėjo į Megan. Nors ji buvo ir draugė, Marisai buvo nusispjaut ar ji valgys ar ne. Svarbiausia, kad parodė savo neįprastai gerą dūšią.

- Kaip ten sakoma - niekada nesakyk niekada. Aš ir sakiau, kad esu tikra heteroseksualė... - greitai nutyla net nesiruošdama pasakoti jai apie savo plačias pažiūras t.y. neįprastą biseksualumą. Nors tai ir nebuvo paslaptis. Kai vyrui patinka ir moterys ir vyrai tai baisu, bet kai moteriai patinka ir moterys ir vyrai, kodėl gi ne?
Lėtai pažaidė su salotomis ir kelis kartus įsikišo į burną kelis kąsnius. Kiek druskos buvo mažokai, bet tiek to. Prabilus merginai kas buvo prieš kelis metus pakėlė akis į ją.
- Aš net neprisimenu, ką valgiau prieš savaitę, tai ką jau kalbėti apie kelis metus. - na Marisa nebuvo užuomarša ar kokia skerozikė tiesiog tai kas jai nebuvo reikalinga nematė prasmės atsiminti, ta prasme pro praeitį ji retai kada kapstydavosi, - Gal ir sakiau. - linktelėjo ir kiek susimatė, mergina sakė teisybė, Marisai tikrai nerūpėjo paparaciai, bet ką ji dar galėjo padaryti, kad priverstų merginą valgyti?
Toliau kibo į maistą, bet negalėjo pakęsti to žiūrėjimo. Raukėsi ir vaipėsi valgydama. Ir megan gavo tai ko tikriausiai ir norėjo Marisa pastūmė lėkštę nuo savęs neiškentusi to nepatogumo ir atsidususi pakėlė akis į Megan. Šypsojosi.

Į kavinę atvyko Channingas. Kadangi buvo alkanas be jokių ceremonijų dairėsi laisvo staliuko. Bet pastebėjęs kai ką labiau dominančio nei koks kepsnys nuvairavo prie staliuko už kurio sedėjo Fox. Išmetęs plačią šypsenėlę jis nužiūrėjo merginą ir konstatavo faktą.
- O tu atrodai kaip visad nuostabiai ir nei kiek nepasikeitus. - išsišiepęs jis žiūrėjo į Megan kurią taip seniai matė.

Maloniai sutiktas merginos dar labiau išsišiepė ir prisėdo šalia jos. Paklaustas apie savo dingimo vietą kiek surimtėjo, bet nieko rimto nepaskė:
- Ai, juk žinai mane, tai ten tai šen... - kaip visad nieko konkretaus nepasakęs tik įsitaisė kėdėj.
- Nepraradau savo gebėjimų nes tu nei kiek nepasikeitei.... - dar kart atidžiau nužvelgęs Megan vis šypsojos.
- Beje kaip tau sekas?

- Aišku aš konkretus, visada toks buvau ir būsiu. - nusijuokąs ir išgirdęs merginos atsakymą vis dar krizeno.
- Oooo tu irgi kaip visuomet konkreti ir išsami.
- O man sekas neblogai vat grįžau prasinešt mieste, gal vėl dingsiu o gal ir ne. - vis dar juokdamasis jis pakvietė padavėją.
- Šia proga tave ir vaišinu. - šypsodamasis laukė kol Megan ką išsirinks.

Užsisako stiklą brendžio ir vėl sufokusuoja žvilgsnį ties Fox.
- Dievini? Kaip malonu girdėt kad kažką manyje netgi dievini, - išsišiepęs nuo šios minties pasikuitė kėdėj lyg maivydamasis.
- Dabar bus lygiosios abu viens kitą dievinsim. - davęs suprast merginai, kad iš jo pusės ji irgi jam patinka išsišiepė.

Gavęs savo brendį gurkštelėjo ir tik tada prabilo:
- Įdomu ko galima tavyje ne dievinti. Bent jau anksčiau tu buvai supratinga graži ir baisiai gudri. Manau, kad nepasikeitei, - išvardinęs jam labiausiai patikusias Fox savybęs jis tiesiog dabar mėgavosi šiuo sedėjimu ir žiūrėjo į pašnekovę.

Jau ištuštinęs stiklą brendžio pastatė jį ant stalo.
- Kokia persona tokie ir komplimentai, - gudriai šyptelėjęs žiūrėjo į Megan.
- Nagi, Fox dabar rimtai papasakok, kas naujo? - uždavęs sau gana rūpimą klausimą susikaupė kiek tik jam buvo įmanoma.

- Galbūt tai... - pakeisdamas savo intonaciją į nieko nesakančią nesuteikė Megan malonumo erzinti jį.
- Tiesiog noriu žinot ką nuveikei per tiek laiko kol mes nesimatėm. Bet jei nenori pasakot, tai... Neversiu. - išmetęs gudrią šypsenėlę jis vėl stebėjo Megan, ir apsimetė, kad jam jos gyvenimas per daug nerūpi.

- Na aišku, jei nebūtų įdomu - neklausčiau. O tu pripažink, kad visad mėgai mane erzinti. Tau gi patinka žaist. Tuo mes ir panašūs. - jis nusijuokė vėl nužvelgęs Megan. Jam patiko tas jausmas, kad merginą neblogai pažįsta.
- O aš ką nuveikiau? Manau ieko tau įdomaus. - ir iš ties daugelį laiko Channingas praslankiojo gatvėm taip nieko gero ir nenuveikęs.

- Dėl to mergyt ir nebūsiu tavo žaisliukas, - išsišiepęs konstatavo faktą kurį tikrai patvirtins.
- Galbūt su jomis galbūt ir be. Šiaip man ir vienos gražuolės prieš akis užtenka. - išsišiepęs jis mostelėjo Fox pusėn. Nors ištikrųjų sakė ir ne visišką tiesą. Channingas būtų nieko prieš jai čia sėdėtų dar penkios merginos. Bet kadangi Fox jam atstojo bent dvi tai buvo labai patenkintas.