Staliukai viduje

Sukryžiavęs rankas ant krutinės ne nemirksėdamas klausosi ką kalba mergina, kas buvo visai įdomu.
- Džiaugiuosi,- vien išgirdęs žodį ,,draugas" pasuka galvą į šokių aikštelę nužvelgdamas kelias savais reikalais užsiiminėjančias personas,- tame ir esmė, kad menininkam atostogų nebūna,- vos krutindamas lupas išburba,- net jei pasiimam atsitinka taip, kad pagauti įkvėpimo imam kažką daryti,- gražinęs akis į Hanną nusišypso atgalia ranka perbraukdamas per nosį.
- Man per nustatytą laiką dažniausiai niekas nesigauna, nes tuomet nėra laisvės,- nusprendęs būti atviru, nes ir mergina su juo kaip manė buvo atvira prisipažįsta. Nelaukęs kol padavėjas gėrimą padės ant stalo pasiima jį tiesiai nuo padėklo iškart nurydamas didelį gurkšnį gėrimo, nes per laukimo laiką spėjo ištrokšti.
- Atspėjai,- demaskuotas dėl lankymosi tokiose vietoje silpnai, kaip kaltas silpnai šypteli,- ateinu čia tik kartais. Pasižiūrėti, kaip pasikeitė vienas ar kitas nuolatinis lankytojas,- išbėręs viską vienu įkvėpimu nutyla pripildyti plaučius oro ir tai padaręs vėl prasižioja,- labiau mėgstu ramesnes vietas nei šita,- laisvąją ranka parodęs, kad kalba apie barą kuriame jie yra pagaliau užsičiaupia nugerdamas dar porą centimetrų savojo morgo.

Muzikai gerai pagarsėjus o ir pasirodant visai gerai išgirsta tik merginos monologo nuotrupas, todėl net nesistengia spėlioti kažką sakydamas ,,ne į temą" ir ima atsakinėti tai ką išgirdo jau gerai.
- Aš jau ankstyvoj vaikystei dainuodavau,- patraukdamas vis įkyriai į akis lendančią vieną ir tą pačią plaukų sruogą gurkšteli dar savojo morgo.
- Oho kiek laimės dabar, kad susitikom,- užsimerkęs kiek pajudina galvą,- nors ir man nusisekė, kad būtent šiandien sumaniau ateiti čia, o ne rytoj,- jau atsimerkęs piršto galu perbraukia per odą esančią netoli nuo akies.
- Kur mėgsti lankytis dar be šios vietovės? ,- kalbėdamas apie tas ramesnes vietas, kurias paminėjo pati Hanna pasiteirauja ir baigęs krutėti susideda rankas ant stalo sutelkdamas dėmesį į merginą.
- Kai tavęs prireiks žinosiu kur ieškoti, aišku be šitos vietos,- kadangi ieškomiausiose vietose baras tikrai nebūtu pirmu numeriu vistiek prataria silpnai nusišypsodamas.

Pastebėjęs ir merginos veide suirzimą pakelia savąją stiklinę ir pridėjęs prie lupų atsigeria.
- Taip, kai puse penkių ryto dainuodamas ėjau žadinti visų tai kaip čia nepastebės,- pagaliau leidęs sau nusijuokti ganėtinai garsiai, laisvos rankos delnu perbraukia per kelnes,- o tu kada supratai, kad tavo pašaukimas piešti? ,- kilstelėjęs klausiamai vieną antakį dabaigia gerti morgą ir grąžina stiklinę į šios ankstesnę buvimo vietą ant stalo.
- Taip, gražu žiūrėti kai koks prišoksta prašydamas cigaretės,- būdamas nusiteikęs ir prieš tą patį parką veidu parodo, kad juokauja ir ten pats kartais apsilanko.
- Aš kaip ir tu mėgstu leisti laisvalaikį gamtoje kur nors,- truktelėjęs pečiais trumpam pažvelgia į šokių aikštelę,- beje jei nori galėtumėme kur nors dabar ir nueiti, nes nė vienam kaip matau čia nepatinka,- išbėręs viską kol muzika nepagarsėjo sustoja įkvėpti oro.
- Na taip, juk nežinai kaip būna,- kilstelėjęs vieną ranką pavaizduoja, kad visokių gyvenime situacijų būna, bet greitai galūnę nuleidęs apdeda šią ant stalo pasilenkdamas į priekį,- nori pasakyti, kad duosi man savo numerį,- nusišypsojęs nužvelgia ganėtinai gerai matomus Hannos veido bruožus užsilikdamas ties akimis,- iš manęs ieškotojas prastas, todėl likčiau nieko nepešęs,- pažvelgęs į už merginos sėdinčius vaikinus, nužvelgia kiekvieną iš jų ir gražinęs akis į Hanna nutaiso klausiamąją išraišką.
- Mano pasiūlymas vis dar galioja,- kalbėdamas apie dingimą iš čia belekur tik nebūti čia ištiesia nugara padėdamas rankas ant šonų.

Klausydamas Hannos žodžių visą laiką išlaiko veide šypseną, kuri savaimę plėtėsi tespoksant į merginos veidą. Silpnai linktelėjęs į Beth žodžius apie jo tėvus.
- Negalėdavo pakęsti, kaip aš lakstydavau pirmyn ir atgal šaukdamas keik valandų ar koks paros metas,- nusprendęs pasidalinti savo vaikystės vaizdiniais nutylą prasižiojus merginai.
- taip tik savais būdais,- truktelėjęs pečiais atsilošia atgal atremdamas nugarą į kedės atlošą. Instinktyviai sukišęs vieną iš rankų į puspalčio kišenę sugraibo tenai esantį mėtinį saldainį ir šį ištraukęs išlupa iš šnarančio popierėlio.
- Kitas klausimas. Kur norėtum nueiti? ,- nežinodamas, kur dabar tektu vestis merginą ir ar ji išvis kažkur nori įdeda saldainį į burną nutaisydamas veide klausiamąją išraišką.
- Oho man šiandien sekasi,- akivaizdžiai parodydamas, kad džiaugiasi jog gaus merginos telefoną suploja delnais padėdamas šiuos ant stalviršio. Kilstelėjęs vieną ranką pašaukia padavėją ir kol šis prieina išsitraukia stambią kupiurą už kurią sumoka savo bei už merginos gėrimu.
Atitraukęs kėdę atgal atsistoja nužvelgdamas baro patalpą kol surandą ryškiai raudoną išėjimo ženklą.
- Einam? ,- silpnai nusišypsojęs nužvelgia Audrey nuo galvos iki kojų ko negalėjo padaryti sėdėdamas.

Vakaras iprastinam Manhetino elito bare. Zinoma, vakaras butu tikrai nuobodus, jei ne cia sumaniusios koncertuoti vietines punk rock'o muzikos atstoves "Dirty Mary". Taigi, tik atvykusios i bara, suskuba ruosti ir derinti visa reikiama aparatura, kuri veliau uztikrintu gera garso kokybe. Kiek veluodama, i patalpa isivelka ir pati Bossieux, gan apatiskai nuzvelginedama jai rutiniska patalpa, ypac zinant, kad is cia beveik kartais net kojos neiskelia.
...
Koncertui pasibaigus, Margaux visa netgi slapia ir kiek prikimus nuo dainavimo ir grojimo bosine, nulipa nuo scenos, nusikeldama ir pati instrumenta nuo peciu, kad sis daugiau taip nebeslegtu. Kadangi ji vienintele is savo grupes susimaste sau pasidaryti "after-party", su draugem atsiveikina neplaciais ranku mostais ir dar neplatesne sypsena. Nuzygiavus baro link, tiksliau, i pati tamsiausia kampa, kur joks kvailys neuzklystu, atsiseda ant baro kedes, iremdama gitara salimais. Uzsisakius pirmiausiai viskio, istraukia is dzinsu kisenes cigareciu pakeli, kuri vis zada isimti visam laikui. Istraukus viena "vezio" lazdele, netrunka ja pridegti ir barmeno pateiktu ziebtuveliu, sekmingai ir su malonumu itraukdama pirma duma. Ji isspusdama, padeda salimais pakeli ir ta pati ugnies saltini, si vakara ketindama pasinaudoti juo ir daugiau. Kai geralas buna pagaliau pristatytas, sriubteli jo susiraukdama, del leduku trukumo, tad nieko enuostabaus, kad si nustumia toliau nuo saves, akis nukreipdama i rankas ant barvirsio.

Po visų dienos darbų ir panašios pisliavos, Richard`as pasirodo šiame, jo dažnai aplankomame klube, šiam kartui kiek labiau norėdamas išlenkti porą stikliukų, nei vėpsot į erotiškai besirangančius, silikono prikimštus kūnus. Instinktyviai nuplaukęs iki nuošaliausio baro kampo, sukrinta į kėdę rūsčiu žvilgsniu iš karto pakviesdamas padavėją, tikėdamasis greitos šio reakcijos. Vaikėzui prisistačius, pačiumpa netoliese Reesh alkūnės pūpsojusią , plastikiniame stove iliuminuotą reklamą, agitavusią pirkti paprastos, visų mylimos „vodkės“ butelį, į kurio piešinėlį pabado smiliumi, pasivargindamas leisti „patarnautojui“ pasigėrėti Kruspe balso skambesiu, net jeigu ir išburbėtų tik sausą „duok gert“. Berniokui, apsisukus vykdyti to, už ką jam šiaip jau yra mokami pinigai ir nemenkų arbatpinigių priedas, vyras galų gale teikiasi apsižvalgyti. Tik tuomet pastebi šalimais sėdėjusią merginą, kurios jam neatpažinti būtų tiesiog neįmanoma. Lūpose bemat išraitęs savo firminę: „skurdžią“, kreivazotą bei dviprasmišką šypsenėlę, Richard`as ištiesia ranką Margaux priklausančiųjų cigarečių pusėn, iš pakelio vieną sugaudydamas bei be leidimo „pasivaišindamas“, kadangi labai jau tingėjosi jam kapstytis savo palto skyriuose. Cigaretę pridegęs čia pat besimėčiusiu žiebtuvėliu, Richis užsirūko, žvilgsniu kabindamas netoli merginos padėtą bosinę gitarą, leidusią numanyti, ką ši šiame klube veikė prieš pasirodant ponui Kruspe.
- Ajajajai...-labai jau vaidybiškai suaimanuoja, dramatišką žvilgsnį nukreipdamas į Bossieux veidą, ant kurio krito blausi klubo šviesa. Vyras prisimerkia, norėdamas matyti jį aiškiau,-O maniau, kad tai aš esu tavo mūza,-itin pabrėžęs įvardį, vyptelėja išdegusią cigaretės dalį nukratydamas į anoje baro pusėje stovinčio vaikino atgabentą peleninę. Akcentavęs mintį, esą jam labai apmaudu, kad Margaux sugeba atrasti minčių savo kūrybai netgi po judviejų išsiskyrimo, paskiria burnos ertmę tolimesniam rūkymui, trokšdamas šio pilnaverčio.

Toliau rukydama savo cigarete, net nelabai ir pastebi, kad salimais sutupe kazkokia persona, ypac kai ausyse skambejo dabar grojamos ir dar apie save priminancios spengimu muzikos garsams. Tik inkstityviai suciumpa uz "vagies" rankos, kuri sugalvojo nusisavinti taip branginamus pagaliukus. Kone atpazinus pacia ranka, pakelia akis ir i savininka, leisdama cigaretes galiukui nusvirti zemyn. Ko jau ko, bet maziausiai norejos matyt savo ex. Tuoj pat paslepdama susimetima uz bejausmio veido, ji vel nusuka i belekuria puse, kad tik nereiketu akimis santykiausti su Kruspe.
- Zinai, jau dirbu prie dainos apie mockrusli, kuris dulkina viska kas juda,- cinisku vypsniu atsako i Richio ir nukrato pelenus priesais save nuo jau baiginejancios smilkti cigaretes, dumus ispusdama i virsu, pro apatine lupa. Kadangi barmenas teikes pristatyt jau normalu gerima, butent toki, kokio ir norejo Margaux, gurksteli is stiklines, stiklines dugna skambokai poadedama ant stalvirsio. Butu tuoj pat ir isejus, tik mintis, kad nuolatinis begimas nuo "praeites" nieko gero neduos, sulaiko ja ir vercia issitiesus sedet prie baro.
- O as maniau, kad cia daugiau nebegrisi,- prakalbsta po gan ilgokos pauzes, turedama omenyje pati miesta ir paskutinius girdetus jai istartus Richardo zodzius.

Pašnekovei apšvietus jį apie savo muzikinius projektus, Richard`as iškelia antakius į Margaux veidą imdamas vėpsoti itin skeptiškai. Tik šiaip ne taip susilaiko nepaspalvojęs muzikinio fono pašaipiu prunkštimu.
- Nereikia čia piktintis ir nuogąstaut, kad močkrušys, dulkinantis viską kas juda, jau kaip treti metai įtartinai sėkmingai aplenkia tavo...-linkęs arčiau pašnekovės, vyras sustoja tik tuomet, kai judviejų pečiai atsiremia vienas į kitą. Ranka, dviprasmiškai nuslydusi Bossieux vidine šlaunų puse, lieka taip pat mikliai ir atitraukta atgalios,-šiltą, elastingą ir talpią vaginą,-užbaigia gražinęs nugarą pirminę, anei kiek neydingą laikyseną. Savimyliškai šypsodamasis, vyras žvilgsniu pasitinka padavėją, galiausiai atnešusį Richard`ui gert, tad įsivyravusią pauzę užpildo rūkymu bei degtinės pylimusi į ankštą stikliuką, kurios turinys netrukus lieka pradangintas vyro burnoje.
Pasigirdus sekančiai merginos kalbos daliai, Richis pasivargina į ją (bent jau šiuo metu) atsakyti, kadangi akivaizdus faktas, jog Kruspe šiuo metu sėdi Manheteno klube reiškia tai, kad nuomonę šiek tiek pakeitė. Sutraukęs paskutiniąją cigaretės dalį, sutrina nuorūką į peleninę, tuščią stikliuką degtine pripildydamas vėl.
- Dirbu prie dar vieno projekto,-išpūtęs finalinį dūmą prataria informuodamas pašnekovę apie tai, ką jis veikia New York`e,–O kaip tu?-paklausia klausiamą žvilgsnį nukreipdamas Margaux veido linkme,-Vis dar klajoji su „Purvinąja Mere“?-šyptelėjęs, vyras suspringsta dar vieną vodkės dozę, šį kartą stebėtinai smarkiai susiraukdamas.

Pasnekovui atsidurus dar arciu, tiksliau, jo rankoms, bando susilaikyti nuo nuo bant kokio isdaqviskisko zenklo, parodancio, kad toks zingsnis ja kazkiek paveike. Zinoma, vistiek veide pasimato sypsenele, kuria uzslapsto netrukus vel atsiradus ciniskumo veido israiska.
- O taip. Jau kuris laikas pas mane gedulas tavo pimpalui,- pora kartu gausiai sumirksejusi, iremia alkune i stalvirsi, taip pasiremdama gan apsunkusia galva. Net nagus nieztejo, kaip dabar norejos isreiksti savo sukilusi karteli Kruspe odos saskaita, bet zinoma, susilaiko, ypac kai dabar ramino savo gerimu ir karts nuo karto itraukiamu dumeliu i plaucius ir juo isleidimu. Sulaukus atsakymo i uzduota elimentaru klausima, kreivokai sypteli, vel atsukdama veida i Richard'a, vien is mazycio noro isimint sio veida.
- As?- nutyla, tik pasakius ivardi ir galvoje ilgokai iesko bent kokio normalaus atsakymo, irodancio, kad Margaux vis dar gyvena, o ne tik egzistuoja.- Kaip ir paminejai, vis dar klajoju su jais. Juk jie mano seima,- uztyla, giliai itraukdama dusno, klube tvyravusio oro,- dainuoju. Viena. Kazkas lyg ir iseina,- galiausiai kiek per greitai nusuka veida ir istustina pilnai savo viskio taure, atstatydama i prieki, kad si vel butu pripildyta. Kai toks veiksmas tik ivyksta, stiklo turinys vel atsiduria stempleje.

Richard`as pažinojo Margaux kaip nuluptą, todėl šios bandymas vaizduoti abejingą išprovokuoja kreivos šypsenos jo veide atsiradimą.
Griebdamasis dar vienos cigaretės, vyras nebyliai išklauso merginos žodžių, o kadangi buvo kaipo užsiėmęs peržegnoja gretimais sėdinčią veikėją pagerbdamas „velionį“ ant galo rankomis jau bet kaip sumakaluodamas. Orandžinės spalvos filtrui atsidūrus burnoje, vyras „pirikūro“ galiuką paskrudina žiebtuvėliu. Kelis sykius įtraukia užtikrindamas tolygų cigaretės degimą.
Pagaliau judviejų dialogui palietus žmonišką temą, kuri nereikalavo mažvaikiško žodžių mūšio tęstinumo, Kruspe išklauso, net jei ir krapštinėjosi su buteliu bei stikliuku, o iš šono neatrodė, kad Bossieux aplamai girdi. Trečiajai vodkės porcijai atsidūrus burnoje, cigaretei – lūpose, vyras pasisuka į pašnekovę, kalbos dalį užbaigdamas abejingu „mhm“. Kadangi darėsi nuobodu, Richard`as kaip mat sugalvoja, kaip „prasiblaškyti“: ūmiai sugavės Margaux už liemens, patraukia merginą į save, priversdamas šią išskėstų kojų principu nutūpti ant vyro apatinės kūno dalies. Gavęs galimybę iš arčiau patyrinėti pažįstamosios veidą, prisiminti dailius šio bruožus, tuo pačiu suima ir Bossieux ranką, nuvesdamas ją savo krūtine žemyn. Merginos letenėlę nutupdo sau ties tarpukoju leisdamas Margaux aiškiai pajausti, jog vyro wurst šiuo metu yra pačiame jo didingume. Erzinančiai nepadoriai šypsodamasis, Richard`as ranka atmeta merginos plaukus, apnuogindamas šios kaklą, per kurį, neįprastai švelniai perveda lūpomis.
- Nevaidink, kad tau nepatinka,-sušnabžda leisdamas šiltam orui atsimušti į maloniai kvepiančią kompanionės odą.

Veido mimika pasikeicia i nuostabos ir susimetimo kupina, kai tik visas kunas atsiduria ant Richard'ui priklausancio. Akimis skenuoja prietemojoje matoma veida, zinoma, jausdama kas dedas ir apacioje, kas privercia pakeisti veido israiska i daugmaz laiminga. Keistai laiminga. Uzmerkus akis, atvercia kiek galva, kad vyrui atsirastu lengvesnis priejimas prie josios kaklo odos.
- As nemoku vaidint,- pasako ir laisvaja ranka sugraibius sio smakra, ji pritraukia prie savojo veido, liezuvio galiuku pervesdama per virsutine lupa, netrukdama ir isisiurbti ir pilnai. Po kurio laiko abiems patyrinejus vieno kito burnos ertme ir paplakus liezuvi, atsitraukia, jausdama kaip isdavikai plauciai reikalauja deguonies. Patenkinus savo fiziologinius poreikius, vis dar laikyta ranka ant vyro tarpukojo svelniai suspaudzia.
- Bet ir tu manes nepamirsai,- taria pasilenkus prie Kruspe kaklo, uodimo aparatu gaudydama issiilgtus aromatus.

Po malonaus apšilimo klubo poilsio kambarėlyje, Richard`as sugrįžta atgalios prie baro, sukrisdamas į kėdę, kuri šį vakarą Kruspe užpakalį jau „regėjo“. Kadangi grįžo čia parūkyt, pa`chill`int ar pribaigti degtinės likutį, kaip pradžiai susigraibo cigaretę netrukdamas šios organizmo nuodijimo procesui paruošti. Išpūtęs pirmąjį dūmą, vyras pasisuka į Margaux vyptelėdamas.
- Dabar man per tave galvoje sukasi tiek nepadorių minčių...-mįslingai nutęsęs prisimerkia pasvirdamas į pašnekovę taip, kad judu skirtų itin mažas atstumas,-Būsi tikra kalė jei nepadėsi man jų visų...-smiliumi perveda per merginos kaklą, krūtinės link,-Iškrušti,-užbaigia į Bossieux žiūrėdamas labai jau gašliai.

Tik priėjus prie baro, iškart apžiūri savo brangųjį muzikos instrumentą, kurį be prižiūros buvo palikus gan ilgoką laiko tarpą. Kadangi gitara tebestovėjo savo vietoje ir atrodė svaika, merhina lengviau atsidūsta atsisėsdama ant baro kėdės ir pribaigdama prieš tai užsakyto gėrimo likutį. Taip pat, kaip ir partneris, susigriebus užsirūkyti, sėkmingai tai įvykto, pirmuosius dūmus išpūsdama per apatinę lūpą. Trumpam patylėjo ir mąsliai žvelgė į Kruspe veidą, kurį visai neseniai matė visai kitokį ir jai daug malonesnį. Tada greitomis sugesinus net dorai nebaigta cigaretę į keramikos gaminį a.k.a. peleninė, atsistoja nuo savo kėdės, atsistodama priešais Richard, kad šio kelienis būtų kone įremtas į Margaux tarpukojį.
- O jei prisimintume senus laikus, kai išvažiuodavome iškylauti??- Žinoma, tai iškylų nė iš tolo neprimindavo, bet Bossieux suprato, kad vyras daugmaž ntuokia, apie ką yra dabar šnekama. Pasilenkus arčiau prie ausies, švelniai lyžteldama odos plotelį.

Tabako dūmų išsiilgusius plaučius gausiai daviniu turtindamas, iš akių nepaleidžia Margaux, kurį laiką intensyviai mąstydamas, kokiomis pozomis norėtų ją šį vakarą dulkinti.
Merginai pakilus, Richard`as teikiasi dirstelėti į rūkytą cigaretę. Kaip ir tikėjosi, šios liko tik filtras, todėl šį į peleninę iš karto sutrina. Bemat pajautęs, į kokią vietelę trinasi jojo kelis, lėtai pakelia akis. Ryškiausia nepadorių minčių iliustracija tampa kreiva, tik nežymiai išlenkta šypsenėlė. Vyras koją kiek kilstelėja, leisdamas šiai dviprasmiškai prasitrinti Margaux tarpukoju.
Išgirdęs pasiūlymą, nukėlusį į bemaž dviejų metų praeities laikotarpy, vyptelėja. Tikrai suprato – ne zefyrų ar dešrelių laužiuke kepimą mergina turinti galvoje.
- Jaučiuosi sugundytas,-sumurma, iššiepdamas duok Die porą milimetrų dantų. Rankas užmetęs ant Bossieux klubų, išnaudoja šios veido artumą – inicijuoja neilgą pasiplakimą liežuviais, kurį vainikuoja ūmiu, apatiniosios Margaux lūpos sukandimu. Išsišiepęs, o ir neleisdamas merginai atsitraukti, vyras pramerkia akis.
- Papenėsim uodus, pasikrušim...-nerišliai sumurma. Raiškus žodžio skleidimo būdas buvo varžomas nesikeičiantis Margaux lūpos sukandimo. Šyptelėjęs, pagaliau leidžia merginai atsitraukti. Tikrai nesiekė šios žavios burnytės sutraumuoti, tačiau, kad jau kitą dieną ją papuoš mažytė mėlynė – neabejojo.

Vyrui perpratus šios sunčiamus vadinamus namiokus, kone impulsyviia užmeta rankas ant šio kaklo ir pati kiek prisitraukia arčiau, kad geriau išvystų kone kiekvieną Reesh veido raukšlelę. Išvydus tą pačią per amžius amžius nesikeičiančią šypsenėlę, pati bemaž taip pat nusišypso.
Atsakius į jai aiškiai per trumpą lūpų kontaktą, prisimerkia, mėgindama suprasti, ką šis šiuo metu vapa ir ar tai svarbu.
- Tiesiog laukiu nesulaukiu išvysti tavo nuogą sėdynę gamtos apsuptyje,- tarsteli, kai lūpa būna jau išlaisvinta iš vyro "nasrų".
Galiausiia taip keletą minučių jiems greta vienas kito išstovėjus, atsitraukia labai nenoriai. Jei jau rytoj norėjo vėl susitikti su Kruspe, žinojo, kad turi bent kiek pailsėti. Čiuptelėjus kažkokį padėkliuką, greitomis su tušinuku (kuris irgi atsirado iš kaži kur) parašo savo adresą, kuris, žinoma, po dviejų metų jų absoliutaus nebendravimo, pasikeitė. Popieriaus skrituliuką įbrukus tiesiai į pažįstamo rankas, priartėja prie šio atsisveikinimo bučiniui, kuris, ir vėl, išsirituliuoja į labai intesyvų. Galiausiai atsiplėšus, vos matomai vypteli ir paėmus gitarą, dingsta velniop iš baro į gatvę, kuriojq susistabdžius geltoną automobilį, išvažiuoja namo, prieš tai, žinoma, susimokėdama už savo gėrimus.