Staliukai viduje

Prie pastato sustoja '65-ųjų Jaguar, o iš jo išlipa jau įsismaginus kompanija su Dita priešakyje. Sustoję prie grėsmingai atrodančio sargybinio, lukteli, kol šis juos atpažins ir be jokių kalbų įleis. Prieš eidami į savo vietą, nusprendžia apsižvalgyti. Tiksliau tik Di. Atsibučiavus su visais ir paliepus nelaukti bei pradėt pramogaut, nueina link baro. Taip beinant, akys užkliūna už pažystamos personos, kurią senokai matė. Visai nesivaržydama, prieina prie staliuko ir atsisėda priešais. Pasisukus šonu, sukryžiuoja kojas, sudeda alkūnes ant stalo ir įremia į rankas veidą. Supratus, kad be šaukimo šioje patalpoje neapseis, pradeda kalbėt garsiau nei jai įprasta:
- Argi gražu taip ilgai nieko apie save nepranešt?- retoriškai paklausia ir tęsia:
- Sveikas, Gerard.

Spėjęs sugerti nė vieną taurę gėralo visiškai sukniumba kedėję. Nekreipdamas dėmesio, kaip viena persona be jokios gėdos jausmo įsitaiso priešais jo matymo lauką ir viską užstoja tęsia tą pačią gėrimo ceremoniją iki kol mergina neima kalbėti.
- ką? ,- susiraukęs ne tiek dėl trukdymo keik dėl šviesos, kuri anksčiau buvusi per tamsi staiga paryškėjo lėtai išsitiesia kėdėje atsisėsdamas ,,kaip žmogus"
padėjęs alkūnę ant stalo paremia galvą įdėmiai pažvelgdamas į Ditą.
- Labas....,- laisva ranka pamosikuoja vaizduodamas, kad žino su kuo kalba.
- Seniai nesimatėm ir taip toliau, - pamatęs, kad jo stiklinė tuščia mosteli į padavėjo pusę parodydamas, kad nori dar, ir vėl savo dėmėsi gražiną į pašnekovę. kadangi net ir dabar negali pamiršti senų pažįstamų ir samonei atpažinus tai kas sėdi priešais jį išskėčia rankas į šonus
- Kokio velnio niekas man nesakė, kad esi čia? ,- teikėsis dėmesi sutelkti ir į merginos išvaizdą ją nužvelgia.
- Išgražėjai...

Stebėdama vaikiną, nejučia išsišiepia. Tiesiog negalėjo nesišypsoti, juk priešais ją sedėjo toooks ypatingas žmogelis. Priėjus padavėjui, pati užsisako lengvą kokteilį kaip įžangą į visą vakarą. Padavėjui pasišalinus, Di kiek atsilenkia atgal, kad ji nekliūdytų Gerard rankų mosto spindulio. Gūžtelėjus pečiais, draugiškai nusišypso ir ranka kliūdo ir taip jau tobulą šukuoseną, ją lyg "pasitaisydama".
- Na, atėjau, kaip sakoma, pasilinksminti, o ne sukiotis aplinkui kokią masyvią dekoraciją nuogai,- pabaigus sakinį krizenimu, nevalingai akis nuveda į dėviamus aukštakulnius. Way vėl prakalbus, jau pakelia akis į jį ir perveda pirštų pagalvėlėmis per šio skruostikaulio linija.
- Žinoma, kad taip. Tu irgi kažkiek pasikeitei. Bet nedaug,- priduria paskutinį sakinį paskubomis. Pagaliau prie jų prisistačius oficiantui su gėrimais, grąžina savo pirštus sau ir perbraukia per stiklinės kraštą neskubėdama ragauti.

Klausydamas tai ką kalba Di, greitai sušnairuoja į salę ir prisiminęs vieną dalyką nušviečia veidą kreiva šypsena.
- Tu ir nuoga puikiai atrodai,- atrėmės galvą į rankas pasislenka per pusę stalo, kuo arčiau Di nepatraukdamas žvilgsnio.
Suprunkštęs iš jos žodžių apie jo pasikeitimą pamirksi laikydamas veide kvailą šypsenėlę.
- Galima pakalusiu kuo?, - pakėlęs antakį atsitraukia atgal leisdamas barmenui padėti gėrimus ant stalo ir pats kitaip nei mergina nė keik nesikuklindamas ima gerti.
- Ak, taip turbūt tuo, kad matai mane gerianti,- pats sugalvojęs atsakymą kuo jis pasikeitė dar gurkšteli savo gėrimo ir nurijęs padeda stiklinę ant stalo.
- Nesijaudink čia tik šiaip,- ima linksėti užtvirtindamas savo žodžius.
Nenorėdamas toliau plėtoti tokios temos pasilenkia į šoną nužvelgdamas merginos kūne tai ko nematė anksčiau per stalą.
- Kodėl anksčiau tu man dar nepozavai? ,- pats nesuvokdamas šito atsisuka į Di laukdamas jos atsakymo.

Žvelgia į vaikiną kilstedama antakius ir dar kartą peržvelgia savo figūrą. Nuoširdžiai nusijuokus, linkteli, juk šis kalbėjo tiesą.
- Pasakyk man tai, ko aš nežinočiau,- dar kartą nusijuokia, bet visiškai surimtėja, kai Gerard pradeda kalbėt. Jo išklausius, šypteli.
- Na, tu pa-se-nai,- išskieminiavus paskutinį žodį, sukrizena ir gurkštelėjus savo gėralo, padeda jį vėl ant padėkliuko ir pakelia akis į draugą beklausydama šio versijos. Way uždavus konkentrų klausymą, atsistoja ir sustojus priešais jį, apsisuka ant pirštų galų.
- Na, pirma, mano bandymai tau pozuot baigdavosi lovoj. Antrą, nes retai kada sulaukdavau tavo pasiūlymo pozuot. O trečia, tau pozuot galiu nors ir dabar,- kilsteldama lūpų kampučius perbraukia per savo tobulą figūrą. Kadangi batelių kulniukai buvo pakankamai aukštoki, Di netyčia užkliūna už kažkokios nematomos kliūties ir "netyčia" krinta į pašnekovo glėbį išleisdama garsą panašų į 'oi'.

Besigerėdamas merginos figūra bei kūno privalumais pastveria stiklinę nuo stalo ir suverčia visą jos turinį į skrandį.
- Aš nežinau ko tu nežinai,- suvokęs, kad pasakė totalia nesamonę nutylą stebėdamas savo tuščią stiklinę ir jau rengiasi kelti ranką, kad ją pripildytu pusiaukelėje ją nuleidžia išgirdęs merginos žodžius. Vaizduodamas labai įsižeidusį nykščiu mostelį sau į krutinę.
- Aš? Pasenau? Jokiu butu,- imdamas purtyti galvą nustoja muistytis, kai mergina pakyla ir apsisuka.
Prisiminęs tai ką kalba Di per daug rimtai nuryja burnoje susikaupusius skysčius. Gavęs tokį konkretų pasiūlymą su trenksmu apdeda delnus ant stalo ir siaip ne taip atsistoja.
- Jei nori galiu ir dabar tave nupiešti,- pasirengęs padaryti tai ką sako žengia arčiau merginos, bet jai pačiai į jo glėbi ištiesia rankas ją sugaudamas.
- Nesitikėjau, kad taip manęs pasiilgai,- nusišypsojęs uždeda rankas merginai ant liemens patraukdamas link išėjimą rodančios lentelės.
- Mano dažai namuose todėl piešti teks tenai.

Dar prieš krentant, kuo įdėmiausiai išklauso Gerard patvirtinimą, kad gali ją nupiešt čia ir dabar.
- Na ir puiku! Bus bent vienas padorus mano piešinys. O kas tai bus, portretas ar aktas?- pasiteirauja skardžiai nusijuokdama, nes puikiai žinojo, ko pati nori ir jei tapytojo norai nesutaps su šios, padarys taip, kad vistiek būtų jos valia. Nukritus, pakelia akis į vaikino veidą ir sukrizena. Truputį padvejojus, atsistoja ant savo kojų ir pasitaiso susiglamžiusią suknelę.
- Dieve mano, juk aš su kompanija!- nudavė baisiausiai nustebusia ir dar kartą nusijuokia.
- Nusigers ir be manęs,- numojus ranką, šyptelėjo ir pajudėjo kartu su partneriu. Jiems pagaliau atsidūrus lauke, šiaip ne taip sustabdo taksi ir kartu į ją sulipę, nurūko link Gerard rezedencijos.

Bevaikščiodamas su Audrey ir užmatęs kažką panašaus į vietą kur bus galima gauti merginai taip reikalingos pinakolados užeina į vidų mintyse prašydamas, kad tikrai taip ir būtu. Priėję stalelį paskubėdamas atitraukia merginai kėdę pasiūlydamas sėstis ir jo norams įsivykdžius apeina stalą ratu pats atsisėsdamas. Suneręs rankų pirštus padeda rankas ant stalviršio pasilenkdamas į priekį link merginos.
- tai kur mes baigėm? ,- šypteli ir prisistačius vienam iš aptarnaujančių asmenų pasuka galvą į jį.
- Vieną pinakolados ir mineralinio vandens,- prisiminęs ne taip jau seniai vykusias pagirias nedrįsta daugiau piktnaudžiauti alkoholiu, kad vėl nereiktu patirti to vėžį varančio skausmo. Vos tik padavėjui apsisukus pats gražina žvilgsnį į Audrey.
- nepatikėsi, kaip džiaugiuosi, kad vėl susitikom,- išsišiepęs ištiesia nugara

Visą pastarąjį laiką, kelionės metu, laikiusi liežuvį už dantų, kone kavos prigėrusio burunduko formoje dairos aplink, nervingai laukdama momento, kada galės ką nors sučiauškėti. Kai kartu su Gerard'u atsiduria Bubble Lounge, netrukus susėda į jai paskirta vietą. Akimis pasekusi draugą, išsišiepia šiam atsisėdus. Smegenis pasiekus garsinei informacijai, atsklidusiai iš Way'au lūpų, iškelia antakius lyg įnirtingai galvodama ties kokia tema jiedu baigė kalbėtis.
Po to, kai padavėjas priėmė vyro užsakymą, nulydį darbuotoją akimis, galvą pasukdama pašnekovo linkme, bei per naujo užmegzdama akių kontaktą.
-Patikėsiu! - sučirškia, akimirksniu teigiamai sulinksėdama galva. - Deja, aš tavęs nė kiek nepasiilgau.. - sudėjuoja, lyg būtų velnioniškai dėl kažko nusivylus, bet netrukus pradeda kikenti, išduodama savo slapstomas mintis. - Juokauju! - suklanksėjus akutėm, vėl išsišiepia.

Kadangi visą laiką nuo parko iki baro mergina tylėjo jau būdamas pasiilgęs šios balso nušvinta išgirdęs Audrey kalbančią, bet greit būna ,,nuleistas". Atsilošęs atgal atsiremia į kedės atlošą nugarai ir sunėręs rankų pirštus padeda ant pilvo.
- No aš tavęs pasiilgau,- trukteli pečiais rodydamas lyg jam tai nė kiek nesvarbu ką mergina galvoja. paveiktas merginos šypsenos pats nusišypso giliai įkvėpdamas.
- Kaip tu gyveni? ,- pasidomi ir pristačius gėrimus paima savo paragaudamas.
- Labai seniai matėmės po paskutiniojo karto,- nutyla bandydamas prisiminti tą paskutinįjį kartą kai matė merginą ir tam vaizdui pasirodžius šypteli nuo prisiminimų. Nenorėdamas per daug užsigalvoti dar kartą gurkšteli mineralinio padėdamas stiklinę ant stalo.
- Dabar man paaiškink. Ką tokio tau padarė Dita, kad negali jos pakęsti? ,- kilsteli antakį idėmiai stebėdamas merginos veidą.

Niekaip nesugebėdama įsipatoginti kėdėje, kas keliolika sekundžių atsisėda vis kitaip. Galiausiai nusprendusi, kad bus patogiausia tiesiog išsidribti bet kaip, taip ir padaro kojas paskandindama giliai po stalu. Suprasdama, kad elgiasi kiek kvailokai, išsišiepia, visgi pasirengusi akimis su žaibuoti į bet kokį neigiamą žvilgsnį. Išgavusi reikiama frazę iš draugo, gauna puikią progą pamalti liežuviu, tad suskuba būtent taip ir padaryti.
-Aš gyvenu velnioniškai gerai! - sučiauška, pastverdama stikline su kokosais, bei ananasais dvelkiančiu gėrimu. - Nepaisant fakto, kad tenka kone kartą į savaitę lakstyti per visą Ameriką iš Los Andželo į Niujorką. - baigusi savo trumpą skundą, neleidžia niekaip įsiterpti G, vėl paleisdama liežuvį į darbą. - Bet mano darbas yra to pinai vertas! - suklanksi akim, siurbtelėdama savojo koteilio, netrukus veido išraiška perteikdama kūną užpildžiusius, skonio receptorių atgabentos informacijos dėka kilusius malonius pojūčius. - Gaunu ne tik kad išsirinkt norimus drabužius, bet ir moka už tai, kad išsijuokčiau iš žvaigždelių! - sukikena, lyg vaikas iškrėtęs nekaltą pokštą.
Aiškiai pastebėjusi perdėm teigiamas Gerard'o emocijas, kurias lengvai įskaitė jo veido išraiškoje, pati išsišiepia, tik kiek klastingai, iškart žvilgsniu versdama sakyti tiesą, į netrukus iš merginos lūpų išsklisiantį klausimą.
-Apie galvoji? - paklausia taip, lyg kamantinėtų draugą, kiek erzinančiu, žemu tonu, palyginus su jos įprastu tauškalams įgarsinti skirtų čirškėjimu.
Vyrui netikėtai paklausus apie Ditą, susiraukia, aiškiai parodydama didžiulę antipatiją, kurią jautė pastarajai moteriai.
-Nes ji nenormali! - vietoj to, kad sėdėtų susiraukusi, klaikiai išsišiepia, kas dažniausiai reiškė ateinantį keiksmų, bei pašaipų pliūpsnį. - Geriau keliautų į senelių namus kur jai ir vieta, o ne dirbtiniai papais kabintu bernus... kaip tu! - eilini kart suklanksi akim, palinkdama virš stalo ir taip žymiai priartėdama prie Way'aus. - O, tiesa! - visiškai iš oro prabilusi aukšta giesmele, primerkia ilgomis blakstienomis dekoruotas akis. - Tu man skolingas piešinį! - atrodydama lyg septynerių metų mergiotė, prisiminusi skolą, suraukia antakius, reikalaudama kaip mat atlyginti "žalą".

Stebėdamas merginos nuolatinį judėjimą išlaiko veide silpną, nepiktybišką šypsenelę, bet žinodamas, kad jai ką pratars gaus dvigubai užtyla stebėdamas sėdėjimą. merginai kalbant nesirengia jos pertraukti klausydamas tai ką šioji kalba iki kol A užtylą, todėl iškart pasinaudoja progą prasižiodamas.
- Vis mastau kada bus mano eilė būti tavo išjuoktam,- padėjęs ranką ant stalviršio pasisuka kiek šonu nenuleisdamas akių nuo Audrey,- todėl gal pasakysi kada tai bus, kad būčiau morališkai pasiruošęs?,- nušvietęs veidą jau platesne šypsena tyliai bei trumpai sukikena.
Tapęs kankiniu prisimerkia pakeldamas stiklinę su mineraliniu ir suvilgęs burną padeda į pradinę padėtį.
- Belekaip galvoju, žinok nemiegu per naktis, todėl vaikštau kaip girtas,- perbraukia delnu per skruostą norėdamas, atsigauti nuo miego trūkumo,- turbūt jau ir mastau panašiai,- tyliai suburba nekreipdamas į galvą, mergina išgirdo ar ne.
Merginai greitai pakeitus savo veido išraišką iškart pasigaili, kad paklausė, bet vistiek norėdamas užtildyti savo smalsumą nenutraukia Audrey kalbos.
- Ar man vaidenasi ar tu jai kiek pavydi?,- nutaisęs kiek pašiepiančią, bet mielą šypseną pažvelgia į merginos veidą. Pasilenkęs į priekį kaip ir Audrey ir išgirdęs skundą dėl kažkokio piešinio keletą akimirkų nustebęs pramasto apie ką tiksliai mergina kalba.
- A to piešinio,- pagaliau prisiminęs išsitiesią patogiai atsiremdamas į kedės atlošą,- jis pabaigtas laukia, kol jį pasiimsi,- pasuka galvą pasižiūrėdamas ką veikia visos kitos personos esančios bare,- Bet man taip patiko piešti ir atsirado laisvo laiko todėl kaip tau galiu priimti kitą užsakymą.

Siurbčiodama pinakoladą iš skėtuku, bei ananaso griežinėliu papuoštos stiklinės, įdėmiai klauso ką sako G, nors Aud ir nebuvo būdinga sukoncentruoti dėmesio ties pašnekovu, kai užsiimdavo mėgstama veikla.
-Aaa... - galiausiai patraukusi lūpas nuo šiaudelio sudejuoja. -Čia ir yra pats smagumas - smogti netikėtai! - kiek per garsiai suspinga, rankomis plakdama per stalviršį. - O dėl tavęs tai dar reiktų pagalvoti. - sekundei suvaidina be galo susimąsčiusią, bet netrukus pradeda kvatoti. - Neee... -nutęsia, akimis užkabindama Way'au veidą. - Nenusipelnei... per daug man patinki. - netikėtai pritildo balsą, primerkdama akių vokus, taip suteikdama sakiniui keistą, gan intymią, bet tuo pačiu ir dviprasmišką formą.
Leisdama vyrui šnekėti, vėl įninka į gėrimo keldinimą į skrandį.
-Hmmm... - vėl atrodydama lyg mąstanti senolė, pažvelgia į klubo lubas. - Žinai, per tą visą laiką - omenyje turėdama netolimą praeitį, sučiauška. - Aš kažkaip pripratau prie girto tavo stovio. - neleisdama draugui įsižeisti, netrukus sukikena, kalbą palenkdama juoko pusėn.
Gerard'ui netikėtai uždavus klausimą, nė kiek nesutrinka, nes dažnai tą vieną ir tą patį sakinį girdėjo jau gana ilgą laiko tarpą.
-Aš? Pavydėčiau? Pfff... - suprunkščia. - Kad ten nėra ko pavydėti... manai kad botoksu palygintos raukšlės bei dirbtiniai papai ir krūva išskerstų žvėrelių spintoje yra faktorius, kurio aš galėčiau kam nors pavydėti? - žodžius dėstydama taip, lyg jie būtų šventa ir nenuginčija tiesa, galiausiai sustoja, sakinį pabaigdama klausiamąja intonaciją, bet tai anaiptol nereiškia, kad į jį būtina atsakyti. - Aš pavydžiu tik sau, nes esu nuostabiausias Jezuliuko sutvėrimas! - vėl sukikendama, ištraukia iš savojo gėrimo rausvą skėtuką, kuris bent jau artimiausias kelias minutes bus pagrindinis maigymo objektas.
-Ooo! - netikėtai nudžiuginta Way'aus teiginio, vėl išleidžia jai būdingą balsėmis paremtą garsą. - Juk tai be galo gera dingstis atsitempti pas tave į namus! - visiškai nebijodama išsakyti to, ką mano, suplaka rankomis, laikinai užbaigdama savo kalbą, bei vėl grįždama prie pinakolados siurbimo.

Merginai kalbant ima žaisti sau savo plaukais bandydamas sudėlioti juos į vietą ilgainiui sutelkdamas į tai ir dėmėsi.
- Bet kaip man galėtum ir pasakyti, kad žinočiau kada rakinti namo duris nuo žurnalistų,- suburba patraukdamas ranką nuo plaukų nukreipdamas akis į A. Nutaisęs kankinio veidą šiai mastant gailiai suinksčia iki kol gauna labai gerą naujieną, todėl iš tos laimės greitai išsitiesia rankas mestelėdamas į šalį ir kliudęs savo gėrimą vos jo neišpila.- Nepakartojama.. Aš toks laimingas,- visą savo laimę rodydamas veide sėdi išsišiepęs nekreipdamas dėmesio dėl neseniai vos neįvykusios nelaimės.
Garsiai išputęs orą pro nosį sukryžiuoja rankas ant krutinės, kojas patogiai ištiesdamas po stalu.
- Ačiū.,- vaizduodamas labai jau įsižeidusį susiraukia ir užsimerkęs pratyli duok Die akimirką vėl prasižiodamas,- pastaruoju metu aš nebegeriu. Na bent jau stengiuosi atsiribosi nuo savo girto stovio,- silpnai nusišypsojęs paima stiklinę su mineraliniu į ranką atsigerdamas.
Klausydamas merginos kilsteli antakius nuo tokių jos pareiškimų.
- Kokie mes nesavikritiški,- nusišypsojęs pažvelgia į merginos rankoje esantį skėtuką nurydamas burnoje susikaupusius skysčius,- nors taip dar geriau, - priėjęs išvadas trukteli pečiais.
Gurkštelėjęs jau skonį bebaigiančio mineralinio nuryja paskutinį lašą padedamas stiklinę ant stalo.
- Matai, ne nereikia galvoti kodėl turėtum pas mane užeiti,- gražinęs žvilgsnį į Audrey veidą keik nusišypso. Prisiminęs, kad be draugės paveikslo namuose pačioj geriausioj vietoj pastatytas ir taip draugės nemėgstamos Ditos paveikslas pakreipia galvą į vieną pusę,- tik turiu ispėti, kad pas mane namuose amžinas savartynas ir dar galai žino ko, dėl ko manęs imsi nekesti.

Palaipsniui susikoncentravusi į mažojo skėtuko maigymą, sustoja tik tada, kai nuo pagalėlio nukrenta visos papildomos dalys ir Aud prieina išvadą, kad galutinai sulaužė daiktelį ir iš jo didesnės naudos nebebus, Abejingai numetusi jį ant stalo, perkelia savąjį žvilgsni ties Way'uj, kuris būtent tuo momentu pradėjo savo kalbą. Klausydamasi vyro su šypsena veide, greit apsidairo, išblaškyta bare esančių žmonių. Akimis permetusi per visą patalpą, vėl sugrįžta ties pašnekovu ir sugalvoja įsiterpti.
-Nesu iš tų kurie teikia žmonėms džiaugsmą, tad... - sučiauška, bet greit sustoja, gerklėje pradangindama burnoje susikaupusius skysčius. - Tokiam asmeniui kaip tu tai daryti gera. - šypsena padidinusi bent du kartus, netrukus pašaipiai primerkia akis, suteikdama savo teiginiui dviprasmiškumo.
Gerard'ui nusprendus pratęsti kalbą alkoholio vartojimo tema, įsiklauso į jo tariamus žodžius, bei jų dėka greit pilnai pakeičia mimiką. Pastaroji dabar priminė šokiruoto vaiko dėvimą.
-Tu? Nebegeri? - neslėpdama didelės nuostabos, susiranda stiklinę su pinakolada ir užsiverčia, taip mėgindama numalšinti galvoje sukirbėjusius G atžvilgiu ne itin malonius klausimus. - Prisipažinsiu, šito tikrai nesitikėjau! - sumurma dar prieš tai, kai decibelu kupinu juoku "praskaidrina" baro patalpą. - Šaunuolis! Buvo pats laikas! - vėl pasilenkusi per stalą, ranka patapšnoja draugo petį, tuo pat metu kikendama.
-Mes nuostabūs! - suskubėjusi atsakyti į pašnekovo replika išsišiepia pilnu pasitenkinimu veidu. - Taip, žinoma. - dar kartą sumurma pavymui, laukdama ką atsakys Gerard'as.
-Hmm.. žinai, iš dalies atsidurti mano nekenčiamų žmonių sąraše yra gerai! - pateikusi netikėta išvada, išsitiesia, skubėdama pratęsti kalbą. - Bent jau gauni žymiai daugiau dėmesio nei įprastai! - vėl pripildydama patalpa garsiu juoku, delnu paplekšnoja į stalą, lyg mėgindama save nuraminti.
Akimis susekusi, jog jiedu pabaigė savuosius gėrimus, o ir sėdėti vienoje ir toje pačioje vietoje Aud ne itin patiko, greit pakyla iš vietos, nė nesiteiraudama ar draugas dar nori čia tūnoti ar ne.
-Eime? - pakreipusi galvą paklausia, sunkiai tramdydama šypseną. - Parodysi man tą piešinį. - aiškiai nurodžiusi kuria kryptimi jiedu turėtų keliauti, numoja ranka į teiginius, kuriuos ne per seniausiai buvo pateikęs G.

pasukęs galvą į baro pusę prisimerkęs net pasilenkia į priekį ieškodamas kokios ženklo rodančio kas yra uždrausta bare. Jo neradęs įkišą dešiniąją ranką į striukės kišenę ir išsitraukęs baltą pakelį jį atidaro išsiimdamas vieną cigaretę ir isidejės į burną dar atkiša merginai nebyliai siūlydamas. Klausydamas tai ką kalba mergina spėja prisidegti cigaretę ir įtraukęs išpučia dumą.
- Teiki džiaugsmą vien todėl, kad su tavim linksma,- padėjęs alkūnę ant stalo, laisvąją ranka pasistumia kėdę arčiau prie stalo,- visada gera girdėti, kaip yra apstumiamas kažkas tik ne aš,- silpnai šyptelėjęs.
Išvydęs merginos veido mimiką po jo žodžių nesusilaikęs nusijuokia nukreipdamas akis į savo grifką, lendančią į akis mintyse nuspręsdamas, kad pats laikas būtų nueitį į kirpyklą.
- Aš nesakau, kad visai nebegariu, bet nebe taip, kaip anksčiau,- įtraukęs dar porą kartų dumo akimis pažvelgdamas į merginos ranką atsiradusią ant jo peties,- bent jau galėtum nesišaipyt iš mano pastangų,- pakelęs antakius nuseka merginos ranką kai ji grįžta į kitą stalo pusę.
Gavęs keistą merginos išvadą nieko nesuvokdamas idėmiai pažvelgia į merginos veidą laukdamas pasiaiškinimo.
- Bet tas dėmesys nėra toks geras,- atremės nugarą į kedės atlošą ggarsiai išpučia pro nosį orą,- tenka bijoti išeiti į lauką, kad nesutiktum kokio žurnalisto su klausimu ką padarei Audreu Morrigan, kad šioji taip tave išjuokia,- prisiminęs nė vieną faktą su tokiais įvykiais pažvelgia į dar tebesmilkstančią cigaretę ir dar keletą kartų įtraukęs užgesina ją į į peleninę.
- jei nepatiks liesiu išmesti pro langą tiesiai į gatvę,- atsistojęs ištraukia iš džinsų kišenės porą kuriurų padėdamas ant stalo ir paisukęs į merginą patraukia paskui ją iš baro.

Ir pats nežinodamas dėl ko čia atėjo, bepradeda smigti prie baro iš neturėjimo ką veikti. Akim patraukus vienai iš ką tik pasirodžiusių personų, palydi žvilgsniu jos kiekvieną judesį užsilikdamas ties paskutiniuoju. Dar keletą minučių taip praspoksojęs ir nesulaukęs jokios draugijos prieinančios prie jam rūpimo asmens, atsistoja ir nusičiupęs dabar geriamo morso stiklinę prieina prie Hann'os stalelio prasibraudamas pro pakeliui išlindusias kliūtis.
- Neimta? ,- nepamiršęs gerų elgesio taisyklių prakalba jau traukdamas laisvąją kėdę arčiau savęs,- tiesiog pamačiau, kad tu viena ir na jei reikia kompanijos...,- dabartiniu momentu besidžiaugdamas menku apšvietimu išsišiepia paslėpdamas minčių nepastovumą.
- Ai, aš Ian,- jau sėdėdamas priešais Hanna iškalba, tuo pačiu metu iškart atsigerdamas spanguolių gėrimo.

Dėkingas už priėmimą į kampaniją nusišypso pasidėdamas alkūnes ant stalo. Ištiesęs dešiniąją ranką per stalą paspaudžia merginos galūne.
- Malonu Hanna,- visam sveikinimosi procesui įvykus paleidžia Beth ranką perbraukdamas per stalą, kad nuvalytu nematomas dulkes.
- Tiesą sakant nė pats nežinau kodėl čia atėjau,- prisipažindamas kodėl yra čia, kai nelabai lankosi nei mėgsta tokias vietas pasičiupęs stiklinę prideda prie lupų nurydamas porą gurkšnių,- o vienas todėl, kad visi draugai arba dirba, arba nepatikėtu kad kalbu rimtai jei pasiūlyčiau ateiti čia šiaip,- truktelėjęs vieną petį silpnai šypteli. Susivokęs, kad per daug kalba ir tos kalbos neturėtu būti per daug įdomios ką tik pažįstamai merginai imasi domėtis ir ją pačia.
- O pati kodėl čia esi viena? ,- dar kartą pasukęs galvą į šoną, kur buvo išėjimas ir įsitikinęs, kad niekas čia neateis ir nesutrukdys pokalbio, kurį išvis jei norima girdėti reikėjo sutelkti visą savo klausą į priešais sėdintį asmenį, kad suvoktum kas yra kalbama.

Galutinai nebegalėdamas taip kaip norėtu klausytis kas jam yra kalbama prisitraukia kėdę arčiau stalo tikėdamasis, bent geriau girdėti, kas ir atsitinka. Iki kol negauna kitos bėdos - apšvietimo kas ima varyti iš proto.
- Kuo dirbi? ,- įdėmiai, kiek leidžia niekam tikusios vaivorykštinės spalvos nužvelgia merginą mintyse spėliodamas šios specialybes, kas atitiko daugelį variantų,- spėju tu modelis,- kadangi daugelis jo draugių buvo arba modeliai arba dainininkės pasirenka vieną iš variantų spėdamas.
- Tą patį galėčiau pasakyti tau,- kalbant apie vakaro išgelbėjimus tikrai džiaugėsi tokia kompanija ir tuo, kad neteks būti vienam,. Bent kol kas.
- Aš dainuoju,- silpnai nusišypsojęs paima stiklinę ir nekeldamas palenkia į savo pusę įvertindamas joje esančio skysčio kiekį.
- Nemanai, kad reiktu antros porcijos? ,- kalbėdamas apie neseniai ištuštinta Hannos martinio taurę prataria, nes ir pačiam reikėjo prisipildyti gėrimo, nuo kurio daugiau norėjosi gerti nei atvirkščiai.

Parėmęs viena ranką smakrą, kita perbraukia per plaukus patraukdamas šiuos į šalis. Ko jau ko o dar mažesnio matomumo nesinorėjo.
- Tikrai? Ir kam kuri drabužius?,- turėdamas omeny žmogaus lyti kam daugiausiai mergina skiria dėmesio kurdama drabužius užsimerkia išgirdęs taip žinomos dainos akordus mintyse perkratęs vietas, kur tokiu laiku būtu galima apsilankyti nesukeliant dviprasmiškų minčių ir nieko nepešęs atmeta visas galimybes.
- Turiu grupe,- atsimerkęs, sugriebia pro šalį einančiam padavėjui už alkūnės ir privertęs šį pasilenkti paprašo dar po vieną gėrimą sau bei merginai.
- Tik dabar kiek atostogaujam, po darbų,- jau grįžęs į pirminę kūno poziciją ištaria tęsdamas pradėta temą.
- Beje, dažnai čia lankaisi? ,- pridėjęs vieną delną prie veido kaip galima šilčiau nusišypso slėpdamas visą iki šiol surinktą nesitenkinimą vieta į kurią anksčiau dėmesio neatkreipė.