stmaria@yahoo.com

Po visų dienos darbų ir bla bla bla, kuriuos užbaigė ganėtinai padoriai bei padoriu paros metu užsibaigusiu nučiulpytos elito publikos vakarėliu, vakare jau rymojo „Gulmiroje“, drauge su maloniai svaigstančios galvos pojūčiu (išliurlino tikrai ne vieną stiklą alkomagolio), paslikai drybsodamas svetainėje ant sofutės. Per plačiaekranį 3D LED „LG“ firmos televizorių savo numatytą programą per palydovą transliavo kažkoks muzikinis kanalas, sukantis Rihannos, Lady GaGos bei Eminemo stiliaus gabaliukus (o kadangi prijaučia laiko gerokai „pamarinuotoms“ grupėms ir ne bet kokioms, o varančioms sunkesnę muziką natūralu, jog pasąmonė sąmoningai, bet dalinai užblokavo klausymosi gebą), o kelius šildė ant kojų kėpsantis nešiojamasis, sidabrinio korpuso „Apple“ kompiuteris, kurio ekrane bolavo šviesus „Vanity Fair“ tinklapio dizainas. Madomis, žvaigždžių gyvenimu ir panašia šlamštija tikrai nesidomėjo, tad gerą valandą paprasčiausiai skaitinėjo politikos ir verslo rubrikas. Taaaaaaaaaaaip tingėjo vilktis į lovą, jog damušęs viskį, kurio buvo ne per seniausiai prisipylęs, pasijungia „yahoo“ internetinį puslapį sugalvojęs pašvaistyti savo gyvenimo tam, kad susitvarkytų kibernetinę pašto dėžutę, o šioje nuo pastarojo Stark`o vizito Vasarį turėtų būti prisikaupę gyvas galas visokio brudo. Netrukus prieš akis švystelėjus „Inbox`o“ turiniui, permeta žvilgsniu per atsivėrusį turinį – siuntėjus ir laiškų temas. Spam‘as, spam‘as, reklama, brukanti Toniui dalyvauti kažkokiame muzikiniame festivalyje, tuzinas spam`o ir... Teorinis elektros varžos įvairiuose terpėse tyrimas idealiomis sąlygomis?.. Iš pradžių buvo like „WTF?”, tačiau laišką atsidaręs, greitai persimainė į visišką „LOL“ stadiją. Duomuo, idant šios informacijos gavėjas tikrai neturėjo būti Stark`as buvo tiek pat akivaizdus, kiek ir Joan Rivers netramdomas polinkis naudotis plastikos chirurgų paslaugomis. Kaip pakalęs, tačiau labai nestandartinis moksliukas, Tonis tiesiog nerado savy jėgų neatsidaryti failo, prisegto prie virtualaus laiško bei žadėjusio mažytę ekspediciją po margaspalvį fizikos pasaulį. Pats nusistebėtų, jeigu būtų susipratęs, su kokiu susikaupimu nagrinėja „Švenčiausiosios Marijos“ darbą. Varžos skaičiavimai, nagrinėjimai... Tačiau keletas labai žioplų klaidelių su tiesiog neįmanomai dideliais galutiniais rezultatų apskaičiavimais badė tiek akis, tiek sąžinę, todėl sumoja ištiesti savo vunderkindišką pagalbos ranką ir skaitmeninius kiekius - reziumė sutvarkyti taip, kad juose įžiūrėti net pačios menkiausios paklaidos būtų neįmanoma. Panašias fizikos kryptis (tačiau geroookai platesnes bei keblesnes) nagrinėjo dar paauglystėje, Masačiusetso Technologijos Institute, tad pasidžiaugė, jog jojo žinios, net po visų tų metų užbaigus savo vargą specialioje aukštojoje mokykloje esti šviežiomis, it ką tik iškeptas žlėgtainis. Prirašęs tame pačiame word`o dokumente visokiausių pastabėlių, turėsiančių projekto savininkei (nusprendė, jogei tai moteriškosios lyties atstovė iš siuntėjo elektroninio pašto ID, nes, come on, bičai nepasivadina „Šventomis Marijomis“. Tokie it Tonis, užsislaptinę, kaip tik užsimeta kuo bukesnį pavadinimą, kad būtų neišryškinami, lyg sugadinta foto juostelė) padėti susivokti savo klaidelėse, sumoja mestelėti keletą žodelių, kad mergina paprasčiausiai atkreiptų dėmesį į Stark`o triūsą (nors tiek ten jis ir vargo...), užuot skubėjusi kaltinti save dėl komiško susikirtimo renkant gavėjo elektroninio laiško adresą. Žodžiu.


To: stmaria@yahoo.com
From: 360Degreezzz@yahoo.com
Subject: RE: Teorinis elektros varžos įvairiuose terpėse tyrimas idealiomis sąlygomis
TEVITTIS.doc
______________________________________________________________________________

Tyrimas glosto akį, gudrus toks, tačiau atsidariusi prisegtą failą pamatysi, jog primalei menkučių nesąmonių, kurios nenudžiugintų tavo dėstytojo, mokytojo ar ko ten, jeigu sieki aukščiausio įvertinimo. Pasivarginau tau šiek tiek padėti.
Jei pasirodys, kad esu teisus, o kitaip būti ir negali, būsi man skolinga šokoladinį keksiuką.
Ir, taip, tu nelabai ten pataikei, bet tau pasisekė, kad šį laišką gavau aš, o ne koks nors spuoguotas ir beveik žlibas „Call Of Duty“ gerbėjas.
______________________________________________________________________________


Tikėdamasis, idant virtuali pašnekovė netruks iš „paturbinto“ TEVITTIS.doc failo suprasti, jog josios darbelis pakliuvo į žmogaus, išmanančio fiziką akiratį, nusiunčia kuklų laiškelį nepažįstamajai, užvožia kompiuterį ir po paliepimo J.A.R.V.I.S. išjungti televizorių keliaudamas vonios link dar pamitryja mintelę, idant šis malonus netikėtumas su stmaria@yahoo.com buvo kur kas įdomesnis, nei ligi gyvo kaulo atsibodusios „grietinukų“ sueigos, kuriose Toniui dalyvauti vis išzyzia visokios Kardashian seserys, geriausiai Holivude apmokami aktoriai ir kiti panašaus „lygio“ sutvėrimai.

Tiesą pasakius, Tonis buvo visai užmiršęs (o tai visiškai pateisinama atsižvelgiant į Stark`o užimtumo problemą) apie nediduką susirašinėjimą su mįslinga persona, veikiausiai kremtančią studijas kažkokioje angliakalbėje valstybėje. Turėjo madą ala „susigūglint“ info apie personas, su kuriomis turi reikalų (išgauti IP`ą ir iš to IP`o išgauti tam tikrą informaciją vyrui vienas juokas), bet išsiuntęs atsaką merginai, kurią mintyse jau pakrikštijo Marijos vardu, visiškai nesitikėjo, jog gali sulaukti iš jos dar vieno atsakymo arba išvis – palengva išrutulioti internetinę draugystę. Niekuomet neužsiiminėjo panašiais reikalais. Tikriausiai dėl to, jog kompiuteryje mato kur kas daugiau nei tik priemonę „laikint“ visokį šūdą „Facebook`e“, valkiotis po „twitter“ rašinėjant kažkokį velnią, nes visuomenei mat labai įdomu, pavyzdžiui, kurią šalį Stark`as palaiko rinkimuose, už kurį kandidatą agituoja ir kokia jo politinė gairė. Galbūt tik iš visiško neturėjimo ką veikti nusičiupdavo „laptopėlį“ tam, kad padėtų laikui slinkti kiek greičiau. O šią popietę, „kalėdamas“ „Stark Industries“ pastate ir kaip įmonės vadovui priklauso – savo asmeniniame kabinete laukdamas eilinio valdybos narių susirinkimo, iki kurio galėjo bybaut aplinkui gerą pusę valandos (iš tiesų keista... Kaip čia nutiko, jog į susitikimą Tonis atkeliavo gerokai anksčiau... Pasaulio pabaiga artėja, štoli?). Todėl tradiciškai į savo asmeninį kompiuterį įlenda tik tam, kad pasitrintų po internetą, pasotindamas savo žingeidumą jam rūpimomis nūdienos aktualijomis. Vesdamas į naršyklės langą reikiamą internetinio puslapio adresą, pastebi ir pačios programos pasufleruotą yahoo.com svetainę. Iškart po to, kai tamsios vyro akys susmigo į pastarąjį antrašą, protas pats nepriklausomai nuo Stark`o pageidavimų nupučia dulkes nuo prisiminimo apie įdomų internetinį nutikimą ir tą merginą, kurios fizikos mokslo žinias įvertintų stipriu devynetu. Kaip tik tuomet, nelyginant koks Houmeris J. Simpsonas įsijungia į dialogą su savo paties smegenimis, kurių retoriškai užpaklausė „galgi visgi JI atrašė... Būtų malonu, nes nelabai turiu ką veikt, ane?..“. Suvirpinęs orą aplinkui giliu atodūsiu, labai greitai prisijungia prie savo pašto dėžutės, suvedęs paikoką josios pavadinimą bei dešimtis kartų gudresnį slaptažodį. Pašmirinėjęs „spangėmis“ po savo laiškyną, į kurį toliau netramdomai plaukė įvairi internetinių šiukšlintojų „paraša“, be abejo pastebi ir visiškai šviežią laiškutį, nusiųstą Toniui iš stmaria@yahoo.com. Jau buvo paruošęs save menkučiam nusivylimui, bet dabar... Visą dieną buvo nusiteikęs vidutiniškai, o šiuo metu pajunta, kaip kūno glūdumoj kažkas suspirga, ganėtinai panašaus į impozantišką, keistą džiugulį. Maloniai nuteikė ir laiško pavadinimas, suteikęs peno vyrui pasijausti it riteriui, išgelbėjusiam gražuolę princesę nuo pikto trigalvio slibino. Didžiąją savo gyvenimo dalį buvo natūraliai linkęs atlikti rakšties subinėje vaidmenį aplinkiniams šiame ribotos trukmės gyvenimo cirke, o nūn žiū, regis padarė kažką traktuotino teigiamai. Ir po to, kai suskaitė siuntėjos žinutę, tiesiog trykštančią tuo tokiu magiškai žmogišku pozityvumu, suprato buvęs visai teisiu. Net pradėjo suprasti jaunimą, ko jis visas į kompiuterius sulindęs be perstojo su kuo nors komunikuoja. Ale įdomu visai.


To: stmaria@yahoo.com
From: 360Degreezzz@yahoo.com
Subject: RE: Ačiū! ;DD
______________________________________________________________________________

Bonjour.
Žinoma man labai malonu buvo pasitarnauti doram tikslui, bet dėkoti visiškai nėra už ką. Juk ne kačiuką iš medžio ištraukiau ar kūdikį iš degančio namo... Bet, kadangi tau visgi padėjau, o tu atrodai esi visai miela būtybė, turėsiu pretekstą ateinantį metą jaustis šauniai.
Turiu pripažint, nebijodamas neįdomiai pasikartoti, kad darbas tikrai šaunus. Man patiko keletas tavo minčių. Ką studijuoji?
Gerai, primesiu, kuklių, nors tokiu tikrai nesu, ir pasakysiu, kad man TIKRAI užteks tik keksiuko. O jeigu jis bus tavo pačios pagamintas, aš paprasčiausiai pritrūksiu argumentų.
Beje, mintyse vadinu tave Marija ir aš nemanau, kad tai yra tikrasis tavo vardas. Taigi. Koks gi jis?
______________________________________________________________________________


Visą metą kovojo su prieštaringu įnoriu, kaip dabar madinga, savo internetinę oraciją išpuošti „snukyčiais“, išraitytais iš skyrybos ženklų arba didžiųjų raidžių, tačiau susilaiko. Nesolidu būtų jam dabar, solidžiam, solidaus amžiaus vyrui peckiot išsivėpusius taip vadinamus „smailiukus“, tad nusprendė nepeckiot jų net tuo atveju, kai metai iš metų vis dūlėjančiame kūne strikinėja guvaus jaunuolio siela. Išsiuntęs žinutę Tonio susidomėjimą vis labiau masinančiai personai, prieina išvados, kad tokie susirašinėjimai yra ne šiaip įdomus reikalas, o labai įdomus reikalas. Ir vien tik dėl to, idant gali bendrauti su asmeniu, kurio atsako visiškai neįtakos visuomenėje puikiai žinoma Stark`o asmenybė (šiai žmonės nenuginčijamai buvo linkę pataikauti), dėka slaptumo, kurį užtikrina visagalė internetinė platybė. Klaviatūrą maigyti įgudęs buvo „LIKE A BOSS“, užgaišo vos keletą minučių, bet vietoje nustygti neleido Anthony gyvastis, sklidinai pripildyta natūralių stimuliantų. O, be to, prieš svarbų susitikimą, pamanė, mielai išgertų puodelį kavos, tad atlipęs nuo kompiuterio, užtikrintai apleidžia savo kabinetą, suskubdamas pildyti savo labai žmogiškų norų, kurių sąraše vis šmėstelėdavo įnoris paversti šį vyrą vis labiau suinteresuojantį virtualų susirašinėjimą su malonia nepažįstamąją kiek produktyvesniu.

Jau spėjo įsitikinti, kad rašymasis elektroniniais laiškais, dar ypač tuomet, kai tiek Tonis, tiek jojo kibernetinė pašnekovė nesiskubina labai greitai atpaišyt atgalios, yra užknisančiai flegmatiškas procesas, o Stark`as yra iš tokių žmonių, kuriuos labiausiai intriguoja įvykiai, reiškiniai arba jų eigos, paprasčiausiai neduodančios ramybės, riogsančios akiratyje ir nuolatos įkyriai apie save primenančios. O čia, žiū, viena diena – nieko. Antra diena – irgi nieko. Kad savo nekantrumu mirtinai neužpistų pats savęs, išmaniajame delninuke pirmą kartą pasinaudoja funkcija, kurią anksčiau aplenkdavo lanku: yahoo elektroninį paštą prijungia tiesiogiai prie savo „LG Personal Digital Assistant“ prietaiso (tiksliau atitinkamos operacinėn sistemon integruotos programos) ir nuo šiol laiškus turėtų gauti tekstinės žinutės principu.
Tampęs savo amato plūgą keletą parų be atvangos kaip nuolatos bujojamas darbinis kuinas galėjo pamaloninti save keliomis daugmaž laisvomis dienelėmis, laiką skiriant pagrinde tik sau. Žinoma malonės išeiti atostogų Tonis neturi, nes visų pirmiausia galėtų pripažinti, jog to nelabai ir nenori (smegenys tiesiog išsilydytų kaip kepinama plastmasė pamasčius, kuo galėtų diena iš dienos kokiu tais nedarbu užsiimti, kaip save pradžiuginti, kai vyrui daugmaž „meh“ ant visko kažkaip). Tačiau ateinančias keturiasdešimt aštuonias valandas, savaitės pradžioje sutvarkęs esminius profesinius prioritetus tokius kaip neatidėliotinos svarbos susitikimai, susirinkimai ir netgi sandėriai, dabar galėjo pilnai atsiduoti veiklai, kurią nekoktu kūrybine pavadinti, namie, o tiksliau – garaže. Galva, kaip arbūzai Kinijoje dėl chemikalų naudojimo sproginėjo nuo minčių. Jau senokai yra atsidavęs Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenės tobulinimui bei tėvynę ginančių karių darbo gerinimui (tačiau nereikia pradėti manyt, kad čia yra taip dėl pašaukimo ar nesavanaudiškų intencijų). Netolimoje, labai netolimoje ateityje turėtų į žydrą padangę pakilti bandomasis „Northrop YF-23“ penktosios kartos naikintuvo prototipas, kurį bandydamas iš brėžinių prikelti materialiam gyvenimui vyras užgaišo toli gražu ne vieną mėnesį. Būtent tokios arba panašios inovacijos, pritaikytos kariniams tikslams paverčia Valstijas nuolankios pagarbos tarp kitų pasaulio valstybių verta šalimi. Net ta pati amžina „Mūsų Laikų Da Vinčio“ tėvynės konkurentė Rusija negali pasigirti turinti pašonėje kažką panašaus į Tonį Stark`ą, tad, jeigu kas ir sumanytų sankcionuot Trečiąjį Pasaulinį Karą, iš jo Šiaurės Amerikos žemynas išeitų kaip absoliutus nugalėtojas. Tfū tfū tfū, žinoma, bet žmonės visą gyvenimą ko nors tarpusavyje nepasidalino ir santykius aiškindavosi karais, o dabar, atsižvelgiant į nesunkiai pastebimą masinį visuomenės degradavimą bei didelio masto intelektualinį badą, visiškai nenustebtų, jei žmonija pabūklus išsitrauktų dar kartą.
Šią kalendorinę dienelę, na bent jau jos pradžioje sugebėjo ganėtinai sėkmingai atsišlieti nuo profesinių reikalų, tapusių eiliniu kasdieniškumu. Apšilo kaulus Wing Chun Kun Fu treniruotėje, pasimėgavo joga bei tailandietišku masažu, sukirto fantastiškai skanius pietus „Le Bernardin“ restorane ir net užsuko į saloną, patikėdamas profams patvarkyti savo ūsus ir barzdelę, spėjusius ataugti po to, kai Tonis, išlydėjęs protą trumpai ekspedicijai į kosmosą sumanė juos nusiskusti. Amerikoje priimtinas toks suvokimas - „dirbk iki nudvėsimo“, o šiandien vadovavosi britiška mąstysena - „išgerkim arbatėlės, o tada galėsime padirbėti“. Tik į pavakarę atsidaigojęs namo ir palikęs vyrą visą metą lydėjusią bičiulių kompaniją užsiimti savais reikalais, pagaliau atsiduria garaže, jau dabar tikrai pasiryžęs padirbėti. Ir, kas be ko, plušo tradiciškai atsilaisvindamas tik vėlai vakare. Neišlysdamas iš savo dirbtuvių, čia pat prisėda ir prie kompiuterio. Va šitų ala elektroninių skaičiavimo mašinų paprastai nenaudodavo tam, kad įlystų į kokį internetinį puslapį (na, kartais ką nors įtemptai konstruodamas dar pasiblaško panardžiodamas po internetinius aukcionus, nes visuomet kažką perka), tačiau dabar mauna tiesiai į yahoo.com nedvejodamas. Ilgokai ten nesilankė. Nebuvo kada. St. Maria tiesiog privalo būti atrašiusi. Taip ir buvo, yay! Rado josios laiškutį savo pašto dėžutėje, iškart kaltinamai pašnairuodamas į ant stalo numestą savo „LG Transparent Smartphone“, kuris, jeigu ir bandė įspėti šeimininką apie keistomis aplinkybėmis atrastą merginą, su kuria stengiasi palaikyti pažintį, tai pasignalizavo vyrui tuo reikalu kažkaip per nykiai.


To: stmaria@yahoo.com
From: 360Degreezzz@yahoo.com
Subject: RE: (be temos)
______________________________________________________________________________

Kokia tu kukli... O aš maniau, kad tokius žmones kaip maras Europoje XIV amžiuje, išguldė.
Vaaaaaaau. Tai tavo specialybė aprėpia net... Automobilių remontininko darbą? Eik jau. Mergina? Politechnikos fakultete? Negali būti. Kodėl nesirinkai kokios moteriškesnės studijų krypties?
O. Bella! Tai kaip ta... Iš „Saulėlydžio“ :biggrin: Kad būtų įdomiau ir abu jaustumėmės kvailai, gali vadinti mane antruoju mano vardu, kurį, deja, baigiu užmiršti, tad pasinaudosiu šia neeiline proga jį priminti labiausiai tai sau. Malonu susipažinti, BELLA. Aš EDWARD`as. :biggrin:
Jeigu tau tikrai tikrai tikrai įdomu kuo aš užsiimu.. Aš toks kaip šiuolaikinis Thomas Edison`as. Jei rimtai tai net nežinau kaip suformuluoti savo veiklos sritį gyvenime. Darau daug ką. Labai.
Rimtai iškepsi man keksiukų? Dieve, kaip miela. Bet prieš pakviesdama mane jų atsiimti įsitikink, kad nesu koks prievartautojas arba žudikas maniakas, ieškantis aukų per internetą. Bet, ne, aš nesu koks prievartautojas arba žudikas maniakas, ieškantis aukų per internetą.
Nelabai žinau aš tą pažindinimosi internetu modelį, bet tikriausiai, jeigu kalbėčiausi su tavimi tiesiogiai ir matyčiau tavo veidą tiesiogiai, bandyčiau išpešti iš tavęs daugiau informacijos, jei tau nėra baugu pasakotis beveik nepažįstamajam. Spėju, jog esi labai jauna, taip? Ir Bella... Tai trumpinys vardo Isabella. Aš ir vėl teisus? Tai tu kas, italė? Kokiame mieste studijuoji? Tavo... Pomėgiai? Mėgstamiausia spalva? Kokį filmą žiūrėdama praliejai daugiausia ašarų? Kuria ranka rašai? Ar esi kam nors alergiška ir jei esi tai kam? Man viskas įdomu ir aš viską noriu žinoti!

______________________________________________________________________________


Šį kartą supaišyti žinutę užtrunka kiek ilgiau. Vien tik merginos, į kurią dabar galės oficialiai kreipti Bella, atsaką analizavo ilgai, bet nenuobodžiai. Tikrai labai smagi pašnekovė. Suprato ką reiškia skaityt kieno nors rašliavą ir kėpsot išsišiepusiam. Todėl ir kurpdamas atsakomąjį „smūgį“ primėtė tiek sakinių su klaustukais (daugumoje labai jau savotiškai paikų) pabaigoje. Labai magėjo pažinti naująją pažįstamąją kiek geriau. Be to, atrado ir teksto pildymo grafos viršuje grafiškai apiformintų „smailiukų“ asortimentą, o šie buvo tokie faini, kad jais paprasčiausiai neįstengė nepasinaudoti. Šiaip nelabai gražu, kad akivaizdžiai siekdamas iš pašnekovės išpešti kuo daugiau asmeninės informacijos pažindinimosi tikslui apie save reiškė visišką abstrakcionizmą, tačiau suvokė negalintis (bent jau kol kas) imt ir prisiatviraut. Jeigu Bella manys, jog josios pašnekovas – paprastas, tačiau fiziką gerai kertantis vidutiniokas, jai pačiai bus geriau. Gerai bus ir tam „paprastam, tačiau fiziką gerai kertančiam vidutiniokui“, jei toliau sklandžiai atsispirinės pagundai pasitelkti savo bauginančiai stulbinančiai nuostabius hacker`iavimo sugebėjimus ir pasiaiškinti, su kokia politechnikos fakulteto studente jis turintis reikalą.
Peržiūrojęs ant neprivėlė kvailų gramatinių klaidų ir kuomet paaiškėja, jog ne, išsiunčia laiškutį, iš karto nurisnodamas prie savo pradėtos erdvinės projekcijos. Per tą laiką, kol užsiėmė interaktyviu bendravimu, prigimdė gyvą galą inžinerinių, cheminių bei matematinių sprendimų, kuriuos tiesiog privalėjo sukišti į valdomą brėžinį. Paros metas jau buvo vėlyvas, tačiau, kadangi aštuoniasdešimt procentų šios dienos praleido poilsiaudamas, suvokė, jog į lovą jo netraukia šiuo metu visiškai. O ir garsiai savo „Behind Blue Eyes“ per erdvinio garso sistemą plėšiantys „The Who“ Tonį gundė ne į spanges dėti, o „taškymuisi“ ir plyšavimui drauge su vokalistu.

Tas pats vėlyvas vakaras. Laikrodžiai rodė jau gerokai po dvylikos, bet Tonis tebeužvaražintas, bent jau kol kas, erdvinio konstravimo reikaliuko, po kurio laiko turėsiančio pavirsti į sprogstantį, labai pavojingą žaisliuką, po išliurlinto šešingubo espresso jau buvo nutolinęs poilsio būseną, kai neveikia sąmonė, paryčiams arba pačiam rytui. Garaže vis dar skambėjo britų roko veteranų „The Who“ dainos. Šiaip nesitikėjo, kad pavyks chat`inimosi su Isabella vyksmą pagreitinti (tokios apsukos kartkartėmis nukeldavo vyrą į nepasitenkinimo biosferą), kai visiškai netikėtai kolonėlės, tiesiogiai per stiprintuvus prijungtos prie kompiuterių, kuriais naudotis pramoginiams tikslams aplamai įmanoma vos iš kelių (Stark`o garaže kėpso dafiga šiuolaikinio nolaifinimo instrumentų, tačiau tik keliuose iš jų operacinė sistema pavadinimu J.A.R.V.I.S., leidžia pasitaškyt po netą, nes šiaip jau didžioji dalis rakandų šioje terpėja esti pritaikyti išskirtinai inžinerijos, mechanikos and so on darbui), išskleidžia keistą, dar negirdėtą kliktelėjimą. Iš karto galvoje sprigtelėjus „do fak?!”, nušuoliuoja prie šį vakarą jau aptupėto kompiuterio, pajudindamas pelę ir šitaip pradangindamas migdančią ekrano užsklandą, paišiusią erdvinius, neoninių atspalvių ornamentus. Prieš akis ūmiai iššokus yahoo.com svetainės, pašto dėžutės pagrindiniam puslapiui, kurio neišjungė, pažvelgia ir vaizduoklio kamputin, kuriame bolavo naujai iššokęs, taip vadinamas langas. Ale jau spėjo patyrinėjęs svetainę susivokt, kad ji palaiko ne tik elektroninių dėžučių funkciją, bet platina įvairiausias naujienas bei programą, „Messenger`į“, per kurį bendrauti yra žymiai greičiau ir patogiau. Nūnai pasijunta geroookai maloniau. Galbūt pirmą kartą per šias tris (ar kiek ten) dienų galės pasirašinėt su Bella žmogiškai. Kol greta merginos „niknėjimo“ dega apvalaina „lemputė“, žyminti personos būvimą „ant linijos“, Tonis suskumba rašliavot savo atsakomąją litaniją.

______________________________________________________________________________

Me: taigi nusprendei palengvinti dalią tiek sau tiek man, a? Ir gerai! Va TAIP susirašinėti žymiai patogiau. Ir greičiau, kas be ko. Tokie apykvailiški tempai buvo pradėję mane veikti psichiškai.

Me: apie ką mes ten diskutavom? A jo.

Me: paketai „Bella“... :biggrin: :biggrin: :biggrin: Suteikei man peno šiek tiek pažvygaut.

Me: ir taip, esi visiškai teisi. Esu vyresnis už tave, bet didelio čia daikto. Toli gražu neprimeni lėkštos, paikos jaunuolės, todėl ir jaučiu tokį stimulą tau atrašinėti (nors anksčiau niekada neužsiiminėjau tokiais dalykais, įsivaizduoji?).

Me: turiu pripažinti, kad man patiko tavo žinutės pabaiga. Kuo toliau, tuo ryškesnį vizualinį asmenybės portretą apie tave galėsiu nusipiešti. Ir kaip fainai... Studijuoji Niujorke, o aš gyvenu Niujorke... :biggrin: LIKIMAS! Taip, būtent likimas. Atsitiktinumais dėl tam tikrų, daugiausia matematinių priežasčių aš netikiu.

Me: tai man dabar kibti atsakinėti į tuos pačius klausimus? O Dieve... :dooh: Na, gerai. Atseit primesiu, kad esu tau maloningas. Hm. Leisk pagalvot. Kažkaip kuo toliau, tuo labiau man viskas ima atsibosti ir pradeda nepatikti :biggrin: BET mėgstu pirkti visokį šlamštą, kurį pasidedu ant lentynų, o jis dula ir renka dulkes. Jogą bei kovos menų praktikavimą taipogi. Ir apsipirkinėt! Tik neprisigalvok ko nereikia. Aš heteroseksualus viengungis :biggrin: Dešiniarankis. Alergiškas idiotams. Dievinu AC/DC!

Me: tęsiant šitą tarpusavio pažindinimosi akciją, į kurią tikrai labai nuoširdžiai įsitraukiau… Apibūdink savo charakterį. Labai įdomu sužinoti kaip įsivaizduoji save pačią. Nes tikriausiai prieš pradėdamas geriau raukti kokia tu esi, iš esmės remsiuosi būtent informacija, kurios negailėsi man patiekt.
______________________________________________________________________________


Šį sykį nusprendęs vietoje kaip nors nustygti, pasilieka prie kompiuterio tikėdamasis, kad nuo šiol jiedu bendromis jėgomis išpuoselės susirašinėjimą našesnį nei jojo pirmtakai. Per daug atvirauti apie save vis dar nesinorėjo.

______________________________________________________________________________

Me: turi omeny tą 360Degreezzz? Nelabai apsidžiaugiau sužinojęs, kad Niujorke dar kažkas yra panašiai elektroninį adresą savo užsivadinęs, bet tokių durnelių mieste tikriausiai tik saujelė. Norėčiau tuo tikėti. Kas gi šiais laikais nenori jaustis išskirtinis?

Me: ah. Užmiršau. Pardon. Mane labiausiai sujaudinęs filmas? Yra toks... „Vaginos monologai“. Pigi japonų pornografija :biggrin:

Me: man patinka klausinėti, vadinasi sulauksi dar ne vieno klausimo, kuris tau gali nepatikti. Motyvacinį laišką? Na ir kaip? Gavai tą savo svajonių darbą? Beje. Minėjai, kad šoki. Pomėgis, užklasyvinė veikla ar čia pietietiškas temperamentas įtakos turi?

Me: kad komunikabili esi tai pastebėjau. Jei būtų kitaip dabar miegotum, o ne rašytumeis su kažkokiu diedu :biggrin: Bet tai rimtai. Kodėl nemiegi? Gal tavo laikrodis grybauja, tačiau pas mane visi rodo 02:49...

Me: A jooo. Kodėl pasivadinai „Šventąja Marija“? Juk tu nei šventa (pati paminėjai apie vienetinį „velniūkštį”!) nei Marija. :biggrin:

Me: nežinau ar esi šauni KALBĖTOJA apie save ar ne, bet rašyti apie save tau sekasi puikiai. Todėl leidžiu tau tęsti :biggrin:

Me: pritariu tavo motinai. Bet studijuoti politechniką, net neabejoju, yra kur kas įdomiau nei kokiam grožio salone karpyt gaurus ar panašiai.

Me: ir nepamiršk, kad esi skolinga man krepšį naminių keksiukų Bendrai, aš tau neleisiu to pamiršti

Me: DAR KLAUSIMŲ. Esi vienturtė? Kuo svajoji būti užaugus? :biggrin: Pepsi ar Kola? Mėgstamiausia tavo daina? Filmas? Patiekalas? Kas gyvenime tave priverčia labiausiai šypsotis? Kokia tavo plaukų spalva? Akių spalva? Užteks kaip šiam kartui.
______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________

Me: nenori jaustis išskirtine? Aha. Ėmiau ir patikėjau :speh: Be to, ten buvo retorinis klausimas. Galėjai į jį neatsakyti. :biggrin:

Me: vadinasi, jeigu sugestų mano automobilis galėtum jį pataisyti? Turėsiu omeny, kad pačiam krapštytis prie jo ieškant gedimo nereiktų.

Me: iš tiesų turėtum jaustis ganėtinai išskirtine, nes pati pripažinai, jog esi religinga. O nereligingų dabar gerokai daugiau nei tikinčiųjų. Aš ir pats įeinu į pirmųjų tarpą. Neturiu nieko prieš Jėzų Kristų ir kitus išgalvotus veikėjus, bet atgailavimams ir pokalbiams su Dievu visiškai neturiu laiko. Dvidešimt pirmojo amžiaus maras – užimtumas...
______________________________________________________________________________


O jau dabar, suskaitęs merginos netrukus išrašliavotą tęsinį, Tonis kiek užsikerta. Galima sakyt, kad apšąla. Vos neužspringsta „Red Bull`iu“, kurį smagiai sau gurkšnojo. Pašnekovė svajoja dirbti JO įmonėje arba toje, kurios Stark`as nekenčia labiau nei tarpvietės niežulio? Tą pačią akimirką užsidega beprotišku troškimu po to, kai Bella užbaigs savo studijas atrasti jai darbo savo kompanijoje. Bet žinoma labai gali būti, kad jau visai greitai pastarąją užmačią užmirš, kai ją nustelbs, pavyzdžiui užgaida papildyti savo motorizuotų žvėrelių kolekciją dar vienu ištaigingu „wroom wroom`u“, o keletą prabangiai įkainotų yra jau dabar nusižiūrėjęs, bet šiuo momentu nepaprastai tingi vargintis juos užsisakinėti ir dar prastumdyti dirbtuvių zoną taip, kad joje automobiliai tiesiog sutilptų. Žinoma po jau apkalbėtosios naujienos, neįtikėtinos žinios iš Isabellos pusės traktuotinos kaip savo svajų pasidalijimu su pašnekovu suvokė – šioji įdomiomis aplinkybėmis užsimezgusi jųjų pažintis paprasčiausiai PRIVALO išnokinti kokių nors vaisių. Galbūt ne tokioje jau ir tolimoje ateityje atgins į savo korporacijos darbuotojų būrį dar vieną talentingą personą...

______________________________________________________________________________

Me: niekas kitas, o tik toks „tik nelabai tikiu, jog man ten gali atsirasti vietos“ nusiteikimas gali pakišti tau koją realizuot savo svajones, kurias pati traktuoji kaip kokias utopijas. O neįgyvendinamų dalykų nebūna, patikėk manim. Gali pritrūkti tik užsidegimo siekti užsibrėžti tikslo visomis išgalėmis.
Negąsdink manęs tokiais pramanais! :biggrin: Galiu tau patvirtinti, kad Kola yra dažoma natūraliomis medžiagomis. Konkrečiau – cukrumi, kuris kaitinamas iki tam tikro laipsnio tampa panašus į tamsią karamelę. Be to, argi nesmagu visiškai legaliai mėgautis gėrimu, kuris gaminamas iš kokainmedžio lapų? :biggrin:

Me: o, tai vadinasi, mums abiems čia kaip toks pirmas kartas :biggrin:

Me: 1. Mane priverčia šieptis oooi, labai daug kas. Tu, pavyzdžiui, dabar. :biggrin:
2. Gyvenime dar tikrai nepasiekiau visko ko norėjau, nes nuolatos ko nors prisigalvoju ir tikrai nenusiraminu, kol neįgyvendinu to, kas sukiojasi vaizduotėje.
3. Iššūkių pilnas visas mano gyvenimas, todėl, taip. Keliu :biggrin:
4. Aš vadovas iš prigimties. Tiesiog privalau pasigirti, kad nepamenu tokio epizodo, kuriame apie ką nors šokinėčiau.
______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________
Me: kaip čia yra, kad per susirašinėjimą aš iš tavęs išpešu daugiau informacijos, o, tarp kitko, ir gerokai įdomesnės, nei bendraudamas akis į akį su kokiu nors pašnekovu? Turbūt dariau klaidą kratydamasis rašinėjimosi tiek žinutėmis, tiek tokiomis pašnekesių alternatyvomis kaip šitas DAIKTAS, it raupsuotųjų šitiek laiko... Nors neee... Pati esmė glūdi pašnekove, o tau labai šauniai sekasi mane intriguoti, interesuoti, am, smaginti :biggrin: Nueisiu į bažnyčią pirmą kartą gyvenime ir uždegsiu žvakutę dėkodamas viršilai aukštybėse už tai, kad susikirtai rinkdama savo kursioko elektroninio pašto adresą :biggrin:

Me: tik kažkaip šiek tiek baugu darosi pagalvojus, kad jeigu vieną gražią, stebuklingą dieną (apie ką čia aš?.. Juk tu man skolinga keksiukų!) sumanysim susieiti ir na, susieisim ir tuomet abiems mums toptelės nūnai, jog tavo internetinis pašnekovas realybėje yra visai kitoks nei įsivaizdavai... Pati žinai kaip būna :biggrin: Ir būtinai, BŪTINAI tą dieną įsimesk ašarinių dujų balionėlį, dėl visa ko, nes niekada negali būti tikras ar bičiulis iš interneto nėra koks prievartautojas arba žudikas maniakas, ieškantis aukų per internetą. :biggrin:

Me: gerai, Jėėėzau. Fanta mėgstamiausias tavo gėrimas. Turėsiu omenyje (lygiai taip pat kaip ir visą kita ką man jau papasakojai) :biggrin: Nors galėtum ir pasivarginti karts nuo karto pakartotinai paminėti pačius svarbiausius savo asmenybės aprašus. Aš gi toooks rimtas dėdulė... Senas. O seniems žmonėms dažnai stringa tos smegenų „provėžos“, kuriomis teka atminties impulsai :biggrin:

Me: įprastinėmis aplinkybėmis, taip, kas ne ko, nenuginčijamai tiesiog turėčiau atrasti save rytojaus dieną savo oficialioje darbo vietoje, tačiau sugebėjau prasisukti taip, kad turėčiau daugiau laisvo laiko tiek šiandien, tiek penktadienį. Nors nemiegu labiausiai dėl to, jog visiškai nenoriu. Prigėriau espresso, dar ir dabar Red Bull`į (nors per tave užsimaniau Fantos... Ir vis dar noriu keksiukų...) gurkšnoju tai ko reik norėt. Dabar esu toooks energingas, kad galėčiau kalnus nuverst, pirmyn bei atgal Didžiąja Kinų siena sulakstyt ir panašiai. O rašinėjimasis per šitą DAIKTĄ visiškai jėgų neatima. Neįsivaizduoju kada rangysiuos į patalą... Be to, man baisiai įdomu keverzotis su tavimi. Tą ir darau, nors šiaip jau turėčiau rymoti prie kelių svarbių projektų. DARAI MAN NEIGIAMĄ ĮTAKĄ!!! :biggrin:
______________________________________________________________________________

Kaip ir tikėjosi, netruko įsitikinti, jog internetiniai susirašinėjimai yra grįsti tuščiažodžiavimu bei tauškimu vėjus. Jėga! Juk, galima sakyti, tą patį daro realiame gyvenime, kai paprasčiausiai neįstengia susitalpinti į vieną mažutį sakinuką ir iš jo žodžiu išrutuliuoja visą poemą, persunktą išmoningais, vaizdžiais palyginimais, teatrališkomis intonacijomis, įtikinamais pavyzdžiais bei meninėmis priemonėmis, pasitelkiant ir absurdą, ir žavesį. Yra charizmatiška, be galo įdomi asmenybė, tad nenuostabu, jog pokalbį palaikyti jam nebuvo sunku. Nebuvo sunku net tais momentais, kai parašydavo ką nors ir suvokęs kokią nesąmonę išpaišė linksmai sau sukikendavo, grūmulodamas mintelę, jog tikrai vaikėja. Nors ne... Visą gyvenimą buvo laisvas, nepriklausomas bei vėjavaikiškas kaip neseniai iš kiaušinio išsiritęs žvirblis.

______________________________________________________________________________
Me: Niujorkas nėra jau toks ir pavojingas... Nemanau, kad Aukštutiniame Istraide vyksta daug žmogžudysčių, vagysčių bei išprievartavimų. Jei gyveni kokiame gete, aš pats asmeniškai parūpinsiu tau, nežinau. Kalašnikovą? Didelio galingumo elektrošoką? :biggrin: Nemanau, kad tau pavyktų mane išgąsdinti... Aš per savo gyvenimą tiek visko matęs... Žinau, skamba kaip dejonė iš seno pirdžiaus lūpų, bet aš nesu nei beviltiškai senas, nei pirdžius. :biggrin:

Me: kaip suprast tą kol kas? Pradingsi tik tada kada aš tau leisiu!!! Juokauju Jeigu prapulsi žinosiu, jog paprasčiausiai atsijungei ir ryte pabusi su žaviais enter, ctrl, delete, insert bei end mygtukais, išsispaudusiais ant veido. Ir kaklo skausmu, žinoma, nes kaip gi be jo :biggrin:

Me: negaliu patikėt, bet supratau, jog nemėgstu kalbėti apie save TOKIOMIS APLINKYBĖMIS, TOKIOMIS PRIEMONĖMIS. Kada nors, galbūt suprasi kodėl Bet į tavo klausimus kaip nors atsakysiu, kur jau dėsiuos. Taigi. Mėgstamiausia mano sporto šaka? Krepšinis be jokios konkurencijos! Myliu Lakers’us. Lankausi jų varžybose. Žinoma tik tada, kai turiu laiko. Šokt tai nešoku, bet būna kartais reikia... O tokiais atvejais improvizuoju, tad mano stilius labai savotiškas. Daug metų jogos bei kung fu treniruočių padėjo man išmokti valdyti, suprasti kūną, todėl nemanau, jog raitausi ant parketo darydamas sau gėdą. Nors tikriausiai tau, karštai pietietei, neprilygsiu niekad :biggrin: Nes jums šokiai tiesiog įaugę į kraują, tiesa? Lygiai taip pat kaip ir visas tuntas dominantinių alelių.
______________________________________________________________________________


„Ir kaip aš save įsivaizduoju?..“. Dar vienas pakibimas. Šiek tiek susimėtė supratęs, kad šioje vietoje privalės meluoti, paliesti savo, tikrai labai spalvingos asmenybės klausimą, tik labai stambiais, neapibrėžtais šuorais, išsivartyt kaip nors. Krečiamas narcisizmo sindromo, su didžiausiu užsidegimu galėtų „prisigirt“ savo pašnekovei, jog yra tobulas proto bei išorinio grožio derinys, jog nesugeba palaikyti ilgų bei produktyvių santykių su moteriškomis, nes nesutiko dar tokios, kurią mylėtų labiau, nors būkime realistai - tiek pat kiek ir save patį, išgarbinti savo žavesį, iškalbą, puikų humoro jausmą... Por favor... Pats lieptų užsikišt pašnekovei, sumojusiai, jog išpasakoti, kokia ji yra nepakartojama, ir nuostabi, ir fantastiška, ir tobula tiesiog esti šaunia priemone kuo labiau apžavėti savo pašnekesio dalyvį. Visai neseniai apsvarstė trejetą savo potencialių ėjimų būdų, tačiau nūnai susigalvoja ir ketvirtą, ko gero patį priimtiniausią variantą – pavers save dirginančiai intriguojančia alegorija. Todėl entuziastingai dantis rodydamas, pilvu raičiodamasis bei juokais geibstantis, pratęsia savo rašliavą kaip tik dabar prisirpęs primalt tokio šūdo, kuriuo nieku gyvu nei pats savęs neteptų, nei svetimam kiltų pretekstas Tonį juo glieti. Aplamai, teksto pradžia, naujos temos įvadas priminė manipuliavimą antitezės principu.

______________________________________________________________________________
Me: esu toks... Vidutinis vyriokas... Neypatingas visiškai... Statistinis... Kai praeinu gatve pasigerėt manimi niekas neatsisuka, nes, matyt, nėra kuo gerėtis... :biggrin: Tad kokia kalba galėtų būti apie teigiamų savo savybių vertinimą bei akcentavimą??? :biggrin: Aš žinoma nerimtai. Noriu būti mįslingu. Net nežinau ar galiu leisti sau tokią prabangą per daug apie save atvirauti. Kada nors suprasi kodėl... Įsivaizduok mane kaip Paryžiaus katedros kuprių, geraširdį atsiskyrėlį Kvazimodą :biggrin:
______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________
Me: tai kokiame Niujorko gyvatyne tau nuskilo apsigyvent? :eek: Ooo. Leisk spėsiu. Kvinse? Jei taip, tai daug ką paaiškina. :smile2:
______________________________________________________________________________


Nenorėjo apsitraukti taukšdamas sau smagiai toliau, tad pasijungęs programėlę, kuria išaiškinti interneto vartotojo IP adresą esti lengviau, nei susituokti Las Vegase, leidžia sau apie pašnekovę papildomai pasidomėti išskirtinai minimaliai, palydovinėje navigacijoje, šimtus kartų išmanesnėje nei žymioji „Google Earth“, pasidomi tik vieta, paseka signalą, iš kurios Niujorko teritorijos pas jį į „Yahoo Messenger`į“ atklysta Isabellos žinutės. Pataikė! Mergina tikrai šiuo momentu tupi Kvinse, East Flushing gyvenamajame rajone. Papenėjęs savo žingeidumą informacijos buza, labai mikliai tiek mintimis, tiek gyvąja, apčiuopiama savo esybe sugrįžta prie susirašinėjimo, kol nekilo minčių „pagūglyt“ merginą gerokai detaliau (elementariai panaršęs po politechnikos studenčių Isabellų, gyvenančių East Flushing rajone bylas su nurodytu, tiksliu gyvenamosios vietos adresu Niujorke susižinotų ką reikia neįtikėtinai greitai). Geriau pagalvojus, to visiškai nereikėjo. Ši, tiesiog unikali Stark`o pašnekovė nesistengė apie save slapukauti ir veikiausiai pudrinti vyrui smegenų: dėtis kuo nėra, vadovautis labiau fantazija nei realinėmis aktualijomis. Ji buvo paprasta, o tokių žmonių yra išsiilgęs kaip Robinzonas Kruzas gimtosios žemelės.


______________________________________________________________________________
Me: stengiuosi šią teritoriją aplenkti didžiuliu lanku, bet nelabai išeina. Sakoma, visi keliai veda į Romą, tačiau į Kvinsą užklysti tenka dažniau, nei apsilankyti Romoje Nors užkluptas įsimintiniausių negandų buvau ne Kvinse. Kvinso publikos, bet ne Kvinse. Keista. Nes šis rajonas tik negandas ir prognozuoja žmonėms, važinėjantiems automobiliu, geresniu už 1989ųjų Ford Fiesta

Me: dingčiau jei turėčiau kur arba norėčiau dingti. Mantener la calma. Būsiu su tavimi tiek kiek pati to norėsi
______________________________________________________________________________


Panaudoja vieną ispanišką frazę, turinčią raginimo išlikti ramiai reikšmę, todėl vieną akimirką pasijunta labai kietas. Šiaip visokiausių pasaulio kalbų primokęs yra marias - turi tam deramą klausą, talentą bei mokumą, tačiau Niujorke lindi jau taaaip ilgai, kad smegenų dalis, kurioje tūno Stark`o potencialas laisvai taukšti svetimtautėmis suokomis baigia apaugt kerpėm ir pelėsiais.


______________________________________________________________________________
Me: ne be reikalo? Tikrai? Ką ketini man daryti??? :biggrin:
______________________________________________________________________________


Bella vyrą intrigavo veik nuo pirmojo judviejų susidūrimo IP`as į IP`ą, o dabar smalsumas pasiekia karštligiškas aukštumas. Kol susirašinėjimų langas nerodė jokios gyvybės, nukenčia nuo prailgusio laukimo taip, idant jautė kaip žilsta. Tokiu momentu nevalingai sąmonės prarasti, į miego pinkles įsisupti mergina tikrai negalėjo, tad tikriausiai ši rašliavojanti tęsinį, turėsiantį, kaip tikėjosi, virsti tikra kulminacija. Netrukus išnirus neilgam tekstukui, Tonis ūmiai šauna į priekį, tiesiog prisiplodamas prie vaizduoklio ekrano. Buvo sunku patikėti tuo, ką perskaitė ir ryškiai afišuojamas siūlymas tiktis kažką padaro Stark`o širdžiai. Vieną akimirką ją pradėjo jausti krūtinėje, ko paprastai nebūna.


______________________________________________________________________________
Me: ooo, kaip netikėta... Ir kaip... Greitai. Kaip fainai! NORIUNORIUNORIU :bounce: Be abejo, atvyksiu, palaikysiu tau draugiją Kada? Matai, tik rytoj dieną galiu būti visiškai laisvas ir beveik nepriklausomas nuo darbo. Kitomis dienomis būsiu užimtas. Žinai... Visiškai perspausta dienotvarkė.
______________________________________________________________________________



Šiek tiek skiedė. Laisvo laiko išgali atrasti visuomet, net tada kai jo nėra, nes jei Toniui užplaukia gali pasitept nuo pačių svarbiausių profesinių peripetijų nejausdamas nė menkiausios graužaties dėl savo aplaidumo bei neatsakingumo. Gera gyventi, kuomet esi pats sau bosas. Tikrai norėjo susidurti su savo pašnekove 4D erdvėje, nes bandydamas puoselėti pažinį internetu, labai greitai užleistų ją voratinkliais.

Mažiau dūrą stumdyt, taip sakant nusprendė ir Tonis. Pagalvojo, kad dabar, tokiu paros metu kai ko gero netrukus rytų horizonte nusidrieks kylančios Saulės, blausiai vaiskių spindulių juosta, pritingi nagrinėti, puoselėti bei plėsti temas, kurios praktiškai neduoda jokios potencialios naudos, tad labai imliai peršoka atsakinėti iš karto į antrąją pašnekovės žinutę, leidusią susidaryti ryškų, tačiau beveidį Isabellos portretą. Kaip pietietė, o šios teritorinės žmonių grupės atstovai pasižymi itin unikaliu gymiu, tamsia pigmentacija, merginos galvą turėtų puošti rudų, sveikų bei storų plaukų sruogos, akių orbitas – tokios pat spalvos akys, o išraiškingų formų kūnas aptrauktas ryškiai raudona suknele. Nors ir buvo tiesiogiai nukreiptas į klubą, kuriame į padą duoti susirenka arba Lotynų Amerikos, Ispanų kilmės publika arba Pietų šalims prijaučiantys aistruoliai net neabejojo – nebus taip, kad įžengęs į salę prisiknis prie visai ne TOS dailiosios lyties atstovės. Žinoma gali nutikti ir taip, bet didelio čia daikto. Iškalbins visas raudonomis suknelėmis (būtų itin kurioziška, jei atsirastų merginų, kurių vientisos medžiagos apdarai būtų išmarginti rožėmis ir net plaukuose ši gėlė pleventų) apsitaisiusias paneles, kol galiausiai pataikys ant tos, kurios Toniui reikia. Koks užsidegimas, kovingumas! Pats nusistebi, iš kur blemba kyla tokios jausenos.

______________________________________________________________________________
Me: taip rytoj penktadienis, esi visiškai teisi. Ar tai nereiškia, kad už kelių valandų turėtum ruoštis į paskaitas ir panašiai? Jeigu sugalvojai mane temptis į latina šokių klubą privalai būti energinga bei pailsėjusi. Genu tave miegot. Neatsikalbinėk ir tiesiog paklausyk vyresnio žmogaus :biggrin:
Būsi ryški ir seksuali, supratau. Tikrai patrauksi mano akį ir aš netruksiu tavęs susirasti. Mielai nupieščiau tau žodžiais kaip atrodys mano apranga, bet negaliu, nes tiesiog neįsivaizduoju kaip turėčiau apsirengti. Su treningais tikrai neateisiu, kad nepridaryčiau tau gėdos :biggrin: Taigi, taip. Suieškot man teks tave, o ne atvirkščiai. Pusė devynių – labai šaunus laikas. Galiu vėluoti. Perspėju iš anksto, kad nepabėgtum, nes, žinai. Maža kas :biggrin: Taigi labanakt. Iki ganėtinai greito susitikimo
______________________________________________________________________________


Užbaigęs atsakymą kaip ir pridera – reikšminiais atsisveikinimo kalbos vienetais, ūmiai uždaro naršyklę, kad nekiltų pagundos parašyti, išsiduoti savo pašnekovei, jog visiškai nenori nustoti su ja rašinėtis. Užsikabino taip, kad čia pat už nugaros ore besisukiojantis trimatis brėžinys, prie kurio šiandien dirbo Tonio neviliojo visiškai. Įprastinėmis aplinkybėmis pasikrapštyt prie konstravimo, net jei jis erdvinis neatsisakytų net tada, kai už neveiksnumą jojo atžvilgsiu vyrui būtų siūloma dėžė mėsainių su sūriu. Kita vertus, į lovą žygiuoti troško dar mažiau. Tik atlipęs nuo kompiuterio pajaučia, kaip neigiamai nuolatinis stiprijimas į ekraną paveikė akis – šios buvo apsiblaususios, apsunkusios bei atkreipia dėmesį į grotuvą, nustojusį sukti „The Who“ kompaktinę plokštelę. Tikrai keista kaip čia taip įsitraukė į šį persimetinėjimo pranešimais internete reikalą, kai didžioji dauguma 1965aisiais gimusių vyrukų interaktyviomis paslaugomis naudojasi tik desperatiškai ieškodami gyvenimo meilės, tos vienintelės arba meilužės slaptiems, maloniems susibėgimams. Vis dar buvo tiesiog patrakusiai žvalus, stimuliuojamas skrandyje užsistovėjusio energetinio gėrimo bei Espresso kavos mišinio, todėl nusprendžia užsiimti darbu, visgi, apsisprendęs, kad kokią... šeštą ryto tikrai pasiryš atiduoti duoklę poilsiui ir smagiai sau parpti lygiai iki dešimtos, kuomet į „Gulmirą“ prisistatyti turėtų asmeninis Stark`o Wing Chun Kung Fu treneris Eric`as Oram`as, su kuriuo nesiskiria jau nuo 2003iųjų.