Natalie Sayers kabinetas.

Labai erdvus ir prabangiai įrengtas kabinetas.

Kaip visada švilpaujantis prie kabineto prisistatė Shannon. Šiaip ne taip prasiskynė kelią registratūroje, bet vistiek atėjo. Greičiausiai panai, sėdinčiai registratūroje ir intensyviai žiaumojančią gumą neįtiko Shann apranga, nors jis buvo pasipuošęs - spalvota varlytė, parišta ant kaklo ir puošnios violetinės puskojinės su baltais žirneliais.
Instinktyviai pasivėlęs plaukus, kuriuos prieš pusvalandį kruopščiai ir nesėkmingai bandė tvarkingai sušukuot, pabeldė į duris. Nusprendęs,kad Natalie jam durų tikrai neatidarys, o paskui pagalvojęs kad galbūt ji šnekasi su kokiu itin įtakingu biču ir taip atėjęs su sutrukdys visą pokalbį, vistiek įsirovė vidun.
- Netrukdau?-paklausė, pastebėdamas kad jokio įtakingo bičo čia nebuvo. Pasinaudodamas proga čia pabūt, Leto ramiai apžvelgė idealiai tvarkingą kabinetą, kuriame turbūt nė dulkių nebūdavo.

Natalie pasirodė kabinete apie devintą valandą ryto. Šiandien kiek vėlavo, nes ryte per daug ilgai stovėjo prie atidarytų spintos durų ir spoksojo į joje sukabintus drabužius besirinkdama suknelę. Įėjusi į kabinetą, ji atsisėdo ant kėdės ir pasisuko į stalą, ant kurio jau buvo padėtas puodelis stiprios, vis dar karštos kavos ir skambinusiųjų sarašas. Paėmusi puodelį Natalie gurkštelėjo kartaus gėrimo ir pažvelgė į lipnų geltoną lapuką, kuriame jos padėjėja buvo surašiusi skambinusiųjų pavardes ir numerius. Paskambinusi tiems, kurie atrodė verti Sayers dėmesio, Natalie kiek pastūmė nuo savęs telefoną ir atidarė nešiojamąjį kompiuterį. Ji net nespėjo įvesti slaptažodžio, kai išgirdo atidaromas duris. Kiek susiraukusi moteris kilstelėjo galvą ir pažvelgė į įėjusį Shannon. Nuo jų paskutinio susitikimo praėjo maždaug savaitė, ir nuo to laiko Sayers negalėjo išmesti vyro iš galvos. Net pamiršusi, kad reiktų paburbėti dėl to, kad jis įėjo nepasibeldęs, Natalie kiek susiraukė ir nužvelgė netoli stalo stovintį Leto:
-Shannon? Ką tu čia veiki?

Kurį laiką stebėdamas kaip Sayers dirba, net neišgirdo jos klausimo. Tiksliau išgirdo, bet sureagavo pavėluotai. Pasikrapštė galvą ir kvailai vyptelėjo.
- Man reikia paslaugos,- tarė, išsidrėbdamas ant kėdės priešais Natalie. Žinoma,kad jis čia neatėjo "darbo" reikalais, tačiau be jokios priežasties veržtis į kabinetą turėtų atrodyti mažų mažiausiai debiliška.
- Verkiant reikia darbo,man,- parodė pirštu į save,- Ir žinau,kad tavo prisiminimai apie mane ne kokie, bet žinok aš pasikeičiau.
Šnekėjo Shannon nutaisęs rimtą miną, bandė primesti rimtą diedą ir tuo pačiu primesti,kad jis pasikeitė. Nors nepasikeitė nė velnio.
- Tai..Kaip sekasi?- išvis ne į temą paklausė, bet bent palaikė pokalbį, nukreipdamas žvilgsnį į geltonų,rožinių ir kitokių spalvotų lapelių krūvą.

Natalie atsiduso ir nubraukė plaukus nuo akių. Jau norėjo kažką sakyti, bet suskambėjo telefonas. Įkyriai vibruodamas jis erzino Natalie ir ji paėmė susisiekimo priemonę į rankas. Pažvelgusi į ekraną kiek susiraukė, nes su skambinančiu asmeniu būtinai turėjo pakalbėti. Nuspaudusi žalią mygtuką Nat pridėjo telefoną prie ausies ir pabandė pokalbį padaryti kuo trumpesnį. Pagaliau jį pabaigusi, išjungė telefoną, kad jis daugiau netrukdytų ir numetusi jį kažkur ant stalo vėl pažvelgė į Shannon. Susikėlusi koją ant kojos ji sukryžiavo rankas ant krūtinės ir gūžtelėjo pečiais:
-Darbo tau neturiu. Jokio.. Nors, žinoma, galėčiau paieškot,-pati stebėdamasi savo gerumu ištarė ir nurinko nuo stalo jau nebereikalingus lapukus. Juos išmetusi į šiukšlių dėžę įsipatogino kėdėje ir nubraukė plaukus nuo akių,-Neblogai. Bet daug darbų. O tau?-kilstelėjo antakį.

Atitraukęs žvilgsnį nuo linksmųjų lapelių, primargintų įvairiom pastabom, vardais ir numeriais, Shann pagaliau atkreipė dėmesį į Natalie.
- Jeigu paieškotum, būčiau žiauriai dėkingas,- pagalvojęs kad tas žiauriai nekaip skamba, pasitaisė,- Būčiau labai dėkingas. Galiu fotografuot, vaidint..Nors ne,aktorius iš manęs nelabai koks.
Papurtęs galvą, pradėjo pirštu vedžioti per šiandien šviežiai nuskustą barzdą. Su gailesčiu jis žiūrėjo,kaip linksmieji lapukai nelinksmai keliauja į šiukšlių dėžę.
- Man nekaip. Na,žinai, visą tą savaitę jaučiausi kaip asilo subinė, nes pasigėriau savo namuose. Tai norėjau atsiprašyt šimtas penkiasdešimtąjį kartą,- gūžtelėjo pečiais, jau bemaž priprato atsiprašinėt. Visvien Natalie daugumą jo atsiprašymų praignorindavo arba šiaip nekreipdavo į juos dėmesio.

Kadangi Natalie reikėjo kažką veikti, negalėjo tiesiog sėdėti ir spoksoti į Shannon, ji atsistojo ir kiek sutvarkė popierius buvusius ant stalo. Kažko ieškodama pokalbio metu ji buvo baisiai viską sukuitusi, o tokia netvarka ją šiek tiek erzino. Išgirdusi Shannon žodžius ji vėl atsisėdo ir pažvelgė į vyrą. Kiek pagalvojusi ji iš stalčiaus ištraukė papkę ir ją pavarčiusi kiek prisimerkė:
-Žinai, gal ir turiu tau darbą. Tik reikės paskambinti keliems žmonėms ir tada galėsiu papasakoti smulkiau,-nežymiai šyptelėjusi Nat įdėjo papkę atgal į stalčių ir jį uždariusi pasisuko į vyrą. Atsidususi ji nubraukė plaukus nuo akių ir nelabai garsiai tarė,-Nereikia atsiprašyti. Buvai girtas ir suprantu, kad prišnekėjai dalykų, kurių nenorėjai. Viskas gerai,-kreivai šyptelėjusi moteris gurkštelėjo jau ėmusios vėsti kavos ir susiraukė, nes šį gėrimą mėgo tik labai karštą. Pastūmusi baltą puodelį toliau nuo savęs ji susikėlė koją ant kojos.

Shannon kantriai laukė,pokol Natalie paskambins kažkam kad sutartų kažką ir jis gautų kažkokį darbą,tačiau moteris, regis, nesiskubino. Paskui išgirdęs,kad jo atsiprašymas priimtas, šyptelėjo, nė neprodydamas dantų ir pasitaisė kruopščiai parištą varlytę.
- Na,tada man malonu,- pagūžčiojo pečiais, nebeturėdamas daugiau ką pridurti. Prisipažinėjo meilę jau aną kartą, dabar gal geriau patylės. Taigi,kad ir kaip keista, tylėdamas Shann lingavo pirmyn atgal su kėde ir kažkelintą kartą apžiūrinėjo kabinetą. Įdėmiai nužvelgė neišgertą kavos puodelį,paskui sugrįžo prie moters.
- O čia visai..-nė nespėjęs pabaigti sakinio Shannon besisupdamas su visa kėde išsidrėbė tiesiai ant nugaros, ir žinoma visas jo rimtumas garuote išgaravo.
- ..Čia visai gražu iš apačios žiūrint,- pabaigė savo mintį,tysodamas ant grindų su kėde.

Natalie prisiminė, kad žadėjo paskambinti keliems žmonėms, kad susitartų dėl Shannon darbo. Tiesą sakant, kiek abejojo ar pavyks, tačiau ketino bent jau pabandyti. Nusprendusi ilgiau netempti gumos ji paėmė telefoną ir surinko numerį, kuris buvo parašytas ant vieno ši dar neišmestų rožinių lapukų. Paspaudusi mygtuką ji prisidėjo telefoną prie ausies ir kelias sekundes klausėsi įkyraus pypsinčio garso. Pagaliau kitam laido gale išgirdusi pažįstamą balsą, jau pradėjo tartis dėl Shannon darbo, kai jis staiga nusivertė su visa kėde. Per stalą ir popierių kalną Leto nematydama, Natalie kiek susiraukė ir greit ištarė "Aš tau perskambinsiu" Padėjusi ragelį nat pašoko nuo kėdės ir numetė susisiekimo priemonę kažkur ant stalo. Priėjusi prie Shannon, prie jo pasilenkė ir kiek susiraukė prisiminusi gimdytojų ir mokytojų pamokymus ant kėdės nesisupti, nes vat kaip gali baigtis. Atsidususi ji padėjo Leto atsikelti ir nuvaliusi nematomas dulkeles nuo mėlynos suknelės pažvelgė į vyrą ir kiek susirūpinusi ištarė:
-Tau viskas gerai?

- Idealu viskas,geriau nebūna..-palingavo galva, vienu stipriu judesiu timptelėdamas keistas oldschool'o stiliaus kelnes į viršų. Prisiminęs šitos istorijos kaltininkę, Shannon tvarkingai pastatė kėdę ir atsisuko į Nat.
- Kaip supratau, pats sugadinau pokalbį dėl darbo?- paklausė išriesdamas antakį. Na taip,sugadint pokalbius ir apskritai viską sugadint jis moka.
Gavęs progą normaliai nužiūrėti Natalie, vyras tą ir padarė. Šioji kaip visada atrodė idealiai, bet Shann susiturėjo ir šito nepasakė. O jis suturėjo dar keletą dalykų, nes jeigu būtų jo valia, jie jau voliotųsi ant to darbo stalo..
Tačiau vyras tik pradėjo pirštu vedžioti per stalą, kad tik rankos nenaudėlės nepradėtų prie Natalie kibt,jau tada nepadės joks pasitesinimas dėl girtumo,o ir darbą matytų kaip savo ausis.

-Tikrai?-kiek susiraukusi Natalie nužvelgė Shannon, nes prieš tai nebuvo apžiūrėjusi jo aprangos, kuri buvo mažų mažiausiai.. keistoka. Kiek susiraukusi ji priėjo arčiau Shannon ir pataisė jo ryškiaspalvę varlytę. Prisiminė, kad jos tėtis su tokia prieš dvidešimt metų pasipuošęs buvo, todėl nesusilaikė ir sukikeno. Nusišypsojusi ji atsirėmė į stalą ir papurtė galvą:
-Nesugadinai. Tuoj perskambinsiu,-kreivai šyptelėjusi ji ir vėl paėmė telefoną ir atidariusi sąrašą rodantį, kam ji skambino pastaruoju metu, paspaudė ant pirmo numerio. Kai atsiliepė kažkoks vyras, ji greitai pratęsė pokalbį ir atsisveikinusi padėjo ragelį. Susisiekimo priemonę vis dar laikydama rankoje ji pažvelgė į Shannon ir nežymiai šyptelėjo,-Rytoj turi pasirodyt įrašų studijoj, maždaug aštuntą valandą. David'as paklausys kaip groji,-padėjusi telefoną ant stalo Natalie nubraukė plaukus nuo akių ir jį apėjusi atitraukė kėdę ir vėl atsisėdo, tuoj pat patogiai įsitaisydama ir susikeldama koją ant kojos.

- Žinoma,- palinksėjo galva, nejučiom ranka dar perbraukdamas per varlytę. Taip ir nesuprato iš ko ji kikeno, juk jo apranga visiškai normali, tik gal itin šventinė ar iškilmingesnė nei paprastai.
Apsipatenkinęs ir pamiršęs visas nepadorias mintis, Shannon dėkingas išsišiepė.
- Dėkui labai labai labai,- priėjęs prie Natalie, pasilenkė ir trumpai pakštelėjo jai į lūpas.-Kaip galėčiau atsidėkot?
Atsitraukė metrą nuo Natalie kėdės,jeigu kartais ji labai įsiustų dėl to mažo pakštelėjimo ar dėl kažko kito.
- Galiu atnešt karštos kavos,jeigu reik,- pasiūlė,pamojuodamas ranka į atšalusios kavos puodelį.

Natalie prisiminė, kad turi kažkokį susitikimą dešimtą valandą, tačiau nusprendė jame nepasirodyti. Išgirdusi apie kavą ji nežymiai papurtė galvą ir kiek pavažiavusi su kėde prie kito stalo galo, ant laidinio telefono paspaudė raudoną mygtuką, taip susisiekdama su savo padėjėja. Paprašiusi jos atnešti du kavos ir atšaukti dešimtos valandos susitikimą, Natalie patraukė pirštą nuo mygtuko ir pažvelgė į Shannon:
-atsidėkosi man prieš David nepadarydamas gėdos. Teko labai tave išgirti, kad sutiktų išklausyti kaip groji, todėl nenuvilk nei manęs nei jo,-nusišypsojusi Natalie pažvelgė į duris, pro kurias kaip tik įėjo Sarah. Padėjusi du puodelius kavos, vieną Natalie, o kitą Shannon stalo pusėje, netarusi nė žodžio pasišalino.

Padėkojęs tai skubančiai merginai, Shannon vėl įsidrėbė kėdėje priešais Nat.
- Kaip pasakysi. Aš niekada nedarau gėdos,- apsimesdamas,kad jį įžeidė tokia replika, atsainiai paėmė kavos puodelį ir pauostė. Stipri juoda kava,kaip kad jis mėgsta, nors žinoma, ta mergina, atnešusi kavą, negalėjo to žinoti.
- Tai šiandien reikės kaip reikiant patrankyt būgnus, gerai supratau?- pasitikslino, gurkštelėdamas kavos. Kava buvo kraupiai karšta, tad Shannon nusideginęs liežuvį "nematomai" išspjovė kavą atgal į puodelį.
- Tokios skanios kavos nebuvau ragavęs,- išvebleno, galvodamas kaip čia atvėsint nuplikytą liežuvį. Žinoma negalėjo čia sėdėt išsižiojęs kaip kaifuojantis buldogas,tai tiesiog sėdėjo ir šypsojosi, mintyse keikdamas tą karštą kavą.

Natalie linktelėjo, taip padėkodama Sarai ir paėmė kavos puodelį. Gurkštelėjusi šyptelėjo, nes kava buvo būtent tokia, kokią Natalie mėgo. Padėjusi puoduką ant stalo, ji pažvelgė į Shannon, kuris išspjovė kavą į puoduką ir nesusilaikiusi nusijuokė. Atsistojusi ji priėjo prie mini baro, kuriame laikė ne tik alkoholį, bet ir vandenį ir pasilenkusi jį atidarė. Ištraukusi negazuoto vandens buteliuką, atsitiesė ir uždariusi dureles priėjo prie Shannon. Padavusi jam gėrimą, kreivai šyptelėjo ir grįžusi prie kėdės atsisėdo ir pažvelgė į Leto. Jai vis dar sunkiai sekėsi sulaikyti šypseną. Krenkštelėjusi ji prisiminė:
-Aš pas save namie turiu daug tavo daiktų. Išeidamas.. palikai. Kada nors užeisi pas amne, atiduosiu arba.. atsiųsiu. Turiu sukrovus kažkur svečių kambary,-neaiškiai pamosikavus ranka ji vėl gurkštelėjo kavos.

Gavęs mineralinį padėkojo ir atsukęs kamštelį godžiai užsivertė butelį. Kai pagaliau liežuvis nurimo ir nebedegė iš karščio, Shannon pastatė buteliuką ant stalo ir išklausė tai,ką Natalie pasakė.
- Manau,kad ateisiu ir pasiimsiu pats. Juk nesunku,o be to,žinau kur gyveni,- monotoniškai tarė, tarsi tai nebūtų labai svarbu.- Kada galėčiau užeiti?- klausimas buvo lygiai toks pat nieko nedoro nesakantis kaip ir ankstesnis sakinys.
Dar gurkštelėjęs iš butelio, Shannon pradėjo ridenti butelio kamštelį per stalą. Šis ridendamasis nusirideno iki Natalie pusės ir atsitrenkė į jos kavos puodelį. Shann kaltai šyptelėjo.

Stebėdama kaip Shannon geria, Natalie paėmė puoduką ir gurkštelėjo dar kavos. Ji jau ėmė vėsti, todėl po truputį darėsi nebe tokia skani. Padėjusi pustuštį puodelį ant stalo ji pažvelgė į Shannon ir paėmė nusiridenusi mineralinio kamštelį. Jį padėjusi kažkur prie jo puoduko ir prisimerkusi pagalvojo:
-Nežinau, galim eit nors ir dabar, nors abejoju, ar Ronnie bus jau viską sutvarkiusi, taigi.. ten tikra betvarkė. Bet einam,-linktelėjusi ji pabaigė gerti kavą ir atsistojo. Nuėjusi prie spintos, iš jos išsitraukė švarkelį ir jį apsirengusi nubraukė plaukus nuo akių. Palaukusi, kol atsistos ir Shannon, nuo stalo pasiėmė telefoną ir kartu su vyru išėjo iš kabineto, o vėliau ir iš pastato.