Virtuvė

Atsitempęs į šią patalpą Heleną, vyras ūmiai atsuka merginą į save, skausmingai bei smarkiai užsukdamas šios riešą.
- Kalė,-sušnypščia pro sukąstus dantis stumtelėdamas palydovę taip, kad šios nugara atsitrenkia į virtuvinio stalo kraštą,-Tik pamatai tą gaidį ir mat bloga pasidaro,-tyčiodamasis nusivaipo,-Gali prieš mane neapsimetinėt,-suima Barker galūnę dar stipriau, priartėdamas prie merginos veido,-Juk tebenori jo, taip?!-surinka instinktyviai kilstelėdamas delną. Norėjo merginai suduoti, tačiau tik per plauką susitvardo. Garsiai šnopuodamas, plačiai pramerkia iš įtūžio paklaikusias akis, nervingai stebėdamas Heleną.

Atitempta į virtuvę, nervingai dairos aplink iki to momento, kai pajunta skausmą ties riešų. Išgąsčio kupiną žvilgsnį nukreipia į Sullivan'ą, šiam gniaužiant merginos ranką, kas automatiškai priverčia suinkšti. Visai netrukus tikrai nešvelniai atsitrenkusi į stalą, pajaučia, kaip skruostais rieda ašaros. Helena buvo apėmusi tikrų tikriausia panika, o mintys galvoje tiesiog varė iš proto.
Šiam ėmus rėkti, bei dar tvirčiau spausti Barker galūnę, skausmingai sudejuoja. Norėjo prašyti, tiesiog maldauti jo, kad šis baigtų, bet puikiai žinojo, jog tai būtų nieko nepakeitę. Vyrui išrėkus paskutinį sakinį klausiamąja forma, o netrukus ir užsimojus trenkti, nebe iškenčia tokio pastarojo elgesio.
-Taip! Aš jo tebenoriu! - pakankamai garsiai surinka, tiesmukai atsakydama į Aaron'o užduotą klausimą. Supratusi, jog jai nebėra svarbu kokią reakciją iššauks merginos žodžiai, leidžia sau tęsti. - Aš galvoju apie jį kiekvieną dieną, kiekvieną sušiktą sekundę, kuria turiu praleisti su tavim. - neslėpdama pasišlykštėjimo vyru, suraukia antakius. - Ar bent viena, menka smegenų ląstele suvoki ką man tenka iškęsti? - su pagieža žvelgdama į Sullivan'ą, pripildo plaučius oru. - Kai negaliu jo matyti, negaliu su juo kalbėtis... - netrukus sustoja, nuleisdama žvilgsnį. - Ar bent įsivaizduoji, kokią kankynę turiu iškęsti, kai pagalvoju, jog jo vaikutis turės augti su tokiu išsigimėliu kaip tu ir niekada nežinos, koks iš tiesų yra jo tėvas? - užvaldyta pykčio bei skausmo, net šiek tiek susilenkia.
-Vardan Jared'o aš padaryčiau viską, bet tik neatsisakyčiau apie jį pamiršti. - neigiamai papurto galvą, žvėrišku žvilgsniu tiesiog verdama Sullivan'ą. - Tad jei dėl tavo nesveikos užgaidos aš jį palikau, nereiškia, kad apie jį negalvosiu. - vis dar išlaikydama karingą poziciją, pajaučia kaip šios pačios žodžiai skaudina. Jautėsi taip bejėgiškai, taip komplikuotai, kad nežinojo kur dėtis. Visgi, merginai atsibodo, tiesiog įgriso Aaron'o elgsena, bei gyvenimas su juo.

Mažų mažiausiai norėdamas save tik dar labiau kamuot, pilnai nuo Helenos ir Aaron'o nusisuka, nebyliai prašydamas apnūdusioms emocijoms kuo greičiau atslūgti. Neabejodamas, jog šventinis vakaras jam jau baigtas, pakelia nulinkusią galvą žvilgtelėdamas į Cath. Tyliai, vos girdimai merginos ir šventės kaltininkės atsiprašęs, patraukia tolyn prasibraudamas pro suspitusius svečius.
Tik atsidūręs namo viduje suvokia, kad pasielgtų itin negražiai Aud ir Gerard'o atžvilgiu jei išmautų velniop nė neatsisveikinęs, tačiau ieškodamas alternatyvos subjurusiai nuotaikai pataisyti, gerokai paklaidžioja kol atranda virtuvę. Vylėsi, jog stiklinė vandens padės atgyt bent jau teoriškai. Kadangi atsidūrė tokiu momentu, kai patalpos viduje esantys žmonės, tarp kurių puikiai pažinojo dailiosios lyties atstovę, ėmė pliektis, sustingsta vietoje, likdamas tik iki pusės kyšot pro arkos plyšį. Nors ir nelabai gražiai elgėsi paslapčiomis pokalbio klausydamasis, tačiau nieko padaryt su savim negalėjo. Nustėręs kūnas priešinosi būti judinamu.
Aiškiai girdėdamas ne tik Aaron'o Helenai siųstus "epitetus", bet ir padedamas merginos pateiktos informacijos netrukęs suvokti pačios reikalo esmės, kietai suspaudžia kumščius jausdamas, kaip užverda kraujas. Tapo bemat aišku, kad jiedu su Barker nepelnytai tapo vieno žmogaus iškrypusių užgaidų aukomis. Apakintas begalinio įsiūčio, staigiai iššoka į virtuvę. Bėgomis pasiekęs Aaron'ą, pasistengia kuo stipriau užvožti šiam kumščiu per marmūzę. Neketindamas sustoti, vanoja vyrą kur papuola, o kad netyčia nenukentėtų Helena, pasistengia muštynes bei du jų komponentus: save ir Sullivan'ą nustumti kuo toliau.

Be jokios abejonės, pratrūkusi Helena Aaron`ą supykdo ne juokais. Jei ne atliuoksėjęs Jared`as, būtų merginai tikrai sudavęs. Tačiau, kadangi, nutiko kaip nutiko, amteli iš netikėtumo, kai smūgis kumščiu „pamyluoja“ vyro veidą. Praradęs dalį sugebėjimo orientuotis suvokia tik tiek, kad yra talžomas. Bet to pakako, kad užsipliekstų aistra užpuoliką ir patį pamušti: negrabiai kumštuku užvažiuoja ir tam per snukutį.
Koordinacijos sutrikimui ūmėjant, stipriai įsikimba Leto į pečius, pradėdamas tik akimirką trukusias grumtynes. Užkliuvęs už kažko, ar kojoms susipynus, virsta nugara žemyn, nusitempdamas kartu į Jared`ą. Didžiai judviejų nelaimei, priešininkai griūna ant stiklinio stalo, kurį kaip mat sudaužo. Jausdamas kelias dešimtis šukių, ūmiai susmigusių į odą, Sullivan`as sudejuoja, tačiau stengdamasis skausmui viršaus neužleisti, suformuoja kumščius ir priklupęs, įninka Leto talžyti, kęsdamas ne tik pragarišką skausmą, bet ir ignoruodamas aplink telkšančias kraujo dėmes.

Po savosios kalbos, aišku, tikėdamasi, jog sulauks itin audringos Sullivan'o reakcijos, kiek įmanoma labiau atsitraukia, laisvąją ranka mėgindama prisidengti veidą, jei vyras sugalvotų prieš Hel pakelti ranką. Lyg ruošdamasi priimti smūgį, užsimerkia, suspausdama akių vokus, kai akis praplėšti priverčia visai čia pat užsimezgęs veiksmas.
Išvydusi Jared'ą, net aiktelėja, stebėdama dviejų vyrų muštynes. Aiškiai išgyvendama dėl to, jog Aaron'as gali sužeisti J, puola į nedidelę paniką. Instinktyviai atsitraukdama šalin, kone prisispaudžia prie sienos, apsivydama pilvą rankomis, bei kiek susilenkdama. Prieš akis išdygus vaizdui, kai vyrai krenta į stiklinį stalą, išleidžia baimės, bei susijaudinimo pilną garsą. Dūžtančio stiklo garsas, žinoma, patraukia ir visuose namuose išsidėsčiusių, Cath apsauginių dėmesį, tad šie netrukus ir pasirodo.
Prasibrovę iki muštynių dalyvių, šie kaipmat pastaruosius išskiria. Supratusi, jog A liko neutralizuotas, kiek įmanoma greičiau pripuola prie Leto, aiškiai išgyvendama dėl šio stovio.
-J! - pakankamai garsiai suinkščia, prilupdama, kad galėtų prisiartinti kuo arčiau. Netrukus pasigaili pastarojo ėjimo. Galvoje kaipmat gimsta mintis, jog vyras pageidauja matyti Barker mažiausiai, kai šioji šitaip begėdiškai jį paliko, nieko nepaaiškinusi. Genama pastarosios minties, kiek atsitraukia, nuleisdama galvą.
Deja prieš akis atsiradęs, nemažas kiekis kraujo, priverčia kaipmat susirasti sklidimo šaltinį. Išvydusi Jared'o rankoje, stiklo pagalba atsiradusią nemenką žaizdą, švelniai šio galūnę suima, imdama tankiai kvėpuoti.
-Reikia sutvarstyti žaizdą. - labai silpnai sumurma, pajutusi kaip svaigsta galva. Keista, bet anksčiau niekada nebuvo jautri kraujui, tad aplankę pojūčiai buvo nauji ir mažų mažiausiai stebinantys. Užsimerkusi, duoda sau šiek tiek laiko susitelkti ir nusiraminti, tad pripildo plaučius deguonimi.

Veikiamas tokios būvio, kad didžiausiu troškimu buvo galima įvardinti kuo produktyvesnį Aaron'ą maitojimą, stengiasi daužyt jį kaip tik įmanoma stipriau. Gavo ir pats, tačiau jausenoje palikęs vietos tik įtūžiui, skausmą ignoruoja, pilnai susitelkdamas į savo atliekamą darbą kumščiais. Pajutęs, jog nevalingai krypsta verčiamas oponento kūno masės, į stiklinį stalą taipogi įsirėžia. Ranką perskrodusi bei giliai susmigusi šukė priverčia skausmingai sukąsti dantis, bet kadangi Sulivan'as įsigudrino kovą net esant tokiomis aplinkybėmis tęsti, įdeda paskutines jėgas, kad šį nuverstų ir dar porąsyk užvažiuotų jam per snukį. Neketino tokiam menkystai nusileist.
Įnirtingas muštynes sustabdo tik Cath parankiniai, sutrukdę išlieti visą susikaupusį pyktį. Aaron'ui likus atitrauktam, lyg jau veržiasi šokti į priekį šio pasigaut, bet sustingsta. Skausmui tik stiprėjant, užsimeta emocijų neparodančią, apatišką išraišką, šiam kartui neturėdamas jokio ūpo iš šukėmis pavojingai apsuptos teritorijos keltis. Pastebėjęs prišokusią Heleną, tyliai, beveik negirdimai suinkščia sveikąja ranka negrabiai kabindamas iš po odos styrantį stiklo gabalą, kurį verkiant reikėjo pašalinti. Giliai įkvėpęs bei deguonį plaučiuose užlaikęs, svetimkūnį ištraukia, skausmingai perkreipdamas miną, kurią šitaip desperatiškai bandė kontroliuoti.
- Hel...-sušnabžda akimirksniu veidą nusukdamas. Bandė nuslėpti išdavikišką fizionomiją, bylojančią apie žaizdos rankoje padarinius ir taip nekokiai savijautai. Į kažką tvirto įsikibęs, vargais ne galais atsistoja, riešu pertraukdamas per perštintį, ko gero prakirstą lūpos kamputį. Atsisukęs į draugę, uždeda delnus šiai ant pečių.
- Tau viskas gerai?-paklausia neslėpdamas nuoširdaus susirūpinimo merginos savijauta, atsitiktinai praleisdamas Barker žodžius, žaizdos sutvarkymo tema. Smegeninė, sunkiai dorojosi su faktu, kad po šitiekos savaičių gali į Heleną ne tik žiūrėti, tačiau ir su ja kalbėtis, todėl jausmus buvo itin sudėtinga paaiškinti. Tad nieko keista, kad užuot liejęs širdį balsu, merginą apkabina. Kūną užplūdę pojūčiai kaip mat primena tai, ką pastaruoju metu buvo užmiršęs - džiaugsmą.
- Daugiau nė už ką neleisiu tau iš mano gyvenimo tiesiog pradingti,-stebėtinai raiškiai iškošia kęsdamas geliančią ranką. Tebekaustomas efekto būsenos balsas virpėjo. Aiškiai tai supratęs, nutyla, leisdamas pasimėgauti šitaip išsiilgta Helenos artuma.

Vis dar išgyvendama panikos būseną, kelis kart įkvepia, taip bandydama bent kiek susikaupti. Vos praplėšusi akis, vėl išvysta jokių teigiamų emocijų neteikiantį, Jared'o kraujuojančios rankos vaizdinį, tad ranka įsikimba į netoliese stovėjusią spintelę. Netrukus pajutusi draugo rankas ant savų pečių, žvilgsnį pakelia į šio veidą, bandydama kaip nors nuskaityti kokios gi mintys verda Leto galvoje. Ausis pasiekę žodžiai, norom nenorom, priverčia įjungti smegenis, bet nieku gyvu neleidžia savosios savijautos iškelti į pirmą planą.
-Man viskas gerai. - leidusi sau ignoruoti geliančią ranką, sumurma, ir nespėjusi daugiau nieko dorai padaryti, pajunta kaip atsiduria J glėbyje. Tame pačiame, apie kurį nenustojo galvoti per pastarąsias savaites, tame pačiame, kurio visą tą laiką geidė. Tad visai nenuostabu, kad į apkabinimą pilnai atsako, stengdamasi kiek įmanoma ilgiau juo pasimėgauti.
Visgi, pro Jared'o petį atsivėręs vaizdas vėl priverčia sugrįžti į skaudžią realybę. Nors ir stebėjo, kaip Sullivan'as apsauginiu pagalba buvo nutemptas lauk, kur šiuo pasirūpins policija, baimė niekur nedingo. Netrukus ausis pasiekę Leto žodžiai, priverčia kiek atkusti. Jų turinys nors ir teikė teigiamai, bet būtent intonacija patraukė dėmesį atgalios į kraujuojančią šio ranką. Atsitraukusi atgalios, vėl nuslysta ties sužalota draugo galūne, kuria delnais, truputį aukščiau nei žaizda, suspaudžia. Apsidairiusi aplink patalpa, akimis susiranda kažkur gulėjusį, švarų rankšluostį, kurį sugriebia, paskubomis apvyniodama aplink J ranką.
Visur telkšojusios kraujo balos, o ir pačios rankos, kurias buvo spėjusi išsiterlioti Jared'o gyvastį užtikrinančiais skysčiais, veikė itin neigiamai. Galva tikrąją to žodžio prasme svaigo, o ir merginos įprotis mažai valgyti išgelbėjo nuo skrandžio turinio ištekėjimo laukan. Visgi maskuodama ryškėjančius kraujo ne tolerancijos požymius, įsistebeilija į Leto veidą, stebėdamasi, kaip visas šis vakaras, o kartu ir pačios gyvenimas pakrypo tokia netikėta linkme.

Puikiai matydamas Helenos būseną, kuri, kaip bebūtų keista, buvo daugiau paklaikusi nei jo, pasistengia merginą nuraminti neplačiai, tačiau visokeriopai šiltai nusišypsodamas. Išgirdęs atsakymą, nežymiai susiraukia puikiai žinodamas, kad šioji jaučiasi ne taip gerai, kaip teigianti.
Nors ir būtų Barker glėbyje laikęs visą amžinybę, ūmėjantis skausmas rankoje priverčia ne tik atsitraukti, bet ir veidui skausmingai persikreipti ar netgi išleisti tylų inkštelėjimą. Suprasdamas, kad kuo toliau, tuo labiau sunkėja žaizdos būklė, o apsimetinėjimas baigia pasiekti absurdo ribą, atsidūsta. Nulaikyti akis Helenos veido lygyje buvo sudėtinga, tačiau įgyvendinama. Jautėsi kaltas, kad aną kartą užsipuolė merginą be didesnio pagrindo. Kuomet draugė prakirstą rankos dalį suspaudžia, sulaiko kvėpavimą ir tai padeda nepasireikšti dejonei, menančiai apie ne pačius geriausius pojūčius. Kad merginai pagelbėti jam būtų lengviau, kiek kilsteli ranką į viršų, kurį laiką stebėdamas varvantį kraują. Procedūrai pasiekus finalą, dėkingai šypteli sveikąja ranka pervesdamas per merginos veidą, kurio yra šitaip smarkiai pasiilgęs.
- Hel...-sušnabžda prikasdamas apatinę lūpą. Žodžiu mintis formuluoti buvo tapę itin sudėtinga, todėl leidžia sau akimirką pagalvoti.
- Važiuokim namo,-aiškiai suprasdamas, kad jiedviem verkiant reikia gabentis iš čia von, nusišypso slopindamas viduje kirbantį nerimą merginos stovio klausimu. Ir taip šviesi merginos oda buvo tik dar labiau išbalusi. Nusiraminti negalėjo ir negalėdamas nuspėti draugės reakcijos į tokį pareiškimą. Vylėsi, jog ši sutiks "Oblivion'ą" net atsižvelgiant į aplinkybes, laikyti savo namais.

Nepaliaujamai mėgindama save nuraminti, dirsteli į savas rankas, kurios vietomis buvo padengtos kraujo dėmėmis, tad į galvą priplūdus itin nemalonių minčių, susiraukia. Vos tik pajunta Jared'o galūnę ant savojo veido, sekundei atkreipia žvilgsnį į jo akis, bet netrukus šį paslepia po vokais. Vyrui prašnekus, įsiklauso į jo žodžius, kurie nors ir atrodė be galo viliojantys, bet teigiamų emocijų Barker visiškai nekėlė.
Nenorėjo elgtis impulsyviai, tad kiek atsitraukia, leisdama sau viską apgalvoti. Akivaizdu, merginą nusmelkė baimė. Ši tiesiog nujautė, kad vos iš cypės ištrūkęs Sullivan'as kaipmat susiras juodu ir sukurps planą, kaip galėtų atkeršyti.
-Aš nežinau... - aiškiai dvejodama, sumurma, kaipmat atsitraukdama. Kad ir kaip norėjo vėl būti su J, blogos mintys niekaip nesileido nuvejamos.
Dar labiau atsitraukusi, prisiartina prie kriauklės, kad galėtų nusiplauti terlinas rankas, ką netrukus ir padaro. Baigusi pradėtą procesą, pasisuka į Leto, sunkiai atsidusdama.
-Gerai. Reikia sutvarkyti tavo ranką. - žengia kelis žingsnius arčiau, vos vos pastebimai šyptelėdama. - Bet man reikės vaistų. - prisiminusi, jog privalo gerti atitinkamas piliules, sumurma, suvokdama, jog norint jas pasiekti, vėl teks keliauti pas Aaron'ą į namus, kas ne tik nekėlė jokių teigiamų emocijų, bet ir žymiai pakeitė Helenos veido išraišką į baimės išvagotą. Visgi negaišdama laiko, kuo skubiau, kartu su Leto pasišalina lauk.