Virtuve

....

Pagraibomis, čiupinėdamas sienas delnais pasiekia virtuvę porą kartų užkliuvęs už kokio ne vietoje padėto daikto tyliai besikeikdamas. Įjungęs jungiklį prisimerkia nuo į akis pasiekusios akinančios šviesos. Keletą akimirkų įnirtingai miksi, kol pagaliau gali normaliai matyti ir nuėjęs iki spintelių paima į rankas virdulį įpildamas į jį vandens ir įjungdamas virti. Atidaręs vieną iš spintelių ištraukia puodeli ir įdėjęs kavos bei cukraus padeda ant stalo. Akims užkliuvus už kažkurioje virtuvės vietoje stovinčio laikrodžio tesugeba išreikšti tik blankų bei tylų nuostabos šūksni. Atsisukęs ant kulno atidaro šaldytuvą imdamas tyrinėti jo turinį.

Vis dar miegodama eina link šviesos židinio, kuriame kaip ji numanė, turėtų būt ir draugas. Priėjus prie pat, prisimerkia, nes vyzdžiai išsiplėtė nuo ją staiga pasiekusios šviesos. Po kelių akimirkų akims pagaliau apsipratus su šviesa, apsidairo, kol akys užkliūna už ieškomos personos figūros. Vis dar tvirtai laikydama savo 'apdarą' prieina iš už nugaros ir apkabina rankas padėdama ant jo krutinės.
- Labas rytas, o gal dar vakaras?- retoriškai paklausia ir priglaudžia lūpas prie Gerard nugaros. Atsitraukus, įsiremia į spintelę.
- Tu žinai, kaip nemėgstu svaidytis banalybėm, bet tai buvo nuostabu! Aš buvau to pasiilgus,- džiugiai susako rodydama kokia gera jos nuotaika. Atmetus porą įkyrių sruogų nuo veido, dabar jau susigėdus šypteli.
- Atleisk, kad buvau toookia savanaudė,- sukikenus, pažvelgia į vaikiną.

Dėdamas ant stalo visus dar valgyti tinkamus ir nesugedusius produktus kaip tik pusryčiams neišgirsta, kaip prisistato mergina todėl pajutęs jos rankas sustingsta atsisukdamas per petį, kad bent krašteliu matytu Di veidą.
- labas rytas ir tau,- šypteli vėl nusisukdamas į šaldytuvą.
Akimis permetęs, kad nieko daugiau iš šaldytuvo neišpeš išsitiesia uždarydamas jo duris. Mindžikuodamas vietoje dar mastydamas ko jam reikia nepamiršta klausyti merginos.
- šaunu, kad dabar trykšti energija į visas puses,- priėjęs prie merginos perbraukia pirštais per jos skruostą, bet virduliui ėmus cypti, užti ir kitaip reikšti, kad vanduo jau pilnos temperatūros gerti paima jį ir priėjęs prie stalo įsipila į puodeli.
- Gersi kavos? ,- žvilgteli į Di pastatydamas arbatinuką ant stalo ir koja užkabinęs kėdę prisitraukia arčiau prie savęs atsisėsdamas.
- Nieko, kas čia nedidelis praradimas. Tik Gerard'as Way'us rastas sušalęs savo pačio lovoj. Gerai skamba a?,- išreiįškęs viską su sarkazmu, kad būtu vaizdingiau perbraukia oru rankomis vaizduodamas kaip tai puiku imdamas kikent.
Visgi nenorėdamas, kad mergina dabar ir čia imtu save graužti numoja ranka.
- Nesijaudink, išgyvensiu.

Išgirdus šio pasisveikinimą, dar plačiau išsišiepia, juk taip vertino geras manieras. Kelias akimirkas žvelgia į Gerard atliekamus veiksmus, visiškai į tai susikoncentruodama. Mažas vakarykštis alkoholio kiekis visai nerodė savo pėdsakų. Draugus prisiartinus visai arti, nejučia dar labiau išsišiepia, tik keliamas virdulio garsas priverčia susiraukti.
- Žinoma, miegot savo lovoj daug geriau, bet tiesiog negaliu būt nelaiminga,- linkteli tiek patvirtindama savus žodžius, tiek teigiamai atsakydama į vaikino klausimą. Atsistojus ant kojų, griebia pirmą švarų pasitaikiusį puoduką ir priėjus prie stalo, įsipila juodo gėralo. Kiek užuodus jos aromatą, šypteli, bet savo dėmesį sukoncetruoja į pašnekovą. Kiek pati truputį šyptelėjus, atsidūstą ir gurkštelėjus kavos, padeda puodelį ant stalo ir pirštu kilsteli Way smakrą savo veide įžiebdama nedorą šypsenėlę.
- Aš tau skolinga. Ko norėtum iš manęs?- paklausia ir pati kiek pasilenkus, lūpas apdovanoja trumpu, bei švelniu bučinuku.

Kitaip nei Dita'i jausdamas nuo vakarykščio alkoholio didžiuli galvos skausmą užverčia akis į virsšų iškišdamas liežuvį rodydamas kankinio veido išraišką.
- Va kas būna kai po seno vartojimo išgeri,- išspaudžia sunkia šypsena .
Pridėjęs delnus prie puodelio sienelių keletą akimirkų pašildo delnus ir pakėlęs atsigeria. Tebelaikydamas puodelį rankoje pasuka galvą į merginą.
- Pabandytum būti nelaiminga po mano lovos nusisavinimo mane paty išmetus,- nė nemirktelėdamas stebi Di po truputi šviesdamas veide šypsena.
Pastvėręs nuo ant stalo esančio indo sausainį atsikanda imdamas kramtyti nuleisdamas žvilgsnį į savo rankoje tebelaikomą puodelį su kava. Būdamas atplėštas nuo savo minčių ir kavos vaizdo prieš akis pakelia antakius laukdamas priežasties nuo tokio ,,įdomaus" veikimo. Vaizduodamas susimasčiusi garsiai iškvepia per nosį orą.
- Na galėtum pirmą kart gyvenime paruošti man normalius pusryčius, nes kava ir sausainiai kasdien nusibosta.,- gavęs bučinį dar keletą akimirkų prasėdi užsimerkęs laukdamas tesinio, bet nieko nebuvus giliai atsidūsta ir atsimerkęs atremia nugara į kedės atlošą.
- Tai va grįžtant prie esmės noriu, kad padarytum man pusryčius,- dabar pats išsišiepdamas sukta šypsena atremia alkūnę į stalą patogiau pasisukdamas į Di, kad galėtu ją matyti.

Nusijuokia, bet tyliai, nes žinojo, kad pagirios plius triukšmas lygus dar sunkesnėms pagirioms. Nusprendus nesakyt apie savo patologinę alkoholystę, keletą kartų energingai sulinksi. Dar kartelį gurkštelėjus kavos, nejučia prunkštelį ir šį kartą nusprendžia patylėt, kad tik nepultų svaidytis sarkazmu, ar nesiliaujančiais atsiprašymais. Pažvelgus į sausainį, nejutomis susiraukia, nes Di manymų tokie pusryčiai yra nevisaverčiai ir net neatrodė skaniai. Gavus pasiūlymą kaip galėtų atsilyginti savo savinaudiškumą lovoje, linkteli, veide pasirodant pasitenkinimo šypsenėlei. Peržvelgia savo stovą, pakelia akis į Gerard.
- Tikiuosi tu nieko prieš, bet aš turiu pakeist aprangą,- ištaria ir paleidus vaikino smakrą, dingsta iš kambario.
Praėjus keletai minučių, į virtuvę įeina Dita surištais plaukais ir su jai per dideliais marškiniais, kurie vos tedengė jau apatiniais paslėptą užpakalį. Nė neprieidama prie vaikino atsiraitoja rankovęs ir pradeda žvalgytis po spinteles ieškodama medžiagų savo šedevrui. Galiausiai randa miltų pakelį, kiaušinių ir prieskonių.
- Yra du pasirinkimai - omletas, ar blynai?- paklausia kažko, bet pati apsiprendus, suranda dubinį ir priėjus prie krano, atlieka du veiksmus. Pirmą, nusiplauna rankas, kaip ir reikalavo visos higienos taisyklės ir įsipila į švarią stiklinę vandens. Susideliojus visus produktus, į dubinį įberia keletą šaukštų miltų ir mestelėjus šiek tiek druskos ir kiek daugiau cukraus, kad blynai būtų saldūs, sudaužia porą kiaušinių. Įpilus vandens, pradeda maišyti tešlą atsisukdama į vaikiną, nes šis veiksmas nereikalavo visiško dėmesio sutelkimo.
- Vakar net nespėjom šnektelti. Taigi, kaip sekas? Gal kas naujo kūrybos fronte?- paklausia ir toliau maišydama. Nuleidus akis, išvysta, kad mišinys kaip ir paruoštas kepti. Padėjus dubinį, prieina prie viryklės, pasilenkia išriesdama užpakaliuką ir atidaro orkaitę, ten ieškodama kokios nors keptuvės. Po kelių akimirkų kuisimosi, atranda tai ko ieško. Išėmus keptuvę, šią padeda ant "blyno" įjungdama, kad šis kaistų. Paima dubinį ir šį padeda šalimais, o į kepino indą įpila keletų lašelių rasto alyvuogių aliejaus. Kol keptuvė kaista, susitvarko savo darbo vietą. Supratus, kad rakandas jau įkaitęs kaip reikalas, pradeda pilstyti tešlą, taip suformuodama penkis blynelius.
- Manyčiau turėtų būt skanu,- teištaria, šalia viryklės padėdama lėkštę, jau iškeptiems blynams dėti.

Sulaukęs Di užuojautos dėl pagirių nesistengia be reikalo kalbėti apsunkinant ir taip skaudančia galvą prikanda liežuvį, kad tik iš pykčio neimtu ir neleptelėtu dėl ko paskui gailėtųsi ir pridėjęs puodelį prie lupų ima gerti kavą, kad tik netektu kalbėti.
Silpnai linktelėdamas į merginos žodžius, kad sutinka pasineria į virtuvę užplūdusia ramybe Di dingus, karts nuo karto persmelkiančia iš kito kambario atkeliaujantiems garsams. Būdamas labai patenkintas ir tuo ką valgo dabar sunkiai nuryja kasnį išvydęs kuo pasipuošė mergina persirengdama. Lydėdamas akimis jos veiksmus padeda puodelį ant stalo dar kartą nužvelgdamas merginą nuo kojų iki galvos tik tuomet teikdamasis atsakyti į jos klausimą.
- Blynu. ,- sausai suburba
- Beje, gerai atrodai. Buvau jau pamiršęs šitokį vaizdą,- atsitraukdamas nuo stalo toliau, kad netrukdytu merginai tešlos gaminimo proceso stebi kaip viskas vyksta.
- Sekasi gerai, kūryba irgi po senovėj,- pakraipo galva giliai įkvėpdamas pro nosį.
- O tau kaip? ,- nesivargindamas per daug kalbėti apie save leidžia merginai išsičiaukšti.
Atsistojęs, kai mergina būna prie viryklės prieina jai už nugaros apkabindamas ją per liemenį ir prisiglaudęs padeda smakrą jai ant peties.
- Viskas kas pagaminta tavo visada skanu,- nusišypsojęs pabučiuoja ją į žandą pakreipdamas galvą į keptuvę.
- Kodėl anksčiau nesakei, kad moki gaminti?

Vaikinui atsakius į šios klausimą, sausai šypteli ir jau sutelkia visą dėmesį į tešlą. Gavus pati klausimą, nejučia šypteli ir pakelia akis į Gerard.
- Kaip sakoma, atšilo oras, pakilo noras, tiesa? Taigi, pas mane visas pavasaris kupinas pasirodymų. Rodos infliacijos ir kitos financinės nelaimės mano veiklai nedaro kokios nors įtakos,- šyptelėjus, nutyla ir toliau gamina savo kulinarinių sugebėjimų įrodymą.
Pajautus vaikino kūną visai šalia, suvirpa nuo kelių veiksnių, bet stengias neatitraukti dėmesio nuo kepemų blynų, kad šie nupridegtų. Gavus aišku klausimą, plačiau šypteli ir apverčia blynus.
- Gal dėl to, kad niekad neklausei?- sukrizena ir jau iškepusius blynus, sudeda į lėkštę. Dubiny buvo likę masės dar vienai keptuvei, todėl vėl suformuoja penkis vienodus skrituliukus keptuvėj, o pati atsisukus į G, apkabina šio liemenį priglusdama prie jo kūno.
- Aš daug moku, tik kaip sakiau, nepaklausi.

Patraukęs akis nuo merginos įsistebi į tai kas yra priešais jį, šiuo atveju langas bandydamas suvokti kas vyksta lauke ankstyvo ryto tamsą. Praleisdamas pro ausis visus merginos finansinius pasakojimus ,,atsibunda" tik galvoje pasirodžius minčiai.
- Tai kaip man nusisekė, kad per gastroles gavai man laiko,- tyliai pakrizenęs paima nuo stalo savo tuščia kavos puodelį ir padeda į kriauklę.
- O tu manai, kad aš visada turiu žinot ko tavęs klausti? Galėjai ir pati pasakyt,- nurijęs burnoje susikaupusius skysčius nuo blynu vaizdo atidaro šaldytuvo duris išsitraukdamas stiklainį uogienės ir iš kažkurio stalčiaus išsitraukęs įrankius padeda ant stalo atsisukdamas į mergina kuomet ji iškart jį apsikabina. Nusišypsojęs perbraukia viena ranka per jos plaukus.
- Tai galėtum man padėti ir pasakyti,- sumirksi nustatydamas mokytojo vaidmenį,- nes jau senų senovėj būčiau užsiprašęs valgyt ir ne tik blynų.
Paleidęs merginą toliau darbuotis prie keptuvės vėl atsisėda ir prisidėjęs į lėkštę blynų negailėdamas užsivaro ant jų uogienės.
- Beje, ką šiandien veiksi? ,- atsipjovęs gabalėlį blyno isideda į burna imdamas kramtyti.

Trumpam nutyla mąstydama vaikino žodžius, kol pagaliau juos suvirškina. Išsišiepus lyg ir linkteli.
- Taip jau išeina,- sukrizena ir toliau nuosekliai darbuojas. Pažvelgia į indus kriauklėje, bet savo dėmesį vėl sukoncetruoja į pašnekovą.
- Hm, vadinas teks iš naujo susipažint. Sveikas, aš Heather, bet visiems esu Dita. Mėgstu gaminti, šokti bei moku kitų daug dalikėlių, kuriems išvardyt nėra laiko, nes blynai pridegs,- nusijuokia ir toliau dirba, ką pradėjus.
Iškepus jau ir antrą keptuvę, sudeda blynus, bet neskuba judėt link stalo. Klausimas iš Gerard lūpų, ją priverčia kiek šyptelti. Atsisukus, paima lėkšte ir nulinguoja link stalo.
- Man atostogos artėjančią savaitę, taigi, esu laisva,- pasako padėdama lėkštę ant lygaus baldo paviršiaus, o pati prisėdus, pradeda pjaustyti blynus.
- Turi kokių nors pasiūlymų?- paklausia pakeldama akis į Way.

Dar kartą nužvelgęs mergina ir jos išvaizdą prisimena,. kad pats atrodo ne iš gražiųjų todėl instinktyviai imdama rankomis braukti per plaukus juos tvarkydamas. Prajuokintas merginos žodžių nuoširdžiai nusijuokia.
- Malonu Heather. Gerard nuoširdžiai jūsų paslaugoms. ,- vis dar kikendamas užkemša burna dar vienu blyno kąsniu.
Smegenims nelabai suvokus merginos vieno iš sakinių prisimerkia kilstelėdamas galvą. Nusprendęs nieko nesakyti ta tema nuryja kąsni ir imasi kitos.
- Na norėčiau į lauką, nes čia galima uždusti,- pamosikuoja ranka laikoma šakute per orą pavaizduodamas apie savo galvoje turimą namo aplinką.
- Be to reiktu ir užbaigti paveikslą, jei jis dar išliko gyvas.,- įsikabinęs rankomis į stalviršį atsilenkia atgal į svetainės puse pro duris pažiūrėdamas į molbertą su paveikslu, nes po vakarykštės dienos nepamena nei ką piešė nei kas gavosi.
- Nes jei neprisiversiu tai jis taip ir stovės iki Kalėdų,- kilstelėjęs lupų kamputį gražina savo kūną į pradinę padėtį.
- Kada galėsi užeiti pasiimti paveikslo?

Paima uogienę, kuri puikavosi prie vaikino rankos ir prisidėjus prie nosies, pauosto. Įvertinus marmalą kaip valgomą, įsideda jo šiek tiek į savą lėkštę. Atsipjovus gabalėlį, pradeda palengva kramtyt. Pagaliau sukramčius, atsako į Gerard žodžius:
- Puiki idėja,- šypteli ir taip pat pasilenkia kartu su vaikinu pažvelgdama į svetainę, bet iš kart atsitiesia.
- Na, nežinau. Sakykim jei nori su manim praleist dieną, tai aš grįšiu namo, susitvarkysiu, o vėliau užsuksiu ir paimsiu, žinoma, jei darbas bus pabaigtas. O jei tau netinka toks veiksmų planas, sakyk,- priduria ir jau į burną dėdama kitą paruoštą kąsnį.

Visa laiką kol mergina kalba ir tyli valgo savo blynus nieko nesakydamas. Galiausiai suvalgęs paskutinį kąsnį padeda įrankius į lėkštę, pastūmėdamas toliau.
- Butu gerai. Per tą laiką kol tavęs nebus galėsiu užbaigti paveikslą,- trumpai pažvelgia į svetainės pusę vertindamas keik jam reikės laiko dabaigti pradėtą darbą ar perpiešti viską iš naujo.
- O tada kur nors nueisim.- nusišypsojęs atsistoja ir surinkęs indus nuo stalo imasi juos plauti.

Palengva valgo, kol viską pabaigia ir mintyse padėkoja sau už pusryčius. Indams dingus nuo stalo, pakelia savo sėdynę nuo virtuvinės kėdės.
- Manau tai puikus planas, o man reikia apsirengti,- ištaria ir priėjus prie vaikino, jo lūpas apdovanoja ilgu ir aistringu kontaktu. Atsitraukus, šypteli ir nuslenka kažkur ieškodama savo suknelės. Nusimeta Gerard priklausančius marškinius ant sofos ir apsivilkus suknelę, dar nubėga į virtuvę.
- Ar galėtum užsegti suknelę?- paklausia ir kiek lukteli, kol jos prašymas bus įvykdytas. Jau lyg ir pasiruošus namo, dar kartą atsisuka į vaikiną ir šį kartą jau trumpam suduria savo lūpas.
- Ariverdeči,- pasako ir pati susiradus išėjimą, dingsta. Tuomet suristabdžius taksi, jau važiuoja namo.

Apsisukęs į merginą atsiremia į spintelę nusišypsodamas.
- Tu ir taip gerai atrodai,- dar palinksi užtvirtindamas savo žodžius.
Di dingus iš virtuvės dabaigia plauti indus sudėdamas juos į jiems skirtas lentynas. Šluostydamasis šlapias rankas į rankšluosti dar kartą apmeta akimis virtuvę žiūrėdamas kokio darbo jei jau sugalvojo pradžią tvarkymuisi.
- Su malonumu,- gavęs tokią mielą užduotį apeina Di už nugaros ir suėmęs už užtrauktuko lėtai užsega iki viršaus.
Atsitraukęs nuo merginos linkteli jai atsisveikindamas ir sulaukęs kol ji dings iš jo namų patraukia į svetainę. Kritiškai nužvelgęs paveikslą teptuką ir įmerkęs į dažus porą kartų brūkšteli per popierių, iki kol nesuskamba telefonas rodydamas, kad gautas pranešimas. Įsistebėjęs į telefono ekraną perskaito gautą informaciją ir skubiai apsirengęs pagriebęs ant žemės besivoliojančia striukę išsinešdina iš namų.

Kurį laiką, po to kai vaikinas išlipo iš lovos, pati pasivoliojo pataluose sunkiai pati pakildama. Užsimetus ant pečių šilkinį chalatėlį, nupėdina iki virtuvės, porą kartų nusižiovaudama į kumštį. Trumpam sustojus svetainėje, priėjo prie kavos stalelio, ant kurio buvo pastatyta vaza su milžiniška įvairių spalvų ir malonių kvapų puokštė. Palenkus veidą prie gėlių, įtraukia į nosį sumišusio aromato, kas priverčia nusišypso plačiau nei plačiai. Ištraukus ryškia geltoną gėlę, šią užsikiša už ausies mergaitiškai sukrizendama.
Pagaliau pasiekus ir pačią patalpą, kurioje, nuo Merės atsikraustymo pradžios, įvykdavo kulinariniai stebuklai. Pradarius šaldytuvą pirma susirinko maksimalų kiekį produktų, kurie reikalingi norint iškepti kažką skanaus, o ypač vaflius. Susidėliojus viską pirmai ant stalo, prieina prie kavos virimo aparato, šį įjungdama, kad jau po penkių minučių turėtų kavos. Ištraukus miltus bei dubenį, sudeda visus ingridientus eilės tvarką, visą tą laiką niūniuodama "SING". Paėmus plakiklį, pradeda darbuotis norėdama kuo greičiau iš šių liktų vientisa masė, kurią būtų galima ir kepti.

Dar sedėdamas vonioj ir bandęs prisigalvoti sau reikmių kurias turėjo atlikti ypač kruopščiai ir neskubėdamas kad ir kaip ilgintų laiką galiausiai vis tiek būna pasiruošęs ir dar ir kaip pasiruošęs ir nedaug trūko kad pati Mary eitu ieškot kur jis prašapo o daugiau klaustukų virš savo galvos nebenorėjo todėl išeina iš vonios apsižvalgydamas ir imdamas ieškot merginos. Žengdamas žingsnius link virtuvės kur girdėjosi indų barškėjimas ir jau ėmė kvepėti karštais vafliai nužvelgia vakar atitemptą puokštę šypteldamas ir dar labiau išsišiepdamas kai pamato merginos plaukuose atsidurusią vieną iš gėlių. Žengęs link Mary už nugaros apsiveja jos liemenį prisiglausdamas ir padėjęs savo smakrą ant šios peties pabučiuoja į šios skruostą.
- kaip skaniai kvepia, jau dabar seilė tystą,- beveik nemeluodamas nes kvapas tikrai gundė tik jau jo gerklėi esantis akmuo neleido praryt nė kąsnio šypteli pasiūbuodamas klubus į šonus kai tik supranta ką ji niūniuoja.
nenorėdamas trukdyti jai darbo gadinti dienos savo dėmesio reikalavimais paleidžia merginos liemenį žengdamas atgal link vienos iš kedžių atsisėsdamas ir pasiėmęs lėkštę bei sirupo pastato ant stalo.
- Mary?- netikėtai kreipiasi į merginą ir visai nelaukdamas kol ši prabils pats baigia tai ką norėjo,- žinojai, kad tave myliu?- pakelia galvą nuo savo stebėtos lėkštės kai į ją krovė sirupą ir galvos mostu patraukęs į akis lendančius kirpčius pažvelgia į merginą laukdamas šios atsako.

Baigus maišyt tešlą, kuri, jos akimis, buvo įgavus tobuliausią būsena, kokia tik įmanoma, iš spintelės ištraukia vaflinę, šią padėdama ant spintelės bei įjungdama. Truputi apsitvarkius aplink save, imasi kepti vaflius, kol išgirsta draugo žingsnius virtuvėje. Jam prisišliejus fasadine kūno dalimi prie merginos kūno, šypteli, truputi pasukdama veidą į jį.
- Keista, bet man atsirado apetitas, - savo švelniu balso tonu atsako į jo žodžius, švelniai paglostydama šio ranką, kuri buvo apglėbus liemenį. Tiesą sakant, nelabai norėjo, kad šisai atsitrauktų, nors ir suprato, kad tai yra nepraktiška, visgi prieš Gee dar atsitraukiant, sugaudo jo jau švariai nuskusta smakrą ir trumpam sujungia jų lūpas maloniam kontaktui. Way nuėjus, išima jau gatavą produktą iš vaflinės, šį perkeldama ant lėkštės. Kadangi tešlos tebuvo užmaišius tik keliems vafliams, tuščią dubenį perkelia į kol kas tuščią kriauklę, galvoje turėdama mintį, kad vėliau tikrai šiuos išplaus, kartu nupėdindama iki kavos aparato, įpildama abiems į puodelius garuojančio kofeino šaltinio, įdėdama po šaukštelį cukraus, kol ausų nepasiekia malonus vaikino balsas, su dar malonesniais žodžiais. Pažvelgus sau per peti, plačiai išsišiepia, jam mirkteldama.
- Seniai tą įtariau, - besijuokdama atsako, prisiartindama arčiau su puodeliais rankose. Juos padėjus ant stalviršio, atsisėda Gerard ant kelių, švelniai apkabindama jo kaklą. - Aš tave taip pat myliu. Labai labai, - plačiai šypsodamasi nemeluodama prisipažysta, švelniai pabučiuoja jam į skruostą. Kadangi jautės išbadėjus, paima į rankas šakute, atsiknybdama vaflio kamputį ir patepliojus sirupe, įsideda į burną, greitai sukramtydama visą turinį bei užgerdama kavos.
- Na, einu greitai apsitvarkysiu ir galėsim važiuoti, gerai, mielasis? - paklausė ir atsikėlus nuėjo į miegamąjį kambarį susirinkti rūbus, kuriuos rengsis.