III namukas

Bučinio tempą išlaikydamas visiškai tolygų, akimirką nusistebi, kaip šis sugebėjo padaryti stebėtinai mažą poveikį hormoninei veiklai. Nepaisant idealios nuotaikos, buvo ne tik pavargęs, bet ir visiškai pasimetęs laike. Būtų galvą guldęs, jog mažoji laikrodžio rodyklė šiuo metu stovi gerokai po vidudienio, nors iš tiesų liko pakeltas valanda anksčiau, nei pradeda giedoti gaidžiai.
Vos tik Helena atsitraukia, patingi akis atplėšti iš karto, juolab jautėsi taip, lyg prie vokų yra prikabinti keli šimtą gramų sveriantys svareliai. Išleidęs gilų atodūsį, čia pat verkiant užsinori dar kartą nusižiovauti. Pirštais, maršrutu - iš viršaus apačion, perbėga per Helenos vidinės šlaunų pusės dalį, tuo pačiu praverdamas ir akis, nors šios ir mielai būtų skendėjusios tamsoje.
Kaip mat susivokia, jog prasimerkė tikrai ne be reikalo. Užsitęsęs akių kontaktas priverčia maksimaliai išsišiepti ir tam keistam virpuliukui akimirką paralyžiuoti širdies plakimą.
Bala žino kokia musė jam įgelia, tačiau nuo merginos gerokai atsitraukęs, puola dairytis, kelioti pledą bei panašiai nenustygti. Ne itin laiku susišvietė, kad būtų pats metas bent jau šiek tiek apsirengti. Nors ir nujautė, jog trumpikių paieška prailgs, medvilninį siuvinį atranda be jokių komplikacijų bei, be jokios abejonės, jas užsitempia. Tuomet tingiai, kone bejėgiškai sustenėjęs, delnais tvirtai įsiremia į kilimą. Visiškai netikėtai pakabina kūną vien tik ant jų, kojas palengva keldamas į viršų ir to pasekoje bandydamas atsistoti vien ant rankų. Jautėsi aptingęs, sustabarėjęs, tad mažytė mankšta bet kokiu atveju negalėtų nueiti per niek. Žinoma, jei vietoje juokingo, tačiau neskausmingo išdribimo būtų efektingą tikslą pasiekęs.
- Galim šiandien tiesiog drybsoti?-sukikenęs išsitiesia ant kilimo ir šiam kartui pasirinkęs ne tokią ekstremalią raumenų apšildymo procedūrą išsitempia, pasirąžo.
Žvilgsniu sugavęs pašonėje besimėtančius savo džinsus, ištiesia jų pusėn galūnę. Kelnes susigraibęs prisitraukia jas arčiau iš šių kišenės išsitraukdamas senokai rankose laikytą "Blackberry". Šypsena nuo veido bemat dingsta, vos tik akys užkliūna už vienos tekstinės žinutės, kurią puošė "Cathie Evans" siuntėjo vardas. Akivaizdžiai susikrimtęs, lėtai iškvepia, o žvilgsniu rydamas surašytą tekstą, kurio turinio pobūdį nujautė iš anksto, kvėpavimą iš viso užgniaužia.
- Oho...-paprastai apie susižavėjimą menantis jaustukas šį kartą nuskamba be jokio entuziazmo, netgi kiek liūdnokai.
- Pasirodo, už poros dienų su grupe turim atsidurti Londone ir pradėti apžvalginį mini turą,-pakėlęs akis į Heleną, reikšmingai į merginą užsispokso, lyg bandydamas perteikti atgailą už tai, jog išvyka į Šveicariją turi būti nutraukta jau šią dieną. Paniręs į apmąstymus nejučia susikremta dar labiau, nes: 1 - agentūrai organizuojant koncertus nebuvo pasitarta su juo, 2 - net jeigu valdžia ir bandė su juo susisiekti, buvo užsiėmęs asmeninio gyvenimo peripetijomis, ir 3 - grupės nariai išsibarstę kas kur, atbukę ir naujų dainų net deramai neparepetavę.

Išlaikydama jau gana ilgai įsivyravusi akių kontaktą, kuris iš merginos išplėšė tikrai ne mažą šypseną, kiek sutrinka draugui netikėtai atsitraukus. Ir pati "sukrisdama" atgal, pilnai atsisėda, netrukus susigaudydama puodelį su arbata, lyg kompensaciją už nutrauktą ramią akimirką. Kiek nervingai gurkšnodama gėrimą, akių nė sekundei nenuleidžia nuo Jared'o, kuris būtent tuo metu rengėsi. Veidui pilnai išdavus mintis, netrukus Helenos veidą nudažo vos vos matomas raudonis. Bandydama užmaskuoti išdavikiškus ženklus, abejomis rankomis apglėbia keramikinį indą su žalsvu skysčiu, šį iškeldama sau prie veido taip, kad iš visų bendrų bruožų kombinacijos galima buvo išvysti tik akis.
Pro akis nepraleisdama ir vyro pastangų prasimankštinti, šiek tiek išsigąsta, kai pastarasis išsidrėbia ant grindų, bet atidaus žvilgsnio dėka įsitikina, jog Leto nieko nenutiko. Leidusi sau iš pastarojo įvykio sukikenti, greit užtyla, vos tik J sugalvoja prakalbėti. Sakinio turiniui maloniai nustebinus, nusišypso, nors dėl vis dar palei veidą esančio puodelio dėka, šio mimikos požymio nebuvo galima išvysti. Į partnerio klausimą atsakiusi nebylia, ženklų kalba - linktelėjimu, turėjusiu teigiama reikšmę. Žvilgsniui ištisą laiką besilaikant ties Jared'u, į galvą šovus minčiai, jog galbūt per dideliu smalsumu draugui įkyrėjo, akis nusuka visai kita kryptimi, ties langu, kuriame nesimatė absoliučiai nieko. Kelias minutes besitęsęs tylos momentas lieka nutrauktas Leto balso, kas, be abejo, patraukia Hel dėmesį. Kiek susirūpinusi dėl vyro kalbėjimo tono, pasisuka J kryptimi, susirasdama jo veidą ir iš jo bandydama nuskaityti pastarojo mintis.
-O... - sudejuoja, bandydama nuslėpti nedidelį nusivylimą, bei kaltės jausmą, vos tik išgirsta lemiama J sakinį. Supratingai klausydama visko, ką sako pašnekovas, šiam baigus galų gale išdrįsta pasisakyti. - Tikiuosi, jog tau nesukeliu problemų? - pakankamai tyliu, vos girdimu balsu paklausia, tuo pačiu iš lėto pakildama nuo kilimo. Puodelį su vos keliais gurkšniais arbatos pastačiusi ant to pačio stalelio, žvilgsnio, kaip jai nebuvo įprasta, nukreipia kažkur tolyn, bet ne į Jared'ą. - Užkąsk.. - delnu parodydama į lėkštę, kurioje dailiai sudėti gulėjo sausainiai, pasisuka laiptų link. - Aš apsirengsiu, greit grįšiu. - sumurmėjusi, stengiasi išlaikyti kuo optimistiškesnį balso toną.
Dar kelias sekundes pastipinėjusi vietoje, pajuda miegamojo link, iš kur, be abejo, nedingo judviejų lagaminai, kuriuose tūnojo jų drabužiai.

Kaip mat persijungęs į "traktato" režimą, visapusiškai pasineria į mintis, kuriose gvildeno šimtus su jau už poros dienų nusimatančiu turu susijusių klausimų. Žvilgsniu įnikęs į rankoje nervingai gniaužiamo "Blackberry" ekraną, įnirtingai pirštais maigo smulkutes knopkytes, tekstinį atsakymą pildamas būtent jaukią namuko atmosferą negrįžtamai sujaukusiai žinutės siuntėjai. Buvo per daug įsitempęs bei susimastęs, kad jaustų aplinkos veiksnius ar girdėtų Helenos, prieš kurią jautėsi itin prasikaltęs balsą. Vos tik ekrane šmėsteli sistemos reportacija apie sėkmingai nusiųstą pranešimą, akis pakelia į Barker. Užtenka tik akimirką pažvelgti į šios veidą, akis, kad taikliai nustatytų kas dedasi merginos galvoje. Sustingęs praranda amą, kurio atgauti nepajėgia net draugei pajudėjus laiptų link. Užgniaužęs sielą svilinančią kaltę, mikliai pakyla ant kojų, susirankioja drabužius ir it įgeltas pašauna vonios kambario pusėn. Faktas, jog ne per seniausiai skendėjo savo paties prakaito liaukų gaminame "sekrete" vertė ne juokais susirūpinti asmenine higiena ir palysti po dušu.
Išsikuopia per stebėtinai greitą laiko tarpą, suspėjęs ir nusiskusti tankiais plaukeliais apaugusį savo veidą. Skubiai apsirengęs, nušuoliuoja laiptais į viršų, miegamojo kambario, kurio progos išmėginti neturėjo link. Staptelėjęs prie durų suskumba užbaigti pokalbį telefonu su broliu, kadangi jautė privilegiją apskambinti visus grupės narius. Nesunkiai aptikęs "plotmėje" esančią merginą, kaltai nudelbia akis, Helenos pusėn nušliauždamas lėtai ir vangiai, it baubas.
- Kartais man norisi, kad būtum bent truputėlį savanaudė,-sušnabžda akių, kuriose matėsi liūdesio bei kaltės jausmų mišinys nepatraukdamas nuo Barker veido. Stovėdamas priešais merginą, atsargiai ir lėtai ją apkabina, lyg manydamas, jog draugė artumos su juo šiuo metu nori mažiausiai ir gali bet kurią akimirką atšokti.
- Tokiu atveju nepultum graužtis dėl dalykų, kuriuose nėra nė kruopelytės tavo kaltės,-užbaigia anei kiek nepakitusiu balso tonu, ranka švelniai pervesdamas per merginos skruostą. Visą tą laiką žvelgęs Helenai į akis, kontaktą nutraukia panorėjęs prie jos dar labiau prisiglausti - dėka nedidelio judviejų ūgių skirtumo įremia šoninę veido dalį į Barker petį, akis paslėpdamas po vokais.
- Atleisk,-sumurma nelyginant nuoširdžiai. Paradoksalu - abu akivaizdžiai jautėsi vienas prieš kitą prasikaltę, tik priešingai nei Helenos atveju, jis (iš dalies) kaltas buvo.
- Negalvojau, jog ši išvyka baigsis būtent šitaip,-šiek tiek kilsteli galvą užsižiebus troškimui dar kartą žvilgtelėti merginai į akis.

Atsigabenusi į miegamąjį kambarį, paskiria pakankamai laiko savos išvaizdos sutvarkymui. Deramai apsirengusi, pasišukavusi, bei labai minimaliai pasidažiusi, suskuba sutvarkyti jos pačios sukeltą jovalą. Pedantiškai lankstydama kiekvieną, net minimaliausią, drabužėlį, nejučia įninka į transo būsena, tad visiškai nepastebi, kaip nejučia praeina gera dešimtis minučių. Atsigavusi tik tada, kai nebelieka nei vienos medžiagos skiautės, kurią būtų galima sulankstyti, kruopščiai užsega sau priklausantį lagaminą, pastatydama jį prie miegamojo durų.
Nusprendusi laukimo minutes išnaudoti pasigrožint paskutinėmis valandomis Šveicarijoje, prieina prie lango, atitraukdama užuolaidas ir leisdama akim aprėpti nuostabų vaizdą: baltut baltutėliu sniegu padengtą, žmogaus nepaliestos gamtos plotą, kurį apšvietė vos ką tik patekėjusi saulė. Nepastebimai nugrimzdusi į apmąstymus, net suvirpa, kai Jared'as prakalba, juolab apie jo egzistencija šioje patalpoje neturėjo nei menkesnės idėjos. Kaipmat atsisukusi, žvilgsniu susiranda draugo akis, kuriose aiškiai atsispindėjo liūdesys. Paveikta tokio reginio, kaipmat susirūpina, bet vyrui priartėjus, bei ją apkabinus, nelieka nieko kito, tik klausytis šio žodžių. Išgirdusi Leto atsiprašymą, kaipmat atsitraukia, be galo reikšmingu žvilgsniu pažvelgdama šiam į akis.
-Neturėtum atsiprašinėti. - pirštų galiukais perbraukusi per J skruostą, galiausiai nutraukia bet kokį prieš tai buvusį judviejų fizinį kontaktą, o netrukus net tą, kuris užsimezgė regos organų pagalba. - Juk tai ne tavo kaltė, ar ne? - kalbėdama pakankamai tyliai, balsu, kuris buvo panašus į šnabždesį, persipynusi su menkai girdimu Hel altu.
Vis dar nepakeldama akių į Jared'o veidą, kelis kart įkvepia oro, netrukus atsidusdama.
-Viskas gerai? - šiek tiek priartėjusi, susigauna draugo žvilgsnį, užmegzdama akių kontaktą ir taip užsitikrindama, kad Leto šnekės tiesą.

Kadangi judviejų savijautos buvo kone analogiškos, nutrūkęs akių kontaktas sukelia pojūtį, priešingą nusivylimui. Buvo pakankamai skaudu pripažinti tai, jog Helenai būnant su juo teks priprasti prie nemalonių staigmenų, bei darbo, kuris gali juodu išskirti nelyginant ilgam laiko tarpui. Išblaškytas merginos klausimo atsidūsta, tačiau toli gražu ne kvėpavimo reikmėms. Be jokios abejonės negalėjo savęs kategoriškai išteisinti, todėl pabando atsakyti kuo migločiau:
- Puolę ieškoti kaltų, galų gale abu įkliūtumėm į loginius spąstus,-pamėgina bent jau silpnai nusišypsoti, kad veido mina nebūtų tokia ištįsusi. Nė už ką nebūtų leidęs sau graužtis dėl to, jog daugiau nei dešimtį metų kovojęs už vietą po saule pagaliau gali džiaugtis sklandžiai besiklostančia karjera.
Vos tik iš merginos lūpų išsprūsta dar vienas patikinimo reikalavęs klausimas, šį kartą tampa akivaizdžiai užtikrintesniu:
- Be abejo, kad gerai,-sušnabžda lūpomis be galo švelniai pervesdamas per Helenos smilkinį, prieš tai gražinęs pamatinį fizinį kontaktą - apkabinimą.
- Kitaip ir būti negali,-pratęsia suspėjęs ir šiek tiek atsitraukti. Giliai pažvelgęs į Barker akis, itin nenoriai draugę paleidžia, atsišlieja ir gerokai paėjėja šonan. Pastebėjęs prie durų stovintį Helenos lagaminą, turėjo lygiai tą patį su savo manta ir pats padaryti.
Kol dorojosi su "čiumadanu", mobilusis telefonas netilo nuo skambučių. Nieko keista, kad lieka priverstas pilnai susitelkti į darbo reikalus bei dalykinius pašnekesius su kolegomis.
Tiek savo, tiek Helenai priklausantį turtą sumetęs į nuomoto visureigio bagažinę, trumpam nutraukia įtemptą pašnekesį telefonu, kad praneštų merginai, jog taupydami itin brangų laiką skris privačiu lėktuvu.
Sėkmingai nusigavę iki oro uosto, kuriame jų jau laukė nedidukas orlalvis, įsėda jo vidun. Netgi skrydžio, kuris keliaujant būtent šia transporto priemone sutrumpėjo keliomis valandomis metu išlieka ligi skausmo darboholiškas, susifokusavęs tik į nenumaldomai artėjančio mini turo reikalus.