III namukas

...

Merginai pasiskundus dėl šalčio keliamo diskomforto, be jokios abejonės, apleidžia Engadine slėnį pasistengdamas džipu kuo skubiau nuvairuoti į šiltą ir jaukią trobelę. Nepaisant to, suspėja užsukti į pavienę miestelio parduotuvę susivokęs, jog būtų itin naivu tikėtis atrasti namuke maisto produktais prikimštą šaldytuvą ar aptikti jo mėgstamiausios arbatos rūšies žolelių, kurios buvo analogiškos mėgstamoms Helenos.
Privažiavęs prie pat trobėsių, sustabdo automobilio variklį, įteikdamas draugei raktus, be kurių patekti į namuko vidų taptų itin sudėtinga, taipogi pasiulydamas merginai mauti į vidų nedelsiant. Tuo tarpu pats išsiropščia iš transporto priemonės, nuklampodamas per pusnis ligi mašinos bagažinės, talpinusios ne vieną sunkų maišą. Pastaruosius išsitraukęs, pasuka namelio pusėn, į kurį patekti ilgai netrunka. Pastatęs terbas ant žemės, paspiria duris koja taip jas užverdamas. Ištiesęs nugarą, šiltai apžvelgia patalpą, be galo džiaugdamasis faktu, jog ji prabanga netviska.
- Galvojau čia bus šilčiau... Bet nė velnio!-persimainęs subumba kaip mat pajutęs nedaugiau penkiolikos laipsnių celsijaus tesiekiančią temperatūrą patalpoje. Prieš suskubdamas pradėti terlionę su malkomis bei židinio įkurimu, nusisuka šaliką, nusimeta striukę, šiltą liemenę, apdarus sumesdamas ant netoliese stovėjusio suolo. Kadangi buvo prisirengęs daugiau nei reikia, nusivelka ir megztinį likdamas stovėti tik su marškiniais bei permirkusiais džinsais. Nors šiuos dėvėti ir nebuvo malonu, į pastaruosius pojūčius kreipti per daug dėmėsio linkęs nebuvo.
Ūmiai prišokęs prie Helenos, vedimas džentelmeniškų paskatų, padeda jai nusivilkti paltą, nutempdamas jį stovint merginai iš už nugaros.
- Einu priskaldyti malkų,-pranešęs apie tai, ką yra numatęs daryti netolimoje ateityje, vypteli nuo draugės atsišliedamas.
- Taip ir galvojau - niekas už mane to, duok Dieve, dviejų žvaigždučių klasės "apartamentuose" nepadarys,-sukikena, nenorėdamas, kad mergina pagalvotų, jog jis skundžiasi, nes yra dėl to nepatenkintas, ar per nelyg lepus įvykdyti elementarią užduotį: malkų prisikapot ir prisinešt pačiam.
Pasiekęs duris, vedančias į lauką, merginos paltą pakabina tam skirtoje vietoje ant sienos, kurioje pūpsojo keletas į medinę juostą įsuktų kabliukų. Nieko nelaukęs, mauna laukan pro atdaras duris, visiškai nesijaudindamas, jog vilkėdamas, palyginus, menką drabužių kiekį, neabejotinai sustirs į ožio ragą.

Didžiąją dalį kelionės laiko praleidusi rankomis apglėbusi save, bei tylėdama, bendravimo pobūdžio nepakeičia ir tada, kai jiedu privažiuoja prie namelio. Gavusi raktus nuo minėtojo pastato, draugo paraginta išsilaipina iš automobilio ir pajuda medinių durų link, kurias visai netrukus savarankiškai ir be didesnių nesklandumų atrakina. Kaip mat atsidūrusi viduje, iškart apsidairo, žvilgsnių bent sekundei permesdama per kiekvieną interjero smulkmeną. Pasijutusi taip, lyg rado tai ko jai būtent reikėjo - tobulą pabėgti nuo viso miesto šurmulio, su palengvėjimu atsidusta.
Nors ir patalpoje buvo vėsu, visgi nutaria nusivilkti bent viršutinius drabužius, kurie dėl kontakto su sniegu, buvo nemaloniai sudrėkę. Su Jared'o pagalba sėkmingai atsikračiusi palto, šypteli, sužavėta nors ir nedidelės, bet vistiek vyro įdėtos pastangos padedant merginai. Savo pačios pastangomis nusimaukšlinusi kepurę, bei nusivyniojusi šaliką, pajuda prie tų pačių kabliukų, ant kurių ką tik atsidūrė jos paltas. Nusprendusi pagaliau panaudoti balso stygas pagal paskirtį, pasisuka į J, žvilgsniu susirasdama jo veidą.
-Gerai! - palaikančiai atsakiusi į draugo išsakytą teiginį, pasisuka link maišų pūpsojusių ties durimis. - Aš ką nors sugalvosiu. - nenorėdama dykaduoniauti, kelis kart patrina delnus, mėgindama juos sušildyti.
Nors ir rimtai susimąsto apie Leto aprangą, kuri tikrai nebuvo pritaikyta klimatui, kuris šiuo metu laiku Alpių kalnuose pasižymėjo žema temperatūra, visgi nespėja nieko pasakyti, kai vyras šauna pro duris su labai aiškiu tikslu parnešti malkų. Likusi viena namelio viduje, patraukia link pirmai nužiūrėti, įvairaus plauko maisto produktais sklidinų maišų. Nusitempusi juos į tikrai miniatiūrinę namuko virtuvę, šiaip ne taip užkelia ant spintelės. Kraustydama visus pirkinius ir dėliodama į atitinkamas vietas, po kelių minučių pastebi, kad maišai liko visiškai tušti, o spintelės, analogiškai buvo pilnos. Kelioms sekundėms suklusus, įsitikina, kad Jared'as dar negrįžo, ieškodama sau kitos naudingos veiklos, sugalvoja kaip nudžiuginti draugą. Susiradusi reikiamas arbatžoles, arbatinį pripildžiusi vandens, sėkmingai užkaičia jį virti. Sukiodamasi aplink, akimis skenuoja kiekviena spintelę, ieškodama puodelių, o juos radusi, greit praplauna, taip įnikdama į visą arbatos ruošimo ceremoniją ir leisdama sau atsipūsti nuo nereikalingų minčių.

Išnėręs į lauką, ilgokai bastosi aplinkui, nes nė nenutuokė kur randasi tiek malkų kapojimui būtini reikmenys, tiek pačios malkos. Ilgainiui ne tik medieną suradęs, bet ir atitinkamai ją suruošęs deginimui, pajuda namuko link. Pasiekęs duris, vargais negalais atkrapšto jas koja, kadangi rankose nešėsi krūvą drūtų šakalių. Pro plyšį įnėręs vidun, kaip praeitą taip ir šį kartą, duris paspiria. Akimis kaip mat pradeda klaidžioti po patalpą ieškodamas Helenos situeto ir jį suradęs, nusišypso. Greičiausiai pats sau. Norėdamas, jog ši patalpa kuo greičiau prisipildytų šiluma, kurios neabejotinai trokšta tiek Helena, tiek jis pats, nieko nelaukdamas patraukia prie merdinčio židinio, kuriame ruseno tik keli anglys. Malkas atsargiai sumetęs ant žemės, čiumpa į ranką žarsteklį ir atvėręs "jušką", sumeta keletą didžiausios apimties pliauskų. Didžiam jo džiaugsmui, šios tik paviršiuje buvo drėgnokos, tad įsikuria nesunkiai. Žarstekliu židinio turinį pamakalavęs, atsistoja nepamiršdamas ugniakuro užsandarinti, kad namukas nepritvinktų dūmų. Tik dabar pastebėjęs, jog jo dėvimi marškinėliai tapo ne tik slapiais, bet ir purvinokais, smulkiomis šakelėmis bei spygliais apsinešusiais, suskumba ir juos nusivilkti, visiškai nesijaudindamas dėl to, jog ne itin aukštos kambario temperatūros dėka, šaltukas gali pradėti "žnaibyti" odą.
Netrukęs užuosti maloniai aitrų arbatžolių kvapą, pasistengia kuo tyliau nutipenti į virtuvę, kurioje būtent ir zujo Helena. Merginą užklupęs iš už nugaros, rankomis švelniai apsiveja jos klubus, kaip mat priglusdamas. Smarką padėjęs draugei ant peties, iškvėpia kvėpavimo takuose ilgokai laikytas dujas, jausdamas, kaip staigiai atsistato artumos trūkumo amplitudė.
- Maniau, pranešdama, jog nori arbatos, leisi man tau jos užkaisti,-sumurma, tarytum būtų kiek nusivylęs. Visgi mintis, jog būtent arbata galės praskalauti burną, kurioje po sniego valgymo buvo pasilikęs nemalonus kartumos pojūtis, buvo neabejotinai džiuginanti.

Visiškai įnikusi į arbatos ruošimo procesą, pilnai atitrūksta nuo aplinkos, tad neišgirsta kaip grįžta Jared'as, rankose nešantis krūvą malkų. Atsargiai skirstydama žoleles į porą puodelių, netrukus jas užpila vandeniu, kuris ką tik buvo užviręs, bet žinodama, jog žaliajai arbatai reikia maždaug aštuoniasdešimt penkių laipsnių Celsijaus karščio vandens, atitinkamai arbatinį kelioms minutėms paliko neužkaistą. Besimėgaudama be galo maloniu aromatu, privertusiu visiškai atsiriboti nuo išorinio pasaulio, net šokteli, kai Leto taip netikėtai priartėja. Visgi dėl malonaus artumo sukelto jausmo nusišypso, bei atlošia galvą, įremdama ją draugui į petį, netrukus nesunkiai pagaudama šio žvilgsnį. Vienu delnu perbraukusi per vyro ranką, apvijusią jos liemenį, atsidusta.
-Kadangi tu sumanei pasišvaistyt kirviu, kai lauke minusinė temperatūra, pamaniau, jog leisiu sau nuveikti ką nors naudingo. -išdėsčiusi mintis, sugriebia viena iš puodelių, iškart pajusdama kontrastą tarp lytimos Leto odos, bei karšto keramikinio indo paviršiaus. Tik dabar supratusi, kaip menkai draugas yra apsirengęs, net žiopteli. - Apsirenk! - instinktyviai patrina J ranką, norėdama bent kiek sušildyti šalstelėjusia odą.
Netrukus pajutusi po truputi namuką užpildančią šilumą, šypteli. Kiek atsiplėšusi nuo Jared'o, delnais kelis kart pasukioja tą patį, garuojančia arbata sklidiną puodelį. Temperatūrai vis kylant, įkvepia oro, kelis kart ranka paveduodama sau prieš veidą.
-Ar tik nepersistengei su tomis malkomis? - primerkdama akis, priartėja prie vyro, ne už ilgo pilnai priglusdama prie jo kūno. - Jei išgersiu tą arbatą greičiausiai pati išvirsiu. - šyptelėjusi, žengia žingsnį atgal, nuleisdama akis ir permesdama per savo dėvimus drabužius. - Geriau persirengsiu ką nors lengvesnio. - pritariamai linktelėdama, pasisuka miegamojo link. - Greit grįšiu. - žvilgsniu patikinusi, kad tikrai ilgai neužtruks, lyg norėdama parodyti, kad skuba, greitu žingsniu patraukia link minėtosios patalpos, prieš tai dar kartą šyptelėdama ir sumirksėdama akim.

Pajutęs baimingą Helenos krustelėjimą, sukikenęs apkabina merginą dar stipriau, šiuo ėjimu perteikdamas "nebijok, čia tik aš" mintį. Kol jiedu dar yra labai arti vienas kito, priglaudžia lūpas prie Barker skruosto, šį kartą išvengdamas šiurkščios jo ir itin švelnios jos odos kontakto. Kadangi draugės sumanymas paruošti arbatą jį džiugino, pasistengia nesiraukyti net jeigu gėrimu Heleną pradžiuginti suplanavęs buvo būtent jis.
Kai Helena paliepia jam pridengti tai, ką ne per seniausiai atvėrė, ypatingai prieštaraudamas ima stipriai neigiamai purtyti galvą.
- Man nešalta!-rikteli balsu, intonuotu taip, kad primintų merginos. Be jokios abejonės, tai nuskamba labai juokingai. Helenai rankučių pagalba sukėlus itin malonią trintį, nutaiso tokią piktdžiugiškai pasitenkinusią išraišką, lyg būtų iš vaiko pavogęs saldainį.
- Nesustoook... Žeeemiaaau,-vaizduodamas kamuojamą ekstazei pobūdžiu artimų potyrių, netruks nusijuokia parodydamas, jog tik juokauja. Kaip mat nurimsta užsimojęs gurkštelėti arbatos, vos tik pastebi Helenos rankose laikomą puodelį, skleidžiantį ne tik pilkšvus garus, bet ir kvėpavimo takus glostantį aromatą. Pasisukęs į šalimais stovintį stalą, džiaugsmingai žiopteli, kuomet akys užkliūna už margo keramikos dirbinio, savyje talpinančio taip ir norimą paragauti skystį. Siekiant troškimą išpildyti, tenka trumpam nuo merginos atsišlieti. Palinkęs prie stalo, ranka sugauto puodelį atsargiai iškeldamas jį į orą. Regos organams palikęs tik labai menkus plyšelius vaizdui regėti, atsargiai sriūbteli arbatos, kiek bijodamas apsvilti liežuvį, kurio jam dar prireiks. Ir ne vien tik kalbėjimo ar seilių rijimo sumetimais. Gėrimui išgarinus gausybę nemalonių, burnoje tyvuliavusių pojūčių, reikšmingai žvilgteli į Barker veidą, nesunkiai išreikšdamas dėkingumą.
Merginai pasiskundus dėl juntamai kylančios temperatūros namelyje, skėsteli rankomis, tarytum būtų nekaltas ar negalėtų niekuo pastaruoju klausimu padėti. Kadangi draugės kalboje šmėstelėjo žodis "persirengti", kaip užtektinai iškrypęs diedas netrunka merginą įsivaizduoti aplamai be drabužių. To pasekoje, veide šmėsteli bruožai, bylojantys apie itin dviprasmiško turinio informacijos makaulėje zujimą.
- O kodėl negalėtum išsirengti plikai? Mielai paspoksočiau į keletą tavo kūno dalių...-nutęsia, lyg būtų pateikęs labai svarų argumentą ir mergina turėtų nieko nelaukusi apsinuoginti. Ilgainiui supratęs, jog bent jau kol kas liko it musę kandęs, patempia lūpą suformuodamas itin dramatišką fizionomiją, netgi pakūkčioja, kol mergina toldama suspėja ir pakoketuoti.
Likę vienas, apžvelgia patalpą, kuri be raudonplaukės merginos nebebuvo tokia miela širdžiai. Prisiminęs, jog turėtų įkurtą židinį ir prižiūrėti, mykteli, su arbatos puodeliu rankoje patraukdamas pagrindinio kambario link. Nesunkiai iš virtuvės išvinguriavęs, pasičiumpa jau ne kartą šiandien naudotą žarsteklį, kuriuo paknibinėja spragsinčias malkas. Regis, tik dabar pastebėjęs, jog visai čia pat, ant žemės, pora metrų iki ugniakuro guli platus, baltas, pūkinis, visokeriopai jaukus kilimas, kaip mėgėjas sėdėti ne tik ant sofučių ir foteliukų, instinktyviai prie jo patraukia, lygiai taip pat automatiškai ant jo susirangydamas. Nelabai turėdamas ką veikti, tabaluoja ištiestomis kojomis galvoje skambant kažkokiai smagiai dainai, gurkšnoja arbatą bei spokso į vieną ir tą patį tašką - ugnyje skendinčias malkas.

Pradingusi miegamajame netrukus susigriebia ten tįsojusius lagaminus ir suradusi jai skirtą, atsargiai jį atidaro. Pirštu galiukais čiupinėdama kruopščiai sulankstytus audinius, juos kiek pakelia, ieškodama ko nors itin lengvo, bei akiai malonaus. Netrukus akims užkliuvus už žavaus, rausvo megztuko, švelniai jį ištraukia iš krepšio, išlankstydama ir kilstelėdama aukštyn, su siekiu jį geriau apžiūrėti. Drabužio vaizdas, išpešęs iš merginos šypseną, netrukus lieka gulėti ant lovos, kol pati jo savininkė, užsiima dabartinių, ant kūno esančių drabužių pašalinimu. Likusi vienais apatiniais, kelis kart pakraipo galvą, svarstydama itin svarbų klausimą. Visgi nusprendusi, jog nenori savęs varžyti dervėdama kelnaites bei liemenėlę, greit pašalina ir minėtus atributus.
Vėl į rankas pagriebusi tą patį, šiluma spinduliuojanti apdarą, atsargiai ji apsivelka, kelis kart pasisukiodama ir įsitikindama, kad drabužis tinkamai prigludo visose kūno vietose. Patenkinta rezultatu, galiausiai susiranda dydžiu nepasižyminti veidrodį, bei prieš jį atitinkamai pasimaivysiu, išsišiepia. Sumaniusi, jog palaidi plaukai nėra itin patogus variantas sukiotis namie, iš tos pačios tašės ištraukia plaukų gumytę, ja surišdama plaukus kiek žemiau nei pakaušis. Nusprendusi, kad pats laikas būtų pasirodyti Jared'ui, bei prisidėti prie arbatos gėrimo, netrukus praveria miegamojo duris, akimis iškart susirasdama, šįkart ant minkšto kilimo sėdintį draugą. Natūraliai nusišypsojusi, prieina arčiau, bet kai tarp jų lieka jos kelių metrų atstumas, sustoja. Nieko netarusi, pasuka virtuvės link, iš ten netrukus atsinešdama žalsva spalva pasižyminčiu skysčiu pripildytą puodelį. Šįkart visiškai priartėjusi prie vyro, nusileidžia ant to pačio kilimo, įsirangydama taip, kad būtų patogu ne tik gurkšnoti gėrimą, bet ir kalbėtis su J.
-Aš nesu itin gera pašnekovė, ar ne? - kalbėdama be galo ramiu tonu, sudaro šiek tiek keistą, rimtą atmosferą. - Bet galiu patikinti, kad man patinka kalbėtis. - priglaudusi keramikinį indą sau prie lūpų, paragauja arbatos, kurios temperatūra buvo tiesiog tobula gėrimui.
-Aš tau jau pasipasakojau... - netikėtai prasitarusi, nukreipia žvilgsnį į Leto. - Na, bent jau iš dalies. - nejučia išsiduodama, kad istorija, pasakota dar Niujorke, buvo tik lašas jūroje, palyginus su informacija, glūdinčia jos galvoje. - Bet aš noriu daugiau išgirsti apie tave. - šiek tiek primerkdama akis, šypteli, veide suformuodama nuoširdžia fizionomiją. Norėdama dar didesnio artumo, galiausiai įsidrąsina prisiglausti prie Jared'o, padedama galvą šiam ant peties.

Pilnai paniręs į mintis, kurios bandė apibendrinti pastarųjų dienų įvykius, refleksiškai kilnoja arbatos puodelį, laukimo laikotarpiu spėdamas didžiąją turinio jame dalį susipilti į skrandį. Pasigirdus krebždėjimui, menančiam apie tai, jog pagaliau apatinėje namo dalyje jis nėra vienas, sumirksi ne tik sugrįždamas į realybę, bet ir sudrėkindamas akis, kurios nuo įtempto vėpsojimo į tą patį tašką buvo išsausėjusios. Smarkiai persikreipia norėdamas bent akies krašteliu dirstelėti į virtuvėn įsliuogusią Heleną, tačiau kaklą kaip mat persmelkia skausmas, tad lieka priverstas grįžti į pirminę drybsojimo padėtį. Merginai priartėjus taip, kad norint į ją žiūrėti nereikia rizikuoti savo sprando sveikata, žiopteli, kaip galima spręsti iš kaip mat nušvitusios veido išraiškos, naująjį Barker apdarą vertindamas daugiau nei teigiamai. Be abejo, į merginą užsižiopso ir deja, bet pirmieji šios žodžiai pro vieną ausį įėję, taip pat sklandžiai pro kitą ir išeina. Bet kokiu atveju, draugė vietoje sklandaus atsakymo į pateiktąjį klausimą butų sulaukusi mažų mažiausiai siaubingo Jared'o susiraukimo.
Vos tik Helena nustoja krutėjusi bei įsipatogina, puodelį su arbata, kurios buvo likę tik vienas kitas gurkšnis, pastato ant žemės, dabar jau laisvas rankas panaudodamas būtinybei merginą apkabinti, prisiglausti. Matomai nesugebėdamas susikaupti, blaškosi žvilgsniu tarp draugės veido ir drūtų mezginio kilpučių, pro kurias puikiai prasišvietė moteriški gražumynai. Nieko keista, kad išsiblaškęs ir užčiulba visiškai ne iš tos operos:
- Tenka pripažinti, man patinka tavo megztinis,-sukikenęs pasistengia nurimti bei susikoncentruoti, ką atlikti pavyksta ne iš pirmo karto. Galiausiai sufokusuoja žvilgsnį viena kryptimi - Hel akimis, saviškes šiek tiek primerkdamas. Vos tik Barker išreiškia norą pakalbėti apie jį, skausmingai atsidūsta, iš anksto, kūno kalba parodydamas, jog Helenos troškimas jo nedžiugina.
- Dedu galvą nukirst - per tas kelias dienas spėjau tau atsiskleisti geriau, nei bet kam kitam iki šiol,-sakinį vainikavęs šypsniu, nutyla imdamas pirštais žaisti su merginos plaukų sruogomis. Visiškai netikėtai susiraukia ir iš jo veido bemat pradingsta bet kokios linksmumo apraiškos.
- Vienas klausimas man neduoda ramybės,-draugę apkabina kiek tvirčiau ir prieš smakrą įremdamas jai į viršugalvį, spėja priglausti lūpas prie merginos smilkinio.
- Juk man iškeliavus tu skambinimo pianinu pamokų nebetęsei, tiesa?-persikėlęs dar į tuos laikus, kuomet už santykius su Helena būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, sakinio prasminio turinio nepraplečia neabejodamas, jog mergina geriau nei kas kitas žinos ką jis turintis omeny.

Pagaliau patogiai įsitaisiusi ant itin švelnaus ir prisilietimui visokeriopai malonaus kilimo, bei prigludusi prie draugo, įsiklauso į pastarojo žodžius. Pastarajam sušnekėjus tikrai ne į temą, sukikena, bet netrukus grąžina išraišką į pradinį stovį, pilnai rimtu žvilgsniu žvelgdama į draugą. Kai sulaukia atsako, kurio dėka užsimezgė akių kontaktas, visiškai atsipalaiduoja, kone sukrisdama Leto į glėbį, bet, žinoma, nepamiršta rankose tvirtai laikyti arbata sklidino puodelio. Vyrui vėl prašnekus suklusta, tikėdamasi išgirsti bent kokios informacijos apie neseniai artimiausiu žmogumi tapusį asmenį. Visgi gavusi menką atsakymą, kuri supranta, veikiausiai ne taip, kaip reikėjo, suraukia antakius, galiausiai veide suformuodama mimiką, kurioje galima buvo įžvelgti mažytį lašelį nusivylimo.
Užsiskleidusi savose, neseniai galvą apnikusiose mintyse, ausis pasiekęs Jared'o balsas, priverčia ne tik akimis susirasti jo regos organus, bet ir pažadina nedidelį smalsumą viduje. Įdėmiai klausydama iš draugo lūpų sklindančių žodžių, susimąsto ir tai aiškiai atsispindi merginos veide. Kažkur viduje prisiminimų dėka suvirpėjusi skaudi styga, priverčia nežymiai susiraukti, bet visgi pasiryžusi šnekėti, nuveja nereikalingas mintis į šalį.
-Tiesą pasakius po to kai išvykai nesiėmiau nieko. -atsidususi, kelioms sekundėms užmerkia akis, kol nusprendžia mintį pratęsti. - Žinau, kad nepastebėjai, bet visą tą laiką buvo tavimi susižavėjus. - kiek susigėdijusi, delnu pridengia veidą, nevalingai nusijuokdama. - Tiesiog supratau, kad iš tavęs tokio pačio dėmesio net negalėjau tikėtis. - įkvėpusi oro, bei susivokusi, kad tema krypsta tikrai ne teigiama linkme, nusprendžia šiek tiek pakeisti padėti.
-Bet... - pakildama iš vietos, o keramikinį puodelį, su jau seniai atšalusia žalia arbata pastačiusi tolėliau ant grindų, atsisėda priešais J, netrukus kojomis jį apsižergdama, bei rankomis apsivydama jo kaklą. - Kadangi dabar skiri man tiek daug dėmesio... - primerkusi akis, pasilenkia, taip dar labiau priartėdama prie partnerio. - Tai tuo imsiu ir pasinaudosiu... - daugiau nebetvėrusi, baigia kalbas ir pasiduoda dideliam norui Leto pabučiuoti.

Savo ruožtu nutaręs užtilti leidžiant Helenai pilnavertiškai, be jokių trukdžių kalbėti, ne už ilgo jo galva pati ima silpnai linkčioti, lyg atsakymą, liečiantį grojimo pianinu pamokas būtų dar prieš merginai prakalbant žinojęs. Kad ir kaip norėjo pablevyzgoti, kokį didelį potencialą jo akimis Helena turėjusi, liežuvį prikanda visiškai nenorėdamas, jog draugė dar labiau susirauktų. Visgi akis nuveda į šalį tuo pačiu išleisdamas ir atodūsį - šį kart jau jis leidžia sau kūno kalba išreikšti šiokį tokį nusivylimą.
Merginai kalbant toliau, o ir smegenim bemat absorbavus pateiktą informaciją, skeptiškai, tačiau bukai rauko antakius, tokio pat pobūdžio žvilgsnį nukreipdamas ir į pašnekovės veidą. Akivaizdžiai ne tik stebėjosi, bet ir sunkiai betikėjo, jog misterio "paauglių erotinė fantazija" amplua buvo įsibrovęs ir į glėbyje laikomos merginos pasąmonę. Netikėtai jo mina persimaino ir išsišiepęs ligi ausų pasisuka į Barker šonu, abejas rankas uždėdamas jai ant pečių.
- Kodėl nesakei?!-užcypia ir merginą tuo pačiu itin švelniai papurtęs, suteikia momentui pigaus dramatiškumo.
- Būčiau palaukęs kol tau sueis bent aštuoniolika,-kaip mat susijuokia pastaruosius žodžius nuleisdamas juokais. Rankomis vėl merginą apkabinęs trumpam užsimerkia patikrindamas, ar kartais prieš akis nestovės šešiolikmetės Helenos vaizdas, kuris jį būtų, švelniai tariant, trikdęs. Suvokęs, jog nostalgiška praeitis duos ramybę, su jaučiamu palengvėjimu atsidūsta.
Helenai sukrutus, įsmeigia į jos veidą klausiamą žvilgsnį. Kaip bebūtų keista, apie kūniškus malonumus negalvojo jau kurį laiką, o naujoji merginos kūno padėtis įplėskė troškimą veikti tai, kas turiniu nieko panašaus neturi su sentimentaliais pokalbiais.
Barker klubus rankomis apsiveja pastebimai tvirčiau, vos tik bučinys iš švelnaus išsirutulioja į itin jausmingą. Trumpam atsiplėšęs, sugaudo porciją organizme trukusios deguonies, kadangi buvo kaipo "užpultas"iš pasalų. Ranka nubraukęs ant merginos veido krentančias plaukų sruogas, tyliai, bet geidulingai sušnabžda:
- Regis, buvau pasižadėjęs išpirkti kaltę...-sakinys į galą tampa mįslingu, pramerktose akyse žybtelėjus dviprasmiškoms kibirkštėlėms. Rankomis suėmęs draugės veidą, ištempia kaklą, kad galėtų vėl sugaudyti merginos lūpas savosiomis, tuo pat metu neleisdamas Helenai mintimis persikelti į Jared'o beprotystės apraiškas, ne per seniausiai pasireiškusias slidinėjimo trasoje. Galūnėmis ne per švelniausiai suima Barker užpakaliuką, prieš tai iki jo nuslydęs merginos kūno įlinkiais, imdamas aršokai tebebučiuojamą merginą nepavojingai versti nugara ant kilimo. Visai netrukus jau gali džiaugtis tuo, jog draugę yra užgulęs. Atlipęs nuo merginos lūpų, saviškėmis švelniai nuvinguriuoja jos kaklu žemyn užkabindamas ir krūtinę. Slenka vis tolyn, o kad galėtų Helenos odą jausti kuo geriau, užkelia šios megztuko kraštą gerokai į viršų. Trumpam kilstelėjęs galvą ir netgi šiek tiek atsitiesęs, sukanda apatiniąją lūpą nesunkiai suformuodamas tokią veido išraišką, lyg būtų patsai nelabasis. Nepraėjus nė penketai sekundžių, pasilenkia atgalios. Pažėręs švelnių bučinukų ties Barker pilvuku, nutįsta dar žemiau. Visiems ir taip aišku kas randasi toje vietoje ir visiems dar labiau aišku kokio pobūdžio malonybes pradeda Helenai teikti.

Bučiniui palaipsniui augant į vis jausmingesnį, nepasidrovi pirščiukais pabėgioti po draugo kaklą, vos tik pajaučia, kaip šio rankos apsiveja aplink jos klubus. Vyrui atsitraukus dėl savaime suprantamos priežasties - deguonies stygiaus ir pati pasirūpini pripildyti plaučius O2 kupinu oru. Jared'ui nuo merginos veido patraukus be reikalo kritusius plaukus, šypteli, taip lyg ir padėkodama už tokį jo poelgį. Supratusi, jog Leto yra pasiruošęs kažką pasakyti, nežymiai linkteli arčiau, tarp judviejų veidų sudarydama labai jau minimalistinį atstumą. Išklausiusi pašnekovo ištartų žodžių, mažų mažiausiai lieka suintriguota, o J akyse įžvelgusi kažką neįprasto, primerkia akių vokus, bet netrukus sulaukia bučinio į kurį deramai atsako.
Pilnai jausdama draugo rankas, slidinėjančios po jai priklausantį kūną, leidžia sau nugrimzti į mintis, kurios pobūdžiu buvo panašios į didžiąją dalį šio ryto veiklos. Tuo momentu kai J rankos nesilpai suspaudžia Hel sėdmenis, išleidžia garsą, kuris besitęsiančio lūpų kontakto dėka nuskamba kai nerišlus burbtelėjimas. Apimta netikėtai sukilusio juoko, sekundei atsiplėšia, sukikendama. Kiek nustemba, kai judviejų kūnų padėtis iš lėto ima keistis, bet greit pasiduoda ir visiškai nesipriešindama atsigula ant to pačio minkšto kilimo.
Besimėgaudama Jared'o lūpų teikiamu dėmesiu, pilnai atsipalaiduoja, užmerkdama akis ir taip parodydama, jog pasitiki partneriu ir leidžia jo fantazijai reikštis. Nors ir taip kūną dengė labai jau minimaliai, ne itin kreipia dėmesį į tai, kad didžioji kūno dalis vos ką tik tapo dar labiau apnuoginta. Dirstelėjusi į vyro veidą, kuriame būtent tą momentą buvo galima įžvelgti velnionišką išraišką, iškelia antakį, bet droviai nusišypsojusi, užmerkia akis, paguldydama galvą ant prisilietimui malonaus kilimo paviršiaus. Leto aprūpinus merginą išskirtiniu dėmesiu, kiek įsitempia, o apimta visokeriopai teigiamų, bei itin malonių jausmų, išriečia nugarą ir kaklą, netrukus išleisdama apie patiriamus pojūčius menančią, jausmingą dejonę. Ne itin koordinuotai į šalis atmetusi rankas, tvirtai sugriebia pūkinį kilimo, ant kurio jiedu buvo įsitaisę paviršių, nepamiršdama kvėpuoti, ką, žinoma, šiuo metu ne itin sekėsi atlikti teisingai.

Taip ir nepakelia galvos prikišdamas į inicijuotą "darbelį" visokių vingrybių ir pribambasų, kad tik Helenai būtų maloniau. Kad jau išvartė pradžiai pasirinktą mylėjimosi formą kaip būdą dūšioje kirbančiai kaltei atpirkti, norėjo pasireikšti kaip tik įmanoma geriau.
Geismas ilgainiui padaro savo, juolab Helena dabar buvo vienintelė moteris nuo kurios iš viso "nenuliptų" jei tik būtų įmanoma, kiek atsitiesia, rankomis švelniai palytėdamas, kaip jam rodėsi, o rodėsi kaip visada teisingai, absoliučiai tobulas Barker kūno linijas. Nors veide nuo pat dalinai vertikalios pozicijos įgijimo laikų laikė sunkiai įskaitomą, nenusakomą išraišką, gudriai vypteli, kaip mat atkurdamas Helenai jau demonstruotą velnionišką, pasitenkinimo kupiną fizionomiją. Kadangi taip jau susiklostė, kad abu drabužių dėvėjo ne taip jau ir daug, tiek saviškius, tiek merginai priklausančius itin mikliai nupešioja, abejingai nuteškia šonan, kad šie nesimaišytų bei netrukdytų veikti toliau.
Palengva nusvyra vėlgi užsiguldamas Heleną bei iš karto stipriai įsisiurbdamas į jos lūpas. Leidęs seilėmis pasikeisti bei liežuviais paplakti ne itin ilgą laiko tarpą, toli gražu ne švelniai drebiasi greta merginos, ant to paties kilimo šonu. Apsukęs ir draugę, kaip mat prisišlieja prie šios nugaros priekine savo kūno dalimi. Nenustodamas formuoti tam tikros pozicijos, kilsteli ranka merginos koją ir itin atsargiai, švelniai bei subtiliai skindamasis kelią reikalo link, įsikniaubia į draugės kaklą, vedžiodamas po jį lūpomis.
Kaip jam tapo įprasta, pačioje sueities pradžioje nesugeba atsikratyti polinkio su Helena elgtis ypatingai švelniai. Kadangi tikrai ne be reikalo parinko pozą, kuri leidžia vienu metu atlikinėti ne vieną veiksmą, ranka pakreipia Helenos veidą taip, kad kaklą šiek tiek palenkęs į priekį galėtų inicijuoti visuomet trokštamą kontaktą - bučinį. Pasiekęs ko norintis, ta pačia galūne nuslysta merginos kūnu į apačią, tuomet vėl užkyla į viršų švelniomis glamonėmis apiberdamas jos krūtinę.

Ilgainiui nebe sugebėdama sulaikyti savaime iš lūpų sklindančių dejonių, kurios buvo sukeltos ne ko kito, o būtent to pačio Jared'o ir jo įgyvendintos idėjos patenkinti Heleną oraliniu būdu. Kūną užplūdusi malonumų banga galutinai išmuša bet kokias mintis iš galvos, tad net nesusivokia, jog tokiu "darbu" J norėjo atpirkti žalą, padaryti dar slidinėjimo trasoje.
Vyrui rankomis pradėjus kilti į viršų, kelis kart giliai įtraukia oro, o šiam šiek tiek atsitraukus, akimis susiranda jo veidą, iškart nuskaitydama ten šmėžuojančią išraišką, kurią priima tik erzinančiai surauktais antakiai, bei nežymia šypsenėle, nors kūno kalba, bei tankus alsavimas išdavė, jog draugo suteiktas malonumas vis dar kaitinančiai pulsavo viduje. Netrukus likusi nuogut nuogutėlė, akimis nuseka kryptimi, kuria ką tik nuskrido ne tik jos megztukas, bet ir Leto apdarai. Nepastebimai sukikenusi, atsako į neseniai prasidėjusį, bet tikrai aistringą judviejų lūpų kontaktą, kurio dėka vėl galėjo patenkinti savo dažnai nuslepiamus troškimus.
Partneriui pradėjus "lipdyti" abiejų kūnus į norimą pozą, pilnai pasiduoda jo valiai ir kiekvienam įgeidžiau pakeisti vienos ar kitos kūno dalies poziciją paklusta. Nors trumpa laiką tylėjo, pajutusi be galo švelnius vyro prisilietimus, o galiausiai ir esminio proceso pradžią, kelis kart įkvepia oro, kol procesas tampa pastovus, o merginos alsavimas buvo aiškiai girdimas. Kūnui įžangos metu kiek įsitempus, ilgainiui pilnai atsipalaiduoja, o prie to prisideda ir partnerio inicijuotas lūpų kontaktas. Pajutusi Leto ranką, slidinėjančią jos krūtine, nutraukia bučinį, bet tik trumpam, kad galėtų iškvėpti plaučiuose susikaupusi deguonį, kas dėl kūną užplūdusio malonumo pavyksta padaryti su atitinkamu, trumputę aimaną primenančiu garsu. Netrukus pratęsusi procesą, kurio metu jiedu turėjo puikią galimybę apsikeisti seilėmis, pilnai pasiduoda kūniškiems malonumams.

Visiškai atsipalaidavęs ir atjungęs smegeninę, kurios veikimo dabar reikėjo bene mažiausiai, visapusiškai susikoncentruoja į abipusę mylavimosi malonumų plėtrą, papildomų glamonių merginai teikimą ir tik retkarčiais, kada jau tikrai reikia įkvėpti nutruksiantį bučinį. Kūniškus malonumus tik stiprinant nenuginčijamam faktui, jog seksu užsiiminėja su jam itin patinkančia ir branginama mergina, tempui automatiškai sugreitėjus tampa praktiškai nebeįmanoma apie potyrius garsine gama nepasidalinti su išoriniu pasauliu.
Ilgainiui išsiilgęs akį glostančių dailių Helenos veido bruožų kombinacijos, sulėtina tempą ir netrunka išvystyti kūno padėčių iki tradicinės, bet bene patogiausios misionieriaus pozos. Prieš leisdamas judviejų lūpoms dar kartą susijungti, neatsispiria pagundai palytėti draugės kaklą, nemenką šio odos spindulį nusėdamas smulkiais bučinukais. Veidu pasiekęs ir didesnę aukščio pakopą, gauna idealią progą į Barker lūpas ne tik įsisiurbti, bet ir po ne taip jau ir ilgai trukusios lėtos sueites dalies, našiai startuoti per naujo.
Praeina dar šiek tiek laiko, kol tradiciškai reikiamoje vietoje "arklius pristabdydamas" bei tęsdamas ne tik kūnų trintį, bet ir Helenos kūno glamones supranta, jog jiedviem iki didžiojo O pasiekimo lieka vos kelios akimirkos. Saviškės malonumo dozės mąstą išreiškia ne tik iš lūpų nevalingai išsprūdusiu, pakankamai garsiu aimanos bei atodūsio miksu, bet ir kaip mat išskidusia veido išraiška, kurią bemat "paslepia" merginos kakle.
Kadangi patalpą prikūreno taip, kad prakaito lašai būtų išsisunkę net sėdint kuo ramiausiai, šlaput šlaputėlis atlimpa nuo merginos nebenorėdamas šios savo kaulų ir odos mase slėgti. Atsigulęs nugara ant kilimo, tačiau tebedrybsodamas čia pat draugės, nukreipia žvilgsnį, kurį temdė į smulkius dredus susisukusios, drėgnos plaukų sruogos, viršun, kvėpuodamas pastebimai tankiau bei giliau. Pasukęs veidą į merginą, nuoširdžiai nusišypso, eilinį kartą apie patirtą malonumą pranešdamas ne banaliomis frazėmis, o kūno kalba. Kilstelėjęs ranką, pritraukia ją prie merginos veido, tuo pačiu vėl priguldamas šonu. Švelniai suėmęs Barker skruostą bei po jį vedžiodamas nykščiu, įremia kaktą į priklausančiąją Helenai. Akivaizdžiai besimėgaudamas idealia, harmoninga akimirka, regos organus paslepia po akių vokais, o galūnę, kuri šiuo metu sąsajos su merginos oda neturėjo, panaudoja kaip ramstį galvai.

Visokeriopai prisidėdama prie nors ir tarpais nutrūkstančio, bet labai aistringo bučinio. Eilinį kartą atsiplėšdama, kelis kart giliai įkvepia, plaučius pripildydama organizmui reikalingu deguonimi. Kiek nekoordinuotai delnu susiranda draugo ranką, ją sugriebdama ir priglausdama sau prie liemens. Suvokusi, jog vyro patiriami malonumai nė kiek nusileidžia tiems, kuriuos pataria ji pati, užmerkia akis, leisdama sau tiesiog mėgautis visais pojūčiais.
Jared'ui vėl sugalvojus pakeisti pozą, pasiduoda jo norams ir pilnai atsigula ant to pačio minkštojo kilimo. Partnerio lūpoms nusėdus ties jos kaklu, praveria lūpas, išleisdama vos vos girdimą atodūsį. Atsakiusi į vos ką tik užsimezgusį bučinį, rankomis greit apsiveja vyro kaklą, netrukus pirštų galiukais perbraukdama per J žandikaulio liniją. Procesui pasiekus kulminaciją, atlošia galvą, išleisdama decibelų skaičiumi itin pasižyminčią, apie kūną užplūdusius pojūčius menančią dejonę.
Kvėpavimo dažniui žymiai šoktelėjus į viršų, dar daugiau praveria lūpas, gaudydama šiltą kambario orą. Viduje bėgiojant maloniems virpuliukams, ištiesia rankas į viršų, visai netrukus pasukdama galvą ir akimis susirasdama draugo veidą. Sulaukusi šypsnio, atsako tuo pačiu, taip pat parodydama jog yra netgi labai patenkinta sueities rezultatais. Vos tik vyro ranka nusėda ant josios veido, užsimerkia, kiek palenkdama galvą į tą pačią pusę. Jared'ui priartėjus, o galiausiai ir inicijavus tokį artimą kontaktą, tik dar labiau išsišiepia, ištiesdama vieną ranką ir ja perbraukia partneriui per petį.
Po tam tikro laiko tarpo, kai gauna galimybę atsitraukti, nesistengia kuo labiau nutolti, tad parėmusi galvą ranka, atsigula šonu, veide išlaikydama visokeriopai patenkintą veido išraišką. ištiesusi delną, kurį netrukus nukeldina prie Leto veido, nuo jo patraukdama šlapius plaukus.
-Tu visas sušilęs. - konstatuodama faktą, sušnabžda, rūpestingai ir švelniai atlipdydama pavienius plaukus nuo vyro kaktos. Susidorojusi su užduotimi, pasislenka arčiau, itin švelniai pabučiuodama draugą.
Į galvą atėjus minčiai, jog ilgainiui patalpoje temperatūra nukris, o pati tikrai tingės vilktis drabužius ir temptis iki miegamojo, greit atsitraukia, nuropodama iki sofos, ant kurios gulėjo švelnus, bei be galo minkštas ir šiltas apklotas. Vėl sugrįžusi prie Jared'o, pasirūpina jį rūpestingai apkloti, po pledu palysdama ir pati. Prisiglaudusi prie aukšta temperatūra pasižyminčio J kūno, su dideliu palengvėjimu ir nostalgija atsidusdama.
-Kai buvau maža, mama, išmaudžiusi mus, visada įsupdavo į didelį, medvilninį rankšluostį ir pasodindavo prieš židinį... - prisimindama be galo šiltas akimirkas, sumurma, dar labiau palysdama po dekiu. -

Anei kiek nekompleksuodamas dėl odą plačiai nuliejusių prakaito lašelių, nekeičia pozicijos, tačiau akimirką akis pramerkia kiek plačiau, kad sugautų su Helena mažiausiai fizinės veiklos reikalaujantį kontaktą. Sparčiai tebegaudydamas deguonies gurkšnius, vėl užsimerkia mėgaudamasis kūne pasilikusiais, ne galo maloniais pojūčiais, kuriuos vizualiniu būdu išreiškia neplačia, bet pasitenkinimo kupina šypsenėle, kuri veide užsilieka stebėtinai ilgą laiko tarpą.
Po akių vokais kavojamus regos organus praplėšia tik pajutęs jo kakta slenkančius merginos pirštus ir išgirdęs Barker ištartus žodžius, negarsiai sukikena, nė neketindamas ginčytis, juolab smilkiniais tekančius lašelius pats neprastai jautė. Nors ir jautėsi aptingęs bei pasunkėjęs keliomis dešimtimis kilogramų, delnu, kuris priešingai nei jis pats glitnus nebuvo, merginos kūnu, nuo pat šios skruosto nuslysta apačion galūnę lengvai užmesdamas Helenai ant liemens, pirštais visai netrukus imdamas paišyti abstrakčius ornamentus ant pieno baltumo Barker odos.
Sulaukęs bučinio, stipriai įsiurbia apatiniąją draugės lūpą, lyg norėdamas ne tik bučkį užvilkinti, bet ir merginą užlaikyti. "Kovą" pralaimėjęs, neva priekaištingai suniurna akimis nusekdamas sofos link pajudėjusią Heleną, neįstengdamas nuo nuogutėlio šios kūno atplėšti savų "spangių". Nejučia kilusi mintis, jog gali visa tai liesti bei glamonėti priverčia šyptelėti. Nepaisant to, jog buvo itin sukaitęs, o kūnu žliaugiantis prakaitas metė nuorodą į teisingą pasamprotavimą, jog procesas, natūraliai aušinantis kūną, neketina užsibaigti dar kurį laiką, vertindamas merginos pastangas pledą susigraibstyti, kantriai po juo išguli. Pasivartęs išsidrėbti ant nugaros ir Heleną švelniai, tačiau tuo pačiu ir tvirtai apkabinęs, išlenkia lūpose šypseną vos tik pasigirsta ausiai visuomet mielas Barker balsas. Pakankamai aiškiai įsivaizdavęs šiltą šeimyninį momentą, pirštų pagalvėlėmis perveda per Helenos nugarą. Netrukęs pastebėti mažyčio neatitikmens Barker sakinyje, pagaliau lūpas, kalbėjimo sumetimais praveria ir pats:
- Mus?..-nutęsia ir šiek tiek kilstelėjęs galvą klausiamai dirsteli į draugės veidą, smalsia veido išraiška skatindamas ją pasipasakoti plačiau.

Organizmui prisipildžius visokeriopai malonaus ramybės jausmo, įsitaiso taip, kad gulėti būtų patogu jiems abiems. Galvą paguldžiusi ant vyro krūtinės, vienos rankos pirštais, zigzago principu, vedžioja po Jared'o petį. Užmerkusi akis, tiesiog leidžia kūnui atsipalaiduoti, o ne tik girdimam, bet ir juntamam draugo širdies plakimui teikiant raminamąjį poveikį, lėtai iškvepia anglies dioksido kupiną orą. Leto kiek netikėtai uždavus minimalistinį, iš vieno žodžio susidedantį klausimą, praplėšia akis, bandydama susivokti, ko tiksliai pašnekovas teiraujasi. Netrukus supratusi klausiamojo pobūdžio sakinį, iškelia antakius.
-O... - vos girdimai žioptelėjusi, kilsteli galvą, akimis susirasdama J veidą. -Aš tikriausiai to niekada nesakiau. - svarstydama, kaip ramiai, be didesnių emocijų šoktelėjimo, pranešti svarbų faktą iš savo gyvenimo, nuo veido patraukia ten įkyriai kritusias drėgnas sruogas. - Na... - vis dar sunkiai kaupdamasi, įkvepia oro, pasiruošdama pasisakyti. - Aš turiu.. - staiga nutilusi, susimąsto. - ar bent turėjau, - pasitaisiusi, vėl pratęsia kalbą. - Seserį. - galiausiai baigusi esminį sakinį, nekreipdama dėmesio net į kilusius trukdžius, žvilgsnį nukreipia kažkur tolyn, lyg manydama, jog Jared'as jos akyse išvys juntamas, nemalonias emocijas.
-Camilla vos šešiolika minučių vyresnė už mane... - praėjus kelioms tylos sekundėms, prakalba, į veidą įnešdama nedidelį, kone priverstinį šypsnį, bet visgi veikiama gerų prisiminimų, įstengia išlaikyti pakankamai ramią fizionomiją. - Tėvams buvo dvigubas džiaugsmas, bei dviguba bėda. - sukikenusi, greit atsigula ant pilvo, rankas paremdama į draugo krūtinę. - Keista, bet pamenu tiek daug... - akimirkai susiraukusi, susimąsto, bet atpalaidavusi veido raumenis, išraišką padaro sunkiai įskaitomą. - Nors kartu praleidom palyginus tiek mažai laiko. - baigusi sakinį, atsidusta, palenkdama galvą, į šoną ir paguldydama ją sau ant rankų. - Net nežinau ar ji gyva... - paskutinius žodžius tardama vos vos girdimai, užmerkia akis, mintis užplūdus ne itin teigiamoms emocijoms.

Helenos kalbai prasidėjus jaustuku, ranka švelniai patrina jos petį, lyg norėdamas merginą nuraminti. Nujautė, jog draugei vėlgi kalbėti lengva nebus, o iš pirmo žvilgsnio šilta tema galų gale, kaip itin dažnai pasitaiko jiedviem palietus merginos praeitį, nemaloniai apkars. Kadangi buvo pasiryžęs laikytis klausytojo pozicijos, tyli pilnai įsiklausydamas į švelnų Barker balsą. Palaipsniui plečiantis žinioms, nuostabą, kuri pasireiškia ne tik kiek išpūstomis akimis, bet ir pražiota burnos ertme, demonstratyviai pademonstruoja veide.
- Vadinasi...-tyliai sušnabžda, tarytum būtų praradęs balsą ar netikėtai užkimęs. Neskubėdamas pratęsti, pirmiausia nuryja burnoje susikaupusius skysčius, krenkšteli pavymui stabilizuodamas ir natūraliai išsikreipusią fizionomiją.
- Turi seserį dvynę?-užbaigia netrukęs suvokti šešiolikos minučių reikšmės. Regis, jau būtų šiepęsis, bet nerimas Helenos akyse priverčia jį kaip mat surimtėti. Draugei kaip tik pakeitus kūno poziciją, ranka itin švelniai perveda per Helenos plaukų sruogas, džiuginusias jį savo netvarkingu stoviu. Kitą galūnę pasideda po galva, tebedrybsodamas ant nugaros.
- Judviejų keliai išsiskyrė dar vaikų namuose, taip?-paklausia vos girdimai, pašnabždomis. Prieš dešimtį metų vykusius įvykius menė taip gerai, lyg šie būtų įvykę vakar, o atmintyje pasiknisęs suvokė, jog mergaitės, nešiojančios Helenos veidui analogiškus bruožus sutikęs nebuvo.
- Manau, galėčiau tau padėti ją surasti,-šypteli kur kas labiau norėdamas tikėti, kad Helenos nupasakotoji Cami yra ne ką mažiau gyvybingesnė už juodu. Siekdamas draugę ne tik nuraminti, bet ir priminti, jog jis merginos bėdoje nepaliks, bet kokiu atveju padės jai viskuo, kuo tik gali ir aplamai - yra su ja, abejomis rankomis švelniai suima jos veidą ties skruostais ir ištempęs kaklą į priekį, suduria judviejų lūpas trumpam bučiniui.

Gulėdama lygiai taip pat, užmerkusi akis, bei nekeisdama pozicijos, visą tą laiką stengiasi sutvarkyti išsidraikusios visokio, teigiamo ir neigiamo, pobūdžio mintis. Svarstydama, ar visgi yra pasiryžusi išgyventi visus praeities, nuo kurios visą gyvenimą stengėsi slėptis, įvykius, nejučia pradeda rečiau kvėpuoti. Organizmui priminus, kad tokių deguonies keldinimo į kraują pobūdžiu kūnas nėra patenkintas, pripildo pilnus plaučius oro. Jared'ui prašnekus, tik dabar atkreipia dėmesį į jo veido išraišką, kurioje buvo galima įžvelgti ne mažą šoko dalelę.
Nebyliai - galvos linktelėjimu atsakiusi į pirmąjį draugo užduotą klausimą, leidžia jam apdoroti visą gautą informaciją, tad įdėmiai seka pašnekovo veidą, laukdama šio pasisakant. Galiausiai sulaukusi žodžių, o tiksliau - klausimo, suraukia antakius, lyg įtemptai galvodama.
-Iš dalies... - dvejopai atsakydama į Leto užduota klausimą, paskubomis susidėlioja mintis. - Tiesiog per vieną naktį praradau absoliučiai viską: tėvus, seserį, namus... - žodžiams pareikalavus daug pastangų, skausmingai suraukia veidą, bet netrukus vėl užsideda tą tuščią, nieko neišduodančią kaukę. Helena, prisiminusi dar visai netolimus įvykius Oblivion'o miegamajame, kai pasakojo savo paauglystės istoriją, nenorėjo vyro vėl išgąsdinti.
J vėl pasireiškus kalbėjimo būdų, suklusta, bet į šio teiginį iš kart atsako neigiamu galvos purtymu.
-Tai nepadės. - jausdama nusivylimą savo atsakymu, dar stengiasi paaiškinti jį išplėstine forma. - Aš tai bandžiau, ne vieną kartą. - kalbėdama be galo įtikinamai, atsidūsta. - Nėra nei įrašų, nei dokumentų, nei kitų failų apie ją. - dėstydama faktus, nejučia nukreipia žvilgsnį tolyn. - Aš net patikrinau visus Britanijos vaikų namų įrašus... - skausmingai susiraukdama, netrukus akimis susiranda Jared'o veidą. - Absoliučiai nieko. Jokios informacijos apie Camillą Barker. - lyg užbaigdama temą, tvirtai baigia sakinį.
Netrukusi pastebėti, jog partneris atrodo kiek pavargęs, nusprendžia baigti visas kalbas, tad šiek tiek pasikelia, akimis permesdama per kiekvieną pledo kampą, patikrindama ar draugas yra šiltai užklotas. Atsigulusi prie jo, taip pat apsimeta labai išsekusia, duodama pretekstą Leto ramiai, be rūpesčių užmigti.
-Labos. - sušnabžda, pakeldama galvą ir švelniai pabučiuodama Leto į lūpas. Prigulusi šalia vyro, leidžia šiam patogiai įsitaisyti, o kadangi jautėsi per daug žvaliai, kad miegotų, užmerkia akis, laukdama kol J užsnūs.

Kad ir kaip sudėtinga jam tuo metu bebuvo žodžiais apibūdinti tiek galvoje zujančias mintis, tiek širdyje kirbančius jausmus, nusprendžia netylėti, juolab nuostabą apsimestinai užgniaužti pavyko.
- Už skausmą visuomet yra atlyginama,-lepteli nelyginant nuoširdžiu, optimizmo kupinu balso tonu. Seniai visiems žinoma, jog žmogaus nesekmės niekuomet visą gyvenimą nelydi ir būtų buvę sunku patikėti, jog Helena galėtų būti šios taisyklės išimtimi. Netikėtai kilstelėjęs vieną ranką, spragteli pirštais lūpose ištempdamas pašaipoką šypseną, kuri buvo konkrečiai nukreipta į jį patį.
- Banalus, bet teisingas pastebėjimas,-tyliai sukikena, ranką palengva nuleisdamas ir ši, kaip mat nusėda ant Helenos peties. Leidęs sau akimirką patylėti bei susikaupti minties tęsiniui, išleidžia gilų atodūsį, glėbyje laikomą merginą apkabindamas pastebimai tvirčiau.
- Pilnai suprantu, kaip tau sunku pamiršti praeitį, bet velniai rautų, esi verta pradėti naują, šviesų ir sušiktai laimingą gyvenimą,-paplaiksto ranka ore Helenos ateitį piešdamas tik šviesiomis spalvomis.
Antroje pokalbio dalyje pasilieka karpyti ausimis, dūsauti, o ne kalbėti. Buvo pakankamai skaudu klausytis žodžių, kuriais remiantis suprato, jog viltį seserį sutikti Helena jau yra praradusi, tačiau tuo pačiu ką nors savo ruožtu pridurti neturėjo. Nebenorėdamas kimšti draugei į galvą optimistinių prognozių, užmerkia akis vildamasis, kad Barker apsvarstys jo žodžius prieš jam nusprendus galutinai užsičiaupti, pro ausis nepraleidžiant ir mažytės minties potekstės.
Akis mikliai pramerkia tik tuomet, kai iš Helenos lūpų išsprūsta žodis, ginantis miegoti. Į bučinį atsakęs, tuo pačiu palyti pirštų galiukais merginos veido odą. Nutaikyti galvą turint omenį tai, jog po ja nėra pasidėjęs jokios atramos, buvo itin sudėtinga, tad nesistengia su traukos dėsniu kovoti. Ne fizinis pailsimas, o būtent nuo įspūdžių kupinos dienos tvinksinti makaulė skatino pasąmonę atsijungti. Neprireikia nė penketo ramybės kupinų minčių, kad iš Jared'o nosies ertmės sklindantis gilus, girdimas kvėpavimas praneštų apie tai, jog šis jau miega.

Galiausiai sulaukusi kol draugas užmigs, dar kelias minutes paguli įsitikindama, jog sujudėjusi Jared'o neprikels. Puikiai nujausdama, kad niekaip neužmigs, dėl organizmo ritmo sutrikimo, kuris pasireiškė lėktuvu perskridus kelias laiko juostas. Leidusi sau patysoti ant kilimo, apsiverčia taip, kad puikiai galėtų matyti vyro veidą, kuris būtent tuo metu kėlė daug malonių jausmų viduje, o veide netrukus įžiebia šypseną. Susimąsčiusi apie pastarojo laiko įvykius, atsidusta suvokusi, jog jaučiasi taip gerai, kaip ko gero dar niekada nesijautė. Klausydamasi liepsnoje skęstančių malkų spragsėjimo, bei ramaus Leto kvėpavimo, nutaria leisti sau pailsėti.
Pragulėjusi daugiau ar mažiau kelias valandas, pakyla iš vietos, su pretekstu galvoje neseniai kilusiam planui įgyvendinti. Netrukus akimis susiradusi sau priklausantį megztinį, pajuda link jo, už kelių akimirkų drabužį apsivilkdama. Nesijausdama itin patogiai vaikščiodama pliku užpakaliu, visiškai neskubėdama užkyla iki miegamojo, ten atitinkamą laiko tarpa paskirdama apatinių paieškai. Pridengusi sėdmenis minimalistiniu medvilniniu drabužėliu, dar kurį laiką pasiknaisioja po visus lagaminus, ten surasdama taip reikalingas šukas, kurias netrukus panaudoja skrupulingam plaukų šukavimui.
Sutvarkiusi savąją šukuoseną, lėtai nusileidžia laiptais, akimis automatiškai užkabinti tebemiegantį draugą. Širdžiai mielas vaizdas iškart suvirpina viduje buvusius jausmus, tad per kūną pereina malonūs šiurpuliukai. Nukulniavusi į virtuvę, pasirūpina užkaisti vandenį arbatai, o per tą laiką, kol H2O esantis arbatinyje pasieks šimto laipsnių Celsijaus temperatūrą, susigriebia surasti konors tinkamo valgyti. Kelis kart panagrinėjusi spintelių turinį, iš ten ištraukia dar vakar pirktus sausainiukus, kuriuos išpakavusi skrupulingai išdėlioja ant toje pačioje lentynoje rastos lėkštės. Per keletą minučių paruošusi taip pačios mėgstam žalią arbatą, pasilenkusi prie puodelio įtraukia malonų kvapą įgavusių garų. Į rankas paėmusi keramikinių indų porą, bei sausainių pilną lėkštę, pajuda svetainės link. Savo nešulius pastačiusi ant staliuko šalia sofos, įsirango ant to pačio minkšto kilimo, visai netrukus keturiomis tyliai priropodama prie Jared'o. Kelias sekundes leidusi sau pasimėgauti be galo ramiu vyro veido vaizdu, nesusilaiko švelniai nepriglaudusi savų lūpų prie Leto priklausančių. Ne už ilgo atsitraukusi, pirštu galiukais perbraukia per šio žandikaulio liniją, tikėdamasi jog J netrukus pabus, o jo laukianti staigmena kompensuos net faktą, kad neleido draugui ilgai pamiegoti.

Turėdamas savybę užmigti ne tik labai greitai, bet ir įmigti itin kietai, nebūtų prabudęs net jeigu vietoje sausainukų Helena būtų sumaniusi patiekti triukšmingame greitpuodyje tušintų daržovių, todėl sėkmingai pučia į ūsą, regis, nuo užsnūdimo pradžios nė nekrustelėdamas. Ir tik vienintelis veiksnys - Helenos prisilietimas, bei stebuklingai ant lūpų pasilikęs merginos lūpų skonis priverčia kaip mat akis pastatyt piestu. Nė nenutuokdamas kiek mažai laiko iš tiesų jis leido organizmui pailsėti, "pakyla" iš patalo stebėtinai žvaliam stovy. Atsisėdęs, susirango lotoso poza, o merginą čiumpa į glėbį taip mikliai, kad regis pats tik po laiko suprato ką jis darantis. Pats veiksmas priminė refleksą, išsivysčiusį dėka savanaudiško poreikio, Heleną laikyti kuo arčiau savęs. Tebeveikdamas sekundžių tikslumu, apiberia merginos kaklą smulkiais, kutenimą keliančiais bučinukais.
- Netgi mano sapnuose šmeruoja tavo veidas,-Helenos nepaleisdamas, užverčia ją pasiguldydamas sau ant kojų. Vaizduodamas perdėm susimąsčiusį, atitinkamai iškreipia ir fizionomiją akis trumpam kilstelėdamas į viršų.
- Hm... Ar tai reiškia, jog sumušusi rekordą sugebėjai apsukti man galvą vos per kelias dienas?-sukikena, bet čia pat jį užklupusi žiova, priverčia šypseną pakeisti plačiai pražiota burna ir iš šios natūraliai išsklidusiu žiovuliu. Atidavęs duoklę nesąlyginiam kvėpavimo refleksui, pasilenkia arčiau Helenos veido, į šios lūpas godžiai, tačiau švelniai įsisiurbdamas saviškėmis. Netrukus atlipęs, pirštais perbraukia per draugės veidą nubraukdamas ant jo užkritusias plaukų sruogas. Visiškai atsitiktinai dirstelėjęs į šoną, akimis užkabina ir ant staliuko padėtą "nešulį", su puodelyje garuojančia arbata.
- Ar tu..?-makaulę palengva atsuka atgalios į Barker, kurios regos organuose įskaito atsakymą į nepilnai užduotą klausimą, jog taip, niekas kitas, o būtent merginos suruoštas pusrytėlis guli tenais padėtas.
- Nereikėjo...-sumurma stengdamasis žaboti maksimaliai prasiveržti grasinančią šypseną, menančią apie visapusišką mažyčio netikėtumo sukeltą džiugulį. Juk būtent mielose smulkmenose esti pats gražumas.

Vyrui praplėšus akis, automatiškai šiek tiek atsitraukia, leisdama šiam susipažinti su aplinka, kuri po nedideles miego dozes galėjo būti kiek neįprasta. Draugui atsisėdus, stebi jo veidą, laukdama jame pasirodant bet kokių, apie esamą nuotaiką nusakančių ženklų. Jared'ui Heleną staiga sugriebus, iš netikėtumo cypteli, pavymui išleisdama prasiveržusi juoką. Ant odos nusėdus daugybei kutenančių bučinių, užsimerkia, tuo pačiu kikendama, bei sutraukdama kaklą. Netrukus atsidūrusi ant partnerio kojų, nesileidžia taip lengvai paguldoma, tad rankomis apsiveja jo kūną, tuo pačiu besilaikydama. Pastarajam jau antrą kartą šį rytą prašnekus, natūraliai nusijuokia, neslėpdama jog liko pamalonintą tokių Leto žodžių.
Stebėdama prasiveržusius, apie miego trūkumą bylojančius J kūno ženklus, iškelia antakius, lyg tikėdamasi greit sulaukti kaltinimo, kad nedavė vyrui ilgiau pamiegoti. Vietoj to sulaukusi visada malonaus lūpų kontakto, pilnai į jį atsako, netgi kilstelėdama galvą į viršų, kai Jared'as sumano atsitraukti. Visgi leidusi sau pasimėgauti ir taip jau be galo miela akimirka, įsistebeilija į pašnekovo akis, nusekdama šio žvilgsniu, kuris būtent tą sekundę buvo sustojęs ties merginos atsineštu nešuliu. Natūraliai išspaudusi šypseną, išklauso J žodžių, į kuriuos suskuba atsakyti.
-Reikėjo.. - primerkdama akis, prakalba tokiu balsu, lyg būtų pasiruošusi pradėti nedidelę žodžių kovą. - Juk tu man visą laiką toks geras, kad pasijutau tikra bjaurybe tuo naudodamasi. - ištiesusi vieną iš delnų, piršto galiuku švelniai baksteli draugo nosies galiuką. - Ir be to, rūpintis tavimi man yra vienas malonumas. - su ta pačia, pasigėrėjimo kupina šypsena veide pakyla iš vietos, nuropodama ties minėtuoju staliuku.
Iš ten atsitempusi puodukus, vieną iš jų įteikia Jared'ui, kitą pasilikdama savosiose rankose, atsisėda prieš Leto, išlaikydama artimą atstumą.
-Dabar papasakok ką ten sapnavai... - gurkštelėjusi dėl arbatžolių žalią atspalvį įgavusio skysčio, nutraukia kambaryje buvusią tylą. - Girdėjau tave dejuojant. - lūpose išraičiusi gudria šypsenėlę, kone pasislepia už to pačio keramikinio indo, iš akių nepaleisdama draugo veido.

Kuomet ausis pasiekia Helenos balsas, automatiškai nusišypso, kol kas neatkreipdamas pernelyg didelio dėmesio į apie tariamos prievolės būvimą nusakantį žodį, kuriuo kalba būtent pradėta ir buvo. Iš nedidelės apsnūdimo, murksojimo, užsisvajojimo ir žvilgsnio po draugės veidą ganymo būsenos atkunta tik "bakstelėtas". Nebaimingai, greičiau iš netikėtumo krusteli, kaip mat plačiai išsišiepdamas. Tik tuomet perkošęs ausyse pasilikusių Barker žodžių skambesį, negiliomis raukšlėmis išvagoja kaktą, regis, likęs dėl kažko ne itin patenkintas.
- Tššš...-merginą nutildo švelniu šnypštimu, gerklėje troškimui paprieštarauti kone degant. Smilių prispaudžia prie jos lūpų ir netrukus šio pagalvėle, palyti plonytę, tačiau itin švelnią ir jo jau nubučiuoti spėtą jų odą. Viso labo nutylėjęs tik kelias sekundes, užsimoja nediduko paniurimo priežastį tuojau pat atskleisti:
- Susitarkim, kad mūsų santykiuose nebus skolų gražinimo sistemos,-šypteli ir diplomatiška išraiška kaip mat pradingsta.
Merginai davus suprasti, jog norėtų įgauti kur kas labiau vertikalią kūno poziciją, draugės nesulaiko. Turėdamas laisvas galūnes, kelis sykius pertraukia jomis per makaulę, daugmaž sulygindamas susiraizgiusius, pasišiaušusius plaukus, reikalaute reikalavusius meilės pademonstravimo šukų brūkštelėjimais.
Helenai atropojus atgal, žvilgsniu bei šypsena padėkoja jai už pastangas arbatą ne tik paruošti, bet ir atgabenti.
- Tai tikrai labai miela!-krykšteli ir šiltą keramikinį puodelį kaip mat apraizgo pirštais, nuo žalsvos spalvos skysčio skleidusio kvėpavimo takams itin malonų aromatą, akių kurį metą nepakeldamas. Netrukęs suprasti, jog arbata nėra per daug karšta bei šią gerti dabar nėra taip jau ir pavojinga, puodelį pritraukia prie lūpų, tiek gurkštelėdamas, tiek skirdamas laiko visiems deramiems pasimėgavimams.
Stipriai prajuokintas tolimesnių Barker žodžių, patalpą pripildo griausmingu juoku, kuris ilgokai nenutyla. Kad arbatos neišlietų, gerokai pasviręs į šoną puodelį trumpam pastato ant žemės už kilimo ribų.
- Jau buvau pamiršęs ką reiškia, kai nuo gėdos veidą išmuša raudoniu,-kone iškošia pro plačiai iššieptus dantis. Šypsenai palengva susiaurėjus, atsidūsta paslaptingai spoksodamas į čia pat jo sėdinčią merginą. Buvo akivaizdu, jog savo sapnų turinio tema atvirauti nebus šiam kartui linkęs. Vietoje šnekų, prisislenka arčiau Helenos norėdamas "išpešti" pilnavertį lūpų kontaktą. Iš draugės rankų atsargiai ištraukęs arbatą bei puodelį su gėrimu pastatęs kažkur netoliese, veide laikydamas praktiškai nekintančią, mįslingą šypsenėlę, vieną ranką uždeda Helenai ant skruosto, kita - apsiveja jos liemenį. Šiek tiek palinkęs į priekį, iš pradžių Heleną švelniai pabučiuoja į kaklą, tuomet į mažytį odos lopinėlį netoli ausies. Lūpomis perbraukęs per draugės skruostikaulio liniją, pagaliau pasiekia ir lūpas, į kurias švelniai, tačiau iš kart jausmingai įsisiurbia.

Gurkšnodama tą pačią, jau kiek praaušusią ir gėrimui idealiai tinkamą žalią arbatą, iš akių nei menkiausiai akimirkai nepaleidžia Jared'o veido. Lyg norėdama pritarti draugo iškeltai sąlygai, teigiamai sulinksi galva, į veidą įnešdama šiokį tokį kaltės prieskonį, nors puikiai žinojo, kad turint tokį charakterį kaip jos, nesirūpinti partneriu bus labai sunku.
Pralinksminta Leto reakcijos į atgabentą puodelį, sklidiną arbata, nusišypso, kelis kart siurbtelėdama gėrimo iš savojo puodelio. Akylai sekdama vyro judesius ir pati sukikena šiam juokiantis. Nebuvo įmanoma nuslėpti kaip ją veikia J nuotaika ir apskritai jo būvimas šalia. Pati užimdama gan pasyvia, ramaus arbatos besimėgavimo poziciją, pašnekovui artėjant, jau iš anksto pasiruošia iš rankų paleisti keramikinį indą, tad jo atėmimas iš Jared'o pareikalauja tikrai minimalistinių pastangų.
Į partnerio veido išraiška atsakydama nuostabos, bei smalsumo kupina, visgi neįstengia užmaskuoti prasiveržusios šypsenėles, kuri išdavė apie merginos spėjimus, kurie J elgsenos atžvilgiu, žinoma, buvo teigiami. Besimėgaudama kiekvienu, itin maloniu Leto prisilietimu, pati aiškiai pajaučia kaip automatiškai šoktelėja kvėpavimo dažnis, kas pranešė apie padažnėjusius širdies tvinksnius. Draugo lūpoms mažomis pakopomis nuslydus iki jai priklausančiųjų, pilnai atsako į jo inicijuotą bučinį, kiek nedrąsiai iškeldama rankas ir jas suglausdama ties vyro kaklu. Pirštu galiukais švelniai slysdama apnuogintu Jared'o kūnų, nepamiršta tęsti ir kuo toliau tuo labiau jausmingesnio lūpų kontakto. Į galvą atėjus vienam labai neaiškiam ir didesnio paaiškinimo neturinčiam norui, sumano jį įgyvendinti, tad šiek tiek atsitraukia, delnų nepatraukdama nuo Leto krūtinės ir taip išlaikydama, nors ir nedidelį, bet šiokį tokį kontaktą tarp kūnų. Tęsdama savo troškimo vykdymą, kilsteli veidą, žvilgsniu susirasdama draugo akis ir į jas keletą sekundžių įsižiūrėdama. Lūpose automatiškai įsižiebus nedidelei šypsenėlei, prikanda lūpą, niekaip neįstengdama nutraukti įsivyravusio akių kontakto.