Virtuvė ir valgomasis

Kadangi pilnai tikėjosi, jog galvoje gimusią idėją pasimyluoti dar prieš sveteliams pasirodant įgyvendinti pavyks, nieko keista, kad į netikėtai, o ir skardžiai pasklidusį Shannon'o balsą sureaguoja taip pat kaip ir Helena - krupteli kiek atšokdamas atgalios. Į brolį atsisukęs, palieka lūpose žaižaruoti kiek begėdiškai šypsenėlei, tačiau vos tik akys užkliūna už brolio palydovės, jo veidas persimaino kone neatpažįstamai. Be išsprogdintų akių bei kiek atvėpto žandikaulio buvo galima pamanyti, kad nustojo teikti deguonį organizmui kvėpavimo būdu.
Ėmęs Helenos galūnę spausti ne ką švelniau nei toji gniaužia jojo, akių nepatraukia nuo Millos, kuri nepaisant tamsių plaukų buvo kone analogiška Helenos kopija. Palyginamąjį žvilgsnį nukreipia ir į Heleną. Akivaizdu, buvo absoliučiai sumišęs.
Išgirdęs be galo silpnai ištartą draugės kreipinį į pamestąją seserį, refleksiškai susiranda šios veidą. Visiškas Russell abejingumas šokiravo tik dar labiau. Sunkiai beįsivaizduodamas kaip jaučiasi Helena, uždeda delną šiai ant nugaros, išreikšdamas visokeriopą palaikymą.

Aiškiai pastebėjusi sesers, bei jos draugo reakciją į jos išvaizdą, kuri buvo kone identiška Helenos. Kadangi tai buvo tikrai ne pirmas kartas per pastaruosius metus kai matė giminaitę, per visa gyvenimą išsiugdytas charakteris neleido leistis į sentimentus ar dramas, juo labiau, kad apie tokią merginą kaip Barker būtų mieliau sužinojusio ant marmurinio antkapio.
Porelei tęsiant labai jau emocingai atrodančią sceną, pavarto akim, sukrutindama Shannon'o ranką, taip pakviesdama jį inicijuoti vakarienės keldinimą į skrandį.
-Aš Milla. Malonu susipažinti. - prisiminusi šį "formalumą", sumurma, neapsieidama be mažyčių, pašaipių gestų, žinoma, kalba labai atmestinai. - Jared'ai, Helena. - tęsdama nedidelį spektakliuką, kelis kart nulenkia galvą žemyn, visai netrukus pasisukdama į jau ne kartą nužiūrėtą stalą.
Pavargusi laukti šoko ištiktų "giminaičių", atsidūsta, sugriebdama Shan letenėlę, bei nusitempdama ji su savimi prie gražiai nuserviruoto stalo. Pastebėjusi, jog lėkštės ten buvo tik trys, aiškiai supranta, kad vakarienės gamintojai nė nenutuokė, kokia staigmena jų laukė, bet nekreipdama į tai per daug dėmesio, atsisėda į pirma pasitaikiusią vietą. Neturėdama mados kuklintis, iškart įsimeta į lėkštę maisto, kurį be abejo pradeda keldinti į burną.

Vis dar nesugebėdama atsigauti po patirto šoko, nuleidžia galvą, veidą paslėpdama po plaukais. Merginai buvo tikrai silpna, tad iš paskutiniųjų stengėsi nuslėpti besiveržiančias ašaras. Kad ir kiek pastangų, bei valios užgniaužti jausmus reikėjo paaukoti, su uždaviniu pakankamai sėkmingai susidoroja.
Lyg norėdama nuraminti Jared'ą, išspaudžia menką, ir, deja, matomai skausmingą šypsnį. Pagaliau įkvėpusi oro, atsidusta, ant veido "užsidėdama" pakankamai teigiamų emocijų kaukę, kuria, be abejo, bandė paslėpti viduje tiesiog plėšančius jausmus. Truktelėjusi J ranką, patraukia link stalo, pažvelgdama į ten susėdusius svečius. Dar kartą prieš akis šmėstelėjęs Millos veidas, tik patikina, kad į seserį net žvelgtį yra skausminga, tad nusiteikia ateityje kiek įmanoma dažniau aplenkti šios fizionomiją.
Atsisėdusi prie Jared'o, į vieta, ties kuria ant stalo nebuvo nei lėkštes, nei valgymo įrankių, dar prieš sulaukusi kokių nors klausimų, ar replikų, suskuba prakalbėti.
-Nesijaučiu išalkusi. - po visų įvykių merginos balsas skambėjo silpnai, bet užtikrintai - Helenai tikrai dingo apetitas. - Jums daugiau liks. - sumaniusi, kad bent minimalistinis juokelis užmaskuos tikrąsias emocijas, vos vos girdimai sukikena.
Pakėlusi akis į Shannon'ą, iš kurio prieš tai sulaukė klausimo, atsikrenkščia, pakildama iš vietos, bei kiek virpančia ranka pagriebdama ąsotį su sultimis.
-Taip... dvynės... fiziškai. - patvirtindama Leto žodžius, labai jau komplikuotai įsipila į netoliese buvusią stiklinę gėrimo.
Nebesugebėdama daugiau nieko pratarti, tiesiog susitelkia į vieną tašką ant stalo, pilnai užsiskleisdama viduje.

Stengdamasis visišką emocinį balaganą valdyti ir galbūt net stabilizuoti, paslėpęs akis po vokais kelis sykius giliai įkvepia deguonimi praturtindamas kone kiekvieną bronchiolę. Raminamoji terapija stebuklo nepadaro, tačiau nenorėdamas jausmams užleisti dominantinės pozicijos visoje organizmo veikloje, pasistengia nutaisyti kuo mažiau perkreiptą veido išraišką.
Jiedviem su Helena pajudėjus arčiau stalo, atitraukia merginai kėdę ir tik šiai įsitaisius, atsisėda pats. Dabar buvo mažų mažiausiai alkanas, todėl užimdamas "daržovės" poziciją, sėdi nepralemendamas nė žodžio. Tik akimis bėgiojo pašnekovų veidais bandydamas nuspėti, kaip kiekvienas iš jų jaučiasi.
Nesitikėjo, kad Barker prabils taip sklandžiai ir netgi bandys juokauti, todėl skvarbiai į ją pažvelgia, netrukęs nustatyti, jog ši jaučiasi gerokai prasčiau nei dedasi. Tai tik sustiprino troškimą sulakti kuo greitesnės šeimyninio suvažiavimo baigties. Po stalu susigraibaliojęs Helenos ranką, suspaudžia ją savojoje. Išlenkęs silpnutę, visiškai nenuoširdžią šypseną prakalba gerokai tylesniu jei jam įprasta balsu:
- Padėsiu tau nevalgyti,-nurijęs burnoje susikaupusius skysčius, akimis susiranda Millos veidą.
- Taigi...-žvilgtelėjęs į tuštutę savo lėkštę, kurioje atsispindėjo maistą skrandin grūdančio Shannon'o atvaizdas, nutyla. Atmosfera buvo siaubingai slegianti, todėl stengėsi kalbėti. Bet ką.
- Tikrai neįtikėtina. Dvi seserys, du broliai,-su dirbtinai džiugia šypsena lūpose pamosuoja rankomis, nurodydamas vakarienės dalyvius ir netikėtą likimo posūkį.
- Oho,-atsidūsta ir tiesiog norėdamas užimti burną apsidraudžiant, kad iš šios neišsprūs daugiau nesąmonių, pasičiumpa stiklinę su sultimis, kurių gurgšteli.

Susikoncentravusi tik į skrandžio prikimšimą skonio receptoriams itin malonaus maisto, pasilieka teisę pilnai ignoruoti aplinkui vykstančią dramą. Ir taip buvo aišku, kad Milla buvo visiškai neutrali Helenos atžvilgiu, tad nebuvo verta stengtis kaip nors papildomai tai parodyti. Porai galiausiai prisėdus prie stalo, kilsteli akis juos nužiūrėdama, bei į jų atsisakymą valgyti atsakydama tik labai aiškiai išreikštu prunkštelėjimu. Tęsdama valgymo procesą, norom nenorom pajunta įvairiais būdais maskuojamus Jared'o bei Hel jausmus. Nesugebėdama susilaikyti, garsiai nusikvatoja, kaipmat pažvelgdama tai į J, tai į Barker.
-Nagi, apsikabinkit ir paverkit. - neslopindama juoko, sumurma kone sarkastišku, bet itin teatrališkai išreikštu balsu. - Jums be galo tinka tas patetiškumas. - pašaipiai suplojusi rankomis, atsilošia, pojūčiams pilve davus ženklą, kad būtų pats laikas nustoti keldinti maistą į skrandį.
Sugriebusi netoliese stovėjusią stiklinę su sultimis, ja kelis kart apžiūri, susiraukdama, mat tikrai mieliau būtų maukusi ką nors, kas turėtų bent kelis laipsnius. Visgi pasidavusi troškimo pojūčiui, užsiverčia stiklą, netrukus išmaukdama visą ten buvusį skystį. Niekada neturėjusi mados savęs varžyti, neapsieina be šios charakterio savybės ir dabar, tad nepasikuklina ant stalo užsikelti odiniais batais papuoštų kojų. Švarkelio kišenėje susižvejojusi visada ją lydinčius atributus - žiebtuvėlį bei cigarečių pakelį - tarp lūpų įspraudusi nikotino lazdelę, ją kaipmat pridega. Lyg šiuo savo gestu parodydama, jog jai nusišikt ant namo savininkų, labai demonstratyviai išpučia dūmus, akimis pervesdama per kiekvieno patalpoje buvusio asmens veidus. Netrukusi susiprasti, jog iki pilnos laimės jai trūksta tik vieno, gašliai šypteli.
-Vakarienė tikrai pamalonino mano skrandį. - nestokodama balse taip jai būdingo sarkazmo, vėl plaučius pripildo tabako dūmais. - Norėčiau paragauti kiekvieno iš jūsų. - vien balso tonu aiškiai nurodydama kur iš tiesų lenkia, iš veido nepaleidžia tos pačios, ištvirkusios šypsenėlės. Liežuvio galiuku pervedusi per lūpas, kelias akimirkas žvilgsniu sustoja ties Jared'o veido, nužiūrėdama šį kiek tik leido jį užstojantis stalas, visai ne už ilgo tą patį padarydama ir su Helena, o galiau ir su Shannon'u. Labai tyliai nusijuokusi, ranka nuslysta šio šlaunimi, galiausiai sustodama ties vyro tarpkoju.

Pasilikusi teisę daugiau nepratarti nė žodžio, kad kalbant balse netyčia nepasirodytų juntamų emocijų ženklai, Jared'ui spustelėjus jos ranką, pasisuka į jį, reikšmingai pažvelgdama į vyro akis. Draugui prašnekus, nuleidžia galvą, netrukus tarp delnų suspausdama stiklinę su tomis pačiomis sultimis. Iš Leto ištartų žodžių aiškiai supratusi, kad ir pastarojo emocinis stovis yra išderintas, kiek virpančiu balsu atsidusta. Nors ir suprato, kad iš jos veido išraiškos buvo galima lengvai įskaityti kas vyksta merginos viduje, kitaip jausmų nuslėpti nebeįstangia.
Klausos organus pasiekęs Millos balsas priverčia suvirpėti, o žodžių turinys tik dar labiau pablogina situaciją, ir tikrai - dabar Helena vos vos laikėsi nepravirkus. Į galvą atėjusios mintys persipynė su dabar akis "maloninančiu" vaizdu, kaip Russell tiesiogiai šaipėsi iš savo sesers.
Svečių porai įnikus į valgymo procesą, dar kartą žvilgtelį į J, tik šįkart valgyti raginančiu žvilgsniu. Helena tiesiog spėjo, jog susilaikyti nuo valgymo mėgstantis partneris ir kelionės metu nepamiršo šios savo tradicijos. Netrukus supratusi, kad vyras nė kąsnio į burną neįsidės, nukreipia žvilgsnį labai jau padrika linkme - į stalo briauną - bet kur, tik ne į Millą. Merginai vėl prabilus, net nepajunta kaip atvimpa žandikaulis.
Dėka Shannon'o inicijuoto judviejų su Russell pasišalinimo dalies pastariesiems pakilus iš vietos, savo ruoštu padaro tą patį. Pasisukusi į išvykti ketinančias viešnias, nepamiršta savaime suprantamo, Helenos charakteryje tiesiog įaugusio mandagumo, kurio deja jos sesuo itin stokojo. Sunkiai nusišypsojusi, priima nedidelį pakštelėjimą į skruostą, mėgindama nuignoruoti gerokai keistą Shan žvilgsnį.
-Man taip pat labai malonu. - vos vos girdimai sumurma, stengdamasi akimis neužkabinti savo sesers.
Porai galutinai pajudėjus išėjimo link, pasilieka valgomajame, netrukus pasisukdama laiptų link. Nebenorėjusi ilgiau užsibūti šioje slegiančioje, apie šio vakaro įvykius primenančioje patalpoje, savo ruoštu pajuda laiptų link, užkildama į miegamąjį.

Po nedidelės savo kalbos, ilgainiui nutaria galutinai užsičiaupti, kadangi nuostaba ėmė palengva peraugti į pyktį, kurį kėlė tiek Millos kalbos, tiek šios personos veiksmai. Kad ir kaip sunkiai sekėsi toleruoti tokį merginos elgesį, vien tik dėl Helenos pasistengia jau ir taip karčios situacijos tik dar labiau nekartinti. Galbūt, tik kietai sukąstas žandikaulis ir bandydamas Russell žvilgsniu neužkabinti išdavė apie jo susierzinimą. Nepaisant to, stengėsi išlaikyti kuo natūralesnę veido išraišką, norėdamas niūrias emocijas nuo aplinkinių gudriai paslėpti.
Pajutęs jo veido linkme nukreiptą Barker žvilgsnį, pasuka akis, kurios netrumpą laiko tarpą tuščiai žvelgė į stalą, ties mergina. Akių kontakto reikšmę suvokęs nesunkiai, silpnai papurto galvą vien tik šiuo gestu išreikšdamas atsisakymą ką nors kramtyti. Kadangi iš Helenos akių sruvančias ašaras regėjo ne kartą, puikiai suvokia, jog trūksta tiek nedaug, kad šios akys pradėtų skendėti bespalviame, vandeningame skystyje. Nieko keista, kad brolio sumanymas mainuot savais keliais, suteikia menkutį palengvėjimo pojūtį. Jausdamas tiek emocinį, tiek fizinį išsekimą, Shannon'ui priartėjus pasivargina atsistoti. Į šio žodžius atsakęs tik silpna, kone priverstine šypsena, veidą pasuka į Heleną vos tik porelė pasišalina. Aiškiai suvokdamas kaip draugei šiuo metu yra sunku, merginos neužlaiko šiai nutarus pradingti viršutiniame mano aukšte. Jausdamas būtinybę Heleną bent jau kuriam laikui palikti vieną ir leisti šiai išlieti susikaupusias emocijas, nutaria sutvarkyti stalą. Įnikęs į darbą, kurio metu niūrios mintys neapleido nė akimirkai, maisto likučius surūšiuoja, o indus sustato į indaplovę. Namų ruošai skyręs deramą dėmesį, nerimastingai žvilgteli į laiptų pusę, labai neužtikrintai vertindamas kilusią idėją pas Barker nukakti. Jam bet kokiu atveju būtų buvę nepaprastai skaudu matyti sugniuždytą Heleną, tačiau pajėgęs susikaupti, pajuda antrojo aukšto link.