Virtuvė ir valgomasis

La, la, la.

Jared'ui liepus keliauti į virtuvę, kaip žinodamas namo visus kambarius tiesiai tenai ir patraukia. Užėjęs į vidų giliai įkvepia erdvės oro jau spėjusio prisigerti žolelių kvapais ir patraukęs prie stalo iškart atsisėda ant vienos iš kėdžių prisitraukdamas puodelį su arba arčiau savęs. Nusprendęs, kad j pasidarys sau dar vieną porciją pakėlęs puodelį silpnai papučia vėsindamas arbatą ir pridėjęs prie lupų nedaug gurkštelėja gėrimo dėl tos pačios priežasties jog arbata karšta. pirštams taip pat darantis karšta nuo puodelio gražina jį į pradinę padėtį.
kadangi pagaliau liko vienas ir be jokio triukšmo neleidžiančio girdėti savo minčių padeda alkūnę ant stalo paremdamas galvą ir imdamas barbenti kitos rankos pirštais į stalą stebi savo atliekamą veiksmą kol pasirodys Jared'as.

Susitvarkęs su broliu, kurį rūpestingai paguldė lovoje, nuavė batus ir dar apkamšė, sugrįžta į apatinįjį namo aukštą, tiesiu taikiniu pašaudamas virtuvėn. Kaip ir tikėjosi, atradęs joje Gerard'ą, giliai atsidūsta, lyg mėgindamas deguonies iš plaučių pašalinimo reflekse išreikšti apmaudą dėl susiklosčiusios situacijos, ėmusios nemaloniai slėgti ir jį. Vis dar, tačiau jau neilgam tylėdamas, užšoka ant virtuvinio stalo, rankomis įsikibdamas į jo briauną.
- Keista...-nutyla mąsliai prisimerkdamas. Galvą krasteli į šoną, kad į akis lendantys plaukai įgautų mažiau erzinantį pavidalą. Arbata, kuria ketino pasimėgauti, buvo visiškai iškritusi jam iš galvos, tad net nepastebi, jog puodelį su viralu pasisavino netoliese rymantis bičiulis. Bet kokiu atveju, vis tiek nebūtų to sureikšminęs.
- Shannon'as taip nesielgia,-kategoriškai nukerta, neleisdamas sau brolio smerkti. Labai jau norėjosi teisinti Shan paminint, jog galbūt šis susimaišė, apsipažino ar turi surezgęs įtaigesnio turinio pasiaiškinimą, tačiau dėka detalesnės pasakojimo stokos, liežuvį užtikrintai prikanda.
- Kad ir kokia daili Porsha bebūtų, patikinu - bent jau vienas iš Leto prie jos nagų nekiš,-kalbėdamas tokiu balsu, tarytum pastarasis sakinys turėtų draugą paguosti, demonstratyviai nykščiu pabado sau į krūtinę garsiai nusikvatodamas. Be abejo, juokavo, tad viliasi, jog už sąmojį aplietas verdančia arbata nebus.

Dar būdamas vienas pereina prie kito laikotarpio po pykčio ir dėmesio nekreipimo - liūdėsio dėl vįsų įvykių dabar neduodančių ramybės. nė nepastebėjęs, kad jau grįžo J atkreipia į jį dėmėsi tik tada ai tas prakalba prisimindamas kad nėra nuosavoj virtuvėj. Pakėlęs galvą pažvelgia į draugą.
- o dabar būtina jį ginti? ,- vaizduodamas ne tai kad pilta bet kankinį parodo tai savo veide prisimerkdamas,- pats nieko nežinau, nes iš jo tokios būklės nieko neišpeši. Ryt pakalbėsim,- paskutinį sakinį jau vos girdimai išstenėjęs prideda delną prie puodelio, kad pajustų jo šilumą,- ir žinai kas bjauriausia? ,- nuryjęs burnoje susikaupusius skysčius nelaukia kol J kažką atsakys tesdamas toliau,- aš ja pasitikėjau. pati man aiškino, kad per lovą karjeros nesieks ir kas dabar? sušiktas melas ir aš paliktas ant ledo ,- negalėdamas visų minčių laikyti tik sau nė pats nejausdamas išsipasakoja žinodamas, kad J galima pasitikėt. Juk ne be reikalo buvo su juo best friends.
Jared'ui pasakius visai tokiu metu nejuokingą pokštą pakelia akis į jį kartu pakeldamas ir puodelį su arbata.
- Man jau nebesvarbu,- gurkštelėjęs arbatos giliai įkvepia pasimėgaudamas gėrimo teikiamais malonumais,- tarp musų viskas baigta,- laisvąją ranka perbraukia per orą parodydamas, kad su porsha nebenori turėti jau nieko bendro.
Pridėjęs ir kitą ranką prie puodelio laiko jį netoli nuo savo nosies kvėpuodamas jos skleidžiamu skaniu kvapu.
- gal ką nors papasakosi linksmesnio? ,- kilstelėjęs lupų kamputį nepatraukia nuo J akių,- nes kitaip iš tos depresijos nežinau ką pasidarysiu,- sukikena parodydamas, kad vis juokauja.

Kone atsitrenkusi į namo duris, galiausiai maišais bei tašėmis apkrautomis rankomis sumaigo rankeną, taip įvirsdama į vidų. Ne itin atkreipusi dėmesį į tai, kas dedasi namie, tiesiog džiaugiasi faktu, kad durys atidarytos ir į pastato vidų ji pateko. Kadangi turėjo be galo svarbu tikslą, iškart pajuda virtuvės link, o ten netikėtai išvydusi Gee su Jared'u, minutėlei suraukia antakiu, bei sukryžiuoja rankas ant krūtinės.
-Mat kaip! Jus čia linksminatės dviese ir net nepakvietėt manęs. - vaidindama labai jau įsižeidusią, numeta pakuotes su įvairaus plauko pirkiniais ant pirmos pasitaikusios kėdės ir nieko daugiau netarusi, pradeda darinėti visas ten buvusias spinteles.
Susiradusi tai ko jai reikėjo - stiklinę, pajuda link šaldytuvo iš ten išsitraukdama mineralinio vandens. Lyg specialiai kiekvieną vandens perkeldinimo į stiklinę veiksmą atlieka labai jau dramatiškai, akių nenuleisdama nuo abiejų vyrų. Patenkinusi savo ilgai kamuotą troškimą atsigerti, galiausiai atlyžta, išsišiepdama. Nedideliai žingsniukais priėjusi prie Way'aus, pasilenkia ir pakšteli šiam į žandą. Netrukus atsitraukusi, suraukia antakius.
-Gėrei! - sučiauška, labiau konstatuodama faktą, nei priekaištaudama draugui, kad pastarasis vartojo alkoholį. Pasukusi galvą į Leto, išsišiepia be galo nedora šypseną, lyg planuoti iškrėsti ką nors netikėto ir itin nemalonaus. Apėjusi spintelę, privairuoja prie draugo ir ištiesusi rankas pasikabina ji kiek įmanomai stipriau, o tai reiškia, kad tikrai nemaloniai ir netgi skaudžiai. Atsiplėšusi nuo J, palenkia galvą ir norėdama pilnai užbaigti savo darbą, ištiesia vieną iš delnu virš draugo galvos, netrukus belekaip sutaršydama jo plaukus. Lyg tikėdamasi keršto, greit atsitraukia, bateliais nukaukšėdama į kitą spintelės galą ir taip stovint suformuodama trikampį tarp visų trijų pašnekovų.

Akių nepatraukia nuo draugo šiam kalbant, savo ruožtu tylėdamas. Iš esmės, nelabai turėjo ką pasakyt, o Gerard'ui šiuo metu būtent ir reikėjo žmogaus, kuris išklausytų.
Liuoktelėjęs nuo spintelės, žengteli arčiau draugo ir išreikšdamas palaikymą uždeda delną jam ant peties. Ilgainiui sumano prabilti, juolab kiekviena gyvenimiška aktualija paprastai turi kelis sprendimo būdus, o draugo nusiteikimas sesers atžvilgiu buvo vienareikšmiškas.
- Nebūk toks vienašališkas,-pabara draugą ir šiam gurkšnojant jo arbatą, nukulniuoja prie vienos iš virtuvinių lentynų, kur stovėjo stiklainis su medumi. Šį pasičiupęs sugrįžta atgalios prie Gerard'o, sukrisdamas į netoliese stovėjusią tuščią kėde.
- Galbūt Porsha apsipažino? Pripažinkim, kai nulipam nuo scenos, juodus drabužius pakeičiam kasdieniniais, o ant akių nelieka makiažo atrodom kiek kitaip,-vypteli neabejodamas, jog jo žodžiuose gali būti nemažas procentas tiesos. Atsukęs dangtelį nuo su savimi kartu atsinešto stiklainio viršaus, pakabina medaus šaukštu ir įkrečia šio į Gee pasisavintą gėrimą. Rūpestingai išmaišęs, pritraukia puodelį sau prie lūpų ir sriūbteli patvirtindamas senolių išmintį, jog tikri draugai ne tik valgo, bet ir geria iš to paties bliūdo. Puodelį nustūmęs prie Gerard'o, kilsteli į draugą ir akis. Kadangi buvo paruošęs dar vieną argumentuotą kalbą, po negilaus įkvėpimo ją pateikia:
- Be to nemanai, jog jai ji turėjo siekį skintis kelią į šlovę per lovas, parankiau būtų buvę guldytis mane, o ne Shannon'ą?-klausiamai prisimerkęs galop nutyla, leisdamas bičiuliui apsvarstyti tai, ką ne per seniausiai išgirdo.
Gerard'ui pareikalavus temos keitimo, pritariamai linkteli, pirštu reikšmingai parodydamas į garuojantį ir malonų kvapą skleidžiantį puodelį.
- Pirma patarčiau suvartoti arbatą,-vypteli tikėdamasis, jog draugas nepamiršo šio gėrimo teikiamų raminamųjų savybių, kurios jam šiuo metu buvo itin reikalingos. Tuomet pakilęs iš vietos pasuka šaldytuvo link, tačiau atverti jo nesuspėja, nes pasigirsta senokai matytos Audrey balsas, privertęs nuščiūti. Jau buvo pasiilgęs šios čiauškalų, tad nepriimdamas šių turinio rimtai, šypsosi.
- Kam tave kviesti, jeigu pati ateini?-gūžteli pečiais, lyg pastaroji mintis būtų savaime suprantamas dalykas. Smalsiai stebėdamas aplink zujančią merginą, kaip bebūtų keista, šį kartą leidžia Morrigan išniekinti jo ševeliūrą net ir tuo atveju, jei jam toks dažnai pasikartojantis draugės elgesys ne itin patikdavo.
- Rožinė ragana,-tiesindamas pirštais suveltas plaukų sruogas sušnypščia, tačiau tikrai nepiktai. Priartėjęs prie virtuvinio stalo, kuris dabar skyrė jį nuo abejų pašnekovų, pasiremia į jį rankomis į Aud įsmeigdamas pasalūnišką žvilgsnį nukreipiantį į mintį, tarytum būtų pasiryžęs bet kurią akimirką sužaisti su mergina gaudynių ir šią pagavus - išperti.

Kadangi J kaip visada ėmė ieškoti sprendimo būdų, kurie dažniausiai būna tokie, kad tenka nori nenori juos pripažinti ištiesęs nugarą kone visiškai suglemba kėdėje pakeldamas galvą į draugą.
- kalbi taip lyg jau būtum išgyvenęs tokią dramą,- nuotaikai ėmus taisytis vien todėl, kad turėjo su kuo kalbėti šiaip ne taip išspaudžią šiokią tokią šypseną, parodydamas, kad J gali nebesiversti per galvą bandymams kažką jam įteigti. Pakratęs neigimai galvą stebi viso medaus patekimo į puodelį procesą.
- Porsha? Apsipažino? Tu su ja negyvenai šitiek metų ir nežinai, kaip atrodė jos kambarys, kai ėmė klausyti tavo dainų,- iškelia vieną ranką ir pažvelgęs į virtuvės sieną perbraukia per orą galūne vaizduodamas kaip atrodė sesers kambarys,- dar dabar atsimenu,. Kur pasisuku ten tu ir tas balvonas, o Shan juk nesidažo taip kaip tu,- būdamas apsoliučiai įsitikinęs, jog P negalėjo apsipažinti kas būtų įmanoma su kituo asmeniu sėdinčiu priešais jį ištiesia ranką į pas jį grįžusį puodelį ir pakėlęs paragauja naujo skonio, kurį sukėlė J įmestas medus.
Sekantiems J žodžiams nuoširdžiai prajuokinus nuleidžia galvą įsistebėdamas į puodelyje esantį skysti tyliai kikendamas.
- o tu manai, kad jai tu labiau patinki nei jis? ,- pasilenkęs per stalą uždeda ant J peties ranką,- ir tuo labiau žinau, kad tu nei gulėsi nei darysi žvaigždę prašydamas sekso,- pareiškęs savo nuomonę apie draugo pasitikėjimą atitraukia ranką užkabindamas arbatą ir pakėlęs prideda prie lupų ketindamas gerti kuomet pasirodo Audrey.
- belekaip žinok švenčiam. Svetainėn geriau neik nes jau viską sujaukėm dabar imamės virtuvės,- Audrey pasirodymas keliant nuotaiką nusišypso padėdamas delnus ant stalo ir išsitiesdamas, nes nedaug truko, kad visai palystu po stalu. Atsisukęs į merginą stebi jos visus veiksmus atsukdamas žandą bučkiui.
- Tris gurkšnius! ,- pasirengęs ginčytis, kad tie trys gurkšniai yra niekas, nes nesijautė nė kiek girtas nutaiso karišką veido miną rengdamasis atsakyti į visus merginos žodžius, mestus jam.
Jiems išsidėsčius į tris barikadų pusės negalėdamas nesijuokti iš tokio vaizdo taip ir padaro. Kaip galėdamas labiau malšindamas juoko proveržį sukoncentruoja dėmesį į arbatą, bet negerai, kad per juoką visko neišpiltu.

Rankoje gniauždama tą pačią, mineraliniu vandeniu pripildytą stiklinę, įdėmiai klausosi abiejų vyrų žodžių. Į Jared'o žodžius, žinoma, atsakiusi tik akių pavartymų, pasisuka į Gerard'ą, šiam nutarus prakalbėti.
-Na taip, o aš Merlin Monro! - kyštelėdama liežuvį, sučiauška, žymiai primerkdama akis.
Galiausiai susėda ant kedės, nes, pripažinkim, po penkių valandų apsipirkimo maratono, kojos netik, kad atsisakė laikyti jų šeimininkę, bet ir buvo prie nukritimo ribos. Parėmusi alkūnes į stalą, paremia jomis savo veidą, žvilgsnį mėtydama tai į vieną, tai į kitą vyrą. Atkreipusi dėmesį į Leto, o tiksliau, į jo žvilgsnį, greit atsitiesia, įsistebeilydama šiam į akis.
-Nė nebandyk! - sušnypščia, nors ir nepiktai, bet taip, lyg būtų pasiruošusi atlikti kokį skausmingą veiksmą, jei pastarasis sugalvos iškrėsti šunybę.
Negalėdama sulaikyti ne tik dėmesio, bet ir liežuvio, pasisuka į Way'ų, o akims užkliuvus už jo puodelio, palenkia galvą, veide demonstruodama tokią išraišką, kuri praneštų, jog šiandien jiedviem teks ja rūpintis.
-Ir aš noriu arbatos... - prasitaria, vėl nusileisdama, tik šįkart suguldydama rankas ant stalo, o ant jų paguldytą galvą horizontalioje pozicijoje. - Ir dar noriu sausainiukių... - inkšdama it sužeistas šunytis, vardija norus, darydama atitinkamas pauzes ir taip leisdama sau pagalvoti. - Bet labiausiai dabar norėčiau sušio.. - užmerkdama akis, veidą pripildo malonumo kupinos išraiškos, galvodama apie mylimiausią savo patiekalą.

Kadangi niekas kitas, o būtent Audrey sutrikdė judviejų su Gee pradėtą kalbą savu pasirodymu, būtinybė ją testi automatiškai anuliuojasi.
Išlaikęs tokią pat kovinę poziciją, sarkastiškai nusišypso Audrey jį subarus. Be abejo, šios fiziologinis nusilpimas neliko jo nepastebėtas ir sugalvojęs tuo pasinaudoti, persisveria per stalą nuvoždamas nuo merginos galvos šios dėvėtą margaspalvę kepurę.
- Nesuprantu iš kur tu trauki tokius drabužius...-sumurma ne tik apžiūrinėdamas rankose sukiojamą galvos apdangalą, bet ir vaizduodamas labai jau susimąsčiusį bei susidomėjusį. Gūžtelėjęs pečiais, kepure padabina savo buožę kaip mat nutaisydamas ala "I'm a super hot, sex bomb, horny dude" išraišką, lyg pozuotų erotiniam žurnalui. Netrukus persimainęs, kepurę nusivožęs, sulankstęs ir įsikišęs ją į užkapalinę džinsų kišenę, pasuka link šaldytuvo, kuriame jo apskaičiavimais, turėjo gulėti keletas persikų. Nučiumpa visus, vieną iš jų taikliai pametėdamas Gerard'ui, kuomet Morrigan puola zirsti vardindama savo troškimus. Kaip dėdulė nešiodamasis krūtinėje itin gerą širdį, neįstengia likti abejingas merginos "problemai", tad prašneka:
- Parodyk ką turi terbose...-mosteli pirštu į kampe stovinčius huge, jo dėmesį patraukusius ir sveiką smalsumą sukurčiusius maišus, akimirką susimąstydamas, kaip tokia smulkutė mergina sugebėjo juos iki čia partemti. Pavoliojęs rankoje persiką, pagaliau jo atsikanda.
- Ir užsakysiu tau sušio, suveiksiu sausainukų ir užkaisiu arbatos,-dėbteli į Gerard'ą vien tik žvilgsniu paklausdamas, ar šis tęsiant vakaronę bei šios sudedamąjai daliai - naktipiečiams neatsisakytų Japoniškų ritinėlių.

Prie Audrey nenorėdamas daugiau tęsti toliau temos užsimezgusios tik tarp jo ir J pasisuka į merginą. kilstelėjęs ranką sukiša pirštus sau į plaukus, pasikasydamas galvą.
- O tikrai? Kada prisikėlei iš numirusiųjų? ,- užsimerkia nuleisdamas galvą, nes ginčytis su mergina ir įrodinėti, kad visi jo bandymai gerti buvo sužlugdyti buvo neverta.
Išsitiesęs atsilošia atgal ,delnais įsikabindamas į stalą, pažvelgia į pastatytus merginos maišus, nes kaip ir J turėjo smalsumo sužinoti kas juose slypi.
- Iš kiek lažinamės, kad ten daug rožinių drabužių?,- pašnairavęs į J šypteli ir pridėjęs prie dantų jau anksčiau pagautą persiką įleidžia į jį dantis atsikasdamas vaisiaus. Kadangi valgant kalbėti negražu kramto kąsnį klausydamas A ir Leto pokalbio laisvąją ranką perbraukdamas per į akis užkritusius plaukus. Galutinai sukramtęs ir nurijęs kąsnį prasižioja atsakydamas į J klausimą.
- Pasvajok, žalios žuvies nevalgysiu. Užsakyk geriau man paprastų ryžių,- pažvelgęs į rankoje esantį persiką nuleidžia akis į puodelį su arbata ir laisvąją ranka jį pakėlęs gurkšteli gėrimo.

Vis dar drybsodama ant stalo, nė kiek nesistengia nuo paviršiaus pakelti galvos, tad tik žvilgsniu seka vyrus, bei pastarųjų atliekamus judesius. Rodomuoju pirštu stumdydama tuštut tuštutėlę stiklinę, kiek pakreipia galvą, žvilgtelėdama į Gee, kai šis nusiteikė šnekėti. Į jo žodžius atsakiusi tik akių pavartymų, akimis pasigauna Jared'ą, pastarajam nuvogus jos dėvimą odinę kepurę.
-Ė! - sušnypščia, pavymui ištiesdama ranką, ir piktai dėbtelėdama į draugą. - Grąžink į vietą! Dabar! - ne itin piktai, bet pakankamai valdingai taria, primerkdama akis ir taip parodydama, kad šneka rimtai. - Neversk manęs keltis nuo šitos kėdės, nes išpersiu tau kailį ir labai gailėsiesi. - šįkart juoko forma sučiauška, bet visgi ketinimo įvykdyti šį planą neatsisako, kad ir kokia forma ji tai padarytų.
J pradėjus makaluotis po virtuvę, beviltiškai nuleidžia galvą, veidą paslėpdama po rankomis. Visgi apsipirkinėjimo maratonas neatsipirko be blogų padarinių, norėjosi tiesiog kristi į lovą, kimšti sušį ir klausytis muzikos ar įnikti į lengvą, daug mąstymo nereikalaujančią diskusiją. Kadangi iki namų temptis be galo tingėjo, o ir žinojo, kad Jared'as pazirzės kelias minutes, ko galiausiai sutiks leisti įsidrėbti ant sofos ir vėpsoti teliką, išsišiepia, nors to, žinoma, nei vienas iš virtuvėje buvusių vyrų nematė.
-Gali žiūrėt! Tik neištasyk! - rodomuosius pirštus nukreipusi į maišus, kurie gulėjo kažkurioje virtuvės dalyje, vis dar nepakelia makaulės nuo stalo. - Tik nesugalvok pasimatuot! - greit pašokdama sucypia taip, lyg Jared'as jau ne kartą būtų bandęs įsisprausti į jos pirktus, aptemptus drabužėlius.
Išgirdusi Way'aus repliką, greit paniursta, veide suformuodama labai jau nepatenkintą fizionomiją.
-Aš nekenčiu rožinės spalvos! - labai rimtai sumurma, pažvelgdama į stiklinę, kurioje tikėjosi išvysti bent lašą gėrimo. Jos pačios nusivylimui, stiklinė talpa buvo visiškai tuščia, tad Aud telieka tik skausmingai atsidusti. - O taip! Dabar įklimpai, nes turėsi taip ir padaryt! - nudžiugusi, jog gaus savo mėgstamo patiekalo, sukrykščią it mažas vaikas. Išklausiusi Gee mesto argumento, suskuba į jį atsakyti. - Juk visada gali pažiaumoti onigiri! - veidą pripildydama pasitenkinimu, vien galvojant apie tuos visus japoniškus skanumynus, pasisuka į Jared'ą. - Per tave rimtai užsimaniau valgyt, tad greičiau judink savo kaulėtą subinaitę ir užsakyk ėdesio!

Kadangi Audrey pypavimai jam buvo ne motais, meistriškai juos nuignoruoja, neketindamas tos jam menkai reikalingos kepurės gražinti teisėtais šios savininkei be kovos.
Dorodamas persiką, žvygteli Gerard'ui pasiūlius kirsti lažybų, kurių baigtis, net neįkišus nosies į kampe stovinčias terbas jiedviem buvo jau žinoma, to pasekoje, vos kąsniu neužspringdamas. Į temą įsikišus ir merginai, kuri savo ruožtu sumanė paprieštarauti, nusijuokia dar kartą, tačiau šįsyk jau iš jos žodžių, privertusių pateikti logišką išvadą:
- Audrey tiesiog negali toleruoti fakto, jog esam ją perpratę,-sąmoksliškai dėbteli į Gerard'ą dantimis nurėždamas dar persiko. Be abejo, knistis po merginai priklausančius maišus nė neketino, juolab intuicija kuždėjo, jog nieko įdomaus, apart klodo margaspalvių skudurų tenai neras.
Pastebėjęs, jog Morrigan kenčia nuo skysčių trūkumo, pasisuka į šoną, nučiupdamas nuo virtuvinės spintelės buteliuką su tebelikusiu mineralinio vandens kiekiu jame. Kad turėtų laisvas rankas, jau kuris laikas čiaumojamą vaisių sukanda dantimis, pirščiukais mikliai atsukdamas butelaičio kamštelį. Žengtelėjęs arčiau sukniubusios Audrey, įpila skysčio į šios po stalviršį voliojamą stiklinę.
- Prašom!-rikteli priekaištingu tonu, tarytum už paslaugumą padėkos iš merginos nė nesitikėtų. Sugrįžęs į savo vietą, mineralinio vandens likutį sudoroja pats, o tuščią plastmasės tarą pasiunčia į atitinkamą šiukšlių dėžę, kadangi turėjo motulei gamtai naudingą įprotį šiukšles rūšiuoti.
Gerard'ui išreiškus nemeilę žaliai žuviai, atsidūsta, o čiauškant Audrey, spėja nulinčiuoti persiką ligi pat kauliuko. Sugrūdęs ranką į džinsų kišenę, susižvejoja savo "BlackBerry" ir kiek pailsęs stovyniuot, socialinę priemonę maigydamas, pajuda kompanjonų link, žingsniuodamas tiptopiniais žingeneliais, kad neduok Die į ką nors neatsitrenktų.
- Jūs galit man žmoniškai paaiškinti ką valgysit?-pažvelgia konkrečiai į Gerard'ą, nes pastarasis, kaip jam švietės, apsisprendęs iki galo nebuvo.
- Negi kimši paprastus ryžius?-klausiamąjį sakinį sudarantį būdvardį itin pabrėžia norėdamas iš bičiulio išpešti platesnį pageidavimą dėl leistinų sudedamųjų dalių maiste. Pagaliau atsidūręs sėdintiesiems prie stalo ir už nugarų, palinksta arčiau Audrey. Šios dabartinė būsena, nepasižymėjusi draugei būdingu hiperaktyvumu, kėlė aibę jausmų, pagrinde grįstų smalsumu.
- Ko tu tokia paliegus šiandien?-uždėjęs abejas rankas Morrigan ant pečių, juos nesmarkiai supurto, lyg bandytų merginą išjudinti.

Kadangi arbata per prastą gėrimą jau buvo atvėsusi ir nebe skani padeda puodelį ant stalo nebeketindamas daugiau jo liesti. Nesikišdamas į Audrey ir Jare'o peštynes akimis laksto nuo vieno prie kito spėliodamas kuo viskas baigsis, nors pabaiga ir taip buvo aiški.
J pasakius aišku faktą su kuriuo pilnai sutinka silpnai trukteli pečiais sutikdamas.
- Vienintėliai visame pasaulyje, kurie pažįsta Audrey Morrigan kaip nulupta. Kaip jūs jaučiatės? ,- prisimerkęs pasilenkia į merginos pusę, kaip žurnalistas laukdamas ilgai laukto intervių bandydamas slėpti vis labiau kylančią šypseną ir tuo pačiu juoką.
Išsitiesęs ima doroti persiką nuseka akimis, kaip yra papildoma stiklinė mineralinio, todėl laisvąją ranka užčiuopęs puodelį kilstelį savąjį į J pusę,- man pakartot,- negarsiai, bet suprantamai išniurna vėl įnikdamas į dabar labai saldaus vaisio dorojimą numalšindamas jausmą, kad jie du su Audrey išnaudoja J gerą širdį visais įmanomais būdais.
- na jei jau ryžiai tai gali užsakyti man Oyakodon,- padejęs abiejų rankų alkunes ant stalo uždeda vieną delną ant kito. pažvelgęs į abu draugus klausiami kilstelį antakį idėmiai stebėdamas abu.
- ar aš kažko nežinau? ,- jausdamasis tikrai kvailai, kad kažko kažkuris jam nepasakė ir dabar tenka sėdėti kai grybui spėliojant kas yra baigia valgyti persiką. Atsisukęs atgal atidaro po kriauklę esančios spintelės duris ir radęs tai ko ir tikėjosi - šiukšledėžę atsikrato prie pirštų limpančios, gličios vaisiaus sėklos.

Praradusi viltį perkalbėti draugus, tiesiog ištyžta ant stalo, panardindama pirštus į rožines garbanas. Visgi neapsikentusi, atsitiesia ir pakankamai pašaipia veido išraiška žvelgdama tai į vieną, tai į kitą vyrą, inicijuoja nedidelį minčių dėstymą.
-Ne, tiesiog jūs abu esat tokie buki, jog net nesuprantat fakto, kuris yra aiškiai išsakomas. - baigusi sakinį, nukreipia dėmesį į stiklinę ant stalo, kurią jos prieš akimirka mineraliniu vandeniu pripildė Jared'as.
Į pastarojo išsireiškimą atsakiusi tik akių pavartymų, gurkšteli minėtojo gėrimo, išsyk atsigaudama. Iškėlusi rankas į viršų, pasirąžo, bei nieko nelaukdama, paleidžia savo kone labiausiai ištreniruotą raumenėlį į darbą.
-Tiesiog užsakyk man sušio! Žinoma vegetariško! - nujausdama, jog Leto galėjo pamiršti apie tokį svarbų faktą, kaip merginos nusistatymas prieš bet kokią mėsą jos burnoje ar skrandyje, lyg tarp kito sumano jam tai priminti. - Ir dar imbierinio limonado! - sucypia, lyg vaikas besirenkantis patiekalus greito maisto restorane.
Išgirdusi repliką, išskridusią iš Gerard'o lūpų, iškelia antakį, rimtai abejodama jo žodžiais.
-O, tiesa, mes jau du metus auginam jūrų vėplį vardu Simba ir miegame toje pačioje lovoje. - lyg kalbėdama visiškai rimtai linksi galva, bet lūpose išsiraičiusi šypsena aiškiai teigė, jog merginos žodžiuose nebuvo nei lašo tiesos. -Juk susitarėm, nuo šiol miegu tik tavo lovoje. - primerkusi akis, kyšteli liežuvį, netrukus vėl gurkšteli savo gėrimo.
-Aš nepaliegus! Čia tiesiog laikina fazė po tris valandas trukusios fotosesijos ir dar kalną laiko apsipirkinėjimo! - J atsidūrus šiai už nugaros, pasinaudoja proga ir viena rankas nuvinguriavusi ties pastarojo sėdmenimis, ištraukia džinsų kišenėje buvusią kepurę ir ja tikrai nešvelniai trinktelėja per tą pačią sėdynę.

Vėpsodamas tai į Gee, tai į Aud, garsiai nusižvengia, kuomet pastarasis sumano pavaizduoti reporterį. Merginos sakinį, kuriame šmėstelėjo įžeidus būdvardis "buki" nuleidžia cinišku prunkštelėjimu. Užimdamas pasipūtusio povo poziciją, suneria rankas priešais krūtinę, išsitiesdamas visu ūgiu.
- Vien tik pažiūrėjus į tavo galvą matosi kaip stipriai tu nekenti rožinės spalvos. Tikrai,-leidęs balse aktyviai reikštis ironijos gaidelei, pavarto akis. Sureagavęs į Gerard'o paliepimą stiklinę ir šiam mineraliniu vandeniu pripildyti, vaidybiškai klupteli vaizduodamas užguitą, bet nuolankią namų šeimininkę. Neilgai pasikuitęs šaldytuve, atranda buteliuką, kurį Gerard'ui pameta, kad šis neieškodamas šeštų pats apsitarnautų.
Vos tik kompanionai pagailėję J nervų aiškiai praneša ką valgys, akis suleidžia į rankoje laikomą "Blackberry", kurio ekrane jau kuris laikas stirksojo eilutė skaičiukų, tačiau nuspausti numerio rinkimo mygtuką sutrukdo ta pati Morrigan, kurios delno dėka, per jo užpakalį nuvilnija skaudulys. Tarytum įkirstas šokteli iš vietos ir pasisukęs į netoliese sėdėjusį Gerard'ą, užbliauna:
- Tavo merga mane graibo!-pasiskundžia jau tokiu skausmingu biedavoto žmogaus balsu, lyg būtų galima pamanyti, jog jam nuo to labai sopa širdį. Vėl atsisukęs į Aud, viena ranka, tačiau tikrai nestipriai užspaudžia šios kaklą, merginą iš nugaros pusės pavojingai palenkdamas į apačią, tačiau tuo pačiu ir saugodamas, kad ši iš kėdės neišvirstų. Kaip itin universali žmogysta suspėja ne tik su drauge grumtis, bet ir kitoje galūnėje laikomą telefoną prispausti prie ausies, pasistengdamas kuo skubiau kitame laido gale esančiam žmogui pateikti užsakymą: Oyakodon, vegetariško sušio ir imbierinio limonado. Kadangi buvo gerokai po dvylikos, prikišt į skrandį Japoniško maisto neketino, todėl sau neužsisako nieko.

Nepatraukdamas akių nuo Audrey pasipučia, kai būna išvadintas buku. pasukęs galvą įsispokso į daiktą esantį priešais vaizdudoamas didžiai įsižeidusį ir kad jam toks regos matomumas baisia įdomus.
- Dabar aš įsižeidžiau,- ištaręs rimta veido išraiška pašnairuoja į Jared'ą kaip tik darantį piruetą, todėl mosteli pirštais be žodžių ragindamas greičiau suktis, ir paduoti tai ko prašo. Gavęs netgi su kaupu atsisuka buteliuko kamštelį įpildamas mineralinio į puodelį.
Stebėdamas savo atliekamą veiksmą nuryja burnoje susikaupusius skysčius giliai atsidūsdamas.
- O ačiū, kad priminei, buvau primiršęs,- suėmęs puodelį pakelią jį ir pridėjęs prie lupų nuryja porą gurkšnių gėrimo atsisukdamas į merginą,- pastaruoju metu imu pamiršti kas miega mano lovoje,- suraukęs nosį pasuka galvą į šoną netikėtai užrėkus Jared'ui.
- dabar būsiu ne tik skleroznikas ir ir kurčias,- užsimerkęs nuryja dar vieną gurkšni mineralinio, nes nuo jo dar labiau norėjosi gerti nei atvirkščiai,- ai dar ir bukas,- prisiminęs ankstesniu iš merginos gautus žodžius pakreipia galvą į Jaredo niurkomą Audrey nusišypsodamas.
- Ko šiandien valgėt? ,- neatsistebėdamas tokiu šiandienos abiejų žmogystų energingumu pirštais perbraukia per savo plaukus patraukdamas lendančias sruogas į akis šonan.

Ignoruodama aplink zujantį Jared'ą, susikoncentruoja į dailia spalva nulakuotus nagiukus, kurių savininkė, žinoma, buvo pati Audrey. Pro ausis specialiai praleidusi pusę visų vyrų kalbų, pasilieka teisę į nei vieną iš pateiktų teiginių ar klausimų neatsakyti. Leto pradėjus ją graibyti ir visaip kamuoti, sucypia it maža mergaitė, rankomis makaluodama į visas puses. Netrukus sušnypštusi, sugriebia stalą ir normaliai atsitiesusi, pasisuka į savo "kankintoją". Piktai susiraukusi, pakyla iš vietos, bet dėl judviejų ūgių skirtumo lieka stovėti kiek žemesniame lygyje nei draugas. Kadangi visada jautė trauką sudarkyti J šukuoseną, tą eilinį kart ir padaro, netrukus atsitraukdama ir nukulniuodama Gerard'o link.
Atsisėdusi visiškai šalia, abejomis rankomis vyrą apsikabina, skruostą priglausdama prie Way'ui priklausančio.
-Ko tu šiandien toks surūgęs? - intonaciją pakeitusi į tokią, lyg atrodytų be galo susirūpinusi, šiek tiek palenkia galvą. - Kas nutiko? - suraukia antakius, viena ranka patraukdama plaukus, jau kone tendencingai krentančius Gee ant veido.
Jausdamasi taip, lyg greit užmigs, kelis kart stipriai sumerkia akių vokus, bei papurto rausvais plaukais padabintą galvelę.
-Praktiškai nevalgiau nieko... - net pati nusistebėjusi, sekundei pažvelgia į viršų. - Tik tai pusryčiams dribsnių, o po to vien tik vanduo.. hmm... - mintimis perlėkdama per visą savo dieną, bando prisiminti ar tik nebuvo ko užvalgiusi per visą pastarąjį laikotarpį. Suvokusi, kad tikrai visą dieną kone badavo tik dar labiau užsinori jau link Jared'o namų keliaujančio suši.

Audrey pakilus iš sėdamosios vietos, mikliai užima šios kėdę patupdydamas joje jau savo užpakalį, nes vis dėlto stoviniavo užtektinai, kad idėja prisėsti pataptų be galo malonia. Į priekį ištiesęs tiek kojas, tiek rankas pasirąžo tuo pačiu ir nusižiovaudamas. Neketino vaizduoti, jog kėlęsis su gaidžiais ir visą dieną pralindėjęs įrašų studijoje jaučiasi fantastiškai, nors aplinkiniams būtent taip ir atrodė. Kuomet Way'us apkaltina jį dėl neva atimtos klausos, suraukia antakius. Nors ir spėjo aptingti, požiūris žodžių su Gerard'u mūšiui išlieka entuziastingas:
- Turėtum džiaugtis,-išlemena į draugą nė nepažvelgdamas, nes kaip tik tuo metu žaidė su Morrigan atseikėta stikline, kurioje tebeesančio mineralinio vandens išpilti nenorėjo.
- Kiek girdėjau, valstybė neįgaliesiems pakėlė išmokas,-pasukęs veidą į bičiulį ir prie šio prilipusią merginą, veide pamainom raito ne vieną kvailą grimasą, kol sukikenęs homey stiliumi delnu tepšteli Gerard'ui į petį. Kadangi pagaliau pasireiškė Morrigan pastabumas, su ligi skausmo rimta veido išraiška reikšmingai pažvelgia į Gerard'ą, tarytum siūlydamas jam pagalvoti, ar verta sakyti Audrey tiesą. Žinant rožiniaplaukės mergiotės būdą, toji greičiausiai būtų užlėkusi laiptais į viršų, apspardžiusi lovoje besivoliojantį Shannon'ą ir dar išvadinusi jį "senu iškrypėliu".
Merginai dar kartą suzyzus dėl tuštumos skrandyje, atsidūsta dirstelėdamas į arką, pro kurią matėsi dalis tamsoje skendinčios svetainės, lyg tikėtųsi netrukus išgirsti skambutį į duris, pranešantį apie maisto pristatymą. Kur buvęs, kur nebuvęs, lauktasis ženklas suskamba. Liedamas tariamą laimę, suploja rankomis, viena galūne parodydamas į Audrey, o po to - šmėstelėdamas arkos pusėn.
- Priimk siutinį. Tu čia jauniausia,-itin pabrėžia nenuginčijamą faktą ir net čiauškutei Audrey prabilti nesuspėjus, pratęsia, pateikdamas daugiau nuorodų:
- Mano piniginė guli svetainėje ant stiklinio staliuko, stovinčio greta Amelie Dufayel paveikslo,-pavejuoja ranka skatindamas Morrigan judintis.

Įsistebėjęs į vieną tašką priešais save atkunta tik pajutęs Audrey prisilietimus, pajusdamas, kad yra ir nežmoniškai pavargęs todėl nesistengia aušinti veltui burnos kovai su Jared'u, kuriai nebuvo likę jokio noro, padeda galvą merginai ant peties giliai ikvėpdamas.
- Todėl jog šiandien man buvo sunki diena,- staigia atsisukęs į J ismegia į jį žvilgsnį, kuomet tas jį paliečia. Nebyliai užlaikęs žvilgsnį ties juo pasuka galvą į merginą pakeldamas akis į jos veidą, kad bent kažkiek galėtų jį matyti,- nevisprotė sesuo ir dar darbas įrašų studijoj,- nepasakydamas visos tiesos kodėl jaučiasi lyg po karo , dėl merginos būdo pažinojimo pakelia galvą.
klausydamasis Audrey dienos valgį nuleidžia akis žemyn pagaliau teikėsi apžiūrėti, kaip ji šiandien atrodo, ko anksčiau nepadarė.
- Mm tuoj tavęs nebelis, pažinsiu tik iš toli šviečiančių rūžavų garbanų,- perbraukęs dviem pirštais per merginos vieną plaukų sruogą nuo šaknų iki plaukų galiukų nukreipia akis į duris, kai pasigirsta durų skambutis, bylojantis apie maisto atgabenima. Jared'ui nusprendus kas paims siuntinį pirštais isikibina į stalvirši pastumpdamas kėdę su savimi atgal.
- Paimsiu aš,- padėjęs delną Morrigan ant peties užlaiko, kad šioji nepradėtu keltis iš paskos laisvąją dar pasikaso galvą patraukdamas link durų.
Atsiskaitęs su maisto išvežiotoju ir gavęs maišelius su maistu, grįžta į virtuvę vieną siuntinį padėdamas šalia merginos.
- Kokį ten paveikslą įsgijai? ,- spėjęs pažvelgti ir į J isigytą daiktą kresteli ant savo senosios kedės dar prieš tai spėjęs savąjį masito davinį padėti ant stalo.

Klausydama ką kalbą Jared'as, kartkartėm patraukia žvilgsnį nuo Way'aus, dirstelėdama ir į patį namo savininką. Nė nenutuokdama, kad Gee prastos nuotaikos dalinis kaltininkas guli tame pačiame pastate, vis dar susiraukusi, įbeda žvilgsnį į J.
-Vajei, jei jau taip džiaugiesi tokiomis pašalpomis tai ateik, suluošinsiu ir pats galėsi jas gauti. - suraukusi veidą, lūpose išraito minimalią, bet tikrai erzinančią šypseną. - Nusipirksi dailų kostiumėlį, gal bobą pagaliau susirasi. - ir toliau čiauškėdama, galiausiai įsiklauso į ką tik prabilusio Gerard'o žodžius.
Gan sėkmingai išklausiusi pirmosios draugo kalbos dalies, akimirksniu susiraukia, visą kūno pozą paversdama kone kovine.
-Ką ta kūtvela šįkart padarė? - vaidyba perdėdama sukilusius neigiamus jausmus, pasidaro panaši į žudikę maniakę, kuri vos tik sulaukusi pageidavimo būtų pasiruošusi užmušti Porshą.
Sekantiems G žodžiams sukėlus griausmingą Aud juoką, kone susilenkia ant stalo, gaudydama orą. Norėjusi kažką leptelėti, nutyla, vos pasigirsta durų skambutis, informuojantis apie atvykusius maisto davinius. Jared'ui pasireiškus balsiniu pobūdžių, greit subliūkšta ant stalo.
-Tyyyyngiu... - nutęsia, vaidindama labai jau ligotą ir paliegusią senutę. Gerard'ui prisimus užduotį atgabenti suši, nudžiunga, šypsniu palydėdama žingsniuojantį draugą. Pasisukusi į J, sekundei kyšteli liežuvį, lyg parodydama, kad jos taip lengvai nepastumdys.
Visai netrukus gavusi taip lauktą ryžiu nestokojantį patiekalą, išpakuoja jį iš baltos, šilumą laikančios pakuotės, greit sugriebdama chopstick'us ir įnikdama į maisto dorojimą.