Miegamasis kambarys

Merginos šnypštimas, galbūt menantis apie nemalonius pojūčius, nepraslysta pro jo ausis, o pagundai pamalti liežuviu, neatsispiria net tuo atveju, jei Barker ir nebuvo šiuo metu labai jau kalbi:
- Oi... Tik jau nesakyk, kad skaudėjo,-priekaištingai suburba vis dirsčiodamas į paraudusį odos lopinėlį, viršum Helenos krūtinės, kuris, žvelgiant iš meninės pozicijos, jam pasirodė netgi gražus. Viduje cirkuliuojantį, itin gerą nusiteikimą akimirką paslepia po nenatūraliai rūškana fizionomija, negarsiai sumykdamas. Net ir nesulaukęs Helenos atsakymo: žodinio ar išreikšto mimikomis, puikiai pavaizdavo įsižeidusį.
Šiek tiek primerkia akis, kuomet jo plaukai yra taršomi ir kiek nunarinęs galvą, sukikena dar ilgai neįstengdamas pažaboti plačios, kone skruostus plėšančios šypsenos. Sulaukęs "įsakymo" ir taip menką atstumą tarp judviejų tik dar labiau sumažinti, kilsteli vieną iš antakių suformuodamas veide falšyvą išraišką. Kadangi drybsojo pasivertęs ant pilvo, ištiesia rankas į priekį, su teatrališkais pasistenėjimais, vargais ne galais įsikibdamas į medinį atlošą. Vien tik galūnių dėka, mikliai prisitraukęs arčiau, šoktei į priekį kiek per smarkiai. Vienu šūviu norėjo nušauti du zuikius: ne tik priartėti, bet ir įsisiurbti į Hel lūpas, o rezultatas pranoksta lūkesčius: vietoje jausmingo lūpų kontakto, kiek sukala savo dantis su priklausančiais merginai. Neiškentęs, pratrūksta žvygaut, kaktą įremdamas Helenai į petį, tačiau apsiramina stebėtinai greitai. Galvą kilstelėjęs, šį kartą žymiai lėčiau priartėja, mažyčio incidento nutrauktą siekį, šį kartą inicijuodamas be jokių nesusipratimų. Pirštų galiukais perbėga per Barker skruostą, merginos lūpas savosiomis lytėdamas tikrai labai švelniai. Visiškai netikėtai, plačiai prasimerkia ir neatsiplėšdamas, nesėkmingai pamėgina kažką pasakyti. Išleistas garsas buvo toks nerišlus, kad prisiverčia mažumėlę atsišlieti ir pakartoti kur kas suprantamesne forma:
- Žinai kodėl New York'as užknisa? Žiemą čia iškrenta per mažai sniego...-mįslingai nutęsia, šį kartą tiesiogiai, o ne vien tik mintimis sugrįždamas prie temos, susijusios su Šveicarijos kalnuose pūpsančiomis Alpėmis, kuriose velniai žino kada paskutinį kartą svečiavosi. Fizionomija kaip mat prisipildo vilties ir nekantriai laukdamas galutinio Helenos verdikto, suleidžia dantis į apatinę lūpą - bent jau tai padėjo sėkmingai užčiaupti pačiam save.

Vis dar laukdama kol Leto atitemps savo subinaitę arčiau jos, veide išlaiko tą pačią, gundančią šypseną. Visos J veide atsirandančios išraiškos kėlė merginai tik juoką, kurį kol kas tobulai slėpė, nes be galo troško dar vieno lūpų kontakto. Netikėtas judviejų kontaktas ne tik, kad nustebino, bet po lengvo šoko privertė praleibti juokais. Ne itin malonius pojūčius netrukus pilnai užgožia pagaliau įvykės bučinys, kuris savo švelnumu kompensavo pirmojo bandymo "žalą". Mėgaudamasi itin maloniu žaidimų lūpomis, iškelia savąją ranką, draugo delną nestipriai prispausdama sau prie skruosto.
Jared'o bandymą prašnekėti iškart pastebi, tad kiek per staigiai atsitraukia, suformuodama ne itin malonų, "atšoksta lyg įgelta" vaizdą. Draugai dėstant savas mintis, suklusta, įdėmiai sekdama kiekviena iš jo lūpų sklindantį žodį. Po visų ryto nuotykių bei nutikimu, neprarado nei jėgų, nei merginai itin būdingo gebėjimo lengvai susikaupti. Nesunkiai nuspėjusi kuria linkme J sava kalba lenkia, pasuka galvą, lyg ketindama netrukus užduoti klausimą, kas ,be abejo, ir buvo jos pagrindinis siekis.
-Ir visgi net seksas neišmušė minties apie Alpes iš tavosios puodynės? - primerkdama akis, paklausia, tuo pat metu pasikeldama, bei atsisėsdama lovoje. Prisitraukdama prie savęs paklodę, nutempia ją nuo Leto kūno, tuo pačiu ir sukikendama. - Na gerai! Jeigu nori daug šalčio, sniego ir gryno oro, tebūnie keliaujam į Šveicariją. - netikėtai viduje įsiplieskęs noras pačiuožinėti pačiūžomis taip pat greit supliukšta. Nors ir skausmas kojoje buvo vos vos jaučiamas, Barker puikiai žinojo, kad bet koks neatsargus veiksmas ir dabartinė čiurnos būklė žymiai pablogės. - Tik nepažadu, kad su tokia invalide kaip aš bus itin linksma. - pasijutusi kalta, dėl to, kad jos laikinas neįgalumas gali sukelti Jared'ui diskomfortą, prikanda lūpą. - Žinoma, neatsisakysiu pasėdėti ant suolelio ir pavėpsoti į medžius... sniegą.. tave... - lėtai vardindama žodžius, itin pabrėžia paskutinį, tuo pačiu priartėdama prie vyro, bei priglusdama prie juo nuogo kūno. Neatsispyrusi dideliam troškimui J pabučiuoti, būtent taip ir padaro, savąsias lūpas švelniai priglausdama prie tų, kurios priklausė draugui. Truputi atsiplėšusi, įsistebeilija į Leto akis, laukdama jo reakcijos į aiškiai išdėstytas merginos mintis.

Pasigirdus Helenos klausimui, su neplačia, užsispyrėliška šypsena kaip mat linkteli, vien tik kūno kalba pateikdamas teigiamą atsakymą. Šiai pakilus, atsisėdus bei nutempus maloniai šildžiusią patalynę, nusijuokia. Šiuo momentu nuotaika buvo per gera, kad įstengtų raukytis net jeigu tai būtų sudedamoji vaidinimo dalis. Naudodamasis tuo, jog lovoje buvo apstu vietos tingiam pasivartymui, išsitiesia per visą baldo ilgį, pasirąžydamas su visais tiesiog būtinais, vaizdingais pasiknerksėjimais bei atodūsiais. Vos tik Helena pratęsia, krykštelėjęs mikliai pašoka bei nuropoja link merginos, stipriai apkabindamas rankomis ją per pečius. Stengdamasis kuo mažiau spirgėti, šypsosi taip plačiai, kad regis tuoj įplyš skruostai, bet tai nesutrukdo pakštelėti Helenai į skruostą. Deja, bet šią akimirką, esant tokioje padėtyje, kuomet mergina nuo jo yra nusisukusi, Hel lūpų savosiomis nepasiekė. Tai kiek strigdė, tačiau prieš imdamasis konkrečių veiksmų situacijai "pataisyti", prabyla. Kad balse kuo mažiau jaustųsi perdėtas entuziazmo bei laimės kratinys, giliai įkvepia.
- Noriu ne tik šalčio, sniego ir gryno oro,-trumpam paleidžia Heleną norėdamas patalynės skiaute pridengti "gėdą". Prisėdęs greta, nors tikslesnis apibūdinimas būtų - tiesiog prisišliejęs prie draugės šono, pakelia akis į jos veidą, suimdamas merginos ranką savąja.
- Negi man vienam mintis būti vienui du yra tokia nepaprastai viliojanti?-vypteli puse lūpų Barker fizionomijoje įžvelgęs tai, kas leido manyti, jog šiai daugmaž suplanuota išvyka nekelia tiek džiaugsmo, kiek jam.
- Nes čia...-išleidęs gilų atodūsį, nuveda akis į lango pusę, pro kurį blausiai persimatė vaizdas į namą supantį kiemą, kėlusį nelabai malonias mintis. Antipatija šiam statiniui nedingo net jame neoficialiai įkurdinus Heleną. Kad nedidukė nuotaikų kaita merginos neliktų pastebėta, jau žiojosi vėl prabilti, tačiau išleidžia tik tylų myktelėjimą, dėka Barker inicijuotos, už kalbėjimą kur kas malonesnės veiklos - bučinio. Abejais delnais suima merginos veidą, nes taip - jis besotis, ir taip - kelių sekundžių trukmės lūpų kontakto jam neužtenka norint patenkinti asmeninius poreikius.
Praplėšęs po vokais slėptus regos organus žvilgteli Helenai į akis, vos tik jiedu šiek tiek nutolsta vienas nuo kito. Kadangi Barker žodžiai, nuskambėję dar prieš bučinį leido susidaryti įspūdį, jog mergina Šveicarijoje ketinanti nuobodžiauti, nepasitenkinimą puikiai išreiškia kiek persikreipusioje minoje.
- Negalvok, kad leisiu tau rymoti ant suoliuko, kai tuo tarpu aš mėginsiu išsisukti kojas su snieglente,-neigiamai papurto galvą užtvirtindamas jau ir taip nepalaužiamai kietakaktišką savo poziciją pastaruoju klausimu.
Dar kartelį, nors ir trumpai sudūręs lūpas su Helenos, pašoka iš vietos lyg įkirstas. Pasikasęs susivėlusį pakaušį įdėmiai nužvelgia grindis, nepaliaujamai sukiodamasis vietoje. Velniai žino kur buvo nusviedęs savo trumpikes, o kadangi didelio noro knistis po pakampes neturėjo, išsitraukia iš stalčiaus naujas, bei, be jokios abejonės jas užsitempia.
- Kuo greičiau iš čia mausim, tuo laimingesniu mane padarysi,-iškėlęs rankas į viršų, stipriai ištempia nugarą. Šiokia tokia mankštelė po dviejų sekso partijų nebūtų pamaišiusi ir jam.
Užtenka dešimties minučių, kad ne tik pilnai apsirengtų, bet ir nusiųstų tekstinę žinutę savo ištikimai asistentei, su labai keistu, tačiau įsakmiu turiniu: kuo skubiau suveikti šūsnį šiltų, skoningų moteriškų apdarų. Tikrai nebūtų leidęs Helenai vykti į žiemos kurortą dėvint tą, švelniai tariant, nešiltą juodą suknutę.
Prabėga dar šiek tiek laiko, kol jo pasitikėjimą pelniusi moteriškaitė pristato nekantriai lauktą siuntinį, Barker kuklumui prasiveržti neleisdamas. Trumpam palikęs merginą vieną, sukrauna lagaminus, įsimeta kelioninę kreditinę kortelę, pasą, praneša draugams, jog kurį laiką jo nebus bei skubiai grįžta atgalios. Nors ir turėjo gyvenime neretai praverčiantį bruožą suktis itin greitai, Helenos neskubina, tačiau jiedu pagaliau išvyksta iš namų didžiajai rodyklei pasislinkus tik kelioms valandoms po vidudienio.

Netrukus pasiekusi miegamąjį, kelioms sekundėms sustoja tarp durų, akimis peržvelgdama per tuščią patalpą. Į galvą plūstant įvairioms, nemalonioms mintims, bei prisiminimams, emocijom sugriebus už širdies, skausmingai susiraukia. Vis dar stengdamasi save kaip nors nuraminti, priartėja prie lovos, ant jos atsisėsdama. Nuo naktinio stalelio sugriebusi ten stovėjusią stiklinę su vandeniu, kelis kart gurkšteli, bandydama pradanginti tą nemalonų jausmą gerklėje, kuris priminė jausmą, lyg ten būtų įstrigęs didžiulis dygliuotos vielos gniužulas.
Netikėtai atsikosėjusi, galiausiai nebe susilaiko ir pratrūksta verkti. Kadangi verkė taip, jog priminė laidotuvėse raudančia, sūnų palaidojusią bobutę, sugriebia pagalvę, kurią apsikabiną, bei joje paskandina savo veidą, norėdama prislopinti besiveržiančius garsus. Netrukus atsigulusi ant lovos susiriečia į kamuoliuką, iš glėbio nepaleisdama tos pačios pagalvės. Mintims tiesiog plėšant mergina viduje, kuo toliau tuo smarkiau gniaužia medžiagos gabalą, ašaroms iškart susigeriant į šio paviršių. Nė nebegalvodama apie tai, kas vyksta aplinkui, tiesiog išlieja susikaupusias emocijas kol kas tokiu, palyginus su Helenos įprastais emocinio skausmo malšinimo būdais, neskausmingu būdu.

Atkrypavęs iki miegamojo kambario prieš įžengdamas vidun giliai įkvepia, ruošdamasis vizualiniam raudančios Helenos reginiui, kuris be abejo yra kur kas skaudesnis, nei tas, kurį priešė ganėtinai laki vaizduotė. Pagaliau įėjęs vidun, pastebi lovoje gulinčią, į kamuoliuką susisukusią ir be abejo ašarojančią Heleną, kurios "veiklą" išdavė ir garsinė informaciją. Tą akimirką nepajėgęs nė įkvėpti pajunta, kaip mikliai organizmas prisipildo begalinio liūdesio, vertusio kūną sustingti ir kelias sekundes suakmenėti. Nepaisant širdį draskančio vaizdo, kėlusio visokeriopai neigiamus pojūčius, nukeliauja iki pačios Barker. Prigulęs šalia, rankomis švelniai ir atsargiai apsiveja merginos kūną, lyg bijodamas, kad stipriau sujudinus šis subyrės į gabalėlius.
Pakankamai tolerantiškai reaguodamas į galvoje gimusios minties, jog galbūt Helena šiuo metu mieliau būtų viena, ekranizavimą, sušnabžda:
- Jeigu nori, kad išeičiau aš pilnai suprasiu,-pirštų galiukais be galo švelniai perveda per merginos plaukus, patraukdamas šiuos nuo permirkusio merginos veido.

Nė kiek nenusiramindama ir toliau tęsia savo, nors ir slopinamą, bet pakankamai garsią raudą. Vis dar gniauždama ta pačią, ašarų spėjusią prisigerti pagalvę, į kambarį atėjusį J pastebi ne iškarto, o tik tada, kai pastarasis prigula ant lovos. Kelioms sekundėms kiek nurimusi, pažvelgia į šio veidą apgailestaujančiu žvilgsniu, bet neįstengdama laikyti viduje tiesiog draskančių emocijų, vėl pratrūksta verkti.
Šiam prašnekus, nuryja burnoje susikaupusius skysčius, kelis kart sumirksėdama. Nuo didelio kiekio iš akių plūstančių ašarų, Hel veidas spėjo išrausti, tad Jared'ai nuo merginos veido patraukus plaukus, kiek palenkia galvą žemyn. Barker buvo itin skaudu, kad partneris ją mato tokią palūžusią, bet puikiai žinojo, kad be jo pagalbos sunkiai ištvertų šį vakarą. Kiek pasimuisčiusi prisislenka arčiau Leto, prisiglausdama prie jo.
-Prašau.. - labai silpnu, virpančiu, bei aiškiai praverktu balsu sušnabžda, neįstengdama prakalbėti nesukukčiojus. - Neišeik. - kone maldaudama vyro pasilikti, panardina savąjį veidą į J krūtinę, rankomis įsikabindama į jo vilkimus drabužius.
Vėl suimta neigiamu emocijų pravirksta, tvirtai sukąsdama dantis, kad pro lūpas neprasprūstų apie jaučiamą emocinį skausmą menantys garsai. Ilgainiui pavargusi nuo verkimo, bei apskritai išsekusi, po truputį nurimsta, nuo ašarų pabrinkusioms, bei geliančioms akim merkiantis. Po visų šio vakaro išbandymų, vis dar gulėdama J glėbyje, galiausiai užmiega.

Su nedideliu nekantrumu laukdamas Helenos balso, kiek įsitempia šiai prisiglaudus. Nieku gyvu nebūtų leidęs sau nuo merginos, tokiu jai sunkiu gyvenimo momentu atsitraukti, tačiau nepagrįstas naivumas leido manyti, jog galbūt to pageidautų pati Helena. Merginos žodžiams nuvijus pastarąsias mintis, tik dar labiau prisiglaudžia prie Barker, lūpas prispausdamas prie šios kaktos. Neketindamas sukelti draugei papildomų stimulų, atmeta bet kokią galimybę prabilti dar kartą. Tik, kad Helena nebūtų tokia sukniubusi, šiek tiek kilsteli šios kūną, kad mergina daugiau remtųsi jam į krūtinę, nei lovą ir funkcinius šios atributus.
Norėdamas draugę bent jau šiek tiek nuraminti bei vėlgi, galvodamas, jog tai turės kokią nors pagalbinę reikšmę, praveria lūpas imdamas tyliai dainuoti kažkokią itin ramią dainą. Kadangi atsižvelgiant į emocinius ir fizinius faktorius jautėsi ganėtinai išvargintas, netrukus kietai įminga ir pats.
Kad ir koks nusikalęs bebuvo, išmiega vos penketą valandų, akis pramerkdamas paryčiais. Puikiai jausdamas glėbyje laikomos merginos šilumą, silpnai nusišypso. Kadangi į lovą sukrito apsirėdęs ir antra para nesugebėjęs nusiplauti juodesiais apteptų akių, būtinybę nukakti į vonios kambarį pajaučia visu šios pajėgumu. Atsargiai, stengdamasis Barker neprabudinti, išsiropščia iš lovos, merginą apklodamas patalyne. Nusižiovavęs bei tingiai pasirąžęs, nukreipia akis draugės veido link, kuris nepaisant akivaizdžių ašarų liejimų pėdsakų buvo gražus. Pasilenkęs, nesusilaiko pagundai prispausti lūpas prie priklausančiųjų merginai. Troškimą įgyvendinęs, atsitiesia bei nieko nelaukęs, kuo tyliau ir ramiau pajuda durų link, visai netrukus nutipendamas į apatinįjį namo aukštą bei tiesiu taikiniu patraukdamas į vonios kambarį.

Su Sullivan'o "pagalba" prie Oblivion'o atsigabenusi stebėtinai greitai, visos kelionės metu įstengia susitelkti, bei nusiraminti, o skruostais prieš tai sruvusias ašaras pašalinti taip, jog nebūtų nė ženklo menančio apie šių buvimą. Automobiliui sustojus, dar kartą pažvelgia į Aaron'ą, kad tik dar labiau motyvuoja pasišalinti iš transporto priemonės. Tai netrukus ir padariusi, pajuda vartų link, pro kuriuos praėjusi, pajuda pastato link.
Pravėrusi namo duris, apsidairo, netrukus įsitikindama, jog bent jau hole niekas jos nelaukia. Praėjusi į vidų, netrunka susivokti, jog apskritai pirmas aukštas yra visiškai tuščias, tad skausmingai, bet tuo pačiu ir su palengvėjimu atsidususi, pasuka laiptų link. Jais užropojusi, atsiduria miegamajame, kur taip pat nieko neranda. Susivokusi, jog neturi daug laiko, o ir po namą su ginklu rankose vaikštinėjančio Sullivan'o tikrai nenorėjo matyti, praveria spintą, iš ten ištraukdama Barker priklausantį krepšį. Pastarąjį numetusi ant lovos, pasisuka atgal, pradėdama krauti savuosius drabužius, bei daiktus. Kuo labiau tuštino spintą, tuo prasčiau jautėsi. Širdį vėrė vien pagalvojus, kaip reikės pasakyti Jared'ui, jog ilgiau su juo būti nebegali, o ir suvokti, kas bus po to, tiesiog emociškai nebuvo įmanoma.

Net praėjus šitiekai valandų po judviejų su Helena barnio, nesijudindamas iš vietos lindėjo įrašų studijoje, darydamas tai, ką moka geriausiai - pilnavertiškai atsiduodamas muzikai. Kadangi emocinė būklė buvo vis nepavydėtinai prasta nesijautė pasirengęs kurti, tad tvarkė jau "išgimdytus" kūrinius, norėdamas šiuos nuglūdinti iki spindesio. Iš užkietėjusio perfekcionisto kitokio elgesio tikėtis nebuvo galima. Ko gero būtų dar ne vieną valandą prasėdėjęs minėtojoje patalpoje, pasislėpęs po veidrodinėmis, garso nepraleidžiančios patalpos durimis, jei ne miegamajame sušmėravę šešėliai, privertę nuo darbo atsiplėšti. Nors akys ir buvo apsiblaususios nuo reto mirksėjimo, Heleną atpažįsta kuo sklandžiausiai. Gerokai nusistebi pagaliau susivokęs draugės veiksmų reikšme. Genamas pirminio potyrio, šokteli nuo kėdės pro duris kone išsiverždamas.
- Hel...-silpnai, vos girdimai išspaudžia kentėdamas ne tik nuo begalinės nuostabos, įtampos, bet ir nemalonaus išdžiuvusios burnos efekto. Žvilgsnis tiesiog kvotė Heleną klausimu ką ši daranti. Trumpam akis nuvedęs ant lovos besimėtančio krepšio link, regos organus išpučia dar labiau, o sukurstytų emocijų mąstas kone užgniaužia kvapą. Buvo akivaizdu - Helena mantą kraunasi tikrai ne be reikalo. Spėlionės draskė, tačiau jam reikėjo išgirsti Barker balsą, sulaukti aiškaus motyvo.

Nesustodama krauti drabužių, pakankamai sėkmingai susikoncentruoja į atliekamą darbą, tad akimirkai užsimiršta apie galvoje zujusias mintis. Deja, bet Jared'o pasirodymas vėl viską sugrąžina, tad nekeista jog Hel sulaiko kvapą. Buvo per daug sunku žiūrėti į draugą, kai ruošėsi pranešti tokią gniuždančią žinią. Susivokusi, jog tą patį rūbą minko jau kelias minutes, jį sugrūda giliai į krepšį, šį užsegdama. Tuščiu žvilgsniu žvelgdama pro langą, pripildo plaučius deguonimi, atsidusdama ir paskubomis nusivalydama pasirodžiusias ašaras, su viltimi, jog jų Leto nepamatė.
-Jared'ai... - buvo nežmoniškai sunku šnekėti, tad ir balsas atrodė labai silpnas, o ir skambėjo kaip apgailestaujantis. Atsargiai rinkdama žodžius, leidžia sau pagalvoti ką sakyti. Puikiai suprato, jog norėdama apsaugoti J turės jį įskaudinti, o tai be abejo situacijos negerino. - Tiesiog visi tie pastarieji įvykiai... - nežinodama, kaip įvardinti priežastį, kodėl vyrą palieka, prikanda lūpą. Juk tiesos ji sakyti negalėjo. - Manau, jog tai ne man. - kalbėdama be galo abstrakčiai, susiraukia, kai akyse ima telktis ašaros. - Viskas tiesiog baigta. - prataria kiek garsiau nei prieš tai, tam, kad Jared'as tai aiškiai išgirstų. - Aš viską apgalvojau ir nusprendžiau pasitraukti. - privertė save kalbėti be galo šaltai, kad Leto nekiltų kokių tai nors abejonių. Žinoma, mergina taip norėjo prie jo prisiliesti, priglusti ir pasakyti visą tiesą, bet bijodama siaubingų pasekmių melavo.
-Turiu eiti. - nuraminusi viduje sukilusius jausmus, sumurma, vos prisiminus jog prie namo jos laukia Sullivan'as, kurio pasirodymo Oblivion'o viduje tikrai negeidė. - Sudie. - nukeldama lagaminą nuo lovos suburba, kaipmat patraukdama durų link. Negalėjo pakelti akių ir pažvelgti į J, nes vaizdas tiesiog sugniuždytų. Stengdamasi kuo greičiau pasišalinti iš pastato, suskuba nusileisti laiptais, netrukus išlėkdama pro namo duris.

Buvo ketinąs prieiti arčiau Helenos, tačiau šiai nusisukus bei ištarus jo vardą, balsu, vertusiu nustėrti, sustoja manydamas, jog veikiausiai greitu metu kūno pozicijos pakeisti paprasčiausiai neįstengs. Vienintelis dalykas, kurį dabar sugebėjo atlikti tiesiog puikiai, tai stovėti, klausytis ir dar šiek tiek kvėpuoti. Barker galėjo aplamai nieko nesakyti. Vien jau merginos balsas leido susidaryti teisingą įspūdį apie šios taip norimą pateikti informaciją. Tačiau lemiama frazė priversdama pajausti kokius kardinalius padarinius savijautai padaro visiškas emocinis lūžis. Ką jis ir galėjo bepasakyt pagaliau suvokęs, kad jausmai, kuriais šitiek laiko tikėjo nebuvo tokie reikšmingi kaip jis manė? Nebando Helenos sulaikyti. Tuo momentu negalėjo pajudėti iš vietos, raumenims kone ėmus atrofuotis. Kaip bebūtų keista, viduje kunkuliuojančių emocijoms prasiveržti neleisdamas, įstengia išlaikyti itin šaltą miną. Galbūt tik žvilgsnis, prisipildęs širdgėlos išdavė tikrąją savijautą.
Likęs kambaryje kaip vienintelis dvikojės primatijos atstovas, dar kurį laiką stovi nepajudėdamas, bandydamas suvokti informacijos mąstą, kuris lyginant su dauguma ankstesniųjų, buvo gerokai destruktyvesnis.
Galų gale atsikvošėjęs, pajuda lovos link, į kurią sukrenta. Verkiant reikėjo pagalvot, nuspręsti, kaip velniai rautų gyventi toliau.
Bala žino kiek laiko prakiurkso vėpsodamas į vieną tašką, kol susivokia, kad veikiausiai šitas kambarys yra vienintelė vieta, jam Heleną primananti labiausiai. Sugėlus skausmui, kuris su fiziniais aspektais neturėjo visiškai nieko bendra, atsistoja išmaudamas lauk pro duris. Tie patys velniai nežino kur pasideda.

Žinoma pajutęs, su kokiu baikštumu mergina atsitraukė, ranka patrina šios petį, lyg norėdamas šiuo gestu išreikšti, jog viskas gerai. Netgi labai gerai. Išgirdęs Helenos prisipažinimą, patvirtinusį jau pateiktą spėjimą apie draugę kaustantį nuovargį, iškvepia akimirką susimąstęs, kaip jam vertėtų elgtis miegamajame. Užleisdamas vietą nedidukės problemos sprendinių ieškojimams, galutinai nutyla. Kadangi Barker jau buvo atsistojusi, sveikąja ranka itin atsargiai apsiveja šios liemenį, padėdamas merginai kuo lengviau užplikti laiptais į viršų.
Be jokios abejonės, jiedu miegamajame atsiduria pakankamai greitai ir nesunkiai. Žvilgtelėjęs į šalimais stovintį gulamąjį baldą, žengteli dar keletą žingsnių padėdamas merginai sklandžiai bei minkštai nutūpti. Atsitiesęs bei jausdamasis kiek nepatogiai, suploja delnais, norėdamas kažkaip užpildyti kiekvieną bėgančią sekundę.
- Štai mes ir čia,-praneša, išleisdamas neilgą, nevykusiai linksmą kikenimą. Toks pats buvo ir įžanginis sakinys – trumpas bei nevykęs, o tą puikiai žinojo. Jausdamasis taip, tarytum būtų dešimties metų berniukas, žvelgiantis į nuogos moters skulptūrą, prie durų priartėja dar labiau. Dėl vienintelės priežasties – begalinės traukos išvargintai merginai nusprendžia su ja tame pačiame kambaryje geriau jau nemiegoti.
- Neabejoju pameni, kur randasi vonios kambarys,-šypteli, slėpdamas ganėtinai keistą vidinę būseną.
- Taip pat žinai, kad tik panorėjusi, gali mane tuojau pat išsikviesti. Būsiu...-nutyla nebeiškentęs vidinio balso, rėkusio pašaipių "Durnas tu, Jared'ai, visiškai durnas". Giliai atsidusęs, nusprendžia sakinio neužbaigti ranka mostelėdamas į durų plyšį. Su didžiausiu malonumu būtų Heleną pabučiavęs prieš atsisveikinant, tačiau anai ten, svetainėje baigštų merginos elgesį suvokė kaip ryškiausią požymį išvien dirbusį su spėjimu, jog draugei tiek prie jo, tiek prie įvykių kaitos paprasčiausiai reikia apsiprasti.
- Labanakt,-sušnabžda šiltą žvilgsnį nenoromis atitraukdamas nuo draugės veido. Iškvėpęs, šauna pro duris, nudardėdamas laiptais apačion. Nors ir suvokė, kad ramybės neduodančios mintys tikrai neleis užmigti, nusprendžia miegui bent jau pasiruošti: išsitraukia kažkokį pledą, suvaikšto iki vonios kambario, nusiprausia bei nusirengia, o grįžęs atgalios, sukrenta į sofą, gerą pusvalandį tiesiog žiūrėdamas į lubas. Kadangi pastarąsias dienas miegojo be galo mažai arba nemiegojo visiškai, įgavęs šiek tiek vidinės ramybės, galų gale nulūžta.

Pakankamai sėkmingai nuraminta Jared'o, kartu su šio pagalba visiškai nesunkiai užkyla laiptais viršun. Nužingsniavę koridoriumi kartu atsiduria miegamajame, kur ne už ilgo su partnerio iniciatyva nusileidžia ant čia pat buvusios lovos. Akimis sekdama draugo veidą, bando šiame įskaityti kokius nors emocijų ženklus, nes tyla, įsistovėjusi jau gana ilgą laiką, teigiamai tikrai nenuteikė.
Leto suplojus delnais, kiek kilstelėja antakius, netrukus sunerdama delnus sau ant kelių, bei nuleisdama galvą. Lūpose išraitė nedidelę, kiek nepatogią šypsenėlę. Atidžiai klausydamasi J tariamų žodžių, be jokios abejonės, sutrinka, šiam nutarus atsitraukti. Buvo mažų mažiausiai keista, kad po šitiek laiko išsiskyrimo, vyras norės tai pakartoti, kad ir kokiu minimalistiniu masteliu tai būtų išreikšta.
Visgi nusprendusi, jog galbūt Jared'as tiesiog nori nuo visko pailsėti, pabūti vienas, bei apmąstyti pastaruosius, tikrai dramatiškus įvykius, sulinksi galva, taip atsakydama į draugo pateiktus teiginius.
-Labos. - labai silpnai prataria, nuoširdžiai palinkėdama šiam to paties.
Leto pradingus už durų, atsidusta. Jautėsi be galo keistai. Lyg tuštuma būtų vėl sugrįžusi, o su kiekviena sekunde jautė vis didesnį liūdesį. Norom nenorom, neigiamos mintys kaupėsi galvoje, priversdamos susimąstyti net apie tai, jog galbūt Jared'as nebejaučia jai šiltų jausmų ir elgiasi šitaip, tiesiog norėdamas jai padėti bėdoje.
Stengdamasi išvaikyti mintis, kurios anksčiau ar vėliau butų privertusios merginą apsiašaroti, pakyla iš vietos, iš plaukų išsisegdama segtukus, kurie didžiąją vakaro dalį išlaikė merginos šukuoseną, Iš ševeliūros išsitraukusi visus metalinius įnagius, delnu kiek pavelia plaukus, kad šie įgautų natūralesnį stovį. Odą ties šaknimis kiek diegė, dėl aukštai sukeltų plaukų, tad susiraukia. Numetusi segtukus ant naktinio stalelio, pakankamai sunkiai nuo kūno pašalina suknelę, kuria nutrenkia tolyn, kur tik papuola.
Jausdamasi tikrai išvargusi, nusprendžia prieš miegą tiesiog palysti po dušu, kad galėtų atsikratyti ne tik visų nemalonių minčių, bet ir bent kiek atgaivinti kūną. Nukulniavusi iki vonios, ten pilnai nusirengia, bei apsikuopia, ne už ilgo susisupdama į rankšluostį, bei sugrįždama į tą patį miegamąjį kambarį. Kadangi anąkart, kai paliko Jared'a, bei šiuos namus, visos mantos susikrauti nespėjo, kažkur, spintos gilumoje, atranda naktinukus, kuriuos neskubėdama apsivelka.
Kad ir kaip sunku buvo tai pripažinti, vis dar jautėsi vieniša. Nepaisant to, atsigula į lovą su nuoširdžiu siekiu užmigti, bei pailsinti tiek kūną, tiek išvargintą protą. Deja, nors ir siekiai buvo pakankamai dideli, bluosto sudėti niekaip nepavyksta net ir praėjus daugiau nei pusvalandžiui. Pasikėlusi iš miegamojo baldo, kelis kart delnu perbraukia per per plaukus, atsidusdama. Netrukus į galvą šauna mintis, jog galbūt stiklinė vandens padės greičiau užmigti, tad su tokiu tikslu pajuda žemyn, į pirmąjį aukštą.
Pasiekusi paskutinį laiptelį, apsidairo, vis dar sunkiai priprasdama prie namo, kuriame buvo, atrodo, šitaip seniai. Pajudėjusi virtuvės link, susiranda stiklinę, bei pripildo šią vandens, kurio netrukus gurkštelėja. Dar kelias minutes išbuvusi virtuvėje, neilgai trukus nužingsniuoja svetainės link, kur miegojo Jared'as. Tik vėl pamačiusi šio veidą suvokia, kaip jai šio žmogaus trūksta. Nenorėdama draugo pažadinti, atsargiai prisėda ant sofos krašto, akių nenuleisdama nuo vyro veido. Dar kartą atsigėrusi vandens, stengiasi viską atlikti tyliai, tad padėjusi stiklinę ant stalo, nieko daugiau nebedaro, tiesiog stebi miegantį J.

Vonioje užsibuvusi stebėtinai ilgą laiko tarpą, leidžia sau pariogsoti po šilta vandes srove, bei apgalvoti kaip keistai, bet, be jokios abejonės, sėkmingai susiklostė pastarųjų dienų įvykiai. Buvo sunku patikėti, jog dar vakar kankinosi Sullivan‘o namuose, galvodama, jog greičiausiai niekada nebebus su jai itin brangiu žmogumi, o šiandien pilnai džiaugėsi jo draugija. Atlikusi visas tradicines švarinimosi procedūras, užsuka čiaupą, išlipdama lauk iš dušo kabinos. Nugriebusi netoliese buvusį, itin Hel mėgstamą, didelį, minkštą, baltą rankšluostį, į jį susivynioja. Tik po to kai sustojusi prie veidrodžio, susišukuoja, bei išsidžiovina plaukus, ima rengtis. Kelionei pasirinkusi kiek įmanoma patogesnius drabužius, ant kūno perkelia švelnius, medvilninius apatinius, ilgą, laisvai krintančią bliuskutę, bei aptemptas, plonas kelnes.
Pasigražinusi tik minimalistiniu makiažu, pilnai pasirengia išlysti lauk iš kuopimuisi skirto kambario. Pirmame aukšte Jared‘o neatradusi, nusprendžia, jog greičiausiai šis bus miegamajame, tad neskubėdama pakyla laiptais. Netikėtai sustoja viduryje, pasisukdama atgal, bei nužvelgdama pirmąjį namo aukštą. Į galvą suplūsta tiek daug minčių ir prisiminimų apie šią vietą. Šypseną nesunkiai prišaukia ir pats pirmasis vizitas šiame name, kuris privedė ne tik prie pirmojo bučinio, bei sekso su J, bet ir ganėtinai tvirtų judviejų santykių, kurie, regis, atlaikė pakankamai daug sukrėtimų ir negandų.
Atsipeikėjusi nuo užklupusių minčių, pratęsia savo kelionę viršun. Nesunkiai pasiekusi miegamojo kambario duris, jas praveria, akimis kaipmat susirasdama netoliese stovėjusį Leto.
-Šaunuolis. – pastebėjusi, kad tvarkingai sudėti lagaminai buvo paruošti perkeldinti į automobilį, nusišypso, netrukus prie vyro priartėdama. Pirštų galiukais palietusi draugo delną, priekine kūno dalimi priglusta prie J, įkvėpdama šio kvapo. – Kaip aš noriu atitrūkti nuo visko ir pabūti kartu vienu du. – kelioms akimirkoms užmerkia, palaimingai sukikendama. – Na, teoriškai trise. – regis, tik dar labiau išsišiepusi, praplėšia akių vokus, žvilgsniu susirasdama Leto regos organus. – Kur ruošiesi mane nusivežti? – nė neketindama slėpti smalsumo paklausia, pirštais vedžiodama po pašnekovo petį.
Sunkiai suprasdama, kaip pavyks būtent dabar nuo partnerio atsiplėšti, pasiduoda įgeidžiui tik dar labiau prisiglausti prie Jared‘o, tad šio kaklą apsiveja rankomis, prisitraukdama, bei itin švelniai įsisiurbdama į vyro lūpas, kurių Barker tiesiog buvo negana. Į galvą atėjusi mintis, jog pastarasis jos veiksmas gali privesti tik prie dar vieno sekso maratono, sunkiai atsiplėšia. Ne, merginai pati idėja apie pakartotiną suartėjima itin patiko, tiesiog veikiausiai būtų tingėjusi vėl rengtis, šukuotis, o pabūti gamtoje žvėriškai norėjosi. Vien tik mintis apie pasivaikščiojimus miško takeliais, ai ant odos nusėda pro gausybę medžių lapų prasisunkiantys saulės spinduliai vertė širdį prisipildyti malonios šilumos.

Kol Helena tiurškėsi, patsai maldamasis miegamojo kambaryje spėjo padaryti viską, tik neapsirengti. Tiesą sakant, visiškai pamiršo, kad stovi apsitaisęs Adomo kostiumu. Iš neturėjimo ką veikti, skrupulingai pakloja lovą ir atsistojęs, iki pat merginai pargrįžtant grožėjosi kaip lygiai bei tvarkingai jam pavyko tai padaryti.
Pasigirdus švelniam bei visuomet maloniam klausytis draugės balsui, su plačia šypsena lūpose atsisuka į jos pusę, Heleną pasitikdamas nuoširdžiai trykštančiu pozityvumu. Ko gero nieko nėra geriau nuteikiančio, kaip dieną pradėti nuo meilės akto su mylima mergina. Didžiai tiek savo, tiek jos nelaimei, jautėsi kupinas jėgų bei puikios nuotaikos kas reiškė tai, jog didžiąją dalį dienos gali elgtis labai... Keistai. Tuo pačiu ir kalbėti kvailystes.
Kiek juokingu kikenimu atsakęs į pagyrą, kaip mat nurimsta, kuomet draugė priartėja, sukeldama keistą dilgčiojimą kairiojoje krūtinės pusėje. Prisimerkęs, merginą nužvelgia, neslėpdamas susižavėjimo šios išvaizda.
- Trise...-tyliai atkartojęs svaiginamą poveikį teikusį skaitmenį, svajingai atsidūsta, delną švelniai prispausdamas prie Helenos pilvo, kuriame brandinosi šeimos pagausėjimas.
- Man vis dar sunku patikėti, kad būsiu... Em...-nurijęs burnoje susikaupusius skysčius, pamėgina gerklėje užstrigusį žodį išlaisvinti krenkštelėjimu.
- Tėtukas,-sukrizena neleisdamas Barker nė akimirką klaidingai susimot, esą tėvystės ar rimtų įsipareigojimų šis prisibijantis. Pašnekovei užsiminus apie išskirtiniu gamtos grožiu bei ramuma pasižyminčią sodybą, kurioje ketino kuriam laikui apsistoti, tačiau ją vis dar laikė paslaptyje, ganėtinai mįslingai nusišypso. Merginą iš už nugaros švelniai, tačiau godžiai apkabinęs, padeda smakrą šiai ant peties, pilnut pilnutėliausiai prie jos prisiglausdamas.
- Pamatysi gi, pamatysi,-nutaisęs pamaivūnišką toną užsimeta ir atitinkamą grimasą. Netikėtai striktelėjęs bei išleidęs myktelėjimą, leidžia suprasti, kad bus kažką labai svarbaus prisiminęs. Nuo merginos kiek atitolęs, skėsteli rankomis plačiai aprodydamas savo nuogumą. Pasistengęs panaudoti kuo rimtesnį balsą, pareiškia:
- Nutempk lagaminus į mašiną, o aš apsirengsiu,-akimirką įžūliai spitrijęs Barker į akis, prapliumpa žvygčiaut, ranka raminamai perbėgdamas per jos plaukus.
- Juokauju,-prideda vis dar prunkščiodamas, tačiau supratęs, kad būtų pats metas susiruošti, apsiraminęs nupėdina prie spintos išsitraukdamas, tiesiogine ta žodžio prasme, beleką. Skubiai apsirengęs, pavėlęs ranka susiplojusią ševeliūrą, patraukia prie lagaminų. Pakeliui prasilenkdamas su drauge, švelniai pakšteli šiai į lūpas. Čiupęs abu lagaminus už specialių rankenų, nesunkiai juos iškelia, paragindamas pro duris Heleną išlysti pirmai.
Jiedviem palengva šalinantis lauk iš namų, pasistengia merginą vis pakibinti, pakusinti ir kitaip papriekabiauti. Nepamiršęs apie saugumą, kompiuterinėje namo sistemoje įveda gyvą galą reikalavimų. Kadangi yra vienas iš "žaliukų", smarkiai sumažina galimą elektros bei vandens naudojimą jiedviem esant išvykus.
Nukeliavęs į garažą, lagaminus sumeta visureigio bagažinėn. Palaukęs, kol elektriniai, distanciniu būdu valdomi vartai pasikels, išvairuoja automobilį. Stabtelėjęs, persisveria iškentėdamas į šoną skaudžiai besiremiančią pavarų svirtį ir atidaro Barker duris. Šiai įlipus, paleidžia per "magę" fone tyliai skambančios muzikos ir galų gale iš kiemo išvairuoja, patraukdamas į sodybą. Bet prieš tai, į bet kokį didesnį prekybos centrą, kas be ko.