Miegamasis kambarys

Vis dar sunkiai gaudydama orą, nepradangina šypsenos iš veido. Nesunkiai sugavusi vyro žvilgsnį, savąsias akis pripildo nuoširdumo kupinu šiltumu. Netrukus Jared'ui priartėjus, vėl leidžia sau paragauti jo lūpų. Kadangi buvo pripratusi prie šalto vandens lašėlių, didžiąją dalį laiko tekėjusiu judviejų oda, Leto užsukus kraną iškart pajunta šilumą, dėl temperatūros tarp oro ir vandens skirtumo. Nors ir jų kūnų kontakto nutrūkimas truko labai trumpai, visgi tuo tarpu apsiveja rankomis krūtinę, veide parodydama nuskriausto kačiuko veidą, kuriuo pasitinka vėl priartėjusi draugą. Šiam rankose nešant didelį baltą rankšluosti, išsišiepia, kai netrukus audinys apglėbia jos odą, kas suteikė dar daugiau malonių pojūčių. Vėl atsidūrusi J glėbyje, išlaiko tą pačią nuoširdumo, bei pasitenkinimo kupiną šypseną, kuria tik dar labiau praplečia vyrui rankomis bėgiojant per jos kūną. Kiekvienas Leto prisilietimas suteikė Helenai nepaaiškinamą jausmą, kurio dėka tų, nors ir nedidelių kontaktų norėjosi vis daugiau ir daugiau.
Šią dieną pirmą kart išgirdusi J balsą, akimirksniu suklusta, įdėmiai klausydama jo žodžių. Pirmajam sakiniui net tik kad paglosčius savimeilę, bet ir patvirtinus susidarytą įspūdį, kiek sulinksi galva, lyg pritardama, nes ir pati galėjo pasakyti lygiai tą patį. Klausos organus pasiekus antrajam sakiniui, kiek nustemba, bet tai parodo tik pakeltais antakiais. Šypsenos pobūdžiui pakitus į kiek gašloką, pakreipia galvą, lengvai užmegzdama akių kontaktą, nes draugo regos organai buvo įsmeigti į tuos, kurie priklausė jai.
-Bijau tik vieno... - suraukdama lūpas, nutaiso kiek susimąsčiusios išraišką, bet greit ją pakeičia į be galo gudrią. - Kad prie to visiškai priprasiu ir tapsiu priklausoma.

Įdėmiai sekdamas Helenos mimikų pokyčius, gerokai plačiau išsišiepia, kai merginos veide šmėsteli dviprasmiškas šypsnis. Kadangi pradžioje buvo minima baimė, iškelia antakius suformuodamas klausiamą, ganėtinai nustebusį žvilgsnį. Nors ir norėjo maut iš vėsios, nemaloniai drėgnos dušo kabinos, nesiblaško ketindamas išlikti dėmesingu pašnekovu. Helenai užbaigus mintį, nevalingai sukikena, rankomis toliau šildomai vedžiodamas po merginos kūną ir to pasekoje padėdamas rankšluosčio medžiagai geriau sugerti vandens srovės paliktą drėgmę.
- Jeigu priprasi prie TO,-žodį itin pabrėžia, galvoje turėdamas artimiausią kūnišką kontaktą.
- Bus nesmagu,-gūžteli pečiais stengdamasis vaizduoti dėl kažko nelabai patenkintą. Deja, su tokia užduotimi jam tvarkytis sekėsi sunkiai, tad nepaisant tariamos būsenos, fizionomija išlieka pernelyg teigiama.
- Verčiau visiškai priprask ir tapk priklausoma nuo manęs,-sukikenęs, dar kartą suduria savas lūpas su Helenos inicijuodamas trumpą, lyginant su pirmtakais - paprastą bučinuką. Atlipęs, su demonstratyviu pasigardžiavimu apveda liežuviu lūpas ir paėmęs Barker už rankos, pagaliau įvykdo slopintą troškimą pakeist aplinką. Nelabai norėdamas šmėžuoti su atidengtomis "grožybėmis", pagriebia dar vieną rankšluostį, kurį apsiriša ties klubais. Dar kartą suėmęs merginą už galūnės, be ilgesnių atidėliojimų išsiveda ją iš vonios kambario. Miegamajame buvo galima aiškiai pajausti temperatūros skirtumą. Šioje erdvėje buvo gerokai šilčiau. Nepaisant to, Heleną apkabina klaikiai nenorėdamas, jog šią užpultų jį patį vis dar kamuojantis peršalimo simptomų kratinys. Kuomet pasiekia lovą, drimba į ją su savimi nusitempdamas ir Barker. Nuspardęs patalus, sėdėdamas susilenkia per juosmenį ir pačiumpa juos pirštais, visai netrukus apklodamas tiek draugę, tiek save patį. Kamuojamas įgeidžio išlaikyti kūnišką artumą, sugauna merginą įtempdamas ją į savo glėbį. Apkabina ją tvirtai bei stipriai, tačiau tikrai ne taip, kad Helenai imtų trūkti oro. Pojūtis buvo toks nenusakomai malonus, kad nekilo nė mintis ką nors sučiauškėti. Įrėmęs smakrą į Barker viršugalvį, užmerkia akis leisdamas pirštais pavarinėt po švelnią it šilkas Hel odą. Kuomet šie pasiekia draugės ranką, išilgai braukdamas pajunta ją nusėjusius, šiurkštokus, tikrai nemenkus iškilumus. Kiek suraukęs antakius prasimerkia dirstelėdamas į dėmesį patraukusį fragmentą ir pastebėjęs šviesesnius nei Helenos oda, pailgos formos randus, akimirką sustingsta.
- Tai...-silpnai suvapa nekeisdamas žvilgsnio koordinačių. Tęsinio išspausti nesugeba, juolab ir taip buvo aišku, kokio pobūdžio vaizdinys sudrumstė jam ramybę.

Akimis atidžiai sekdama vyrą, aiškiai pastebi kaip jo pastangos būti dėmesingų nenueina perniek. Tuo pačiu stengdamasi kalbėti kuo greičiau, kad nesukeltų Jared'ui dar daugiau ne itin malonių pojūčių, suraukia lūpas, padrikas mintis dėliodama į sakinius, netrukus prasprūstančius pro Helenos lūpas.
-Tiesa pasakius jau dabar jaučiuosi priklausoma... - suraukia antakius, žvilgsnį nukreipdama žemyn ir taip stengdamasi be didesnių žodžių ar išvedžiojimų atkreipti dėmesį į savo perštinčią koją. Prieš pratęsiant savąją kalbą, leidžia įsiterpti Leto, kurio veidas netrukus atsiduria žymiai arčiau nei prieš tai, o jo inicijuotą trumpą, bei menkutį bučinuką palydi nežymia šypsenėle. - Jei taip ir toliau bandysi mane papirkti, ilgai nesipriešinsiu. - veidą papuošusi dar didesne, bei šmaikštesne šypsena, akimis paseka draugo lūpas.
Daugiau nieko ir nebe pratarusi, visiškai leidžiasi vedama į kitą kambarį. Kadangi ne itin mėgo šaltį, perėjimas į šiltesnę erdvę suteikia merginai malonų pojūtį, o tuo besimėgaudama trumpam užmerkia akis. Prigludusi prie vyro, nejučia išleidžia palaimos kupiną atodūsį, kurį deja užgožia judviejų kritimas į lovą. Kai atsiduria Leto glėbyje, o ir jo dėka yra visiškai apsupta šilumos, atsipalaiduoja, kone suglebdama draugo rankose. Šįkart leidusi sau visiškai nesivaržyti, užmerkia akis besimėgaudama tokia šilta ir romantiška akimirka, bei sudejuoja malonumu kupinu gerkliniu balsu. Parėmusi galvą į J krūtinę, kiek praplėšia akių vokus, žvilgsniu sekdama vyro rankų judesius. Kai pastarasis staiga sustoja, visiškai atmerkia akis, norėdama išsiaiškinti to priežastį. Pajutusi, kaip Jared'o pirštai nusėda ties randais, "puošusiais" jos ranką, sulaiko kvėpavimą. Aiškiai pajutusi draugo reakcija į ne itin akiai malonų reginį, kiek trukteli galūnę, skausmingai suraukdama veidą. Pasimuisčiusi pakreipia galvą taip, kad aiškiai matytų Leto veidą, o savajame iškart nustato apgailestaujančią mimiką. Nežinodama ką atsakyti, suraukia antakius, suformuodama skausmingą išraišką.
-Nuo tavęs neslėpčiau nieko... - be galo tyliai sušnabžda, jausdamasi taip, lyg netrukus praras balsą. - Bet tau nebūtina to žinoti, jei pats to nenori... - lyg bijodama išgąsdinti Jared'ą sumurma, tuo pat prikąsdama lūpą.

Kuo toliau, tuo sunkiau jam sekasi nuslėpti nemenką, bemat užsiplieskusį nerimą, prieš kurį bejėgiais tampa net jam itin patikę pirmutiniai, galvoje vis dar malonų atgarsį išlaikę žodžiai. Tebežvelgdamas į tuos randus, smarkiai susiraukia, nurydamas seiles taip sunkiai, tarytum gerklėje būtų įstrigęs golfo kamuoliuko dydžio gumulas. Randai tokioje vietoje jam asocijavosi su vienu - mėginimu žudytis, tačiau tokią, be galo nemalonią mintį stengėsi nuvyti. Bet kokiu atveju tokia informacija būtų jį daugiau nei šokiravusi. Be jokios abejonės pajutęs ir pakitusį Barker nusiteikimą, pagaliau atplešia akis nuo sugijusių, tačiau tebematomų žaizdelių. Uždėjęs ranką ties draugės skruostu šiek tiek pakreipia jos veidą, jį norėdamas matyti kuo geriau. Helenos žodžiai masino jį tik dar labiau sunerimti, tačiau užuot to, kad atvirai tai pademonstruotų, išspaudžia nervingą, visiškai nenatūralią šypseną.
- Hel, būtų tik blogiau, jeigu ką nors itin svarbaus nuo manęs nuslėptum,-įtraukia pilnus plaučius oro ir šiek tiek jį palaikęs, lėtai iškvepia. Terapija nueina perniek ir jaudulys anei kiek nesumažėja. Visgi, stengiasi kalbėti kuo ramesniu balso tonu, nenorėdamas suteikti peno merginai pačiai prastai pasijusti.
- Juk pažadėjau padėti tau atversti naują gyvenimo puslapį. Būsiu su tavimi, kad ir kas benutiktų,-lyg merginą drąsindamas, delnu švelniai patrina jos petį. Giliai įsistebėjęs draugei į akis, sučiaupia lūpas, tikėdamasis, jog pavyks užsičiaupti, juolab pastaruosius jo žodžius Barker galėjo interpretuoti neteisingai pamaniusi, kad yra pasiryžęs prikalbėti bet ko vardan tikslo išgirsti tiesą.

Sunkiai gaudydama galvoje besiblaškančias mintis, nė pati neatkreipia dėmesio į tai, kaip jos žvilgsnis bėgioja nuo vieno kambario kampo link kito kelių sekundžių dažniu. Stengdamasi nusiraminti, įsikimba į paklodę, suformuodama nemažą gniužulą tarp pirštų. Visgi draugo žodžiai priverčia galutinai susiimti, tad įkvepia kiek įmanoma daugiau deguonies į plaučius, bei visas dujas ten užlaiko.
-Pameni kai pasakojau, jog aštuoniolikos palikau vaikų namus ir pradėjau dirbti "Starbucks'e"? - pakankamai ramiu balsu ištaria, žvelgdama į Jared'o akis. Kadangi klausimas buvo retorinis ir per daug nereikalavo atsakymo, suskuba pratęsti. - Tai nebuvo visiškai tiesa. - skaudžiai pripažindama tiesą, jog anksčiau vyrui melavo, nejučia prikanda lūpą, bet toliau pasiryžta šnekėti. - Iš tiesų tą įstaigą palikau būdama septyniolikos. - priverčia save kalbėti kuo rišliau, nors mintys tai rišosi, tai trūkinėjo it blogai suverptos vijos. - Mane iš ten pasiėmė vienas... vyras. - paskutinį žodį tardama su aiškiai juntamu šleikštuliu, padaro nedidelę pauzę. - Aš buvau tokia naivi. - žinoma, dalį kaltės suversdama sau, vėl įkvepia oro. - Jis sakė, kad duos man pinigų, laikiną pastogę, kad padės man pradėti naują gyvenimą. - eilinį kartą sustoja, kai mintis užplūsta skaudūs prisiminimai. - Aš juo patikėjau. - pastarąjį sakinį taria, lyg tai būtų galutinis nuosprendis, didelė klaida. - Pirmosiomis dienomis viskas buvo lygiai taip kaip jis ir žadėjo: davė pinigų, kad nusipirkčiau naujų drabužių, apgyvendino kambaryje su kita, penkiolikos metų mergaite. - jausdama kaip sunku darosi kalbėti, susiraukia. - Kai pirmą kart pamačiau Nikolę, supratau, kad kažkas negerai, bet į tai nekreipiau per daug dėmesio. - net pati to nepajusdama, suvirpa. - O turėjau. - sumurma, šįkart tyliau, neslėpdama nusivylimo. - Jis ją prievartavo, tą patį norėjo padaryti su manimi. - pajutusi, kaip akyse kaupiasi ašaros, užsimerkia. - Bet aš priešinausi ir jis suprato, kad jam daugiau malonumo jam suteiks smurtas. - nebe sulaikydama akyse besikaupiančių skysčių, leidžia prasiskinti keliems, sūriems lašeliams. - Ar tai būdavo grandinė, ar laidai... betkas, kas jam pasitaikydavo po ranka ilgam palikdavo žymes ant mano kūno. - kuo toliau tuo labiau Helenos rankų virpėjimas tampa pastebimas, tad mergina jas tiesiog paslepia po paklode. - Aš bandžiau pabėgti, bet tai tik dar labiau jį supykdė. - įkvėpdama didelį oro gurkšnį, stengiasi nuraminti kunkuliuojančius jausmus. - Nuo to laiko jis ne tik mane mušė... - prisiminus visus įvykius, sukukčioja. - Gatvėje susirado kažkokį prekeivį, kuris už penketą dolerių parduodavo skiesto morfino. - tiesiog nebegalėdama žiūrėti niekur kitur, užsimerkia. - Jis mane nuodydavo, kad nebandyčiau pabėgti. - galiausiai sunaudojusi visą turėtą stiprybę, palūžta, apsipildama ašaromis.
-Bet aš buvau stipri... - po nedidelės pauzės prataria. - Aš sulaukiau, kada jis prisigers, apsimečiau miegančia, o kai sulaukiau tinkamo momento pasiėmiau Nikę kartu ir pabėgau. - ašaroms vis dar tekant skruostais, iškvepia didelį kiekį oro. - Tuo metu nežinau, nei kur randuosi, nei kur mes einame. Svarbu tik viena - kuo toliau nuo tos vietos. - nors ir pabaiga atrodo laiminga, iš Helenos išraiškos galima sakyti priešingai. - Neturėjom nieko... nei pinigų, nei dokumentų, nei pastogės... - visiškai tuščia žvilgsnį nukreipdama į tašką ant sienos, kelis kart giliai įkvepia. - Jaučiausi dėkinga Nikei, tad nuvedžiau ją į prieglaudą. - pajutusi, kaip silpsta balsas, atsikosėja. - Pati ten nebegrįžau, pasilikau gatvėje. Be nieko.

Priešlaikinė, gerokai pakitusi Helenos būsena leidžia jam susidaryti išankstinę prielaidą, jog apie glėbyje laikomos merginos gyvenimą žino toli gražu ne viską. Emociniai Barker pokyčiai paveikia ir jį. Nors galvoje vyravo niūri tuštuma, nerimas labai staigiai pasklido po visą organizmą. Draugę apkabina abejomis rankomis išreikšdamas besąlygišką palaikymą. Sulaukęs klausimo, nukeliančio į netolimą praeitį linkteli, nenorėdamas savo gargaliuojančiu balsu blaškyti akivaizdžiai sunkų pasakojimą pradedančios merginos. Šiai paminėjus, kad vienas iš nedaugelio jam žinomų faktų iš Hel gyvenimo nėra visiškai teisingas, kiek suraukia antakius. Fizionomija mažumėlę persikreipia padrikoms mintims nuklaidinus jį į savotišką užkardą. Visgi pasistengia susikoncentruoti ir nesiblaškyti, iškvepia įsiklausydamas į merginos balsą.
Barker kalbos eigoje, kuri palaipsniui prisipildydavo vis sunkiau suvirškinama informacija, nebe sugeba nuslėpti gerokai šoktelėjusių emocijų, pobūdžiu labai artimų šoko būsenai. Žodžiai, primenantys veikiau dramaturginį kūrinį, o ne paprastos merginos biografiją sunkiai tilpo galvoje. Kiek išbalęs, pro plačiai pramerktas akis, kurių obuoliuose buvo galima išvysti iššokusias kraujagysles, pažvelgia į Heleną ir dėka prarasto amo, dar kurį laiką negali išspausti nė garselio ar sujudėti. Dėl to merginą glėbyje pradeda spausti per stipriai. Pravėręs lūpas, pamėgina kažką pasakyti, tačiau galutinis rezultatas patiria fiasko ir išleidžia tik gilų atodūsį, padėjusį jam pagaliau susiimti. Spengiant slegiančiai tylai, silpnai prataria, šios neatlaikęs:
- Aš...-nors ir jautėsi pasiruošęs prabilti, balsas užlūžta. Galvoje kaip tik šmėstelėjo žvėrišką pasitenkinimą sukėlęs vaizdas, kaip kirviu kapoja tą seną iškrypėlį iš Helenos pasakojimo, leisdamas jam prigerti savo paties kraujyje. Dar vienas kvėpavimo terapijos dėmuo - gilus įkvėpimas, padeda laiku suimti save į nagą.
- Niekam nieku gyvu neleisiu tavęs skriausti,-nevalingai suleidžia pirštus į draugės odą, tarytum stebėdamasis, kaip po tokių išgyvenimų mergina nėra subyrėjusi į šipulius. Vargais ne galais išbridęs iš dar vieno apmąstymų liūno, uždeda delną Barker ant skruosto pasukdamas į save jos veidą. Pastebėjęs juo riedančias ašaras, švelniai nubraukia jas nykščiu. Nors ir jautėsi visiškai beviltiškai ir veikiausiai būtų buvę sudėtinga išlementi ką nors taikliai guodžiančio, prabyla vėl:
- Neabejotinai esi stipriausias mano akyse regėtas žmogus,-įsispirtina merginai į akis, vildamasis, jog iš šių nebe pažirs širdį veriantys lašeliai.

Tik dabar susivokusi pažvelgti į draugą, akimis susigaudo jo veidą, netrukus kiek sutrikdama, kai pastebi pastarojo mimiką. Ji žinojo, kad ši istorija jį paveiks, bet visiškai nebuvo pasiruošusi priimti vyro reakcijos, tad tiesiog laukia ką pastarasis pratars. Šiam sunkiai tariant žodžius, kiek susiraukia, lyg mėgindama nuskaityti Jared'o mintis iš jo veido išraiškos. Pašnekovui pagaliau pilnai prašnekus, suklusta, o žodžiams skrodžiant ausis, suvirpa. Ji nuoširdžiai norėjo tuo tikėti, bet kažkur viduje kirpėjo baisus jausmas, kad taip lengvabūdiškai negalima pasitikėti niekuo, nes dėl tos pačios priežasties Helena buvo ne kartą nukentėjusi. Visgi paskandinusi visą nerimą kažkur gilyn, išklauso J tęsiamos kalbos. Hel puikiai jautė nuo draugo sklindanti nuoširdumą, o kiekvienas žodis tiesiog brovėsi į širdį, ją gydydami.
Deja, bet papasakota istorija nepasibaigia nepalikusi žymos, tiesiog priminė dar baisesnius dalykus, kuriuos teko patirti vėliau. Svarstydama ar verta visiškai atverti širdį, prikanda lūpą. Visgi, nusprendusi, kad ir taip pakankamai šokiravo draugą, šiam kartui veikiau patyli. Staiga apimta daugybės be galo sunkių, bei skaudžių prisiminimų, netrukus pilnai pratrūksta, apsipildama ašaromis, tuo pačiu ir kiek įmanoma labiau prisiglausdama prie Leto kūno.

Nervingai sukanda žandikaulį, pakankamai skausmingai reaguodamas į Helenos raudą. Iš jos akių byrančias ašaras vos ne vos suspėja sugaudyti tais pačiais, pastarajai reikmei jau ne kartą naudotais nykščiais. Galvoje nė netoptelėja, jog mergina galėtų dar ką nors nutylėti. Nors Helenos pasakojimas nutrūko ties septynioliktais jos gyvenimo metais, susilaiko nuo natūraliai atsiradusio troškimo sužinoti ir kaip toliau klostėsi Barker gyvenimas. Aiškiai suvokė, jog kalbėti jai sunku, tad nebūtų leidęs plėšti sugyti nespėjusios žaizdos. Išlaikydamas merginą kuo arčiau savęs sumano kiek pakeisti judviejų kūno padėtis: atsisėdęs nuslysta prie lovos krašto, pėdomis pasiekdamas kiliminę dangą. Rankomis sugavęs merginą, prisitraukia ją bei užsisodina sau ant kelių. Tuomet delnais, itin švelniai suima jos veidą bei pakreipia jį į save.
- Viskas bus gerai,-sušnabžda. Nors frazė buvo be galo nuvalkiota, jos reikšmingumu neabejojo. Nenorėdamas sukelti merginai dar daugiau nerimo, organizmo veiklą toliau paralyžiuojantį šoką paslepia po neįskaitoma veido išraiška. Heleną prispaudžia prie savęs rankomis tvirtai apsivydamas jos kūną. Tuo tarpu pirštų galiukais, raminamai glosto jos plaukus. Kaip tik tuo metu į makaulę šauna žvaigždės Holivudo šlovės alėjoje verta mintis, padėjusi jam šiek tiek prasiblaškyti bei nušvisti.
- Hel...-nutilęs krenkšteli, o pakitęs balso tonas jau iš anksto praneša apie tai, jog tęsinys neturės nieko bendra su pirminėmis judviejų pokalbio temomis.
- Ką pasakytum jei išvyktumėm?-silpnai, puse lūpų vypteli mėgindamas ne tik žodiškai, bet ir vizualiai praskaidrinti atmosferą.
- Bet kur. Kad ir į pasaulio kraštą,-sugavęs nepaklusnią Helenos plaukų sruogą, užkiša ją už merginos ausies. Kiek ištempęs kaklą, suduria savo ir Barker kaktas užmegzdamas ganėtinai intymų kontaktą.
- Noriu atsiplėšti nuo Manheteno ir pabūti su tavimi,-švelniai perveda ranka per draugės skruostikaulio liniją, nebyliai spėliodamas, ar judviejų troškimai šioje vietoje sutaps.

Kurį laiką niekaip nesugebėdama savęs nuraminti, visam kūnui automatiškai virpant, įsikimba į draugo kūną. Visoms neigiamoms emocijoms bei prisiminimams tiesiog draskant viduje, stipriai prikanda lūpą, kad galėtų nusiraminti, nes verksmas po mažu perėjo į raudą. Stengdamasi bet kokiomis galimybėmis save nuraminti, juolab, kad jautė jog ir Jared'ui gali sukelti šiokį tokį diskomfortą, atitraukia rankas nuo jo kūno, bei galūnėmis apsiveja savąjį kūną.
Net nesuvokusi, kaip staiga atsidūrė kitoje vietoje, ant J kelių, sutrikusi apsidairo, bet netrukus pilnai paklusta Leto norui, užmegzti akių kontaktą, tad įsistebeilija į jo regos organus. Šiam prašnekus, susikaupia, bet kvėpavimas išlieka toks pat nepastovus, o ir ašaros iš Hel veido niekur nedingsta. Beklausydama vyro kalbos, stengiasi nuoširdžiai patikėti jo žodžiais, kurie būtent tą akimirką atrodė be galo nuoširdūs.
J pakankamai netikėtai uždavus klausimą, net nesugeba dorai sureaguot ir akivaizdžiai parodo savo nustebimą, plačiai išplėstomis akimis, bei surauktai antakiais. Leidusi Leto toliau kalbėti, dar labiau parodo nuostabą, bet netrukus net ir prieš tai skausmingomis išraiškomis pasižymėjusiame veide išspaudžia be galo nuoširdžią, palengvėjimo ir džiaugsmo kupiną šypseną. Nesugebėdama naudotis balso stygomis, tiesiog ištiesia ranką link draugo veido, jį švelniai paliesdama, o veide parodydama visišką pritarimą, tuo pačiu ir teigiamai sulinksėdama.

Nors jautėsi vis dar labai priblokštas Helenos pasakojimo turinio, negatyvius jausmus sėkmingai slepia po tariamai ramia veido išraiška. Kardinaliai pasikeitęs judviejų pokalbis padeda lengviau susidoroti su vizualine "projekcija". Nepaisant to, jog akivaizdžiai merginą nustebino, sprendimą išvykti laikė užtikrintu ir kone genialiu. Mintis pabuvoti su Helena, bent trumpam atitrūkti nuo karjeristų ir amžinai skubančių žmogystų sostinės Manheteno kurstė širdyje įsiplieksti maloniai šilumai. Draugės veide šmėstelėjusi šypsena priveda jį prie išvados, jog pasiūlytai poilsinės tematikos idėjai neatsilaikė ir Barker. Labai nežymiai kilstelėjęs lūpų kampučius suformuoja silpną, tačiau nuoširdų šypsnį, akių nepatraukdamas nuo kiek pragiedrėjusio Hel veido. Sugavęs jo oda slystančią draugės ranką, be galo švelniai ją pabučiuoja.
- Išsirink vietovę, šalį, žemyną ir po pusės valandos turėsiu bilietus,-neperdėtai optimistiškai įvertinęs savo galimybes, paremtas skubos tvarka, vypteli. Be jokios abejonės tebekalbėjo tyliai, turėdamas omeny, jog jo kalbos organai stūkso čia pat Helenos veido. Neabejodamas, kad merginai gali būti sunku prabilti, kaip vieną iš kelionės variantų pasiūlo pats:
- Galvoju apie Šveicariją, Alpes. Ten fantastiškai gražu,-švelniai suima Barker veidą ties skruostais, nykščiais pervesdamas per vis dar drėgnus odos lopinėlius.
- Gamta primena rojų,-vos girdimai sušnabžda užbaigdamas mintį.

Žvelgdama draugui į akis, stengiasi kaip nors įsibrauti į jo mintis, bei jas nuskaityti. Nenumanydama, kaip iš tiesų Leto sureagavo į jos pasakojimą, pasilieka prie nuosprendžio netikėti itin ramia vyro veido išraišką. Visgi pilnai pritarė J minčiai kur nors išvykti, nes jautė, kad būtų pats laikas pabėgti nuo visapusiškai slegiančio miesto.
Nenukreipdama žvilgsnio į šalį, laisvąją ranka patraukia kelias raudonas plaukų sruogas, nemaloniai kritusias ant veido, bei trukdžiusias jau gana ilgą laiką įsigalėjusiam akių kontaktui. Kad ir kaip ją viliojo vyro siūlomi Alpių kalnai, visgi būtent dabar, sėdėdama Jared'o glėbyje, jautėsi be galo gerai.
-Alpės skamba labai viliojančiai. - pagaliau leidusi sau prašnekėti, nė kiek nesistebi, kad balsas po gana ilgo verksmo tapo kimus bei be galo tylus. Žinoma, tai nesukėlė didelių kliūčių, nes judviejų kūnai buvo be galo arti vienas kito. - Bet kam taip skubėti? - kiek primerkia paraudusias akis, bei tuo pačiu pakreipia galvą, lyg sustiprindama klausiamąjį sakinio poveikį. - Kol kas man visai gerai ir čia. - patvirtindama ką tik išsakytus žodžius, veide išriečia nuoširdžią, bei kiek žaismingą šypsenėlę, o netrukus pradeda kalbėti itin gundančiu balsu. - Be to, abejoju ar leisi man slidinėti po kalnus su ta juoda suknute. - suraukia lūpas pilnai nujausdama, kad būtent tokia būtų Leto nuomonė. - Ir man nepatinka šalti... - žymiai priartėdama prie vyro, priglaudžia savas lūpas prie jam priklausančiųjų, ranka slysdama per nuogą Leto krūtinę į viršų, bei sustodama ties jo kaklu.

Vos tik išgirsta pirmąjį Hel sakinį akivaizdžiai nudžiunga, pamanęs, jog ekspromtu gimusiam siūlymui bus lemta išsipildyti jau šios dienos eigoje. Visai netrukus nuskambėjęs klausimas, bemat aptemdo entuziazmą ir neketindamas to dangstyti kaip jausmų, kuriuos sukėlė Barker paauglystės pasakojimas, šiek tiek, tačiau nepiktai susiraukia. Visgi leisdamas merginai pilnai kalbą užbaigti, patempia apatinę lūpą mąsliai vartydamas akis. Tylos boikotas užsibaigia tuo, kad suvedęs galus už Helenos nuostatas kaltę suverčia vienai merginos būdo savybei, kurią pabrėžia:
- Tavo kuklumui aš turiu imunitetą,-vypteli suformuodamas karingą fizionomiją. Buvo akivaizdu, jog padarys viską, kad Helena pergalvotų ir mintis apsilankyti Šveicarijoje imtų ją žavėti ne ką mažiau nei jį patį. Nelikęs abejingas Barker apdarų klausimui, greitai sukurpia kaip išspręsti šią, itin aktualią problemą:
- Drabužių suveiksiu. Tai pareikalaus iš manęs papildomo telefoninio skambučio,-sučiauška, lyg tokia užduotis jam būtų vienas juokas. Kuomet Helena priartėja, mintys nuo snieguotų Alpių viršukalnių persikelia į šį kambarį, susitelkdamos į glėbyje laikomą merginą. Bet koks artimesnis kontaktas provokuodavo tankiau kvėpuoti, kas byloja apie suaktyvėjusią hormonų veiklą. Su didžiausiu malonumu būtų patikinęs Heleną, jog žino kaip ją sušildyti, tačiau bučinys buvo kur kas malonesnis už galimybę paplakti liežuviu kalbėjimo sumetimais. Rankomis, gniaužusiomis liauną merginos kūną, užkyla į viršų, ligi pat Barker veido, kurį švelniai suima. Tai buvo ženklas, jog lūpų kontakto nutraukti taip greitai neketina.

Dėl ką tik naujai sukilusių, visiškai kitokio pobūdžio nei prieš tai buvusių, verksmų palydėtų, jausmų, neįstengia sukoncentruoti viso dėmesio į draugo kalbas, tad žaismingai pirštų galiukais bėgioja po jo odą, laukdama kol pastarasis nutils. Po ilgo bučinio, kurio dar ilgesnį tęsimą pradėjo Leto, nuveja savo perdėtai didelį kuklumą į šalį ir veide išrango be galo nepadorią šypseną, šį savo poelgį palydėdama dar vienu veiksmu. Lėtai pakildama nuo Jared'o kelių, ilgai neatitrūksta ir apsižergdama jo kojas, atsisėda, veidu pilnai pasisukdama į vyrą, o rankas sunerdama aplink jo kaklą. Aiškiai pastebėjusi pasikeitusį J kvėpavimo dažnį, susidaro atitinkamas išvadas, bei prieš tai jos inicijuotą bučinį nusprendžia pratęsti, tik šį kartą žymiai aistringesnėje, bei agresyvesnėje formoje.
Darbuodamasi lūpomis, bei liežuviu, neapsieina be rankų, kuriomis slankioja po Jared'o pečius, bei nugarą. Po gana ilgo judviejų lūpų kontakto atsiplėšia, dideliu įkvėpimu kompensuodama deguonies trūkumą. Viduje užsiplieskus dar didesniam geismui, prikanda lūpą, žvilgsnį nukreipdama ties storu, baltu rankšluosčiu, kuris tuo metu dengė jos kūną. Per nedidelį laiko tarpą pašalinusi šia "kliūtį", visu kūnu priglunda prie Leto, inicijuodama naują bučinį.

Vos tik Helena atsiplešia, trumpam pramerkia akis įsistebeilydamas į merginos veidą, kuriame kaip tik žaidė ta gundanti, dviprasmiška šypsenėlė, leidusi suprasti, kad tolimesnė judviejų veikla nieko bendra neturės su Alpių tema ar skaudžiais prisiminimais. Barker susidėliojus į naują poziciją, apsiveja ranka jos liemenį ir merginai esant, šiuo atžvilgiu, aukščiau nei jis, atlošia galvą, laisvosios galūnės pirštų galiukais nubraukdamas ant Helenos veido užkritusius plaukus, kad šių, aktyviai darbuojantis lūpomis, neprilystų į burną.
Nors iš dalies ramybės vis dar nedavė Helenos paauglystės periodo aktualijos, niekaip nebūtų išgalėjęs atsispirti šiai raudonplaukei, glėbyje tvirtai laikomai būtybei, tad neatsiplėšdamas galbūt net per aistringai bučiuoja jos lūpas, netrukdamas kontaktu pasimėgauti. Nenulaikęs rankų vienoje vietoje, lyginant su bučiniu kur kas švelnesnėmis glamonėmis apipila jos kūną. Helenai atsiplėšus, akimirksniu vėl susiranda jos lūpas nesuteikdamas merginai tokios malonės pasidžiaugti net ir labai trumpu atokvėpiu. Kadangi Barker rankšluostį nusimetė, rankomis nuo draugės sėdmenų užkyla į viršų, palytėdamas jos liemenį, nugarą bei palengva nusvirdamas. Jiemdviem įgavus gulsčias kūno padėtis, neleidžia Helenai ilgai užsibūti viršuje, tad itin atsargiai merginą paguldo bei ją užgula. Šį kartą pats nutraukęs itin aktyvią veiklą lūpomis ir liežuviais, pasinaudoja įgytomis žiniomis apie teritorijas, kurių stimuliacija Heleną veikia itin teigiamai ir įsikniaubia į draugės kaklą, nusėdamas jį bučiniais.

Pilnai leisdama draugui godžiai ragauti jos lūpų, nesustoja rankomis glamonėdama jo pečių, bei iš lėto slysdama kaklo link, vieną iš delnų panardina Leto plaukuose, o kito nagiukais, kiek šiurkštokai braižo jo odą ties pečiais. Jausdama, kaip po truputį iš sėdėjimo į gulėjimą pasikeičia jų kūno padėtis, sekundei atplėšdama lūpas nuo Jared'ui priklausančių, sukikena, bet greit pratęsia kuo toliau, tuo aistringiau atrodantį bučinį. Visiškai netikėtai atsidūrusi po J kūnų, išpučia akutes, bet eilinį kart nusijuokia, ne ilgai trukus susirasdama Leto lūpas ir į jas grobikiškai įsisiurbdama. Galiausiai pilnai atsipalaiduodama ir leisdama sau elgtis taip, kaip nori jos kūnas, viena ranka nuslysta žemyn, sugriebdama už rankšluosčio medžiagos, juosiančios vyro klubus, ir vienu staigiu judesiu nutraukia "drabužį" nuo jo kūno, bei numeta kur papuola.
Leisdama sau atsiplėšti nuo Jared'o, kelis kart įkvepia, o lūpose išraito tą pačią nedorą šypseną, lyg duodama aiškia užuominą ko ji būtent nori. Sugavusi draugo akių kontaktą, žvilgsniu nusileidžia žemyn, šiuo ėjimu dar labiau pridėdama situacijai nepadorumo. Vieną ranką vėl priglaudžia prie Leto nugaros, tuo pat įremdama ir nagus, lyg norėdama, kad vyras dar labiau prie jos prisiglaustų.

Kadangi taip jau Dievulis sutvėrė, jog pečiai pas jį buvo ganėtinai jautri vieta, neprireikia nė drąsesnių veiksmų iš Barker fronto, kad išleistų duslią aimaną. Būtent Helenos prisilietimai, masinami stipraus dvasinio ryšio, poveikį tik dar labiau stiprino. Siekdamas parodyti, jog ne ji viena turi šiurkštokiems ėjimams galimų pritaikyti priemonių, dygiais plaukeliais apaugusiu smakru perbraukia per merginos kaklą trumpam nustodamas jį bučiuoti. Įsivyravus dar vienam lūpų kontaktui, kuris nepaisant plėšikiško intensyvumo buvo be galo malonus, rankomis vedžioja po Helenos kūną, tik per plauką susilaikydamas nuo troškimo įsibrauti į gilesnes "ertmes". Netrukus praradus tikrai visiškai nereikalingą elementą - rankšluostį, kaip ir nebelieka dingsties save stabdyti, tačiau jo manymu preliudijai skirti dar šiek tiek laiko derėjo. Visgi atsispirti provokuojamai Helenos veido išraiškai, kurią išvysti leido nutrukęs bučinys, tampa nebeįmanoma, o ką jau kalbėti apie čia pat sekusį tiesioginį paskatinimą pradėti šėlti, tad tą ir padaro, nesunkiai prasibrovęs pro Barker kojas, šiam kartui Heleną užguldamas pilnai. Prieš įsisiurbdamas į merginos lūpas, dar kartą prisilietimais palepina draugės kaklą.

Leto rankoms slidinėjant po jos kūną, neilgai trukus išleidžia geidulio bei malonumo kupiną aimaną, kuria nutraukia gilus oro įkvėpimas, nes kuo toliau, tuo labiau augantys bučiniai kėlė vis didesnį oro stygių, to pasekoje galva pradėjo suktis, o vaizdas akyse lietis. Sulaukusi J šiurkštoko ėjimo jos itin jautria vieta, kaklu, kaipmat prikanda lūpą ir pro vos vos pravertas lūpas įtraukia oro, taip išleisdama į šnypštimą panašų garsą. Netrukus vėl gavusi progą paragauti jau išsiilgtų draugo lūpų, neįstengia atsikratyti minties, kad pastarasis kontaktas gali bet kada nutrūkti, tad vienu iš delnų sugriebia vyro kaklą, tvirtai prispausdama jų veidus vieną prie kito, bei inicijuodama šiurkštų, bet be galo aistringą bučinį.
Trumpam įsistebeilijusi į Jared'o akis, kaip mat išsišiepia, liežuviu perbraukdama per savąsias lūpas, bei tuo pačiu pasiruošdama taip lauktam, bei trokštamam kūnų kontaktui. Besimėgaudama organizmą užliejusiais pojūčiais, atlošia galvą, išleisdama pasitenkinimo kupiną aimaną, o tuo pačiu ir delnais sugriebdama, bei sugniauždama patalynę. Leto pilnai prisiglaudus, pakelia rankas nuo lovos, jomis apsikabindama draugo pečius. Kvėpavimui jis dažnėjant ir dažnėjant, o kūniškam malonumui kylant, su kiekvienu oro iškvėpimu išleidžia po garsią dejonę, menančią apie patiriamus pojūčius. Net pati to nejausdama, lūpomis nuslysta ties vyro kaklu, liežuviu lytėdama kiekvieną odos lopinėlį, bet netrukus užvaldyta aistros, dantukais gnybteli vieną iš vietų, ties J pečiais.

Šiuo momentu neleisdamas sau pagalvoti apie kontrastingą situacijos pokytį: nuo nemenko šoko, širdį stingdančių, kraują varinėjantį organą ligi pačių kulnų nutempusių ašarų, prie bemat įsiliepsnojusio geidulio, užvaldžiusio kiekvieną kūno lopinėlį, įnirtingai mėgaujasi itin aistringu lūpų kontaktu neatsižvelgdamas net į savaime suprantamai atsiradusį deguonies stygių.
Nekeisdamas nuostatos su Helena elgtis kaip tik įmanoma švelniau, net jeigu tai pareikalautų susilaikymo kai kuriuose užsiplieskimo veikiamuose įgeidžiuose, pradeda galimą esminiu drąsiai pavadinti procesą nuo labai švelnios trinties. Net ir tokios, ganėtinai lėtos apsukos, leido jausti pilnavertį kūnišką malonumą, besitrinant įkaitintiems judviejų kūnams. Toliau naudodamasis lūpomis, vedžioja jomis po Barker pečių, kaklo, smakro odą, kartkartėmis išleisdamas gilesnį, girdimą atodūsį. Kuomet mergina panaudoja dantukus, keista, tačiau neišleidžia nė garselio. Veide tik akimirkai šmėstelėjusi šypsenėlė puikiai atspindėjo švelniai tariant, teigiamus pojūčius, kuriuos sukėlė šiurkštokas Hel ėjimas. Tačiau vien tik fizionominiu aspektu reakcija neapsiriboja. Kaip mat leido sau įsibėgėti nutaręs, jog Barker nesupyks, jeigu jie šį kartą pasiduos energingai, lyg triušiukai. Kontroliuodamas laiką iki pačios kulminacijos, tai sulėtėja, tai vėl ugningai startuoja tarytum link finišo linijos bėgantis atletas, visgi laiku pristabdydamas tempą. Nė už ką nebūtų leidęs sau pasielgti savanaudiškai ir neatsižvelgiant į faktą, jog Homo Sapiens pateles didysis O pasiekia ne taip greitai, kaip tos pačios "rūšies" patinėlius, patenkinti tik savo kūniškus poreikius.
Lūpomis be perstojo lytėdamas merginos odą, nuslysta žemiau, pasiekdamas krūtinę, tiems gražiems iškilimams taipogi paskirdamas dėmesio bei glamonių.

Vis dar sunkiai gaudydama orą, pakreipia galvą į šoną, taip netik nutraukdama užsitęsusi bučinį, bet ir leisdama sau kelis kart pritraukti pilnus plaučius deguonies. Sekundei susimąsčiusi, kaip greit viskas, nuo to atsitiktinio susitikimo parke iki sekso duše, įvyko, suraukia antakius, veidą iš vagodama kone skausminga išraiška. Supratusi, kad ir vėl leidžia sau per daug, ir kad galbūt neturėtų Leto taip pasitikėti, netrukus visas mintis nuveja į šalį, dėl iš naujo sukilusių šiltų jausmų, atkeliavusių kažkur iš širdies gilumų.
Galvą atstačiusi į pradinę padėtį, mėgaujasi malonius pojūčius teikiančiomis vyro lūpomis, kurios tuo metu bėgiojo jos kaklu. Kartkartėm akimis susirasdama draugo veidą, vis labiau šypteli, nenutraukdama intensyvaus kvėpavimo, kurį tik dar labiau dažnino vis greitėjanti judviejų kūnų trintis. Palaipsniui garsėjant ir Helenos skleidžiamai dejonei, abiejų rankų pirštais įsitveria į J nugarą, o galvą kiek kilstelėja, kad galėtų vyrą pilnai apkabinti. Kadangi merginos lūpos buvo prie pat Leto klausos organų, pilnai prispaudžia veidą prie J kaklo, nes kitaip savo pakankamai didelį decibelų skaičių turinčia dejone, matyt, Jared'ą būtų laikinai apkurtinusi.
Vėl sulaukusi draugo lūpų dėmesio ties jos pačios kaklu, atlošia galvą, lyg duodama vyrui nagrinėti didesnį odos plotą.

Kadangi jam atitolti nuo nemalonių minčių pavyko pakankamai sėkmingai, visapusiškai susitelkęs į procesą, gausiai plūstančius malonumus, užmerkęs akis nepastebi, kaip Helenos veidas apsitraukia šiokiu tokiu kartėliu. Pajutęs, jog Barker su oro trūkumu kovoja sudėtingiau nei jis, neskuba inicijuoti lūpų kontakto, savosiomis toliau slysčiodamas po merginos kaklo, pečių, netgi krūtinės sritį, leisdamas draugei bent jau burną šiek tiek pailsinti.
Jiedviem smarkokai vienas prie kito prisispaudus, tampa praktiškai nebeįmanoma darbuotis žvitriai, tad belieka sulėtėti, tačiau tai toli gražu nesumenkina pojūčių. Išleidžia garsą, labai panašų į aimanos bei gilaus atodūsio mišinį, rankomis Helenos kūno linijomis nuslysdamas į apačią ir leisdamas sau kiek šiurkščiau pervesti per merginos šlaunis.
Nesunkiai susigaudęs, jog malonumo viršūnė, nepaisant pastangų procesą prailginti, plūstelėti turėtų už kelių sekundžių, rankomis tvirtai apsiveja Heleną ties juosmeniu bei jį kilsteli, priversdamas draugę įgyti vertikalią poziciją kartu su juo. Įsikniaubęs į jos kaklą išleidžia be galo gilų, virpantį atodūsį, o fizionomija kaip mat ištyžta, susileidžia. Padažnėja ir kvėpavimas, bet tai netrukdo susirasti Helenos lūpų ir vainikuoti akimirką karštu, jausmingu bučiniu. Ranka prilaiko merginos veidą visiškai nenorėdamas, jog ši kaip tik dabar, ar netrukus atsitrauktų.

Viso proceso metu išlaikydama tokia pačią, pakankamai pasyvią pozicija ir leidžia sau darbuotis tik rankomis bei lūpomis. Galiausiai atstačiusi deguonies koncentraciją kraujyje, nepasiskubina pratęsti ilgo nekvėpavimo reikalaujančių bučinių, bei skiria dar keliasdešimt sekundžių aprūpinti smegenis deguonimi. Maloniems pojūčiams, sukeltiems Leto intensyvios veiklos, didėjant, neįstengia sulaikyti žymiai garsesnių nei prieš tai dejonių, pilnai leidžia sau skleisti natūraliai ateinančius garsus.
Jausdama kaip visas esminis judviejų "projektas" artėja prie kulminacijos, tvirčiau įsitveria į Jared'o pečius, šįkart tikrai skausmingai ten suleisdama ir savuosius nagiukus. Judviejų kūno pozicijai pakitus į vertikalią, kiek atlošia galvą, pritraukdama pilnus plaučius oro. Netrukus sugrįžta į pradinę padėtį, ištiesindama kaklą, o žvilgsnį nukreipdama į daugiausia veiksmo turinčią teritoriją. Vis dar garsiai alsuodama, išleidžia be galo jausmingą ir garsią aimaną, persipinančią su J atodūsiu, fizionomijai primenant kone pripučiamos lėlės.
Pajutusi Leto lūpas prie savųjų, leidžia sau į jas grobikiškai įsisiurbti, tuo pačiu vieną ranką priglausdama prie draugo pakaušio. Po neilgos bučinio eigos, atsiplėšia, bet per daug neatsitraukia ir įkvepia oro, žvilgsniu susirasdama vyro akis. Lūpose kaip mat atsiranda natūrali, be galo nuoširdi, bei apie patirtą malonumą nusakanti, dėkinga šypsena. Lėtai iškėlusi vieną iš rankų, nuo Jared'o veido nubraukia ten sukritusius, drėgnus plaukus.
Pagauta be galo intymios akimirkos, įsistebeilija į J, jausdama, kaip viduje suvirpa nauji, bet be galo malonūs jausmai. Hel prikanda lūpą, liežuviu lytėdama jos paviršių, vis dar jausdama ten užsilikusį vyro lūpų skonį. Suprasdama kokia maloni jai ši akimirka yra, užmerkia akis, išleisdama tylų, vos vos girdimą atodūsi. Netrukus apimta jausmo, kaip visi raumenys patys atsileidžia, bei atsipalaiduoja, tiesiog sukrenta į lovą, veide išlaikydama tą pačią, šiluma spinduliuojančią mimiką.

Jo ausis pasiekusi, garsinė emocijų išraiška iš Helenos pusės priverčia palaimingai vyptelėti. Ne dažna pora sugeba pasiekti kulminaciją vienu ir tuo pat metu, o galutinis rezultatas bylojo apie tai, kad apturės gerą seksualinį gyvenimą. Mažų mažiausiai.
Palaimai palengva slūgstant, įtempia veido, kad šis nebūtų toks išskidęs, raumenis. Įsivyravus dar vienam lūpų kontaktui, užgniaužia gilų kvėpavimą, bučinio eigoje sugebėdamas stabilizuoti alsavimo dažnį iki normalaus. Helenos atsiplėšimą traktuoja kaip signalą leisti jai atsikvėpti ir tai padeda nuslopinti gobšų troškimą, plaktis liežuviais kur kas ilgesnį laiko tarpą. Praplėšęs akis, kaip mat suduria jas su priklausančiomis merginai. Nereikėjo nė apsikeisti banaliomis frazėmis, kad taptų aišku, jog pakartotinas sekso maratonas buvo toks pats produktyvus, kaip ir pirmtakas duše. Veide išspaudžia šypsnį, nuoširdumu nenusileidžiantį pačios Helenos ir nesusivaldęs, bent jau ranka švelniai perveda per jos skruostą, užuot puolęs jį bučiuoti.
Intymi akimirka, inicijuota nenutunkančio akių kontakto paveikia ir jį, tačiau kitaip nei Heleną. Prieš akis šmėsteli vaizdas, kaip jiedu su mergina voliojasi ant snieguotos žolės, kažkur Alpių papėdėje, tad troškimas mauti į Šveicariją atgimsta dar stipresne forma. Tad nieko keista, kad pirmuosiuose jo žodžiuose šmėsteli ir atmosferos krituliai, susidedantys iš snaigių:
- Jeigu sukrisčiau dabar į pusnį, išlydyčiau sniegą,-turėdamas omenyje kūno temperatūrą, kurią pakėlė niekas kitas, o būtent Barker, sukikena. Dejonės ir gilūs atodūsiai padaro meškos paslaugą balsui, kuris, lyg išsilaisvinęs nuo kimulio tampa raiškus ir aiškus. Kadangi Helena užsimojo prigulti, o pats jautėsi pernelyg žvalus, kad drybsotų, pasilieka lovoje klupčioti. Labai šiltai žvelgdamas į Heleną, su gašloka šypsena bėgioja akimis po jos nuogą kūną ir užsiplieskusiam troškimui prie jo priglusti, neatsispiria net jeigu to kaina būtų horizontali pozicija. Lėtai nusviręs, sudeda rankas, į kurias įremia ir smakrą, ant Helenos pilvo. Kyštelėjęs liežuvį, jo galiuku perveda per visai čia pat pūpsojusią Barker odą, palikdamas drėgną, zigzagą primenantį ornamentą. Lyg tarp kitko dirsteli į šoną ir akys užkliūna už jo pečius išmarginusių juostelių. Žioptelėjęs, palengva žvilgsnį gražina į Heleną ir vaizduodamas labai jau sužalotą, dramatiškai sušnibžda:
- Tu mane nuskriaudei...-balsas nenuskamba anei kiek rimtai, veikiau - juokingai, nes priminė berniuko zirzesį. Klastingai primerkia akis, tarytum duodamas suprasti, jog ketina "atsilyginti".

Vis dar niekaip neįstengdama, atvirkščiai nei Jared'as, sunormalizuoti savojo kvėpavimo, iškelia rankas sau virš galvos, tuo pačiu įsitempdama, bei pritraukdama pilnus plaučius deguonies. Po kūną vis dar banguojantys, be galo malonūs pojūčiai priverčia pasijusti lyg mergina būtų danguje. Lūpose išlaikydama tą šiltą ir nuoširdžią šypseną, praplėšia prieš tai buvusias užmerktas akis ir netrukus jomis susiranda Leto veidą. Stebėdama jo fizionomiją, mintyse nusipaišo be galo gražų piešinėlį, kaip jiedu, apsupti neapsakomai gražių sniegynų, mėgaujasi vienas kito kompanija, nė nejusdama, kad judviejų mintys sutampa.
Vyrui nutarus prašnekti, kiek kilsteli galvą, kad aiškiai matytų jo veidą. Sakinio turinys privertė netik nusišypsoti, bet ir sukikenti. Kadangi būtent šią minutę neturėjo didelio noro malti liežuviu, pasilieka teisę į vyro teiginį žodžiu neatsakyti. Aiškiai pastebėjusi kone demonstratyvų draugo žvilgsnį, kuris bėgiojo po visą jos kūną, iškelia antakį į J gašloką išraišką atsakydama tokio pačio pobūdžio mimika. Šiam netikėtai priartėjus, bei sugulus ant merginos pilvo, dar labiau nei prieš tai išsišiepia, aiškiai parodydama, kad šis kontaktas jai yra malonus. Vis dar neatitraukdama akių nuo Leto veido, sukikena, bei kaip mat įtempia pilvo raumenis, dėl vyro liežuviu sukelto kutenimo.
Kartu su Jared'u, žvilgsnį nukreipia į ant jo odos esančias raudonas juosteles, menančias apie Helenos nagiukų kontaktą su draugo pečiais. Išgirdusi J zirzimą, eilinį kartą nusikvatoja, veide netrukus nutaisydama nekaltą veiduką. Ištiesusi viena iš rankų, rodomo piršto nagu baksteli pašnekovo nosies galiuką, tuo pat besiruošdama prabilti.
-Juk leisi man išpirkti kaltę, mm? - be galo plonu balseliu sumurma, stengdamasi suformuoti kuo tikroviškesnį nekaltutės mergaitės įvaizdį. Vyro veide įžvelgusi jo ketinimus, kiek pasikelia, rankomis pasiremdama į lovą, o veide suformuodama be galo nuskriaustą fizionomiją.

Kadangi įsigudrino atsigulti taip, kad puikiai matytų ne tik Helenos veidą, bet ir čia pat, prieš akis pūpsančią krūtinę, žvilgsnis toli gražu neužsistovi toje pačioje vietoje, aprėpdamas tai, kas džiugintų kiekvieno vyro akį. Nors ir jautėsi kupinas jėgų, gyvenimo džiaugsmo ir visokeriopai teigiamų emocijų kratinio, užuot, kaip jis mėgsta, lakstęs ar kaip nors panašiai fiziškai aktyviai makalavęsi, nesijudina, tačiau laiko veide šypseną, visokeriopai atspindinčią itin gerą būseną.
- Keista...-sumurma taip, lyg būtų ganėtinai kažkuo nustebintas. Kilstelėjęs smakrą, kurį netrumpą laiko tarpą buvo įrėmęs sau į išorinę delno pusę, viduriniuoju pirštu bei smiliumi perbėga per Barker odą, giliai, dramatiškai atsidūstamas.
- Dvi partijos, o aš noriu daaaar...-specialiai balsę prailgina sustiprindamas, atseit beviltišką poreikio įspūdį. Fizionomija kiek persikreipia atspindėdama tariamą mąslumą.
- Negi su manim kažkas negerai?-retoriškai sučiauška ir sukikenęs, mikliai šokteli į priekį, agresyviais bučiniais užpuldamas merginos kaklą, žaismingą ėjimą vainikuodamas plėšriu urzgimu. Netrukus atšokęs atgal, virsta į lovą pavymui išleisdamas svajingą atodūsį. Nors patalpoje ir buvo šilta, nors ir pats jautėsi laaabai sušilęs, atsargumo dėlei pasičiumpa patalus ir apkloja ne tik save, bet ir Heleną, nenorėdamas, jog šios odą imtų žnaibyti šaltukas. Nesunkiai įsipatoginęs, kaip mat prisišlieja prie merginos, užsižiūrėdamas į jos akis.
Papirktas Helenos išraiškos pasistengia naujai atsiradusią, taikdarišką, išskidusią būseną uždangstyti po itin blatna, netgi kiek erzinančia išraiška, kuri tikrai nebylojo apie bet kokius nuomonės, pastaruoju klausimu pokyčius.
- O nebūtų teisingiau, jeigu tau atsilyginčiau tuo pačiu?-nedorai išsišiepia, išlenkdamas rankos pirštus, kurių galiukuose puikavosi duok Die milimetro ilgio, menką žalą padaryti tesugebėsiantys nagai. Užuot vykdęs planą "subraižykim Heleną taip, kaip ji subraižė mane", kurio realizavimas tariamai kirbėjo jo dviprasmiškų minčių prikimštoje galvoje, palenda po patalais užsiropšdamas ant nuogutėlės Helenos. Šiurkščiu smakru braukdamas į viršų merginos pilvuku, pasiekia krūtinę, kuri ir buvo jo tikslas. Trumpam iškišęs galvą į dienos šviesą, dirsteli į Barker veidą kreivai, labai kreivai vyptelėdamas. Lėtai, su dviprasmiška išraiška nutįsęs atgalios, išsirenka odos lopinėlį, viršum Barker krūties, kurį stipriai įsiurbia lūpomis. Padaryti merginai, liaudyje vadinimą "nasosą" būtent ir buvo jo tikslas, kurį labai jau sėkmingai įgyvendina. Išsišiepęs ligi ausų išneria iš po patalynės. Kadangi šviežio oro ten buvo ne per daugiausiai, giliai įkvepia prisotindamas organizmą deguonimi.
- Turėsi tai, kas tau mane primins. Bent jau kelias savaites,-nusijuokęs, perbraukia delnu per dar tik formuotis pradedančią mėlynę (ironiška, bet ši gavosi širdutės formos), ant kurios paliko nedidelį sluoksnį burnos ertmėje išsiskiriančių skysčių. Dėl bala žino kokių priežasčių, savo darbeliu buvo itin patenkintas, tad savimyliška šypsena tampa būtinu akcentu jo veide.

Ramumos, bei malonumo veido išraiška stebi Leto veidą, kvėpavimui po mažu stabilizuojantis. Veikiama ypač didelio ramybės, saugumo, bei nerūpestingumo jausmo, leidžia sau kelioms sekundėms užmerkti akis. Mintys, kurios dar visai neseniai sukosi apie tai, kaip greit, netgi per greit viskas vyksta, šįkart visiškai nurimsta. Besimėgaudama tobula akimirka, praplėšia akutes, susirasdama Jared'o regos organus, kas dar labiau pakelia nuotaiką. Išgirdusi vyro balsą, suklusta, kiek kilstelėdama galvą, kad galėtų aiškiau matyti J veidą. Šiam taip keistai dėstant mintis, kupino smalsumo veidu seka kiekvieną iš jo lūpų sklindantį žodį. Ausis pasiekus galutiniam kalbos rezultatui sukikena, tuo pačiu vienos rankos pirštais perbraukdama per draugo plaukus, patraukdama juos nuo vyro veido. Šiam netikėtai atsiradus labai arti, natūraliai dar garsiau nusijuokia, Leto lūpoms bėgiojant po visą jos kaklą, bei jį "gnaibant" bučinukais.
Visiškai netrukus atsidūrusi po patalais, lygiai taip pat prisiglaudžia prie Jared'o, pirštų galiukais, be galo švelniai vedžiodama po jo kaklą. Šiam vėl prašnekus, iškelia antakius, aiškiai nustebinta pačio klausimo, į kurį nespėja atsakyti. Šiek tiek atsitraukia, lyg ruošdamasi planuojamam vyro ėjimui, bet pastarajam palindus po paklode, bei užsiropštus ant jos kūno, įtempia raumenis, laukdama netikėtos J niekšybės. Jausdama, kaip šiurkščiais šereliais apaugęs draugo smakras slysta nuoga Hel oda, sukikena, tuo pačiu dar ir prikasdama lūpą. Sulaukusi keisto Leto žvilgsnio, išpučia akutes, tikėdamasi kažko ne itin malonaus. Vyrui vėl pradingus po patalais, bei lūpomis įsisiurbus į jos odą, pro vos pravertas lūpas, bei sukąstus dantis įtraukia oro, taip išleisdama į šnypštimą panašų garsą. J vėl išlindus, pasitinka jį nepatenkintu, bei kiek nuskriaustu veidu, kurį, be abejo, puikiai suvaidino. Neišlaikiusi savosios "priedangos", kurią itin "neigiamai" veikė be galo mandra Jared'o šypsena ir pati išsišiepia, viena ranka paveldama ir taip išsitaršiusius vyro plaukus.
-Eikš... - netrukus sumurma, ištiesdama ranką, lyg siūlytų draugai priropoti dar arčiau. Barker visiškai neslėpė didžiulio troškimo būtent dabar pabučiuoti Leto, tad ir pati kiek pasilenkia į priekį, liežuvio galiuku lyžtelėdama savas lūpas.