Poilsinis namas

Kadangi diena prasidėjo itin sėkmingai, pradedant be galo skaniais pusryčiais ir baigiant maloniu, niekada neįkyrinčiu Jared‘o dėmesiu, šypseną bent kiek sumažinti tampa labai sudėtingu uždaviniu. Kūną užpildžius mielam ramumos, bei visokeriopos pilnumos jausmui, kurį laiką tiesiog stebi pro langą slenkančius medžius, kurie būtent šiuo vasaros laikotarpiu žaliavo visu pajėgumu. Lyg norėdama leisti partneriui pilnai susitelkti į vairavimą, kad neduok Die, vėl neįvyktų toks scenarijus kaip ir pastarąjį kartą, kai Leto iniciatyva jiedu buvo susiruošę į užmiestį, šiam netrukdo bereikalingomis kalbomis. Trumpai tariant, tiesiog sėdi išsišiepusi, žvelgdama pro langą ir atlikdama neseniai išsiugdytą refleksą – rankų susinerimą ant pilvo. Vien pagalvojus apie ten esantį embrioną, kuris po mažiau nei septynių mėnesių pilnai išsivystis ir išvys šį pasaulį, vertė tik dar labiau šypsotis. Jautėsi neapsakomai laimingą ir to visiškai nebijojo parodyti.
Kai automobilis netikėtai sustoja, pasisuka į J, pasitikdama jį veidu, kupinu susijaudinimo, bei kone šaukančiu „ar mes jau čia?“. Apsidairiusi ir prieš akis išvydusi didelį medinį namą, už kurio nebuvo sunku išvysti ir didžiulį ežerą, ne tik išpučia akytes bet ir dalinai pražiodina burną.
Pasekusi draugo pavyzdžiu, atsisasgsto saugos diržą, bei išsilaipina lauk iš automobilio, įtraukdama kiek įmanoma gaivaus oro, kuris taip smarkiai skirėsi nuo esančio Niujorko mieste. Apsisukusi aplink, apsidairo, apžiūrėdama visą aplinką. Netoliese matėsi nedidelis takelis, kuriuo iškart susiplanuoja anksčiau ar vėliau pasivaikščioti.
-Čia taip gražu. – prasitaria, išleisdama svajingą atodusį. Nusprendusi, jog čia suras tiek veiklos, kad visos mintys apie tas nelemtas, skausmo ir kančios pripildytas savaites, tiesiog nustos kamuoti. Netrukus priartėjusi prie Jared‘o apsiveja jo kaklą rankomis, įsistebeilydama į šio akis. Kūną, bei mintis užpildžiusi visiška pilnatvė, privertė ištarti žodžius, kurie jau gana ilgą laiką sukosi Barker mintyse. – Myliu tave. – kiek kilstelėjusi lūpų kampučius, suvokia, kad pagaliau visiškai prisiruošė išsakyti savo jausmus ir tai buvo viskas, ką ši galėjo padaryti. Dabar buvo tik paties Leto pasirinkimas, kaip į šiuos žodžius šis sureaguos. Neistengusi sulaukti atsakymo, o ir kiek bijodama, jog draugas gali pasimesti, netrukus kiek kilsteli galvą, itin švelniai ir atsargiai vyrą pabučiuodama.

Viso kelio iki vaizduotės beveik iki pačių nereikšmingiausių smulkmenų atkurtos sodybos metu, negalėjo atsikratyti per parą laiko įgyto, tačiau visiškai nežalingo įpročio įdomiai, neplačiai, bet visapusiškai nuoširdžiai šypsotis. Tapo nesunku pajausti, jog esant branginamo žmogaus draugijoje, kai kam galbūt engianti tyla suteikia visapusiškai teigiamą, mažumėlę svaiginantį pojūtį. Nors mintimis klajojo tie patys velniai nežino kur, už vairo stengiasi būti budrus ir susikaupęs.
Prieš ketindamas nuvažiuoti nuo grubia danga grįstos kelio dangos, tyliai sušnara pranešdamas tiek pat kiek ir jis "nutolusiai", nuo neregėtai stiprios palaimos būsenos apkvaitusiai merginai, jog ketina įsukti į žvyruotą trasą, vingiuota trajektorija, maždaug septynių kilometrų atstumu vedančią ligi pat tikslo - tarp miško bei ežerų sanklodos įsikūrusios, gaiviame ore skendinčios sodybos, kurioje ne kartą viešėjo paprasčiausiai norėdamas atsipūsti nuo pečius slegiančios rutinos. Kadangi kelias buvo labai nelygus, o automobilio salone tarškėjo bei kalatojosi kone viskas, sumažina greitį. Laikydamas nekintančią pavarą, apleidžia šių svirtį, ranka suspausdamas draugės delną bei nejučiomis išreikšdamas globėjišką saugos instinktą, nukreiptą į mylimąją.
Papildomų dešimties minučių pareikalavusi kelionė galiausiai atveda prie namo, žavingai išlindusio pro nusvirusių masyvių medžių šakų alėją. Vaizdinys, keliantis begalę šiltų asociacijų akimirkai užgniaužia kvapą. Iš kirbančio jaudulio žibančias akis nukreipęs į Helenos veidą, skleidusį ne tik pasakišką grožį, bet ir džiaugsmingą nuostabą, kaipmat išsišiepia. Pasiskubinęs nusikrapštyti saugos diržą, lyg įkirstas iššoka laukan, tarytum įkvėpti gryno oro ir suteikti regos organams tiesioginę prieigą prie statinio būtų tapę gyvybės ir mirties klausimu.
Kurį laiką stūksojo užsižiopsojęs, tad pasigirdęs Helenos balsas, padeda iš abstrakčių dimensijų sugrįžti į nelyginant gražesnę realybę.
- Žinojau, kad tau čia patiks,-suniurna ir balse buvo galima įžvelgti nedidukę impozantišką gaidelę. Veide vėl šmėstelėjus tai pačiai, monotoniškai, lūpose įstingusiai šypsenėlei, apglėbia draugę apie klubus pasistengdamas sumažinti atstumą tarp judviejų taip, kad fasadinėmis "apdailomis" jie švelniai, mažumėlę erotiškai glaustųsi.
Visiškai netikėtai pro putnias, bučinio maldaute maldaujančias Barker lūpas išsprūdęs žodžių junginys, smarkiai suvirpina krūtinėje be poilsio tvinksintį, kraują varinėjantį organą, be fiziologinės funkcijos dar ir talpinantį visą individualų jausmų bei potyrių pasaulėlį. Iškėlęs antakius, atlaisvinęs vieną ranką bei išlenkęs smilių, vargais ne galais sukurpia mąslią fizionomiją, kurią palydi žodžiais:
- Galiu drąsiai patvirtinti, jog ne mažiau nei aš tave,-sukikenęs, lieka priverstas užsižiaubti, kad merginos lūpų nesutrikdytų į dienos šviesą vis besiveržiantys dantys. Mėgaudamasis visuomet maloniu, gal net kiek laukiamu kontaktu, išlaiko jo pobūdį švelnų, idant kaip smarkiai norėjosi įplėksti aistros. Atsiplėšęs, keletą trumpučių bučinukų nusiunčia Barker skruostams, smakrui, netgi nosies galiukui, kol nejučiomis prasiveržia itin gyvenimiška mąstysena:
- Apsižvalgyk, o aš sunešiu visą mantą,-šyptelėjęs, pamalonina draugę švelnučiu "eskimų" bučiniu, tuo pat metu raktus nuo būsto užkišdamas Helenai iš už iškirptės. Prisiminęs, jog šie už kūno temperatūrą yra gerokai šaltesni, valiūkiškai sukrizena lyg būtų iškrėtęs mažytę išdaigą.

Kadangi buvo prisiglaudusi prie Jared‘o, galėjo nesunkiai jausti nuo jo kūno sklindančią šilumą, kuri tiesiog verste vertė išleisti palaimingą atodusį. Garsų dažnį sumažinusi iki minimalaus, įsistebeilija į be galo šiltas draugo akis, kurios po truputį didino jau ir taip nemažą Helenos šypseną. Maloniai nuteikę vyro žodžiai ne tik visiškai nuramino, bet ir vertė jaustis lyg ant sparnų. Itin mielas bučinys, kuris iš abiejų dalyvių pusių išlieka švelnus, tik dar labiau praskaidrino šią dieną. Leto nusprednus lūpų kontaktą užbaigti, vėl sugrąžina gana įprastu veido dekoru tapusią šypseną. Į nedidelius bučinukus atakiusi kikenimu, vos pasigirdus partnerio balsui, suklusta, timptelėdama antakius viršun.
-Žinoma. – visapusiškai teigiamai atsakiusi į J ištartus žodžius, spėja dar ir pasimėgauti švelniu susilietimu nosimis, vos sekundei užmerkdama akis.
Kai tik pajunta vėsaus metalo prisilietimą, aiktelėja, pavymui sukikendama. Kiek primerkia akis, sukrutindama galvą, bei žvilgsniu susižvejodama Jared‘o veidą, lyg norėdama be žodžių subarti draugą už šio veiksmus. Atsidususi, pasiduoda traukai išvysti ne tik namo vidų, bet ir tai, kas slepiasi už pačio statinio, tad nieko nelaukusi patraukia objekto link. Žinoma, nė kiek neskubėjo, tad atranda laiko apsižvalgyti aplinkui, bei akimis užkabinti kiekvieną medį ir krūmą. Priartėjusi prie tikrai nemenko pastato, užkyla laipteliais į verandą, iš čia nužvelgdama prieš akis atsivėrusi kiemą, kuris regis per kelias akimirkas tik dar labiau išgražėjo. Neprarasdama džiaugsmingo nusiteikimo, nesunkiai atrakina duris, įžengdama į namo vidų.
Sekundei sustingsta, apstulbinta namo interjero, kuris nors ir buvo paprastas, bet tuo pačiu ir toks žavus. Vien mintis, jog čia praleis mažiausiai kelias savaites, apsupta ne tik ramybės ir gamtos, bet ir Leto dėmesiu, vertė širdį smarkiau plakti. Merginai trūko žodžių išreikštidabartinius jausmus, į kuriuos įėjo džiaugsmas, susižavėjimas, pilnatvė, bei tas sunkiai apibūdinamas pojūtis, kurį galima buvo vadinti meile. Kadangi po visų tų baisių išgyvenimo įgavo visąvertį pasitikėjimą, bei atsikratė tos nemalonios drovumo, bei baimės naštos, drąsiai praeina į vidų, leisdama sau išnagrinėti kiekvieną pirmajame aukšte esantį kambarį. Apvaikščiojusi didžiąją dalį ploto, apsistoja ties virtuve, kur be jokios abejonės laukė Jared‘o. Juk susipirko tiek maisto produktų, tad Barker tiesiog knietėjo imtis kad ir kokios minimalios maisto ruošimo veiklos. Atsisėdusi ant virtuvinės taburetės tiesiog žvelgia pro langą, į netoliese esantį ežerą, kuris net ir būdamas tolėliau skleidė savotišką ramybės aurą. Užsisklendusi viduje, ima galvoti apie įvairiausius dalykus, sėkmingai išvengdama visų neigiamų minčių, kurios dažniausiai būdavo pirmos atėjusios į galvą. Jautėsi kiek paradoksaliai, o maisto produktų atgabenimo į gaminimui skirtą patalpą privedė prie to, jog Hel ėmė galvoje kurti įvairiausius receptus, bet netrukus apsistoja tik ties vienu.
Keista, bet nors ir neseniai valgiusi J gamintos sriubos, visgi po keletą valandų trukusius kelionės vėl jautėsi alkana, tad stovėti prie puodų vedė ne tik mintis kaip nustebinti, bei pamaloninti Jared‘ą. Visgi suvokdama jog norint griebtis šeimininkavimo teks dar truputėlį palaukti, tad vėl pasuka galvą lango link, sutelkdama dėmesį į veiksmą vykstantį už jo.

Helenos pyktis išprovokuoja tik dar griausmingesnę juoko bangą, kurios nesibodi išlieti visu pajėgumu. Mintis, jog keliolikos kilometrų spinduliu jiedu yra vieninteliai homo sapiens rūšies atstovai leido visapusiškai savęs nevaržyti. Vos tik mergina atsitraukia, pildydama dvipusį susitarimą, nulydi draugę akimis, akimirką užmiršdamas ką pats turi įvykdyti. Širdyje buvo tik bepradedąs budintis iš įkyriai lindusių minčių, esą pastarųjų dienų įvykiai tėra sąmonės kruopščiai suplanuotas sapnas. Ėmė suvokti, kad tikrai ne laiku nepabus ir suvoks esąs trumpam užsnūdęs ant įrašų studijos, kurioje šitiek laiko marinavo laiką, vengdamas veriančios širdgėlos, stalo.
Atsitokėjęs, mažumėlę nusipurto. Papūtęs šiaurys vėjas įkalė į galvą idėją namą šiek tiek pakūrenti. Kadangi nenumaldomai temo, suskumba prie Yukon'o bagažinės, kurią pradaręs, pasistengia kuo atsargiau ištraukti supermarkete įsigytą maistinį turtą. Kęsdamas šiokį tokį sopulį, kurį kurstė rankoje nešini tuntai ne pačių lengviausių maišų, pajuda namo link. Palypėjęs cementine pakyla, atsiduria prie durų, tačiau ketindamas pro jas pralysti, privalėjo pasinaudoti kojomis, kad užsitiktinų deramą tarpą.
Nukėblinęs į svetainę, pirmiausia terbas sustato ant žemės ir tik po to teikiasi apsidairyti. Regis, nuo paskutiniosios viešnagės patalpoje niekas nepasikeitė. Tvyrojo net tas pats, itin malonus salsvas medienos kvapas, kėlęs kuo geriausias abstrakčias asociacijas.
Netverdamas savam kaily apdovanoti akis pačiu mieliausiu reginiu - Helena, pakartotinai įsikimba į maišus ir ištiesęs nugarą, numainuoja virtuvės pusėn. Nuojauta bei adekvatus suvokimas kuždėjo, jog merginą, kurios spėjo pasiilgti, aptiks būtent šioje patalpoje. Ir vos tik ten atsiduria, apvaizda patvirtina teisingą spėjimą - daili raudonplaukė stovėjo virtuvės viduryje spitrydama pro langą. Nevalingai nusišypsojęs, mantą iš po atitirpusių pirštų atleidžia ir ši nerangiai bumbteli ant žemės. Kadangi nieko panašaus neplanavo, tyliai šnypteli susilaikęs nuo beribio troškimo nusikeikti. Pasilenkęs, sugraibalioja išriedėjusius produktus, skrupulingai sukavodamas juos atgalios į maišą, kurį netrunka pastatyti ant virtuvinio stalo.
- Ką gi...-sumurma pro nekintančiai plačią šypseną gudriai trindamas rankutėmis. Įsmeigęs į Heleną nesuprasi kokios pakraipos žvilgsnį, priplaukia artyn, smiliumi kabindamas ant merginos veido nepaklusniai bimbančią raudonų plaukų sruogą.
- Leisk man paruošti vakarienę,-nėmaž neabejodamas, jog gali sulaukti neigiamos Barker reakcijos, patempia lūpą sukurpdamas tiesiog tobulą, širdį virpinantį nuskriausto šuniuko žvilgsnį. Ranka nuslydęs žemyn, ją tikrai ne be reikalo užmeta draugei ant pilvo.
- Tu nė nenumanai, kaip jaučiuosi maitindamas du pačius brangiausius žmogeliukus savo gyvenime,-šyptelėjęs, palinksta arčiau Helenos veido, sudarydamas pakankamai intymų momentą, kurį vainikuoja švelniu bučiniu, labiau primenančiu lūpų susiglaudimą.
- Išlepinsiu tave labiau nei Tomas Cruise'as savo dukterį Suri,-bemat prajukęs, išskleidžia dar vieną nuoširdaus "cha cha" bangą, apkabindamas merginą taip, lyg neketintų šios paleisti. Per amžius.

Kurį laiką taip ir žvelgusi pro langą, regėdama aplink supančią, žmogaus rankų menkai teliestą gamtą, netrunka užsisvajoti. Širdį, o netrukus ir visą kūną užpildęs laimės pojūtis vertė ne tik šypsotis, bet ir kelioms akimirkoms užmerkti akis. Po šitiekos gyvenimo išbandymų, bei smūgių, kai viltis tiesiog baigė išsisunkti ir džiaugsmą gyvenime atrasti buvo itin sunku, kone neįmanoma, po pastarojo laikotarpio, kai laikėsi nepakėlusi rankos prieš save tik dėl vaikučio, bręstančio Hel įsčiose, kuris buvo ne tik didelė atsakomybė, bet ir viltis įgavusi žmogišką pavidalą tame nežmoniškai tamsiame ir niūriame pasaulyje, į kurį ją prievarta įsitraukė ne kas kitas, o patsai Sullivan‘as. Lyg leisdama susidaryti sau hipotezę, jog veikiausiai po visko gyvenimas bus daug šviesesnis ir kažkada girdėti Jared‘o žodžiai, tvirtinę apie egzistuojantį teisingumą ir tai, jog kiek mergina tūrėjo prisikentėti, tiek pats Dievulis atlygins geromis gyvenimo akimirkomis, Helena tiesiog išleidžia lengvą atodūsį, kuris dėka galybės malonių jausmų, virpėjo tiek pat, kiek ir jos krūtinė.
Iš nedidelės neaktyvumo stadijos priverčia nubusti daugiau nei netikėtas bumbtelėjimo garsas, kurį išleido ant žemės nusileidęs maišas. Kiek krūptelėjusi, pasisuka ton pusėn, iš kurios sklido triukšmas. Pastebėjusi J veidą, kuris veikė it priešnuodis visiems neigiamiems pojūčiams, šypteli, susinerdama rankas priešais. Nesusilaikiusi nuo didžiulio noro sukikenti, kai prieš akis pūpsojo štai tokia situacija, tai ir padaro. Suprasdama, jog vyras ras ką pasakyti, išgyvendama nedidelį smalsumo jausmą, tiesiog laukia šio veiksmų. Vos tik Leto priartėja, regis tik dar labiau nei prieš tai nušvinta. Nors ir menkutis prisilietimas, toks kaip sruogos patraukimas, vertė jaustis it pakylėtai, ką jau kalbėti apie kitokį kontaktą. Ausis pasiekus prašymo forma pateiktam draugo sakiniui, be jokios abejonės susiraukia. Juk dar prieš pašnekovui ateinant mintyse buvo iki smulkiausių detalių susiplanavusi, kokį patiekalą ruoš kai tik gaus priėjimą prie maisto produktų, tad netikėtas Jared‘o pasisakymas iškart iškelia prieštaravimą. Deja, nespėja išsakyti jo žodžiu, nes žvilgsnį užkabina dabartinė vyro mina, kuri be didesnių dvejonių paperką Barker, tad šioji šypteli, nejausdama jokio kartėlio. Greičiausiai po išsiskyrimo suvokė, kad būdama būtent su Leto, tiesiog nenori savęs varžyti, leisti reikštis perdėtam kuklumui, nebejautė baimės, jog pasielgs kaip nors netinkamai. Pilnai pasitikėjo draugu ir šventai tikėjo, kad šis jausmas yra abipusis.
Pajutusi, kaip J ranka nuslysta ties Hel pilvu, akimirka žvilgteli žemyn, automatiškai nusišypsodama. Vien tas menkas prisilietimas sustiprino jausmą, jog Jared‘as laukia kūdikėlio tiek pat kiek ir ji pati, o ir būsimojo tėvelio rolės neprisibijo. Ir pati viena ranka priartėja prie vyro galūnės, savuosius pirštus priglausdama prie pastarojo plaštakos. Nors vizualiai nė kiek nepriminė besilaukiančios moters, vien tik dėl fakto, jog išaugti pilvukui buvo tiesiog per anksti, visgi suvokė, jog visiems ne itin maloniems nėštumo aspektams yra pasirengusi ir netgi priėmė taip kaip savotišką malonumą.
Išgirdusi sekantį Leto sakinį, be abejo, pajunta kaip širdis sutvinksi greičiau. Toks savotiškas prisipažinimas iš mylimo žmogaus tiesiog pažadino visus įmanomus teigiamus jausmus. Į galvą staiga šovus šiek tiek nedoram planui, nusprendžia atsilyginti draugui tuo pačiu, turint omenyje, jog prieš tai vyras iškrėtė jai nedidelę išdaigą.
-Du? – lyg būtų dėl pastarojo draugo sakinio nustebusi, palenkia galvą į šoną, primerkdama akis. – Juk turi omenyje tris, taip? – į savo kalbą įžiebdama ir nepatiklumo, sugeba suvaidinti labai nustebusią. – Turėsim dvynukus! – su džiaugsmo kupina gaida balse sučirška, veide įžiebdama didžiulę šypseną.
Visai netrukus, nesugebėjusi išlaikyti savo pokšto paslaptyje, prapliumpa kvatotis ir tik už kelių sekundžių nutyla, akimis susirasdama Jared‘o veidą.
-Juokauju. – suskuba pridurti, lyg bijodama išgąsdinti širdies draugą. Juk buvo gerokai per anksti daryti bet kokias išvadas, susijusias su vos kelių mėnesių amžiaus embrionu.
Sulaukusi visada laukiamo, bei itin malonaus – bučinio, užmerkia akis, stengdamasi kiek įmanoma labiau pasimėgauti, kad ir kokio menko pobūdžio prisilietimas tai būtų. Suklusta vos tik išgirdusi Leto balsą, o išklausiusi ką šis sako, pavymui draugo sukikena. Atsidūrusi J glėbyje, visa priekine kūno puse prisiglaudžia prie vyro, siurbdama tą malonią šilumą, kuri sukrutino širdyje kruopščiai saugomus jausmus.
-Gerai, leisiu tau ruošti vakarienę su viena sąlyga. – prisimindama šį rytą, kai Jared‘as pamalonino ja itin gardžia sriuba, primerkia akis, skvarbiai įsistebeilydama į draugui priklausančias. – Turėsi ir pats pasimaitinti. – neužmiršdama fakto, jog visą pastarąjį laiką per kurį vėl buvo su juo, šis nė kąsnio į burną neįsidėjo. – Nenoriu, kad man pilnėjant, pats sunyktum. – šįkart pati pasinaudodama nuskriausto šuniuko veidu, nepaleidžia Leto žvilgsnio, taip tik dar labiau pakeldama papirkimo procentą.

Nepilnos sekundės dalies, vėpsant į apniukusį Helenos veidą užtenka susivokti, kad mergina lūkuriuodama virtuvėje bus neapsispyrusi patalpos spaudimui ir sumaniusi maisto ruoša užsiimti asmeniškai. Nepaisant to, sau duoto pažado mergina globėjiškai rūpintis ir ją lepinti laužyti neketino. Nors zujimo virtuvėje prievole šiuo atveju nepavadintum, buvo pasiryžęs draugę apsaugoti net nuo to.
- Tu tokia graži kai pyksti,-sukikena pasitelkęs gana banalią, tačiau realybę užtikrintai atitinkančią frazę. Norėdamas draugę galutinai nuraminti, palinksta prie jos veido, bučiniui paruoštas savo lūpas nutupdydamas ties Barker nosies galiuku. Čia pat nutykęs, kiek atšlijęs ir netgi įstengęs surimtėti, tačiau draugę glėbyje laikydamas užtikrintai, pergalvoja kokie gi maišuose tūno produktai ir ką iš jų būtų galima tokio skanaus bei dėl savaime suprantamų priežasčių maistingo pagaminti. Kadangi yra pagarsėjęs kaip patiekalų iš makarono gaminimo specialistas, topteli vienas geras "močiutės" receptas, kurį entuziazmu įgyvendinti iš karto užsiplieskia. Kai įstengia atsitokėti, visuomet pasigėrėjimą kurstančioje Helenos minoje įžvelgia atlaidumą, atsiradusį dėka jam priklausančio sugebėjimo graudžiu žvilgsniu bei patempta lūpa papirkti bet ką ir bet kokiomis aplinkybėmis, todėl suvokia galėsiantis tikslus, kurie kaip viliasi pamalonins Barker skonio receptorius ne mažiau nei ryte pusryčiams patiekta daržovių sriuba, įgyvendinti.
Stovėjo taip arti merginos, kad puikiai girdėjo šios kvėpavimą, todėl draugės pokyčiai fizionomijoje nelieka nepastebėti. Neįtaręs jokios klastos, kiek praplečia akis su savotišku nekantrumu laukdamas kol Barker prasižios pranešdama, kas sukėlė tokią jos reakciją. Gaudydamas iš putlių, gundančiai rausvų bei įsisiurbti reikalaujančių Hel lūpų kiekvieną žodį, netrukus "veizoles" išpučia dar labiau. Be jokios abejonės išgirsti "naujieną", kad judviejų šeimyna padidės ne viena, o dviem burnytėm buvo šaunu, tačiau atsižvelgiant į situaciją, sužinoti kažką panašaus patapo keista. Jau žiojosi prabilti, tačiau merginai nuraminus, esą tai tebuvo pokštas, šį kartą lūpą patempia jau nebesuvaidintai. Na, gal šiek tiek. Netrukus pamėgina prabilti vėl, tačiau sustenėjęs bei atsidusęs užsičiaupia. Galvoje malėsi visiškas balaganas, tad norint kalbos padargais pasinaudoti, reikėjo mintis sustyguot.
- Tai buvo visai nejuokinga...-sumurma vaizduodamas įsižeidusį vaikėzą, kas atsižvelgiant į jo sugebėjimą įtikinamai maivytis, dvelkė realumo pojūčiu. Visgi šypseną kurstantis Helenos veidas išprovokuoja kiek nedorą išsišiepimą, kurį palydi draugės juosmens nuzujusiomis rankomis, o neilgtrukus ir žaismingu kutenimu, kurį pats ir sukelia. Kikendamas, kamuoti Heleną tokiu būdu nustoja, ne tik apkabindamas ją vėl, bet ir šiek tiek per daug energingai pabučiuodamas į skruostą.
Helenai sugrįžus prie temos, liečiančios maisto gaminimą, suklūsta išgirdęs atitinkamai nuteikiantį žodį "sąlyga", kuri kaip išaiškėjo, buvo labai jau nesunkiai įgyvendinama. Prunkštelėjęs, nutaiso perdėtai rimtą miną, kurią sušvelnina iš laimės žibančios akys.
- No problemo,-parodęs pagarbos atidavimo ženklą, šiuo atveju reiškusį susigyvenimą su Barker valia, nenoriai atsitraukia prišokdamas prie arbatinuko. Šį nučiupęs, atkelia dantį bei pripila vandens, įrenginį susiedamas su elektros lizdu. Nukeliavęs prie vieno iš maišų, kuriuos čia atsitempė, kimba kuistis, žaliosios arbatos pakelį atrasdamas ne iš karto. Patingėjęs apeiti virtuvinį stalą aplinkui, per jį nučiuožia atsidurdamas čia pat medinių lentynų, ant kurių stovėjo surikiuoti puodeliai. Vieną nučiupęs, skrupulingai praplauna, vėliau nušluosto skudurėliu. Praplėšęs arbatą talpinantį pakelį, pasemia šaukšteliu jo turinio, kurio normuotai paberia į keramikinį dirbinį. Vandens į arbatinuką įpylė nedaug, todėl jis užverda bemat. Sulaukęs atitinkamo signalo, pačiumpa prietaisą, papildamas užvirusio H2O ant žolelių. Arbatą ruošė Helenai, o atsižvelgiant į tai, kad keramika netrukus įkais, neketino leisti draugei nusvilti, todėl puodelį įstato į lėkštelę.
Pagaliau prie mylimosios sugrįžęs, ištiesia į ją šviežiai paruošto gėrimo, kuriuo mergina pasilepinti itin mėgdavo puodelį, džiugiai šypsodamasis.
- Kol ruošiu pietus, turėsi ką veikti,-sukikena, tačiau lyg būtų kažką be galo svarbaus atsiminęs, stikteli iš vietos, pademonstruodamas Helenai išlenktą smilių, reiškusį prašymą merginos palaukti. Žaibiškai sparčiai apsisukęs, sugrįžta iš svetainės pusės nešinas minkštučiu pledu. Prisiartinęs draugei iš už nugaros, apgaubia jos pečius atsigabentu apklotu.
- Papuošiu tave kaip pavasaris papuošia vyšnias,-sušnabžda lūpomis kutendamas Barker ausies spenelį bei išdainuodamas posmą, kuris jam gimsta spontaniškai. Įžiebęs veide maksimaliai plačią šypseną, uždeda delną Helenai ant skruosto, pasukdamas jos veidą taip, kad galėtų kuo puikiausiai regėti akis.
- Svetainėje yra plastikinės durys vedančios į verandą, iš kurios atsiveria nuostabi ežero panorama. Tau ten patiks,-vyptelėjęs, užsimerkia sudurdamas judviejų lūpas jausmingam bučiniui, kuriame aiškiai atsispindėjo jausmai, kuriuos Helenai jis puoselėja.

Iš akių nei menkiausiai sekundei nepaleidžia Jared‘o veido, atidžiai nagrinėdama šio veido išraišką, taip mėgindama įskaityti bent mažiausią dalį jo minčių, bei jausmų. Nesunkiai suprato, jog jos žodžiai, susiję su šeimos pagausėjimu tikrai paveikė vyrą, po nedidelės juoko dozės pažvelgia į draugo veidą kiek apgailestaujančiu žvilgsniu. Toptelėjo, jog galbūt ji pati per stipriai kalbą pastarąją tema, nors mintis šovusi galvoje pasirodė tinkama. Vis dėl to, prakalbus apie dvigubą papilnėjimą, kelias sekundes susimąsto, jog iš tiesų mintis apie dvynukų gimimą tik dar labiau šildė dūšią, ir būtų daugiau nei nuostabu, jei pačios Helenos išsakyti žodžiai išsipildytų.
Mintis pertraukia Leto veide įsižiebusi, ne itin padoraus pobūdžio šypsena, kuri kaipmat priverčia tikėtis atitinkamų veiksmų iš vyro pusės. Pajutusi kutenimą, kiek susiriečia imdama juoktis, bei stengdamasi išvengti jos juosmeniu bėgiojančių J pirštų. Buvo ne sunku nuspėti, jog Hel bijo kutenimo, ką išdavė ir pati merginos reakciją į palyginus visiškai neskausmingus, kiek išdykeliškus prisilietimus. Jared‘ui galiausiai nustojus šią erzinti, sukikena vos tik jo lūpos prisiliečia prie merginos skruosto. Be jokios abejonės, būtent tokie momentai vertė jaustis laimingai, bei mylimai. Nors ir buvo sunku šitaip greitai sunormalizuoti emocinį stovį, kai šio amplitudė nuo visiško dugno pasiekė pačią viršūnę, toleruoti mintį, jog ši palaima ir toliau tęsis, nesudrebinta kokių tais nemalonių nutikimų.
Mylimajam atsiplėšus, žengtelėja minimalistinį žingsnį atgal, kad šiam būtų lengviau judėti. Leto gestas, bei žodžiai privertė Barker plačiai išsišiepti, ir pats Dievas žino, kaip tokia, po šitiek šypsenų nukamuotų žandų padėtis ją džiugino. Buvo stebėtinai lengva šypsotis, kai tai buvo daroma natūraliai, o ne suvaidintai, kaip gerokai anksčiau. J sumanius paruošti arbatos, tuo metu leidžia sau tiesiog patinginiauti, tad pasirėmusi į čia pat buvusią spintelę, stebi visos vyro atliekamus veiksmus. Stebėtina kaip pasikeitė bendras merginos elgesys ir kelios charakterio savybės, o prie to, be abejo, buvo prisidėjęs nėštumas, o iš dalies ir visiškai pasikeitęs merginos gyvenimas, bei sugrįžimas į mylimo žmogaus glėbį. Anksčiau greičiausiai būtų puolusi padėti draugui ir viską daryti itin atsargiai, kruopščiai, bijant palikti neigiamą įspūdį ar pasirodyti išpuikusiai. Ilgainiui tiesiog suprato, kad jos kuklumas baigia pasiekti absurdišką lygį, tad tik paties Jared‘o, bei sustiprėjusių jų santykių dėka, leidžia sau elgtis kiek laisviau, atsižvelgiant ir į savo norus, bei patogumą. Prie pastarojo pakitimo „rinkinio“ prisidėjo ir padidėjęs apetitas, sustiprėjusi uoslė, bei savaime suprantamas rytinis pykinimas. Žinoma, priėmė šiuos aspektus, kaip visiškai natūralų dalyką, tad didesnių nepatogumų jie merginai nesukėlė.
Bendrus apmąstymus greit užmaskuoja veide atsiradusi plati šypsena, vos tik nosies ertmę pasiekia malonus arbatos kvapas. Pasitikusi priartėjusi Leto su palaiminga veido išraiška, netrukus perima puodelį iš šio rankų į savąsias. Į šio žodžius atsakiusi nedideliu galvos linktelėjimu, nesugeba suformuoti dar platesnės šypsenos, nes pastaroji buvo pasiekusi maksimalų pakopą. Smalsiai sekdama pajudėjusio draugo veiksmus, kiek linkteli galvą, kai pastarasis pradingsta svetainėje. Šiam grįžus, neleidžia fizionomijai pakisti, bet ant pečių nugulęs itin malonus prisilietimui pledas, priverčia sekundei užmerkti akis, ir atpalaiduoti įsitempusius veido raumenis. Visi Jared‘o veiksmai buvo tikrai malonūs, tad šiam panorėjus pasisuka į jį, nukreipdama šiltą žvilgsnį šio akių link.
Išgirdusi duotas koordinates, kur netrukus turėjo nusibelsti, suspindi nesuvaidintu džiaugsmu. Jau vien tik išvažiavusi iš miesto, bei išvydusi be galo gražią, raminančią gamtą suprato, jog lauke norės praleisti kiek įmanoma daugiau laiko. Ne tik siela, bet ir kūnas buvo išsiilgęs visiškos romumos, gryno oro, bei akiai malonaus vaizdo. Tad atsakydama į Leto bučinį, kuris ir iš jos pusės buvo visapusiškai jausmingas, draugui mėginant atsiplėšti, kelioms sekundėms sugauna jo lūpas dar kartą, palinkdama į priekį ir neatsisakydama šį malonų kontaktą pratęsti dar bent kelias akimirkas. Galiausiai įstengusi atsiplėšti, nepamiršta savo veido išraiškos dekoro – plačios, itin šiltos šypsenos, kuriuo palydi širdies draugą prieš nužingsniuodama duotąja kryptimi. Nesunkiai pasiekusi verandą, prisėda ant čia pat buvusio hamako, atsargiai patupdydama sėdimąją, kad neduok die neprarastų pusiausvyros ir neišvirstų, apsiplikydama karšta arbata. Pledą apsivijusi sau aplink pečius, bei dalį rankų, tiesiog gurkšnoja arbatą, stebėdama itin ramų vaizdą susidedantį iš tyvuliuojančios ežero, šnarančios žolės, bei poros paukštelių skraidančių aplinkui.

Ilgesingai išlydėjęs žvilgsniu verandos link nušlepsėjusią, pledu apsigaubusią Heleną, atsidūsta nenorėdamas su mergina išsiskirti net ~trisdešimties minučių, kurias yra pasiryžęs paaukoti maisto gaminimui, trukmės laikotarpiui. Patrynęs rieškučiomis, daugmaž susikaupia gresiančiam darbui. Prišokęs prie kriauklės, po karšto vandens srove bei melsvu "Safeguard" muilo stačiakampiu skrupulingai išsimazgoja delnus, stengdamasis pašalinti mikrobus, kurių kaip visiems žinoma, apstu visur. Patrynęs varvančias rankas į škurlį, nuo kriauklės atsišlieja apsisukdamas ant kulno. Pagaliau prisiruošęs visą maišuose daugumoje tebeesantį turtą ištraukt ir sustatyt kur jam vieta, sugaudo vieną kitą atokvėpio akimirką. Jautėsi kiek išsiblaškęs, o šiuo atveju susimauti maisto ruošoje būtų nedovanotina, kai dėl pastarosios privilegijos su Helena kibo vienas kitam į atlapus švelniausioje tokio išsireiškimo formoje. Netrukus išsitraukęs puodą, pripila į jį vandens bei pastato ant dujinės viryklės nustatęs bene didžiausią liepsnojančių dujų davinį. Eilė daržovėms. Pastebėjęs ant virtuvinio stalo kampo besiilsintį baklažaną, stebėtinai greitai pakeičia savo maisto gaminimo schemą. Bet kokiu atveju tikėjosi, kad būtent šis, galvoje ką tik užgimęs dar vienas receptas iš močiutės skrynios mylimosios gomurį pamalonins labiau nei ganėtinai banalus patiekalas iš makaronų su daržovėmis. Kadangi virti jam bet kokiu atveju reikėjo, šiam kartui išsitraukia keletą pakelių laukinių ryžių, kuriuos padeda netoli bandančio užvirti puodo.
Sugriebęs baklažaną, nuplauna jį lygiai taip pat skrupulingai kaip ir savo rankas. Susiveikęs peilį, masyvumu prilygstantį bepročio žudiko skerdynių įrankiui, papjausto pailgąją daržovę daugiau mažiau vienodais griežinėliais. Kadangi kaip tik tuo metu iš puodo kylantys garai ėmė kilnoti užvožtą dantį, šį nukėlęs sumeta ryžių pakelius bei kimba ruošti tešlą. Bet kuris nevegetaras tokiu būdu vietoje baklažanų naudotų vištienos krūtinėlę ar kokią kiaulos išpjovą, tačiau jiedu su mergina gyveno nusistatę prieš gyvūnėlių žudymą ir jų om nom nom'imą, ką būtų galima pavadinti sektinu pavyzdžiu.
Per tą laiką kol virė ryžiai, spėjo baklažano griežinėlius tešloje ne tik apvolioti, bet ir apkepti keptuvėje, kurioje šliūkštelėjo lašelį aliejaus. Tuomet sudėjęs kepinėlius į kepimo popieriumi išklotą skardą ant kiekvieno daržovės gabalėlio uždeda po griežinėlį pomidoro, viršų pagardina druska, sausu česnaku ir tarkuotu sūriu. Skardą įgrūdęs į spėjusią įkaisti orkaitę. Kad ryžiai būtų skanesni, apibarsto juos kariu bei įmeta gabalėlį naminio sviesto. Metas ruošti padažą. O pasirinkimo labai jau originaliu nepavadintum: nusprendė paruošti visiems puikiai žinomą kečiupo ir majonezo mišinį, kuris jo įsivaizdavimu turėtų itin tikti prie užkepėlių su sūriu bei ryžių, kurie kažkokiu ypatingu skoniu nepasižymi. Maždaug po dešimties minučių kepimo 200 laipsnių temperatūros orkaitėje, kepinėlius ištraukia išsyk pajusdamas kaip maloniai jie kvepia. Tikrai nestovėjo varnas šaudydamas, todėl kibo į deserto ruošimą, kurį neilgtrukus pratęsia.
Pasikuitęs virtuvėje ilgėliau nei planavo, gali pasididžiuoti ne tik kulinariniais gaminiais, tačiau ir akį glostančiu jų paserviravimu. Beliko tik paruošti vietą romantiškam pasisėdėjimui. Norėdamas padaryti Helenai mažytę staigmeną, kuri, kaip viliasi suvirpintų jos gyti pradedančią širdutę, nužingsniuoja į svetainę. Pašalinęs nuo stalo papildomas materialias "atliekas" užtiesia vyšnių spalvos, raštuotą bei ornamentuotą staltiesę, per vidurį pastatydamas anot lipduko, šokoladu kvepiančių žvakių. Raliuodamas į virtuvę pirmyn ir atgal, sustato lėkštėse žaviai išdėliotą maistą: baklažanų užkepėlę su sūriu ir laukiniais ryžiais, "puodą" apelsinų ir morkų sulčių, kurias išspaudė pats pasinaudojęs sulčiaspaude bei orkaitėje keptų, folijoje įpakuotų bananų, abrikosų, gurmaniškų riešutų bei medaus desertą. Ketindamas vakaronę paverti išties romantiška, subėgioja į kiemą, negailestingai nuskabo rožių krūmą, o sugrįžęs jo žiedus išbarsto ant stalo. Tada pridega eilę žvakių bei atsitiesia. Iš pažiūros, viskas atrodė ir kvepėjo fantastiškai, tad dabar beliko atsivilioti merginą, dėl kurios buvo ketinąs išsinerti iš kailio.
Nužingsniavęs į verandą, į tolį žvelgiančią merginą pastebi iš karto. Nevalingai nusišypsojęs, sumano jos transu pasinaudoti. Įsijungęs į antilopės pakrūmėj tykančio liūto būseną, prisiartina prie hamake įsitaisiusios merginos, staigiai išraitydamas savo marmūzę taip, kad ji akimoju atsidurtų mylimosios akiratyje, kuriame kurį metą šmėžavo apsiblaususios saulės bei spindinčio ežero panorama. Išsišiepęs ligi ausų, pasveikina merginą jausmingu bučiniu į lūpas.
- Užtruko gerokai ilgiau nei tikėjausi, atleisk,-murmteli jausdamas šiokį tokį kartėlį, kad privertė Heleną laukti. Pervedęs pirštų galiukais išilgai raudonos plaukų sruogos, atremia kaktą į draugės smilkinį, akių nuo jos veido vis vieną neatitraukdamas.
- Eime?-švelniai paklausia ragindamas mylimąją pakilti ant kojų. Neabejodamas, jog atsakymas gresia teigiamas, juolab jos pilve šiuo metu galima priskaičiuoti ne vieną, o du skrandukus, apsiveja Helenos liemenį rankomis ir išleidęs tylų "opapa", merginą iš hamako iškelia, glėbyje ją dar smagiai pasūpuodamas.

Būdama kone užliūliuota ją supančios, žmogaus rankos tik minimaliai paliestos gamtos, nė nepajaučia kaip puodelis su arbata ištuštėja ir vietoj aromatingo žalsvo skysčio į burna ima tekėti nemalonios tekstūros žolelės. Išspjovusi šias atgal į keramikinį indą, pastarąjį pastato ant čia pat buvusio stalelio. Sugrįžusi atgal į savo vietą, nusprendžia įsitaisyti patogiau, nes puikiai suprato, jog norint sulaukti gardžios vakarienės, teks netrukdyti ir leisti Jared‘ui susikaupti, kas reiškia papildomą kiekį laiko be didesnės veiklos. Sugulusi ant hamako, kuris dėka Helenos judėjimo ėmė švelniai sūpuotis, žvilgsnį vėl nukreipia ties vakarėjančios saulės apšviestu ežeru. Išleidusi gilų atodūsį, kurį laiką akių nuo šio itin gražaus reginio nenuleidžia, bet ilgainiui mintys nuo veiksmo, vykstančio aplink vandens telkinį nutolsta ir vėl sugrįžta prie pastarąją parą galvoje zujusių minčių.
Niekaip negalėjo iš smegeninės iškrapštyti tos palaimingos, šiurpuliukus per odą pasiunčiančios minties, jog pagaliau viskas susidėliojo į vietas ir gavosi daug geriau, nei būtų galėję. Visgi turėdama specifinį, itin keista charakterį, bei mąstyseną, nesusilaiko ir nuo kitokių minčių. Galvojo ir apie tai, kas būtų jei per tą lemtingą Catherine gimtadienio vakarėlį įvykiai nebūtų susiklostę reikiama linkme, jei J nebūtų sužinojęs tiesos, o Sullivan‘as liktų nepamokytas ir toliau galėtų laikyti šią uždarytą it narvelyje, manipuliuodamas šios baime ir jausmais. Viskas tiesiog sunkiai tilpo galvoje ir norėdama pabėgti nuo minčių, kurios anksčiau ar vėliau būtų privedusios prie ašarų, kurį laiką susitelkia ties plaučių maitinimu itin gaiviu oru.
Dalį laiko praleidžia telkdamasi minčių išsakymui, nes norėjo tinkamai pranešti Leto dar vieną žinią, apie kurią pamiršo užsiminti anksčiau. Be abejo, nebuvo šimta procentu apie tai tikra, bet šįkart pasitelkė ne tiek medicina, bei jos laimėjimai, kiek jais paremta nuojauta. Jau nuo pat pirmųjų dienų, kai sužinojo, jog šios įsčiose brandinsi judviejų su Jared‘u meilės vaisius, dažniausiai tik apie tai ir tegalvoja. Juk buvo kone geri metai, kai pati Helena, dar būdama su Christopher‘iu galvojo apie gyvenimą praskaidrinančią atžalą. Taip ir išlikusi slapta, dėl sužadėtinio antipatijos mažiems žmogiukams neišsakyta svajonė, niekieno kito, kaip paties Jared‘o pagalba išsipildė. Nors ir neplanuotai, bet visokeripai praskaidrino tuo metu itin sunkų merginos gyvenimą, tad šios mintys taip ir išlieka širdį maloninančių dalykų.
Visai netikėtai prieš akis pasirodžius Leto veidui, maloniai nustemba, kaipmat išsišiepdama. Nespėjusi daugiau nieko prasitarti, sulaukia itin malonaus ir visada laukiamo, bei širdį virpinančio bučinio. Iš vyro lūpų išskridęs atsiprašymas priverčia merginą susiraukti, nes laukimas tikrai neprailgo, turint omenyje kokiomis sąlygomis ji turėjo visą tą laiką atsėdėti. Kiek primerkusi akis, įsistebeilija į draugo veidą, suvaidindama nepatenkintą.
-Atsiprašymas priimtas. – sumurma, netrukus sukikendama ir taip parodydama, jog juokauja ir visiškai nepyksta dėl to.
Ne už ilgo sulaukusi klausimo, kaipmat į šį sureaguoja, bet deja per lėtai, kad iš hamako pasikeltų pati. Tyliai sucypusi, apsiveja J kaklą rankomis, tokio ėjimo iš draugo nesitikėdama. Be jokios abejonės, nors ir netikėtas, šis Leto žingsnis buvo malonus, tad sukikenusi, švelniai priglaudžia savas lūpas prie mylimajam priklausančių. Nuo veido nepatraukdama visapusiškai šiltos šypsenos, įsikimba draugui į ranką, leisdama šiam ją nuvesti iki svetainės, kurioje šios laukė tikrai maloni staigmena.
Prieš akis išdygus stalui nukrautam gardžiausiais patiekalais, padengtu rožių žiedų paklode, bei apšviestam žvakių, net žioptelėja. Kelias sekundes tiesiog nesugebėda atplėšti akių nuo šitokio mielo vaizdo, galiausiai pasisuka į Jared‘ą, į veidą vėl sugražindama šypseną, o žvilgsnį pripildydama pasigėrėjimo.
-Nežinojau, kad esi toks romantiškas. – neslėpdama susižavėjimo prakalba, priartėdama ir vėl švelniai priglusdama prie vyro. – Viskas atrodo tiesiog nuostabiai. – galvą pasukdama link to paties stalo, nebesusilaiko ir žengia žingsnio šio link.
Per visą tą laiką buvo ne juokais praalkusi ir nenorėjo, kad apie tai Leto informuotų gurgiantis pilvas. Juolab, kad paaštrėjusi uoslė buvo pamaloninta šitokiais gardžiais kepinių kvapais, tad tiesiog nesugebėdama ilgiau tverti, nutūpia ant čia pat buvusio sėdimojo baldo, žinoma, sulaukdama, kol prie jos prisidės ir pats J. Leisdama sau paragauti pirmojo patiekalo, visais įmanomais aspektais pademonstruoja, kaip jai patinka draugo suruošti valgiai. Kadangi buvo įgavusi keistą įprotį mylimąjį kamuoti lūpų prisilietimais, lyg norėdama išreikšti jausmus, tarp kurių buvo ne tik susižavėjimas, bei dėkingumas, pakštelėja draugui į skruostą, netrukus vėl įnikdama kimšti skrandį.

Nuoširdžiai nekantraudamas pamaitinti savo merginą, su didžiuliu entuziazmu, pagrįstu begaliniu švelnumu, pasiveda Heleną vidun, savo rankose šildydamas vėsokus jos delnus. Kadangi atminty buvo užsilikęs atsinaujinusios svetainės vaizdas, visą laiką laiko akis įbestas į draugės veidą. Jame atsispindėjusi reakcija ne tik kaipmat paglostė savimeilę, bet ir nuramino. Nors Barker buvo vienintelis žmogus, kurio draugijoje šitaip pasakiškai jautėsi, vis vieną bijojo apsikvailinti, nors pagrindo visokiems būgštavimams kaip ir neturėjo. Jau užtenka to, kad nuo pat tos dienos, kai pakartotinai atrado vienas kitą menininkams sutvertoje ložėje, netruko įsitikinti, jog mielesnės merginos ko gero nebuvo sutikęs.
Helenai paminėjus romantiko sąvoką, kietai suspaudžia lūpas bandydamas sutvardyti troškimą prajukti.
- Na, aš ir pats... Nežinojau,-sukikenęs suskuba pritraukti mylimajai kėdę. Pagal visus principuotus džentelmeniškumo reikalavimus. Stovėdamas Hel iš šono, pasistengia kuo įdėmiau sekti situaciją, ruošdamasis merginą pilnai aptarnauti. Kaip pradžiai čiupęs už naminėmis, vitaminų kupinomis sultimis sklidino ąsočio, pripila gėrimo į stiklinę, pagal dviejų narių vakarienės suserviravimą priklausančią Barker. Patalpoje buvo užtektinai tylu, kad išgirstų merginos pilvo skleidžiamą alkio "serenadą", todėl išskleidžia dar vieną garsinį juoko proveržį, kuris nurimsta visai netrukus toptelėjus visiškai nemaloniai, bet ko gero teisingai minčiai, kurią paviešina:
- Atleisk. Per mane buvai priversta pabadauti,-apkabinęs sėdinčią merginą per pečius ranka, pasvyra artyn jos pakaušio, įremdamas į jį skruostą. Laisvąja galūne lėtai nuslydęs draugės priekine kūno dalimi žemyn, ne be reikalo delną uždeda ant jos pilvo, vis tikėdamasis, kad mažytis sutvėrimas parodys savo besivystantį temperamentą.
- Abu buvot,-prideda triukšmingai įkvėpdamas. Nuo merginos šiek tiek atsišliejęs, sukrinta į gretimais stovinčią kėdę, atskyrusią jį nuo Helenos per nepilną metrą. Dėl priežasčių, kurias paaiškinti galėtų tik įsigilinęs į savo ganėtinai keistą, netradicišką psichologijos bei filosofijos tandemą, stebėti valgančią Barker jam tebebuvo nepaprastai gražu, tad sulig pirmaisiais mylimosios kąsniais atgauna visą supernovišką švytėjimą, kurį suintensyvino merginos jam pasiųstas bučinukas. Prisiminęs, kad: 1. pažadėjo draugei pasimaitinti ir pačiam; 2. Hel gali pasijausti nepatogiai šitaip keistai stebima, sumirkčioja akimis, lyg budindamasis iš transo. Nučiupęs šakutę bei nugurgęs seiles, kurių gyvą galą prisisunkė per visą tą laiką, kol spitrino, akimis myluodamas Barker veidą, prisideda prie vakarienės, žvilgsnio nuo raudonplaukės nenuleisdamas net tada, kai po kelių nesėkmingų bandymų sukišti maisto atplaišą į burną, ši atsitrenkusi į vieną iš lūpų kampučių nubimbdavo ant žemės. Stengėsi tai nuslėpti, tačiau buvo nepaprastai susikaupęs, siaubingai jaudinosi. Žingsnis, kurį trokšte trokšta žengti savotiškai slėgė piršdamas tą pačią paiką, nepagrįstą apsikvailinimo galimybę.
Viešėdamas Prancūzijoje ir grįžęs po turo atgal į Oblivion'ą, Helenai buvo nupirkęs ne vien tik krištolinę širdelę bei pakuotę geriausio, o ir skaniausio šokolado. Virtinė be galo nemalonių įvykių, kuriuos būtų galima pavadinti grynų gryniausia akupunktūra durklais sielai, nutolino ilgokai austus planus sutvirtinti judviejų santykius ir dabar, kai viskas susiklostė gražiau nei galėjo tikėtis, suvokė turintis pačią geriausią galimybę žengti didžiulį žingsnį judviejų bendros ateities link. Visos vakarienės metu pratylėjęs, iškart po deserto suvartojimo pašoka prie Helenos pasiūlydamas šiai drauge apvirškinti skrandžio turinį verandoje kybojančiame hamake, stengdamasis kontroliuoti jaudulį.
Jiems pasiekus poilsinę namo zoną, iš kurios atsiveria prie jo užmačių puikiai deranti romantiška, kvapą gniaužianti ežero bei žmogaus rankos beveik nepaliestos gamtos panorama, pasistengia kuo sėkmingiau įsitaisyti ne tokiame jau ir plačiame gulte. Rezultatas nustebina - nors ir gulėjo susispaudę, jautėsi labai patogiai, o ir regis pribrendęs reikalas nuginė šalin visą tą bereikalingą jaudulio jausmą. Bent jau šiam kartui.
- Hel...-nutyla pajautęs, jog įstengęs sustyguoti jausmus prarado balsą. Kelis kartus krenkštelėjęs, nuvinguriuoja ranka link savo džinsų kišenės, iš kurios kyšojo kvadratinės dėžutės kontūrai. Apvedęs juos smiliumi, pribręsta švelnia medžiaga aptrauktą įdėklą, kuriame įrėžtas styrojo karalienės Viktorijos epochos stiliaus žiedelis iš baltojo aukso bei turinti vieno su puse centimetro dydžio, violetinės spalvos deimantą, nepastebimai išsiimti.
- Esi man tokia brangi, kad pagalvodamas apie bet kokią išsiskyrimo galimybę galiu išprotėti per penketą minučių,-nervingai sukrizenęs, įkvėpia mintyse prakeikdamas save už tai, kad ima vartoti žodžius, kurie prie tokios progos visiškai netinka. Vis dar bandydamas susikaupti, uždeda delną Helenai ant skruosto, kilstelėdamas šios veidą taip, kad galėtų regėti merginos akis, padėjusias ne tik nusiraminti, bet ir sukurstyti viduje, nuo to momento, kai ėmė merginai puoselėti pačius tauriausius jausmus, rusenančią liepsnelę. Supratęs, kad tokiu atveju daugiausiai reikšmės turi veiksmai, apima Barker delną pirštais, tą akimirką, kita ranka atvoždamas dėžutės viršų bei galų gale parodydamas juvelyrinį dirbinį ir mylimajai.
- Beprotiškai tave myliu, Helena,-sušnara bei sumerkęs akis, neatsispiria bejėgiškam troškimui draugę pabučiuoti. Stengdamasis bučinio metu ir šį tą nuveikti, išlupa žiedelį iš horizontalios įdubos, suręstos dėžutės centre. Apgraibomis, tačiau itin sėkmingai atradęs Barker bevardį pirštą, lėtai užmauna ant jo papuošalą. Veidą šiek tiek atitraukęs, išlenkia šypsenėlę, kurią papildo žodžiais:
- Tu privalai būti mano žmona,-juoką, kurį sukėlė toks įmantrus pasisakymas, beveik be jokio garso "iškvėpavęs", prisitraukia tą pačią Helenos ranką sau link veido bei ją pabučiuoja.

Buvo ganėtinai alkana ir susikoncentravusi į valgymą, kad pastebėtų draugo veide kažkokį nerimą, kurį kitomis aplinkybėmis būtų kaipmat pastebėjusi. Keista, bet per ganėtinai trumpą laiko tarpą išmoko skaityti net tokio puikaus aktoriaus kaip Jared‘as jausmus vien tik iš veido išraiškos. Kartais tiesiog pajusdavo tai be vizualinių apsektų pagalbos. Jautė stipriais, itin tauriais jausmais paremtą ryšį, kuris jos širdyje sukirbo tik sutikus būtent Leto.
Skonio receptorius maloniai veikiantys, itin gardūs patiekalai priverčia Helena pilnai susitelkti į valgymo procesą. Juk būtent šiuo laikotarpiu pasižymėjimo itin stipriu apetitu, kurį stengėsi numalšinti skaniausiai patiekalais. Be jokios abejonės stengėsi laikytis ir bendrų principų, bei savo valgymo įpročių ir maitintis sveikai, apgalvotai ir subalansuotai, kad gautų visų reikiamų vitaminų ir mineralų, bet kartais tiesiog neišeidavo susilaikyti nuo noro pasigardžiuoti kuo nors ne itin sveiku, kad ir plytele pieniško šokolado ar visų dubeniu vanilinių ledų. Išmoko ir visokiausio plauko receptų, susijusių su atsiradusiu smaližiavimo įpročių, nuo kurio stengėsi susilaikyti ir vėliau netgi save keikė, jei begėdiškai pasiduodavo. Viską stengėsi kompensuoti dideliu kiekiu skysčių, tad visada pasirūpindavo, kad šalia būtų vėsaus vandens ar sulčių.
Visai nesąmoningai nė neatkreipia dėmesio į visos vakarienės metu tvyrojusią tylą, kurią įprastai Jared‘as buvo linkęs nutraukti, tad kai skrandis lieka pilnai prikimštas, o iš vyro sulaukia pasiūlymo išeiti į gryną orą, tiesiog išsišiepia pilnai pritardama mylimojo norui. Lyg ir nujautė kažką, bet prie kokių nors prielaidų leistis nenorėjo, tad tiesiog smalsiai žvilgsniu nagrinėja J veidą. Vis dar jautėsi neapsakomai gerai tiek fiziniais, tiek psichologiniais aspektais, o ką jau kalbėti apie emocinį stovį, kuris po visų negandų ir nelaimių buvo kaip reikiant pasitaisęs. Neįtikėtina, kad prireikė tiek nedaug laiko, kad galėtų ir vėl laisvai šypsotis ir reikšti teigiamus jausmus. Judviem sugulus ant nedidelio hamako, priglunda prie mylimojo, kaipmat pajusdama nuo jo kūno sklindančią malonią, raminančią šilumą.
Vos tik išgirsta Leto balsą, bei jos pačios vardą, pakelia akis, įsistebeilydama į pašnekovo veidą. Įdėmiai klausė, laukė ką vyras pasakys, o vis ilgėjantis tylos momentas vertė kiek nerimauti. Dabar buvo aišku, jog Jared‘as tikrai nori pasakyti kažką svarbaus, o tai tik dar labiau išdavė pagreitėjęs širdies plakimas, kurį Helena galėjo justi ranka, priglausta prie draugo krūtinės. Iš akių nė menkiausiai sekundei nepaleisdama draugo veido, išraišką natūraliai pripildo smalsumu, įtarumu, bei susijaudinimu. Kvėpavimo dažnis kaipmat šoktelėja, kai galvoje šmėkšteli teisinga mintis apie tai, ką J ruošiasi padaryti. Visgi bijodama nusivilti ir nenorėdama sau puoselėti iš piršto laužtų vilčių, stengiasi nusiraminti, bet su didžiausiu užsidegimu laukią tęsinio, kuris užbaigtų šį kankinantį laukimą, kuris ėmė tiesiog spausti krūtinę. Žvilgsniu tiesiog kvosdama Jared‘ą, greičiau šiai pranešti kas darosi, bet vos tik nukreipia žvilgsnį žemyn, norėdama žvilgtelėti į judviejų rankų junginį, pastebi nedidelę dėžutę su joje spindinčių žiedu. Viskas per mažiausią akimirką pasidaro aišku. Apimta nemenko šoko, kurį laiką sustingsta, taip ir žiūrėdama į tą dailų žiedelį, išpūstomis akutėmis, bei O formos lūpomis. Tą akimirką negalėjo nė kvėpuoti, viduje viskas tiesiog apmirė, o kokį nors žodį išspausti būtent dabar buvo tiesiog neįmanoma. Dažnai leisdavo pasvajoti sau apie tokius dalykus, apie tai, kaip tai galėtų įvykti, juk Jared‘ui jautė tikrai daugiau nei įprastą susižavėjimą, o ganėtinai moteriška, svajinga prigimtis tiesiog vertė apie tai pagalvoti. Bet kai tai galiausiai įvyko, negalėjo atsitokėti. Juk tai įrodė tiek daug. Tas paprastas žiedelis buvo kaip galutinis, abejonių nekeliantis įrodymas, jog Helena J yra tiek pat svarbi, kiek ir jis jai, jog jis ją myli ir yra pasiruošęs sujungti jų gyvenimus į vieną ir nuo šiol į viską žvelgti kitaip nei prieš tai. Tas metalo gabalėlis leido jaustis neįtikėtinai svarbiai ir mylimai, lyg koks fizinis skydas, apsaugantis nuo nežinomybės ir neužtikrintumo.
Suvokusi, kad jau gana ilgą laiką nekvėpavo, staiga ima staigiais gurkšniais pildyti plaučius deguonimi, bet visą procesą nutraukia mylimojo inicijuotas bučinys. Į šį švelniai atsakinėdama, pajunta, kaip juvelyrikos dirbinys, kuris dabar įgavo tokią didžiulę prasmę, atsiduria ant jos piršto. Suplūdę jausmai priverčia ganėtinai susijaudinti, tad nenuostabu jog iš merginos akių ima sunktis ašaros. Tai anaiptol nereiškė jog Hel jaučiasi prastais, sūrūs lašeliai buvo tiesiog didelio džiaugsmo požymis. Draugui atsitraukus, vėl įkvepia oro, kelis kart sumirksėdama, kad vaizdas taip nesilietų. Norėjo aiškiai matyti akis žmogaus, ką tik padariusią ją laimingiausia mergina pasaulyje. Nieko netardama, tiesiog paklaikusiai linksi galva, taip išreikšdama neabejotina sutikimą Jared‘o išreikštam sakiniui. Jautėsi neapsakomai laiminga, vien žinodama, jog vyras to nori, o šios net klausti nereikėjo – ir taip buvo aišku, jog Helena be jokios abejonės nori tapti ponia Leto.
-Myliu tave. – vos įstengdama kalbėti sušnabžda, dar kartą žvilgtelėdama į tą nuostabų žiedelį ant jos piršto. – Nežmoniškai tave myliu. – dar kartą pakartoja, šį kartą pridėdama ir epitetą.
Norėdama kaipnors išreikšti juntamus jausmus, kadangi kalbėti jai buvo tiesiog sunku, palinksta arčiau Jared‘o ir švelniai įsisiurbia jam į lūpas, iš susijaudinimo kiek virpėdama.