Staliukai

Šyptelėjęs, perbraukė Leight skruostikaulį ranka ir atsitraukė. Normaliai apsirengęs, palygino plaukus prieš veidrodį ir apsisuko į merginą.
- Nori išgerti? - pakilnojo antakius.

Luke'as dar kartą perbraukė plaukus, bandydamas juos ištiesinti. Po Leighton rankučių įsikišimo, jie tiesiog stovėjo, o kadangi Lukas buvo vienas iš tų, kuriems rūpi ką apie jį kalba, mąsto kiti - toks rodytis negalėjo. Kiek sustabdęs tiesinimo "operaciją", vyras žvilgtelėjo į Meester.
- O aš dar klausiu. Gi atsakymas ir taip turėjo būti aiškus, - nusijuokė ir vėl pasisuko į veidrodį. Pagaliau išlyginęs ševeliūrą, pasisuko į Leight.
- Kiek pamenu... Aišku norėsi martini? - kilstelėjo antakius, puikiai žinodamas atsakymą. Paėmęs merginą už rankos, išsivedė iš tualeto. Gan stiprokai spausdamas merginos gležną rankutę, laviravo tarp įkaušusių ir blaivių asmenų, judančių pagal ritmą. Taaaip, jie pasirinko kelią per šokių aikštelę. Kelis kart nutrenkęs porą vaikinukų, Luke'as ėjo vos vos suraukęs antakius, paskui tempdamas Meester.
Kai žmonės, sėdėję prie Luko staliuko pamatė jį, kelios merginos patenkintos nusišypsojo. Mathers'as tikrai sugebėjo joms palaikyti kompaniją, o tuo pačiu ir išlaikyti linksmą nuotaiką. Kadangi Meester ėjo iš galo, nes einant šalia normaliai praeiti nebuvo  galimybių, Luko draugai iš kart nepamatė Leighton, o šiai išnirus iš už galo, nuoširdžiai išpūtė akis. Nežinia kodėl, bet jie niekaip nesitikėjo, kad Luke ir Leight bus kartu... Juk Lukas taip begėdiškai pabėgo į tolimąjį Iraką išsigandęs artėjančios santuokos. Mathers'as lyg niekur nieko išsidrėbė ant minkštasuolio ir kiek pasislinkęs, paliko vietos savajai merginai. Keista tyla. Luke'as kilnojo butelius, ieškodamas pilno. Kadangi chėbra spėjo patuštinti beveik viską, teko ieškoti ilgai. Per visą tą laiką visi tylėjo ir žvalgėsi. Pagaliau radęs butelį su šiokiais tokiais likučiais, pripildė savo stiklinę. Kadangi buvo alkoholikas, jam buvo grynai pofik ką gerti.- Sooo, taip ir nepabaigėt pasakoti kas čia įvyko, kol manęs nebuvo, - pasuko akis į prieais sėdinčius draugus. Viena ranka apkabinęs Leight per pečius, gurkšnojo kažkokį gėrimą, linksėdamas ir karts nuo karto nusišypsodamas, dėl pateiktų naujienų iš vaikinų lūpų.

Kadangi kažkuris leptelėjo nesąmonę, Luke'as kaip tik krizeno, kaai sulaukė Leight klausimo. Atsikrenkštęs, staigiai permetė ką gali sakyti, o ko negali.- Emmm.... Keliavau, - trumpai tarstelėjo. Visi sukluso, nes tikrosios istorijos apie Luko keliones taip ir negirdėjo. Mathers'as nuleido akis kažkur į staliuką, ieškodamas kas jam pagelbėtų normaliai išdėstyti gan begėdišką pabėgimą. Nuo stalo paėmęs stiklinę, ištuštino skystį buvusį joje ir pastatė atgal. Šyptelėjęs, pakėlė akis į Leighton.- Irakas, kenčiantys vaikai... - atsikrenkštė, kol kas dar pasakodamas tiesą.- Mane iki širdies gelmių sujaudino vienas artimo draugo pasakojimas, tiesiog nebegalėjau ilgiau laukti... - pradėjo trinti. Jį sujaudino laisvė, galimybė pabėgti nuo artėjančios santuokos. Taip, jis nuoširdžiai gailėjosi dėl ne iki galo apgalvoto pasipiršimo. Jis tam tikrai nebuvo pasiruošęs.- Atleisk, kad nepranešiau... - po gan ilgos pauzės pratarė ir blausiai nusišypsojo, prisiversdamas pakelti akis nuo Leight kaklo ir įsižiūrėti į merginos akis. Po keletos sekundžių pasisukęs į kitus prie staliuko sėdėjusius asmenis, Luke'as sulaukė keletos atlaidžių vaikinų žvilgsnių. Jie puikiai suprato, kokį velnią jis ten veikė ir, kad dabar jis puikiai trina.

Luke'as suraukė antakius, pamatęs Leighton reakciją, merginos raukymąsi ir panašiai. Jam nepatiko, kad ji juo netiki, nes tai iš dalies buvo tiesa. Na, keliavo tikrai ne dėl kenčiančių vaikų, nes jis liaudiškai tariant buvo ant jų "padėjęs", bet keliavo tai į tą šalį. Tik su kitu tikslu.
Merginai baigus kalbėti, lengviau vos šyptelėjo nusprendęs, kad temos nagrinėjimas "Kur Luke buvo pastaruosius mėnesius?" baigtas. Sugraibęs butelį, pripildė stiklinę stipraus gėrimo iš prieš tai rasto butelio. Luke jau buvo prisidėjęs stiklinę prie lūpų, kai Leighton atsistojo ir timptelėjo jį, kad irgi stotųsi. Kitu atveju jis būtų švelniai iškeiksnojęs Meester, nes vos neapsitaškė kelnių, tačiau išgirdęs "Reikia pakalbėti", kas jokiais atvejais nereiškė nieko gero, vyras be jokių kalbų atsistojo. Sulaukęs kelių užjaučiamų žvilgsnių, Mathers'as linktelėjo sutikdamas su Leight pasiųlymu, kuris labiau panešėjo į liepimą. Sekdamas paskui savo merginą, spėjo ištuštinti skystį buvusį stiklinėje ir psichologiškai pasiruošti rimtam pokalbiui su Meester, kurio temą jis jau nujautė.
Įgrūdęs stiklą praeinančiam barmenui į rankas, Luke'as giliau įkvėpė ir sustojo šalia Leight. Tylomis klausydamasis merginos, vyras žiūrėjo jai į akis ir kramtė lūpą, svarstydamas savo žodžius.
- Visų pirma, tai aš nesu šuniukas. Jei aš NORIU, aš galiu keliauti, kad ir į pasaulio kraštą, - suniurzgė. Alkoholio paveiktos smegenys kalbėjo visai ne tai, ką Luke'as norėjo pasakyti. Supratęs ką pasakė, Mathers'as pabandė nuslėpti, kad to visiškai nenorėjo pasakyti, bet nesusilaikęs susikeikė. Iš praeinančio barmeno nušvilpęs stiklą, ištuštino jį vienu užsivertimu.
- Kay. Puikiai žinai, kad beprotiškai tave myliu. Išvykau iš čia ne dėl to, kad norėjau pabėgti nuo santuokos... - pradėjo. Kalbėjo tiesiog tobulai ir dar tokios liūdnos akytės... Puikus aktorius.
- Mane užkniso šitas suknistas Manhetenas, NY ir visi suknisti žmonės čia! - neišlaikęs gal kiek per garsiai šūktelėjo. Keletas bare sėdėjusių personų atsisuko, tačiau Luke'as neskyrė jiems dėmesio. Giliai įkvėpęs, nutarė patylėti, nes viskas ėjo ne ta linkme, kuria jis tikėjosi.
- Klausyk... Tu manai, kad aš nenoriu tavęs vesti? Manai, kad aš beviltiškas bailys, kad bijau visko?! - ir vėl gi, dėl išgerto alkoholio kiekio Mathers'as pasakė tai žymiai garsiau nei norėjo. Apsižvalgęs, lyg aplink ieškodamas patarimo visame bare, Luke'as pasisuko į Meester užsidegimo pilnomis akimis.
- Susituokim. Dabar, - pusbalsiu ištarė, lyg dar dvejodamas. Po keletos sekundžių, linktelėjo galvą, lyg užtvirtindamas žodžius. - Tuoj pat. Įrodysiu, kad nebijau, kad aš noriu ir myliu, - nusišypsojo, nes ką tik išsakyta idėja atrodė tiesiog nepakartojama.
- Susituokim. Slaptai. Nereikia tų visų pavydžių snukių, kurie tik ir taikosi sugriauti viską, - vis dar su tokiu pat užsidegimu išbėrė ir paėmė Leight rankas į savąsias.

Luke'as stengėsi laikyti liežuvį už dantų, kad netyčia neleptelėtų to, ko tikrai nenorėtų pasakyti blaivus. Kadangi jau po pirmosios frazės norėjo atsikirsti "O man vienodai tie įsipareigojimai", Mathers'as prikando apatinę lūpą. Intensyviai ją kramtydamas klausė merginos kalbų apie jo meilužes. Pajutęs kraujo skonį burnoje, vyras nustojo kramtyti, nes savęs toliau žaloti nebenorėjo.
- Taip TIKRAI rūpi, - nesusilaikęs suprunkštė, sukryžiuodamas rankas ant krūtinės. Vartydamas akis, klausėsi Meester kalbų toliau, nes praleidus vieną, kitą žodelį, apgirtusios Mathers'o smegenys nepajėgtų suprasti esmės.
- Aš žinau ko noriu. Visada žinau, žinojau ir žinosiu, - šyptelėjo, rankomis suimdamas Leight veidą. Švelniai paglostęs, žiūrėdamas į akis, įsisiurbė į jos lūpas. Bučiavosi švelniai, lyg norėdamas pakreipti Meester į savo pusę. Rankos nuo veido nuslydo žemyn, link pačios Leight rankų. Suėmęs jas, Luke atitraukė lūpas.
- Prašau, - tyliai pratarė. Garsiai kalbėti nebuvo reikalo, nes atstumas buvo laaabai mažas.

Luke'as jau ruošėsi apsisukti ir dumti "išsiverkti" su degtinės buteliu, nes mergina mąstė labai ilgai. Išgirdęs teigiamą atsakymą, vyras keletą akimirkų stovėjo sustingęs, laukdamas, kol apsvaigintos smegenys supras Leight atsakymą. Dar kartą žvilgtelėjęs į Meester, lyg laukdamas, kol ši nusijuoks ir pasakys "pajuokavau", Mathers'as patenkintas išsišiepė ir neišlaikęs sukrizeno.
- Aišku dabar, kada daugiau, - vis dar išsišiepęs linktelėjo ir palinkęs, pakštelėjo merginai į lūpas. Atsitraukęs, dar kartą laimingai sukrizeno ir pagriebęs Meester už rankos, lyg išdegusiom akim nulėkė link staliuko, prie kurio likusieji vis dar vakarojo. Nei vienas iš Luko draugų nesuprato koks hell įvyko, o Mathers'as aiškinti ir nenorėjo. Sumalęs apie staigų reikalą, kurį reikia tuoj pat sutvarkyti, nusitempė Leight link išėjimo, neleidęs merginai net žodžio ištarti. Vis dar be galo laimingas, pasigriebė savo paltą nuo pakabos. Laukdamas, kol Leight užsimes savąjį, nekantriai trypčiojo. Vos tik ji susitvarkė, nieko nelaukęs išsitempė būsimąją žmoną į lauką ir mostelėjęs kažkuriam taksi, įsėdo ten kartu su ja. Po keletos akimirkų geltonas automoblis nulėkė.

Kas turbūt gali pasirodyti įprasta, Luke eilinį kartą sumąsto prisigerti iki žemės ir nepažįstamų merginų graibymo, todėl pasirodo jau firminiu baru tapusiame "Copacabana". Kadangi Mathersui visiškai vienodai kokios reputacijos bare gerti, vaikino visiškai netrikdo beveik griūvančios sienos, narkomanai stoviniuojantys pakampėse ir panašaus plauko geriečiai.
Luke, vos tik įžengęs pro nuolat atviras baro duris, neskubėdamas nužingsniuoja link įprastinės savo vietos - kampelio prie baro, į plaučius traukdamas cigarečių dūmais ir alkoholio kvapu pridvisusio oro. Susistumdęs su keliais pernelyg įkaušusiais klientais, Luke be didesnių incidentų pasiekia barą, kur kelių akimirkų bėgyje ir įsitaiso. Užsisakęs Copacabanos firminio kokteilio - tarpinio varianto tarp degtinės ir brendžio, vaikinas leidžia sau geriau susipažinti su šio vakaro baro lankytojais, pamažu atrasdamas simpatijas ir antipatijas. Be kelių merginų stoviniuojančių netoliese, niekaip nesustojančių kratyti atvirai demonstruojamų krūtinių, Luke dėmesį patraukia keistai pažįstama figūra, sėdinti visai netoliese. Ilgai nesvarstęs, vaikinas paima tik ką gautą gėrimą į rankas ir nužingsniuoja link Viv. Likus minimaliam atstumui, Luke veide suformuoja visiškai natūralią nuostabą - akys automatiškai išsiplečia. Vaikinas lėtai iškelia antakius ir negalėdamas patikėti tuo ką mato, uždeda ranką ant Fournier peties.
- Viv? - nevisai užtikrintai paklausia, tiesiog gerte gerdamas taip išsiilgtus ir taip seniai matytus merginos bruožus, begėdiškai sudaužusios Luke širdį.

Vaikinas, išgirdęs savo vardą, iš kart neatsako. Net ir kai juos du skiria ganėtinai didelis atstumas, Luke pasiekia toks pažįstamas merginos kvapas, kuris trumpam "atjungia" vaikiną nuo realybės ir nuneša į senus, gal netgi labai senus laikus. Po keletos akimirkų, vaikinas susigaudo, kad taip stovėdamas ir spoksodamas į Viv jis atrodo kaip kvailys, todėl pabando išspausti šypseną, tačiau nelabai sėkmingai. Džiaugsmas ir atsivėrusios žaizdos maišosi ir Mathers net nebežino kokia turėtų būti jo reakcija. Vos susilaikęs dar kart nepakartojęs "Viv", kadangi šis vardo trumpinys skamba keistai gražiai.
Išleidęs ganėtinai gilų atodūsį, Luke nusprendžia, jog pakankamai pyko ant Viv ir dabar gali pabandyti susigrąžinti ją - tai pranoktų visas svajones ir planus. Dar kartą, šį kartą daug tvirčiau ir užtikrinčiau šyptelėjęs, vaikinas įsitaiso ant kėdės ir pasisuka į merginą. Luke su mielu noru ją apkabintų, tačiau per metus tarp jų išaugo siena, kuri dabar trukdo bet kokiam artimesniam kontaktui. Kažkas viduje Luko diktuoja, jog prisilietus prie Viv jis dar kartą skaudžiai nudegs.
Kadangi tyla tarp jų ir taip ilgai užsitęsia, vaikinas šiek tiek padvejojęs ne iš kart pradeda pokalbį, tačiau dar į žabtus įsigrūda cigaretę, kurią kelių akimirkų bėgyje ir pridega. Po keletos sekundžių, vos tik nikotinas susimaišo su krauju, Luke pasijaučia daug drąsiau.
- Man tereikia žinoti kodėl, - silpnu balsu paklausia ir to pasekoje netgi pats nusigąsta tokio silpno balso tono.

Viv drįsus tokį savo poelgį paaiškinti vos dviem žodžiais, Luko atmintį nemaloniai sujudina dar vieni, lyg atgiję prisiminimai - taip pat, jeigu ne dar kiauliškiau buvo pasielgęs ir pats Mathers'as, ir kiek pačio atmintis leidžia girdėti - bene tokiais pat žodžiais, visą reikalą jis aiškino beveik prieš metus, savo buvusiai žmonai.
Vietoj kokio pikto atkirčio, ar bent jau tylaus Viv iškeiksnojimo, vaikinas kaip kokiame sulėtintame filme, aiškiai dvejodamas dėl savo veiksmų ir norimų pasakyti žodžių, pasuka galvą į šalia sėdinčią merginą ir pabando išlaikyti akių kontaktą ilgiau negu reikia paprastam žvilgtelėjimui.
- Tu neįsivaizduoji kaip aš tavęs pasiilgau, - sušnabdža, kadangi kalbant garsiai kyla rizika nesuvaldyti balso ir parodyti, kad netgi tokie kaip Mathers kartais verkia. Dar kelias akimirkas pamaloninęs savo akis, Luke jas nusuka ir tylomis pribaigia nuodų pagaliuką, visai nesijaudindamas dėl atsiradusios tylos minutės.
Vos tik užgesinus cigaretę, Luke sumąsto puikią idėją skausmui malšinti - nuskandinti viską ganėtinai didelėje alkoholio stiklinėje. Neilgai trukęs, Mathers ima savo idėją perkelti į realybę - suradęs čia atsitemptą stiklinę, vaikinas visą jos turinį susipila į gerklę ir kelių akimirkų bėgyje paprašo barmenės pristatyti jam dar vieną, beveik tokį patį gėrimą.