"Red ropes" klubas

Kadangi greitai centrinę nervų sistemą pasiekusį kokaino poveikį didino per visą šį vakarą suvartotas nemažas alkoholio poveikis, jaučiasi neapsakomai gerai. Nebejaučia net nuovargio, kuris buvo jį apnikęs po sadomazochistinės kankynės rūsyje. Nenutraukdamas bučinio, o Helenai kūno kalba parodžius, jog pauzės nenori ir ji, akimirką patiria nesvarumo būseną, tad nukrenta nugara ant lovos, paskui save nusitempdamas ir merginą. Viena ranka tebeprilaikydamas jos veidą, kitą užmeta Barker ant sėdmenų, netikėtai smarkokai spustelėdamas. Šiek tiek užkilęs ranka į viršų, neskubant užkiša pirštus už Hel lateksinio apdaro viršutinės dalies, pamažu siekdamas liemenėlės, kurią gviešėsi kuo skubiau atsekti, nors iki tikslo slinko palengva, neketindamas merginos trikdyti savo staigumu. Nors paprastai viena ranka atsegti liemenėlės jam niekuomet nepavykdavo, kiek nustemba, kad šį kartą prireikė tik vienos galūnės. Nepratęs būti apačioje, sugriebia Heleną už liemens ir parvertęs ją, užgula. Pagaliau atplėšęs savo lūpas nuo priklausančių jai, nežymiai atsilošia. Suėmęs užtrauktuką, įsiūtą Barker drabužyje ties paradinės kūno dalies centru, timpteli jį į apačią, apnuogindamas merginos krūtinę. Siekdamas ją DAR labiau apnuoginti, palinksta arčiau bei sukandęs Helenos liemenėlę ties jos centru, mikliai atsitraukia, nutempdamas paskui ir minėtąjį apatinį trikotažą.

Kiek susipynus galvai, bei vaizdams pradėjus lietis, pasitiki tik savo jutimo pojūčiais, kurie būtent šią minutę buvo nuostabūs. Neatitraukdama rankos nuo Orlovo pakaušio, kiek stipriau sugniaužia jo plaukus, dar smarkiau priglausdama vyro lūpas prie savųjų. Kadangi Helenai patiko draugo rankų atliekami judesiai, kiek šypteli, stengdamasi nenutraukti bučinio. Netekusi viršutinės drabužių dalies, įstengia išlaikyti kūnišką artumą tik iki tol, kol Vitas nusprendžia pašalinti paskutinį, jos krūtinę dengiantį, atributą. Prikąsdama apatinę lūpą, iškelia viena ranką, bei priglaudusi delną sau prie lūpų, rodomąjį piršta pradangina burnoje.

Beveik nesureaguoja į tempimą pakaušyje, kuris blaiviam ir neapkvaitusiam žmogui gal net pasirodytų skausmingas. Nuo to tik stipriau įsisiurbia Helenai į lūpas (dažnai po tokių "vakuminių" bučinių kitą dieną lūpos būna mėlynos). Nutįsęs apačion, kur kas švelniau cmikina kaklą, pasiekęs krūtinę - apdovanoja dėmesiu ir ją. Netrukus atsitraukia vėl, nes tokios būsenos apgraibomis šalinti nuo Helenos rūbus būtų praktiškai neįmanoma, o ką jau kalbėti apie netradicinį merginos skonį drabužiams, kurie net atsisega netradiciškai. Apsistojęs ties griozdiška bei fatališka Barker avalyne, kuri kėlė jam kažkokią emocinę baimę, užsikelia merginos koją sau ant peties ir nestipriai susiraukęs, pradeda knibinėtis prie raištelių, nors iš esmės visiškai nesupranta, kaip juos reikia nuimti. Nepraėjus nė dešimčiai sekundžių pasiduoda, išleisdamas graudulingą atodūsį. Kaip tik tuo metu pastebėjęs ką draugė padarė su savo pirštu, geidulingai išsišiepia, nors tokia reakcija atspindėjo tik mažytę dalį jį užplūdusių nešvankių minčių. Visiškai pašalinęs Hel "trinyčius", pameta kažkur atokiau. Palengva nusileidęs, atsiremia alkūnėmis į lovą ir užgulęs Barker, ją vėl pabučiuoja. Netikėtai tvirtai apsivijęs merginos liemenį rankomis, apsisuka norėdamas užsikelti draugę ant savęs, bet nė nenumanęs, jog nuo lovos krašto iki judviejų yra toks menkas atstumas, nudrimba ant žemės paskui nusitempdamas ir Heleną. Siaubingai prajuokintas to, kas ką tik nutiko, kikena net nesureikšmindamas to, kad veikiausiai smarkiai susitrenkė nugarą, nes ant kieto grindinio drėbėsi būtent ja, o kad ir to būtų maža, ant jo užkrito pati Barker. Šiaip ne taip liovęsis žvygaut, suima Hel veidą rankomis ir palenkęs į save, grubokai įsisiurbia į lūpas, tuo pačiu stengdamasis ir pašalinti merginos kelnes.

Atitraukusi rankas sau nuo kūno, sumeta jas virš galvos, akimis sekdama Orlovą. Su palaimos pilnu šypsniu veide, užmerkia akis ir išleidžia gilų atodūsį, kurį lydėjo nestiprus garsas. Instinktyviai įtraukia pilvo raumenis, tada, kai vyro lūpos atsiduria ties merginos krūtine. Sulaukusi pakankamai dėmesio, prasimerkia, žvelgdama kaip draugas darbuojasi su jos lateksiniais, visai netradiciškais, batais, kas jai sukėlė nedidelį juoką. Kojai atsidūrus jam ant peties, nesibaido ją kiek pajudinti ir apsunkinti visą darbą. Vitaly pasidavus ir visiškai atšaukus misiją pašalinti avalynę, netgi šypteli, lyg norėdama parodyti, kad liko tuo patenkinta. Gavusi, ištiesų labai lauktą bučinį, viena ranka, gana šiurkštokai, nepasigėdindama panaudoti nagučius, sugriebia Vito kaklą, taip išlaikydama jį kuo arčiau savęs.
Netikėtai atsidūrusi ant žemės, bei to pasekoje sukelto dar vieno galvos susisukimo, sukikena. Palikdama sau kelias sekundes atsigauti, kvailokai sumirksi akim ir už ausų užkišusi ant veido sukritusias plaukų sruogas, atsidūsta. Vėl, šįkart žymiai smarkiau, pajautusi Orlovo lūpas prie savųjų, rankomis pasiremia į žemę, bet praėjus kiek laiko, atsitraukia, bei sugavusi vyro akių kontaktą, šypteli ir apsilaižo lūpas. Dar labiau nutolusi nuo draugo, delnais slysta per jo pečius, krūtinę, bei pilvą, link marškinių sagų, kurias itin lėtai, viena po kitos atsega. Pirštais patraukusi medžiagą nuo Vito kūno, kiek pasilenkia, bei bučiniais nukloja jo odą, tuo pat metu, nagiukais braižydama draugo pečius.

Mėgaudamasis dvejopais fiziniais pojūčiais, kuriais Helena savo ruožtu sudarė kontrastą tarp švelnumo ir šiurkštumo, atitinkamai suniurna, išreikšdamas patiriamą malonumą. Prisijungdamas prie drabužių šalinimo procedūros, nuvingiuoja pirštais Helenos kūnu į apačią, tuo pat metu, bučiuodamas atvirą Barker krūtinę. Apčiuopęs kažką, ką iš jutimų galėjo palaikyti užtrauktuku, timpteli jį ir pasigirdus atitinkamam garsui, kiek vypteli nuo malonios minties, kad merginos kelnes dabar belieka tik numauti. Visgi nesitikėdamas, jog tai bus lengva užduotis, atlimpa nuo Hel ir įsitaisęs merginai tarp kojų, sugriebia už kelnių krašto ir palengva nutempia jas į apačią. Palytėdamas rankomis Barker odą, kyla į viršų, bet pasiekęs merginos klubus, sustoja. Neskubėdamas, nutraukia ir paskutinę likusią Helenos apatinio trikotažo dalį - kelnaites. Prigulęs pilvu ant žemės alkūnėmis ir žąstu pasiremia į ją, tebeprilaikydamas merginą ties klubais. Švelniai bučiuodamas Hel pilvą, slysta žemiau ir žemiau, kol pasiekia neabejotinai jautriausią vietą moters kūne. Neatsitraukdamas, bet kolkas ir nesiimdamas nieko konkretaus atlikinėti, suima Helenos kojas ties šlaunimis ir kilstelėjęs, "sulanksto" devyniasdešimties laipsnių kampu. Pastarąja kūno dalį ties blauzdomis užsikėlęs sau ant pečių, nugaros, galutinai pasineria apačion, be jokios abejonės, ne deimantų ieškot.

Pasinėrusi į absoliutų malonumų pasaulį, kurio pojūčius sustiprino ir alkoholis, kartu su kokainu. Kiek atlošusi galvą, bei užmerkusi akis, pasitiki tik jutimu, kuris bylojo apie pašalinamus drabužius. Per kūną perėjus maloniam virpuliukui, sukikena, šiek tiek pramerkdama akis, bet pajutusi Vito lūpas sau ant pilvo, tiesiog leidžia sau atsipalaiduoti. Pasiekus labai malonią fazę, beveik atsijungia, bet netrukus, įtempia raumenis, bei plačiai atmerkia akis, pasirodžius tikrai netikėtiems, bet maloniems pojūčiams, kuriuos sukėlė ne kas kitas, o Orlovas. Truputi pakėlusi galvą, nužvelgia pozą, kurioje dabar gulėjo, o akims užkliuvus už draugo pakaušio, išsišiepia, bei lėtai nuleidžia viena iš rankų ant žemės, lyg norėdama ką sugriebti. Iš gerklės išskridus pasitenkinimo kupinu atodūsiu, kelis kart giliai įkvepia.

Kadangi buvo užsiėmęs svarbesniais dalykėliais nepastebi, kiek nedaug draugei trūksta iki momento, kol ši nulūš. Pats jautėsi kiek kitaip - jau nekalbant apie dangišką palaimą, buvo žvalus, budrus ir pritvinkęs energijos, kurią pavyks išnaudoti tikrai maloniam tikslui. Tebeužsiiminėdamas pastarąja veikla, stengiasi merginai suteikti kuo daugiau malonumo, nepamiršdamas ir rankomis švelniai paraliuot po Helenos kūną, tuo pat metu teikdamas dvejopas glamonių rūšis. Dar po kiek tai trukusios įžangos, kurios metu labai aiškiai pajuto, jog Barker yra susijaudinusi ne ką mažiau nei jis, užkyla kiek į viršų, bet lūpų nuo draugės odos vis dar neatplešia. Bučiuoja pilvą ir vis kildamas aukštyn, pasiekia krūtinę, kurios nieku gyvu neleidžia sau aplenkti. Galop pilnai atsiplėšęs ir šiurkštokai numetęs Hel kojas sau nuo nugaros, remdamasis viena ranka į lovą, palengva atsitupia. Pasilenkęs arčiau merginos, paima ją už liemens tvirtai apjuosdamas jį rankomis. Stiprokai kilstelėjęs Barker į viršų, priverčia ne tik ją, bet ir save atsistoti. Suėmęs Helenos užpakalį rankomis iškelia draugę į viršų ir šiai kojomis nesiekiant žemės, nuneša merginą į pusę, kurioje pastebėjo stovint paprastą kėdę. Laiku prisiminė, kad moka padaryt gerų dalykėlių naudojantis šiuo paprastu, kiekvieno būste aptinkamu baldu. Palengva nuleidęs Barker ant žemės, inicijuoja ilgą, jausmingą ir visaip kitaip gerą bučinį. Kadangi vis dar dėvėjo keletą nereikalingų skudurėlių, skubiai viską nusimeta galutinai apsinuogindamas. Kaip pradžiai, atsisėdęs ant kėdės pats, pritraukia merginą prie savęs ir užsisodina ją sau ant juosmens (Hel kojos praskiestos, o Vit'as - tarp jų). Kol kas akto nepradėdamas, viena ranka prilaiko Helenos nugarą, kita ties krūtine spausdamas merginą ir šiuo veiksmu versdamas ją vertikaliai atsilošti.
- Pasitikėk manimi,-sušnabžda jausdamas šiokį tokį Barker pasipriešinimą. Kai mergina paklūsta jo valiai ir ištiesia nugarą, dubenimi remdamasi jam į šlaunis bei kelius, tvirtai suima Hel klubus. Nieko nelaukęs, pradeda meilės aktą.

Besimėgaudama vyro teikiamomis glamonėmis, bei malonumais, daugiau sau šypteli. Jam pradėjus kilti vis aukščiau ir aukščiau, delnais susiranda jo galvą, bei pačius, kuriuos, kiek duoda rankų ilgis, glamonėja. Netikėtai pakilusi nuo grindų, sucypia, bet visai negarsiai, juolab kad šį garsą palydėjo juokas. Netrukus vėl atsidūrusi ant žemės, sulaukia bučinio, kurio dėka galėjo vėl apsikabinti Vito kaklą rankomis. Pirštams slystant per jo odą, žemyn, pečių link, kiek atsitraukia, stebėdama kaip yra pašalinami paskutiniai draugo drabužiai. Vis dar nenuleisdama akių nuo Orlovo, pasisuka į ta pusę, kur buvo kėdė, ant kurios jau netrukus sėdėjo pats Vitaly. Kaip ir buvo galima nuspėti, ne už ilgo ir ji pati atsidūrė ten. Visiškai nenuspėtam vyro ėjimui atsakiusi lengvu pasipriešinimu, galop išklausiusi jo žodžius, leidžiasi visiškai kontroliuojama. Prasidėjus visam veiksmui, atlošia galvą, bei kojomis apsikabina Orlovo kūną.

Į kūną plūstelėjus papildomai, nuostabių potyrių dozei, kuomet jiedu įsibėgėja, nebando kontroliuoti dūsavimų bei garsų sklindančių iš burnos bei menančių apie juntamus malonumus. Netikėtai suėmęs Helenos klubus kiek tvirčiau nei iki tol, atlenkia jos nugarą, kad ši vėl įgautų devyniasdešimties laipsnių kampą, o merginos veidas atsidurtų labai arti priklausančio jam. Nieko nelaukęs, stipriai ją pabučiuoja ir tęsia lūpų kontaktą tiek, kiek leido plaučiai, pristigę deguonies. Neleisdamas sau daryti ilgesnio atotrūkio tarp svarbiausio veiksmo - sekso, pasistengia kuo greičiau pakeisti jo ir Barker kūno padėtis: nusodinęs merginą nuo savęs, atsistoja. Tuomet vėl ėmęsis konfigūruoti merginos povyzas kaip jam reikia, atremia Heleną krūtine bei pilvu į kėdės dalį, skirtą sėdėjimui (iš esmės poza artima visiems gerai žinomai šuniuko, tik ši blatnesnė). Helenai rankomis remiantis į grindis, pats priklaupęs jai iš už nugaros, švelniai apglėbia Barker klubus ir pratęsia. Ilgainiui šitaip "smaginantis", pajunta viršūnę ir to pasekoje, išleidžia garsų, palaimingą atodūsį iš tam tikrų požymių atsiradusių ir merginos kūne nuspėdamas, jog ir šiai sueitis baigėsi derama kulminacija. Kiek grubokai suėmęs draugę už pečių, atsuka ją į save ir pritraukęs, švelniai pabučiuoja.

Reikalui įsibėgėjus ir pati nebekontroliuoja leidžiamų garsų, tad nesidrovėdama balsu išreiškia jaučiamą malonumą. Kiek netikėtai, viršutinei daliai atsidūrus arčiau Vitaly kūno, giliai įkvepia oro, lyg žinodama, jog laukia bučinys. Gavusi tai, ko iš tiesų norėjo, stengiasi pratęsti malonų lūpų kontaktą ilgiau, bet kadangi ir jos plaučiai reikalavo deguonies, laiku atsiplėšia, įtraukdama gyvybiškai svarbių dujų. Rankomis apsiveja vyro kaklą, dar labiau priglusdama prie jo ir parėmusi savo galvą Orlovui ant peties, dar kelis kart sualsuoja. Netikėtai pakitus kūno padėčiai, apsidairo, bet neužtrunka ilgai, kol juntamas fizinio kontakto trūkumas yra užpildomas. Įsipatoginusi ant kedės, neužtrunka ilgai, kol pasiekia veiksmo kulminaciją, kurią palydį pakankamai garsiu atodūsiu.
Vis dar jausdama kūną užliejusį malonumą, dar labiau nustemba, kai vėl pajunta vyro lūpas prie savųjų. Eilinį kartą, rankomis apglėbusi Vito kaklą, nenutraukia jų lūpų kontakto. Galiausiai į galvą plūstelėjus svaigių pojūčių, atsitraukia, ir neišlaikius kojoms, nugara parkrenta ant lovos.

Kadangi jiedu tebeklupčiavo ant kietos žemės, o po tokio dalyko kaip seksas norėjosi komforto, pakelia Heleną, atsikelia ir pats, tačiau bučinio nenutraukia. Sukaupęs paskutinius iššvaistytos energijos likučius, nuneša merginą prie lovos ir kuomet iki šios lieka tik keli žingsniai, nuleidžia Barker ant žemės. Kiek apkvaitęs bei išsekintas aktyvios fizinės veiklos, susvyruoja ir Helenai nukritus į lovą, paseka jos pavyzdžiu, tik kitaip nei mergina, drebiasi kaip maišas veidu ir šiek tiek susitrenkia, tačiau tai jam šiuo metu buvo ne motais. Klaikiai tingėdamas judintis, dar kurį laiką girdimai šnopuoja, tačiau nepraėjus nei penketui minučių, nugrista į gilų miegą, pamindamas ir taisyklę, jog pirmąją naktį Las Vegase snausti negalima. Turėdamas madą vartytis, "letargo" eigoje, nudrimba ant žemės, tačiau jo neprikelia net ir tai. Išleidęs kažkokį urzgesį, vartosi tol, kol kone visas palenda po palove ir tenai miega ligi pat pirmųjų saulės spindulių.

Nors ir buvo kritusi, bei miegojo kaip užmušta, galiausiai praplėšia akutes, bet netrukus jas užmerkia, bei suraukia veidą, kai galvą persmelkia siaubingas skausmas. To pasekoje net suinkštusi, delnu perbraukia sau per veidą, ir tik tada atsimerkia, nors ir tai su ne per geriausia išraiška. Kiek patrinusi odą, neskubėdama, atsisėda. Dar kartą suinkštusi apsidairo ir žymiai nustemba šalia rasdama porą butelių, kurių turinio visiškai nepamena vartojusi. Dar labiau ją šokiravęs faktas buvo tai, kad mergina buvo apsirengusi, nors kiek nešė atmintis ji neužmigo su drabužiais. Leisdama smegenims apdoroti informaciją, nuleidžia galvą, bei užmerkia akis. Prisiminusi, kad "smigo" šalia esant ir kitam asmeniui, pasuka galvą, ieškodama Orlovo. Suradusi jį akimis, atsidusta, bei pakyla iš vietos, prieidama prie vyro. Kadangi buvo visiškai ne nuotaikoje, tvirtai suėmusi šį už atlapų, supurto.
-Kelkis! - pakankamai garsiai, kad būtų galima išgirsti ištaria. Vitaly nesureagavus, apsidairo ir ant naktinio stalelio prie lovos pastebėjusi vazą su gėlėmis, pagriebia ją, bei ištraukus joje buvusius augalus, supila ten buvusį vandenį ant Vito. - Kelkis! - dar kartą, tik šįkart daug garsiau užrinka, sukryžiuodama rankas ant krūtinės ir kantriai laukdama pastarojo nubundant.

Kaip ir visuomet po masinių lėbavimų, taip ir dabar guli kietai įmigęs, nereaguodamas į jį supančią aplinką bei garsus. Nenuostabu, jog toliau miega, kuomet įniršusi Helena pradeda jį tąsyt už atlapų. Nejausdamas visiškai nieko, neišleidžia net menkiausio murmesio, anei kiek nesukruta. Tačiau tik iki to momento, kai yra kažkuo apliejamas. Pamanęs, jog skęsta, ima bliauti tik šiek tiek storiau nei tipinė spiegianti mergiotė. Tankiai plakdamas rankomis, galop pajunta stiprų skausmą, persmelkusį jo galvą bei privertusį ne tik nutilti, bet ir liautis atlikinėjus bet kokius staigius judesius. Šiaip ne taip praplėšęs ištinusias ir gerokai susiaurėjusias akis, dirsteli į įsisiautėjusią Barker, grėsmingai sušukdamas:
- Kas per šūdas, velniai griebtų, tau įgėlė į sumautą subinę?-prisivertęs bent jau atsisėsti, sugriebia patalynės kraštą ir nusivalo juo H2O aplietą veidą. Žudomas siaubingai klaikių pojūčių tokių kaip stiprus galvos skausmas, išdžiuvusi burna ir aplamai - sušikta savijauta, susiima už į keturias dalis plyštančios makaulės. Galvoje bemat nuskambėjo terminas "Pagirios Las Vegas'e", kuris jam pasirodė kiek ironiškas.
- Ах, боже мой. Моя голова...-kiek tik įmanoma labiau susiraukęs, išleidžia skausmingą dejonę. Liovęsis popintis, pakelia rūstų žvilgsnį į Barker, dar tuo metu nesuprasdamas, kad faktas, jog šis guli su drabužiais yra be galo keistas. Įsikibęs į lovos kraštą, sunkiai atsikelia mėtomas į visas puses. Garsiai sučepsėjęs, pasibaisi klaikiais pojūčiais burnoje, kurie pasižymėjo toli gražu ne tik begaliniu troškuliu. Mėgindamas įjungti smegenis, pabando atgaminti vakarykštės dienos vaizdinius, tačiau lieka nieko nepešęs - šiuo metu išgyveno stiprų atminties praradimo fenomeną.

Kadangi buvo tikrai ne per geriausios nuotaikos, o anaiptol žiauriai prastos, tai aiškiai parodo veide, kuriame atsispindėjo skausmas, pyktis, bei susinervinimas. Kiek atsitraukusi tolyn, tuo momentu, kai Vitas pradeda rėkaut ir makaluotis, bet vis dar išlaiko didžiulį nepasitenkinimą veide. Išklausiusi jo žodžius, kupinus keiksmų bei pagiringos dvasios, prasižioja kažką sakyti.
-Aš tave nudėsiu. - vis dėl to nenorėdama, praradus savikontrolę, į kurią kėsinosi pyktis, įvykdyti duoto pažado, nusisuka tolyn ir paeina kelis žingsnius. - dar nežinau kodėl, bet tu prie šito prisidėjęs... - akcentuodama sujauktą patalpą, skaudančią galvą ir šiaip prastą savijautą, sumurma.
Neturėdama kur sudėti pykčio, kuris veikė jos iškreiptą psichiką labai, LABAI neigiamai, pasiremia į kažkokią medinę komodą, dalinai suleisdama nagus. Suinkštusi, greitu mostu nutrenkia ant baldo stovėjusius daiktus. Mikliai rankomis paplekšnojusi per kišenės, susivokia, kad svarbiausius dalykus - pinigus bei dokumentus turi, atsidūsta su palengvėjimu.
-Dingstu iš čia... - prikandusi lūpą, iš kurios dėl stipraus spaudimo jau sunkėsi kraujas, sušnypščia.
Norėdama eiti, durų link, deja, suklumpa, ir parkrenta ant žemės, tuo pačiu momentu ir sucypdama. Įkvėpusi oro, pasiremia į sieną, bei stengiasi atgauti bent kiek stabilesnę, keliavimui reikalingą būseną.

Nervingai zuja pirmyn atgal, kol išvysta ant komodos padėtus butelius, kur viename iš jų dar buvo likę makalūzo su laipsniais. Nors pagalvojus apie alkoholį darėsi koktu ir šios mintys kone vimdė, pačiumpa butelį ir susiverčia geralą su begaliniu pasišlykštėjimu jį nurydamas. Remdamasis asmenine patirtimi žino, jog išgyvenant siaubingas pagirias reikia padaryti "pachmielą". Tačiau Helenai žodiškai pasikėsinus į jo gyvastį, stipriai užspringsta. Užsikosėjęs iki ryškaus raudonio, pakelia į merginą ne ką mažiau raudonas akis, pagiežingai suveblendamas:
- Nudėsiu tave pirmas!-apakintas pykčio mikliai pasisuka į vakarinę kambario pusę su ketinimu pasičiupti kokį nors daiktą ir jo padedamas atlikti egzekuciją ar bent jau sudaryti įspūdį, jog yra be galo grėsmingas. Viso labo, užčiuopęs kažką minkšto, nė nepamąstęs, atkiša tą dalyką į merginą, nutaikydamas lyg peilį. Tačiau kadangi tai tebuvo gėlė, Helenos pasmerkta myriop, kai ši panaudojo vazą su jame estinčiu vandeniu, susierzinęs pameta ją į šoną, tačiau neketindamas prarasti orumo, išraiška lieka perkreipta pykčio.
- Man nusibodo tavo scenos - eik kur nori,-smėsteli ranka į duris parodydamas, jog jam tikrai nusispjaut ką mergina ketinanti daryti. Tuomet atjungęs pasąmonę nuo aplinkos, pratęsia nervingą šmirinėjimą iš vieno lovos krašto prie kito, kol pasigirsta bumbtelėjimas. Tingiai atsisukęs į išdribusią merginą, pagalvoja apie galimybę padėti šiai atsistoti. Suurzgęs, prišoka prie sieną ramstančios Helenos ir suėmęs ją už liemens, padeda pakilti kiek leido jėgos. Tuomet mikliai atsitraukęs, apžvelgia nusiaubtą kambario vaizdą neabejodamas, jog už visą šį tvaną reikės sumokėt.

Iš nervų trukčiojančiomis, bei virpančiomis rankomis, susiima už galvos, visiškai ignoruodama aplinkinį pasaulį. Skausmo iššauktą begalinį norą gauti bent menką dozę morfino ar panašaus gėrio, nepravėrus burnos suinkščia. Prasidėjus kone nervų priepuoliui, pradeda giliai kvėpuoti, rankomis kiek galėdama stipriau suspausdama galvą. Neišlaikiusi nei skausmo, nei nervų sukeltos įtampos, dar garsiau sucypia.
Visai netikėtų ėjimu, kurio tiesą sakant nesitikėjo yra pakeliama ir pastatoma ant kojų, bet deja, dėl pagalbos nesijaučia nei kiek dėkinga. Priešingai - tik dar labiau susinervino ir pastūmė šalia jos buvusį vyrą.
-Man tu atsibodai lygiai taip pat. - kiek isteriškai, ir be galo garsiai užrėkia, mimikoje rodoma vos vos valdomą pyktį. - Žinai ką? - iškelia pirštą, lyg liepdama Orlovui palaukti. - Užsikrušk! - tiesmukai išrėžia, praverdama duris ir garsiai paskui save jas užtrenkdama.

Stumtelėtas, anei kiek nesureaguoja. Jo veido išraiška toliau bylojo apie klaikų nusiteikimą ir pašlijusių nervų būseną. Žvelgdamas į Heleną pakankamai šaltai, apatiškai, ciniškai nusivaipo, šiai eilinį kartą pakėlus balsą. Nors bet koks stipresnis garsinis virpesys erdvėje rėžė jo galvą tarytum pjūklas, baiginėja apsiprasti prie sumautos savijautos. Helenai dar nepasišalinus ir paliepus jam "pažaist su savimi", pats pakelia balsą:
- Taip!-netikėtai pritariamai rikteli. Išpūtęs akis, nenuveda žvilgsnio nuo Barker veido, kelių akimirkų bėgyje, greitai supildamas ir rėksmingą tęsinį:
- Eisiu ir pasismaukysiu,-abejingai atgręžęs Helenai nugarą, apsičiupinėja susidomėjęs, ar turi su savimi visus jam priklausančius daiktus. Neapsikentęs ilgiau stypsoti šiame kambaryje, palaukia kol nuo Barker pasišalinimo prabėgs kažkiek laiko, o jau tuomet, nieko nelaukęs, neria velniop pro duris.