Nacionalinio Saugumo Agentūra

- Net negalvok pasitraukti, Fisher`i. Mes tave sukūrėm, tu mums priklausai ir visada priklausysi,-Tom`as Reed`as, naujasis Trečiojo Ešelono vadovas, atrodė įsiutęs, bet Sam`as, žengdamas didžiuliu organizacijos logotipu, išpieštu ant žemės, paliko nepatenkintą vyrą už nugaros. Visai neseniai paminėjo trečiąsias Saros mirties metines. Prieš kelias dienas šautinės žaizdos pakirstas žuvo ir Irving`as Lambert`as – ankstesnė 3E „galva“, senas, pats artimiausias vyro bičiulis ir dar bosas. Jie abu kuo puikiausiai žinojo kokia rizikinga yra JBA operacija, bet Sam`as tikrai negalvojo, kad ji baigsis taip sukrečiančiai. Darbas, gal ir nelabai tiesiogine prasme, tačiau vis vieną davęs Fisher`iui mylimą dukterį, galimybę maksimaliai išnaudoti savo įgūdžius bei potencialą ėmė palengva atiminėti tai, kas vyrui buvo šventa. Po dukters mirties vis dar neatsigavo, o čia še – dar viena didžiulė netektis. Ir to Sam`ui pasirodė tiesiog per daug. Jau ir taip daug laiko spirale grimzdo gilyn ir gilyn į nesibaigiančio prislėgtumo būseną. Tikriausiai niekada nepamirš paskutinių Irving`o žodžių, adresuotų būtent Fisher`iui: „Bomba... Sustabdyk tai... Išvesk juos visus, tu privalai imtis... Bet kokių... Priemonių“.
Jau bemaž trisdešimt šešis mėnesius gyvena taip pat niūriai, kaip ir organizmai, egzistuojantys kažkur giliai vandenyno dugne. Retu laisvalaikiu sėdėdavo patamsy, elgdavosi lyg kas gyvastį iš jo išsiurbęs būtų, susimastęs, paskendęs mintyse. Tačiau tada bent turėjo darbą, progų, atitrūkti nuo asmeninių nelaimių ir pereiti prie... globalinių. Nežinojo ką veiks toliau, bet jeigu Mechmedas neina pas kalną, tai kalnas ateis pas Mechmedą.
Kruvinais krumpliais sėdėjo prie didžiulio fortepijono, apsimetinėdamas, kad moka juo skambinti. Sara buvo labai muzikali, sudėtingesnį Šopeno etiudą sugrodavo be jokio vargo. Ir tada... Mažiausiai septyni uniformuoti „Splinter Cell“ agentai išdygsta Semui iš už nugaros, lazerinius taikiklius nukreipę į vyro nugarą. Ant muzikinio instrumento gulėjo vyro modifikuotas FN Five-seveN pusiau automatinis pistoletas. Nors ir dingtelėjo juo pasinaudoti, bet, po velniais. Septyni Trečiojo Ešelono agentai taikosi jam į nugarą? Rimtai?! Netruko savęs paklausti “Už kokius nuopelnus šį kartą?“, bet pasiknisęs atmintyje nusprendžia, jog nieko panašaus dar nėra nutikę. Ką gi... Leidosi suimamas. Įtarė kokiu pagrindu (būtų neįmanoma neįtarti...) prieš vyrą buvo imtasi tokių priemonių, bet neturėjo absoliučiai jokio noro priešintis. Semo karingumą pažadinti gali tik ūmiai pasireiškusi alergija nuo svetimo niekšiškumo ir blogdarysčių.
Šarvuotu „Dartz Kombat T98“ džipu buvo pristatytas į Trečiojo Ešelono būstinę. To ir tikėjosi. Riešus veržė gerokai per stipriai suspausti antrankiai, bet šiaip niekas jo netampė ir nestumdė kaip bjauraus nusikaltėlio. Pagarbos 3E organizacijoje buvo užsitarnavęs tikrai daugiau, nei dabartinis josios viršila. Po kelių minučių Fisher`is jau sėdėjo tardyklos kabinete. Tiesiog nekantravo kol kas nors teiksis patvirtinti spėjimų...
- Sveikas, Semai,-išgirsta pažįstamą balsą. Nesitikėjo, jog pro duris įžengs ne kas kitas, o Victor‘as Coste. Gyvenimas pilnas staigmenų... Priartėjęs prie Semo, bičiulis nusega šiam antrankius. Patrynęs nuspaustus riešus, Fisher`is pasimuisto metalinėje kėdėje,-Juk pats supranti, kad peržengei ribą,-tęsia; balse aiškiai girdėjosi apgailestavimo gaidelės,-Veikei ir po atsistatydinimo, Semai, bijau, kad negalėsiu niekuo padėti, turėsi prisiimti atsakomybę už savo veiksmus,-o taip. Štai spėjimai ir pasitvirtina.
Fisher`is, sužinojęs apie dukters mirtį, tikrai nesėdėjo rankų sudėjęs ir dar sriūbaudamas. Kone kiekvieną dieną praleido detaliai nagrinėdamas įvykio aplinkybes, ieškodamas kaltininkų ir ketindamas šiuos pirmiausia ištardyti ilgai daužant, o tada užmušti. Su tyrimu prasidėjo visokiausi įdomumai. Ir kas keisčiausia, pastaruoju metu.
Visai neseniai Semą užpuolė neatpažintos „pakraipos“ komanda. Iki jos persekiojimo, Semas buvo atvykęs į Vankuverį susitikimui su buvusiu Voron (Rusijos specialiosios tarnybos) agentu Ruslan`u Lupul`u. Šiam prireikė Fisher`io pagalbos dėl tam tikros DVR technologijos vagysčių „Nexegen Technologies“ Korėjos elektronikos firmoje. Mainais, Lupul`as sutiko įteikti Semui rinkmeną apie Saros mirtį. Kai infiltravosi į kompanijos štabą, vyrui kilo įtarimų ir Ruslan`as pripažino, jog Nexegen iš tiesų yra šiaurės korėjiečių RDEI - Išorinės Žvalgybos Tyrimo Skyrius. Po duomenų persiuntimo, ruskis įdavė Semą, tačiau šiam pavyko apeiti ginkluotą apsaugą ir pasprukti iš patalpų. Tą pačią dieną, Sam`as susirado Lupul`ą jo viloje ir liepė šiam įteikti failus apie Saros mirtį. Prieš Ruslan`ui įduodant vyrui šaltinio vardą, rusaitį pakirto snaiperio kulka. Nors ir vėl teko pabūti persekiojamam, sėkmingai pabėga dar kartą „išvedęs iš rikiuotės“ kelis Korėjos būrio narius. Po dvidešimt keturių valandų, Fisher`iui į mobilųjį paskambino neįvardytas šaltinis, pažadėjęs, jog už „Voron intel“ programą, jau jis padės Sam`ui geriau įsigilinti į incidentą, pražudžiusį jo vienintelį vaiką. Bent jau šie mainai davė naudos – vyrui pavyko išsiaiškinti, jog Saros mirtis buvo suplanuota, todėl natūraliai ėmė aiškintis kas ją nužudė ir kodėl. Mėgaudamasis kalakutienos kepsniu kavinėje, mobiliajame pastebi įdomią žinutę: „vietinė gauja buvo pasamdyta tave nužudyti. -Enrica“. Naaa samdomus žudikus pašalino greitai, pabaigai pasilikęs „gango“ lyderį Dimitri Gramkos, kuris, Semo brutaliai tardomas (vanojamas ne tik vyro keliais bei kumščiais, bet ir daužomas į aplinką sudarančius elementus, tokius kaip, medžio kamienas, dekoratyvinė tvorelė, etc.) ir vėliau – nušautas į galvą, sužinojo, jog Andriy Kobin`as – narkotikų ir ginklų platintojas buvo pasamdytas vairuoti automobilį, partrenkusį Sarah. Tada Fisher`is įsmuko į Kobin`o namus, eliminavo jo sargybinius, o susiradęs vyrą knežino jo makaulę smagiai į pianino klavišus, išbarškino jojo kakta visus stiklus, buvusius svetainės patalpoje. Laukdamas, kol leisgyvis vyras prabils, prisėdo pailsėti prie kraujais ir dantimis aptaškyto fortepijono, kai...
- Kodėl tęsi šį asmeninį karą, Semai?-Victor`o balsas pasigirsta vėl. Kadangi klausimas buvo toks nesuvokiamai bukas, kad akimirką kraujas užverda, nepajaučia būtinybės į jį atsakyti. Nesijautė kaltas dėl to, idant iškaršė subines eilei avigalvių, o keletą laimingųjų ir negyvais mėsos gabalais pavertė ir po velniais koks skirtumas, kad panaši veikla jau nebe Fisher`io jurisdikcijoje.
- Pakviesk Enricą,-pirmą kartą, nuo to meto, kuomet paliepė dėka sukultos marmūzės vos liežuvį verst gebančiam Andriy Kobin`ui užsikrušti, Semas prabyla, žvelgdamas į Victor`o veidą, kuriame atsispindėjo nusivylimas bei žaliomis akimis netrukus palydėdamas šį lauk iš kabineto.

Gyvenimas turi tendenciją karts nuo karto iškrėsti kokią bjaurią šunybę. Visam Trečiajam Ešelonui, o drauge ir Enrikai, toji šunybė šį kartą apsireiškė Tom`o Reed`o pavidalu. Arogantiškesnį, savanaudiškesnį pakaitalą Irving`ui Lambert`ui, ankstesniajam bei visų gerbtam Ešelono lyderiui, sunku būtų parinkti. Antipatiją tam bjaurybei Reed`ui pajuto tą pačią akimirką, kai pirmą kartą išvydo jo suktą snukelį, nors tuomet dar net nežinojo, ant kiek vyras yra korumpuotas. Bet vadovybei jis pasirodė nepaprastai reikalingas - gudrus, veiklus, produktyvus; neva kaip tik tokios asmenybės ir reikia, kad 3E toliau sėkmingai dorotųsi su terorizmu ir informaciniais karais. Iš savų šaltinių nugirdo, jog ir ją buvo svarstoma paskirti direktore. Vis dėl to, šios pareigos atiteko būtent Reed`ui, nors Villablancos kandidatūrą palaikė net saugumo departamento vadovė Patricia Caldwell. Kad ir kokia pasipiktinusi dėl tokio nutarimo buvo, savo nepasitenkinimą sugebėjo profesionaliai užmaskuoti. Kitos išeities tiesiog nebuvo. Geriausia, ką galėjo dabartinėje situacijoje padaryti, tai užsitarnauti Tom`o pasitikėjimą ir prielankumą. Ir užsitarnavo. Jokie planai nuo jos nebuvo slepiami, net ir patys juodžiausi. Kaip tik dėl šios privilegijos laiku sužinojo apie Andriy Kobin`o nusamdytą gaują, besikėsinančią pašalinti Fisher`į. Dar tą pačią minutę kompiuterio pagalba prisijungė prie Sam`o telefono ir patalpino jame trumpą žinutę apie vyriškio tykančią grėsmę. Samuel`io jai reikia gyvo. Ne tik kad gyvo, bet dar ir visomis prasmėmis sveiko. Nevalia leisti, kad Kobin`as, bijodamas jog į paviršių iškils visa ta bjaurastis, siejanti jį su Sarah Fisher, likviduotų vieną geriausių NSA agentų; net jei tas josios sergstimas agentas jau kurį metą yra atsistatydinęs. Paprasčiausiai ji turėjo tam savų priežasčių.
Dar prieš Victorui trumpai pasibeldžiant ir žengiant į jos kabinetą žinojo, kokiu tikslu jis čia braunasi. Prisijungusi prie video bei audio kamerų apklausai skirtame kambarėlyje, kur buvo nuvestas Fisher`is, įdėmiai sekė kiekvieną, net ir menkiausią jo veiksmą. Šitaip šnipinėjant nugirsti ją tiesiogiai liečiantys žodžiai paskubina veikti greitai. Atsijungusi nuo agentūros stebėjimo sistemos, iš stalčiaus išsitraukia dėklą ginklui bei šį apjuosia aplink liemenį. Už durų jau girdėjosi Coste žingsniai kai į dėklą paskubomis grūdo pirmą po ranka pasitaikiusį pistoletą - devynių milimetrų karišką Berettą M9. Supratingais linktelėjimais palydėjusi Victor`o pasiaiškinimą dėl įsiveržimo į jos teritoriją, drauge su kolega nutrepsi tardymo patalpon. Joje atsidūrusi, kalinio amplua „besidžiaugiantį“ ilgametį draugą pasveikina tik žvilgsniu. Beveik neprisiminė, kada jiedu matėsi paskutinį kartą. Tiesa, ne vienas toks atvejis buvo, kad Fisher`į „stalk`ino“ naudodamasi savo gebėjimu įsilaužti į veik bet kokią duomenų bazę. Iki valiai prisižiūrėjo filmuotos medžiagos, kurioje šmėžavo Sam`as; ir tai vien dėl noro įsitikinti, jog jis nekrečia nesąmonių savanoriškai kaišiodamas galvą į priešininkų giljotiną. Bet tas tiesioginis jųdviejų bendravimas, ne telefonu ar kitokiomis komunikacijų priemonėmis, vyko taip seniai... Tačiau pulti šiltai glėbesčiuotis neketino.
- Neturėjai jokios teisės imtis brutalių veiksmų, prieš tai negavęs Ešelono leidimo, - kurio jis gavęs ir nebūtų. Šitai abu puikiausiai suvokė, todėl nepamato prasmės sakinio pratęsimo išsakyti balsu. - Po galais, ką tu galvojai? Ar iš vis bent kiek galvojai? - laisvai žerdama aštrias kaltinimų strėliukes, ranka įsiremia į šoną, to pasekoje kiek praskleisdama dėvimą švarką ir atidengdama su savimi atsineštą amuniciją. Sienose čia įmontuotos akys ir ausys, kurių įrašyta informacija vėliau bus dėmesingai peržiūrima, todėl aiškesnės užuominos mestelėjimas reikštų ne pagalbos ranką Sam`ui, o šakalių brukimą tiek jam, tiek ir sau pačiai į ratus. Dedikavusi pašnekovui reikšmingą žvilgsnį, delnu, kuriuo ramstė liemenį, atsišlieja į stalo paviršių. - Kam tau prisireikė pasimatyti su manim? - akimis varstydama bičiulio veidą, užduoda dar vieną klausimą. Stypsojo taip arti Sam`o, kad užuodė jo priešininkų - kuo nuoširdžiausia užuojauta jiems - krauju permirkusių drabužių tvaiką.

Enricai įžengus į patalpą, vyras malonina šią žvilgsniu gal tik pusę sekundės. Tada akis nusukęs dedasi merginos nematantis. Nebūtų galima sakyti, jog jautėsi taip, lyg visas Trečiasis Ešelonas būtų susimokęs prieš vyrą, bet dar vieno pamokslo tema „neteisėti Sam`o Fisher`io veiksmai“ kantrybės klausytis neturėjo. Kiekvienas asmuo šioje organizacijoje kuo puikiausiai žino – apčiuopęs siūlo galą, Samuel`is nesustos. O su tuo siūlo galu - Andriy Kobin`u vyras toli gražu nebaigė. Kad ir kaip NSA būtų sumaniusi pažaboti Fisher`io „savivaliavimą“, Semas Kobin`ą susiras, šiojo žaizdoms, po pastaro vyrų susiėmimo užsitarnautoms nenoriai teikiant dabar jau buvusiam šnipui sužinoti magančią informaciją, dar tik pradėjus gyti.
- Užsičiaupk,-grubiai spjauna, kaip tikisi, paruošdamas buvusią kolegę (ir ne tik) racionalesniam kalbos padargų naudojimui. Nors veikiausiai ji tik atlikinėjo eilinę „sulaikymo“ procedūrą. Kita vertus, kas gi jei ne Enrica galėjo vyrą 3E agentams pakišti? Kaip talentingai kompiuterių įsilaužėlei jai buvo nesunku susekti Semo būvimo vietą kavinėje ir tik ji pati težino, kiek vyro išmintų kelių ši yra jojo pėdomis ėjusi Fisher`iui apie tai nenutuokiant.
Už Fisher`io nugaros, iš abiejų šonų stovėjo porelė ginkluotų 3E agentų, dėvinčių Semui ligi skausmo pažįstamas, tamsias, ne tik kūną bet ir veidą pilnai uždengiančias uniformas. O Victor`as Samuel`iui rankas nuo antrankių išvadavo tikrai ne dėl gailestingumo. Coste puikiai žino ką vyras gali pradėti išdarinėti, jeigu jo laisvo, pilnavertiško judėjimo nevaržo kokios nors apsaugos priemonės. Bet ar Sam`as buvo pasiruošęs priešinimuisi?..
Kaip penkiasdešimt ketverių metų vyrukas, Fisher`is užsiiminėjęs aktyvia slapto agento-šnipo profesija buvo retenybė. Jau senokai tokio amžiaus sulaukę dėdės išeidavo į pensiją arba, pagal pasiekimus, reputaciją bei poreikius, užimdavo postus vadovaujančiose padėtyse. Iki pat Saros žūties, Semui nebuvo kilę minčių atsistatydinti, nes nepaisant „pasidėvėjusių“ kaulų, vyras savo amatą išmano geriau, nei bet ką kitą gyvenime. Fisher`is nedirbdavo „energijos užtaiso“ stiliumi, nors ir pakeldavo didžiulį fizinį krūvį. Samuel`io veikimo taktika pasižymėjo kantriu tykojimu šešėlyje, apgalvotu veikimu bei idealiai išnaudojamomis progomis. Būtent toks braižas, sąveikaujantis su ilgamete patirtimi ir racionalumu neleisdavo niekam pamanyti, jog Semas turėtų savo vietą NSA užleisti per pus jaunesniam individui. Tik dabar, sumojęs pasigilinti į Saros žūtį ėmė elgtis mažiau tikslingai. Pajutęs, jog gali išsiaiškinti aplinkybes buvo pasiryžęs padaryti viską, kad kaltininkai sulauktų atpildo net ir tuo atveju, idant tyrimo eigoje tektų „nuskriausti“ keletą nekaltų žmonių. Štai kodėl kurį metą stebėjęs metalinio stalo paviršių, kuriame atsispindėjo už nugaros pūpsančių agentų veiksmai, Fisher`is išlaukęs to momento, kuomet jų abiejų akys tuo pat metu nukryps šonan, imasi veikti.
Enrica pastebimai turėjo su savimi atsigabenusi šaunamąjį ginklą. Bala žino, ką galėtų su juo padaryti, bet vyras nusprendžia surizikuoti ir visų pirma prideramai nukenksminti daugeliu aspektų pavojingesnius agentus. Mikliai pakirdęs ant kojų, jis griebia Villabrancą už peties ir norėdamas moterį išblaškyti, stumia šią į sieną taip, kad Enrica mažumėlę prisiplotų. Vienam iš agentų susiruošus pasinaudoti savo „karabinu“, Semas laiku suima už vyro riešo, nukreipdamas šaunamąją jėgą į lubas. Puf, puf! Alkūne stipriai vožęs šiam į nosį, pasinaudoja isteriška vyruko būsena: idiotišku, nepertraukiamu pistoleto gaiduko spaudinėjimu ir nusukęs agento ranką į antrąjį, priverčia pirmąjį pašauti pastarą tiesiai į petį. Pilkšvai mėlyna kabineto siena pasidengia kraujo dėmėmis. Šūvių garsas nuaidėjo garsiai; neabejotinai po poros sekundžių čionais sulėks visa 3E smogikų grupė. Kad greitos egzekucijos išvengti, Fisher`is būtent ir paliepė pakviesti Enricą, galimai naudingą vyrui keliais atžvilgiais. Užbaigęs terliotis su Trečiojo Ešelono įgaliotiniais, vieno makaulę teškia į stalą, kito – į sieną. Te tau dar viena kraujo dėmė, šviežia dekoracija šitoms niūriai nuobodžioms sienoms. Prieš pasirodant pastiprinimui, Villablanca stovėjo nugara įsirėmusi į priekinę Sam`o kūno pusę, šio dilbis dusinančiai spaudė merginos gerklę, o jos Beretta M9 – nukreipta į merginos smilkinį. Pirmasis kabinete pasirodė Victoras.
- Leisk man eiti ir atgausit Enricą gyvą bei sveiką,-suskuba išreikšti savo vienintelę sąlygą balsu. Žinojo ką sako ir ką daro. Naudingesnės programišės už Villablancą NSA nerastų nei su žiburiais, nei su švyturiais,-Neleisk man eiti – aš vis vieną paspruksiu, bet pasekmės gali būti skaudžios,-prideda, bičiuliui akivaizdžiai dvejojant. Veikiausiai pagavo šį mintyse keikiantį save už tai, kad nukabino antrankius nuo Fisher`io riešų. Victor`ui pamojus ranka, lazeriniai 3E agentų taikikliai nustoja taikęsi į Semo bei tuo pačiu ir Enricos kryptį.
„Esi bailys, Sam`ai, paleisk merginą ir pabandyk su mumis susitvarkyti tada“- agentai į vyrą pūškomis nesitaikė, bet liežuvio už dantų, vienas kitas užlaikyti nesugebėjo. Nesidengdamas Villablanca, atleidęs šią iš įkaitės pozicijos neabejotinai gautų galą. Kiekviename organizacijos koridoriuje būriavosi dešimtys apmokytų smogikų, o Fisher`is vienas, ugnies linijoje. Tikrai nesidžiaugė naudodamasis Enrica tokiai „reikmei“, bet suktis iš padėties reikėjo, antraip vienintelis aktyvus Fisher`io tikslas virstų į pelenus ir išsisklaidytų pavėjui. Pastato išplanavimą pažinojo geriau, nei lotynišką abėcėlę, todėl žingsniavo iš lėto, bet intuityviai, dažniausiai nugara liesdamasis prie sienų, kad nė vienam iš agentų nepasidingotų šauti vyrui į užpakalinę liemens dalį.
Akligatvis. Priėjo į pastato, tokį kaipo, prieškambarį. Už stiklinių pertvarų driekėsi išsvajotoji laisvė, iš priekio rikiavosi agentai. Viršuje – tradiciniai liuminescencinių lempų šviestuvai. Bingo! Sugalvojęs reikiamoje vietoje greitai nuvirsti ant žemės, apsiveja kojomis Enricą. Ištiesęs ranką, kurioje laikė Berettą, paeiliui iššaudo visas „liūstras“ ir kaip tikėjosi, patalpoje tampa tamsu kaip subinėj.
- Atleisk,-sušnara merginai į ausį, pistoleto rėmu sėkmingai atjungdamas Villablancą. Kol visa šita bibienė nepasibaigs, kol visiškai pradings iš Trečiojo Ešelono darbuotojų akiračio, Enrica Fisher`iui virto kelialapiu iš narvo atgalios į gyvąją gamtą. Vien tik dėl to draugės nepalieka ramybėje.
Galėtų šauti į stiklus, juos sutrupinti ir tada išlėkti į lauką, bet planavo išsmukti nepastebėtai. Tik tam, kad agentus suklaidinti, paleidžia keletą kulkų stiklinių konstrukcijų link. Užsikoręs merginą ant peties, kiek tik pajėgė susilenkęs sėlina durų į laiptinę pusėn. Negalėtų būtų tuštesnės vietos už pastarą, atsižvelgiant į tai, kokie tingūs žmonės yra dvidešimt pirmajame amžiuje. Neklydo. Korėsi iki trečio aukšto, kuriame šiuo momentu vykdomi remonto darbai. Atsargiai praėjęs koridoriumi, pasiekia langą. Pradaro šį. „Pasiskolintomis“ statybinėmis virvėmis pririšęs merginą (o jūrų pėstininkai tikrai žino kaip tverti patikimus mazgus), pasistengia kuo atsargiau nuleisti šią į išorę. Enricai atsidūrus ant žemės, šešėlyje, vyras pralenda pro langą ir pats. Įstiklintą angą užvėręs, žemyn nusileidžia lietaus vamzdžiu, kurį pasiekia pirštų galiukais šliaužęs atbraila sienoje. Užsimetęs Villablancą ant peties vėl, nusėlina link pirmo pasitaikiusio automobilio. Tik laiko klausimas kada NSA pastatą apsups ginkluotos 3E pajėgos, todėl brangi buvo kiekviena sekundė. Išsirinkęs iš pažiūros saugiausią transporto priemonę, ganėtinai seno modelio „Hyundai“, greitai apžiūri ar jame nėra įtaisyta signalizacija. Pasirodo ne. Dėl to ir rinkosi kuo didesnę senieną. Jau pasimokė – jeigu tave supa technologijos, nesi saugus. Alkūne iškūlęs stiklą, visų pirma į vidų įstumia merginą, tuomet įsliuogia ir pats. Žinoma raktelių salone nebuvo. Teko pasikrapštyti prie laidukų. „Hyundai“ užveda. Neilgai apsidairius tapo aišku, kad mašina priklauso užsivėlinusiam statybininkui – ant galinės sėdynės gulėjo ne tik Villablanca, bet ir krūvos dažais bei kitomis apdailos medžiagomis aptaškytų skarmalų. Nusičiupęs gerokai per mažą darbinį švarką ir sportinę kepuraitę apsitaiso. Prieš privažiuodamas prie patikros punkto, spėjo snaudžiančią merginą paslėpti – nustūmė šią į tarpą kojoms priešais galinę sėdynę. Budintį pareigūną, dėkui dievui, apmovė greitai ir užtikrintai. NSA teritoriją apleido šiam manant, jog namo išvažiavo vienas iš statybos specialistų.