Laboratorija

Kartais keistokomis aplinkybėmis užsimezga ganėtinai įdomus ryšys tarp dviejų individų. Nenutuokė kaip jaučiasi užpultoji, atgavusi savo rankinę, bei kaip netruko išsiaiškinti, pavadinta Victorios vardu, bet Ira šiai šviesiaplaukei iškart pajaučia simpatiją. Tiesą pasakius, šią yra linkęs pajausti bet kokiai dailiai ir dar maloniai su juo bendraujančiai merginai, vyriškiui ėmus akivaizdžiai flirtuoti ant „atmazo“ šventai ramybei išsiprašyti nepareiškusiai, jog ši turinti antrąją pusę. Taigi pirmoji dienos pusė pasitaikė įsimintino šaunumo: apsaugojo ne vieną dailiai merginai priklausantį asmeninį daiktą, bet dar ir pasirašė su ja ant vakarienės. Vertinant tikroviškumo skalėje, geriau susiklostyti ir negalėjo. Nėra linkęs puoselėti užuojautos bet kokiam individui, pasikėsinusiam į kieno nors gerovę, bet Ben`o Heston`ui buvo gaila. Šis, uždarytas areštinėje akivaizdžiai gailėjo pats savęs. Šiaip nieko blogo. Atsipirko viešaisiais darbais. Teisėsaugos sistema dar nėra tiek sugriežtinta, kad už smulkią, o dar ir neįgyvendintą vagystę kištų žmogų už grotų. Kol tvarkė reikaliukus su panele Brooks, pietų pertrauka buvo seniausiai pasibaigusi, o „išrinktieji“ baigė mėgautis savo kava iš „Starbucks“. Kadangi laukė iš centrinio štabo atkeliaujančių analizių rezultatų kelioms byloms, prie kurių dabar krapštosi, tolimesnio tyrimo vardan, nelabai turėjo ką veikti, todėl vos tik užpliko vermišelius karštu vandeniu, nusprendžia susirasti seserį ir šią šiek tiek panervinti. Paklaidžiojęs po nuovadą, kurią pažįsta taip pat gerai, kaip abėcėlę, aptinka Sonya plušančią laboratorijoje. Balsu nusižvengia nuo pertemptai rimto sesers veido. Įsmukęs į kambarį, primenantį didžiulį akvariumą, tyliai prisėlina prie Sony, nutūpdamas ant stalo krašto, čia pat merginos.
- Žinai ko tau tikrai tikrai nereikia daryt?-užklausia, sriūbtelėdamas nuo vienkartinio šaukšto abejotinos maistinės vertės sultinio,-Tiesiog tikrai tikrai TIKRAI nereikia daryti?-akivaizdžiai sumastęs seserį erzinti tik taip, kaip šis gebantis, mažvaikiškai tąso gumą, pauzę išnaudodamas tam, kad parodytų, kaip nemoka tvarkingai valgyti greitai paruošiamų makaronų, kuriais, kaip studentas, gali būti ištisai kelias savaites vien gyvas,-Ogi pametinėti savo automobilio raktelius!-cypteli,-Pagalvok, mieloji, kas būtų nutikę, jei juos būtų radęs kas nors kitas, a? Aaaaa?-prikišęs arčiau marmūzę Sony galvos suūbauja, iš paskutiniųjų laikydamas daugmaž rimtą veidą, perkreiptą nenatūralaus susirūpinimo. Sugalvojo mat kaip išsivartyti, kol mergina nesudavė Airai kumščiu už svetimo turto savinimąsi be savininko žinios. Atseit mesdamasis neblefuojančiu, iš vidinės solidaus švarko kišenės išsitraukia raktelius nuo sesers automobilio, taikiai perduodamas juos merginai.
- Kąąą čia darai?-smalsiai užklausia, o kad būtų dar mažiau pakenčiamas, pamaigo, sudrebina Sonios petį, garsiai nusiurbdamas dar skysčio nuo šaukšto.

Jei Sonyos broliui pirmoji dienos pusė buvo labai šauni ir belekaip smagi, tai pačiai merginai priešingai. Vos nesusimovė liūdydama teisme dėl prievartavimo bylos. Gynyba mėgino profesionaliai sužaisti su įrodymais, bet pasistengus ir sudėjus savo patirtį, sugebėjo išsisukt. Tik vėliau sėdėdama psichiatro priimamajame, socialinio draudimo terminas desperatiškai slinko pabaigos link, iš prokororo padėjėjos gavo žinutę, kad ši neabejojanti, jog prisiekusieji yra palankesni kaltintojams. Tik pats psichiatrijos specialistas nė negalvojo džiugint. Pasisakė, jog pastaruoju metu prastokai miega, kad kartais ją erzina koks nors bet kieno kvailas įprotis, žodžiu, buvo sąžininga, tad šis pasiūlė psichologo, dirbančio NYPD, konsultacijas porai mėnesių, nors nenoromis išdavė pažymą. Pf, tikrai nebūtų nėjus, jei prieš pat vidurdienį sugrįžus į nuovadą jos nebūtų pasigavęs minėtasis psichologas, su kuriuo susisiekė tas niekingas žemės kirminėlis, manantis, kad jis yra labai svarbus sveikatos apsaugos sistemoje.
Nenorėjo niekur eit, tik dirbt, dirbt ir dirbt, tad užsidarė porai valandų lygindama kulkų gilzes iš įvairių bylų. Brolio pasirodymas darbo vietoj nebuvo koks labai netikėtas metinis įvykis. Neturėdamas ką daryti arba trindavosi su bičais iš savo skyriaus sporto salėje, arba ateidavo papezėti su Sonya. O ji buvo įpratus nuo pat ankstyvos paauglystės, kai šis namo parsirasdavo per gaisrininkų kopečias, kurios vedė į jos kambarį, klausyti Airos apsipūtusių metafizinių apmąstymų apie jo paskirtį žemėje. Buvo per daug susikaupus, kad atkreiptų dėmesį į jo sapaliones, bet kai prieš akis šis pradeda mosikuoti rakteliais automobilio, kurio išmokos liko dar porai metų.
- Eik šikt! - rikteli nugriebdama raktelius į rankas ir įsidėdama į chalato kišenę ir išjungus kompiųerį, atsisuko į vaikiną.
- Kiek tau kartot, kad labaratorijos darbo taisyklės draudžia valgyt labaratorijoje? - visai nepiktai užklausia paimdama už brolio peties ir priekį savęs vesdama, spardė keliu šio užpakalį, aišku, draugiškai. Privarius prie užkandžių aparato, prie kurios stovėjo raudona sofutė. Traukdama dolcus iš užpakalinės džinsų kišenės.
- Po Padėkos dienos skrisiu į Vašingtoną, - pradeda kišdama penkių dolerių kupiūrą į automatą. - Be to, negavau bilietų į "Milžinų" varžybas, tad kviečiu Padėkos dieną užbaigti mano bute priešais mano plačiaekranį televizorių, - lyg tarp kitko atskleidžia planą, kurį jau patvirtino Heston'ų šeimos galva, nenorėdama tęsti kalbos apie Vašingtoną, nors, žinoma, brolis buvo per didelis cekava zosė.

Atmeta rankas, nelyginant mergina būtų ne pasiuntusi vyrą išsituštinti, o išsitraukusi pistoletą. Dūšioje iš laimės ridenosi kaip kamuoliukas, kad pavyko Sonią šitaip greitai išblaškyti. Greičiausiai atsidūręs dabar Heston vietoje toli gražu nesidžiaugtų vaikščiojančiu bei kliedinčiu trukdžiu, kuomet triūsia išsijuosęs, bet nepasakytum, jog Airai kada nors perdėm rūpėjo kitų interesai. Netikėtai pašnekovės nučiuptas ir imtas guiti iš Soniai labai įprastos aplinkos departamente, vaizdingai aikteli neva nuo skausmo kiekvieną kartą keliui atšokus nuo jo sėdynės. Jiedviem atsidūrus mažiau formalioje vietoje, atsiremia šonu į užkandžių aparatą. Išstovi taip vos akimirką. Pastatęs save šalia sesers, apglėbia ranka jos pečius, kita, kurioje nelabai atsargiai laikė indelį su maistu, jei taip galima pavadinti tą chemiją, perskrodžia didingai ja orą, nelyginant toje pusėje, kur stovi sofutė, driektųsi neatpažinto nuostabumo plantacijos.
- Ak, miela sese, jeigu būtum bent jau šiek tiek laisvamaniškesnė suprastum, koks gyvenimas yra per trumpas, kad laikytumeisi tokių taisyklių kaip „laboratorijoje valgyti draudžiama“, „eksponatų neliesti“ ar „myždamas pakelk lanką“,-sukikena ir nuo giminaitės atsisijojęs, įninka į savo greitai paruošiamą užkandį po keleto vermišelių susiurbimo, iš mandagumo siūlomai atkišdamas indelį pasivaišinti ir Sony. Pats nusprendęs, kad mergina vaišintis netrokšta, gūžtelėja pečiais „kaip sau nori“ išraiškos pavidalu, surimtėdamas tik tada, kai it lietus iš giedro dangaus pasipila dar negirdėto pobūdžio informacija.
- Ajai,-liūdnai padūsauja visiškai nesidžiaugdamas, jog sesuo galų gale nusprendė keltis į sostinę. Turėjo daaaaug draugų, bet nė su vienu iš jų nesutarė taip gerai, kaip su Sonya, esančia vyriškiui ne tik kraujo, tačiau kone ir sielos seserimi,-Tiek netekčių per porą sekundžių...-prideda vos tik pasigirsta, jog stadione futbolo varžybose artimiausiu metu nesėdės. Dėjosi nusiminusiu, tačiau tokiu negalėjo jaustis vien tik dėl būdo savybės skrieti pro gyvenimą veik neįkliūnant į stiprią audrą. Žinoma atitinkamos pakraipos jausmais vyrą suslėgs. O taip. Galbūt ne iš karto. Galbūt praėjus vienai kitai savaitei, tačiau išauš tokia diena, kuomet praėjęs pro laboratorijos patalpą liks nutviekstas nostalgijos, o galbūt ir liūdesio. Dėl kita ko, dėl sesers džiaugėsi. Neparodė to it iš gausybės rago besipilančiomis liaupsėmis, tačiau tikrai nuoširdžiai širdyje krykštavo, kad Sonya sulaukė tikrai pelnytos galimybės nesustabdomai kilti karjeros laiptais Vašingtone. Airos požiūriu departamente nebuvo žmogaus, kuo geriausio vertesnio labiau už panelę Heston.
Su sesers išdėstytu padėkos dienos užbaigimo scenarijumi visiškai sutikdamas, linkteli smakru, duodamas suprasti, jog dalyvaus. Arba pasistengs dalyvauti. Nebuvo linkęs ką nors gyvenime planuoti, nes laisvalaikį apturi labai aktyvų bei nenuspėjamą. Galbūt jau po poros valandų sulaukęs skambučio iš savo draugo ekstemalo pasirašys ant kelionės šiai nakčiai į Didįjį Kanjoną su dviračiais pasivažinėti ant begales laiko skaičiuojančių uolų.
- Matei tą karštą slaugę, su kuria prieš tai atsivilkau?-netikėtai užklausia ir sprendžiant iš entuziazmo, puikiai atsispindinčio vyro veide, ketino girtis, oi kaip girtis,-Eisiu su ja į pasimatymą. Šiandien. Po darbo,-įkyriai savimi didžiuodamasis, tepšteli delnu per krūtinę maždaug „va aš tai vyras, VYRAS!“,-Mataaai?-išsitraukęs nedidelę kortelę, paplaiksto ja priešais sesers nosį. Pastebėjęs, jog rodo pusę, kurioje siūloma užsisakyti naujos vieno restoranų tinklo picos, iššnypštęs trumpą keiksmą, apsuka ja kita puse, kur puikavosi tušinuku iškeverzotas, Airos maloniai išsireikalautas Victorios telefono numeris,-Kol planuosi, ką dėtis į lagaminą kelionei sostinėn, aš sėdėsiu gražios moters kompanijoje ir gersiu vyną, he he,-girimasis perauga kone į piktdžiugą. Žinoma nesielgė piktybiškai. Tiesiog visais laikais buvo linkęs Sony savais būdais pertraukt per dantį, kad Aira kažkokiu būdu evoliucionavo į gryną „vūmanaizerį“, o sesers vaikinus galima būtų suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų ir tų pirštų liktų dar,-Pažadėk man vieną dalyką,-absoliučiai persimaino surimtėdamas. Paėmęs sesers ranką, švelniai suspaudžia ją savo delne,-Nuskridusi į Vašingtoną... Ir sutikusi pirmą tavo keistą skonį atitinkantį vaikiną ar vyrą... Pasimylėk su juo,-pratrunka žvygaut pademonstruodamas visu gražumu, kad tik juokauja, tik juokauja.

Sonya kartais nesuprasdavo, kaip tokia ypatinga asmenybė gali dirbti rimtą darbą kaip jų. Tikriausiai, būtent taip vaduodavosi iš to desperatiškumo, kai supranti, kad tavo darbas niekada neišsisems, kaip ir visi tie pikti, kažko negero pilni žmogėkai, kurie darė, daro ir darys nusikaltimus. Švelniai tariant, kartais pavydėdavo to nerūpestingumo. Bet pati sau neleisdavo atitrūkti nuo realybės.
- Žinai, jei netyčia pradėsiu elgtis kaip tu – nušauk mane, nes ten būsiu ne aš, - pašaipiai atsako, pakeldama dešinį lūpų kamputį, mėgindama suformuoti šypsnį. Galiausiai, neįstengdama iki galo to padaryti pečiu stukteli brolį, kad šio vermišelis truputi aplietų patalpos grindis. Į jo aimana atsako kuo nuoširdžiausiai jį nužvelgdama, tuo pat metu vesdama ir nužiūrėtų javainių batonėlio kodą, kuris už stiklo atrodė kaip visai nieko. Labiau graužėsi, nes tėvams nė žodžio neprasitarė. Planavo per Padėkos vakarienę tik šiaip užsiminti, bet garantavo audrą. Pirma, mama pradės su, tai kaip tu mus lankysi, tada jau tėtis užbaigs su skundimusi, kokie subingalviai FTB agentai yra ir šis nesuprantantis, kaip jo duktė galėjo pasirinkti tokį karjeros posūkį. Žinoma, lengva jiems kalbėti. Bet žinojo viena, kelerius ateinančius metus vienintelė jos darbo vieta tarptautinio organizuoto nusikalstamumo skyriuje bus prie stalo rašant įvairiausius popierius. O ką jau kalbėti apie nesėkmingas žmogiško būsto paieškas.
Pokalbiui staigiai pasisiukus apie naująją Airos merginą, kurios akyse matyti negalėjo, nes pratūnojo laboratorijoje visą savo darbo laiką iki dabar. Kadangi batonėlis užstrigo prieš pat jam iškrintat, porą kartų delnu trenkia į užkandžių aparato šoną, laukdama, kol lauktasis užsakymas pagaliau nusileis žemyn.
- Pasikeisk kelnes, nes jos visos, kaip matau, laimės pilnos, - lenkdamasi atsakė į šio entuziazmą, kuris net mažėti nesiruošė. Paėmus batonėlį, praplėšia jį saugančią nuo pašalinių aplinkos veiksnių pakuotę, atsikasdama nemažą kąsnį ir šį žiaumodama, perskaitė merginos vardą.
- Būtent, kol tu mėginsi ją apkerėti, kad ji sutiktų apžiūrėti tavo zoologijos sodą, aš tuo metu su alaus buteliu iki paryčių žiūrėsiu Hičkoko siaubo filmų kolekciją per savo plačiaekranį televizorių su tuo biču iš baro, - atskleidžia savuosius planus, nors juos pakeis daiktų krovimas į dėžes ir atsirinkimas, kurį šlemštą verta išsivežti, o kurį valkatoms skersgatvy palikti.
- Eik šikti, žinai, tikrai, eik šikt, - paskiemeniui ištaria, toliau kramtydama savo batonėlį. Tikėjosi kažko rimto o šis vėl iš jos nusišaipė. Iškėlus vidurinyjį pirštą, ėjo atgal į savo laboratoriją, brolį palikdama už nugaros, tuo pat metu ir kramtydama savo „pietus“.

Visai natūralu, jog užsiimdamas profesija, kurioje karts nuo karto tenka apsilankyti kraupiai nusiaubtose žudynių vietose, Aira galbūt nelabai sąmoningai ieškodavosi būdų, kaip nuo karčios savo realybės atitrūkti. Galbūt dėl to kiekvieną laisvą akimirką stengėsi užimti kokia nors veikla. Dar nebuvo pasiekęs tokio lygio, kuomet senų policijos vilkų nebestebina jau niekas, net jei tai ir būtų... Vidiniais žmogaus organais išpuošta, žarnomis it girliandomis apvyniota Kalėdų eglutė. Tačiau dėl kita ko šis jaunas, natūraliai judrus vyrukas toks nesubrendęs, nestokojantis drąsos nusišnekėti buvo tik tada, kai nedirbdavo. Spręsdamas bylas, analizuodamas nusikaltimų vietas pasižymėdavo neįtikėtinu susikaupimu. Šimtą procentų savo dėmesio dedikuodavo profesinei veiklai darbo valandų metu, tačiau mokėjo ir unikaliai puikiai brutalių skerdynių, nepakaltinamų nusikaltėlių, prievartautojų šleifo nusikratyti. Nebuvo pats geriausias darbuotojas šiame policijos departamente, Heston`ui trūko patirties, kartais pastabumo, bet savo pasiekimais jautėsi visiškai patenkintas. Nesiėmė perdėm sudėtingų bylų, todėl net ir išsprendęs mažytę atrasdavo save viduje stipriai krykščiantį dėl to, jog savo jėgomis įvykdė nedidelį teisingumą. Troškimo daryti viską, kad blogiukai atsidurtų ankštose kalėjimo kamerose vyriškiui tikrai nestigo.
- Vaikystėj su didžiausiu malonumu spardžiau tau sėdynę, bet tada suaugau, atleisk,-akimoju pateikia priežastį, dėl ko negalėtų išpildyti sesers pageidavimo šią nušauti merginos įvartytos aplinkybės variantu. Pastebėjęs sesers nesėkmę pasimaitinti batonėliu, negailestingai spiria aparatui per šoną triukšmingai sukriokus pamuštam metalui. Didžiuodamasis broliškai ištiesta pagalbos ranka, vėl atsiremia į vargšelio užkandžių aparato šoną, baiginėdamas srėbti netikusį savo užkandį.
- Būtų labai nekas, jeigu mano iškakojama laimė imtų materializuotis, rimtai,-nuoširdžiai susimąsto, užkabintas Sonyos „idėjos“, kol pamaivūniškai išdemonstruotas lapukas vėl atsiduria vidinėje švarko kišenėje.
- Vargšas vyras!-cypteli, seseriai atskleidus savo vakaro planus,-Turėtų pasijausti siaubingai, kai pamatys, jog tavo pimpalas didesnis už jo,-sužvygauja taip garsiai, kad pajaučia kiek per daug pertempęs gerklę. Nepaisant to, leidžia sau dar kurį metą pažvygaut iš tos laimės, kokiu fantastišku pokštininku esa, begalinio entuziazmo vardan net patrankydamas kumščiu į kelius. Niekas nesaldino vyriškiui gyvenimo, kaip žinojimas, jog geba itin sėkmingai erzinti savo sesę, todėl ši nepasiekė nieko, pasiųsdama šį išsituštinti. Juolab Sonyos kalbai dar tik begimstant jau žinojo kaip atsikirsti.
- Žinai, būtinai tą padarysiu. Nes nuo burito, sukirsto per pusryčius, man jau seniai viduriuose audros formuojasi,-Pareiškia lyg, tikėtų, jog pašnekovei labai aktualu žinoti Airos žarnyno turinio likimą, o kad būtų įtikinamiau, nusodina delną ant pilvo, leisdamas sesei gėrėtis neregėto mąslumo kupina savo fizionomija, kurioje aktyviai reiškėsi akys, primenančios šikančio katino. Garsiai it paršelis susriūbavęs paskutinius sultinio lašus, plastmasinį indelį pasiunčia į čia pat pūpsojusią šiukšlių dėžę, tikrai neketindamas trukdyti seseriai šalintis į savo nuobodžią darbo vietą. Veikiausiai tyrimų rezultatų vis dar neras grįžęs į savo darbinę aplinką, todėl nutaria pasisvečiuoti pas savo kolegas – draugelius ir dabar jau šiems pasigirti, jog keliaus į pasimatymą su kvapą gniaužiančia šviesiaplauke. Tik prieš duodamas Sony ramybę, mikliai pralekia šiai prieš pat nosį nučiupdamas šios užsipirktą batonėlį.
- Iki greito, moterie,-atsisveikina, godžiai susikišdamas konfiskuoto užkandžio likutį bei nuskuosdamas tolyn nuo sesers, kol šiai nepasidingojo Airą pasivyti ir šio, kaip nusipelnė, prilupti.