Le house

Pasaulyje turbūt niekada nebūna taip, kad nuolatine palydove buvusi sėkmė vieną dieną užsiožiuotų ir visam laikui paspruktų parodžiusi trijų pirštų kombinaciją. Jaycee jau buvo pradėjusi pesimistiškai manyti, idant taip vis dėl to atsitiko, tačiau viskas pargrįžo į senas vėžes, negandos išsisklaidė ir pasaulis išsyk ėmė rodytis gražesnis. Galėjo didžiuotis savimi išgyvenusi tą kritinį momentą; patį pirmą, ir, kaip tikėjosi, paskutinį kritinį momentą savo gyvenime. Laikėsi palyginti tvirtai bei tuo nuostabą sukėlė ne tik sau, bet ir individams iš savo aplinkos. Ir iš kur pas tą kvailą kalę tiek atkaklumo, tokia pokalbių tema buvo bene pati mėgstamiausia tarp „Ford Motor Company” darbuotojų. Pačioje pradžioje skausmingai savimeilę draskiusios ir netgi mesti visą šitą reikalą vos nepastūmėjusios apkalbos vieną kartą staiga ėmė ir suteikė moteriai antrą kvėpavimą. Per vieną susirinkimą tarsi žaibą iš giedro dangaus išsakė pasiūlymą eksportuoti būsimą automobilių seriją ne į Australiją. Patarėjams vienam per kitą suskubus prieštarauti, kantriausiai išklausė nekonstruktyvią kritiką, kuria buvo apipilta ši idėja. O tada kuo ramiausiai pasiūlė a la „konsultantams” užsikrušti. Išties nemenkai rizikavo klausydama pirmą kartą matomo tipo pateiktais patarimais, bet jautė besielgianti teisingai. Tikrai nepuolė visko daryti aklai - su tokiu pat kruopštumu, su kokiu dėdavo makiažą ant veido, po kelis kartus patikrino ir pertikrino transporto priemonių rinką valstybėse, kurias tas darbininkėlis buvo paminėjęs. Viskas be priekaištų. Kodėl, po galais, šito neišmąstė tie avigalviai, kuriems už va tokių sumanymų pateikimą ji moka pinigus? Na, daugiau jau nebemokės. Jie skrido iš darbo to paties susirinkimo dieną, sukeldami dar daugiau susidomėjimo Moreno sprendimais ir, aišku, gausybę aptarinėjimų.
Po nelauktai sėkmingo naujų „Ford`ų” serijos pardavimo atmosfera kompanijoje kone apčiuopiamai pakito. Labiau „bosės” gal žmonės ir nepamėgo - to tikėtis būtų per daug žinant, kad Lee elgesys su pavaldiniais nelabai tepakito - tačiau jų šmeižikiški žabtai bent jau buvo užčiaupti pakilusiais atlyginimais. Jay ištempė „Ford Motors” iš smegduobės, kurioje koncernas buvo atsidūręs ir dabar nebebuvo laikoma vištasmegene fyfačka, užsimaniusia imtis šio verslo vien dėl gobšumo.
Ši diena turėjo būti užimta gerokai mažiau, nei nesuskaičiuojama daugybė ankstesniųjų - planavo kelias valandas padirbėti kompanijoje, o vėliau važiuoti apsipirkti. Naujus drabužius ir aksesuarus paskutinį kartą pirko gal prieš mėnesį - vis reikalai, reikalai ir vėl reikalai, per kuriuos netgi ėmė skirti sau mažiau laiko. Privalo atsigriebti sumažindama kreditinėse kortelėse saugomų pinigų kiekį ir atitinkamai pagausindama spintos turinį. Jau kurį laiką svarstė perduoti savo drabužių liniją Claudiai Seidel, šiuo metu tik laikinai užimančiai Jay ankščiau priklausiusį vadovės postą. Jautėsi panašiai, kaip vaiką išauginusi motina, dabar turinti su savo palikuoniu išsiskirti. Bet ar spėtų ji suktis abiejuose versluose, visiškai tarpusavyje nepanašiuose? Turbūt ne. Todėl, kol dar nespėjo apsigalvoti, ketino vėliau užvažiuoti ir pas Claudią. Žadintuvui suskardenus įprastą melodiją, su kuria kildavo kiekvieną mielą rytą, išsiropščia iš lovos prieš tai pasirąžiusi it katė. Miegoti buvo pratusi Ievos apdaru, todėl neprireikia nieko nusirengti prieš įlipant į modernią dušo kabiną. Kasdiene rutina virtusius savęs puoselėjimo procedūras atlieka gan greitai - nė pusvalandžiui nepraėjus, jau stovėjo garaže prie savo „Ferrari” ir rakino dureles. Įsitaisiusi vairuotojo sėdynėje, pasuka raktelį, užveda variklį, įjungia atbulinę pavarą ir... nieko. Automobilis nė nekrusteli iš vietos. Tuoj pat dirsteli į prietaisų skydelį įtardama, jog paprasčiausiai išseko degalai. Paaiškėjus, kad problema slypi ne čia, triukšmingai iškvepia pro burną, gesindama viduje sukibirkščiavusias susierzinimo žiežirbėles. Ji niekur neskuba, tai kam čia isterikuoti? Iš leopardo kailio raštais padabintos rankinės išžvejojusi mobilųjį, paskambina sekretorei bei praneša, jog šiandien galbūt nepasirodys. Dar merginai nespėjus pasidomėti kas atsitiko, galvoje užgimsta sumani išeitis. Nutraukusi kitame laido gale kažką veblenančią savo darbuotoją, paliepia atsiųsti kokį nors mechaniką į jos namus, ir kuo skubiau, tuo geriau. Baigusi pokalbį, išsiropščia iš „Ferrario” bei grįžta atgal į namą, nematydama prasmės laukti kieme.

Be jokios didesnės abejonės, Vincent`as šią dieną, kaip ir visas kitas priklausančiąsias darbo savaitei dirbo. Aštuonių valandų krapštymosi prie automobilių maratonas buvo tik ką prasidėjęs. Tebegalėjo jausti pusryčių - kiaušinienės su skrudintos kiaulienos juostelėmis skonį burnoje, stiprios kavos sukeltą, laikiną pražvalėjimą bei užuosti „Old Spice“ higienos priemonių aromatą, kurį stipriai gožė amžinai tepaluoti drabužiai. Nors jokių nusiskundimų dėl savo užsiimamo amato dirbtuvių atmosferos neturėjo, pastaruoju metu jautė akivaizdų pagyvėjimą. Bent jau per pietų pertrauką darbininkai skleidė gerokai šviesesnes nuotaikas, gal tik kartas nuo karto pašiepdami Jaycee Lee Moreno, kai šis vardas tam tikru periodu buvo virtęs kone baisaus keiksmo analogu. Viso to pagyvėjimo aplinkybės Merlowe toli gražu nebuvo nežinomos. Suvokęs, jog mergina visgi atsižvelgė į porelę vyro patarimų, vis sudėtingiau nuslėpdavo nuoširdų savo džiaugsmą, motyvuojamą to, jog pasirodo „Ford Motor“ karališkajame soste įsitaisiusi asmenybė nėra visiška tuščiasmegenė, o pagerėjusi bendrinė nuotaika stipriai užkrėtė ir Vincent`ą – jeigu gerai kitiems, gerai ir jam. Niekuomet netapatino savęs su niūrios personos siluetais, tačiau dabar viskas buvo taip šaunu, kad rutina, be jokios apčiuopiamos priežasties tapo šilta bei spalvota.
Išskirtinių sąlygų, pripažinimo Merlowe nesiekė niekada, bet mechanikas buvo puikus. Neįgimtai. Juk ko gero, bet kokio amato pramokti šauniai gali, jei dedi pastangų, o ryžto tobulėti vyrui nestigo. Anei kiek nenustemba pasišauktas garažo komandos viršilos, Maiko Reivigo - pusamžio vyruko, aukšta, smarkiai raukšlėta kakta bei pjautiniu randu ant skruosto, kurį „užsidirbo“ per nelabai sėkmingą cezario pjūvio operaciją, kuomet jį buvo bandoma iškrapštyti lauk iš motinos pilvo. Šiam Vincent`as patikęs. Ir vien tik dėl to, kad visuomet labai sąžiningai atlieka kiekvieną, net ir patį mažiausią darbą, kęsdamas net to nenaudą, dėl kurios paprasčiausiai nesukdavo sau galvos. Komandoje buvo galima priskaičiuoti ne vieną individą, atliekantį savo pareigas belekaip, o lyginant su tokiais, Merlowe gaudavo absoliučiai tokią pačią algą. Bet didelio čia daikto. Juolab gyvena taip, kaip vyras ir nori – visiškai nenusižengdamas prieš save patį. Tikėjosi iš Maiko kokios nors įprastos užduoties, pavyzdžiui, nueiti pamokyti šio to naujoką ar trumpam pareguliuoti darbą „angaro“ gale, tačiau priešingai nei tikėjosi, pavedimas pasirodė toks netikėtas, kad akimirką užgniaužia kvapą. Pavedimas bogintis į pačios Moreno namus taisyti šios automobilio prilygo įsakymui šokti iš lėktuvo be parašiuto. Kaipgi galėtų pamiršti pastarąjį judviejų susidūrimą? Vargu ar mergina vyrą tarpdury išvydusi norės, jog šis kištų pirštus prie josios numylėtojo „Ferrari“. Dėl kita ko, neketino nei atsikalbinėti, nei priešgyniauti. Kone užsibrėžtinai atlieka kiekvieną pavestą darbą, tad šis nebus išeitimi net ir tuo atveju, jei Jay nepašykštės papilti pretenzijų. Pasigriebęs apytiksliai tris dešimtis kilogramų sveriančią įrankių dėžę, netrunka apleisti darbinės aplinkos, o įsiropštęs į savo 1985ųjų „Mercury Grand Marquis“, pajuda koordinačių, negrabiai pasikeverzotų lipniame popierėlyje link.
Taaaip. Kaip ir tikėjosi, Lee namai atrodė it ir kiekvienas namas, kuriam, neįskaičiuojant nekilnojamosios vertės, aplinkos sutvarkymui bei apdailai buvo sukišta velniai žino kiek milijonų. Nesižavėjo prabangaus gyvenimo padargais visiškai. Tikrai, niekuomet nesupras žmonių, kurie švaisto tokias sumas reikmėm, be kurių ir taip išsiversti įmanoma. Milžiniški vartai buvo atidaryti, todėl pravažiuoja pro juos nestabtelėjęs. Nepaisant to, jog teko iš Staten Island`o trenktis į Manheteną, sugaišta pavyzdingai nedaug laiko. Atdaros buvo ir garažo, kuriame iškart pastebėjo tviskantį itališko eržilo kėbulą, todėl tvarkingai pasistatęs savo automobilį kieme, labai greitai nusiteikia kruopščiam bei atsakingam darbui. Iš bagažinės išsitraukęs įrankių dėžę, įlenda į garažą. Ne, „Ferrario“ gedimo vyras nežinojo buvo informuotas tik tiek, kad automobilis tiesiog neužsiveda, todėl turėjo pats išsiaiškinti kas ne taip. Atsidaręs kapotą, veik ligi pusės sulenda, imdamas akylai tenai viską tyrinėti. Dievino automobilius, todėl kiek nustemba, jog šis šedevras, nuo nulio iki šimto įsibėgėjantis ne daugiau kaip per 3,5 sekundės nekelia vyrui jokių kibirkščiuojančių simpatijų. Visada manė, jog tokios mašinos niekuo nesiskiria nuo vienos nakties nuotykio su labai išvaizdžia mergina – ji graži pasižiūrėti, tu jai be didelio kartėlio perki brangius gėrimus, bet užtenka kartą sugulti, jog suprastum, idant sugalvojęs su tokia persona susisaistyti ilgiau, patirtum vien tik nuostolius.

Sulaukti atvykstant pageidautos pagalbos greičiau nei per valandą ar dvi būtų mažai tikėtina, tad vos įžengusi į skoningai, nors kartu ir užtektinai pompastiškai išdailintą gyvenamąjį pastatą, be jokios skubos pasuka virtuvės pusėn, mėgindama suprasti, ar jos kūnas dabar jaučia alkį. Įprasta per dieną valgyti tris kartus, bet bent jau pati pusryčius vos ne visada praleisdavo. Tik atidariusi dviejų metrų aukščio šaldytuvą ir nužvelgusi kokybiškų bei, savaime suprantama, brangių produktų eiles supranta, jog organizmas nenusiteikęs laužyti nusistovėjusių „papročių” ir reikalauti „kuro” anksčiau nei dvyliktą valandą. Į svetainę nukeliauja su stikline vėsių apelsinų sulčių rankoje ir įkyriu klausimu galvoje - „Ką dabar veikt?” Negalėtų savęs priskirti prie tos žmonių grupės, kuriai malonumą teikia bimbinėjimas iš kampo į kampą ir nieko neveikimas. O šiandien neplanuotai įkalinta namie (išsikviesti taksi automobilį juk ne lygis, kaip ir vaikščioti pėsčiomis) negalėjo nuveikti nieko turiningo. Įsitaisiusi ant didžiulės baltos sofos, gurkšteli iš stiklo dirbinio truputį „ryžų” sulčių ir prisitraukia netoliese ant to paties baldo numestą naujausią „Vogue” numerį. Ne taip jau ir seniai, gal prieš pusę metų, šis žurnalas buvo įdėjęs pasakišką straipsnį apie ją ir jos drabužių liniją. Nuo tada ėmė jį prenumeruoti, nors paprastai tik perbėgdavo per puslapius, kartais įdėmiau užmesdama akį į įdomesnį interviu. Nejausdama jokio didelio suinteresuotumo, akimis palaksto po „mados ikonų” nuotraukas, vienareikšmiškai nuspręsdama - jos stilius vertas visuotinio šlovinimo lygiai tiek pat, jei ne dar labiau.
Lūkuriuodama ir paslapčiomis stebėdamasi, idant skaidrų rytmečio vandenį šiek tiek sudrumstusi nesėkmė susierzinimo žymių dabartinėse emocijose nepaliko, suspėja nusilakuoti nagus ryškiai raudonu laku ir nė šiems nespėjus dorai nudžiūti tą laką pašalina specialiai pritaikyta chemine priemone. Negebėjimas apsispręsti ko nori atsispindėjo net tokiuose nereikšminguose dalykuose... Sumojusi, jog iškviestas mechanikas turėtų apsireikšti artimiausiu metu, nusigauna prie namo apsaugos sistemos valdymo pulto ir, suspaudžiusi keletą mygtukų, atidaro vartus. Nereikės gaišti laiko jį įleidinėjant vėliau. Dar vieną pusvalandį prastumia „text`indama“ su žinutę atsiuntusia bičiule, kažkaip suuodusia jog savo - kaip ir daugelio mada besidominčių moterų bei merginų - svajonių verslą Jaycee Lee ketina perleisti kitam asmeniui, bei suktomis užuominomis vis bandžiusia įsiprašyti į kokią šiltesnę vietelę, gal netgi į pačios vadovės postą. Sėbrės siekius perprato išsyk, tačiau apsimesdama, jog „namiokų” nesupranta, su šiokiu tokiu abejingumu atsakinėjo į vis trumpėjančias tekstines žinutes, kol galų gale gavo tokią, į kurią net atsakymo sugalvoti neišėjo. Kaip tik tuo metu ausis pasiekia kieme stojančios mašinos skleidžiami garsai. Nepuola laukan, net prie lango nueina neskubriu žingsniu. Kad ir koks diedas atvažiavo vykdyti pareigos, jis jau krapštėsi garaže prie „negaluojančio” sportinio automobilio, Moreno priekabiu žvilgsniu vertinant aštuoniasdešimt penktųjų „Mercury“ sedaną. Patikrinti kaip einasi darbas išlenda po dešimties minučių, aukštakulnių kaukšėjimu darbininką iš tolo įspėdama apie savo apsireiškimą. Būtų gal tik tylomis viską pastebėjusi ir pasišalinusi, tačiau apėjus „Ferrari F430” pamatytas vaizdas priverčia aiktelėti, garsiau nei norėtųsi.
- Tu... - nei pagiežos, nei paniekos, nei arogancijos ženklų balse nesijautė. Tik gryna nuostaba. Kodėl iš daugiau nei šimto tos pačios kvalifikacijos asmenų, dirbančių "Ford Motors", pas ją buvo atsiųstas būtent tas vienas, kurio kompanijoje ji pasijaustų taaaip nejaukiai? Per pirmąjį jųdviejų susitikimą gerokai vyrą užsipuolė, o šis atsilygino saujele patarimų, kuriais remdamasi Lee pasiekė puikiausių rezultatų. Po šito laikyti jį tik eiliniu juodadarbiu tiesiog nebegalėjo - juk bičas prie koncerno išgelbėjimo prisidėjo ne ką mažiau už ją; tai sau turėjo pripažinti su šiokiu tokiu nepasitenkinimu. O netgi savo „herojaus” vardo nežinojo. Galbūt geriausia šiuo metu bus elgtis taip, tarsi jiedu nebūtų anksčiau vienas kito matę. - Kokia problema? - greitai užklausia, aišku apie automobilį. Nenorėjo sulaukti nejaukios nei tylos, anąkart pavertusios susiklosčiusią situaciją ištisa kančia, nei kokių nors komentarų apie netyčiomis išsprūdusį asmeninį įvardį. Tiesą pasakius, nebuvo jai labai įdomu sužinoti kodėl sidabriškai pilkas „žvėrelis” nebeužsiveda. Mechanikoje vis tiek nusituokė ne daugiau, nei seksistai galėtų tikėtis iš bobos. Labiau norėjo tiesiog išgirsti lemiamą nuosprendį: ar tai pataisoma.

Kad Moreno galiausiai apsireiškė padabot į kieno rankas pateko jos automobilis ir ar jis yra atsakingai tvarkomas būtų sunku pavadinti netikėtumu, tačiau Vincent`as buvo nusiteikęs, jog merginos neišvys. Taip ar taip kone nederėtų judviejų keliams susikirtinėti jau vien tik dėl milžiniško judviejų socialinio sluoksnio skirtumo. O mergina ne tai, kad niekino juodadarbiaujančius individus tylomis, paslapčia, ji darė tai ganėtinai atvirai. Atrasdavo save palaimos apimtą, kuomet susidingodavo, jog niekuomet gyvenime neatras dingsties pradėti su kokiais nors žmonėmis nesiskaityti. Aiškiai jausdamas Jaycee būtį toje pat erdvėje, pavaizduoja visiškai nutolusį, visa galva panirusį į krapštymosi po detales, besidriekiančias po kapotu, procesą. Tik per plauką iškenčia neišsišiepęs, kuomet kompanionė neužtrunka vyro atpažinti.
- Labas rytas,-pasisveikina balsui tiesiog trykštant nesuvaidintu pozityvumu. Buvo tikrai puikiai nusiteikęs. Nė nereikia sakyti, jog surinkinėti vidutinės klasės „Ford`us“ nėra taip įdomu kaip trumpai pasikrapštyti prie „Ferrario“,-Absoliučiai nieko rimto,-čia pat labai sukonkretintai atsako į Lee klausimą, miglos į akis tikrai nepūsdamas. Visų pirma suprato, jog merginai informacija apie karbiuratoriaus jungties atitrūkimą nuskambėtų it trumpa japoniška frazė, todėl neketino pradėti smulkintis. Vargu ar panašią informaciją Moreno interpretuotų kaip domėsį keliančią bei naudingą. Tai, kad ši valdo kompaniją dar nereiškia, jog turėtų pradėti mokytis automobilių dalis kaip daugybos lentelę mokykloje,-Baigta,-smagiai praneša atsitiesdamas. Iš tiesų gedimo, jei taip galima pavadinti paprasčiausią detalių atsiskyrimą, būta juokingai nerimto. Beveik pasigailėjo, jog buvo „sutrukdytas“ dėl tokio mažmožio. Kuro padavimo žarnelę prie karbiuratoriaus prijungti kuo šauniausiai sugebėjo dar tais laikais, kai apie mutuoti pradėjusį balsą galėjo tik pasvajoti. Juolab nereikėjo net nieko ardyti. Iš įrankių dėžės, kurion prieš tai sumetė kukliai naudotą veržliaraktį, išsitraukęs murziną skudurėlį, patrina į jį pajuoduoti spėjusias rankas,-Tačiau automobilis vis tiek nepajudės iš vietos,-atvirai išlemena paguosti Jay tikrai neturėsiantį sakinį, reikšmingai dirstelėdamas į grindis, ant kurių telkšojo didžiulė benzino bala,-Tiksliau pajudės, bet degalų bakas neteko labai daug turinio,-konstatavęs veik akivaizdų faktą ir nepamiršęs patikslinti ankstesnės savo pratarmės konteksto, kone nusistebi savo plepumu. Kažkokia sunkiai paaiškinama jėga skatino vyrą taip greitai pokalbio su Moreno nenutraukti.
- Am... Atleiskit dėl ano karto,-mykteli, vaizduodamas prasikaltusį. Žinoma tokiu nesijautė, nes nieko tokio, už ką Vincent`ą derėtų sodinti ant baslio nepadarė. Tiesiog pagalvojo, jog būtų visai neblogai kaip nors gražiai užbaigti pokalbį. Taip, užbaigti, nes nepuoselėjo tokios vilties, idant Jaycee sumos su juo pasišnekučiuoti, kai gali bet kurią akimirką paskambinti vienai iš savo nupušusių lėkštų padruškių ir aptarti „Gucci“ mados namų rudens kolekciją.

Nežinia, kas labiau prisideda prie kuo pozityviausių Jaycee Lee emocijų sužadinimo - ar gera naujiena apie, pasak vyro, visiškai menkutį gedimą, ar neprivalėjimas „mechanikų kalba“ išklausyti ataskaitos apie tą problemėlę ir linksėti apsimetant, idant supranta absoliučiai kiekvieną žodį. Turbūt negalėtų įvardyti nė poros automobilio dalių, „gyvenančių“ po kapotu, bet jokios problemos tame niekad ir nematė - juodadarbiai turi žinoti tokius dalykus, o jai pakanka vien gebėjimo vairuoti bei prabangios transporto priemonės išorės. Entuziastingas darbuotojo pareiškimas, neva „remontas“ baigtas, būtų reiškęs ir antrojo jųdviejų „pasimatymo“ pabaigą, bet paradoksalaus turinio frazė staigiai sustabdo jau iškaukšėti besirengiančią moterį. Pratrūkti it kokiam drakonui spjaudytis ugnimi sutrukdo labai laiku pridurtas tęsinys - dar kiek ir būtų eilinį kartą išsiliejusi ant vargšelio, šį kart dėl nebeveikiančio „Ferrario“. O vos išplūstajam išvykus tikriausiai lėktų pirkti naujutėlaičio „Lamborghini“, apie kurio įsigijimą jau keletą mėnesių epizodiškai pasvarstydavo. Tačiau ryškiaspalvis „Enzo“ vis dar sveikas, tad garažą kitu gražuoliu praturtins vėliau.
- Turėsiu omenyje, - tarsteli, sau prisižadėdama vos į rankas paėmusi telefoną visų pirma pasirūpinti, kad jos namus kartais visokiomis reikmėmis aprūpinantis tarnautojas gautų įsakymą atgabenti baką degalų. - Ačiū už pagalbą, - kilus spontaniškai idėjai padėkoti iš kart taip ir padaro, nors paskutinį kartą aptarnaujančiam personalui malonesnį žodį sakė turbūt dar vaikystėje, kai buvo maža mergaičiukė, beveik nepradėjusi pūti viduje; tada jos sielą nuo sunykimo dar sergėjo miela auklė, mokiusi jog su visais reikia elgtis mandagiai. Vėlgi - būtų taip viskas ir pasibaigę, jei ne pašnekovo noras vystyti pokalbį toliau. Tenka gerokai pasukti galvą, už ką tiksliai jos yra atsiprašoma, kol galų gale miglotai prisimena tą kažkodėl ją it bulių raudona skraistė įsiutinusį klausimą. Dabar pagalvojus net keista pasidarė, kodėl taip jautriai sureagavo.
- Jei nori, gali užeiti į vidų nusiplauti rankų, - vietoje to, kad kaip nors atsakytų į atsiprašymą, nusprendžia staigiai pakreipti kalbą visai kita linkme. Kur kas mieliau benzinu apipiltų ir padegtų šiuo metu dėvimą daugiau nei keturis tūkstančius dolerių kainavusią Ralph Lauren suknelę, nei mintimis grįžtų į tą vakarą „Ford Motor“ kompanijoje. Kvietimas kažkodėl panėšėjo į paliepimą; prakeiktas jos įprotis visiems įsakinėti darė savo, ypač kalbantis su žemesnio rango asmenimis. Įsitikinusi, jog vyras pasiūlymą priima, išdidžiai linguodama klubais nudrožia į namą. Pasivedėjusi svečią link svetainės, nurodo tikslias vonios kambario koordinates užtektinai aiškiai, kad net pirmą kartą čia besilankančiam asmeniui neturėtų kilti problemų aptikti minėtąją patalpą. Kompanionui nuėjus, patalpoje lieka vos juntamas tepalų tvaikas, puikią Moreno uoslę pasiekiantis keistai simpatingu aromatu. Niekuomet nejautė simpatijos dvokui skysčių, pilamiems į transporto priemones ar jose naudojamiems, tačiau susietas su sėbru kvapas kažkodėl pasirodo malonus... Nesuspėja šito keisto reiškinio kaip reikiant pastebėti ar tuo labiau apmąstyti - apsimazgojęs priekines galūnes kambarin grįžta svetelis. Šįkart jau pati siekdama šnekos taip greitai nepabaigti, prisiartina pamąsčiusi, kad jau būtų laikas išsiaiškinti apie jį bent vieną dalyką.
- Taigi... Vis dar nežinau tavo vardo, - labai jau banalią susipažinimo frazę parenka, ryžtingai ištiesdama gležną savo letenėlę. Pačiai prisistatyti prasmės kaip ir nebuvo - jos vardas iki skausmo žinomas tūkstančiams „Ford Motor Company“ darbuotojų, dešimtims tūkstančių tos pačios kompanijos klientų ir šiaip, visai nemažam skaičiui žmogelių, bent kartais įsijungiančių televizorių ar skaitančių spaudą.

Į padėką už, ko gero papildomai neapmokestinamą Vincent`o triūsą, šis atsako nuolankiu galvos linktelėjimu, net nesusimastydamas, jog merginai galbūt yra keista dėkoti darbininkų klasės personalui vienareikšmiškai netraktuojant jų neišvengiamai naudingo pasitarnavimo kaip absoliučiai natūralaus reiškinio. Atitinkamas žodis, vartojamas reiškiant padėką, vyrui minčių pasidalijimo procese buvo toks pats įprastas, kaip ir, regis, visiškai bereikalingas pasiteiravimas kompaniono, kaip šiam sekasi ir panašūs malonybiniai mandagaus žmogaus pasigražbyliavimai. Jaycee į judviejų pokalbio kontekstą įtraukus visiškai naują pradmenį, vyro antakiai viršun šokteli veik nevalingai, it žvilgsniu, o ir visa fizionomija klaustų pašnekovės ar ši nejuokaujanti. Priešingai nei būtų galima pamanyti, Merlowe norėjo šiuose namuose užsibūti kuo trumpiau. Kaip spėjo įsitikinti, tereikia tieeek nedaug, kad malonus Moreno bendravimas pavirstų į juodą audros debesį, prisisotinusį elektros išlydžių. Vertėtų pabrėžti, amžinai išsitepusios rankos Vincent`ui niekuomet nekėlė absoliučiai jokių rūpesčių, bet prieš suformuluodamas galvoje kažką panašaus į „tai tikrai nėra būtina“, savo perdėtai kuklią esybę perskrodžia suvokimu, jog nederėtų jam priešgyniauti. O tai vėl liks nepelnytai, nesuprastai apšauktas žmogaus, su kuriuo būtų geriausia, kad ir dėl visiškų niekų, bet nesiėdyt. Net neįsivaizduodamas, kaip šioje tvirtovėje be išsamaus žemėlapio įmanoma išvis ką nors rasti, pajuda Lee iš paskos, smalsiai dairydamasis tam, kad akys nuspėjamai nekryptų tyrinėti moteriškų Moreno apvalumų. Be jokios abejonės, labiau išpuoselėtuose namuose vyras dar nebuvo. Netrukęs su namų šeimininkės pagalba suprasti, už kurių durų randasi vonios kambarys, nieko nelaukęs tenais ir nužingsniuoja. Pasinaudojęs kriaukle, vandens maišytuvu bei šlakeliu skysto muilo, visiškai nenusistebi nuo rankų tiškančiomis, sodriai tamsiomis putomis. Sterilumo atžvilgiu dabar apturėdamas tokias letenėles, kad iš jų būtų galima valgyti, išlenda iš patalpos, žinoma nepamiršęs palikti jos tvarkingos – tokios, kokią ir rado. Čia pat tamsioms akims susiradus Jaycee Lee figūrą, jau žiojasi padėkoti, bet mergina vyrą aplenkia, parinkdama didžiulį netikėtumą, akimoju išdisbalansavusį Vincent`ą visą. Kas įdomiausia, iš esmės neegzistuoja toks nutikimas, kuris pajėgtų Merlowe išmušti iš pusiausvyros, bet Moreno tai pavyko net ypatingai nesistengiant. Įsmeigęs veizoles į ištiestą pašnekovės ranką su tokia nuostaba, nelyginant mėgintų suvokti ar jam kartais nesivaidena, atriša smegenis nuo liežuvio, to pasėkoje išsireikšdamas tiek pat nevalingai, kiek ir durnai.
- Nemanau, kad man derėtų, nes, eee,-pamaskatuoja letenom, nevykusiai akcentuodamas vis vieną brudiną jųjų stovį,-Jokia chemija nėra pajėgi sėkmingai panaikinti juodulių iš mano rankų. Visam atsisveikinčiau su jais tik atšokus ir nusilupus mėsai,-kvailai, nervingai sukikena, apreikštas suvokimo, jog jei per pirmąjį judviejų susitikimą reikalus pašiko genamas smalsumo, tai dabar juos tikrai sušiks įsikišus tam idiotiškam kuklumui. O ir šiaip. Nesunku pastebėti nedidelį paradoksalumą: jei aukštuomenės atstovai yra linkę į paprastus proletarus žiūrėti kaip į menkybes, tai proletarai, ir dar, jeigu šie yra tokie neišpasakyto paprastumo sukaustyti kaip Merlowe, į elito atstovus žvelgia kaip į kažką TOKIO, prie ko eiliniam žmogeliui nevalia liestis. O Jaycee būtent tokia ir buvo. Nepaprastai graži, nepaprastai išpuoselėta, veik dieviška.

Tikėjosi visiškai eilinės susimatymo baigties - jiedu paspaus vienas kitam dešinę, ji pagaliau sužinos nepažįstamojo vardą ir mintyse nebereikės pravardžiuoti jo tiesiog Ilgaplaukiu; o tada vyras išsinešdins. Tik štai tenka suvokti, jog šiame pasaulyje lengvai nuspėjamų situacijų retai kada pasitaiko. Su tais žmogėnais iš pačių žemiausių socialinių luomų dangoraižio aukštų veik visada komunikuodavo tik sukonkretintomis įsakmiomis frazėmis ar paprasčiausiais gestais, taigi ne kažin ką nutuokė apie jų bendravimo įpročius. Šimtus kartų matė, kaip tarnautojai įsitempia jos pašnekinti ir nė kartelio nesusimąstė, kodėl taip yra. Tą jų susinepatoginimą priimdavo kaip savaime suprantamą reiškinį, nereikalaujantį papildomo susidomėjimo... Štai dabar ėmė ir nusižengė savo nusistatymams nuspręsdama parodyti malonę vienam eiliniam darbininkėliui vien dėl to, kad šis sugebėjo ją įtikinti esąs išimtinis atvejis jai į galvą įkaltoje taisyklėje, teigiančioje jog visi juodadarbiai esti žemo intelekto stuobriai, sutverti vien tam, kad šliaužiotų po kojomis tokiems asmenims kaip ji. Tačiau šis kažkodėl nepanoro priimti Jaycee parodytų pagarbos ženklų. Pasigilinus į jos charakterį paprasta suvokti, idant Lee praktiškai visuomet būna irzli lyg tris šimtus šešiasdešimt penkias dienas per metus būtų kamuojama vadinamojo „pė em es`o“, o tai perša išvadą jog prieš ją atsikalbinėjant gali kilti grėsmė jei ne fizinei, tai bent jau moralinei gerovei. Savo klaidą Merlowe turėjo suvokti dar tą pačią sekundę, kai liovėsi tauškęs niekus - moters veidas iš sąlyginai bičiuliško persimaino į žudikiško įniršio kupiną grimasą. Pasiduodama pirmam neapgalvotam impulsui, tą pačią draugiškai tiestą letenėlę sugniaužia į kumštį ir tvoja kompanionui į krūtinę kaip tik galėdama jėgingiau. Apie ryškų jųdviejų fizinių pajėgumų skirtumą, atrodo, visiškai pamiršo - juk Vincent galėtų vienu lengvu niuksu nuskraidinti ją per pusę kambario; tačiau tai būtų didžiausia klaida jo gyvenime: ji ne tik tuoj pat išspirtų vyriškį iš darbo, bet ir pasirūpintų kad net šiam elgetaujant prie kokios nors bažnytėlės niekas jam nė nudilusio skatiko nemestelėtų. Ko jau ko, o kerštingumo šitai iš išorės gležnai būtybei tikrai nestinga.
- Ką tu sau leidi? - ketino išklykti taip, kad netgi gan tolimo kaimyninio namo gyventojai susirūpintų, ar tik Moreno kas nors neprievartauja, tačiau žodžiai virsta gyvatišku šnypštimu. Palydėjusi klausimą dar vienu smūgiu, šįkart jau iš kitos rankos, įsijaučia netgi dar labiau. - Kuo save laikai? - dabar balsas jau kiek pakyla, o cypavimą vėl seka pakumščiavimas vyrą į krūtinę; tik neaišku, ar daugiau žalos darė šiajam, ar pati sau, mat galūnėse ėmė pamažu jausti kažkokį dilgčiojimą, kurį kol kas lengvai užgožė užsipuolimą tęsti verčiantis pyktis. - Nedrįsk manęs žeminti, supratai? - ir dar viena aklo, isteriško apdaužymo lavina. Iš viso vyro pasiteisinimo išgirsti tepanoro tik tą dalį, kur jis fizinio kontakto atsisako. Visas tas pasiaiškinimas praslysta pro ausis kaip neesminė informacija, nė kiek nesušvelninanti fakto, idant netikėta mielaširdiškumo apraiška, kurios sulaukia net ne kiekvienas jos luomo atstovas, buvo grubiai atstumta kažkokios nereikšmingos būtybės iš pilkosios masės.

Aiškiai pastebėjęs, kaip kardinaliai persimaino Jaycee fizionomija, keletą sekundžių Vincent`as pasijaučia praradęs gyvastį. Apmiro. Ooo taip. Dabar tai bus... Neklydo. Tačiau priešingai nei aną sykį, kuomet buvo apcyptas, dabar liko ne tik apcyptas, bet ir apkumščiuotas. Savo klaidą suvokė kuo puikiausiai. Lygiai taip pat kaip ir faktą, jog jau per vėlu kažką pakeisti. Nestovėjo per daug išsitempęs. Priešingai – netgi kiek atsipalaiduoja fantazijos nukeltas į esą visiškai netolimą ateitį, kur keliauja į kompaniją susirinkti asmeninių šmutkių savo, atsisveikinti su bendradarbiais. Visiškai nenustebtų, jog dėl dar vieno nesusipratimo, tačiau akivaizdžiai aštresnio, vyrui tektų atsisveikinti su darbo vieta. Kažkaip sugebėjo sugaudyti vieną kitą žodį, nors paprastai pliekiamas moteriškių visiškai atsijungia nuo išorinio pasaulio. Tačiau dėl kita ko, elgėsi tokiose situacijose įprastai – atrodė ramus ir leidosi apklykaujamas. Seniai suvokė, jog bandyti kažką įrodyti moteriai, ir jeigu dar tas kažkas iš esmės skiriasi nuo pirminio josios susidaryto įvaizdžio, yra įmanoma nei teoriškai, nei praktiškai. Nesistengė teisintis, nors turėjo pripažinti, kad neprognozuojamai ugningas Moreno temperamentas veikė net tokį ramų žmogų kaip Vincent`as. Beveik norėjosi išleisti viduje kirbantį nepasitenkinimą, galbūt net piktumą ir užaštrinti situaciją taip, kad jis darbą tikrai, tikrai prarastų, o Jaycee Lee liktų pamokyta. Beveik tą pačią akimirką, kuomet smegenis nutvieskia pastaroji idėja, vyras nusprendžia ją įgyvendinti. Šiam, ne ką mažiau nei kiekvienam, apdovanotam bent jau minimalia įžvalgumo dovana, merginos nesiskaitymas, veik šlykštėjimasis darbininkų „frakcija“ buvo akivaizdžiai pastebimas, o to pastebimumo ribos driekėsi taip pat plačiai, kaip ir suvokimas, jog Moreno nebent tik smarkiai susitrenkusi smegenis sugebės suvokti, kaip nepagarbiai ši besielgianti. It primadona, susireikšminusi iki dauginamaisiais neskaidomo lygio. It ji būtų vienintelis tauriojo metalo grūdelis tarp anglių. Pamanė, tikriausiai jai nebūtų nieko baisesnio už artimesnį, tikrai labai artimą kontaktą su asmeniu iš Kvinso publikos. Ryžtas venomis plaukti ėmė drauge su adrenalinu, o pastaro proceso kulminacija sankcionuoja labai netikėtą ėjimą – sąlyginai stipriai pastvėręs Lee už veido, trukteli šį į save. Susilenkęs tiek, kad žymus judviejų ūgio skirtumas netaptų problema, šiurkščiai įsisiurbia merginai į lūpas, pasidžiaugdamas, jog bent jau kurį metą negirdės nerealiai užpisančio šiosios cypimo.

Neatrodė, jog ketintų artimiausiu momentu apsiraminti ir nutraukti šitą juokingai tragišką sceną, kurioje, sprendžiant iš abejingos vyro povyzos, dalyvavo viena pati. Kiek daug dar norėjosi jam išrėžti į akis! Koks neišauklėtas kiaulė šis esąs, kad yra nevertas net jos žvilgsnio sulaukti, kad jis rizikuoja likti bedarbiu va taip išsidirbinėdamas. Tačiau absoliučiai viską, ką ketino jam padaryti ar pasakyti, pamiršta tuojau pat - vos tik stiprios Merlowe rankos ją sugriebia ir prisitraukia arčiau. Mažiausiai galėjosi tikėtis tokio brutalaus, chamiško, įžūlaus ir... ir tiek malonumo suteikusio poelgio. Pačią pirmą akimirką nei bando ištrūkti, nei įkasti „užpuolikui“, nei kaip nors panašiai atsiginti nelauktos atakos. Blaivus protas, nėręs į krūmus tą akimirką kai Moreno pradėjo daužyti priešininko krūtinę kumščiais, dar nespėjo parkeliauti atgal, todėl niekaip negalėjo aiškiai moteriai parodyti, idant ją dabar bučiuoja ne tūkstančių moterų geidžiamas „svajonių jaunikis“, su kokiais veik visuomet ir susimesdavo, o žmogus iš tos asmenų grupės, apie kuriuos vien pagalvojusi nusipurto lyg išvydusi kokį glitų kanalizacijoje užgimusį padarą. Dabar suprasti tegalėjo tik vieną dalyką - jai gera. Nuostabai atslūgus, į „laižiaką“ įjungia iki tol tarsi paralyžiuotas savo lūpas bei liežuvį, rankomis įsitverdama į juodbruvus partnerio karčius, o kojomis apsivydama šiojo liemenį. Nevaldomas įniršis konvertavosi į tokią pat nevaldomą aistrą taip staigiai, kad noras suteikti vyriškiui skausmo kažkur pasąmonėje vis dar išlieka - nepaliaujamai judriausiu burnos raumenėliu stengdamasi nurungti oponentui priklausantįjį, į kovą įjungia ir dantis, kurių nepabijo keletą kartų suleisti į apatinę vyro lūpą. Vieną letenėlę netrukus atitraukia nuo Vincent plaukų tam, kad greičiau atsagstytų jo vilkimą tamsiaspalvį kombinezoną. Užduotį įvykdyti pasirodo kebliau nei galima pagalvoti iš pradžių - su tokio tipo drapanėlėmis anksčiau susidurti nėra tekę. O juk kuomet visu kūnu juntamas kone iki skausmo gilus geismas, panašias kliūtis norisi įveikti kaip įmanoma greičiau. Siekdama nenutraukti bučinio, galvą kiek pakreipia į šoną, apgraibomis lėčiau nei ketino įveikdama visus viršutinės drabužio dalies užsegimus. Teisingumas pasaulyje visgi egzistuoja - ne ką mažiau problemų turėtų kilti ir kompanionui, kol šis suras nugarinėje žymaus dizainerio sukurtos suknelės pusėje esantį smulkutį užtrauktuką.

Kaip galima suprasti, merginą pabučiavo tik tam, kad suteikti šiai tokių stiprių neigiamų išgyvenimų, idant Moreno dar ilgaaai negalėtų patikėti, atsikvošėti, susitaikyti su tuo, jog kažkoks ale menkysta išdrįso taip pasielgti. Nors, kad išdrįso TAIP pasielgti buvo tikriausiai keisčiausia jam pačiam. Vos tik judviejų lūpos susiglaudė, kone susitrynė viena į kitą, veikė mechaniškai, net nepagalvodamas, kad jau visai netrukus užmegztas kontaktas įgaus visiškai kitokį atspalvį. Neišprognozuotas Jaycee atsakas apverčia situaciją šimto aštuoniasdešimties laipsnių kampu. Dievaži, dar nebuvo sutikęs labiau už Lee erzinančios personos, tačiau šiuo momentu jos norėjo tiek pat, kiek stiprios priklausomybės nuo sekso tiesiog fiziškai žudomas nelaimėlis savo pagrindinio lytinės aistros objekto. Įnirtinga judviejų kova lūpomis bei čia pat įsijungusiais liežuviais, regis, intensyvėjo sulig kiekviena sekunde. Visiškai negailėdamas entuziazmo, bučiuoja merginą taip, lyg už tai jam kas nors mokėtų milžiniškus pinigus. Buvo toks įsiaudrinęs, toks įsiaistrinęs, kad veik nebetilpo savo kūne, kurio apdavai, dengiamoji „plėvelė“ akimoju tapo per ankšta tai materializavusiai, destruktyviai jausmų samplaikai. Nuo deguonies stygiaus tvinkčioti ėmė smilkiniai, bet tai aplinkybių visumai pridėjo tik dar daugiau žavumo. Vieną iš rankų nuo Jaycee veido perdėjęs šiai ant sėdmenų, ko gero, pačių dailiausių, pačių apvaliausių, kokius teko gyvenime aplamai regėti, kitą užmeta jai ant nugaros, apgraibomis tyrinėdamas, kaip, po galais, nusisega ta įmantri suknelė. Bent jau užmačios nudraskyt, nuplėšyt ją velniop atsisako. Neabejotinai už minėtosios sumą laisvai pragyventų kelis mėnesius. Verkiant kažkokios atramos reikėjo, todėl it instinkto genamas, ūmiai pasisuka bei šokteli į šoną, kuriame pūpsojo būtent tai, ko nesąmoningai ieškojo – siena, į kurią tikrai nelabai jautriai bumbteli Moreno. To pasėkoje, nuo smūgio, kuris tikrai nebuvo bauginančiai stiprus, ant žemės išsiteškia sandūros su būsto šeimininkės nugara vietoje kabėjęs paveikslas, sukruta netoliese pūpsantis staliukas su, sprendžiant iš žvangesio, dūžiu turiniu viršuje. Sunku pasakyt ar šiuo metu mąstė apie kažką. Neee, nemastė. Jeigu smegenys nebūtų aptirpusios, nustelbtos nelauktai įsiplieskusių tokių kaipo instinktų, dabar jiedu nebandytų vienas kito kone praryti, o Vincent`o rankos niekuomet nebūtų gavusios leidimo taip aršiai glamonėti pačios Jaycee Lee Moreno kūno. Bala žino kiek kartų pirštais prazujo per merginos nugarą, kol šie aptinka šaltą metalinį užtrauktuką. Nieko nelaukęs jį ir prasega. Užspaudęs partnerę savimi prie tos pačios sienos tam, kad turėtų laisvas galūnes, o Lee vis dar neliesdama žemės kuo puikiausiai išsilaikytų pakibus, nutraukia suknelę nuo Jay pečių. Suėmęs šios veidą ties žandikaulio linija bei kaklu, pastarą pakreipia kiek į šoną, godžiai apipildamas glamonėmis burna. Švelniai bronzinio atspalvio, tobulai švelni Moreno oda kvepėjo fantastiškai: moteriškai ir prabangiai. Buvo tiesiog neįmanoma atlipti. Būtent dėl to ir neatlimpa, susiveikdamas daugiau ploto, kurį taip norisi palytėti lūpomis – apnuogina Lee krūtinę. Neatrado savy jėgų labai jau delikačiai čia cackintis. Galbūt kažkuri nudususio, tačiau šiuo atveju, savanaudiško mąstymo, gyslelė skatino vyrą veikti kuo greičiau, kol jiedu atsikvošėję sutartinai nepažvelgė vienas į kitą „ką, po velniais mes čia darom?!“ žvilgsniais. Tad vos tik ranka nuzuja karščiausio taško moters kūne link, Merlowe nepagaili bent jau Jaycee kelnaičių, kurias stipriai timptelėjęs laaabai nesunkiai suplėšo. Žinoma partnerė irgi nesnaudė. Jautė, jog kombinezonas ant jojo armatūros kabo taip nestabiliai, jog bereikia tik pasimuistyti. O tai suveikia. Išsinėręs iš darbinio savo aprėdo, čia pat ir pajaučia, kaip apačion nuslydusios Moreno pėdos, drauge su kojomis tvirtai, todėl idealiai besilaikančios ties vyro klubais, kartu nusitempia ir Vincent`o trumpikes. Naudingas, kiek ir gudrus žingsnis. Lūpoms susiradus priklausančiąsias merginai, įsisiurbia giliai, kuo giliausiai su geismu, pavyzdingai perteikiančiu vyrą iš pagrindų deginančias jausenas. Sulaikęs apatinį, šios vizualiai visiškai idealios jaunos moters, idealios burnos kraštą tarp abiejų savųjų, pavažiuoja visu kūnu kiek į apačią, tuomet kuo stipriausiai prisišliejęs prie partnerės – į viršų. Ties Moreno juosmeniu susiraičiusi suknelė ir prieš kurį metą panaikinta apatinio trikotažo detalė, leidžia vyrui be jokių nesklandumų su mergina susijungti pačiam intymiausiam, kokį tik fiziškai gali du individai apturėti, aktui. Išleidęs gilų atokvėpį, liežuviu prisišlieja prie priklausančiojo Jay, o šie netrunka jamoti vienas apie kitą vyniotis. Vyro klubai nejudėjo greitai, ne. Vingiavo lėtai, nelyginant siektų prisiminti, užfiksuoti kiekvieną frikciją bei josios sukeltą potyrį, bet stipriai.

Jei tik galėtų dabar pamatyti save iš šalies, tikrai pakrauptų nuo tokio vaizdo: laikoma glėbyje antrą kartą gyvenime matomo juodadarbių klasės atstovo, neatlipindama savo lūpų nuo jam priklausančiųjų net pasijautus deguonies stygiui, plėšė nuo vyro drabužius su tokia aistra, lyg būtų nesantykiavusi jau eilę savaičių, mėnesių ar netgi metų. Tarp jų radosi kažkokia sunkiai paaiškinama chemija, galinga fizinė trauka, kuriai atsispirti žemiškos būtybės nėra pakankamai stiprios. Kas galėtų pagalvoti, jog poniutė iš pačios kokybiškiausios ir saldžiausios visuomenės grietinėlės gali visiškai pametusi galvą virsti seksualine grobuone? Net ir pati nebūtų pagalvojusi. Nė nenumanė, kaip, kada ir kodėl užgimė šitas ją su partneriu siejantis ugningas jausmas, nustelbiantis visas kitas emocijas lygiai taip pat, kaip dominuojantys genai nustelbia recesyvinius genus.
Netgi netikėtas įrėmimas į sieną, po kurio žemėn nubildėjo Lyonel`io Charles Feininger nutapyto modernistinio paveikslo originalas, nepriverčia bučinio nutraukti - toliau „siurbėsi“ į vyro lūpas nelyginant kraujo ištroškusi dėlė į vargšę auką. Vos pasirūpinusi, kad Merlowe kombinezonas nebekliudytų, delnus įremia į efektingus kompaniono krūtinės raumenis. Judesių nevaržyti turintis ir dėl to pernelyg laisvas darbinis rūbas visiškai slėpė tokį tobulą, tvirtą, seksualų vyrišką kūną... Kažkur pasąmonėje jau ėmė po truputį rastis noras, idant Vincent išdraskytų tą nelemtą suknelę, kurios ji vis tiek daugiau niekad nebeapsivilks, kaip ir visų kitų nors kartą anksčiau dėvėtų drapanėlių, tačiau jam pagaliau aptikus „troll`inantį“ užtrauktuką, į Ralph Lauren sukurtą apdarą nukreipta neapykanta sutirpsta. Tūžmingos burnos padargų „razborkės“ nutraukiamos pačiu laiku - pasirodo, ir pasirūpinti kad organizmas gautų mirtinai reikalingą oro dozę, ir produktyviai bučiuotis tuo pat metu esti ne pati lengviausia užduotis, o poreikį kvėpuoti laikinai ignoravusi vardan kur kas stipresnio troškimo, dabar su pasimėgavimu traukė deguonį į plaučius. Glamonės be jokių meilumo užuomazgų tik dar labiau pakursto jau ir taip nevaldomu gaisru virtusį geismą. Galbūt jai to ir reikėjo - turėti tikrą vyrą šalia, o ne senatvines ligas kenčiantį dėdulę sutuoktinį arba metroseksualų sugulovą, savo drabužių prašmatnumu ir šukuosenos stilingumu besirūpinantį ne mažiau už ją pačią? Tiesa, pastarieji pasirinkimai kuo puikiausiai atitikdavo jos socialinę bei visuomeninę padėtį, o štai dabartinis partneris netilpo į jokius jos ankstesnių vienkartinių „nuotykių“ standartus. Skyrėsi jis viskuo, pradedant tokiais paviršutiniškais dalykais kaip išvaizda ir baigiant elgsena bei „pinigingumu“. Nuo pat pirmųjų paauglystėje ėmusių siausti hormonų audrų žvalgydavosi tik į tokius priešingos lyties atstovus, kurie išgalėtų ją išlaikyti, su kokiais nebūtų gėda viešumoje; tuo tarpu Vin`as vargu ar iš vieno atlyginimo galėtų įstengti jai parūpinti kokį vardinį „skudurą“, o kad kam nors matant su juo bent jau už rankučių susikabinusi pasilaikytų nė kalbos būti negali.
Su nauju entuziazmo antplūdžiu atsako į dar vieną bučinį, akimirkos bėgyje šį nutraukdama kad galėtų išleisti prislopintą, kone begarsę pirminę dejonę. Gosliai pratęsdama ne per seniausiai nutrauktas jųdviejų liežuvių glamones, netrunka prisitaikyti prie ritmingo „bruzdėjimo“ klubais. Būnant prislėgtai prie vertikalaus pagrindo, laisvos erdvės judėjimui nėra tiek, kiek norėtųsi, bet iš esmės daug tos erdvės ir nereikia - kad jau jie pasirinko tokią padėtį, tai devyniasdešimt devyni procentai vargo savaime užgula vyro pečius, net jeigu Moreno ir labai trokštų šiam pagelbėti. Jausti karštą Merlowe kūną, prisišliejusį prie jai priklausančiojo, buvo kažkas TOKIO, ką nusakyti žodžiais ar suvokti protu tiesiog neįmanoma. Merginoje į vieną visumą susijungę neapykanta ir geidulys išgimdė kažkokias mišrias emocijas, kurių ji dabar į nieką pasaulyje neišmainytų.

Išlaikydamas tolygią mušą klubais, tuo pačiu metu pilnavertiškai išnaudoja viską, ką savo organizme turi pailgos formos: liežuvis aktyviai dalyvavo aršiame skysčių apsimainymo procese, pirštai be paliovos „grabinėjo“ nepriekaištingas Jaycee kūno formas, o ką tuo metu veikė labai „privati“ kūno detalė jau ir minėti nereikia. Niekuomet nebuvo vienas iš tų, kurie sekso eigoje plyšauja visa gerkle kaip jam malonu, tačiau šį kartą neatrodė toks susikaustęs ir vienas kitas garsesnis atodūsis išsprūsdavo veik nevalingai. Na, šią dieną padarė toli gražu ne vieną išimtį. Vincent`as itin intymiai nebendraudavo net su moteriškosios lyties atstovėmis, kurioms nejausdavo bent jau mažiausiai stiprios simpatijos, o jojo nuomonę apie Moreno būtų galima įvardyti kaip labai prieštaringą. Neturėjo dar progos šioje pritrenkiamo grožio moteryje atrasti ką nors neapčiuopiamai žavinčio, jeigu tokio nematerialaus turto joje aplamai esama. Tačiau dabar buvo visiškai pavaldus beprotiškai netikėtai ištikusiai emocinei „krizei“, kuomet rodosi iš esmės neįmanoma elgtis bei mastyti racionaliai. Keista, kaip iš tiesų tam tikromis situacijomis yra lengva atsisijoti nuo išmonės.
Aktas tikrai ėjo į pabaigą. Fiziniai potyriai, regis, stiprėjo sulig kiekvienu atodūsiu, iš malonumų kraitelės palengva traukdami kone patį stipriausią. Galbūt narkomanas galėtų užtikrintai pasakyti, jog nieko malonesnio nėra už žiupsnį kokaino. Ekstremalas galbūt įsiterpęs paprieštarautų nurodydamas, kad nėra nuostabesnio pojūčio už laisvą kritimą oru. Nusnobėjęs maisto fetišistas - nutildytų tuos abu ir išskirtų unikalų, nepamirštamą „Chateau Mouton-Rothschild 1945“ vyno skonį. Priešingai nei nedidelis nuošimtis individų bendriniame žmonių populiacijos maste, Merlowe mėgautis leisti sau galėjo tik labai žemiškais malonumais, o seksą užtikrintai mėgsta visi neturintys jokių psichologinių ar tai atitinkamų organizmo funkcijų sutrikimų. Trys – kvėpavimas, visai kaip ir širdies tvinksniai, sutankėja dar labiau. Du – beveik galėjo jausti, kaip į dubenį suteka visas organizme cirkuliuojantis kraujas, o jau minėtas, nenutrūkstantis biologinis procesas, kurio metu esti pasisavinama deguonis sustreikuoja, sunkiai dalydamasis prioritetais su orgazmu, kuris turėtų va va tuoj išsprogti. Vienas... YAHOOO! Užplūdus jausmui, kurio tiksliai neįmanoma apibūdinti jokiu vienetiniu būdvardžiu, taip stipriai spaudėsi prie Jaycee, kad tik truputėlį palenkęs smakrą liežuviu galėtų drąsiai paliesti josios krūtų viršūnes; alsavo tūžmingai, tik dar labiau šiaušdamas jau ir taip tvarkingą stovį praradusius Moreno plaukus. Pirmą kartą nuo to momento, kuomet paskutinį kartą atminė save puikiai kontroliuojantį primityvius instinktus, iš lėto atplėšia lūpas nuo priklausančiųjų Lee, pastarą ir atgula, švelniai nuleisdamas ant žemės. Nors vis dar buvo galima įžvelgti ypatingai seksualinio susijaudinimo atgarsius visoje Vincent`o pavaizdoje, žvilgsnyje aiškiai perteikė sutrikimą. Ooo taip. Vos tik laaabai maloniu būdu neteko šiek tiek skysčių, protas trenksmingai įžengia pro paradines duris sušukdamas „aš jau namie, mieloji!“. Pasidarė taip sušiktai nesmagu, kad norėjosi griebti dėžutę degtukų, bakelį su bet kurios rūšies naftos produktu ir susideginti. Net nesuvokė iš kur radosi tiek vidinės stiprybės nepertraukiamai vėpsoti į Jaycee akis. Su tokiu, absoliučiu pasimetimu dar nebuvo susidūręs gyvenime. Kaip, po galais, DABAR elgtis? Esant įprastoms aplinkybėms, partnerę švelniai pabučiuotų, pašnabždėtų, jog buvo nuostabu ir netgi skirtų šiek tiek laiko tam, kad galėtų su ja, meiliai glaudžiama glėbyje padrybsoti. Bet šiuotarp viskas ką galėjo daryti, tai stovėti per keletą pėdų nuo merginos nutolęs ir durnai vėpsoti it būtų vienas iš tų, „ypatingųjų“.

Kiekvienas gilus partnerio judesys klubais, kiekviena iki skausmo aistringo bučinio akimirka, kiekvienas šiurkščių glamonių momentas susidėjo į tobulą visumą. Jautė ant savo odos smulkučius vėsius prakaito lašelius, pašėlusiu tempu krūtinėje tvinksinčią širdį ir... nenumaldomai artėjančią kulminaciją, aukščiausią veiksmo tašką, pačią viršūnę visų tų potyrių, verčiančių vis atplėšti niekaip sėbro fermentais neprisisotinančias lūpas, kad balsingai išreikštų tuos iš vidaus kone deginančius pojūčius. Finalinis „sprogimas” merginą persmelkia panašiu metu, kaip ir josios partnerį; orgazmą pasitinka nevalingu riksmu ir sunkiu, visiškai nesinchronišku alsavimu, pamažėle susivienodinančiu ir aprimstančiu slūgstant malonumo „cunamiui”. Lėtai atpalaiduoja į Vin`o pečius įsikirtusius savo pirštus - nė nepajuto, kada susmeigė nagus šiam į odą, kojas, iki šiol tvirtai apsivijusias vyro šlaunis, „atkabina” ir nuleidžia ant vėsaus pagrindo. Porelė vis dar stovėjo arti, taip arti kad galėjo užuosti vienas kito kvapą; tačiau jau nebesilietė tarpusavyje. Ir vos tik tam fiziniam kontaktui nutrūkus, Jay tarsi atsipeikėja, lyg jos „nualpusiam“ protui kas būtų pakišęs pauostyti amoniako.
Kas ką tik įvyko suvokia ne pamažu - tas suvokimas prislegia staigiai, sunkesnis nei megalito konstrukcijos akmuo ir skausmingesnis už tūkstančio bičių įgėlimus. Ji leidosi dulkinama to... to... Die, netgi tinkamo žodžio ar žodžių junginio nebūtų sugebėjusi atrasti. Rodėsi, jog vis dar jaučia vyro rankas, glamonėjančias josios kūną bei jo skonį ant savo lūpų; ką tik patirtas malonumas nebuvo spėjęs visiškai išgaruoti, bet kaip ne per seniausiai viską užgožė geidulys, taip šiuo metu nuostabiausias jausenas stelbė sunkiai paaiškinamų negatyvių emocijų mišrainė. Ką ji padarė? Ką jie abu dabar padarė? Kiek save pažinojo, o manėsi save pažįstanti puikiai, ji nė už ką, jokiomis aplinkybėmis nesuartėtų su eiliniu darbininku. Juk ką pagalvotų aplinkiniai, kurių nuomonė jai, šiaip ar taip, reiškia daug. Iki šiol tikėjo, idant mieliau pasirinktų praryti mirtiną kalio cianido dozę nei taip žemai nusiristų. Vincent`ui stebeilijantis į ją sutrikimą atspindinčiu žvilgsniu, kurį metą palaiko akių kontaktą, nors regint tą nenusakomą veido išraišką - ne piktą, bet ir ne suglumusią, ne verksmingą, bet ir ne abejingą - bei keistai apsiblaususias tamsias akis būtų galima pamanyti, jog Jaycee Lee kompaniono nemato, tiesiog žvelgia kiaurai jį. Kaip jau minėta, iš moters fizionomijos nupasakoti kaip šioji jaučiasi ar kokios mintys blaškosi jos galvoje neturint kietų psichologinių sugebėjimų neišdegtų; atvirai kalbant, ir pati nežinojo ką dabar junta. Na, bent jau jokie požymiai neliudijo, kad Moreno ant ko nors nirštų - ar ant Merlowe, ar ant savęs pačios. Galbūt po penkių ar dešimties minučių, kai praeis pirminis šokas, ji apsipils ašaromis įsikniaubusi į pagalvę arba, užėjus įsiūčio priepuoliui, šukėmis pavers kokią kinišką porcelianinę vazą ar visą tų vertingų vazų eilę, išrikiuotą antro aukšto koridoriuje. Bet kad ir kaip ji elgsis, vyrui sužinoti neteks - netarusi nė žodžio, ant grindų palikusi brangaus savo apatinio trikotažo liekanas ir sulamdytą suknelę, nukeliauja link artimiausių durų, kuriuos šiuo atveju vedė į tą patį vonios kambarį, į kurį buvo nusiuntusi vyriškį apsimazgoti rankų. Siekė greičiau pasilikti viena, palįsti po atpalaiduojančiai šiltu dušu ir iki galo suvokti, kas ir dėl kokių priežasčių čia įvyko. Gal, jei pasiseks, ir rasti kokį protingą pasiteisinimą dėl savo nepaaiškinamų veiksmų, iš esmės prieštaravusių visai Jaycee Lee Moreno asmenybei. Nulenkusi rankeną, neria vėsiomis marmuro plokštėmis išklotos patalpos vidun ir užtrenkia paskui save duris, į kurias netrukus atsišlieja nugara.

Buvo akivaizdu – Jaycee jau po visko sutrikusi jaučiasi ne ką mažiau už Vincent`ą. Situacija finale gavosi tokia, kad geriausia yra apsieiti be komentarų. Beveik tą pačią akimirką, kuomet smegenis nutvieskė realizmo pajauta, suvokia padarysiąs sau meškos paslaugą, jei bandys į įvykius kuo mažiau gilintis, analizuoti viso to pradžią, eigą ir galbūt galimas pasekmes. Iš tiesų jeigu Moreno būtent dabar šoktų baladoti kumštukais vyro krūtinės, tai pasirodytų mažiau kvaila, nei tada, kai tariamai nusipelno to įvykus geroookai menkesniam nesusipratimui su taip ir nuplaukusiu formaliu susipažindinimu. O ji iš esmės darė lygiai tą patį, ką ir vyras – stovėjo ir spoksojo žvilgsniu, kurio pobūdžio tiesiog neįmanoma išaiškinti. Mažumėlę lengviau pasijaučia tik tada, kai Lee išnyksta už vonios durų, morališkai paskatindama Vincent`ą kaip tik įmanoma skubiau nešti kudašių. Prisiversti atrodė kiek komplikuota, juolab beprotiškai magėjo po to, kas tarp judviejų nutiko, atsisveikinti su mergina kaip nors... Delikačiai. Kaip asmeniui, nepratusiam sotinti savo seksualinio alkio tokiais neįprastais, keistų aplinkybių sąlygojamais būdais, sumišimas iš proto nevarė tik tada, kai pagaudavo save bandantį pažiūrėti į situaciją iš kitos, teigiamesnės pusės. Pavyzdžiui, seksas tikrai buvo faaantastiškas. Ir dėl to nesigailės. Tik dabar susitelkęs į fizinius potyrius pajunta, kad ko tais pečius maudžia. Vieną iš šių pakreipęs, atsargiai į jį dirsteli, užmatydamas vietomis tikrai plėšriai pradrėkstą odą, Vaaa. Iki kol įdrėskimai užgysią, turės eilę ženkliukų, neleisiančių Merlowe suabejoti aistringo sekso su panele Moreno sesijos tikroviškumu. Jeigu ne vis besiperšanti mintis, jog visa tai yra per daug nerealu, idant būtų tiesa, begalinės nuostabos naštą galbūt pakeltų lengviau, bet kur jau tau. Susimojęs kaip tik įmanoma skubiau suimti save į kumštį, nustoti stebėtis ta savo asmenybės dalimi, kurios egzistavimo iki šios dienos ne tik nepastebėjo, bet jo paprasčiausiai net nebuvo, užsitraukia trumpikes, tada ir darbinį kombinezoną, išlėkdamas iš Jaycee rezidencijos it liepsnos apimtas. Įšokęs į savo vyšniniai rudos spalvos senutį sedaną, užveda variklį ir nešvaistydamas sekundžių veltui, tuojau pat iš čia išdumia. „Magėje“, na lyg tyčia, apie atsitiktinį seksą diskutuojančius vyrukus užčiaupia žaibiškai.

Kone keturi mėnesiai praėjo nuo tos dienos, kai buvo priverstas išplasnoti iš darbo. Net ir sąžiningumas turi savo kainą, pasirodo. Galbūt giliai širdyje vylėsi, idant Jaycee suvoks, jog Vincent`as žengiantis teisingą žingsnį, bet kur jau. Eilinį kartą mergina parodė aukštą tuštybės pritvinkimo lygį ir išpampusį ego, kurio jokiais būdais nevalia užgauti. Na ką padarysi. Vyrui neliko nieko kito kaip tik judėti toliau. Kalbant atvirai, ne vieną savaitę veik bejėgiškai suko galvą nesumodamas ką dabar turėtų veikti. Prie automechanikos nebetraukė – per daug salsvai aitrių prisiminimų jam kėlė laikotarpis, kuomet tuo užsiiminėjo.
Merlowe tikrai yra labai draugiška persona, bet tikrus draugus galėtų suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Ir tai tų keli „pasliedni“ pasiliktų. Dėl kita ko, už artimiausius laiko patikintus bei išbandymų patikrintus bičiulius galėtų paaukoti bet kurį gyvybiškai svarbų savo organą. Buvo įsitikinęs, jog anie dėl vyro pasielgtų taip pat. Nebuvo pratęs diena iš dienos bimbinėti aplinkui, todėl profesinio neveiklumo periodas pasitaikė ne ką šviesesnis už recidyvisto sielą. Tačiau kartais likimas numeta tau, pasimetusiam beribiame, kaulus stingdančiai šaltame gyvenimo vandenyne gelbėjimosi ratą ir už saviškį Vinc`as dėkoti privalo tikrai ne be reikalo aukštinamai draugystės vertybei. Kažkurį vakarą vyrui su „gyvo“ alaus buteliu rankoje rymant bičiulio, tarnaujančio karinėse JAV sausumos pajėgose, kompanijoje prie televizoriaus ntą kartą vėpsant vieną iš grynos veiksmo klasikos - „Rembo“ filmų, pastaro galvą nutvieskia išganingi sumanumo spinduliai, stipriai prisidėję prie to, kad liktų įkvėptas Merlowe pasiūlyti prisiminti kariuomenę, pabrėžti faktą, jog nors ir yra jau atidavęs duoklę karinei tarnybai Izraelyje, o dviguba pilietybė šiam tikrai neturėtų kliudyti įsipaišyt ir į karines Valstijų gretas, pelnytai užsitarnauja butelį „Jack Daniels“ už tikrai labai, labai gerą idėją. Nors iš visos širdies dievina savo gimtąją šalį, nors ir neatmeta galimybės tenai iki įkopiant į ketvirtą dešimtį sugrįžti, laiką, kuomet tarnavo galėtų pavadinti šimtus kartų mielesniu SIELAI už tą, kai atrado save vis negailestingiau ujamą bobos, kuri yra tiesiog nesuvokiamai išpindėjusi. Beveik tą pačią akimirką suprato ką nori, o ir ką ketina toliau daryti. Karinė tarnyba it is.
Kaip turėdamas patirties ir vis dar neišblėsusių žinių, įsipaišė į JAV jūrų pėstininkų padalinį, diena iš dienos kantriai kęsdamas tiek pat sudėtingus, kiek ir sunkius apmokymus. Dėl kita ko, darbas įdomus, reikalaujantis disciplinos bei fizinių ir moralinių jėgų, o to vyras niekuomet nesibaidė. Jau net spėjo susimanyt ko sieks – ogi per kančias ateinančias su savo visokeriopos vertės parodymu pakliūt į ypatingų operacijų būrį. Kadangi asmeninio gyvenimo pasistengė nebeturėti mažne jokio, labai noriai traukė save į įvairialypes (taršos likvidavimo darbų jūros rajone koordinavimas, paieškos ir gelbėjimo operacijos, viršvandeninės aplinkos stebėjimas ir kontrolė, etc) „praktines“ misijas. Net ir trunkančias ištisai keletą mėnesių. Iš vienos tokios buvo vos prieš porą valandų paleistas. Dabar sėdėjo žmonių užgultame metro traukinyje, sėdyne dalydamasis su jaunute hipster`e, vartančia kažkokį spalvingą bulvarinį žurnalą. Mintyse dar pasišaipė, kaip aplamai atsiranda žmonių, besidominčių tokiu mėšlu, kaip antai buki garsenybių skandalai, beeet visiškai natūraliai pats į skaitalą sulenda, išvydęs jame Jaycee Lee Moreno fotografiją su beprotiškai ryškia antrašte, privertusia vyrą prarasti žadą. Paprašęs jaunuolės paskolinti trumpam jam žurnalą, atidžiai perskaito visą straipsnį iš netikėtumo, sumišusio su visišku dalinai teigiamu sąmyšiu sunkiai gaudydamas kvapą. Planavo išlipti Kvinse, bet dabar, DABAR negalėjo kilti jokio klausimo, pas ką greitu metu žūtbūt ketina apsilankyti.
Vos per šimtas dvidešimt keturias dienas kardinaliai pasikeitė ne tik Vincent`o gyvenimas, gyvensena, bet vizualiai ir jis pats. Vardan naujų perspektyvų turėjo atsisveikinti su keturiolika metų augintais tikrai įspūdingais plaukais, kantriai prižiūrėta „Van Dyke“ stiliaus plaukuota puošmena ant veido. Šiuotarp atrodė ir sutvirtėjęs, rimtesnis nei kada nors iki tol. Žinoma dabar rimtai neatrodė. Buvo... Susijaudinęs. O tą, sprendžiant iš žvilgsnio, netruko pastebėti Moreno paradines namų duris atvėrusi samdoma namų darbininkė, kuriai niekaip nėjo išaiškinti, jog vyras tiesiog PRIVALO pasimatyti su Jaycee net ir tuo atveju, jei ši lankytojų dabar nepageidauja. Niekaip nenusileisdamas tai merginai, netrunka sukelti nediduko šurmulio. Bet purkštavo ne jis, o toji, nepriversdama vyro keliaut iš kur šis atėjęs. Iš dalies efektingo Lee būsto tvarkytojos poziciją suprato. Dėl kokios gi priežasties karine uniforma dėvintis vyras norėtų pasimatyt su Moreno? Tačiau nykt niekur neketino. Nooo way.

Visatoje turbūt visgi egzistuoja kažkokie tai dėsniai ir dėsningumai - pavyzdžiui, kai jau, atrodytų, pasiekei pačias nuostabiausias aukštumas, tikrą sėkmės viršukalnę, būtinai paslysi lygioje vietoje ir imsi nesustabdomai riedėti žemyn. Būtent tokia lemtis ištiko Jaycee Lee Moreno. Daugybė pinigų ir populiarumo prieš santuoką, dar daugiau to gėrio - po santuokos; kad ir ką romantikai tvirtintų, šie du dalykai esti stipriausi ginklai, kokius tik žmogui įmanoma gauti. Bet štai, vieno iš jų moteris neteko - populiarumas ėmė ir išnyko. Pačios pirmosios šios „tragedijos“ užuomazgos radosi kiek mažiau nei prieš pusę metų, kuomet nepaaiškinamos fizinės traukos įveikta susidėjo su jai pagal būdo bruožus, socialinę padėtį, požiūrį į gyvenimą ir daugelį kitų aspektų absoliučiai netinkančiu partneriu. Nors ir patirdama vidinių prieštaravimų atakas, tą neilgą laiko tarpą jautėsi palyginti laiminga. O jam viską grubiai bei netikėtai nutraukus dėl patirto pažeminimo pasijuto taip šūdinai, kad manė lieviau jau nebesijausiant. Ha! Po savaitės paaiškėjo, idant čia dar niekis. Vieną rytą pabudusi vos tiesiai ant pagalvės neatpylė skrandžio turinio, o vėliau kelias dienas kentėjo nei iš šio, nei iš to atsirandančius galvos skausmus. Pas ginekologą apsilankyti save prispyrė tik tada, kai šį kartą nuoširdžiai lauktos menstruacijos taip ir neprasidėjo. Jei vos nepuolė į ašaras suvokusi apie savo nėštumą, tai daktaro apgailestaujančiu tonu ištarta dar viena diagnozė stumtelėjo link galutinio palūžimo. Mažakraujystė - va kaip buvo įvardinta priežastis, dėl kurios jai negalima iš įsčių išrauti tos nelemtos bjaurasties. Tas žodis Moreno skambėjo taip pat kraupiai, kaip mirties nuosprendis skambėtų nuteistajam. Nors specialistai ir paskyrė kasdien išgerti po saują įvairiausių vaistų bei vitaminų, netgi mėgino įžiebti vilties teigdami jog egzistuoja menka galimybė jai laiku sustiprėti dar iki to vėliausio termino, kuriam praėjus aborto niekas legaliai neatlieka, Lee tai nepadėjo. Tada jau bus akivaizdu, jog ji yra nėščia, o tai reškia, kad žurnalistai suuos. Beje, tie niekšeliai naujieną sužinojo bei paskleidė gerokai anksčiau, nei mergina galėjo tikėtis, ir iš dalies pati dėl to buvo kalta. Teturėjo vos keletą draugių, su kuriomis drįso dalintis juodžiausiomis paslaptimis, ir vienai iš jų turėjo kvailumo prasitarti apie ją ištikusią nelaimę. Po keleto parų skaitydama kitų „padrūškių“ atneštame žurnale besipuikuojantį straipsnį apie save ir sriūbaudama dėl bičiule laikytos kalės išdavystės galėjo bent jau pasidžiaugti, kad neišsidavė kas tas būsimasis tėvelis. Pati kas jis yra žinojo puikiai - gi su juo vieninteliu Alan`ui mirus apturėjo intymių santykių. Parduota Jay paslaptis staigiai pasklido po kone visus Niujorko periodinius skaitalus, prasidėjo paparacių persekiojimai, vienas po kito rašomi straipsniai vis peikė moterį kartodami, jog vos dviem mėnesiams praėjus nuo sutuoktinio mirties ji jau davėsi su kitais. Nedavė nė vieno interviu, neatakinėjo į nežinomų numerių skambučius ir uždraudė tą daryti daugumai pažįstamų, todėl per kelias savaites viskas nurimo. Dabar tik kartais pasirodydavo koks straipsnis liaudžiai jau spėjusia įkyrėti josios nėštumo tema. Bet ji vis tiek buvo smerkiama, vadinama barakuda, traukiama per dantį. Tikrai negalės darytis valymo arba pagimdytą kūdikį kam nors atiduoti - taptų mėgiama net mažiau už Paris Hilton.
Dailios savo nosytės iš namų nekišo jau ilgiau nei mėnesį - vos suprato dėl apvalėjančio pilvuko kaltės nebegalėsianti dėvėti kūno linijas išryškinančių drabužių, panoro pasislėpti belangiame kambarėlyje ir ten pratūnoti iki tos dienos, kai išstums tą niekingą gyvybę iš savęs. Darėsi vis sunkiau ir sunkiau pasijausti gražiai. Tokie žmonės kaip ji sutverti ne vaikų gimdymui. Ji privalo savo išvaizda kelti pasigėrėjimą, tačiau dabar mažiausiai metus bus tikra baidyklė - stora ir nerangi iki gimdymo, o vėliau dar kiek laiko truks kol vėl įgis tas gundančias linijas... Štai kokias nykias ateities perspektyvas regėjo. Šiandien panašios mintys galvoje įkyriai lyg uodai zvimbė nuo pat tos akimirkos, kai pabudo iš naktinių košmarų. Prieš apsivilkdama laisvą suknelę dirstelėjo į savo nuogą kūną veidrodyje ir vos neapsiašarojo. Mėgo būti geidžiama, tik tada jausdavosi tikra moterimi. O dabar, po galais, koks vyras jos norėtų? Bet kuri vaikų norinti „patelė“ Jay vietoje kaip tik savimi grožėtųsi. Bet tik ne ji. Niekad nenorėjo palikuonių. Iš jos būtų prasta motina. Vis dėl to, net baidydamasi savo pačios atvaizdo iki galo nepasidavė - kruopščiam savęs puoselėjimui ir veido bruožų ryškinimui makiažo pagalba kiekvieną mielą rytą skirdavo bemaž valandą laiko, nors jos nematydavo niekas, apart kas kelias dienas savo pareigų atlikti užsukančios namų tvarkytojos. Tarė sau, jog liovimasis rūpintis išvaizda reikš pasidavimą depresijai.
„Ford Motor Company” vadovės pareigų neapleido - tiesiog perkėlė darbą į savo namus. Visos ataskaitos bei svarbūs dokumentai buvo siunčiami jai kiekvieną dieną ir ilgainiui nuotolinis koncerno valdymas pasirodė esąs visai geras sumanymas. Kaip tik antrajame aukšte, savo darbo kambaryje skaitinėjo sekretorių paruoštą „popierizmą“ kai prie įėjimo pasigirdo blaškantis šurmulys. Kadangi Rachel, toks svečiui duris atvėrusios moters vardas, su kilusia problema nesusidoroja ištisas penkias minutes, palaipsniui praradusi kantrybę meta popierių šūsnį į šalį ir nužygiuoja patikrinti, kas, dėl Dievo meilės, ten vyksta. Pasiekus laiptų aikštelę pamatyta scena atima žadą ir pakerta kojas taip, kad tenka įsikibti turėklų. Vincent`ą atpažino tą pačią akimirką, nors ir buvo šis su galybe pokyčių pradedant apranga, o baigiant šukuosena. Nė neįsivaizdavo kur jis prašapo po jų paskutinio susitikimo ir tuo nesidomėjo. Prireikė ištisų dviejų mėnesių, kad atprastų apie jį galvoti - tai gerokai ilgesnis laiko tarpas nei tie, per kuriuos visiškai pamiršdavo lygiaverčiais laikytus ex-partnerius. Nesitikėjo dar kada su vyru susidurti, tad su didžiausia nuostaba kurį laiką sulaikiusi kvapą į šį stebeilijasi, kuo rimčiausiai mąstydama apie galimybę pasišalinti kol jis jos dar nepastebėjo ir iš vidaus užsirakinti miegamajame. Bet kaip vaikiška tai būtų... Sunkiai atsidususi, pradeda leistis laiptais, pirmuosius šiandien ištartus žodžius adresuodama pavaldinei.
- Rachel, palik mus vienus, - net sakyti nereikia, kaip pavargusiu tonu išsakytas paliepimas nustebina merginą. Juk ponia vakar buvo atsisakiusi priimti aukštus postus užimančius kolegas, aiškiai atvykusius su svarbiu reikalu. Kuo šitas neaiškus tipelis gali būti toks ypatingas, kad jam padarytų išimtį? Tarnautojai ištrepsėjus iš holo, prie vyro priartėja per penketą metrų: pakankamai atsargus atstumas, leidžiantis laisvai susišnekėti tačiau rodantis, idant to pokalbio Jaycee nepageidauja. - Ko tau čia reikia? - jokio pykčio, jokio priešiškumo balse. Iš vis jokių emocijų jai užduodant klausimą nesijautė. Atsakymą, tiesą sakant, daugmaž žinojo. Merlowe stopudovai sužinojo apie Didįjį Obuolį skersai išilgai perėjusį skandalą ir atlėkė aiškintis. Bet va visai įdomu bus išgirsti, kaip atsakymą suformuluos jis.

Entuziastingai spyriodamasis darbuotojos raginimams išgaruoti, nutyksta tik pasigirtus pažįstamam balsui žmogaus, kuris ir yra vyro vizito priežastis. Lee akimirksniu prisaikdinus šimtaprocentinį Merlowe dėmesį, šis nerimastingai kramto apatinę lūpą, ilgai ir begarsiai žiūrėdamas tiesiai Moreno į akis. Idant šios šitaip priartės nesitikėjo visai kaip ir išgirsiąs paliepimą apleisti patalpą, tačiau adresuotą ne jam, o jaunai moteriai, dėvinčiai tvarkingą namų tvarkytojos uniformą. Jaycee neabejotinai žinojo, kas galų gale atginė vyrą į josios „trobą“ ir afišuotas poreikis pasilikti pokalbiui su vyru akis į akį reiškė tikrai labai daug. Galbūt čia pat gresia iš Moreno lūpų išgirsti pirmuosius jam skirtus prasmingus žodžius. Dialogą su mergina pradėti kažkaip reikėjo, tačiau net neįsivaizdavo kaip ir nuo ko. Atrodė tiek daug norėtų pasakyti, bet dabar pasiliko kone bežadis. Visos galvoje besisukusios, Jaycee ir niekam kitam nulemtos frazės išsibarstė skiemenimis, o kad bent jau šį tą surinktų į vientisą sakinį, prireikia laiko.
- Sveika Jaycee,-pirmą kartą kreipiasi į pašnekovę apeidamas siaurą oficialaus bendravimo su šia barjerą. Nors mergina ir kone naudojosi Vincent`u tik tam, kad „nusivalytų batus“, vyras neketino demonstruoti pašnekovei jokio priešiškumo. Keista, bet kuomet pirmą kartą per šitiek laiko gyvai išvydo Lee, išgaruoja visas metro traukinyje žaibu trenkęs lengvas šokas, palaipsniui virtęs į nerimą. Jautėsi visiškai ramus. Juolab negalėjo būti iki galo tikras, jog prie gyvybės, besimezgančios Moreno įsčiose smarkiai prisidėjo ir Merlowe. Galėtų pasitikėti intuicija, bet šiosios balsą jau seniai užtildė, pelnytai šlovindamas gilaus mąstymo gebą. O šioji viduje neleido jaustis vyrui esant klystančiu. Informaciją išgautą iš ne tokio jau ir kuklaus straipsnio žurnale ignoravo širdingai vildamasis, jog pavyks viską, ką Vinc`ui taip maga išsiaiškinti, išgirsti iš merginos, veikiausiai radusios laiko suvokti, kad įklimpo į žiauriai rimtą reikalą ir jeigu viduje visgi slepia nuo visuomenės išmintingumo ypatybę, panaudos ją būtent dabar.
– Atėjau patikrinti arba paneigti spėjimų pati žinai kokiu klausimu,-iš kart sąžiningai „nutekina“ savo motyvus, kurie buvo aiškūs jau nuo to momento, kai Jaycee žvilgsniu pagerbė vestibiulyje stovintį vyrą. Įsispoksojęs į merginą taip giliai, nelyginant šiuo metu regėtų jos sielą, drąsiai priartėja prie savo pašnekovės,-Prašau...-balsui ne tik prikimus, bet ir sušvelnėjus, delną švelniai užmeta ant juntamai suapvalėjusio Moreno pilvo,-bent kartą pasielk su manimi sąžiningai ir pasakyk man tiesą,-vizualiai net ne prašė, tiesiog meldė merginos pasisakyti absoliučiai atvirai. Galbūt ir tikėjosi per daug. Juk Lee nėščia apytikriai keturis mėnesius ir per tiek laiko nerado įkvėpimo su vyru kaip nors susisiekti, o toks „atsakingumas“ perša tik vieną išvadą – mergina nenori, kad Vincent`as kabintų šią delikačiai opią temą. Tačiau, dėl kita ko, atsižvelgiant į situaciją ir vieną iš galimų josios prognozių, turinčių ryškią tikimybės persvarą, mergina neturi visiškai jokios teisės šiuo metu, šiuo atžvilgiu demonstruoti vienareikšmiškumą. Nėštumas toli gražu nėra vienas iš tokio pobūdžio „reikalų“, kuomet atsakinga yra tik viena įvykio pusė. O apie kalbant apie tokios rūšies atsakomybę... Viešpatie Švenčiausias... Iš paskutiniųjų stelbė isteriškos laimės proveržį, ratus sukantį kažkur krūtinėje.

Negalėjo sau leisti pabėgti nuo šito pokalbio. Ką vyrui pasakys dar nebuvo sugalvojusi, link kur viskas kryps numatyti taip pat negalėjo, tačiau atsakomybės jausmą visgi turėjo. Ir dar prie sprendimo viską galų gale išsiaiškinti prisidėjo nuojauta, sakanti jog Vincent nenuleis rankų jei šį kartą nepavyks su ja susitikti. Morališkai šitam pasibendravimui iki galo nepasiruošė, bet gal tai kaip tik į naudą. Svečiui ištarus jos vardą, jei gerai prisiminė, pirmą kartą per visą jų pažintį, atsako galvos linktelėjimu. Vien dėl mandagaus kreipinio „panele“ anksčiau negalėjo iki galo laisvai pasijausti Merlowe draugijoje (na negi pati jam pasakytų, kad galima kreiptis į ją ir ne taip oficialiai?), o štai jiems susitikus po ištisos keturių mėnesių pertraukos šita nedidelė problema išsisprendė lyg pati savaime. Šią akimirką buvo nejauku, klaikiai nejauku; stojusi trumpa tyla trikdė, o žinojimas jog kompanionui ją nutraukus gali pasidaryti tik DAR nejaukiau irgi veikė per nervus. Bendrui vėl prabilus pasirodo, kad, ech, padarė visiškai teisingas išvadas apie netikėtą vizitą paskatinusias priežastis. Vos susivaldo nervingai nesuleidusi nagų sau į minkštą delnų odą arba dantų - į dar minkštesnę lūpų odelę. Jei dabar buvo tinama proga ką nors pasakyti, tai Jaycee ją praleido - galvoje tiek įvairiausių minčių, o išreikšti jų žodžiais nebūtų sugebėjusi. Vin`ui artėjant, pro vos vos pravertą burną įkvepia oro ir tiesiog pamiršta, kad reikėtų jį iškvėpti. Norėjo trauktis, tačiau tik beviltiškai žvelgė jam į akis ir tylėjo lyg Dievulis būtų ne tik kalbos, bet ir nuosavo kūno kontrolės dovaną atėmęs. Iš savotiško transo visiškai išsibudinti pagelbėja tiek pat netikėtas, kiek ir drąsus prisilietimas. Nepuola tuojau pat atstūminėti pašnekovo. Jo maldavimas priverčia susimąstyti - nejau būtų teisinga atsainiai mestelėti, idant dulkinosi tikrai ne su juo vienu ir kad vaikas ne jo? Juo labiau, jog tai būtų šiurkštus melas. Ir kodėl ji anksčiau nepamąstė, ką reikėtų daryti būsimajam kūdikio tėvui išdygus prie jos durų..? Nenumanė, kiek laiko užtęsė šitą pauzę ir kaip toji pauzė Vinc`ą turėtų kamuoti. Lėtai kilstelėjusi išpuoselėtą letenėlę, uždeda ją ant grubios vyro rankos, šiuo metu vis dar lytinčios josios pilvo sritį. Ir tik tada su atodūsiu išleidžia jau ilgokai plaučiuose sulaikytą anglies dioksidą, pasiryždama kalbėti.
- Vaikas tavo, - ištaria tyliai, tačiau ne todėl, kad bijotų jog kažkur netoliese besisukiojanti jos tarnaitė gali viską išgirsti. Balsą vargiai beįstengė sukontroliuoti. Ir, vajė, kokiomis trumpomis frazėmis ji bendrauja su šiuo žmogumi. Asmenims, žinantiems kokia pleputė Moreno gali būti, tokia glausta kalbėsena sužadintų nuostabą. Kol kas nepasijautė labai jau blogai nusprendusi pasakyti teisybę, kurią išgirsti Vincent teisę šiaip ar taip turi. Net kažkoks mistiškas švelnumas bei palengvėjimas užplūsta. Pagaliau atsirado bent vienas žmogus, su kuriuo ji galės kone iš proto ją varančia tema pasikalbėti atvirai, nebijodama jog viskas bus išplepėta pašaliniams. Jau senokai jautė poreikį padiskutuoti apie slegiančią nėštumo naštą, tačiau nebuvo su kuo - draugėmis nebepasikliovė, tėvams skambinti ir gi neatrodė gudrus sumanymas. O prie visos šitos bėdelės lygiai tiek pat kiek ir ji prisidėjęs partneris atrodė užtektinai patikimas, nors jį pažinojo tik labai jau minimaliai.

Ir štai ta emocinė ekstazė prasiveržia užliedama Vincent`ą visą, nurungdama blaivų protą ir solidžia bei santūria elgsena pasižymintį vyrą paversdama kvaileliu su komiška fizionomija. Pūpsojo taip smarkiai sutraukęs lūpas, kad šių aplamai nebesimatė, delnas, kurį šildė Jaycee kūno skleidžiama šiluma ėmė nevalingai virpėti, o akys apsitraukia tokiu raibuliuojančiu spindesiu, nelyginant ežeras mėnesienoje. Netikėtai nuo merginos kiek nutolęs, šiek tiek sulenkia nugarą, rankas įremdamas į kelius. Iš pradžių kikeno be garso, bet gražinęs žvilgsnį į pašnekovę, nusijuokia triukšmingai. Kiekvienas savotiškos reakcijos sukeltas garsas niekaip negalėtų būti supainiojamas su kuo nors kitu, jei ne džiugesiu. Tikrai buvo vienas iš tų, kurie staigiai užgriuvus neišpasakytai nuostabioms naujienoms, visų pirmiausia kuo nuoširdžiausiai išsikvatoja. Juokas - tai raminamieji be pašalinio poveikio, sielos kibirkštis, saulė išvaranti žiemą iš žmogaus veido. Negalėjo patikėti, kad TAI vyksta iš tikrųjų. Atsitiesęs rankas, lyg sudėtas maldai, prispaudžia prie veido, kuriame buvo galima įžvelgti susijaudinimą ir tik jį. Galūnės vis dar virpėjo. Visai kaip ir pats Merlowe. Absoliučiai jokia kitokia žinia negalėtų padaryti vyro laimingesniu už šią, atraportuotą merginos.
- Aš dievinu vaikus. Tikrai,-prisipažįsta kiek nelabai į temą, bet iš esmės šiuo metu laisva valia tauškė kas kirba ant liežuvio galo. Vyro balsas drebėjo ne mažiau už beržo lapelį, plaikstomą šiaurio,-Ir dabar tu per keletą sekundžių išpildei didžiausią svajonę mano gyvenime,-prideda, plačiai, kuo plačiausiai šypsenai tempiant veidą bei trukdant kalbėti taip rišliai, kiek geba. Norėjo merginą apkabinti, iškelti į orą ir sukti ją tol, kol apsvaigs galva, tačiau negalėdamas pamiršti fakto, jog net ir pakeitęs darbą solidesnį, garbingą ir į gėdos tikrai nedarantį, vis vieną privilegijuotųjų atžvilgsiu išlieka menkas brudelis iš Kvinso. Būtent tai sukrutina nerimo kirminėlį ir didžiausio susijaudinimo būsenai neleidus susukti proto, pabando į situaciją pažvelgti iš Moreno perspektyvos. Labai stipriai abejojo ar šioji vaiko norinti. Dėl kokių priežasčių gi išpaikusios aukštuomenės poniutės gali nenorėti gimdyti? Tariamai susidarkys figūrą gi, bla bla bla. Be to, tokiai moteriai kaip Lee, Vincent`as tikrai yra per prastas, per paprastas, per daug nepasiturintis ir panašiai. Apsireiškus netikėtam suvokimui, pajaučia tik tiek, kad širdį tarytum peiliu kas pervertų. Suskaudo giliai ir stipriai. Mergina tardama tuos keletą stebuklingų žodelių toli gražu netryško laime. Vadinasi yra teisus. Su nerimo šmėkla nekovodamas, sunkiai nugurgia burnoje susikaupusius skysčius, it šie būtų virtę stambiais, aštriais grūdeliais. Atsistojęs priešais merginą atrodė visapusiškai rimtas bei susikaupęs. It chirurgas, besiruošiantis čia pat skalpeliu brėžti idealiai tiesų, nes net menkiausia klaidelė galėtų pasmerkti pacientą nesustabdomam kraujavimui, pjūvį. Švelniai užmetęs delnus Moreno ant pečių, pirštų pagalvėlėms raminamai lytint josios tamsių, ilgų, veidrodinio spindesio plaukų sruogas, praplėšia lūpas tam, kad užbėgęs įvykiams už akių, iki galo nepatvirtinęs savo spėlionių išlietų ilgą ir reikšmingą kalbą.
- Jaycee, aš galiu priskaičiuoti ne vieną dešimtį priežasčių, kodėl tu galėtum nenorėti gimdyti,-taria parodydamas, jog yra pajėgus suvokti merginos poziciją net ir tuo atveju, jeigu ji iš esmės skiriasi pritariamai jojo,-Gyvenime nieko nėra svarbiau už pėdsaką, kurį įspaudi, kurį palieki po savęs. Nėra nieko svariau už palikimą. O kas gali būti vertingesnio už šią mažą gyvybę?-retoriškai užklausia, žvilgsniui nevalingai „nuslydus“ į apačią,-Esi nėščia, būsi motina. Būsi motina pirmą kartą. Gal dabar to nesupranti, bet tai neabejotinai yra gražiausia, prasmingiausia patirtis tavo gyvenime,-išlenkia šiltą šypseną, delnus perdėdamas pašnekovei ant veido, kurį atsargiai suima,-Galiu tik įsivaizduoti kokius simptomus esi priversta kęsti kiekvieną dieną, suvokiu, jog galbūt nenori turėti su manimi nieko bendro ir ką aš dabar ketinu pasakyti tikrai tavęs nepaguos, bet...-dūšiai stipriai suvirpėjus vyrui prireikia akimirkos, kad nuramintų šią naujai įsisavinto oro gurkšniu,-Nuo šiol visuomet būsi man ypatinga. Pati ypatingiausia,-išsišiepia ir jeigu už nuoširdumą jam dabar kas grūstų į kišenę po dolerį, turėtų daaaug jų,-Aš suprantu, kad nėščiosios būklė sukelia tau labai daug problemų,-prideda ir tokį sakinuką prie ištįsusio savo oracijos konteksto, idant merginai taptų žinoma, jog Vincent`as suvokia ir tai, kad kaip žinoma visuomenės figūra, sugebėjusi užnieštėti prabėgus tiek nedaug laiko po sutuoktinio mirties, Jaycee gali tekti susidurti su didžiuliu spaudimu iš aplinkos. Merlowe panašūs „reiškiniai“ taipogi turėtų netrukus užgulti. Jo tėvai yra neapsakomai pamaldūs, ištikimi judėjų tradicijoms, o sužinoję, jog jųjų sūnelis užstatė vaiką moteriai, kurioje nėra nė lašo žydiško kraujo, išsikraustys iš proto. Jeigu pridėtų jiems, jog religijos nepraktikuoja ir jam dzin, tai neabejotinai juodu į kapus nuvarytų. Ech,- Sakoma vienas karys karo lauke, ne karys, o mūsų gali būti du. Neleisiu tau šiame mūšyje kovoti vienai. Visada būsiu šalia kai tau manęs prireiks,-tokia iškilminga gaida ir baigia savo šneką, finale, kaip jam būdinga dar ir susikuklindamas. Šiuo momentu merginai jautė nenusakomai stiprius bei gražius jausmus, tačiau viltis, jog jiedviem net ir labai panorėjus pavaidinti šeimą šnipštas gautųsi, negalima nustoti. Juokinga. Juokinga pagalvojus, idant Moreno asmeniškai praktiškai nepažįsta, mėginęs ieškoti joje užkabinančio vidinio grožio gavo špygą pažindyt, bet šiuo metu čia dedasi dalykėliai, potencialiai galintys imti ir nuskandinti vyrą laimės versmėj. Juk ilgą metą niekaip nebūtų galėjęs savo egzistencijos pavadinti įdomia, turininga. Anksčiau nebūtų to pripažinęs, bet dabar aiškiai suvokė - ieškojo ir laukė likimo suteiktos galimybės ryškiais bei tauriais potėpiais numarginti nesmagią Vinc`o kasdienybę. O vyrui susidūrus su Jaycee Lee, kardinaliai pasikeitė absoliučiai viskas. Pokyčių rezultatai ne visada būna džiuginantys bei vertintini tik teigiamai, tačiau esamojo laiko išlyga tokiomis pelnytai skeptiškomis savybėmis nepasižymėjo.

Ko jau ko, bet tokios vyro reakcijos nesitikėjo. Akivaizdu, jis jaučiasi absoliučiai priešingai nei ji. Kuomet daktaras pranešė, jog ji bus motina, savęs gailėjosi ir verkšleno visą dieną, o Vincent dabar jei ir išspaustų kokią ašarą, tai nebent džiaugsmo. Kas keisčiausia, pasipiktinimo savyje neatranda nė žiupsnelio. Kažkodėl ėmęs krykštauti kompanionas nė pats to nesuprasdamas kiek pakėlė ūžą ir jai. Kaip keista regėti jį pametusį galvą! Visada toks rimtas, santūrus ir nekalbus, Vin`as tapo absoliučia savo paties priešingybe. Pokalbio pradžioje Jaycee mėgino primesti šaltą ir abejingą, tačiau jos pastangos ima byrėti į šipulius. Blankus it saulės spindulėlis apsiniaukusią dieną šypsnis kiek prasklaido ant Jay veido užplaukusius niūrius debesis; ką tik buvo pralaužyti pirmieji jųdviejų bendravimą ilgą laiką kaustę ledai. Net pamiršo, idant kompaniono džiugesį sužadino jai tikrų tikriausia katastrofa atrodantis reiškinys. Jis mėgsta vaikus... Ir jis nori vaikų. Nors ir paprasti žodžiai, kažkokios vilties visgi suteikia - galbūt ji neliks viena pati su tuo vaiku. Apie vienišos motinos vaidmenį nė mąstyti nesinorėjo.
Kaip apmaudu - tokie gražūs momentai negali tęstis amžinai. Kardinaliai persimainiusios Merlowe išraiškos nepastebėtų tik aklasis arba rimtų problemų su protu turinti persona; savaime suprantama, kad staigų nuotaikų šuolį Lee pajunta ir netgi šio priežastis netrunka suprasti. Čia veikiausiai buvo ta akimirka, kuomet pašnekovas prisiminė visą tą šūsnį nesuderinamų būdo bruožų bei socialinių skirtumų, pastojančią kelią bet kokiems šansams šiai porelei gyventi bendrą, darnų gyvenimą. Tikrasis jų pokalbis ir turėjo prasidėti būtent po šio grįžimo į ne tiek jau daug teigiamų perspektyvų turinčią realybę. Vis dar stoviniavo bežadė, suglumusi ir įsitempusi, perleisdama visą iniciatyvą žymiai aktyviau nei bet kada prieš tai savo mintis reiškiančiam sėbrui. Kiekvieną jo išsakytą teiginį, kiekvieną gestą ar menkiausią mimiką sekė kuo įdėmiausiai, jausdama kaip ištisas savaites ir mėnesius ramybės nedavusios vidinės kančios slūgsta. Viskas, ko jai tiek laiko reikėjo, tai asmuo, su kuriuo galėtų pasidalinti visomis negandomis, kuris padėtų tas negandas nuvyti šalin. Esamuoju metu viskas atrodė įmanoma - išlaukti dar penkis mėnesius iki gimdymo, ištverti šlykščias apkalbas ir netgi laikyti šį žmogų gerokai daugiau nei tiesiog fizinės traukos objektu. Užmiršo, kad egzistuoja nemenka tikimybė, idant vos kam nors juos kartu pamačius ji praras visą pasiryžimą ir vadins vyro nepažįstanti. Tikrai. Dabar kitų nuomonė, kuriai tiek dėmesio buvo pratusi skirti, atrodė nieko verta. Partnerio delnams persikėlus ant josios skruostų, krūtinėje „užfiksuoja“ virptelėjimą. Jei iki šiol jam jautė bent kokią antipatiją ar panieką, visa ta bjaurastis išnyksta užleisdama vietą jaukiai šilumai bei simpatijai. Tenka susimąstyti, ar tikrai jau ji taip nenori to savyje nešiojamo mažo žmogučio. Nuo moralinio susijaudinimo širdis malėsi krūtinėje. Jos padėtis nėra absoliučiai beviltiška. Bus kas ją palaiko! Nebūtų į galvą šovę pačiai susiieškoti vaiko tėvą ir pranešti jam naujieną - gi manė kad jo draugijos jai norėtųsi mažiausiai. Atėjo laikas, kai būtinybė kažką sakyti arba imtis konkrečių veiksmų prispiria Moreno. Neskubiais judesiais atitraukusi Merlowe rankas nuo savo veido, užkelia jas sau ant liemens, prisišliedama prie vyro bei atremdama kaktą šiam į krūtinę. Net ir tokioms pagal charakterį kaktusus primenančioms gėlelėms kaip ji retkarčiais reikia švelnumo, supratingumo.
- Vincent... - taipogi nepasibaido panaudoti kaip kreipinį pašnekovo vardą, neatsižvelgdama į faktą, jog tą vardą sužinojo ne iš paties Vinc`o, o iš „Ford Motor Company“ darbuotojų duomenų bazės. - Ačiū... už viską, ką dabar pasakei, - prie jausmingų, gilių bei filosofinį prieskonį turinčių šnekų pratusi tikrai nebuvo, tad buvo itin keista atsiverti. - Neįsivaizduoji kaip gera žinoti, jog būsi su manim. Nenoriu viena auginti mūsų vaiko, - prisipažįsta inicijuodama akių kontaktą. Dar nebuvo vartojusi įvardžio „mes“ kalbėdama apie šitą duetą - apie save ir Merlowe. Vargu ar kada taip tiesiai kokiam individui išsakė ką jaučia. Ne, nebuvo dar tokių čiūdų. Reikėjo „konversaciją“ tęsti, tačiau ima justi, kad išstovėti toje pačioje padėtyje darosi sunkoka. Verkiant reikėjo persikelti į patalpą, kur rastųsi bent keletas sėdėjimui skirtų baldų, todėl išsprūdusi iš svečio glėbio, paima šį už rankos ir nusiveda į svetainę. Ta pati vieta, kur viskas ir prasidėjo, kur jiedu pirmą kartą atrado vienas kitam jaučiamą aistrą... Tačiau į tuos prisiminimus leistis neketino. Vis dar nepaleisdama atkakliai įsikibtos Vincent`o „letenos“, tarsi bijotų jog fiziniui kontaktui nutrūkus visa magija išgaruos, gracingai nutūpia ant sofos, žvilgsniu paskatindama vyriškį padaryti tą patį.
- Netiesa, kad nenoriu su tavim turėti nieko bendra, - atsargiai grįžta prie vyro neseniai išsakyto teiginio, šį paneigdama. Dar ir kaip norėjo, jog juodu kas nors sietų, tačiau tam suprasti prireikė ištisų keturių mėnesių kankinimosi. - Tik su manim nebus lengva. Juk supranti tai? - nepaprastai taiklus, nenuginčijamai teisingas pastebėjimas. Kad bendravimas su ja būna problematiškas žinojo, nors dėl to niekad per daug nesielvartaudavo. O sunkumų pasitaikys ne vien pačiame bendravime; ji juk visuomenei žinoma veikėja, ne visada elgiasi kaip paprastas žmogus ir retai tuos „paprastus“ žmogelius supranta. Taaaip, kad viskas eisis sklandžiai jie gali nesitikėti.

Iki šiol nebuvo tikras ar Moreno aplamai žino vyro, kuris lyginant su ja tėra maža dėmelė, vardą, tad pirmą kartą išgirdęs jį prasiveržusį iš pašnekovės lūpų, ne tik spragteli antakiais, bet ir ranka nenumoja į galvoje įkyriai zvimbti ėmusį supratimą, jog per daug perspaudė su Jaycee domėjimosi juo stoka. Aplamai, tie patys velniai nežino ko buvo prisigalvojęs. Iš dalies natūralu, jog viduje jautėsi smarkiai sumišęs, kuomet Lee keteros jiedviem „susiimtyminus“ nestatė. Bet anuomet veikiamas perdėm didelio susirūpinimo skatinamosioms situacijos priežastims, kaip įmanydamas ginė šalin mintį, jog Jaycee galėtų „atrasti“ jį kaip žmogų, vertą josios palankumo, aikštingai prigimčiai neoponuojančių simpatijų. Ir, anokia čia staigmena, dabar negalėjo suprasti kas dedasi pašnekovės galvoje. Po ilgos ir prasmingos prakalbos negalėjo vienareikšmiškai tikėtis šventinių fejerverkų ir šampano purslų. Moreno yra kelis kartus labiau nenuspėjama už stichinius gamtos reiškinius, bet kažkokiu būdu, tikriausiai nuoširdumui, kuriuo aistringai tryško, paleidus savitus apžavus, jam galų gale pavyko prisikasti prie merginos širdies. Lygiai taip pat kaip ir Lee prie jojo. Pašnekovės nuotaika, veiksmai, apsupę jaukumu bei vidine šiluma paverčia šį esamojo laiko dažnį kupiną mažne fenomenalaus stebuklingumo. Švelniai laikydamas Jay glėbyje, su tauraus pasitenkinimo sklidina šypsena lūpose geria kompanionės jam adresuojamus žodžius, lyg smiltys vandenį.
- Mane žeidžia mintis, kad galėjai pagalvoti, jog man bus vis vien,-sumurma subtiliai priekaištingu, bet toli gražu ne priešišku tonu ir keletą sekundžių, nuo užplūdusių minčių koktumo laiko kaktą stipriai surauktą, kol smegenis nutvieskia protingas pastebėjimas,-A taip,-amteli,-Juk mes vienas kitą taip gerai pažįstam...-tyliai sukikena, nepraleidęs progos nusistebėti, kokia įdomia, veikiau, kurioziška linkme susisuko judviejų gyvenimai. Merginai pademonstravus poreikį kardinaliai pakeisti judviejų dislokacijos vietą, kurioje tikrai per ilgai užsibuvo, leidžiasi „nutekinamas“ į svetainę, tvirtai sunerdamas savo pirštus į rankos merginos, tarytum išreikšdamas reikiamybę Jaycee nepaleisti. Nuo jos atsisijoti tikrai nenorėjo. Tik ne dabar, kai viskas klostosi taip puikiai, kad maga sau įsižnybti kiek jėgos leidžia. Nuslūgęs ant dieviškai patogios „sopkutės“, vis dar neišpainiotą judviejų galūnių „raizginį“ nusodina ant Moreno šlaunies, tokiems ir panašiems kontaktams, reiškiantiems ne ką kitą, o prieraišumą, prielankumą, jausdamas milžinišką badą. Nė nereikia sakyt kaip per keturis mėnesius trukusio atotrūkio nuo įprastine sau tapusios aplinkos pasiilgo žmogiško, net ir paties paprasčiausio bei menkiausio kontakto. Merginai pradėjus kalbą, gražina į jos veidą akis, kurios prieš sekundę mįslingai gainiojosi kitoje svetainės pusėje, kur randasi vonios kambarys, kuriame Vincent`ui jau yra tekę pabuvoti ir ta siena, nebesipuošianti modernistine teplione. Iš padebesių nusileisti skatinanti pašnekovės kalba išprovokuoja vyrą giliam, triukšmingam atodūsiui. Lee oficiali paraiška galutinai leido Merlowe įsitikinti, jog tą dieną restorane pasielgė kaip sumautas avigalvis. Akimirksniu tapo aišku, koks nejautrus buvo manydamas, jog Lee bus vis vien tuo atžvilgiu, kad netikėtai į josios būtį įsiveržęs Vin`as taip pat nelauktai ir iš jo pasišalins. Privalėjo žinoti, nujausti, idant tokia moteris kaip Moreno TIKRAI nepasirašytų intymiam bendravimui su vyru, kurį laiko menka, nieko verta, domėsio nekeliančia esybe.
- Jau seniai supratau, kad gyvenime nebūna nieko paprasto,-murmteli „suvisuomenindamas“ Jaycee iškeltą problemą bei tuo pačiu parodydamas, jog aptariamoji tikrai nepasižymi tokiu destruktyviu komplikuotumu, kurio nepavyktų nurungti ryžtu bei pastangomis,-Aš puikiai suvokiu riziką, sunkumus, kurių neabejotinai neišvengsim. Bet mano pasiryžimas neleisti tau DAUGIAU nė akimirkai gailėtis ta diena, kai...-akimoju nukeltas „maišu trenktų“ praeities įvykių, prunkšteli,-aptikau tave nusiminusią vestibiulyje, apima kur kas daugiau nei nuogąstavimai dėl galimos sėkmės stokos visam kam,-vypteli, laisva valia kurstydamas viduje rusenančią kovotojo dvasią. Jeigu Moreno nėra ta moteris, dėl kurios nėra verta kovoti, tuomet kaip turėtų atrodyti moteris, dėl kurios kovoti verta?-Žinai, turėtum apsvarstyti idėją pradėti nešioti patogesnę avalynę,-„išeina“ iš prieš tai knibinėto klausimo, su plačia šypsena veide bei žvilgsniu akivaizdžiai rodydamas apavo, į kurį esti įspraustos merginos pėdos, link. Bet kam toptelėję būtų, jog aukštakulniai nėra tinkamiausia batų gaminių asortimento alternatyva nėščiajai,-Turiu idėją,-nenustoja varijuoti pokalbio temomis, nors buvo galima pamanyti, jog kvailai pasiūlys Jaycee įsigyti patogių sportbačių porą. Ne,-Rytoj, septintą valandą vakaro, kviečiu tave prisistatyti į Bruklino botanikos, Kranfordo rožių sodą. Ne, net nekviečiu. Aš primygtinai reikalauju atvykti,-išsišiepia nuo ausies ligi ausies, pirštais žaismingai perbėgdamas per Lee skruostą. Kadangi pelnytai užsitarnavo septynių dienų trukmės išeiginių, įtampai nuslūgus jau fantazavo kaip jas išnaudos, neleisdamas šią dieną sukurstytoms aistroms, tam neaprėpiamam pozityvumui imti ir nuslūgti.

Paprastas apsikabinimas dar niekad neteikė tiek džiugesio, kiek šią meilumo akimirką. Jų tarpusavio santykiai tikrai perėjo į naują, aukštesnį, ne tokį gašlų ir civilizuotiems individams kur kas labiau pritinkantį lygį. Be to, čia vienas iš nedaugelio kartų, kai jiedu neplėšo vienas nuo kito drabužių; o ir nesusirieję jau iškentėjo rekordiškai ilgą metą - visas dešimt minučių. Išties nemenkas laiko tarpas praslinko nuo tada, kai Moreno su Merlowe matėsi paskutinį sykį. Tuomet galėjo priskaičiuoti tuzinus priežasčių, dėl kurių ji gali save laikyti žymiai geresne, o šiandien jas visas pasistengė išstumti iš galvos. Kad ir kaip rūstavo dėl drastiško užbaigimo to, kas tarp jų vyko, dabar apmaudas buvo ištirpdytas lyg krūvelė purvino sniego, pasiekta pavasarinės saulutės spindulių. Privalu mesti pagiežingus prisiminimus šalin, antraip nieko doro iš šitos draugystės nesigaus.
- Turėsim laiko susipažinti, - patikina atsakydama į pašnekovo repliką. Galiausiai ir Jay lūpose, ir akyse atsiranda šypsena, tyra bei kuo nuoširdžiausia. Nuotaika su kiekvienu kompaniono išsakytu teiginiu ėjo vis geryn ir geryn, su šaknimis raudama sieloje sudygusias elegiškumo piktžoles. - Bent jau man būtų pravartu daugiau apie tave sužinoti, - magėjo išsakyti šį teiginį kad parodytų, idant jai ne tas pats kas Vincent per vienas. Šiuo atžvilgsiu nuo minėtojo gerokai atsiliko; iš spaudos ir gandų jis galėjo prisirankioti nemenką kiekį informacijos, kurią tinkamai atsijojus pavyktų net moters biografiją parašyti. Ne visos į visuomenę liežuvautojų paleistos paskalos esti tiesa, bet kaip nėra dūmų be ugnies, taip nėra ir gandų be bent jau kruopelytės tiesos. Porelei įsitaisius ant sofos jau bet kuriam juos pamačiusiam asmeniui neliktų abejonių - čia esama šaunaus romantinio ryšio. Abu tarytum tebepatiškai tarpusavyje sutarė, jog jų rankos viena nuo kitos atsiskirs tik atėjus laikui atsisveikinti. Merginai sukeltą pačių šilčiausių emocijų jutimą būtų galima apibūdinti kaip pilvą iš vidaus švelniai kutenančią saujelę pūkinių plunksnų. Va kaip turėtų jaustis laimingi žmonės. Vin`o žodžių dalinai apraminta, padeda galvą šiam ant peties ir viršutine idealiai baltų dantų linija perbraukia apatinę savo lūpą. Rimtai gi, kam tas pesimizmas? Jei vardan tikslo įdėta maksimaliai pastangų, nepasisekti neturėtų. O kad pastangų nei Jaycee, nei Vinc`as greičiausiai nepagailės, juk viskas ne vien dėl jų pačių asmeninės laimės; nuo to, kaip jiedviem seksis išlikti vieningiems it kumštis priklausys dar negimusios jų atžalos ateitis. Augti be kurio nors iš tėvų arba su vienu jų matytis tik kartkartėmis - ne pati maloniausia patirtis vaikui, nors šiais laikais tokių netradicinės sandaros šeimų skaičius savo didumu turbūt ne ką tenusileidžia įprastų „familijų“ skaičiui.
- Aš nesigailiu, - sumurma. - Ta diena pakeitė mano gyvenimą, bet negaliu teigti, jog šitie pokyčiai man labai jau nepatinka, - atvirumo valandėlę pratęsia dar vienu nemelagingu pasisakymu. Jeigu jie nebūtų tada susitikę, labai mažai tikėtina, kad Lee galvoje būtų užgimusi mintis pasikviesti eilinį mechaniką į namo vidų, todėl ir fizinis suartėjimas liktų neįvykęs. Nei nėštumo, nei įskaudinusių straipsnių žurnaluose, nei panašių problemų nebūtų patyrusi, tačiau ir dabar užplūdusio raminančio jaukumo vargu ar sulauktų. Staugus temos šuolis paragina merginą tyliai nusijuokti. Geras pastebėjimas. Dėl įsčiose brandinamo vaisiaus ir taip jau vaikštinėti ar ilgiau stirksoti vietoje darėsi sunkiau kas savaitę, o kone neatskiriama kūno dalimi tapę aukštakulniai tik dar labiau viską sunkino. Net namuose dėvėjo vien šią avalynę, o kad be „kablukų“ pasivaidentų kam nors matant nė kalbos būti negali. Labai jau skurdi tikimybė, kad specialiai batams nusipirktoje griozdiškoje spintoje pasisektų aptikti ką nors plokščiais padais. Dar bent mėnesį ar du nebūtų pačiai „daėję“, kad reikės įsigyti tinkamesnio apavo. Ką gi, turbūt tai tinkama proga galų gale išlįsti iš savo išpuošto „urvo“. Tiesa, užduoties nusipirkti naujų „klumpių“ mintyse taip ir neįtraukia į „Must Do“ sąrašą - dar kartą prabilęs bendras nustebina bei išblaško.
- Ką sumanei? - smalsiai primerkusi akutes pasiteirauja, aišku nė nemanydama kvietimo atmesti. Sulaukti tiesaus atsakymo į klausimą nesivilia, todėl užbėga partneriui už akių suvirpindama balso stygas eilinį kartą. - Būtinai ten atvažiuosiu, - pažada žvilgsniu pradėdama tyrinėti ne pačias maloniausias mintis ūmiai sukėlusią vyro dėvimą karišką uniformą. Prie kokios veiklos jis perėjo netekęs darbo matėsi akivaizdžiai. Tik spėlioti galėjo, ar būnant „kareivėliu“, tarkim, nekyla rimtas pavojus jo gyvybei. Siekdama tai išsiaiškinti, šįkart pokalbio krypti pakeičia jau pati. - Kuo būtent tu užsiimi armijoje? - išsiklausinėti aplinkkeliais nepanūsta. Tik ne tuomet, kai išgirsti atsaką norėjosi kuo greičiau. Nelauktas, lyg žaibas iš giedro dangaus, klausimas galėjo būti interpretuotas kaip tiesiog bandymas palaikyti dialogą arba susidomėjimo proveržis, bet iš tikrųjų jį iškelti privertė savotiškas nerimas.

Mergina labai tiksliai išsireiškia, pažymėdama veikiausiai neatidėliotiną judviejų bendrojo vienas kito pažinimo džiaugsmą, prasidėjusį šiandien sulig logiškai paaiškinamu jųjų bendravimu ir turėsiantį tęstis iki tol, kol tiek Jaycee, tiek Vincent`as nepasijaus beviltiškai pavargę nuo žymių vienas kito skirtumų. Tiesa, pašnekovės kalbos tęsinys, pamalonina mažiau.
- Ne tau vienai,-balsas skambėjo mįslingai, giliai; vypteli, įtariai primerkdamas akis. Lyg bandytų merginos veide įskaityti ar ši bent jau nutuokia, jog susidūrė su asmeniu, kuris televiziją naudoja tik svarbiems krepšinio čempionatams veizėt, o jei kokį laikraštį ir nusiperka, tai tik dėl TV programos. Vincent`as tikrai nė velnio nesidomėjo kaip gyvena pasaulio, Amerikos ar tai Niujorko ponai ir ponios. Gyveno savo mažyčiame balzganame pasaulėlyje, kuriame apart jo, kasdienės rutinos ir žmonių - paprastų, nepasipūtusių, vertinančių nematerialias vertybes būtų sunku ką nors beprasmiškai bedvasio atrasti. Apie Jaycee žinojo tik tiek, kad ji dabar valdo „Ford Motor“, vairuoja „Ferrari Enzo“, visuomet nepriekaištingai atrodo ir skaniai kvepia, kad nuo Merlowe laukiasi ir, pasirodo, kartais, kai nori ar šiaip kažkas užplaukia, gali būti labai širdžiai miela persona. Būtent į tą Lee teigiamumą vyrui ir magėjo pasigilinti. Pasigirti, jog apie Moreno daug žino galėtų ko gero ne vienas tūkstantis žmonių vien jau valstijose, besižavinčių šios moters stiliumi, elegancija, sekančių kiekvieną jos žingsnį viešojoje erdvėje, bet veikiausiai egzistuoja tik vienetai, turintys garbės pripažinti, idant iš tiesų merginą pažįsta. Tokią, kokia ji yra iš tikrųjų. Kaip tikėjosi, į pastarąją grupę neįeina bent jau kol kas. Skubėti niekur neketino. Nesiruošė įkyriai pristot prie Jay ir iškamantinėt šią nuo A iki Z. Tai būtų neprotinga. Kadangi judviejų pažintis užsimezgė tikrai smegeningumu nepasižyminčiomis aplinkybėmis, nutarė nuo šio meto prie Moreno asmenybės šaknelių kapstytis palengva. Kad bendrų interesų ir visokių kitokių individualių charakteristikų ieškojimas nepavirstų kone prievole būsimos jų atžalos atžvilgiu. Švelnus merginos murmesys, kuriame užfiksuoti buvo žodžiai, sukėlę vyrui didžiulę palaimą, netrukus lieka mažumėlę apkartinti, bet, come on, Jaycee kuo puikiausiai suprato. Juk padovanojo jai tokios patirties, kokios mergina nei tikėjosi, nei norėjo. Dėl kita ko, nieku gyvu nebūtų nustojęs manyti, jog tai tiek Lee, tiek jam pačiam neišeis į naudą. Pašnekovei nutarus pasigilinti į netikėtai pateiktą vyro idėją, šis sukikena.
- Nemanai, kad tai turėtų būti staigmena, o jeigu imsiu ir papasakosiu ką sumaniau tai nebebus staigmena?-užklausia, net neabejodamas, jog pateikė svarią (bet banalią) priežastį Moreno paimti ir tiesiog nustoti gilintis. Neee, net ir pasitelkusi erotišką, gundantį murkimą neišpeštų iš vyro ta tema nė žodžio. O strategija, pasirodo, suveikia. Ką aktualiausio turėjo išgirsti, išgirdo. Mergina atvažiuos. Yay! Ir štai atrieda atidunda dar vienas domėsiu paremtas Jaycee klausimas. Jau buvo pamiršęs kaip atrodo, nesupainiojamai priskirtinas tik vienai profesijai.
- Dabar esu kontražvalgybininkas,-taria su išdidžia šypsenėle lūpose. Tik maivėsi. Neturėjo tokio būdo bruožo aplamai kuo nors puikuotis, net jeigu tas kažkas ir buvo vertas pagarbaus pasitenkinimo. Vienintelė priežastis, galinti išprovokuoti vyrą keltis į puikybę, sirpo Moreno įsčiose,-Lakstyti su pūška ir šaudyt į blogiukus kol kas man dar netenka,-prideda net nesusimastydamas, jog naujas ir ateityje tikrai rizikingu tapsiantis Vincent`o užsiėmimas gali sukelti kokių nors nepatogumų.
Kaip suknelė, kurios Moreno klasės damos nė už ką nedėvėtų viešumoje antrą kartą, taip ir vyras turėdavo siaurą nusibodimo sampratą. Tik kas nors įgrįsdavo ne jam, o Merlowe baimindavosi įgrįsti. Be to, geriau išeiti, kai nesinori to padaryti, nei tada, kuomet imi jaustis nepageidaujamas. Reikšmingai žvilgtelėjęs merginai į akis, duoda šiai suprasti, jog ruošiasi keliaut jau. Tik, žinoma, neketindamas taip striukai atsilabinti, palinksta į Jay pusę ir įgyvendina tai, ko pasąmoningai jau seniai troško – Lee pabučiuoja. Nors kontaktas truko ne taip jau ilgai, o skonio organą taip ir paliko savo burnoje, lūpoms leidžia pilnavertiškai pasimėgauti priklausančiosiomis merginai. Atsitraukęs, energingai pašoka ant kojų ir žingsniuodamas atbulomis, plaikstosi preciziškai devyniasdešimties laipsnių kampu išlenktomis nykščio bei smiliaus kombinacijomis.
- Rytoj, devynioliktą valandą, nepamiršk,-pasikartoja primindamas įvykį, kuris rytojaus dieną, bent jau Vincent`o dienotvarkėje bus įsimintiniausias. Dievaži, kaip sunku buvo nuo merginos atitolti. Lyg kas priekalu prisaikdinęs jį prie Jaycee būtų. Tačiau visa širdimi tikėjo, jog elgiasi teisingai. Nors ir nebūdingai sau. Vėl atsidūręs prieškambaryje, nusičiumpa sunkią kuprinę, kurią nutėškė prie durų bei nesigręžiodamas pasišalina. Tik apgaubtas slogaus rudeniško oro prisimena, koks yra pavargęs.