Isabella's Flat

Automobiliui tolygiai judant iki jos daugiabučio, nenusuko akių nuo Tonio. Radijo programa buvo nuobodoka, per daug nesiklausė, bet suprato, jog buvo skaitomi trumpi Niujorko pasiklydusių širdžių pranešimai, kurio ieškojo savo likimo seserų.
Vyriškio R8 sustojus prie šalitgatvio, lukteli, kol transporto priemonės vairuotojas ir savininkas išlipa ir atidaro dureles Bee pusėje. Greičiau, paprašė, kad jos jis bent jau kol kas nepaliktų vienos. Buvimas šalia Starko merginai darė tokią ypatingą įtaką, jog leido net pasimiršti jų antro susitikimo aplinkybes. Dar ne tokių dalykų, deja, yra mačius. Liftas jau kokį penkmetį nekilo ir nesileido žemyn, tad iki ketvirto aukšto tenka nusigaut pasinaudojus laiptine, kuri valyta buvo, tikriausia, tik pirmąją pastato funkcianavimo dieną. Lipo tylėdama, tiesiog kol kas nebuvo sugalvojus nieko prasmingo, tik tai, jog Betoveno, kai jo laukės, motina sirgo sifiliu, du iš jos vaikų buvo akli, kiti du kurti nuo pat gimimo. Pasiekus buto duris, kurios buvo šarvuotos, netrunka skubiai jas neutralizuot, nes raktus rankose maigė nuo pat tos akimirkos, kai sėdėjo automobilyje.
- Jauskis kaip namie, o aš nusiprausiu po dušu, - tarsteli vos tik įėjus ir padėjus raktus ir kuprinę ant staliuko, nusimeta nuo pečių švarką, į kurį buvo įsisupus, rankomis prilaikydama nuosavo švarkelio skvernus. Vos tik įėjus į vonios kambarį, kuriame, net tokio smulkaus sudėjimo kaip Bella, vos sugebėtų dorai judėt nebijodamas ką sugriaut. Nusirengus iki Ievos kostiumo, nutrenkia rūbus į skalbinių krepšį, pati įlipdama į dušo kabina. Krūtis diegė taip, jog atrodė, kad užpuolikas jas maigė kaip neišmanėlė melžėja karvės tešmenis. Jau buvo benusireguliuojanti vandens temperatūra, kol mėgindama sugraibyt vietoj aukštos klasės (kartais uždirbamų skatikų negailėdavo) levandų rankų darbo muilą tik tuščią erdvę. Šį paliko ant komodos gi! Atjungus vandens tiekimą į dušo galvutę, pastato atsargiai paeiliui abiejas kojas ir apsijuosia rankšluosčius, kuris vos dengė tai, per ką kai kurios moterys valdo vyrus. Įėjus į kambarį, pasiskubina prie minėtojo baldo, ieškodama švarinimosi priemonės.

Kelionės metu, iš paskutiniųjų stengęsis nebalbatuoti, įgyvendina planą tiesiog šimtaprocentiniškai. Būtų buvę gal ir nieko pamėginti merginą pralinksminti nuotaikingais pasakojimais ir anekdotais apie blondines, tačiau beprotiškai tingėjo tuo užsiimti, tuolab neilgtrukus taip įniko klausytis radiostotyje ūkaujančio vaikino, kad visai atsijungė nuo išorinio pasaulio. Idealiai vairuoti tai netrukdė.
Žinoma be Isabellos nurodymų, šiosios gyvenamosios vietos niekada nebūtų atradęs, o daugiabutis, stovintis kukliai apšviestame rajone niekuo nesiskyrė nuo tipiško Kvinso amplua. Nuoširdžiai nesuprato, kaip įmanoma tokioje vietoje gyventi ir aplamai, pasiknisęs atminties archyvuose sunkiai atmintų tokį momentą, kad Tonis Stark`as savanoriškai atkeliautų į apgailėtiną Kvinso glūdumą ir dar užsimotų apsilankyti egzistencinėje Kvinso gyventojos erdvėje. Iš tiesų va tokių ala „pirmų kartų“ Rodriguez nuo pirmųjų judviejų pažinties akimirkų pažėrė ne vieną. Užklaustas niekaip negalėtų užtikrintai užpasakyti ar jam tai patinka. Elito luomo atstovui įpiršti, kad Kvinsas nėra pamazgų duobė veikiausiai yra sunkiau, nei praplauti smegenis patyrusiam psichoanalitikui. Be to, su minėtosios teritorijos gyventojais apturėjo baisesnių kontaktų nei Bella, kurios šįvakar vos neišprievartavo. Galėjo drąsiai lažintis.
Tiesą pasakius, merginos buto stovis vyrą maloniai nustebina. Dabar atsiradimas bet kokioje sterilesnėje patalpoje būtų sukėlęs Toniui atgaivą bei palaimą, kuomet tokiam žmogui kaip jis – beatodairiškai šlovinančiam estetiką ir bet kokios rūšies higienos normas atitinkančius reikalavimus teko sukiotis toje siaubingai nešvarioje laiptinėje. O ką jau kalbėti apie baimę užsikrėsti karpomis, egzema ar melanoma... Žodžiu, kaip namie jaustis nepradės, nors Bella labai maloniai jam tai pasiūlė, bet, kad ėmė jaustis laisviau bei patogiau – akivaizdu. Ala klusniai linktelėjęs, iš karto nušlepsi į tą pusę, kurioje pagal elementarų buto išplanavimą turėtų būti virtuvė. O ten, apsisukęs kraną, skrupulingai nusišveičia rankas, viduje žiaukčiodamas nuo prisiminimų apie skreplį, kuris laikėsi prikibęs ant vieno iš lifto mygtukų. Pasinaudodamas tuo, jog yra patalpoje, kurioje bent jau profilaktiškai esti gaminamas ėdis, prasidaro šaldytuvą. Alkanas nebuvo. Tiesiog ūmiai patapojo beprotiškai įdomu įvertinti jame glūdintį turinį. Nelabai suprasdamas ką čia daro ir kodėl turi laukti kol buto šeimininkė nusipraus, sugrįžta į svečių kambarį. Neketindamas leisti sau pradėti nuobodžiauti, jama bimbinėti, žvalgytis, kilnoti visokius šūdniekius nuo lentynų, juos įdėmiai apžiūrinėti. Niekas geriau nepasako apie žmogų, kaip erdvė, kurioje šis gyvenantis. Nesitikėjęs, jog Rodriguez sugrįš taip greitai, o nūnai pasigirdę lengvučiai šiosios žingsniai klysti neleido, atsisuka, palikdamas už nugaros komodą, kurios paviršinį turinį šitaip dėmesingai analizavo.
- A jau nusiprausssssss...ei?-tikrai nesitikėjo, jog Bee bus apsirentusi šitaip kukliai, tad natūralu, kad akimirką susibrokuoja vyro kalbėjimo padargai, o akys įgauna įdėmų, apskritutį pavidalą,-Am, šito ieškai?-kiek aukštelėliau kilsteli ranką, kurioje laikė ne per seniausiai apžiūrinėtą ir dar išuostytą muilo kubelį. Kadangi vyras yra jau, na, jaunystės ne pirmos ir valdyti savo kūną daugmaž sugeba (atvejais, kuomet šio nedrasko per daug stiprios, negatyvios, mažne destruktyvios emocijos), gana greitai atgauna žadą, nors merginą bent jau paliesti troško taip stipriai, kad net diegė. Priplaukęs arčiau Isabellės, veikiamas natūraliai sukilusios magnetizmo, siūlomai atkiša šiai rankoje laikomą turinį, rudomis, spindinčiomis akutėmis labai įdomiai veizolindamas į kompanionės veidą, kuriame išryškėjusios tam tikros ekspresijos leidžia suprasti, jog šioji yra čia tikrai dėl to muilo. Išraitęs švelnią šypseną, kuri netrukus išblėsta po to, kai viršutiniai dantys susminga į apatinę lūpą, vėsiais pirštų galiukais perbėga per Bellos petį, ant kurio driekėsi nesimpatiška linija žemių. Net sakyt nereikia, Rodriguez jam išties patiko. Ji įkūnija absoliučiai viską, ko Tonis savo pažįstamųjų bei ypač merginamų damų tarpe kartkartėmis pasigesdavo. Iš esmės dar neturėjo progos, neiniciavo jos paprasčiausiai, parodyti savo pozicijos, kurią grendžia galimas romantinis interesas. Veikti pernelyg drąsiai neketino, todėl lėtai pritraukęs artyn Bee veidą, kurį prilaikė ranka, priglaudžia lūpas šiai prie kaktos taip švelniai, it būtų nusodinęs pūkuotą bei minkštą letenėlę. Čia pat atsitraukęs, perbėga akimis per merginos veidą, kadangi apart gilinimosi į jos fizionomijas niekaip nesuprastų Bell reakcijos,-Tik nepamiršk ir šio lopinėlio,-sušnara pro apyplačią šypseną, piršto pagalvėle keletą kartų bakstelėdamas į Rodriguez paausį, kuris adekvačiai kaip ir nemažas plotas pažįstamosios kūno, puošėsi žemėmis.

Visai to nenorėdama atkreipia vyro dėmesį, kukliai vypteli, truputi stipriau sukišdama vieną rankšluosčio kampą, kad, neduok Šventieji, neįvyktų koks gėdingas incedentas, kuris merginą visai išmušų iki galo nuo vėžių. Taip, Tonis rado būtent tą muilo gabaliuką, prisireikusį Isabella'i. Mažu spinduliu sulinksėjus galvą, atsiima higienos priemonę iš pašnekovo rankos, jau besiruošdama judėti atgal į dušą ir nusišveist odą taip, jog net ši įgautų raudoną atspalvį, bet merginą sustabdo vyriškio netikėtas gestas. Nuseka nedrąsiai akimis jo ranką, o vėliau ir veidą, užsimerkdama, kai vyriškio lūpos sukontaktuoja su kakta. Į skrandžio sieneles, rodos, drugeliai įsirieždavo nesustojamai. Iš veido įraiškos galėjai pasakyt, kaip Rodriguez yra visapusiškai šokiruota ir pasimetus, bet taip tūkstančiu procentų maloniai, kol kompaniono žodžiai merginos dėmesį sugrąžina atgal ant žemės. Numykus trumpą "mhm", jau apsisuka judėti atgal į vonią. Tik staigiai atsisukus atgal į Tonį, netikėtai pakšteli jam į lūpas, pati žengdama drąsesnį žingsnį, negu tai padarė jis.
- Tuoj grįšiu, - sušnabžda atsitraukdama, niekaip nesugebėdama nesišypsot. Rodos, vakaro pradžia visai išnyko iš atminties plokštės. Vėl atsidūrus vonioje, nebyliai cypdama kaip tikra mergiotė, nusimeta rankšluostį, grįždama į dušo kabina. Tikrai labai rūpestingai išsimuilavo kiekvieną odos lopinėlį, kad vėl susidurus akis į akį su Toniu, jis neprisikabinėtų, kokią išsipurvinus esti vis dėl to. Nepamiršo rūpestingai ir galvos išsitrinkti. Galiausiai, po viso švarinimosi proceso, kuris nepraėjo be dainų, jautėsi it naujai gimus, o ir kvėpėjo maloniu įvairių gėlių mišiniu. Nusausinus odą ir plaukus, įsispraudė į patogius pižaminius šortukus bei palaidine, kurių sudėtyje daugiausia būta šilko, ar kažko panašaus į jį. Buvo praradus bet kokią laiko nuovaką, nes, žinom, laimingi laiko neskaičiuoja, tad įėjus į kambarį, tenka nustebti, kai rado savo gelbėtoją jau smigusį. Jis taip meiliai atrodė miegantis, kad nedrįso šio žadint, tik prigesino visam bute šviesas, palikdama degti stalinę lempą prie sofos, kurią greit transformavo į lovą, į kurią atsigulia, rankose laikydama Umberto Eko "Rožės vardą", kurį visai neseniai pradėjo skaityt, žinodama, jog tai bus vieną tų nemigos naktų.

Izabelei išreiškus savo psichines nuotaikas mažiau „tėviškai dukterišku“ keliu, visų pirma įsileidžia į smegeninę mintį, leidžia jai konstatuoti simpatijos merginai reiškinį, kurį palydi glamonės, eilinį kartą nuslydusios vyro savimeilės jautriausiais taškeliais. Tarytum ir nusistebi pats savimi vėlei. Dailiosios lyties atstoves, su kuriomis elgėsi neįžūliai bei netgi pagarbiai suskaičiuoti užtektų vienos rankos pirštų dailidės, kuris per žioplumą kelis iš jų yra pakišęs po staklėmis. Su mandravota šypsenėle lūpose palydi akimis buto savininkę, dabar jau tikriausiai ilgam turėsiančią užsidaryti vonios kambaryje, kur apgaubs kiekvieną savo kūno centimetrą fantastišku levandų kvapu. Aiškiai suvokdamas, jog kurį metą jam bus laaabai nuobodu, išleidžia dramatišką atodūsį ir vien tik dėl muzikinio fono plodamas delnais, dar kartą nuodugniai nužiūri mažutę svetainę, akimis ieškodamas rakando ar šiaip niekučio, kurį Tonis pasitelktų prasiblaškymo reikmei. Suprunkščia suvokęs, jog visiškai nesąmoningai mėgino atrasti svaigalų butelį, kuris it kokia prarasta dūšelė lauktų savo išganytojo. Atsidusenęs dar kartą, tačiau tiek pat garsiau, kiek ir sielvartingiau, nustiksi prie sofos, kurioje ir sklesteli. Iš pradžių sėdėjo, iš paskutiniųjų bandydamas save apgauti, jog vartyti „New York Times“ jam yra nepaprastai įdomu. Po to žiū riogsojo visas sukniubęs, nušveitęs laikraštį į šoną. Dar po akimirkos atrado save jau gulintį sąlyginai patogiai ant šono. Dabar net musę, erzinančiai tupinėjančią ant kiekvieno kampo stebėtų su tokiu susidomėjimu, nelyginant vyriško sporto aistruolis bokso varžybas. Kadangi įdomiau nepasidarė, o duslus vandens šniokštimas, sklindantis iš vonios kambario veikė raminamo masažo nervams ypatybe, net nepajunta kaip atsijungia. Po sapnų karaliją turistavo ne taip jau ir ilgai. Kažkas pasąmonėje susivaidena ir Stark`as atplėšia akis, su didžiausia nuostaba veizodamas į nepažįstamos pavaizdos lubas. Tą akimirką, kuomet smegeninė tebepaipaliojosi iš snūsto, visiškai nesuvokė kur šiuo metu randasi. Lydimas iš burnos besiveržiančių ūbavimų ir kone inertiško šoktelėjimo ant kojų, lieka „pritrenktas“ deguonies trūkumo, kuris sankcionavo aštrų skausmą, dilgtelėjusį smilkiniuose. Stipriai šiuos suspaudęs smiliaus bei viduriniojo piršto duetu, komiškai sukikena. Kūnui pagaliau prisiadaptavus prie aplinkos, ne tik atmena, jog lindi Bee bute, bet pastebi ir jo savininkę, apgaubtą medaus atspalvio apšvietimo, patogiai įsitaisiusią išskleidžiamoje sofoje. Tonis atrodė išsiblaškęs, tačiau nuotaikinga fizionomija abejingų palikusi nebūtų. Pakratęs ranką, dirsteli į rankinį „Emporio Armani“ laikrodį. Rodyklių išsidėstymu patenkintas neliko. Be to, tikrai nebuvo vienas iš tokių svečių tarpo, kurie dievina užsisėdėti. Tiesą pasakius, svetimos aplinkos vyrui net ir prijaukintos vis vieną likdavo svetimomis. Beprotiškai magėjo išdumti.
- Nesimiega, ką?-lyg tarp kitko mesteli, norėdamas išblaškyti tiek save, tiek merginą, kad kurioziškas Anthony nubudimo momentas palystų po sąlyginio užmaršumo uždanga. Patrynęs paburkusį veidą delnais, tiek pat garsiai kiek ir saldžiai nusižiovauja. Kaip bebūtų keista, nesijautė nusiteikęs sąmojų laidymui ar tuščiažodžiavimui, todėl afišuodamas savo ketinimus, reikšmingai pažvelgia į merginą, palankstydamas pirštus „bai bai“ principu.

Jau puvo bebaigianti antrą dieną, nes visa knyga nenorėjo lengvai „susiryti“, kaip dauguma kitų, kurias panelė Rodriguez yra skaičius savo gyvenime. Šią iš bibliotekos paėmė vien dėl girdėtų recenzijų, kad vienuolis Viljamas yra siaubingai panašus į Šerloką Holmsą. Velnioniškas Eko noras panaudot kuo sudėtingesnę viduramžių kalbą, o ir nuolatinis vartaliojimas atgal, ieškant lotiniškų išsireiškimų vertimo, švelniai tariant, dapisinėjo, bet ką kito gali daryti, kai priešais tave miega ramiai tavo ginėjas, o pačią ištiko vienas tų nemigos priepuolių, kurių įveikti negali net nuobodi knyga. Staigus sujudimas šone patraukia iškart merginos dėmesį. Atrodė truputi nustebus... Na, buvo per daug įsitraukus į Adso aprašymus apie baziliką, kad pamiršo apie bet ką esantį kambaryje. Pastebėjo, kad šis jaučias ne tik truputį apsvaigęs nuo miego, bet taip pat ir pasimetęs. Į vyriškio užduotą klausimą linkteli, užlenkdama skaityto puslapio kamputį bei šią užversdama ir numesdama į šalį, į kojūgalį. Venioniškai nesinorėjo šio dabar imti ir paleisti.
- Tau tikrai nebūtina dabar pat išvažiuot... – pradeda, atsisėsdama ant lovos krašto, žiūrėdama į kojų pirštų galus, kurie buvai žaismingai kas antras nulakuotas tai salotinė, tai šviesiai mėlyna, su oranžiniais taškeliais. – Turiu omeny, gali nakčiai pasilikti pas mane, atrodo, kad tau tikrai čia gerai miegas, na, o man, kaip ir praverstų draugija, - sunkiai dėliodama mintis, kilsteli akis, taip kaltai šypsodamasi, kad normalus žmogus gal ir neatsilaikytų.
- Be to, kad nesijaustum toks atstumtas, gali prisijungti prie manęs. Žvarboka, - iliustruodama išreikštą mintį, visa suvirpa ir pakalnutės varpeliai ir pasislenka toliau prie sienos, palikdama vietos pažįstamui ir šį akimis akivaizdžiai prievartaudama neatsisakyti ką tik išreikštą merginos norą. Žinoma, nepagalvojo, kad swavo veiksmais gali atrodyt siaubingai dviprasmiškai, bet viską kvietė daryt pačią nekalčiausia forma.

Buvo ganėtinai netikėta išsiaiškinti (nors tą veikiau laikas parodė), Izės nuomonės pobūdį. Galvojo, pasimojuos jiedu atsisveikinamai ir Tonis nuliuoksės iki durų, tada pro jas, tuomet išsikvies liftą, įlips į jį, pastebėjęs ant keltuvo „klaviatūros“ nuspjautą šliauką užklaus savęs depresyviai retoriškai, ko nepasinaudojo laiptais, tada susiras „Audinę“ baisiai nustebęs, jog šios neišparcaliavo nuskurę vietiniai, užves V10 variklį ir išdums namolio. Akimoju sumoja, idant išvardytus planus realizuoti nori tik ryte. Merginos „svetingumo“ vyras svetingumu nelaikė. Nebuvo naivus. Galbūt ir labai abstrakčiomis gairėmis, tačiau nutuokė iš kur jamasi toksai Bellos prieraišumas Toniui. Dėl kita ko, neketino to sureikšminti. Tokiais ir panašiais atvejais mėgo posakį „kaip laikas parodys“ kartoti. Iš esmės net paviršutiniškai apsvarstyti ar objektyviai galėtų žiūrėti į Izabelą kaip į potencialų romantinį interesą vyrui nesinorėjo. Tegul įvykiai teka sava vaga... Nors palankumo šiai dailiai jaunuolei Stark`as vis dėlto nestokojo.
- Jeigu taip primygtinai reikalauji...-kone reveransą atlieka su kuo plačiausia šypsena veide, kurios smagumo kupiną pobūdį kiek permaino galutiniai kompanionės žodžiai. Palaukęs, kol smegeninė išsivadės nuo, oi kaip stebėtina, dviprasmiškų minčių, pasistengia nutaisyti kuo įtaigesnę džentelmeno fizionomiją – atrodė ramus, tačiau nuoširdžiai susidomėjęs.
- O taip,-pademonstruoja užtikrintą pritarimą Bee iškeltos problemos ruožtu, bet tik tam, kad mergina nustotų jaustis (tą puikiai išdavė visas josios kūno kalbos ansamblis) taip, it būtų atvirai pasiūliusi visą erotinių paslaugų paketą,-Šildymo sezoną regiono valdžia galėtų jau kaip ir pradėti,-vypteli, vaidybiškai patrindamas rankomis pečius, kurie radosi atseit žvarbos pakandžiotame kūne,-Tik turiu vieną sąlygą...-akimoju prisifarširuoja valiukybės, piktavališko suktumo tendencijomis, vizualiai primindamas klastingą niekšelį,-Jeigu tapau asmeniniu tavo gerovės sergėtoju...-specialiai tampydamas gumą, neapsieina be bereikalingų tylos intarpų, tariamai beriančių ant intrigos laužo paraką saujom,-privalai leisti man užtikrinti, jog...-dar kartą nutyla, tačiau jau be pasimaivymų. Kažkodėl nusisagstyti paskutinę marškinių sagą pasidarė tiek pat sudėtinga, kiek ir išnarplioti ausinukus, kurį metą besibružinusius kišenėje,-sveika ir gyva pasieksi universitetą,-pagaliau užbaigia mintį ir be tolimesnio, detalesnio josios plėtojimo išryškindamas ketinimą, pavėžėti merginą iki ten, iki kur šioji jau tik užpageidaus. Žinoma Tonis turi svarbesnių užduočių, nei personos iš taško A, į tašką B sklandus pristatymas, bet kaip žmogus, turintis likimo dovaną būti bosu sau pačiam, galėjo disponuoti profesine atsakomybe kaip tik šiam norisi. Kadangi jau pradėjo nusirenginėti (kas čia būtų, jei įsirangytų visas aprėduotas į merginos lovą? Neee, pas padorius žmones taip nedaroma), o dalinai nuoga krūtine jau kurį metą plevėsavo, pameta marškinius ant tos pačios sofos, kurioje įmygis buvo vyrą nesunkiai palaužęs. Su kelnėmis susidoroja greičiau, drabužius išmėtydamas kaip papuola. Pasilikęs tik su trumpikėmis, akimoju pajaučia jau nebe suvaidintą, o natūraliai atsidaigojusią vėsą, tad išskleidžiamą, Izės okupuotą sofą pasiekia it vijurkas. Netrukęs įsirangyti, drąsiai bei užtikrintai paima merginą į glėbį – šiltą ir malonų. Būtent tokį, kokio ši veikiausiai ir pageidaujanti.
- Iškart perspėju, kad miegosi šiltai, bet neramiai,-murmteli, laisva ranka, kuri negulėjo ant Bellos peties, nelabai vykusiai keliodamas patalo kraštus tam, idant šie kuo produktyviau užpildytų oro tarpus, natūraliai atsiradusius po to, kai toli gražu ne beprotiško pločio bei ilgio patalyne dalintis privalo jau du individai,-Nes būtent toks esu per miegus. Aš muistausi ir giesmes giedoju, ir... Ko tik nedarau,-ala perspėjęs kompanionę dėl galimų pilnutinio komforto kliuvinių, atsidūsta, nuoširdžiai nesuvokdamas kaip iš viso galės gluostą sudėti, kuomet glėbyje laiko merginą, su kuria susiporuoti net ir pačiam didžiausiam gėjui nejučiomis pasidingotų.

Supratus iš vyriškio vykusio reveranso ir kitų gestų, kurią ją labai teigiamai nuteikė, kad jis tikrai nedrįs jos palikti bent jau šiąnakt. Drąsiai galima sakyt, kad vadovavosi tuo pačiu principu, kuriuo ir Tonis svarstė apie santykius su Ize. Būtų naivu tikėtis jau dabar, kad jis ją ves, jie susilauks vaikučių ir bla bla bla. Buvo smagu nežinoti, kas dėsis toliau, nes, p[pripažinkim, negyveno labai įdomų gyvenimą – mokėsi, dirbo, mokėsi, dirbo, visai kaip neslopinama švytuoklė judėjo tuo pačiu principu jau ilgą laiką.
Pritariamai sulinksi, nors vyriškio pateiktas argumentas ir buvo persismelkęs ironija. Na, jis supras, kai nusimes likusius drabužius. Stengėsi taip akivaizdžiai nespoksoti, kaip jis nusirenginėja, bet buvo tikrai susikoncentravus į tai, ką mėgino dėlioti į vientisą sakinį, kurio, praleidus nors vieną kontinentą, nesuprasi prasmės nors užmušk. Pasisiūlymas pavežėti Bella buvo toks pats netikėtas kaip perkūnas iš giedro dangaus. Tikrai, nelabai suvokė, ar jis čia tik šposija, ar visai rimtai šneka. Bet kokiu išleidžia tylų „aha“ žiūrėdama jam į akis ir šypsodamasi.
Prisišlieja prie sienos, laukdama, kol pašnekovas išsirangys iš paskutinių apdarų ir įlys pas ją į patalus. Galiausiai atsidūrus Tonio glėbyje, netrunka pajusti ir nuo jo kaklo sklindančiu, tikriausiai, ne vieną šimtą, o gal net ir tūkstantį, atsiėjusių kvepalų aromatą, kuris Isabellai labai patiko. Šiaip, nebuvo ypatinga va tokių dalykų gerbėja, bet šios akimirkos smulkmenas mėgino susemti ir visas sumesti į atminties kertelę. Ištiesus ranką, pasiekia stalinės lempos jungiklį, nutraukdama elektros srovės tėkmę į lemputę ir pasilikdama su Toniu tamsoje.
- Stebėtina, kaip neįprastai man tenka tave pažinti, - tyliai sukrizena žiūrėdama į būtent tą vietą, kur dabar turėtų būti kompaniono veidas. Nebuvo iki galo komfortabilu – kaktą badė Starko pasmakrės plaukai, kurie yra tapę jo a la prekiniu ženklu visuomenėje. Kurį laiką tylėjo, visaip vaipydamasi ir galvodama apie tokią didžiulę ir neaprėpiamą galybę dalykų.
- Toni, - tyliai sušnabžda, užmerkus akis ir jusdama, kaip palengva artėja miegas, kuri prišaukė liuliuojantis vyro kvėpavimas sumišęs su širdies dunksėjimu, - kokius kiaušinius mėgsti?
Netruko po klausimo užmigti, kai laikrodis ant staliuko rodė, kad iki laiko, kada skambės žadintuvas liko šešios valandos.
Akis pramerkė anksčiau negu radijas įtaisytas žadintuve spėjo pasisveikinti. Baisiausia užsimanė pasisiot, nors prieš miegą neišgėrė nė lašo vandens. Vis dar gulėjo Tonio glėbyje o iš jo ištrukti buvo tikrai sudėtinga, stengiantis jo nepažadinti. Deja, jei norėjo neprišlapint į lovą, turėjo šį kažkaip prižadint. Bet nenorėjo grubiai, neduok Dieve, dar ims ir iš to netikėtumo jis išsiris lauk iš sofos. Ar kažkas panašaus. Atsargiai atsisėdus, pasilenkia prie šio ausies, tyliai dainuodama:
- Saulės spinduliukas ritas, labas rytas, - ir taip be paliovos, vis garsėjant ir garsėjant, kol balso tembras pasiekia normaliai kalbančio, ne rėkiančio tembrą. – Išleisk mane, - paaiškina, ko nori, laukdama, kol šis bent centimetrą pasislinks.

Merginai netylant (šiaip nejaukios tylos pauzių vyras norėjo mažiausiai), papuošia veidą šypsena, aiškiai jausdamas, kaip sujudėjus jojo raumenims, tik patrumpinti, bet iki galo nenugremžti barzdaplaukiai trinasi į Bellos kaktą. Netraktavo to kaip nepatogumo. Net nežinojo ką reiškia braukytis šiurkščiai plaukuotu paviršiumi, kuomet šiame socialiniame klimate šiuolaikinės damos pasistengia pašalinti siūlo pavidalo išaugas iš kone visų paviršių.
- Jeigu mūsų pažintis rutuliotųsi įprastai, nebūtų taip smagu,-apiformina pašnekovės pastabą, nejučiomis pritraukdamas pilnus plaučius oro. Izė kvepėjo fantastiškai. Labiau už vieną vyriškio dievinamą kepyklėlę Monrealio centre. Tikriausiai nėra šiam aukštuomenės tūzui malonesnio aromato už švarą bei ne pirmo pigumo higienos priemones. Čia pat ir nutyksta, kas įdomiausia, dėmesio į garsų, konkrečiau, balsinio oro virpinimo nebūvimą neatkreipdamas. Po neilgo snaudulio jautėsi tiek pat žvitrus, kiek ir voverė. Atrodo, dabar galėtų kalnus nuversti. Tačiau analogišku žvalumu Izabelė, deja, nepasižymėjo. Su didžiausiu malonumu griebtųsi įvairiausių būdų pokalbiui palaikyti, bet jautėsi per daug... keistai, kad bent jau pabandytų. Visų pirmiausia tokioje padėtyje gulėti vyras nėra pratęs. Turėjo keletą merginų, su kuriomis kažkaip sugebėjo nesukdamas į kairę ar santykių savo metodais net ne specialiai sušikti, pasitampyti keletą mėnesių, bet kaip didis romantikos nemėgėjas (ar nemėgėjas apsimestinai, iš puikybės, bukų principų, iškreipto svajingumo bei jausmingumo interpretavimo - nesuprasi) sunkiai atmintų tokį momentą, kuomet glėbyje dailiosios lyties atstovę laikė ilgiau, nei dešimt sekundžių. O Izę, vat, laiko jau ilgiau nei dešimt minučių. Be to, niekaip negalėtų sau šitaip begėdiškai sumeluoti ir patikinti, jog šita išskleidžiama sofa neprasilenkia su Tonio komforto samprata. Buvo ankšta... Juk yra pratęs ilsėtis karališko dydžio lovoje, kurioje be didelio vargo galėtum suguldyti dešimtį subinių. Buvo nepatogu... Kone kaip princesė iš pasakos, galėtų pajausti žirnį padėtą po tuzinu čiužinių, o dabar gulėjo ant spyruoklinio „matraso“. Pačiam keista pasidarė, kaip vyras sugebėjo ŠITAIP susipaprastinti. Jeigu neskaitytumėm protarpiais užplaukusių, nelabai maloningų minčių, kaip antai nuoširdus Kvinso niekinimas, elgėsi tiesiog pavyzdingai. Apmastymus nutraukia netikėtai pasigirdęs Rodriguez balsas. Toks silpnas, nelyginant šioji būtų pargrįžusi po roko koncerto prarėkta gerkle, bet švelnus. Išklausęs to, kas seka po kreipinio, vyras iš paskutiniųjų susivaldo nesusijuokęs. O prajukimas netikėtai kyla dėka sąmojo, nesunkiai užgimusio „puodynėje“ ir jį čia pat pateikti Stark`ui tampa absoliutinio pirmumo klausimu.
- Savo,-taria nuostabiai, tačiau be jokių pašaipos detalių atkartodamas pašnekovės, kuri šiuo metu veikiausiai plaukioja tarp pasąmonės užkaborių bei objektyvios realybės balso pobūdį. Ot ims taip paprastai ir pasakys, kad kiaušinius labiausiai mėgsta pusiau išvirtus su daaaug majonezo. Taaip. Užmigti Toniui nebesisekė visai. Namuose panašios bėdos vyro nieku gyvu neužkluptų, bet dabar, kaip jau minėta, svetimoje erdvėje jautėsi nepatogiai. Jokios aukščiausios klasės kompiuterizacijos, jokio Džarvio, jokio SEKSO. Taip nejučiomis ima ir sukliba pagrindas, ant kurio pūpso sprendimas pas merginą pasilikti nakčiai. Sprendžiant iš apkalbamosios kvėpavimo, ši jau skendėjo apsupta vaizdelių, kuriuos sukurpia nuo tikrovės nutrūkusi smegeninė. Tuo tarpu pats pirmuosius signalus nugrimzdimui miegan pajaučia tik tada, kai iki šeštos ryto lieka daugiau mažiau pora valandų.
Nepaisant labai mielo žadinimo būdo, vyras, vos praplėšęs akis lieka pavaldus troškimui pasmaugti kiekvieną žeme ropojančią būtybę. Tačiau netrukus, nepasitenkinimą nustelbia gauja aštresnių potyrių. Jautėsi „sušvinkęs“, pilnas sysalų ir, kad to būtų maža, nė velnio nepailsėjęs. Tik po laiko supratęs, ko mergina finale pageidaujanti, atskleidžia rankas, kurį metą nuostabos kupinu žvilgsniu į jas vėpsodamas. Negalėjo patikėti, jog taip ir nepakeitė kūno pozicijos. Iš sofos išsiropštęs pavymui buto savininkės, tingiai pakyla ant kojų, rūpestingai pasirąžydamas.

Toniui keistai veizant į savo ranką, pati dėmesio neatkreipia, tiesiog pasistengia perlipti šio kojas vos nevirsdama, o atsistojus ant kilimo, patrina pečius, nes miegojo tikrai nežmoniškai šiltai. Jau žiovojo ir užsidengė delnu burną, kol akys nevalingai užkliuvo už vyro kūno dalies, kuri yra žemiau juostos. Nežinojo, net ką derėtų daryti, dėl ko ne tik nesudažo veidas raudoniu, bet ir trūksmingai kosčioti pradeda. Nuleidus akis ir stengdamasi nespiginti veizolių būtent TEN, suskumba atsidurti vonios kambaryje. Pasižiūrėjus į veidrodį, pradeda tyliai juoktis sėdėdama ant puodo. Negalėjo ilgai trintis vonios kambaryje. Nusimetus visą pižaminį komplektą, išlenda į dušo kabina, nusiprausdama po pusšalčiu vandeniu. Išlipus pasijautė tokia gaivi, bet tik pagalvojus apie Stark‘ą vėl išrausdavo kaip vyšnia. Džiaugėsi, kad vonioje jau iš vakaro buvo pasilikus drabužius, kuriuos vilksis šiandien, tad neilgtrukus ir apsirengia, išeidama iš vonios kambario ir šį užleisdama draugui, pati pasirūpina patalais, kuriuos sukiša į patalynės dėžę akimirksniu, galėdama atsiduoti maisto gaminimui ir... šokiams. Įjungė virtuvėje esantį radijo imtuvą, kuris retransliavo vietinę ispanakalbių bendruomenei laidą, kurioje daugiau grojo įvairi jos stiliaus muzika, nei buvo pranešamos aktualios naujienos. Judėdama rumbos žingsneliais, nors daugiau vinguriavo klubais, atidaro šaldytuvo dureles, sugraibydama kiaušinius, kuriuos ruošėsi pačirškinti keptuvėje su gabalėliu sviesto ir šiek tiek druskos, bei šviežiai sumaltais pipirais. Užvirė vandenį, paliko keptuvę ant jau įšilusios plytos, kur kepė kiaušiniai ir pradėjo serviruoti stalą, su visomis servetėlėmis ir atitinkamais valgymo įrankiais. Po penkių minučių ant stalo po truputi šalo paruošti kiaušiniai iki norimo Tonio lygio, keletas skrebučių bei puodelis aromatingos kavos, kurią paruošė su didžiuliu rūpesčiu. Nenorėjo susimauti tiesiog ant tokio paprasto dalyko. Kai atrodė, kad viskas tikrai paruošta, grįžta į svetainę, ieškodama literatūtos reikalingos šiandienos paskaitoms.

Nebūtų galima vienareikšmiškai teigti, jog buvojimas Izės gyvenamoje aplinkoje Toniui teikė visapusį pasitenkinimą. Labai mėgo kiekvieną rytą pradėti pagal nusistovėjusį modelį: itin anksti atsikelia, išsidezinfekuoja visas vonios kambary su aukščiausios klasės higienos priemonėmis bei įrankiais, sušveičia asmeninio virėjo pagamintus lengvus, bet maistingus pusryčius, jeigu neturi svarbių susitikimų ar užduočių Staten Island`e arba Manhetene - neria į dirbtuves ir pluša tenai iki pajuodavimo arba užsipisimo, o tuomet pašvenčia save Wing Chun treniruotei. Natūralu, jog įsikeroję papročiai ar tam tikra jųjų dalis nebuvo galima įgyvendinimui šį rytmetį. Galėtų apsimesti, idant nesuka galvos dėl vakare neišsivalytų dantų bei nepriimto dušo, iš bado susitraukusio skrandžio ar nepatogiai nugulėto kūno, bet vyrą tai iš tiesų nuoširdžiai koneveikė. Tik tada, kai merginai ale kažkas pasidaro ir ši ima spokčioti it mįslingas turinys būtų patekęs „ne į tą gerklę“, Stark`as nusuka jos linkme stipriai paburkusias, tačiau nuostabos jausmo palytėtas veizoles, užtikrintai nustodamas savęs „gailėtis“. Prireikia ne vienos akimirkos, kad suvoktų, kas išprovokuoja tokią Rodriguez reakciją. Beveik tuo pat momentu, kai tvinkteli ūmiai susivokimo apvaizda, užsikikena taip, kad kurį metą tenka pakentėt nuo deguonies nepritekliaus.
- Juk rytas!-smagiai šūkteli it teisindamasis nors veikiau tiesiog konstatavo faktą. Būtų gerokai mažiau savimi pasitikintis, jeigu rytmety pirmas su vyru nepasisveikintų savavališkai seksualinei veiklai pasiruošęs tarpkojo gyventojas. Palydėjęs už durų pradingusią merginą kuo plačiausiu šypsniu, prisėda ant sofos krašto, sukryžiuoja nekantriai tirtančias kojas, o tam, kad nukreipti mintis nuo ašaringo gamtos šauksmo, išsitraukia PDA, jamodamas tikrinti kiek per vakarą į ryšio priemonę priplaukė pranešimų. Izė turi nepaprastai šaunų bruožą. Žinoma galima jai papriekaištauti dėl to, jog nesusiprato pasinaudojusi tupykla užleisti jos daugiausia kelioms minutėms ir vyrui, bet iš visų merginų, su kuriomis Anthony yra turėjęs kokių nors kontaktų, Bellai nešykštint galima įteikti taurę už gebėjimą nepaprastai mikliai susisukti. Vos tvėrė šlapimo pūslėje susidariusią audrą, todėl greitai išanalizavęs išorinius dirgiklius, skubriai nurisnoja į buto šeimininkės apleistą vonią, neturėdamas „sveikatos” net mestelėti kokią smagią repliką. Apsisuka dar greičiau nei mergina, kadangi nusprendęs atsidavėliškai nusimazgot namuose, čia tik pasinaudoja išviete, drungnu vandeniu nusiprausia veidą bei prisivaręs į burną dantų pastos ir praskiedęs ją trupučiu vandens, gerai prasiskalauja ėdamąją.
- Skaniai kvepia,-pargrįžęs ala pamalonina kompanionę taiklia pastaba, o apsižvalgęs netrunka pastebėti ir maloniu netikėtumu virtusio turinio ant nediduko virtuvinio stalo nedidukėje virtuvėje,-Tarp kitko nepamenu kada paskutinį kartą man kas nors paruošė pusryčius,-nuoširdžiai prisipažįsta pasiekęs maistą, kurį be jokių pasicackinimų ima doroti su tokiu įkarščiu, lyg būtų savaitę badu marintas,-Spėju, tau ne į pirmą paskaitą, taip?-lyg tarp kitko pasiteirauja kiek apmažėjus dorojamų kiaušinių bei skrebučio kratiniui burnoje. Kai paskutinį kartą regėjo laikrodį, o tai buvo ne mažiau kaip prieš dešimt minučių, šis rodė truputį po devintos ryto. Pajutęs nemalonų sprangulį, gurkšteli kavos, jeigu atsižvelgiant į Tonio kokybės vertinimo kriterijus, smulkiai sumaltą niekalą iš viduriniajai klasei priskirtino prekybos centro galima pavadinti kava. Stebėtina, bet daugiau prie nieko prikibti pusryčių tema negalėjo. Kiaušiniai paruošti puikiai, skrebučiai – idealiai paskrudę, traškūs. Greičiau supleškintų pusę „Gulmiros“ nei sumojęs asmeniškai save pamaitinti pasiektų tokį elementariausių valgių ruošinių tinkamumo laipsnį.

Kompanionui pasirodžius virtuvėje, pati vis dar buvo užsiėmus knygų krovimu į kuprinę. Vis dėl to, neleido sau pamiršti, kad namuose yra neviena, o prieš trečdalį akimirkos kilusi mintis privertė plačiai nusišypsoti sau. Grįžus į virtuvę, šalimais ant žemės pasistato kuprinę, pati įsitaisydama priešais Tonį ir atsignybus kiaušinienės gabaliuką iš savo lėkštės, nugabeno šį į burną ir sukramsnojo keliais kąsniais.
- Na, o tu pirmas vyriškis valgantis mano pagamintus pusryčius ir nesi giminaitis, - prisipažįsta, tik po akimirkos suprasdama, kaip keistai nuskambėjo ką tik pateiktas sakinys. Atrodo, nieko sau negalėjo padaryti, kartais protingai užšnekėdavo, o kartais iš lūpų tiesiog išsprūsdavo įvairios nesąmonės.
- O, ne ne ne, tai yra, taip, tiksliau... Man į antrą paskaitą. - Pasiskubina atsakyti kelis kartus pataisydama save pačią ir žiūrėdama į laikrodį kabantį ant prastai nubalintos virtuvės sienos. – Bet jei vis dar nori mane pavežėt iki universiteto, turiu pasakyti, kad mums derėtų paskubėti, nes, žinai, kamščiai ir visa kita, - lyg tarp kitko užsimina, kramtydama paskutinius kąsnius kiaušinienės ir atsikėlus nuo kėdės, padėjo lėkštę į mažą, ne visai taip jau prastai atrodančią plautuvę ir pradėdama šią plauti.
- Atleisk, žinau, kad tai ne liukso klasės pusryčiai, bet tai geriausiai, ką sugebu, - prakalbo, viduje tikėdamasi, kad dar visai nesenai išsakytos pašnekovo teigiamos pastabos nebuvo šiaip gražbyliavimai. Netrukus perimus ir Starko lėkštę bei puoduką, šiuos greitomis taip pat išplauna, visus drėgnus indus sudėdama į plastmasinę geltoną džiovyklę.
Pagriebus kuprinę nuo žemės, ant pečių užsivilko švarkelį, kurio paskirtis buvo labiau kaip garderobo užbaigimo elemento, o ne drabužio, apsaugančio nuo lietaus ir visų kitų kataklizmų, kurios žmones uštinką rudenį. Smagiai pezėdama su Toniu, užrakina buto duris ir išeina į lauką nusileidę tą pačią šlykščią laiptine, kol abu pasiekę vyro automobilį, kuris, dėkui Dievui, nebuvo niekaip nuniokotas ar subjaurotas, iškeliauja Bruklino link, kur ir radosi merginos Fizikos fakultetas.