Gatvė

Kartais žmonių kerštingumas būna beribis, kaip ir bailumas, dėl kurio jie patys nedrįsta įvykdyti bausmės jiems praeityje kaip nors prasikaltusiems asmenims. Tuomet tie bailiai kreipiasi į tokius žmones kaip Ashlynn Scott, kad šie pabūtų budeliais, ir patiems užsakovams nereikėtų teptis rankų. Vienas iš tokių atvejų pasitaikė ir dabar. Turtingų tėvelių sūnelis, kurio intelektas turbūt žemesnis už dešimtmečio vaiko, o užsispyrimas iš vis kaip penkiamečio, užsimaniusio kokio nors žaisliuko, nutaręs užsiundyti ant savo buvusios merginos žmogų, kuris iš jos išmuštų visą tariamą ar tikrą skolą (Scott per daug nesigilino), pasamdė būtent Lynnash. Ir kaip tik dėl šios priežasties ji iš Kvinso atkeliavo į Manheteną, jau temstant atsivilko prie Plazos viešbučio, savo Honda motociklą pastačiusi už dviejų kvartalų, ir apie aštuntą ar devintą valandą vakaro, stengdamasi per daug nesukelti įtarimo, jau kaip tik sukinėjosi apytuštėje gatvėje prie viešbučio, laukdama savo būsimos aukos. Iš tikrųjų nebuvo labai patenkinta, kad sutiko imtis šio darbo. Neatrodė, kad užsiėmimas bus įdomus - pasigauni mergaičiukę gatvėje, subaladoji ją, pasakai kad reikia grąžinti skolą ir pasišalini palikdama šią tįsoti gatvėje. Arba pirmiau pasakai, apie pasibaigusį skolos grąžinimo terminą, o tik tada sumuši. Nebuvo įsitikinusi, kokia tvarka būtų tikslinga viską daryti. Žodžiu, svarbiausia tai, kad jokio įdomumo. Turbūt čia pirma tokia užduotis, kai nereikės nieko nužudyti ar apvogti. Na, užtat atlygis už, atrodytų, tokį menką darbelį įspūdingas. Būtent tai ir paskatino dažniausiai samdoma žudike dirbančią merginą nusiristi iki skolų išmušinėtojų lygio ir leisti pasireikšti savo sadistiškumui prieš iš pažiūros gležną, apsiginti negalinčią auką.
Jei ne faktas, kad James Nolan - tas puskvaišis Satine's, merginos kuri jau šiąnakt turbūt atsidurs reanimacijoje, buvęs vaikinas, avansu jau sumokėjo pusę sumos už darbą, Lynn gal net būtų ją užjautusi. Reikia pripažinti, vaikinukas gal ir gražus, bet neeilinio kvailumo ir dar žiaurus. Jojo ex jam įsiskolino pirkdama iš jo narkotikus ir, kai James'ą dėl kažkokios priežasties paliko, šis nutarė skolą susigrąžinti. Nors tai tikriausiai tik priedanga siekiant atkeršyti vargšei merginai. Tačiau, kaip jau minėta, Ly per daug nesigilino į smulkmenas - jai paskirta užduotis, nors iš pažiūros ir paprasta bei nuobodi, pinigai sumokėti, tad reikia viską atlikti.
Kaip žinia, Niujorkas niekuomet nemiega, tad šiuo metu - maždaug dešimtą valandą vakaro - gatvėje be Ash buvo dar bent penkiolika, gal netgi dvidešimt žmonių. Jau nežinia kelintą kartą pasivaikščiojimo žingsniu sukdama ratus aplink įėjimą į patį brangiausią Manheteno viešbutį, mergina nepatenkinta vis dirsčioja į tris paauglius, susėdusius ant šaligatvio kitapus gatvės ir lakančius alkoholį. Juos pastebėję žmonės gali iškviesti policiją, o kaip tik šiuo metu prie Plazos turėtų pasirodyti mergina, kurią Ashlynn buvo pavesta pamokyti apie skolų grąžinimo prievolę. Paprasti praeiviai, pastebėję kad kažką gatvėje užpuolė, apsimestų kad nieko nemato, o gal net nespėtų pamatyti, nes Scott tikrai neketino ilgai gaišti. Tačiau policija - jau kitas reikalas. Jie gali viską sušikti. Ir, kad ir kaip bebūtų keista, šitai verčia merginą viduje džiūgauti - gal nebus taip nuobodu kaip galėjo pasirodyti.
Iš tikrųjų nežinia, ar Scott kas nors dabar iš vis mato - jau sutemę, o ji apsirengusi tamsiai ir į apšviestus plotus per daug nelenda, taip užsitikrindama savo nematomumą. Kad nesukeltų įtarimo, jokių įnagių - nei beisbolo lazdos, nei dar ko nors - pasiėmusi su savimi net nebuvo. Viską ketino atlikti plikomis rankomis, o turint omenyje kiek patirties turėjo gatvės muštynėse, norėdama galėjo padaryti net daugiau žalos nei kas nors kitas su peiliu. Buvo visiškai įsitikinusi, kad jau tuoj pat kažkur čia turinčią pasirodyti Eleną Marie Satine ji atpažins nesunkiai - jos išvaizdą gerai įsidėmėjo iš nuotraukos, kurią gavo kartu su visa kita svarbia informacija, būtina norint prisikasti iki panelės Satine.
Kilstelėjusi ranką, mergina nekantriai žvilgteli į dailų, penkis gabalus atsiėjusį laikrodį, puošiantį jos riešą. Niekas pamatęs kokių stulbinamai brangių daikčiukų ji turi nepamanytų, kad šioji užsiiminėja tokiais dalykais kaip vagystės. Anksčiau minėtojo laikrodžio rodyklės jau rodo po dešimtos penkiolika. Būsima auka turėjo būti pasirodžiusi prieš kokį pusvalandį - paprastai į viešbutį ji grįžta gana anksti, o pas drauges niekad nenakvoja. Jaunimą, viešumoje gėrusį alkoholį, atvažiavusi policija supakavo ir išsivežė gal prieš dešimt minučių, ir dėl šios priežasties neliko jokios grėsmės būti pastebėtai tvarkos sergėtojų, o tuo pačiu ir jokio susidomėjimo jau tuoj tuoj turinčiu įvykti skolininkės bauginimu. Nutarusi, jog laukti jau liko nedaug, Scott apžvelgia teritoriją dvidešimties metrų spinduliu, ieškodama tarp pro šalį einančių žmonių taip gerai įsidėmėto veido.

Elena visą dieną praleido mieste. Buvo viena nemėgstamiausių jos darbo dienų, pirmadienis, todėl ji turėjo krūvą neatidėliotinų reikalų, kurie ją siaubingai išvargino ir užlaikė galerijoje bei cirke iki vakaro. Grįžusi į viešbutį, maždaug dešimtą valandą vakaro, moteris išlipo iš taksi ir sumokėjusi vairuotojui, leido jam grąžą pasilikti sau. Grįžusi į savo kambarį Elena jau ketino eiti nusiprausti ir į keliauti lovą, (neturėjo jokio noro ką nors veikti, nes akys pačios merkėsi) tačiau išgirdo telefono skambutį. Vos pasižiūrėjus kas skambina Marie pasidarė aišku, kad šį vakarą jai nepavyks nueiti anksti miegoti, kaip planavc jau visą dieną. Išklausiusi ką jai norėjo pasakyti skambinanti galerijos savininkė, Satine persirengė ir susiruošė eiti. Neturėjo jokio noro eiti laukan sutemus, tačiau neturėjo kito pasirinkimo. Nuo tos dienos, kai pabėgo nuo savo vaikino ir negrąžino jam skolos, Elena labai nemėgo vaikščioti viena tamsoje. Žinojo, kad jis jos ieško (na, veikiau jautė, o ne žinojo, nes nuo jų paskutinio susitikimo buvo praėję beveik penkeri metai, o apie jį moteris negirdėjo jokios žinios) ir tikrai suras, jeigu labai pasistengs. James buvo labai užsispyręs ir Marie netgi šiek tiek stebino faktas, kad jis nieko nesigriebė netgi penkerius metus. Elena būtų grąžinusi jam skolą, vien dėl savo pačios ramybės, tačiau nors dirbo daug ir sunkiai, gaunamo atlyginimo vos užtekdavo pagrindinėms išlaidos, keliems naujiems drabužiams, maistui ir transportui. Žinoma, labai norėdama Marie galėtų taupyti, tačiau ji niekad nebuvo itin taupus žmogus, galintis atsisakyti smulkių, tačiau labai malonių patogumų, taip džiuginančių Elena Marie Satine.
Nuėjusi prie spintos stovinčios miegamajame ir jau užpildytos savo rūbais, moteris išsirinko paltuką, apdairiai pasiimdama storesnį, nes po paskutinio pasivaikščiojimo lauke, kai buvo apsirengus vos plona odine striuke, beveik nesaugančia nuo šalto ir žvarbaus vėjo, būdingo žiemai NY, jautėsi tikrai nekaip ir manė, kad greičiausiai susirgs peršalimu. Nuėjusi prie veidrodžio, Elena pažvelgė į atspindį jame ir nubraukė ugnies spalvos plaukus nuo akių. Nežymiai šyptelėjusi savo atvaizdui, moteris iš rankinės išsitraukė raudoną lūpdažį ir juo paryškino putlias lūpas. Įsimetusi kosmetikos priemonę atgal į juodą rankinuką, kuriame talpindavo pusę gyvenimo, Marie pasisuko ir nužvelgusi savo aprangą, nuo spintelės stovėjusios prie durų pagriebė savo telefoną. Įsimetusi jį į palto kišenę, atidarė kambario duris ir išėjo į koridorių, paskui save jas uždarydama ir užrakindama. Kadangi liftais naudodavosi retai, Elena nulipo laiptais žemyn į pirmąjį aukštą. Nežymiai šyptelėjusi durininkui, kuris kaskart jai praeinant nurenginėjo moterį akimis, Elle išėjo į lauką ir šiek tiek susiraukė nuo į veidą pučiančio vėjo. Rankas nuo šalčio apsaugojusi juodomis odinėmis pirštinėmis, Marie per daug nesidairydama patraukė gatve, ketindama šiek tiek pasivaikščioti ir iki galerijos nueiti pėščiomis.

Lynn jau buvo įsitikinusi ją šiam darbui pasamdžiusio tipo bukumu, tad nebūtų labai nustebusi jei paaiškėtų, kad šis jai pateikė netikslią informaciją apie savo busią merginą. Akimirką buvo kilęs noras grįžti prie savo motociklo, nuzvimbti pas tą kvėšą Nolan ir tėškus visus iš jo gautus pinigus jam į veidą tiesiog išeiti, tačiau, laimei, Scott sugebėjo suprasti, kad jei jau paėmė tokią jos prestižą smukdančiai lengvą užduotį, tai jos neįvykdžiusi tik dar labiau susigadins reputaciją. Minutė slinko po minutės sraigės greičiu, todėl net tokiai kantriai būtybei kaip Ashlynn Scott darėsi siaubingai nuobodu laukti. Apsidairiusi ir neišvydusi Elenos Marié Satine veidelio, moteris susigrūda nuo šalčio net plonomis pirštinėmis neapsaugotas letenėles į tamsios striukės kišenes, itin nepatenkinta tuo, kad jai buvo ne taip jau ir tiksliai nurodyta kokiu metu auka turėtų pasirodyti prie viešbučio įėjimo. Mintyse pasižadėjusi daugiau tokio žemo lygio užduočių nebesiimti, sustoja, mat iki tol lėtai žingsniavo tai link Plazos, tai nuo jos, bei pakelia akis į įėjimą.
Jos žvilgsnis į viešbučio duris nukrypsta kaip tik tada, kai pro jas į nakties tamsą ir žvarbą išneria Satine. Kadangi šioji net neapsidairiusi, tarsi nesitikėtų jokio netikėto pavojaus, pakankamai sparčiu žingsniu patraukia gatve tolyn, moteris tyliai ir nepastebimai tarsi šešėlis pradeda eiti paskui savo taikinį. Nėra nė menkiausios tikimybės, kad bus išgirsta - josios apavas ne aukštakulnis ir nekaukši su kiekvienu žingsniu, ne taip kaip šiuo metu sekamos merginos. Iš tikrųjų tai gana minkšti Lynn sportbačių padai sugeria praktiškai visą jos žingsnių garsą, ir dėl šios priežasties Ly link Satine's artinasi ne garsiau nei prie pelės sėlinanti katė. Matydama, jog sekamoji ketina sukti į kitą gatvę, kurioje pašalinių beveik nesimato, Ash kiek paspartina žingsnį ir jau netrukus nuo Elenos ją skiria vos trys metrai. Nebūtų labai keista, jei pastaroji, kad ir kokia išsiblaškiusi ir neatsargi galėjo pasirodyti, dabar pajustų kad kažkas yra grėsmingai arti jos, tad Lynnash, pasinaudojusi tuo, kad žmonių arčiau nei už dvidešimties metrų nėra, o gatvės žibintas, prie kurio jos kaip tik šiuo metu yra, neveikia, tad čia yra pakankamai tamsu, staiga keliais greitais, lengvais, bėgimą primenančiais žingsniais atsiduria visai prie pat Marié. Turbūt jai dar nespėjus nė susivokti, Scott delną jau laiko prispaustą jai prie burnos, šitaip neleisdama išleisti nė garso ir pasišaukti į pagalbą kokį bukaprotį praeivį, sumaniusį pavaidinti didvyrį. Atlikusi dar kelis veiksmus, smulkutę merginą priremia prie artimiausios sienos priekine kūno dalimi ir užlaužia jos ranką, tokiu būdu apribodama jos galimybęs spurdėti ir priešintis.
-Turi negrąžintų skolų,- tyliai, tačiau pakankamai aiškiai ištaria palinkusi prie Satines ausies ir po trumpos pauzelės dar priduria:- Patariu necypauti, nes jei ir prisikviesi ką nors į pagalbą, tas žmogus po akimirkos gulės kraujo baloje, o aš labai ant tavęs supyksiu.
Nežinia, ar El iš viso klausėsi kas jai buvo sakoma, ar suprato ir ar patikėjo, kad ją užpuolusi persona galėtų labai žiauriai pasielgti su bet kuo, kas tik mėgins kištis, tačiau tai nebuvo taip ir svarbu - vis tiek Lynnash viską atliks keliais tiksliais spyriais ir net jei jos auka klykaus "Gelbėkit", abejotina ar kas nors spės bent sureaguoti. Baigusi kalbėti, atitraukia ranką merginai nuo burnos ir staigiai apsuka į save, pati šiek tiek atsitraukdama. Neleidusi Elenai nė prasižioti, sugniaužusi kumštį smogia jai į galvą su tokia jėga, kad mergina turėtų neišlaikyti pusiausvyros ir nugriūti ant žemės. Ne paslaptis, kad tokie užpuolimai retai kada pasibaigia tokiu menku pagąsdinimu, tad, galima sakyti, viskas dar tik prasidėjo - daugiausia skausmo Satine patirs jau gulėdama ant šalto grindinio. Nesiruošė naudoti per daug jėgos, mat panelytė kurią ketino sumušti atrodė gležnutė ir stipresniu spyriu būtų galima laisvai sulaužyti jai kokį šonkaulį, o skaudžiu smūgiu į galvą ir smegenėles sukrėsti. Tikslo ją luošinti ar rimtai žaloti nebuvo, nes tada ji tik prarastų galimybę dirbti ir jau niekaip negrąžintų skolos, kuri, atrodo, yra išties nemenka. Būtent dėl to, kad dabar reikės šiek tiek valdyti jėgą, viską atlikti bus sunkiau - Ly nepratusi kovoti su tos pačios kaip ir ji lyties atstovėmis ir spardydama užpakalius vyrams niekuomet nesistengia jų bent kiek pasaugoti, kad netyčia neužvažiuotų per stipriai.

Marie greitu žingsniu ėjo gatve. Paskubinti žingsnį ją vertė ne vien faktas, kad jau vėluoja, bet ir mintis apie negrąžintą skolą. Nors nuo išsiskyrimo su „mylimuoju“ praėjo labai daug laiko, Elle neabejojo, kad negrąžinus skolos ji niekad nesijaus saugi ir rami, viena eidama tamsiomis gatvėmis. Keista, kad ji apskritai šiandien nusprendė pasivaikščioti, nes paprastai sutemus ji visada važinėdavo taksi, ignoruodama faktą, kad toks, ganėtinai brangus keliavimo būdas jai tikrai nepadės sutaupyti. Eidama toliau Elle apsidairė. Pasidarė dar nejaukiau, nes gatvėje nebuvo žmonių, tik retkarčiais pravažiuodavo viena kita mašina. Kadangi vienintelis kelias pasiekti galeriją buvo eiti siaura, beveik neapšviesta gatvele, Elena pažvelgė į kairę ir giliai įkvėpė. Pasukusi, ji dar labiau paspartino žingsnį, svajodama greičiau pasiekti kelionės tikslą, tačiau tada išgirdo kažkokį tylų, tačiau ganėtinai gerai girdimą garsą. Trakštelėjimas nebuvo įtartinas, tačiau ne itin jaukiai besijaučianti mergina vis tiek kiek pasuko galvą pažiūrėti, kas yra šio garso šaltinis. Kadangi gatvėje buvo tamsu, ji nieko nepamatė ir jau ketino eiti toliau, tačiau pajuto ranką prie burnos. Tyliai suinkštusi mergina bandė pasukti galvą, norėdama pamatyti užpuoliką, tačiau nereikėjo net atsisukti kad suprastų, jog už jos stovinti persona yra moteris. Nors žinojo, kad išsilaisvinti galimybės nėra, nes ji niekad nepasižymėjo jėga, Elena vistiek pasimuistė, tačiau net nebandė leisti kokių nors garsų, galinčių atkreipti kieno nors dėmesį, nes moteris pakankamai aiškiai pasakė, kad jai baigsis tikrai ne kaip, jeigu bandys ką nors prisišaukti. Tikėdamasi, kad nebus per daug stipriai sužalota, Marie tyliai ir beveik negirdimai aikštelėjo, kai Ashlynn pasuko ją į save. Pasinaudojusi proga ji nužvelgė priešais ją stovinčią moterį. Neturėjo per daug laiko jos apžiūrai, nes Ash ganėtinai stipriai ją pastūmė ir Elena atsitrenkė į sieną. Kadangi kojos jos neklausė ir drebėjo, Satine nepajėgė išsilaikyti ir nuslydo siena žemyn. Atsidūrusi ant žemės ji kiek kilstelėjo galvą ir baukščiai pažvelgė į Scott, laukdama jos tolesnių veiksmų. Šiuo metu ji mintyse keikė ne priešais ją stovinčią moterį, besiruošiančią ką nors jau padaryti, tačiau James, kuris buvo jos užsakovas. Drebėdama iš baimės ir pykčio, Elena nugara prisiglaudė prie šaltos, raudonų plytų sienos. Nuleidusi akis, Satine nejučiomis šiek tiek susirietė ir nuleido galvą, taip norėdama bent kiek apsaugoti veidą ir svarbiausias kūno vietas nuo galimų sužeidimų.