Generalinis pastatas

Užsiimti tuo, kuo mėgsti - nėra blogai, tačiau iš savo hobio ne visada gali užsidirbti pragyvenimui. Tai tiesa, kurios Tanya Freemont per trisdešimt septynerius gyvenimo metus, deja, išmokti nesuspėjo, tad piniginės praturtinimui, moteris verčiasi žurnalistika. O šiandien, tokį maloniai šiltą bet darganotą vėlyvo pavasario rytą, Tanya turi praleisti nejaukiai bauginančiame pastate, užvadintame "Stark Industries". Anthony Stark'ą ji žinojo tik iš atsitiktinai ausį užkabinusių nuogirdų, todėl dar prieš patenkant į Long Island`ą ji užmetė akį "Vikipedijon". Ir dabar, praturtinta žinių, kurių užteks galutinai suplanuotai ir išplanuotai Tonio provokacijai, mergina drąsiai įžengia į šios kraupiai niūrios imperijos teritoriją. Jausdamasi nejaukiai ne tik dėl solidaus klasikinio kostiumėlio, kokio savo noru niekad nesivilktų, bet ir dėl aukštakulnių, kurie jau spėjo palikti nuospaudas prie jų nepripratusiai Taniūšos kojai, moteris baigia surūkyti nervus kiek apraminusią cigaretę ir drąsiai įžengia pro paradinį įėjimą savipasitikinčiu žingsniu.
Rankose laikydama nedidelį delne telpantį bloknotėlį, Tanya ima užsirašinėti net menkiausias smulkmenas, kas galėtų padėti žodžio dvikovoje su nenugalimuoju imperatoriumi: nuo oficialios darbuotojų išvaizdos iki pastato išplanavimo. Kaip ir reikėjo tikėtis, viduje buvo ne ką maloniau nei išorėje, tad moteriškaitė nevalyvai nusipurtė užplūdusio keisto šaltumo jausmo. Pasitaisiusi nuo peties smunčiančią, ilgą juodos odos krepšio, kuriame laikė savo žurnalistikos "įnagius", petnešą, Tanya ėmėsi veikti. Keista, tačiau moteris neturėjo nė menkiausio supratimo, kaip atrodo šis imperijos valdytojas, anksčiau jau ne sykį minėtasis Anthony, tačiau plati, beribė ir neįprastai galinga josios pasamonė jau piešė vyriškio portretą, kas pačiai nelabai patiko. Įsivaizduojamasis Stark`as buvo visapusiškai galingas ir valdingas vyras, gaunantis bet ką ir bet kada. Tikėdamasi jog realybėje jis neprimena visų tų seksualinių fantazijų, Tanya išsitraukia diktofoną.
- Dešimt valandų, dvidešimt penkios minutės, - pusbalsiu, kad nesukeltų nepageidaujamos aplinkinių reakcijos, prabyla į aparačiuką, - jau stoviniuoju generalinio "Stark Industries" pastato pagrindiniame hole, šalia registratūros ir laukiu pasirodant šeimininko, dar vadinamo ginklų bei aukštųjų technologijų korporacijos imperatoriškuoju rykliu. Veiksmas čia nenutrūkstamai verda, tad nenuostabu, jog verslas klesti. Tačiau tuo pat metu, dėl tokių verslininkų, kaip Anthony Edward Stark, kurį jau spėjo pakrikštyti mūsų dienų DaVinčiu, klesti ir terorizmas bei karai, praturtinti moderniosios ginkluotės.
Sustabdžiusi įrašymo funkciją, Tanya šyptelėjo pati sau pasižadėdama, jog ši frazi būtinai atsidurs straipsnyje. Vienos iš, kaip pavyko suprasti, asistenčių užklausta, ko laukianti, Freemont paaiškino apie interviu ir paminėjo, jog su vadovu buvo susitarta iš anksto. Pasodinta ant gana kieto odinio krėslo ir pasidaisydama netvarkingai į akis krentančias pavienes rusvų plaukų sruogas, moteris nufotografavo kelis kadrus iš įvairių kampų ir atlikusi viską, ką buvo iš anksto suplanavusi prieš lemtingąjį susitikimą, ėmėsi laukti tas akimirkos, kuriai ruošėsi jau ištisą savaitę.

Pastaruoju metu, dėka nesibaigiančių darbų, į kurių sąrašą įeina ir neatidėliojami susitikimai su įvairaus, tačiau stambaus plauko šulais virtinės vis dažniau pašmėžuodavo darbe, kurio koridoriuose vietinės davatkėlės suokė apie netikėtą Steve Betlmont - garsaus farmacijos pramonės šakos veikėjo pradingimą. Kadangi visą gyvenimą rūpinosi išskirtinai tik savo reikalais, piktai pašnairuoja į kiekvieną sugalvojusį dešimtąjį kartą Stark`ui pranešti apie staigų pristatytojo nusidaigojimą, tik jam vienam pačiam žinoma kur. Kadangi vakarykštę dieną Laker`ai prakišo Čikagos „Buliukams“ rezultatu 95: 99, o Tonis iš įtampos perdžiūvęs sėdėjo pirmojoje krepšinio varžybų arenos eilėje, prabėgus paskutinėms lemiamo ketvirtojo kėlinio sekundėms pralaimėjimo kartėliu apsikrėtė greičiau, nei juodaodis sugeba pavogti dviratį. Šiandien tikrai labai komplikuotai reagavo į galvos kvaršinimą, tad didžiąją dalį dienos daro tai, ką apart inžinerinės ir tiksliųjų mokslų sferos daro geriausiai – prie visų prisipisinėja, demonstruoja mažne neišauklėtą kaprizingumą ir visiems tiesiog pritrenkiamai gadina nuotaiką. Sunku apsakyti kokį šumą pakėlė, kai viena iš Tonio Stark`o sekretorių pristato vyrui „Frappuccino“ su nusigulėjusia puta... Nūdien buvo rakštimi subinėje. Įdomu tai, kad suprato tą, tačiau kiek keistokai „Mūsų laikų Da Vinčio“ asmenybei racionali nuovoka pakutena piktdžiugai pilvuką ir šioji jaukiai kikendama maldavo dar. Paskubomis pervertęs Natashos pristatytus popierius apie alternatyviuosius gamybos kaštus, praneša asistentei, jog keliaus namo, nes jaučiasi „dapistas“, tačiau šiosios iš karto lieka informuojamas, jog turi dar prieš kelias savaites suplanuotą interviu, o jojo vykdytoja vyro jau laukianti kažkur „Stark Industries“ generalinio pastato koridorių tankumynėje. Turėjo savimeilišką pomėgį reklamuotis visaip ir visur, todėl pasvėręs visus už ir prieš, nutaria žurnalistei, ir kaip Hapiui, bičiuliškai artimiausiam vyro asmens sargybiniui pašnabždėjus, idant šioji esanti dailesne už cukrinę rožytę ant torto, Anthony nusprendžia reporterei ragų neįstatyti. Paliepęs per tą laiką, kol Stark`as bus užsiėmęs su masinių informacijos priemonių darbuotoja nuvaryt išmazgot bei išvaškuot vyrui priklausančiosios „Audi R8“, pats išmauna iš savo kabineto, nusičiupdamas prieš keletą minučių šitaip audringai išdirbtą, desertinį kavos gėrimą su ledais, plaktos grietinėlės dangalu (tik, kad susiplojusiu) ir mažyčiais šokolado gabaliukais (virtusiais skystomis dėmelėmis), kurį išsineša mažne slaptai. Neketino apsitraukti prieš užuž rudų, lakuotų ąžuolo durų įsikūrusią sekretorę, idant ši pagalvotų „aha! Suka išpeikia gėrimą, į šuns dienas išdeda mane pačią, bet žiū siurbalo atsiprašo!“. Raitodamas kojas laiptais bei susitikęs odiniu blanknotu nešiną Romanoff, kuri intuityviai nujautė, jog Tonis šią dieną darbe užsibūti neketina, sulaukė dar ir priminimo apie rytoj turėsiantį įvykti valdytojų susirinkimą. Tik nerūpestingai numykia atsakydamas. Niekas geriau už Natali vyro nepažinojo, tad buvo nesunku suprasti, jog pastarasis priminimas Stark`o galvoje tikrai neužsigulės taip ilgai, kaip aukšto mineralizacijos lygio įvairių organinių medžiagų puvinys. Jau rytojaus dieną turėtų sulaukti ne vieno priminimo apie gręsiantį būtinumą. O gal net kelių, išankstiniu būdu pateiktų dar iš vakaro. Su Toniu dirbti toli gražu nelengva, nes visi, žinoma ne už dyką, vyrui asistuojantys asmenys didžiulę savo asmeninio gyvenimo bei laisvalaikio porciją esti priversti atriekti ponui Stark`ui, kuriam norint įvykdyti visas profesines užduotis prireiktų armijos savo paties klonų. O tai, turint omeny nūdieninę medicinos pažangą, būtų sunkiai įgyvendinama. Kiek domėjosi, gydymo ir sveikatos mokslo profesoriai genetiškai identiškas kopijas sukurti ir somatinės ląstelės branduolio perkėlimu užsiimti išgali tik išnaudodami keturkojus žinduolius. Pasiekęs centrinę pastato dalį, kurioje, aptverta kelių centimetrų storumo stiklu, riogsanti anapus sidabro spalva tviskančio stalo, iš priešakinės pusės apdengtu minkšta oda, darbo valandas leidžia moteriška, atsakinga už lankytojų bei svečių registravimą. Gal taip ir būtų praėjęs pro šalį po to, kai jiedu apsikeitė mandagiais galvos linktelėjimais, tačiau ant stalo padėta šiaudinė pintinė su neapsakomai apetitiškais sausainukais, pritraukia artyn vyrą it dvėslena hienas. Mėgo saldumynus, ką čia ir beprikomentuosi. Su vietos darbuotoja, ketvirtą dešimtį perkopusia Brittany sutarė visai gerai ir judviejų kolegiški santykiai buvę peržengusiais nuoširdžios bičiulystės ribą. Vieną iš nusižiūrėtų kepinėlių nukniaukęs, įsimeta jį paskubomis į burną, patogiai atsiremdamas į stalą. Ketino pastypsot dar šičia, tradiciškai aptarti su minėtąja suaugusių, fiziškai netgi perbrendusių žmonių aktualijų bei klausimų, o artimiausia diskusija įsivyrauja čia pat ir šį kartą baksnodama liaudies medicinos ir senoviniais gydymo būdais temą. Žinoma apie gręsiantį interviu nepamiršo, tačiau iš kur jam, po galais, žinot, kuri iš „priemenėj“ šmėžuojančių dailiosios lyties atstovių būrio, iš kurių keleto Tonis dar akyse nėra matęs būtent ir yra ta „išrinktoji“. Pašnekovei giriantis atradus nuostabią masažistę (o vyrui apsimetinėti, jog jam įdomu nereikėjo – bet kokios savęs puoselėjimo bei lepinimo temos jam buvusios domesį keliančiomis), pastebi… Kojas. Iš šono kyšančias (jųjų savininkė akivaizdžiai sėdėjo, bet vietinės patalpos išplanavimas jau toks, kad foteliai esti sustatyti ties siena, kurios pabaigą dabina relikvinė septyniolikto amžiaus kolona) ilgas, nepaprastai dailias kojas. Būtent į jas ir užsižiopso veikiausiai, tačiau tikrai nespecialiai leisdamas Brit pasijusti nejaukiai dėl jo, jog josios tikrai įdomių minčių adresatas paprasčiausiai negirdi. Tikrai nemokėdavo savo dėmesio padalyti ir Stark`ą vienas tiriamasis aspektas pavergdavo visapusiškai. Iš lėto sriūbčiodamas gerokai atvėsusią kavą, stebi du identiškus, ilgut ilgutėliausius, laibus gamtos šedevrus mintyse nuolankiai prašydamasis malonės, jog mergina išlystų iš po pakampės ir leistųsi vogčiomis pilnai apžiūrima. Nepergyveno dėl akivaizdžios savo žvilgsnio tendencijos. Retas kuris visuomeninis tamsuolis bent jau iš nuogirdų nėra susipažinęs, kokiomis būdo savybėmis pasižymi Anthony Stark`as. O amžinas merginų, o žiū kartais ir visų vyrui į akį kritusių moterų palaidas merginimas buvęs, nors ir ne pamatine, tačiau ryškia „Prekiautojo Mirtimi“ tapatumo ypatybe.

Belūkuriuojant laukiamąjame, Tanya užsimetė koją ant kojos ir nužiūrėjo akimis lyg iš pieno plaukusią savąją odą. Pirštų pagalvėlėmis perbraukusi dailiai iškilusius kelius ir įvairiausius įdubimus bei išgaubimus šiame dievo sukurtame, bet velnio patobulintame kūrinyje, mergina nusišypsojo pati sau, ir į akis nekritus jokiai iškabai, draudžiančiai rūkyti patalpoje, Freemont be jokio savigarbos jausmo išsitraukė cigarečių pakelį. Netrukus vieno tų tabako suktinukų jau dūmyjo moteriškaitei tarp smiliaus ir didžiojo pirštų. Žinoma, tokiu išsišokimu ji pritraukė ne vieno ir ne dviejų aplinkinių žvilgsnius, tačiu tai jai buvo nė motais. Tanya yra priversta laukti, o laukimas - vienas nemėgstamiausių dalykų josios gyvenime. Mintyse šios industrijos valdytoją išvadinusi netokiais jau ir gražiais žodeliais, mergina laukė, kol kiek aptirps nervų galūnėlės, ir protą vėl užtvindys lengvos, akimirką trunkančios, tačiau raminančios palaimos jausmas, leidęs nors šiek tiek atsiriboti nuo banalai šalto generalinio "Stark Industries" pastato interjero. Freemont užsimanė pagaudyti dar keletą kadrų iš šios nestojančios darbo jėgos grandinės: lakstančios asistentės, kažkur skubantys darbuotojai ir neutralaus veido lankytojai ir klientai. Kartu jie sudarė puikią harmoniją Taniušos nuotraukose ir rezultatu liko patenkinta. Žiūrinėdama kadrus nedideliame skaitmeninio fotoaparato ekranėlyje, moters akis užkliudė tai, kas vėl atšildė sustingusias jos kūno kerteles ir maloniai nukrėtė lengva elektros srove. Vyriškis nuotraukoje atrodė itin išsiskiriantis iš personalo. Kruopščiai sutvarkyta plaukuosena, super-smex`iški ūsiukai bei barzdelė ir keistai spindinčios gilios akys - tai tik nedidelė dalis to, kas pastūmėjo Tanya pakelti akus ir mapatyti originalą, o ne skaitmeninę to šėtono, dėvinčio "Armani" kopiją. Savipasitikinti stovėsena, narciziška ir, drąsiau išsireiškus, iš dalies metroseksuališka išvaizda bei puikiai išlaikytas stilius. Freemont buvo įstikinusi, jog jis - ne kas kitas, kaip visų tų "vyriškų žaisliukų" savininkas ir visų taip išgirtas, bet šiandien būsiąs sutriuškintas (o taip, Tatyana per daug pasitikėjo savo jėgomis) Anthony Edward Stark. Kelis kartus giliai įkvėpusi, Freemont paėmė nuo grindų į krėslo koją atremtą krepšį ir drąsiu žingsniu (nors drebančiais keliais) patraukė link ginklavimosi specialisto ir šios korporacijos vyriausiojo.
- Mis Tatyana Freemont, - ilgai nelaukusi prisistatė ji, ištiesdama liaunutę priekinę galūnę, tikėdamasi galantiško vyro atsako ar bent jau švelnaus spustėlėjimo, - "NewYork Daily News" laikinoji žurnalistė. Buvo kalbėtąsi ir tartąsi dėl intervių.
Kiek pasistengus, Tatyana`i pavyko išlaikyti nerūpestingumą savo šnektoje, nors tikrai nebuvo lengva nesutirpti prieš tokų valdžios ir galios įsikūnijimą vyriškame, puikaus stoto kūne. Visai nenuostabu, jog Freemont vėl pametė jei ne galvą, tai bent kvapą dėl visai nepažįstamo ir kitame fronte žaidžiančio patino.