Mars bar

Po vakaro kai jis gavęs pranešimą iš Audrey su ja vėliau susitaike praėjus ne tiek ir mažai laiko, kad viskas spėtu pasimiršti ir prisiminti tik tuomet kai jis pats kiekvieną rytą įžengęs į studiją pamatydavo šviečiančią Franko galvą ar tekdavo netyčiom pamatyt ir iš kažkur atsiradusią Audrey. Nuoširdžiai vieną balandėlį sugebėdavęs nutempti nuo kitos žavios personos ir pasodinęs prie darbo dar sopėdavo pamurmėt, kad savaitgtaliai visi jo o kad darbo dienom tai ir pačiam Gee reikia dėmesio kaip tokiai svarbiai personai, kuris ir pats nesuvokia kas būna kai jiedu atsibaladoja ant scenos pradėdami koncertą ar įsijungia filmavimo kameros.
taigi vieną penktadienio vakarą kai dauguma jaunimo vien iš neturėjimo ką veikt šmirinėja gatvėmis pats neturėdamas anei jokio noro sėdėt namuose prie popierių ar dar geriau –televizoriaus lyg vienišam slunkiui auginančiam pilvą vien sedėjimu ant sofos pastveria telefoną į vieną ranką imdamas knistis per vardų knygą, kita ranka jau besirengdamas kitus drabužius kol galiausiai atranda nesivarginęs parašyt sumasto tiesiog paskambint akimis tuo pačiu imdamas ieškot mašinos raktų.
Kai ausyse pasigirsta ne koks nors vyriškas balsas o atvirkščiai didelis cypavimas nuo ko tenka patraukt telefono ragelį kiek toliau į šoną ir leist merginai linksmai kalbėt tiek su juo tiek su matyt esančių Frank‘u į kurio telefoną ir teskambino.
galų gale pradėjęs dėrybas dėl Franko išleidimo iš būsto kad jis galėtų pasibūti su draugu lauke iš laimės, kad jis išleidžiamas leidžia pasižadėt garsiai, kad kada nors kuo nors atsilygins pačiai Audrey ir pranešęs, kad lauks Mars bare, atsisiveikina ir greitai nupėdina ruoštis. Kai paskutiniu numeriu įkiša pėdas į batus ir dar permetęs galvoje jovalą ar tikrai viską padarė, išsirioglina iš būsto užrakindamas šį. Jau ir taip suvokęs, kad turėtu vėluoti o jei pateks į kamštį tai išvis ar bepasirodys tam bare iki pat uždarymo galo, nusprendęs tikėti savo sekme įsirango automobilyje ir užvėdęs pajuda pagrindine gatvės manheteno link.
po neilgos kelionės per kurią spėjo suskaičiuoti kiek mašinų stovi prie vienos mašinų aikštelės ir nuspręsti ką ryt valgys pusryčiam pagaliau įsibrauna į baro vidų. Akimis permetęs patalpą kartu nutaisydamas žvilgsnį rodantį, kad jis gailisi kad ir ką padarė ir aju renkantį atsiprašymo žodžius draugui, puse lupų šypteli kai suvokia kad nė velnio jo dar čia nėra. Perinkęs mintis su jo nauda atsibunda iš tranco kai kažkas netikėtai jį pastuma taip ir bestovintį vidurį erdvios patalpos. Na bet juk visada kažkam maža vietos todėl nebenorėdamas stabdyti eismo pajuda link baro ir įsitaisęs vienoje iš laisvų kėdžių suneria rankų pirštus ranaks padėdamas ant salviršio ir įdėmiai nužvelgia gėrimų pasiūlą kas iškart numalšiną visą įkvėpimą kažką bedaryt. Kilstelėjęs vieną ranką pamosikuoja pirštu lyg rinktusi skaičius loterijoj galų gale sustabdo ties vienu gėrimu kurio nė pavadinimo per pritemptytą šviesą negalėjo įskaityt ir pasigraibęs po kišenes ištraukia telefoną pažvelgdamas į šio ekranėlyje rodomą laiką linktelėdamas padavėjai kai tik netoli jo atsiduria ir gėrimo stiklinę nuo kurio vien kvapo gniaužė gerklę pagalvojus ką jis su tuo dar ir daryt tegali ar tik temps laiką ir tikrins savo valią, o belaukiant draugo tai tampa visai ir geras laiko tempimo būdas.

Vieną ramų vakarą,kurį kaip ir daugumą kitų,žadėjo praleisti Audrey draugijoje, kiek netikėtai sulaukia skambučio iš personos,iš kurios to tikriausiai tikėjosi mažiausiai – Gerard‘o. Per pastarąsias savaites draugą sutikdavo nebent įrašų studijoje,kas atrodė keista,prisiminus laikus kai vienas be kito „neišgyvendavo“ nė keleto parų. Audrey pakėlus ragelį,pats sudėjęs rankas nekantriai trypčioja šalia. Norėdamas išgirsti apie ką konkrečiai vyksta pokalbis,palinksta prie draugės ir prideda ausį prie mobiliojo telefono,tikėdamasis išgaudyti sklindančią garsinę informaciją. Žinoma,pats galėjo lengvai susisiekti su Way‘umi ir sutvarkyti reikalus kaip įprasta. Tačiau,jeigu Gee dėl jųdviejų susitikimo nesipriešindamas tarėsi per Audrey,pats taipogi neturėjo pagrindo reikšti nepasitenkinimo. Netrukus,kaip suprato iš tolimesnių įvykių eigos, Way‘us,tikriausiai pasitelkęs įkalbinėjimo įgūdžius sugebėjo palenkti Morrigan į savo pusę. Merginai galop padėjus ragelį ir pateikus informaciją apie susitikimo vietą bei išdėsčius kitas smulkmenas,iškelia rankas aukštyn ir kelis kartus pamosikuoja jomis ore,lyg atšvesdamas sunkiai iškovotą pergalę. Atsidžiaugęs nežinia kuo,pakštėli Audrey į žandą ir suskumba ruoštis,nes žinojo,jog net ir kantrusis raudonplaukis nelauks amžinybę. Pasičiupęs pirmus po ranka pasitaikiusius išskalbtus rūbus,jais pasipuošia ir pagriebęs raktelius nuo automobilio išlekia iš buto,prieš tai mestelėjęs eilinę lėkštą frazę apie meilę,atspindinčią jo šiltus jausmus Audrey.
Atsidūręs lauke,nesunkiai suranda savo transporto priemonę,nors,nežinia dėl kokios priežasties,automobilių kieme buvo daugiau nei įprasta. Pravėręs dureles,įsėda vidun ir atlieka įprastus veiksmus,reikalingus pajudinti A8 iš vietos. Tiesą sakant,neturėjo žalio supratimo,kur randasi „Mars“ baras,todėl turėjo kiek paprakaituoti su paieškomis,tačiau pasitelkęs savo navigacinius įgūdžius visgi atvyksta ten,kur ir turėjo susitikti su Way‘umi. Palikęs savo transporto priemonę užgrūstoje stovėjimo aikštelėje,nuskuba prie įėjimo,nujausdamas,kad draugas tikriausiai jo jau laukia. Kadangi neturėjo jokio noro stumdytis su aršiais lankytojais,kantriai išlaukia savo eilės prie durų,o pagaliau pasitaikius progai įslenka vidun. Trypčiodamas prie pagrindinių durų,įdėmiai nužvelgia prieš akis atsiradusią erdvę,sugebėdamas kartu pasigrožėti ir interjeru. Tačiau iš pasvarstymų yra prikeliamas „draugiškos rankos“,kuri lyg netyčia nustumia jį į patalpos vidų,tiesiai į apsvaigusių menininkų būrį. Žinoma,nežadėjo visą laiką būti stumdomas neaiškių tipelių, todėl alkūnėmis prasiskina kelią link mažiausiai užgrūstos vietos – baro. Tikriausiai tik atsitiktinumo dėka,prie to pačio baro pastebi iki skausmo pažįstamą raudonų plaukų kupetą,kuo neapsakomai apsidžiaugia. Tačiau,kadangi Gee buvo įnikęs į mobilųjį telefoną ir nematė nieko aplinkui,jokie rankų pamosikavimai ar kiti gestai nesugebėjo atkreipti jo dėmesio. Panosėje keikdamas visą pasaulį, yra priverstas eilinį kartą pasitelkti savo „kung-fu“ veiksmus ir atlaisvinti sau kelią link draugo. Pagaliau,po visko ką teko iškentėti,pasiekia savo tikslą. Atsistojęs šalia draugo, uždeda delną jam ant peties ir kelis kartus nesmarkiai jį papurto,lyg norėdamas pažadinti Way‘ų iš miego. Draugui galų gale sureagavus į jo atvykimą, su plačia šypsena puola šiam į glėbį,pernelyg nesirūpindamas,ką apie šitokį „nevyrišką“ pasiglėbėsčiavimą pagalvos aplinkiniai. Netrukus atsiplėšęs nuo draugo,drimba į laisvą kėdę šalimais ir visu kūnu pasisuka į Gee,iš pradžių visai nuignoruodamas baro teikiamus malonumus – alkoholio gėrimų įvairovę.
- Ką čia gėri? – bakstėli rodomuoju pirštu į Way‘aus taurę,domėdamasis kokio velnio šis užsisakė. – Atrodai kaip nusivylusi namų šeimininkė – savo žodžius palydi nežymiu krizenimu,paversdamas juos juokais ir leisdamas suprasti,kad neturėjo jokių piktų ketinimų įžeisti draugo savimeilės. Žinojo,kad Gee nėra didelis alkoholinių gėralų mėgėjas,todėl magėjo sužinoti,kodėl šis jį atsitempė į barą,kuriame apart „šventojo vandens“ ne ką ir tesurastum. Pokol Gerard‘as svarstė kaip atsakyti į pabertas replikas, pats,pasinaudodamas proga,užsisako ne itin prabangaus,tačiau pamėgto alaus bokalą.

Laukdamas kol pasirodys Frank‘as spėja ne tik, kad pažaisti su stikline bandant ją akimis priversti daryti neįtikėčiausius triukus, bet ir pažvelgti į tuos ką dabartiniu momentu vadina ,,menininkais“ ir vėl grįžti prie seno užsiėmimo. Kai kišenėje suvibruoja telefoans nieko nelaukęs jį ištraukia pasirengdamas jau vien žvilgsniu uždusint draugą jei ten būtent jis staiga sumastė pranešti, kad dėl nesklandumų šis ėmė ir sugalvojo nepasirodyt. Laimei jo spėlionėms nepasitvirtinus o tik kažkam paskelbus naujienas nespėja nė atrašyti kai pajunta purtymą. Staigiai pakelęs galvą kas sumastė užkliudyti jį ir dar su tokia jėga tuo pačiu jau žiodamasis pamaloninti personą keliais žodeliais kai pamato ir lauktą žmogų. Kaip mat išsišiepęs pakyla ant kojų taip pat apkabindamas draugą.
- vėluoji,- nesugebėjęs neimt ir nepasakyt tokio akivaizdaus dalyko visgi atsisako minties dar paimt ir pabagsėt rodomuoju pirštu į laikrodį parodant kiek laiko jam čia teko tupėt bet negalėdamas ilgai vaizduot labai neveluojančios personos grįžta į ansktesnę sedėjimo vietą sukišdamas į striukės kišenę per visą glebiasčiavimosi procesą ant salviršio padėtą telefoną.
- neįsivaizduoju kokį velnią gavau,- nuoširdžiai atsakęs į tai ką gavo gert nes pats nebuvo ir paragavęs kokį marmalą išsirinko, bet jau vien iš principo ir dėl vaizdo turėjo kažką sakytis, kad čia nesedėtu kai be vietos. Kažkodėl norėjo ištrūkti iš namų o kodėl pasirinko būtent šitą vietą kai pats čia jautėsi kaip žuvis ant kranto ir pats nesuvokė, tiesiog ištarė žodžius pirmus pasitaiskiusius ant liežuvio galo kai buvo paklaustas kur jie turėtu susitikti. Turbūt viską įtakojo, kad prieš kelias akimirkas kaip tik buvo pastebėjęs vienam laikraštį traipsnį apie šitą vietą, o kadangi jo čia net nebuvo nei karto kojos įkelta tai jau ir nebekeite planų. Kas dar žino, gal išrankusis draugelis nuo tokių planų keitimo suamstys šivis niekur nepasirodyt ar negaus jožinutės todėl nė rezikuot nereikia kol dar viskas gerai.
akimis nusekęs bejudančia padavėją su alumi iki franko tyliai šypteli.
- už šitai tau Audrey nedovanos,- puikiai žinodamas kas būna kai mergina su rožiniais plaukais pastebi žmogų kažkiek gėrusį šypteli bet greit papurto galvą išmesdamas iš galvos merginą ir šiandien tai aju tikrai neketindamas apie ją mastyt kai taip sugebėjo per savo žavumą jos iškaulyt, kad galėtų pasibūti su draugu dar vieni du, kad ir kaip tai keistai skambėtu. pats pasisuka veidu į stalviršį ir suėmęs pirštais už savo gėrimo prisitraukia jį artyn savęs suraukdamas nosį vos tik pradeda užuosti šio kvapą.
- seniai taip kažkur bebuvom tik tu ir aš,- paskelbės ir taip aiškų faktą lyg įsimylėjusi porelę dabar būtų išėjusi kur pasilinksmint išstiesia nugarą kartu sukišdamas rankas į striukės kišenes ir pasirausęs išsitraukia savo dalį atributikos – cigaretes su žiebtuvėliu. Sumastęs būti geras atkiša atidarytą pokelį pasiulydamas draugui ir pats išsitraukęs sau įkiša šios galiuką sau tarp lupų tuoj pridegdamas ugnimi ir netrukus iš malonumo užsimerkia. Pats nesuvokė kodėl po šitokios dozės ciagrečių iį vonios kavos dar negavo kur širdies smūgio.
- klausyk, tu kartais pats nemanai, kad tuoj patapsi užguitu kampą vyruku prie viryklės kepančiu kiaušinienę kiekvieną rytą ?- galvoje nuo nikotino lyg prašviesėjus tespėja atsminti ir paskutiniuosius Franko žodžius sviestus į jo pusę. Ištiesęs ranką link taurės pastverai ją ir pakelęs prideda prie lupų pagaliau paragaudamas ką čia turi ir nuryjęs gurkšnį lieka maloniai patenkintas dėl to nepasivargina išgerti dar.

Gerard‘ui pagaliau atsitraukus nuo savo mobiliojo telefono ir atkreipus dėmesį į šalimais trypčiojančią personą – Frank‘ą,nudžiunga,kad visgi yra svarbesnis už telekomunikacijos priemonę. Draugui mestelėjus repliką apie vėlavimą,kurią girdi ne pirmą,ir tikriausiai,ne paskutinį kartą,kelis kartus nežymiai gūžteli pečiais ir nutaiso abejingą veido išraišką.
- Niekada nepamiršk – prieš dribdamas į artimiausią kėdę,dar spėja pamosikuoti pirštu Way‘ui prieš nosį – vėluoti madinga. – konstatuoja akivaizdų faktą,kurį palydi plačia šypsena. Keletą akimirkų pasimuistęs kėdėje,šiaip ne taip sugeba įsipatoginti ir įkvėpęs oro,žiojasi tęsti savo monologą. – O juk žinai,kad esu mados auka – plačiai išskėtęs rankas nutaiso „I ain‘t even mad“ povyzą,tačiau netrukus prapliumpa juokais,nes nežinia kodėl,šiuo metu pačiam viskas atrodė juokingiau nei įprasta. Žinojo,kad neturi teisintis prieš draugą,nes šis taipogi nėra punktualumo įsikūnijimas, tačiau,kaip visada,jautė nenumaldomą norą atsikirsti į Gerard‘o svaidomus,draugiškus pamokymus. Draugui netrukus prisipažinus,kad pats nė nežino už ką paklojo pinigus,prunkšteli ir neigiamai papurto galvą, šitaip be žodžių leisdamas suprasti,kaip yra „nusivylęs“ bičiulio atsainiu elgesiu.
- Aš tai užsisakiau alaus – girdamasis savo pasirinkimu lyg tarp kitko mesteli užuominą draugui, jog šis kaip nors turėtų kompensuoti savo nevykusį užsakymą. Sulig šiais žodžiais,prisistato padavėja nešina neseniai užsakytu alaus bokalu. Padėkojęs merginai už operatyvų darbą,be jokių įžangų įninka doroti gėralo. Nespėja supilti į save nė pusės bokalo turinio,kai Gerard‘o mestas teiginys priverčia jį ne tik stabtelėti,bet ir kone paspringti burnos ertmėje esančiu skysčiu. Rankove nuvalęs sudrėkusius lūpų kraštelius, pakreipia galvą į Way‘ų,kad turėtų jį savo matymo zonoje, ir nežymiai šyptelėjęs,prabyla.
- Audrey nesupyks,jeigu apie tai nežinos – balso tembru pabrėždamas išsakyto teiginio esmę,iškelia antakį ir instinktyviai perbraukia liežuvio krašteliu per apatinę lūpų dalį,ją suvilgindamas. – Tikiu,kad manęs neišduosi – plačiai nusišypso,žinodamas,kad Gee nėra kaimo bobutė ir neneš paskalų per visą miestą,todėl ramia sąžine pasineria į likusio gėrimo dorojimą. Netrukus ištuštinęs alaus bokalą,pastato šį ant stalviršio,ant kurio taipogi sudeda atlaisvintas rankas. Gerard‘ui pasinėrus į prisiminimus,su nežymia šypsena spokso į vieną tašką,rodos,mintyse bandydamas atkurti draugo nusakomą situaciją. Žinoma,būdavo akimirkų kai ir pats tapdavo pernelyg sentimentalus ir pasiilgdavo „senų laikų“ ,tačiau nepaisant visko,džiaugėsi esama padėtimi ir tuo,kaip klostosi jo gyvenimas.
- Bent jau spėjam vienas kito pasiilgti – pabudęs iš „transo“ būsenos,nukreipia žvilgsnį į bičiulį ir pasislinkęs arčiau Way‘aus taip,kad galėtų jį pasiekti,kelis kartus draugiškai patapšnoja vyrui per petį. Negalėdamas atsakyti Gee gestui pasivaišinti rūkalais,šitaip ir padaro. Įkišęs cigaretės galiuką burnon,prikanda jį dantimis pokol,apsičiupinėjęs kelnes,atkapsto žiebtuvėlį,kurio pagalba,kiek pasikankinęs,pridega cigaretę. Padėjęs nebenaudojamą žiebtuvėlį šalia tuščio alaus bokalo,ininka į nikotino pagaliuko suvartojimo procesą,karts nuo karto stabtelėdamas pasimėgauti rūkalų teikiamais maloniais pojūčiais. Gerokai apnuodijęs savo plaučius,užgesina nuoruką į artimiausią peleninę ir pasisuka į Gerard‘ą,žiodamasis kažką leptelėti,kai yra nutraukiamas eilinės draugo minties,paverstos garsine forma. Nenuostabu,kad ir šioji,ištraukta iš Gee galvos,buvo kiek filosofiško pobūdžio,todėl ir patį privertė kiek susimąstyti. Nežinojo,ar šitaip draugą veikė suvartotas alkoholis,ar kas kita,tačiau buvo įsitikinęs,kad Way‘us šitaip filosofuoja ne be pagrindo,bet nesiruošė jo kamantinėti. Susitelkęs ties retoriniu raudonplaukio klausimu,įsistebeilija į pašnekovą,bandydamas teisingą atsakymą įskaityti jo veide.
- Žinai,pasakysiu tau atvirai. – padaręs nedidelę įžangą savo kalbai,nuryja burnoje susikaupusius skysčius – Jeigu tą kiaušinienę turėčiau kepti Audrey,tai manęs toks monotoniškas gyvenimo būdas negąsdina – prikandęs apatinę lūpą,išlaiko akių kontaktą su pašnekovu. Nežinodamas,ką turėtų pridurti,tiesiog tylėdamas vėpso į draugą,leisdamas šiam suprasti,kad šia tema išsisėmė galutinai. Netrukus,lyg prašviesėjus protui,prisimena mandagumo etiketą,todėl nesibodi iškamantinėti,kaip gyvena ir kuo šiuo metu,apart muzikos kūrimo,užsiėma Way‘us.
- Girdėjau atidarei galeriją? – suskumba pasiteirauti Gerard‘o ir kartu patikslinti girdėtų paskalų. – Turėsi man surengti privačią ekskursiją – iškelia rodomąjį pirštą viršun,sutelkdamas draugo dėmesį ties išsakytu teiginiu. Laukdamas pokol pašnekovas pradės savo pasakojimą,suskumba užsisakyti dar vieną bokalą alaus,nes kaip sakoma,kartą paragavęs negali sustoti.

Klausydamas draugo kalbų, kurių turėjo pripažinti buvo ganėtinai išsiilgęs viską nuleidžia juokais tik besišypsodamas kol nepasigirsta dar vienas teiginys priverčiantis išpūsti žandus ir taip parodyti, kad tokio neįtikėtin odalyko dar ausyse nebuvo girdėjęs.
- didysis nuskriaustasis mados auka,- balso tonui tapus nerimtu bet ir kiek sarkatiškam veide parodo, kad tik juokauja ir įžeisti jo visai nenorintis. Juk dažniausiai pokalbių pagrindus ir sudarydavo pilstymas iš tuščio į kiaurą todėl pasiginčyt niekada nepraleisdavo progos ir dar su Franku, nors ir pats kaip dėl šitokios temos buvo nemažiau prastesnis dėl to paties vėlavimo.
Draugui mestelėjus š jo pusę labai reiškmingus žodžius su pranešimu apie tai, kad jis žino tai ką pats geria ne taip kaip kad jis pats nepajundamas galvos pakreipia akis nuo anksčiau stebėto objekto į draugą reikšmingai į šį pažvelgdamas. Nusprendęs nieko neatsakyti ir dabar nesikankinti nuo dar vienos pradėtos temos kuri nieko doro nepaaiškintu ir tik dar labiau priverstu iki karštų ginčų pirštais suėmęs už savo gėralo stiklinės imą šią sukioti tarp pirštų. Panašiu metu ir išgirdęs tikėtasi atsaką į priminimą apie Audrey ir jos nuomonę apie išgėrinėjimus, na bent jau į jo pusę nesusilaiko neėmęs ir nenupiešęs veide šypsenos taip kiek pasidžiaugdamas Franko nelaime.
- žiūrint ką man už tai pažadėsi...,- kilstelėjęs vieną antakį ištaria reikšmingu tonu lyg dabar būtu sudarinėjamas sandėris paskus jis draugą jo merginai ar tylės kaip žemę pardavęs geriausias draugas ir jo neišduos kad ir kokios baisios priemonės bus pasitelktos. Ir taip buvo aisku, kad jis anei žodžiu apie tai neprasitars rožiniagalvei ir net nemanė, kad apie tai bus koks gautas klausimas bet negalėjo neimt ir nepaprašyt kokio dalyko už tą tariamą ,,tylėjimą‘. Tuo pat metu atsiradus galvoje ir keletui prisiminimų apie tai kaip anksčiau budavo gera taip leist laika anksčiau kiek susiraukia nuo tokių slogių minčių. Pats per šitiek darbo ir dabartinio gyvenimo tarpsnių nebegalėjo ant tiek susitelkti su draugyste, bet nesiskundė ir gyveno taip kaip ir galėjo. Aišku, prisiminti draugą prisiminė todėl nelaikė labai dideliu nuskriaudimu, kad nusivogė ji vakarui pas sau tiesiog šiaip.
- taip aš pasiilgstu tavo veido prie savęs amžinai mane primenančio ką aš padariau, kad gavau tave,- kai tik prasideda glėbiasčiavimaisi uždeda delną ant draugo peties taip jį patraukdamas tolyn nuo savęs ir porą kartų patapšnodamas per odą kaip atsaką į žodžius.
alkoholiui pradėjus veikti kartu su nikotinu ir į galvą ėmus kimšti įvairias keistas mintis iš kurių vieną neperseniausiai ir tebuvo ištaręs kad sugebėjo užtildyti franką dėl apmastymų pats kiek pamąsto dėl tokių žodžių. Tik daug labaiu jo vaizduotėi atsiduria būtent tas momentas kaip draugas išties ima ir taip atrodo kas priverčia imt tyliai kikent. Tik kol nepagalvoja kad su laiku taip galų gale gali ir atsitikti. Susitupėjęs draugas gali daug ką pakeisti todėl tai vertė mastyti ar tai taps taip jau greit ir ant kiek jam teks matyti ir stebėtis tokiu žmogum kokiu jį pavertė ta pati Audrey. Meilė daro stebuklus. Klausos organams pasiekus pirmuosius draugo monologo žodžius pažvelgia į jį padėdamas stiklinę ant stalo ir leisdamas kalbėti iki galo ir tai tik patvirtinus jo mintis trukteli pečiais ir pats duodamas atsaką, kad daugiau nieko nebeturi ko pridurt ir pasiduoda.
- Ačiū ji ten atsidaryta jau keliso savaitės,- kalbai pasislinkus įdomesne tema ir daug malonesnei nei kad buvo ankstesnioji pasilenkia į priekį pastverdamas peleninę ir ją prisitraukdamas artyn,- ir neikaip nesuvokiu kodėl aš tavęs nemačiau per atidarymą,- negalėdamas primint ir fakto, kad draugas nepasikuklino ir nepasirodė tokioj jo šventėi dėl kurios sugadino pusė savo nervų ir stebgėsi kaip įmanydamas,- ne nesiteisink vistiek nepatikėsiu,- iškėlęs delną į veido lygį lyg tyldytų dar nė nekalbandį draugą ir uždrausti net galvoti apie galimus pasiteisinimo variantus kaip mat ir taip nepatikės ir jis supranta akd kažkas kitas buvo daug svarbiau nei kad kažkokio draugo surengta meno galerija dar sugeba ir nusišypsot parodant kad jis anei kiek nepyksta,- taip. Belekada. Pavedžiosiu po galeriją ir papasakosiu ką vienas ar kitas darbas reiškia ir ką jutau jį piešdamas. Reiks pasirašyt kalbą kaip tau,- laikydamas veido miną kuo rimčiausią laikosi, kad tik neimtu juoktis. Mėgavosi, kad taip galėtų užimti draugą ir išzysti jam visas ausis, bet ir taip žinojo, kad taip negalėtų padaryti. Matyt frankas tą žinojo taip pat, bet nesigilinęs nužvelgia šio kažikelintą tuščią bokalą alaus kaip galima suprast suvartotą draugo. Ketindamas kažką jau tart dar priduriant prie savo didelio monologo ir gazdinimų jau žiojasi kai striueki esantis telefonas savo vibravimu praneša apie savo egzistavimą ir tai kad dar kažkam jo gali reikt. Sugrūdęs ranką į kišenę susigraibo delninuką jį ištraukdamas. Lūpose spėjęs suburbėti greitą atsiprašymą permetą akimis gauto pranešimo turinį ir kaip mat atsigauna.
- nepatikėsi. Kažkoks bukagalvis įsirėžę į mano kiemo vartus. Kaimynai gaus infakrą pirmiau nei kad aš,- pakilęs ant kojų ištraukia iš galinės džinsų kišenės keletą kupiurų padėdamas ant baro stalviršio ir kartu užmesdamas akį į telefoną tuojau pat atmesdamas ir pradėtus skambinimus,- turiu eit kol kas ko nepadarė,- berdamas žodžius iškart susigraibo ir mašinos raktelius kita ranka keletą kartų paplekšnodamas per draugo petį kaip atsisviekinimą,- paskambinsiu tau kada kitą dieną ištraukiant iš Aud nagų,- pabando nusišypsot, bet susirūpinimas dėl to kas dabar vyksta prie jo kiemo ir kokia žala padaryta priverčia nieko nepešt todėl neiko daugiau nelaukęs ir vildamasisi kad draugas supras ir tulžies ant jo nelies patraukia link išėjimo, greitu metu atsidurdamas lauke o greitai ir savo mašinoj traukiant link namų.

Jau kurį laiką palikusi saulėtąjį angelų miestą, kuriame gyventojų skaičiumi pralenkė kone visus Amerikos miestus, išskyrus Niujorką, savo egzistencija apdovanoja būtent pirmosios vietos nugalėtoją. Žinoma, būsto čia neturėjo, o ir nuomotis būtą ar viešbučio kambarį tiesiog gailėjo pinigų, tad savo „dėmesiu“ bei krūva lagaminu užverčia ne ką kitą, kaip savo draugus ar pažįstamus. Nemėgo per daug užsiciklinti, tad keliavo iš vienos vietos į kitą. Ratu aplenkė tik visokius prisiplakėlius ar žmones kurių ji tiesiog nemėgo, tarp jų, be abejo ir Audrey Morrigan. Žinoma, turėjo omenyje, kad pastaroji gyvena būtent šiame mieste, tad spėjo pasinaudoti ir jos, kaip žymaus žmogaus, paslaugomis – Lauren visada mėgo šildytis kitų šlovės spinduliuose, nes pati tokiais tikrai nežybsėjo.
Būtent šį vakarą nusprendė paskirti naujų draugų medžioklei, o minėdama „naujus draugus“ ji turi omenyje žmones, kurie sumokės už jos maistą, gėrimus, bei visas kitas pramogas. Labai retai kada leisdavo pinigus iš savos kišenės, nebent tai btų batai, drabužiai ar kosmetika, todėl net ir atvykus į Niujorką seni įpročiai nepakito, o ir visai nebloga išvaizda leido lengvai užlipti kitiems ant sprando. Užsibrėžusi ganėtinai aiškų tikslą, ant kūno užsitempia kiek įmanoma daugiau atveriančius drabužėlius, griebia rankinę, mašinos raktelius ir patraukia į naktines miesto gatves ieškoti nuotykių. Riedėdama vakarinės saulės nukepintu asfaltu, susipažįsta su dalimi kampų ir pakampių, kol toptelėja, kad nežino nei vieno baro ar klubo, kur netyčia nesutiktų savo draugų ir pažįstamų. Išsitraukusi telefoną, šio pagalba nuklysta į twitter‘į, kur lyg tarp kitko paklausia Niujorkiečių apie geriausius klubus bei kabakus niekada nemiegančiame mieste. Vos už keliolikos sekundžių sulaukusi fanų reakcijos, iš daugelio pateiktų variantų išsirenka būtent tą, kurį žmonės siūlė dažniausiai – „Mars Bar“. Pastarąjį nesunkiai susiradusi google maps sistemoje, pasuka baro link, iki šio važiuodama vadovaudamasi GPS teikiama pagalba.
Privažiavusi prie, iš pažiūros, visai nieko atrodantį kabaką, išlipa iš transporto priemonės, šią vienu pultelio mygtuko paspaudimu užrakindama. Lėtai žingsniuodama įėjimo link, spėja nužvelgti čionykštes apylinkes, pasimėgauti vėsuma, kuria pasižymėjo visi pavasariniai vakarai Niujorke, mat nujautė, kad viduje bus tikrai šilta. Pravėrusi patalpos duris, nesunkiai patenka vidun, iš karto apsidairydama. Pirmos kelios sekundės žvalgymosi priverčia susiraukti – nei interjeras, nei muzika, nei, juo labiau, žmonės esantys viduje Watts tikrai nesužavėjo. Jau buvo pasiruošusi eiti lauk, kai žvilgsnį užkabina pažįstamas veidas. Nužiūrėjusi vyrą, sėdintį prie baro šyptelėja, mat galvoje gimsta tikrai labai nedoras planas.
Nieko nelaukusi kaip mat pajuda baro link, kur išgėręs sėdėjo ne kas kitas, kaip Frank Iero, pastaruoju metu besitampantis su Audrey, kurios Lauren ne tiek nemėgo, kiek jos tiesiog nekentė. Užšokusi ant laisvos kėdės šalia vyro, veide kaip mat išpaišo plačią, perdėm draugišką šypseną ir pasirėmusi į stalą iškart pasisuka į Frank‘ą.
- Hey! – sučiauškia, atrodydama lyg cukraus ir kavos perdozavusi mažametė. – Tu juk Audrey draugas, taip? – gestikuliuodama ranka paklausia, tuo pačiu nenustygdama vietoje ir vis kaip nors judėdama. – Aš Zui, kartu su Aud vedėm laidą. Ir šiaip... esam geros draugės. – pildama žodžius it žirnius į sieną, spėja ir paspausti vyro ranką. Judėjo it vijurkas, matyt tam, kad Iero būtų sunkiau orientuotis apie ką šį ir kaip. – Daug apie tave girdėjau. – taip pat plačiai besišypsodama, pasislenka arčiau baro, rankos mostu pakviesdama netoliese šmirinėjusį barmeną. – Dvi „Pavainikio Trilogijas“! – surinka, vis dar nenustygdama vietoje. – Turi šitai pabandyti, aš vaišinu. – vis linksėdama galva ir taip bandydama įrodyti, kad užsakyti gėrimai yra patys geriausi, tik dar labiau išsišiepia, kai Frank‘as galiausiai pasiduoda merginos įtakai paragauti užsakytų gėrimų. Viską žymiai lengvino ir faktas, kad vyras buvo jau ir taip įšilęs, tad kelios stipraus gėrimo taurės tik pabaigė darbą, kurio rezultatai turėjo padėti Lauren įvykdyti nešvarų planą.
Pati alkoholinius gėrimus gurkšnojo žymiai lėčiau, neretai ir „pasidalindama“(t.y. pripildydama draugo taurę) savu gėrimu, tad neapkvaito tiek, kiek gerokai įkaušęs sugėrovas. Kartkartėmis vis patikrina Iero girtumo lygį, kad žinotų, kada ateis metas pradėti vykdyti savo nešvarų žaidimėlį. Kadangi paskutinį kartą kai atliko nedidelį testuką, patikrinti Frank‘o budrumui ir erdvės suvokimui, šis dar visai neblogai orientavusi, vėl pripildo judviejų taures stipriu alkoholiniu gėrimu ir savo stiklą iškėlusi aukštyn paragina ne tik draugą, per didžiąją dalį baro išgerti.

Gerard‘ui juokais ėmus reikalauti „atlygio“ už tylėjimą, suraukia antakius ir iškėlęs rodomąjį pirštą kelis kartus juo pakraipo ore, duodamas suprasti, kad nesileis lengvai manipuliuojamas. Žinoma, galėjo savo veiksmus palydėti keliais pamokančiais sakiniais, tačiau ne tik neturėjo tam noro,bet ir nenorėjo varginti draugo savo sapaliojimais. Be to, dažniausiai vienas kitą suprasdavo iš pusės žodžio, todėl ir šį kartą nenorėjo tuščiai aušinti burnos. Way‘ui netrukus pasinėrus į gilius pasvarstymus, tylėdamas stebi draugą, akimis karts nuo karto nužvelgdamas šio susimąsčiusį veidą. Ne už ilgo ausis pasiekus garsinei informacijai, atidžiau įsiklauso į Gerard‘o beriamus žodžius ir pritariamai palinkčioja galva.
- Taip,taip – dar sykį, tik šį kartą verbaline forma, pritaria Way‘aus išdėstytoms mintims. – Tačiau kalbi taip,lyg ruoštumeis pasimirti – atkreipia dėmesį į filosofiškus Gee teiginius, kurių gili prasmė net pačiam nebuvo aiškiai suprantama. – Nepergyvenk, spėsiu nusibosti – plačiai nusišypso, patikindamas draugą, kad lengvai nežada nuo jo atstoti. Netrukus alkoholiui pradėjus atlikinėti savo darbą, pajaučia kaip staiga apsunksta galvoje tūnančios smegenys. Jausdamas ne tik viršutinės dalies, bet ir viso kūno apsunkėjimą, pasislenka arčiau baro ir alkūne atsiremia į stalviršį, tos pačios rankos delnu paremdamas galvą. Nenorėdamas nutraukti akių kontakto su pašnekovu, nukreipia regėjimo organus į draugą ir tylėdamas išklauso šio priekaištų dėl nedalyvavimo galerijos atidaryme. Tiesą sakant, net neprisiminė dėl kokios priežasties praleido tokį svarbų įvykį. Kad ir kaip bebūtų, liko dėkingas, kad Gerard‘as neprivertė teisintis dėl tokių smulkmenų, nes šiuo metu mažiausiai norėjo sukti smegeninę ir ieškoti būdo, kaip apsaugoti savo kailį. Netrukus padavėjai pristačius su eiliniu užsakymu, iškart pagyvėja ir imasi doroti alkoholinio gėrimo. Tikėjosi, kad liaudyje populiarus posakis „nuo ko susirgai, tuo ir gydykis“ suveiks ir jo atveju. Pamažėle tuštindamas eilinį bokalą, vos nepaspringsta skysčiu vos tik ausis pasiekia informacija apie nemalonų atsitikimą prie Gee namų. Pasisukęs į draugą išmeta „what the fuck“ veido išraišką ir tyloje išklauso Way‘aus beriamų teiginių. Žinoma, suprato kad reikalas yra svarbus ir neatidėliotinas, tačiau kiek krimtosi dėl to, kad ilgai lauktas ir planuotas pasisėdėjimas baigėsi šitaip greitai ir,tiesą sakant, šūdinai. Nusprendęs nerodyti savo nusivylimo ir nenorėdamas dar labiau liūdint draugo, priverstinai šypteli lūpų kampu ir akimis palydi Gerard‘ą iki kol šis dingsta iš matymo akiračio. Paliktas vienui vienas, tvirtai nusprendė, kad ko gero ir pačiam vertėtų grįžti namo. Tuo labiau, pažadėjo Audrey, kad ilgai nesibastys velniai žino kur ir mažų mažiausiai norėjo ją versti nerimauti. Galutinai ištuštinęs alaus bokalą, iš kelnių kišenės ištraukia piniginę ir sumokėjęs už išgertus gėrimus, stojosi pasišalinti iš patalpos. Tačiau, kiek netikėtai prieš akis išvydęs nelabai pažįstamą personą, kuri kažkodėl kreipėsi būtent į jį, vien iš mandagumo klestelėti į tą pačią kėdę ir įsijungia į pokalbį. Iš pradžių susidomėjęs klausėsi merginos monologo, nes pačiam magėjo sužinoti, kas ši esanti. Pašnekovei paminėjus santykius su Audrey, keistokai šypteli, savo gestą palydėdamas iki skausmo banalia fraze.
- Malonu susipažinti – švelniai paspaudęs merginos ranką, pradeda nekantriai muistytis kėdėje, rodos, svarstydamas galimybę tuojau pat nusiplauti nuo pokalbio su Zui, kurios kompanija kažkodėl pernelyg nesidžiaugė. Tikriausiai hyperaktyvi Watts tik prisidėjo prie didėjančio galvos skausmo, kuris šiuo metu užgožė visas teigiamas mintis. Lauren pasisiūlius pavaišinti gėrimais, neigiamai papurto galvą, leisdamas suprasti, kad žada atsisakyti tokio malonumo, tačiau vos spėja praverti burną, kai yra pristatomas alkoholis. Žinoma, galėjo ramiausiai nuignoruoti Watts dosnų pasiūlymą, tačiau , kaip sakoma , kartą paragavęs negali sustot. Gėralų apdorojimo procesui įsibėgėjant, akivaizdu, kad ir pačiam atsirišo liežuvis, todėl nors iš pradžių nerodė jokio noro bendrauti su Zui, dabar tiesiog mėgavosi šios draugija ir tarškėjo lyg turgaus bobutė. Pripilęs į save nesuskaičiuojamą kiekį alkoholio, pajuto, jog praranda bet kokį sugebėjimą ne tik valdyti savo kūną, tačiau ir sunkiai orientuojasi aplinkoje.

Vakarui gerokai įsivažiavus, pajaučia kaip ir pačiai tas pats suvartotas alkoholis gerokai trinktelėja į galvą. Kol dar visiškai neįsilakė iki nuovokos praradimo lygio, nusprendžia, kad reikia priversti savo sugėrovą išgerti daugiau ir gerokai pralenkti ją nutašymo srityje, mat dabar tai buvo dalykas, kuriame pirmąją vietą būtų be ginčų užleidusi būtent Iero. Iškėlusi ranką, jau kelintą kartą išsikviečia barmeną, kuris šį vakarą tikrai ne vieną ir ne du kartus lakstė pirmyn atgal nuo jų iki gėrimų ir atvirkščiai. Ketino užsakyti dar vieną taurę stipraus gėrimo, kai pasisukusi į šoną, pastebi, kad Frank‘as prisiliuobė tiek, kad atrodė jog trūksta nedaug iki momento, kol vargšelis visai atsijungs. Nuleidusi ranką, galvos linktelėjimu padėkoja baro darbuotojui, tuo pačiu ir kreivai šyptelėdama, nes visgi nusprendė daugiau pinigų neleisti(juo labiau, kad leido juos ne savo malonumams patenkinti, o įvykdyti susikurptą planą) ir gėrimų nešvaistyti. Palinkusi prie Frank‘o, dar kartą patikrina jo būklę, norėdama visiškai įsitikinti, kad vėliau netektų graužtis dėl iššvaistyto laiko ir žalių. Supratusi, kad sugėrovo įkaušimo lygis pasiekė reikiamą tašką, gudriai šyptelėja, netrukus iš rankinės iškrapštydama piniginę, kurioje suranda porą stambių kupiūrų, šias pamesdama ant stalo, be didelės širdies graužaties, kad negaus grąžos. Pirma, tiesiog neturėjo laiko laukti kol barmenas suvaikščios iki kasos aparato ir partemps jai smulkius, o antra, norėjo palikti „arbatos“ plano bendrininkui, kuris nė pats to nežinodamas smarkiai prisidėjo prie Zui plano įgyvendinimo, o kol kas viskas ėjosi lyg sviestu patepta.
Nušokusi nuo kedės, ant kurios savo subinaitę patupdžiusi buvo jau gerą pusvalandį, pirma pasitaiso kiek sukritusius drabužius, o jau tada griebia šiltutėlį Iero už rankos, tempdama šį nuo jo „krėslo“.
- Eime. – sušnara, ragindama vyrą pakilti, o kai šis galiausiai paklusta merginos norams, šyptelėja, mat viduje tiesiog tryško džiaugsmu, nes viduje vis sau kartojo „gera pradžia – pusė darbo“, tad likusi nešvarioji dalis atrodė ranka pasiekiama.
Tempdama Frank‘ą iš paskos, nesunkiai prasiskina kelią iki čia pat buvusio „WC“ ženklu pažymėto kambario. Įnėrusi vidun, apsidairo ir kaip mat atsidusta su palengvėjimu, mat patalpa buvo visiškai tuščia. Vilkdama ne itin stabiliai judanti draugą, pasivargina praverti tolimiausios kabinos duris ir čia pat įversti gerokai įkaušį Iero. Pasodinusi vyrą ant klozeto sėdynės, nieko nelaukusi tiesiog apsižergia Frank‘ą, ant šio nusėsdama. Supratusi, kad jis mažai orientuojasi tiek aplinkoje, tiek apskritai visame veiksme, neskubėdama knisasi rankinėje, kol suranda šitaip reikalingą, vieną iš svarbiausių plano pagalbinių detalių – numylėtą, daugumos scene mergaičių pamėgtą, būtent jų su Audrey išpopuliarintą sidekick‘ą. Šiame sumaigiusi keletą klavišų, įjungia aparačiuke įmontuotą kamerą, o pačią mobiliojo ryšio priemonę pastato ant netoliese buvusio tuoletinio popieriaus laikiklio, kuris šį kartą pasitarnavo kaip atrama bei pagrindas Lauren telefonui. Prietaisą atsukusi taip, kad galėtų fiksuoti reikiamą veiksmą, spustelėja mygtuką, skirtą pradėti filmuoti. Kadangi nereikėjo daugiau nieko, kaip tik pradėti visą veiksmą, ilgiau nedelsusi būtent tai ir padaro. Įsitikinusi, kad Iero dar su sąmone, abejomis rankomis suima jo žandikaulį, besidžiaugdama faktu, kad vyras buvo taip įkaušęs, kad tikriausiai dabar nė savo motinos nepažintų. Išsišiepusi, kaip pagyvenusi tašė, galiausiai palinksta priekin ir aistringai įsisiurbia vyrui į lūpas. Bučinį nutęsusi vos keletą sekundžių, prieina išvados, jog tik bučinio nebus gana ir reikia griebtis ko nors rimčiau, tad imituodama itin aistringą sceną, greitomis nusiplėšia nuo savęs viršutinę maikutę, likdama vien tik su liemenėle. Tęsdama glamones, delnais slysčioja po Frank‘o kaklą bei krūtinę, šio rankas visai netrukus užsimesdama sau ant liemens. Net ir tokioms linksmybėms pasirodžius negana, nusprendžia imtis to, ko, tikriausiai, ir derėjo imtis iš pat pradžių – eiti tiesiai prie reikalo. Nenustodama liežuviu nagrinėti kiekvieno Iero burnos ertmės tarpelio, ranka nuvinguriuoja šiam tarp kojų, nesunkiai surasdama diržo sagtį, su kuria netrukus ima kankintis, mat viena galūne darbuotis nebuvo taip paprasta kaip atrodė. Leisdama įvairaus pobūdžio geidulingus garsus, galiausiai su kelnių atlapojimo užduotimi susitvarko, ir sukišusi liežuvį Frank‘ui į gerklę, užkiša vieną iš delnų už vyro apatinių.

Nepaisant suvartoto alkoholio sukeltos nekokios savijautos, lyg paklusnus vaikas pylė į save viską, ką tik užsakydavo Lauren, o mergina kažkodėl buvo nusiteikusi kone altruistiškai ir nešykštėjo pinigų ne tik pigesniems,bet ir geresnės kokybės gėralams. Akivaizdu, kad buvo pernelyg nusitašęs, kad laisvai išlaikytų pusiausvyrą, todėl rankomis tvirtai įsikibo į stalviršį, nenorėdamas apsijuokti ir visų akivaizdoje tiesiog nudribti nuo kėdės, kas atrodė visai įmanoma. Tikriausiai per didelis alkoholio kiekis neigiamai paveikė ne tik jo sveikatą, bet ir iškalbą, todėl didžiąją vakaro dalį praleido tylėdamas, klausydamas Watts nesibaigiančių pasakojimų, ir retkarčiais prisiversdamas mestelėti tik jam suprantamas replikas, kad tik tarp jųdviejų neįsivyrautų nemaloni tyla. Žinoma, pačiam viskas atrodė įdomiau nei pokalbis su Zui, todėl privengdamas akių kontakto su naująja bičiule, tiesiog bukai vėpsojo į pirmyn atgal lakstantį barmeną, kuris kaskart pristatydavo vis naujų gėrimų, o juos iškart tekdavo sudoroti. Šitaip pragėręs eilinę savo gyvenimo valandą, tenorėjo smigti ir pailsėti, kad ir prie baro, bei „pramiegoti“ pagirias, kurios, kaip žinojo, kankins ir kitą dieną. Tačiau labiausiai krimtosi ne dėl apgadintos sveikatos ir nemalonių pasekmių ryte. Nerimavo, kad jeigu šitokios nestabilios būsenos prisistatys namo, tai tikriausiai ne tik bus iškeiktas ir kitaip morališkai sužlugdytas, bet ir išmestas nakvoti lauke. Todėl daugiausiai laiko, kai dar sugebėjo priversti dirbti apgirtusias smegenis, bandė sugalvoti įtikimą pasiteisinimą ir mintyse kūrė tekstą, turėjusį sušvelninti Audrey širdį. Šiuo metu buvo tokios būsenos, kad visai nekreipė dėmesio į aplinkinius, įskaitant Zui bei tetroško pailsinti fiziškai iškankintą kūną. Nuovargis neleido netgi mėgautis iki šiol įdomiai atrodžiusiu, visur lakstančiu barmenu. Todėl sudėjęs rankas ant artimiausio atramos taško – baro stalviršio, norėjo šiomis pasinaudoti kaip pagalve, ant kurios galėtų padėti galvą, kad ši turėtų patogią ir minkštesnę atramą. Be jokių abejonių, mažiausiai rūpinosi komfortabilumu, nes žinojo, kad užmigtų net ir patupdytas šiukšliadėžėje, tačiau nenorėjo trikdyti į barą gausiai besirenkančių žmonių, nežinia kodėl staiga susirūpinęs jų gerove. Būtų sėkmingai vykdęs savo planą, jeigu ne stiprokas trūktelėjimas, privertęs kiek atsikvošėti. Pasisukęs į tą pusę iš kurios pajuto „puolimą“, prieš save išvysta kiek primirštą Lauren, kuri ragino pasiskubinti. Net nežinojo, kur žada keliauti, tačiau neturėjo pagrindo priešintis, todėl tingiai atsikėlė nuo sėdimos vietos ir apgraibomis, kelnių kišenėse bandė surasti piniginę, kad galėtų apmokėti sąskaitą. Tačiau merginai patikinus, kad viskuo pasirūpinta, neabejodamas jos žodžiais, nuseka paskui Zui, pakeliui stengdamasis išlaikyti jeigu ne tobulą, tai bent pakenčiamą pusiausvyrą.
Kelias minutes užtrūkusios kelionės metu, svarstė, kur yra tempiamas. Pačiam tikrai praverstų gaivaus oro gūsis, todėl tikėjosi, kad Watts perskaičiusi jo mintis, veda jį būtent laukan. Merginai galop sustojus, pats taipogi pristabdo žingsnį ir apsidairo po, prieš akis atsivėrusią, erdvę. Iš keistokų ir kiek nemalonių kvapų, suprato, kad randasi tikrai ne lauke, o, kaip spėjo, viename iš baro WC. Nenorėdamas ilgiau kankinti savo nosies šnervių, pasisuka veidu į duris, norėdamas kuo greičiau nešti kudašių iš patalpos. Galbūt, jeigu nebūtų šitiek prisiliuobęs, pavyktų ir ši mintis. Tačiau vos susivokia, yra kone prievarta įstumiamas į vieną iš daugelio tualeto kabinų ir pasodinamas ant klozeto. Zui netrukus įsipatoginus, sudeda delnus merginai virš kelių, ir bukai nužiūrinėja jos veidą, retkarčiais sustodamas ties Watts akimis, lyg iš jų bandytų ką nors nuskaityti. Be jokių akivaizdžių emocijų veide, tylėdamas stebėjo merginos veiksmus, o mintyse įtemptai svarstė, kam po galais reikalingas sidekick‘as. Lauren susitvarkius su XXI amžiaus išradimu – telefonu, jautė, kad dabar būtų pats laikas išsiaiškinti, kas vyksta. Tačiau, kaip ir visada tokiose įtemptose situacijose, vos tik spėja praverti burną, yra užčiaupiamas merginos bučinio, į kurį, instinktyviai, atsako. Seilių apsikeitimui trūkus trumpiau nei tikėjosi, nenoriai atsiplėšia nuo Lauren lūpų, tačiau nesibodėdamas perimti iniciatyvos, perleidžia Watts visas vadeles, todėl pats, nesiimdamas jokių konkrečių veiksmų, kantriai laukia, kol mergina susitvarkys su savo viršutiniu aprėdu. Kuo toliau tuo labiau situacijai virstant vis labiau nekontroliuojamai, o veiksmams tapus nebevaldomiems, nors ir būdamas, švelniai tariant, girtas, suvokia, kad galų gale viso šito gailėsis, todėl nusprendžia nutraukti „linksmybes“ pačiame jų įkarštyje. Čiupęs merginai už pečių, kiek įmanydamas atsargiau, atitraukia šią nuo savęs, suprantama, rūpindamasis jos sveikata ir saugumu. Atlaisvinęs savo kūną nuo kurį laiką jį veikusio „svorio“, imasi tvarkytis su savo kelnėmis, kurios, žinoma, sukelia papildomų rūpesčių. Galop susitvarkęs ir su diržo sagtimi, delnais atsiremia į kabinos duris, ir sunkiai atsikelia nuo klozeto. Suburbėjęs kažką nesuprantamo ir neaiškaus sau panosėje, išlenda iš „priverstinio poilsio vietos“ – kabinos, ir nė neatsisukęs į Zui, padaro tai, ką troško vos tik buvo atvilktas į WC – neša kudašių iš patalpos, pakeliui, kad neišsitiestų, prisilaikydamas visų, bent kiek stabiliai atrodančių, daiktų.

Nenustodama liežuviu baršyti po Frank‘o burnos ertmę ir tuo pat metu graibalioti šio tarpukojo, mintyse spėja susiplanuoti ir tolimesnę įvykių, kurie turėjo peržengti žymiau daugiau ribų, seką. Tiesiog negalėdama atsidžiaugti savo genialiu planu bei stulbinama sėkme, nejučia šyptelėja. Juk jei nebūtų sugalvojusi išsitremti lauk į naktinio Niujorko gatves, nebūtų atsitempusi į tikra skyle vadinamą „Mars“ barą, to pasekoje sutikdama ne ką kitą, kaip nemėgstamos draugės vaikiną. Bet jos sėkmė čia anaiptoil nesibaigė, nes viskas galėjo užsibaigti taip, kaip ir buvo planavęs pats Frank‘as – šiedu tiesiog apsikeistų keliais žodžiais ir Iero trauktų atgal namo pas savo mylimą „rožinę pabaisą“, o juk buvo visai ne taip – Zui sugebėjo gerokai apsvaiginti nieko nenutuokiantį vargšelį ir įvelti šį į nedorą, Morrigan turėjusį įskaudinti, ar bent jau mažiausiai – supykdyti, planą, tad savimi patenkinta moteris buvo kaip niekad. Žinoma, pasirūpino kiekviena detale: atitinkamu Frank‘o girtumo lygiu, visą tarp judviejų vykstantį veiksmą fiksuojančia kamera ir, šioje situacijoje tiesiog būtina, iniciatyva, nes pats Iero tikriausiai nebūtų inicijavęs šiuo metu kurstomo sexi taimo.
Deja, bet taip kruopščiai sukurptas planas buvo netikėtai sugriautas nelaukto Iero atsitraukimu. Visiškai nenumačiusi tokio vyro ėjimo(mat pilnai pasitikėjo savo plano veiksmingumu), tik žioptelėja, negalėdama patikėti, kad viskas, ką sumanė nuplauks kaip šūdas klozetan. Nesugebėdama susitaikyti su tokiu pralaimėjimu, stumiama atgal, be jokios abejonės, priešinasi, įsitverdama į tualeto kabinos sienas. Visgi išsilaikyti nepavyksta ir tenka gėdingai susmukti kabinos kampe. Nedidelę laiko dalį sutrikusiu žvilgsniu stebėdama Frank‘ą, kaip didžiausią lunatiką, prieina išvados, kad dar ne viskas prarasta ir pakilusi iš savo sėdėjimo vietos, dar kartą priartėja prie vyro, suimdama šį už rankų, kurios tuo metu tarnavo kelnių užsagstymo sumetimais.
- Ei, kur rengiesi? Mes dar nebaigėm. – savo tone panaudodama gundymo ir pasipiktino mišinį, dar kartą užkabina vyro lūpą, šią įsiurbdama. – Aš galiu daugiau nei Audrey. – kiek atsitraukusi, nusišypso gašlia šypsena, nestipriai prikasdama apatinią lūpą.
Visgi nepasiteisinus net tokiai taktikai, lieka tiesiog nieko nepešusi. Stebėdama, kaip Frank‘as išbėga lauk iš „pasakų kambarėlio“, su surauktų lūpų ir kaktos deriniu veide nusėda ant klozeto, tik dabar prisimindama apie ant tualetinio popieriaus laikiklio pastatytą telefoną, kiek nudžiunga, kaip mat pagriebdama prietaisą ir prisitraukdama šį arčiau. Sustabdžiusi iki šio momento vykusį įrašinėjimą, pradeda peržiūrinėti vaizdo įrašą nuo pat pradžių. Šypsenai veide vis platėjant, supranta, kad provokuojančios medžiagos turi pakankamai, tad teliko nukarpyti visas nereikalingas dalis ir įrašą nusiųsti „mylimai“ draugei Audrey. Prieš imdamasi darbo, be abejo, susigraibo prieš tai nuo kūno nudraskytą palaidinę, kuria netrukus grąžina į jai priklausančia vietą.
Tingėdama bei nenorėdama gaišti per daug laiko, pasinaudoja sidekick‘e esančia video redagavimo programa ir kelių minučių bėgyje pašalina jai netinkančią, Iero atsitraukimą užfiksavusią dalį ir kai įsitikina kad vaizdo įrašas yra pilnai sutvarkytas, išsiunčia šį savo keršto aukai – Morrigan. Nežmoniškai patenkinta atliktu darbu, net sukrykščia, tuo pat pamakaluodama kojomis bei rankomis ir kelias sekundes tiesiog prasėdi, besimėgaudama kūną užpildžiusiu saldžiu keršto pojūčiu. Žinoma visą smagumą nutraukia Lauren nosį pasiekęs itin nemalonus, nuo gretimos kabinos sklindantis kvapas, privertęs gerokai apsvarstyti dingimo iš čia idėją. Nusprendusi kuo greičiau šalintis iš šios skylės, susirenka visus sau priklausančius daiktus ir išropoja lauk iš prasmirdusios kabinos, paskirdama keletą minučių pasistaipymui prie veidrodžio, drabužių pataisymui ar tiesiog lūpdažio įspaudimui ant ir taip ganėtinai ryškių, Frank‘o nespėtų nuniokoti, lūpų. Paskutinį kartą nužvelgusi savo atvaizdą veidrodyje, išsišiepia, negalėdama sutvardyti džiaugsmo, kuris ją dabar užplūdo. Sugrįžusi atgal į barą, užsisako dar vieną gėrimą, šį kartą pasirinkdama savo mėgstamiausią – „Kruvinąjią Meri“, taip atšvęsdama tokią didžią pergalę prieš Audrey Morrigan. Išmaukusi visą stiklinės turinį, nušoka nuo kėdės, kiek susvyruodama – prieš tai ir dabar suvartotas alkoholis gerokai davė į galvą, kad ir kokia gera metabolizma moteris būtų pasižymėjusi. Prasiskynusi kelią lauk iš „Mars“ baro, neskubėdama nužingsniuoja link vietos, kur pirmai pastatė savo automobilį, o šį nesudėtingai radusi, atlopoja duris ir įsirioglina į vidų. Nepaisydama visų, alkoholio privartojusių asmenų vairavimą varžančių įstatymų, užveda automobilį ir kelias akimirkas vargdama išvažiuoti iš prigrūstos gatvės, galiausiai išsuka lauk, nurūkdama savais keliais.