City Club

Buvo penktadienio rytas, tiksliau, pusiaudienis, kai Miette pakirdo iš patalo. Nieko nenuostabaus. Ketvirtadienio vakare šoko kažkokio tipelio, kuriam suėjo šešioliką, vakarėlyje. Žinoma, neuždyka. Viskam užsitęsus iki paryčių, namo parsivilko dar vėliau, o miegoti nuėjo tik ilgokai pasirašinėjus tekstinimėmis žinutėmis su drauge, kuri šiuo metu radosi Čikagoje. Perbraukus viršutinės letenėlės ataugomis per suveltas raudonas sruogas, atranda save vonios kambaryje, kuris prilygo spintos dydžiui. Apskritai, Dupont palėpė nebuvo ypatingo dydumo. Svetainę, virtuvę bei miegamąjį jungė vientisa erdvė, nors virtuvę nuo svetainės kaip ir skyrė spintelė su stalviršiu. Visas būstas nebuvo perkrautas daiktais, tarsi mergina galėtų bet kada supakuoti visą savo mantą į trejetą lagaminų ir okupuoti jau kitas erdves. Pro Miette palėpės stoglangius galėjai išvysti apačioje šurmuliuojančią gatvę, o danguje, dėl šviesos pertekliaus žemėje, negalėjai matyti žvaigždžių, bet užtat galėjai matyti lėktuvus, o dienomis - purius baltus, atrodo, švelnius it pūkas debesis. Vonioje praleidus nemažą laiko tarpą, kol tapo gražutė mergaičiukė. Jau buvo besiruošianti papriešpiečiauti, kol į mobilųjį neatlekė žinutė iš vieno klubo savininko, kuris maloniai pakvietė į šį vakarą ten vykstantį vakarė. Žinoma, tai tik viena iš daugelio komercinių sprendimų, kaip prisitraukti įvairių interesantų dėmesį. Juk žinia, jei tavo klube nėra karštų pupyčių, tai neturėsi jokių šansų tapti įžymiausiu pramogų centru. Greitomis suvalgius šaldytuve laikytą jogurto indelį, atsiduria savo poilsio zonoje, pradėdama naršyti spintą, kurioje buvo ne vienas seksualus lateksinis apdarėlis. Nusprendė šiandien atrodyti neįpareigojančiai, tad nusigriebia juoda kostiumėlį, kurį sudarė lateksiniai mini sijonėlis bei korsetas. Apsitempus tinklinėmis kojinėmis, netrunta apsivilkti ir puikiai jos žavią figūrą išrykinantį rūbelių komplektėli. Užtrukus prie veidrodžio netrumpą laiko tarpą tepdama ant savęs "špakliaus" sluoksnius, iškviečia tuo pačiu mobiliuoju ir taksi. Apsiavus juodus platforminius aukštakulnius, kurie ją aukščiau pakylėjo tik apie penkėtą centimentrų nuo žemės, išbėgo iš namų, šiuos užrakindama, o raktą užkišdama už viršutinės durų staktos. Nesibaimino vagių ar pašaliečių, nes apačioje dirbantis vyrukas nepažįstamų veidų tiesiog toliau nepraleisdavo.
Geltonu automobiliu atlėkus iki žymiojo klubo, mesteli vairuotojui pareikalautą sumą, pinigus ištraukdama iš už keliaraiščio. Išlipus, susimėto žvilgsniais su apsauginiu, kurį pažinojo jau netrumpą laiko tarpą. Atsiradus erdvėje, kuri jau buvo sausakimša žmonių, prie baro, nusigriebia spalvotą gėrimą mėgintuvėlyję, šį užsikiša tarp krūtų, tada palenkus galvą, apžioja kaklelį ir jį užsivertė. Visam klubui pritariamai šūkaujant, pati smagiai nusijuokia, nusivelka į šokių aikštelės vidurį, pradėdama taškytis.

Dažniausiai Stark`as dirbdavo namuose, savo ištaigingoje, prakeiktai modernioje „Gulmiroje“, kur be didelio vargo atsiskleidžia visi vyro, kaip lygių sau neturinčio mechaniko bei tiksliųjų mokslų vunderkindo sugebėjimai, jau daugiau nei du dešimtmečius kurstantys „Stark Enterprises“ klestėjimo katilą. Nepakęsdavo lindėti „Stark Industries“ pastate, nuobodu ten, tačiau šią dieną apsilankyti savo kabinete ir jame pakerpėt buvo priverstas. Prisikaupė per daug neatidėliotinų reikalų, tokių kaip sutarties su JAV karinės bazės padaliniu neramumų kratomame Irake pratęsimas, susitikimas su Jungtinių Valstijų nacionalinio saugumo departamento atstovu, be to Anthony valdoma kompanija vis įsimaišydavo į naujus, vandenis, įžengdavo į galimybių plantacijas, kuriose javų masyvi „Stark Enterprises“ pėda dar netrypdavo. O šį kartą buvo pasiruošęs keletą technologinių inovacijų patentų už magiškus pinigus „paskolinti“ Japonijai, mainais užsitarnaudamas galimybę pareklamuoti savo jau ir taip garsią pavardę „Tekančios saulės“ šalyje. Be pastarųjų būtinumų, reikėjo aptarti ir Stark`o labdaros fondo paskirstymą (kaip pasižymėjęs filantropas į pastarąjį reikalą žvelgdavo tiek pat rimtai kiek ir dosniai) ir ką jau kalbėti apie grandiozinę, ateities technologijas visuomenei pristatančią „Stark Expo“ parodą, turėsiančią atsidaryti vos už poros mėnesių. Iš tiesų ginklų gaminimas bei jų tiekimas Valstijoms yra tik labai mažytė Tonio veiklos dalis. Kadangi aktyviai figūruojasi ir šalies aviacijos skyriuje, kuriam Stark`o išmanumas yra tiek pat naudingas, kiek ir žiupsnelis druskos beskonei buzai, prireikė nukeliauti į posėdį su vietiniais inžinieriais bei aptarti rinkoje netrukus turėsiančių pasirodyti karinių naikintuvų brėžinių bei kompiuterinės sistemos juose įdiegimo. Dienelė tikrai ne iš lengvųjų laukė, tačiau jautėsi nusiteikęs tiesiog puikiai. Nepaisant pragariško užimtumo (mėgindamas išmastyti datą, kada paskutinį kartą atostogavo tikriausiai išsitaškytų kaip kiaušinis, įkištas į mikrobangų krosnelę), galėsiančio bet kokį kitą individą suspaust it slėgis vandenyno dugne aliuminio dėžutę, mylėjo kiekvieną, net ir patį nereikšmingiausią savo neįtikėtinai sėkmingo gyvenimo, kuris esti išskaptuotas tarytum meistro dailidės kontūras medienoje, akcentą. Telefonu nuteikęs Natashą neįtikėtinai užimtai dienai ir gavęs nuo asistentės velnių, kad neatvyktų prisisiurbęs alkoholio, kaip tada, Technologijų konferencijoje Berne, kai ištuštinęs viešbučio barą, todėl pastebimai nusilakęs vedė paskaitą apie integralines schemas plikagalviams profesoriams. Iš namų skubintis net nesistengė. Koks skirtumas, kad iki pirmojo dienotvarkės punkto pradžios bebuvo likusios dešimt minučių. Gurkšnodamas „Frappuccino“ per J.A.R.V.I.S. nuotoliniu būdu tvarkėsi muzikos grotuvą savo naujojoje „Pagani Zondoje“ bei internetu aktyviai varžėsi su kažkokiu atkakliu mulkiu dėl galimybės ant lentynos pasistatyti kolekcinį, rankų darbo „RICCS T38-Talon“ naikintuvo modeliuką. Tik tada, kai susikelia kūrinius, be kurių paprasčiausiai neįsivaizduoja vairavimo ir neapsikentęs varžytuvių apdeda virtualųjį konkurentą pastatęs dešimties tūkstančių dolerių statymą šitaip išraitodamas virtualią špygą taukuotą asmeniui, pasivadinusiam per daug įmantriu „Phantasma Nocturna“ pseudonimu, susiruošia išsmukti iš namų. Įšokęs į šviežutėlaitį, daugiau nei milijoną pinigų kainavusį itališką šedevrą, ignoruodamas isterišką „LG“ kišeninio kompiuterio vibravimą (tikriausiai Romanoff baigė liežuvį nusilaužt ramindama nekantrius užsakovus, kad Tonis tikrai pasirodys), visu garsu užsileidęs Salivos „No Hard Feelings“, išdumia pradėti gerokai perspaustos darbo dienos savo. Kadangi susidarė laiko netaupantį, tačiau niujorkiečių kledarais neužgrūstą maršrutą (iš esmės nėra jokios prasmės turėti šaunų, sportinį automobilį, jei negali juo pasidraskyti, pralėkti autostrada mažiausiai dviejų šimtų kilometrų per valandą greičiu, o tokį F serijos Zonda pasiekia per devynias su puse sekundės), darbovietėje pasirodo vėluodamas valandą, tačiau išpaikintą demoniuką, reikalaujantį nutrūktgalviško greičio, „ekstrymo“ ir nuostabaus kompanijos "Mercedes-Benz" 7,3 litro V12 variklio garso papenėjusį.
Penkiolika minučių be dvidešimtos vakaro – būtent tokiu metu, po sadistiškos darbo dienos Tonį aviacijos skyriaus koridoriuje pasigauna vyresniojo karininko laipsnį užsitarnavęs James‘as Baraka – neprastas Stark`o draugas, su kuriuo turėdavo keletą interesų, masinančių du solidžius vyrus kartas nuo karto pasitampyti drauge: visų pirma ištikimybė „Lakers‘ams“ ir antra – meilė vakarėliams. Po giriamosios bičiulio kalbos, kaip šauniai Anthony perteikęs „Northrop YF-23“ penktosios kartos naikintuvo viziją, sulaukęs pasiūlymo išsidaigot kur ir pasilinksmint, net nepagalvoja apie galimybę atsisakyti. Visą dieną arė kaip plūgas, todėl šiuo metu galimybę atsipalaiduoti (o vyro atveju tai reiškia toli gražu ne Tailandietišką masažą) įrašė į pačią savo prioritetų viršūnę. Netrukęs atrasti save automobilyje, greta papingos, naglai prisitrynusios šviesiaplaukės (jei taip galima pavadinti sintetinį peroksido atspalvį) darbuotojos, dirbančios „nesvarbu kieno, nes man neįdomu“ sekretore. Merga buvo tuščia kaip žvirblio išlestos saulėgrąžos lukštas, tačiau pasilinksminti su tokiomis niekada neatsisakydavo (tokias papisi gi ir be sąžinės graužaties palieki). Kadangi tradiciškai vilkėjo klasikinį kostiumą, įtikina save, kad tai nėra pati tinkamiausia apranga alkoholiu pritvindytiems, pašėlusiems vakarėliams, todėl nuo Jay‘aus atsiskyręs, visų pirma užsuka į artimiausią prabangių drabužių saloną. Tasai buvęs beužsidarančiu, tačiau tokiems asmenims kaip Tonis Stark`as yra daromos privilegijuotos išimtys. Iki pažaliavimo ironiškomis replikomis išdirbęs lėkštą kompanionės skonį aprangai, nusičiumpa dangaus žydrumo, plėšytus ir visaip kitaip madingai suniokotus „D&G“ džinsus, „Roberto Cavalli“ firmos marškinėlius trumpomis rankovėmis, odinį, netgi kiek baikerišką tos pačios firmos švarką, šiaip visokių stiliaus aksesuarų, išslysdamas į persirengimo kambarį. Kai į jį vyrui besirengiant įsmunka ta pati kokiam tais aviacijos sektoriaus šului kavą nešiojanti mergiotė, kurios vardą Tonis jau pamiršo, įsitikina, kad ši pasirodo esanti bent jau ne prasta oralinio sekso paslaugų tiekėja. Nesunku įsivaizduoti, ką pamanė už prekystalio stovinti pardavėja, kuomet tykią parduotuvės atmosferą pripildo vaiskūs atodūsiai, nepatogūs kikenimai ir kiti seksualinio žaismo garsai, bet Stark`as neturėjo mados padoriai elgtis net laidotuvėse. Iš budelės išlindęs, paskubomis nukeliauja prie kasos, karts nuo karto šalin stumtelėdamas ant kaklo tiek pat atkakliai, kiek ir įkyriai besikariančią, jaunutę, apverktinai naivią palydovę. Išsitraukęs vizitinę kortelę (grynųjų pinigų vyras niekuomet neturėdavo) ir sukėlęs šiokio tokio nepatogumo vietos darbuotojai (primygtinai atsisakė nusivilkti aprėdus, kuriuos perka), iš drabužių salono išneria į lauką dangui ėmus trauktis sodriai mėlyno atspalvio širma. Nihuja nereikėjo jam to kostiumo, kuris didžiąją dalį šios dienos turėjo garbės dengti vyro kūną, tad įteikia jį kaip tik pro šalį šlepsėjusiam benamiui (jei šis nebūtų laiku pasipainiojęs, be jokio gailesčio jausmo ištrenktų ne vieną tūkstantį dolerių kainuojantį drabužių komplektą į šiukšlių dėžę). Šį kartą įsikerioblinęs į „Zondą“ tiesiu taikiniu pašauna link naktinio klubo, kur Stark`o laukė veikiausiai šėlti pradėjęs Baraka, visą kelią iki jo entuziastingus kompanionės tauškalus apie visokias beprasmybes tokias kaip, įsimintiną Oprah laidos svečią, kažkokių atseit pasakiškų salotų receptą, kurį pasakotojai maga išmėginti, liūdną aimaną, kad ji yra alergiška botoksui, galvoje perteikdamas sau kategoriškų „bla bla bla“ forma.
Kadangi „šopinosi“ Manhetene, naktinį klubą pasiekia per mažiau nei dešimt minučių. Čia, pastatęs automobilį kuo arčiau įėjimo zonoje, kurioje transporto priemonių švartuoti aplamai neleidžiama, įkėblina vidun, palengva artėdamas vakarėlio epicentro ir garsėjančios klubinės muzikos link. „City Club“ lankėsi ne kartą ir kaip bebūtų keista, jokios kritikos šiam pasilinksminimų Edenui prikišti neturėjo. Taip, šioje vietoje tikrai leido, vyro požiūriu, prastą muziką, taip, čionais visuomet subinėmis badydavosi minios žmonių. Tačiau visi jie buvę savais, todėl neužsibuvęs lūkuriuoti lieka rėksmingai, pro kurtinančių kompiuterinių garsų, spygių mergų cypavimų ir įkaušusių berniokų riaumojimą foną pašauktas James`o, subūrusio keliolikos asmenų grupę, prie kurios Stark`as su savo palydove (o šios neginė von vien tik dėl sugebėjimų puikiai darbuotis burna klūpant priešais vyrą) ir prisijungia. Buvo nusiteikęs paūžti, todėl iš arčiausiai, ant raudonos spalvos sofutės, VIP sekcijoje įsitaisiusio „chebranto“ nukniaukia stikliuką su tekila, kurią suvartoja pagal visas taisykles: su druskos lyžtelėjimu ir žaliosios citrinos užkandimu finale. Kompanija buvo nuobodoka, snobiška, ligi pat kojų pirštų galiukų sulindusi Anthony į subinę, todėl šviesiaplaukei pasiūlius patrypt „polkutę“ šokių aikštelėje, sutinka iš karto. Prieš apleisdamas savo draugijos staliuką, laisva ranka (dvynukę spaudė gležna vyrą šalin tempiančios mergužėlės letenėlė) nučiumpa pirmą pasitaikiusį, ant stalo pūpsojusį butelį, kuriame po bandomojo gurkšnio pasirodo tūnojo paprastų paprastutėliausia degtinė. Alkoholinių gėrimų įvairovėje teikdavo pirmenybę geram, škotiškam viskiui, bet dabar mielai siurbtų ir keturis dolerius už bokalą įkainotą alų. Kaip retas dėdė su paširmyjusiais smilkiniais Tonis pasižymėjo ne tik jaunatvišku, kone vėjavaikišku būdu, bet ir energija, kurią šauniai pademonstruoja šokių aikštelėje. Judėti mokėjo neprastai, o žaviausia yra tai, kad net ir komiškas mataravimasis, originalūs judesiukai virsta mažyčiu, nusisekusiu šou. Net nepastebi to, idant aikštelėje makalavosi apsuptas jaunuolių. Svarbiausia, jog buvo smagu. Ir šokių partnerės kažkaip paslaptingai (o mįslingumo čia tiek, kad negimė dar tokia dailiosios lyties atstovė, netrokštanti bent jau trumpam susidurti su Toniu kontaktui) keitėsi... Kojas raityti ir iš visokių niekų žvengti nustoja tik tada, kai ekscentriška Stark`o esybė sugalvoja inicijuoti smagią avantiūrą – gėrimo varžybas. Su didžiausiu entuziazmu prisivyniojęs prie baro, nepasisuklina ir ant jo užlipa. Norėjo būti, nepaisant jau ir taip aistruoliško, tačiau visiškai natūralaus reiškimosi dar labiau matomas. Keletą kartų triukšmingai atsikrenkštęs, kreipiasi į auditoriją ne tik pranešdamas savo sumanymą, bet ir pridėdamas, kad sugebėjusiam pakelti alkoholio daugiau už vyrą, suteiks išimtinę teisę visą šią naktį lėbauti iš „Mūsų laikų Da Vinčio“ kišenės. Kaip sakoma, jei jau švęsti, tai švęsti. Grakščiai liuoktelėjęs nuo stalo ant žemės, paliepia anapus „skobnio“ stūksančiam padavėjui pripildyti gyvą galą stikliukų tekila, nes iš pažiūros, varžytis su Toniu pasinorėjo asmenų grupei, kurios mažuma nepavadintum. Kur buvusiai, kur nebuvusiai prisistačius ir tai pačiai blondinei, neketinančiai vyro taip lengvai paleisti bei ėmusiai iš karto skleisti tuščias šnekas, Stark`as įteikia stiklą su alkoholiu, kad ta užsičiauptų. Bent jau sekundei.

Kai esi turtingas ir žinomas, galbūt be didelio vargo gausi staliuką geriausiame miesto restorane, leisi įsigyti sau ryškiai geltoną „Porsche“, bet visuomet atsiras žmonių, mėginančių tave sukompromituoti ar keliančių rimtą pavojų prestižui. Be jokių išimčių visi politikai – susitepę žmonės. Nesąžiningi. Taip jau visuomenės sudėliota, kad dorai dirbdamas tik labai retais atvejais pasieksi aukštumų karjeroje. Lipti per galvas, kovoti su konkurentais, įžūliai kaišiojančiais pagalius į ratus teko kiekvienai aukštai iškilusiai visuomenės figūrai. Vieni asmeniniams mūšiams pasirenka šmeižto, tampymosi po teismus, viešų konfliktų kelią. Drąsesni, viduje smarkiai papuvę nepabijo dar didesnio sugriaužtos moralės paniekinimo ir samdosi tokius žmones kaip Eliot`as, kad šie be jokių nesklandumų ir tvarkingai užbaigtų net pačius bjauriausius reikalus. Su vyru ne per seniausiai susisiekė anonimiškumą išlaikyti panoręs politikas. Be jokios abejonės, Spencer`is niekada nepasirašo ant tokių balzganų užsakymų, vengdamas visiškai galimai paspęstos pasalos, todėl profilaktiškai sulaužęs tarpininkui porą pirštų, iš šio verkšlenančio išgauna patikinimą, jog viskas skaidru. Žmogus niekada nebūna toks atviras, kaip kenčiantis didžiulį skausmą.
Trečiadienis. Eilinė sumautai ūkanota Niujorko diena. Apleista automobilių stovėjimo aikštelė, paskendusi tirštame rytiniame rūke, atslinkusiame nuo vandenyno bei susimaišiusio su smogu. Jau visai netrukus turėtų susitikti čia su užsakovu. Įgimtai neleisdamas sau pasitikėti niekuo, išskyrus savimi, stovėjo pasislėpęs už storos atraminės kolonos, budėjimo režimu akimis apimdamas visą šios teritorijos perimetrą. Juodas limuzinas įvažiuoja praėjus dvylikai minučių po aštuntos ryto. Iš automobilio išlenda pora augalotų apsauginių, juokingai užsidėjusių siaurus, juodus Neo iš „Matricos“ stiliaus akinius, nors saulės spinduliai sunkiai prasigėrė pro rytinę, tirštai pilką dulksną. Tik tada iš saugios distancijos išlenda Eliot`as. Pasiekęs vyrukus, lieka maloniai paprašytas atsisėsti į vidų. Vengdamas bet kokių savo būties įrodymų profesinėje sferoje, dėvėjo pirštines, iš vidaus apmuštas lateksu, ilgus plaukus susirišęs į uodegėlę ir užsimovęs paprastą, juodą sportinę kepurę, apsaugodamas savo DNR nuo pasklidimo. Juodos šiltos liemenės vidinėse kišenėse slėpė ištisą nedidelių, prakeiktai smailių bei aštrių peiliukų kolekciją. Niekada nebus mažiau įtarus, tikrai. Politikėlio pateiktą informaciją įsisąmonina greitai ir lengvai – viena šį daėdusi mergina turi mirti. Vadinasi mirs.
Užteko vos poros dienelių, kad mini operacijai užtektinai pasiruoštų. Žinojo net kur auką pasigaus, kad šia atsikratytų. Gal ir sunku patikėti, bet žmogžudystės pobūdžio egzekucijas geriausia vykdyti tokiose situacijose, kai jų tikimasi mažiausiai. Tinka viskas: pradedant sausakimšais restoranais, baigiant dar labiau žmonėmis užtvindytais naktiniais klubais. Jeigu darai viską tinkamai, savo užduotį įvykdysi nepriekaištingai, neatkreipęs dėmesio ir nesukėlęs jokio šurmulio. Profesionalūs žudikai nebūtų vadinami profesionaliais, jeigu nesugebėtų taip sklandžiai apsisukti.
„City Club“ naktiniame klube vyko privatus vakarėlis. Daug ponų, kuriems visą vakarą patarnaus laisvo elgesio, elitinių merginų kompanija. Vyrui nepavyko išsiaiškinti kaip auka atrodo, bet žinojo, kaip šioji darbo metu esti linkusi prisistatyti. Destiny pseudonimu pasivadinusi prostitutė net neįtarė, jog mirs jauna. Visai kaip Marilyn Monroe.
Jeigu nenori niekam kristi į akis, pasirink priedangą, priklausomai nuo situacijos, mažiausiai sureikšminamą. Per darbuotojų įėjimą įsmukęs į klubo vidų, iškerta vieną iš padavėjų, kurį nurengęs įgrūda į sandėliuką. Pakilęs iki VIP sekcijos balkono su gėrimais nukrautu padėklu, Eliot`as niekuo nesiskyrė nuo kitų kelių čia šmirinėjančių oficiantų. Pastebėjęs, jog marškiniuose įsiūta kišenėlė kažkaip keistai išsipūtusi, maloniai padalinęs keletą gėrimų ponams, paėjėja į šoną pažiūrot dofak ten kavojas. Marihuanos suktinės, et. Tikrai neprimestų čia paslaugos padavėjėlio, jeigu tai nebūtų tiesiogiai susiję su tam tikra nauda. Šmirinėjo aplinkui tik tam, jog išgirstų ką nors tariantį Destiny vardą.

Rutiniškas narkomanės prostitutės rytas. Nubudo viešbučio kambary, kuriame jau neribotą laiką buvus apsistojus, šalia jos miegojo juodaplaukė iš Ispanijos, su kurią susidūrė Stark'o klube prieš pat šio uždarymą. Nebuvo ta, kuri rišosi prie žmonių turinčių su ją lytinių santykių, tad ispanę išstūmia merginą iš lovos, net nesiteisindama, jog turi svarbių reikalų. Nelaukė kol partnerė išsinešdins jos akyse. Užsidarius vonioje ant kosmetinio stalelio krašto subėrė du gramus kokoino ant nešiojamo veidrodėlio su skutimusi peiliuku suformuodama vientisą takelį, kurį sutraukė pasilenkus. Taigi, trečiadienis prasidėjo tipiškai. Žinojo, jog vakare laukia pats darbingumas, tad nepatingėjo pasirūpinti savo išoriniu apvalkalu, kuris skyrėsi nuo to, kas dėjosi Brittany viduje. Taip pamažu prislinko ir vėlumos.
Klube susirinko tikrai grietinėlė, kuriai reikėjo patarnautojų. Ne tik tų, kurie nešiotų gėrimus ir nurenkinėtų tuščias taras nuo staliukų. Na, o "Destiny" sėdėjo ir juokėsi, ir gėrė, ir leidosi atvirai grabinėjima. Buvo ne viena, netoliese sėdėjo jos kolegės "Simone" bei "Sunny, tad ne visos rankos buvo sudėliotos ant jos šlaunų. Viena iš "plaštakių" mėgindama prarėkti muziką, sklindančią iš apačioje esančios šokių aikštelėlės, paklausė Spencer kreipdamasi į ją slapyvardžiu, ar ši nenorėsianti dar šampano, nes pustuštė taurė beveik baigė ištuštėti, bet papurčius galvą, užbaigė alkoholį, kuris natūralios ilgalaikės fermentacijos būdu įgavo svaginančius burbuliukus. Nedžiugino ir mintys apie tai, kad galiausiai atsidurs su vyriškiu, turinčiu verslą Vašingtone, ant kurio kelių sėdėjus. Jie paaukoja savo asmeninį gyvenimą, jog galėtų vėliau šį nusipirkti. Ironiška. Netrūko pastebėti, kaip aplinkui jų draugiją pradėjo zuiti raumeningas ir ilgaplaukis padavėjas, kuris taip spigino į ją savo akutes. Užnyžus ploteliui nugaroje, šį pasikaso pasilenkdama prie verslininko ir sušnabždėdama porą nešvankių dalykėlių į jo ausi apie tai, ką padarys su jo pasididžiavimu, kai šie pasiliks vienu du. Netrūko pajusti, kaip delnai buvę ant merginos šlaunies staigiai sudrėko dėl atsivėrusių praikaito liaukų išgirdus jos žodžius. Ak, ir kodėl ji ne aktorė? Būtų geresnė už visas tas vištas sėdinčias viršūnėje. Atsiprašius visų, atsistojo ir, nusigriebus delninukę, pradėjo slinkt poilsio kambarėlio link, norėdama bent trumpam nuo viso šito pasislėpt. Ir, žinoma, pasipudruoti nosyte.

Mažiausiai tris kartus išnaršė patalpą. Įsiminė kiekvieną veidą žmonių, tarp kurių net ir stebuklingai užgraužtas sąžinės negalėtų pasijausti labiau „blogas“. Kekšės, pimpalų burnoj turėjusios daugiau, nei valgė kartų patiekalų ir ištvirkę misteriai, vertinant vizualiai, gebantys moteris tik pirkti bei suvilioti šias savo turtais, „Rolex`ais“, žvilgančiais superautomobiliais, ištaigingomis vilomis. Vemt verčia. Jautėsi kone besiverčiantis pasaulio valytojo nuo šiukšlių amatu. Nerastų nė vienos priežasties, kodėl šio įslaptinto vakarėlio svečiai būtų nusipelnę mindžioti tą pačią žemę kaip ir „Mobio Diko“ autorė Herman Melville ar Denzel`is Washington`as.
Užuojautos jausmą seniai išmoko užgniaužti, bet šlykštėjimasis visuomenės iškrypimais skatindavo Eliot`ą savo profesijoje būti pačiu geriausiu, kokiu tik gali. Nors net jam, nutraukusiam galybę gyvybių visame pasaulyje rodėsi beviltiškai žema pirkti moterį. Nesuvokė, iš kur šioms randasi tiek sveiko proto užsiiminėti tokiu amatu, tiesiogiai žalojančiu orumą, menkinančiu savivertę. Niekada nebuvo linkęs vaizduoti didvyrio, bet šmirinėdamas aplinkui neįstengia neprisiminti savo viešnagės Meksikoje, kai tarpininkaudamas vienam mafijozui išsiaiškino, jog šis esti užveisęs vaikų prostitucijos bei pornografijos versliuką. Jau kitą dieną misteris su visais savo parankiniais buvo rastas išmaišytomis žarnomis, gulintis galvijų ganyklos patvoriuose, o vaikų išnaudojimo reikalas anonimiškai įduotas CŽV tarnybos filialui.
Ant rausvos sofutės, pačiame „renginio“ epicentre sėdėjo smarkiai praplikęs diedas, besipuošiantis alaus pilvuku, „Armani“ kostiumu apsitaisęs, iš abiejų pusių apsuptas merginų, net nereikia sakyt kokiais būdais duonai uždirbančių. Visos jos atrodė kaip prabangūs modeliai, išcackintos iki kojų pirštų galiukų. Su padėklu, nukrautu šampano taurėmis pasirodė laiku ir vietoje. Aukštais balseliais čiauškančios merginos netrunka išduoti savo pseudonimų: Sunny, Simone ir... Destiny. Tamsiaplaukę užfiksuoja iš karto, vaizduotėje nusipaišydamas ant jos kaktos taikinį. Būtent ten turėtų susmigti dvidešimties centimetrų ilgio medžioklinio durklo ašmenys. Nebuvo jokios prasmės vengti į merginą spoksoti. Taip dar geriau! Tegul ši pamano, jog vienam iš padavėjėlių krito į akį. Geresnio, įtikinamesnio, natūralesnio preteksto prie jos prieiti nebūtų įmanoma sugalvoti. Nešiodamas gėrimus, aktyviai seka veiksmo ant sofutės raidą. Destiny atsikėlus apčiuopia realiai palankiausią progą pradėti veikti. Šiurkščiai įbrukęs padėklą vienam iš ponų, paseka merginos įkandin. Nuteikęs save maksimaliam šarmo vartojimui, šiek tiek pabėgėja, iššokdamas Destiny tiesiai prieš pat nosį.
- Kažkoks protingas žmogus yra pasakęs, jog geru reikia dalintis,-iš karto pradeda reikštis. Neketindamas leisti merginai pasibaidyti, naglai užtveria šiai kelią. Iš paskutiniųjų stengėsi elgtis kaip mulkis, o pezėti apspangusio hipio tonu,-Mane taip stipriai yra paveikęs toks moto, kad turėdamas gero visada išsirenku žmogų, su kuriuo norėčiau juo pasidalinti,-greitakalbe sumala, vaizduodamas, jog galbūt net šiek tiek jaudinasi. Juk šnekina TOKIĄ merginą, ohoho. Žinodamas, jog realiai turi tik vieną progą nesusimauti mėginant Destiny įvilioti į spąstus gražiuoju, panardina pirštus į marškiniuose įtaisytą kišenėlę. Paskubomis parodomai ištraukęs marihuanos suktinės galiuką, pakelia akis į pašnekovės veidą, ištempdamas gudrią šypseną,-Gal norėtum išeiti į kiemelį ir atsigaivinti?-pasiūlo, pro Destiny petį nepastebimai sekdamas artimiausiai stovinčių asmenų veiklą. Vienintelė alternatyva likus pavarytam būtų merginą atjungti, suvaidinus, jog ši nualpo ar... panašus šūdas. Bet kokiu atveju suktis gebėjo profesionaliai. Pats nusistebi kaip vykusiai jam visgi pavyksta situacijai pritaikyti vis dar sandėliuke snaudžiančio vaikinuko turtą, pradedant drabužiais, baigiant kanapės lapų suktinukėmis.

Nenorėjo būti užkliudyta kokio nors asmens. Nenudžiugo, kai prieš akis pasirodė į ją įdėmiai spoksojęs padavėjas, kuris, greičiausiai, gaus keliasdešimt kartų mažesnį atlygį už patarnavimą vakarėlio dalyviams negu Brit. Vien savo abejingumu persotinta veido išraiška parado savo nuomonę apie šio kišimasi į jos reikalus. O, susimildamas, taip, tikriausiai manasis gėris yra vagina, štai kas sukosi Brit galvoje, tad patyli nieko neatsakydama. Ir, štai, jos akys persimaino, kai šios užmato suktinės baltus galiukus. Juk nieko neatsitiks jei truputėli leis atsikvėpti savo galvai, o ir nuoširdžiai juoksis iš nesamoningų savo kompanijos pokštų bei vėliau gulėti po plikiu bus lengviau. Persvėrė vėl pliusus ir minusus, bet noras apspangti buvo toks dideli, kad neįžvelgia neigiamų aspektų.
- Tikriausiai, tavo dosnumas pasižymi ir noru gauti kažką iš manęs, - sušneka sau po nosim atsukdama vaikinui nugarą. Grįžo prie savo "chebros" paprašydama Sunny paduoti raudoną puspaltį, kuris netoli josios gulėjęs, neatsakydama į jos klausimą, kur Spencer išsiruošusi. Nebuvo durna. Pasišalinimas iš viso likusio vakarėlio ir "after-party" reikštų susidūrimą su "Alexis", kuris nepriima pasiteisinimų.
Sekdama paskui padavėją, pastebi, jog aplinkui esantys "džentelmenai" yra daug gašlesni ir drąsesni už josios kompanionus. Įėjus į tarnybines patalpas prasilenkia su kitu taip pat kaip ir jos naujasis draugas apsirengusiu personalu. Tik išėjimas, pasirodo, esantis avarinis. Laipteliai, vedę žemyn, buvo iš grotelių, tad "kileriai" labai smagiai smigo į tarpus, o suknelės komfortabilumas lygus nuliui. Pasiekus apačią, įsiremia į sieną prie šiukšliadėžių, laukdama, kol vaikinas prisiartins. Jam pritartėjus, pakeičia poziciją dabar jau jį atremdama į sieną bei prisiglausdama visu savo kūnu prie jo fasado. Pirma, ranka palytėjo jo skruostikaulį, tada leidosi žemyn šiaja paglostydama ir jo kaklą, galiausiai ištraukdama suktinukę iš priekinės marškinių kišenės.

Nebuvo tikras, idant marihuanos machinacija išdegs. Taip, Niujorke, jei ne visame pasaulyje, prostitucija glaudžiai susijusi su narkomanija, bet būna gi pasitaiko ir alyvos žiedų su šešiais lapeliais. Ne, visgi nusiseka. Kaip ir tikėjosi. Tik Destiny žodžiai, kupini stereotipiškai vertinamos visos vyrų padermės, priverčia Eliot`ą itin natūraliai susiraukti. Labai aiškiai davė suprasti, jog merginos bla bla blas Spencer`į nuteikė tiek pat maloniai, kiek ir nelygiai nutašytas pagalys subinėj. Be to, su prostitute nemiegotų nė už ką, jokiais būdais. Tai... Žema. Siaubingai, sušiktai žema.
- Gal tau ir bus sunku patikėti, bet egzistuoja dar Žemės planetoje vyrų, kurie pirmą kartą gyvenime matomos merginos neinterpretuoja kaip vienos didelės vaginos, kurioje norėtų pasivizginti,-priekaištingai sumurma, smiliumi timptelėdamas „duboltų“ rėmą nosies nugarėle į viršų. Viskas su Spenc`o regėjimu buvo gerai, tačiau tokia „stiliaus“ detalė sušvelnindavo rūstų šio veidą. Aukai pasijudinus sutvarkyti kažkokių mini reikaliukų prieš jiedviem užsukus pakvėpuoti šviežiu oru (nors tiek jis Niujorke ir šviežias...), pats netrunka atsidurti prie arkos, praėjus mažytį holą, išpuoštą paveikslais, vedančios į paradinę laiptinę. Merginai pargrįžus, maloniai vypteli, profesionaliai išvadavęs veidą nuo sąstingio, keliamo įpročiu tapusio saviišraiškos būdo tik rūstintis ir rūstintis.
Triukšminga klubo atmosfera laukui būdinga nebuvo. Pro mūrines sienas, apglaistytas kreminės spalvos apdaila persisunkė tik žemas boso dunksimas. Aikštelė, it svajos realizacijos progrese būtų pasiekusios aukščiausią lygmenį, radosi visiškai tuščia, o Eliot`o „pasiskolintas“ Ford Focus automobilis slėpėsi čia pat šešėlyje, už didelių šiukšlių konteinerių bei aukštos tvoros plyšio. Negalėjo leisti sau su šiuo reikalu per daug užsivilkinti. Nors ir Spencer`io iškirsti nelaimėliai sąmonės negalėdavo atgauti mažiausiai keturias valandas, neketino rizikuoti, juolab prabudęs barmenėlis netruktų pridaryti vyrui papildomų, visiškai nepageidaujamų problemų. Kiek „nutolęs“, nagrinėjo akimis kiekvieną aikštelės kampą, regzdamas savo veiksmų planus. Net ne vieną. Pluoštą visą. Negalėjo pakęsti netikėtumų, tad viską buvo linkęs apgalvoti absoliučiai detaliai. Itin drąsi Destiny elgsena, pasireiškusi ganėtinai netikėtai, Eliot`o nesutrikdo. Jeigu ir egzistuoja tokios situacijos, galinčios nesavanoriškai išmušti Spencer`į iš vėžių, tai vyras jų arba nepamena, arba dar nepatyrė. Merginos rankoms slankiojant po Elo krūtinę, šis, net ir nejausdamas jokio malonumo, kukliai šypsosi, laikydamas dantis paslėptus už lūpų. Suktinei „išgaravus“, taikosi momento, kuomet Dest dėmesys didesne procentų išraiška bus skirtas „papiroso“ pridegimui žiebtuvėliu, dėl kurio sukti galvos vyriškiui nereikėjo – kompaktišku ugnies šaltiniu mergina buvo pati apsirūpinusi. Liepsnos liežuvėliui nespėjus susidurti su suktinės galiuku, vikrios Spencer`io rankos įsikimba į merginos plaukus. Pavaręs Destiny galvą šonan, sutrenkia šią su pastato, prie kurio trynėsi abudu, sieną. Auka iš karto sukniumba ant žemės. Gerai apskaičiavo jėgas. Stipresnio smūgio būtų pilnai pakakę, kad kompanionę užmuštų, tačiau buvo paruošęs jai kitokį planą, juolab zuidamas po naktinį klubą spėjo pasireklamuoti. Ypač keliaujant tarnybinėmis patalpomis. Ne vieno darbuotojo žvilgsnis smigo į Destiny, kartais užkliudydamas ir Eliot`o veidą. Vadinasi, jeigu merginos liks pasigesta, liudininkai nurodys, jog paskutinį kartą šią matė tokio ir va tokio vaikino draugijoje. Nepriekaištingai įgyvendinti „nelaimingi atsitikimai“ yra populiariausias būdas tikrosioms žudymo aplinkybėms nuslėpti tarp samdomų žudikų. Tyrėjai bei detektyvai nustebtų sužinoję, kiek daug nusikaltimų su byloje pateikta išvada prasilenkia su puikiai budelių suplanuota tikrove. Tas lopinėlis sienoje, su kuriuo susitrynė Destiny pakaušis buvo nusidažęs nedidele šviežio kraujo dėmele, kurią paranojiškai atsargus Spencer`is „likviduoja“ marškinių rankogaliu. Persimetęs sąmonę praradusios aukos kūną per petį, pajuda tamsiausiomis aikštės dalimis link automobilio, pakeliui pasigriebdamas prie konteinerių numestą šiukšlių maišą, kuriame buvo paslėpęs savo drabužius. Įsodinęs merginą į priekinę sėdynę, pats neskubriai įsirango į vairuotojo. Iš bardačioko išsitraukęs plastmasinę juostelę su fiksuojamąja dalimi viename gale, dėl visa ko apjuosia ja Dest riešus, surakindamas juos it antrankiais, tik palyginus su šiųjų alternatyva, gerokai mažiau patogiais. Afganistane, tupėdamas nelaisvėje dvokiančiame sandėlyje, teroristų buvo varžomas tik tokia priemone. Tvirtai suveržtos juostelės judant pjaudavo odą lyg peilis sviestą. Užvedęs variklį, ramiai išsuka iš prisiparkavimo viečiukės, nudumdamas keliais, vedančiais velniop iš šito bjauraus miesto.