Le Bernardin

„Ford Motor“ iniciatorių rengiamame vakarėlyje siekiant šventiškai, pakiliai paminėti keletą labai nusisekusių kompanijos produkcijos pardavimo strategijų, prašmatniame (jei ne prašmatniausiame) restorane Manhetene Vincent`as neturėjo visiškai jokios vilties sutikti bent vieną asmenį, su kuriuo dalinasi tokiomis pačiomis pareigomis. O va vyrui pasisekė, jeigu galima sėkme pavadinti paprastą kompanijos palaikymą vienai iš Jaycee Lee asistuojančių padėjėjų. Rebeka Levin, toks tos merginos vardas, buvo dvidešimt šešerių, šiaudo spalvos šviesumo plaukais, apytiksliai metro septyniasdešimties trijų, galbūt penkių centimetrų ūgio, kiek liesoko sudėjimo; buvo linksma, žavi, kukli ir beprotiškai simpatiška. Kadangi širdies drauge potencialiai laikyta mergina taip ir neatlyžo po pokšto apie ūsus, Merlowe nusprendė judėti toliau, ieškoti tos vienintelės, kurią galėtų padaryti laiminga, kuri jį padarytų laimingą ir kuri prigimdytų jam krūvą mielų vaikiukų. Dažnai susimastydavo, jog kaip trisdešimt septynerių metų už beždžionė tikrai patrauklesnis vyras, turintis pastovias pajamas ir atsakingą požiūrį į gyvenimą jau seniai turėjo sukurti šeimą, bet užtikrintai pasisakyti, jog šiam sekasi su moterimis būtų neteisinga. Su Beka atsitiktinai susidūrė darbe, labai kurioziškai. Prie karštų gėrimų automato. Mergina pritrūko smulkių, Vincent`as pasisakė pavaišinsiąs šia kava ir taip užsimezgė ganėtinai šilta draugystė. Dėl kita ko, bendraudamas su Levin aiškiai jautė kažko stygių. Koją kišo ir nedidelis bendrų interesų ratas, dviženklis amžiaus skirtumas. Geriausiai sekdavosi jiems komunikuoti vapaliojant apie niekus. Tik laiko klausimas kada Merlowe tai atsibos, tačiau kol kas su mažytėmis kliūtimis ryžto kovoti nestokojo. O labiausiai tai dėl to, jog vyrui kone verkiant reikėjo žmogaus, galinčio padėti šiam kuo mažiau galvoti apie ne ką kitą, o panelę Moreno. Iš tiesų viskas būtų buvę taip paprasta, jeigu likimas po seksualinio incidento minėtosios rūmuose bodytųsi judu karts nuo karto į vieną tašką suvesti. Po velniais, kompanijos pastatas didžiulis, bet kartą, sustreikavus liftams, susitiko vienoje iš laiptinių. Pasikoliojo. Ir, ooo taip, pasimylėjo. Antrą žingsniavo per požeminę automobilių stovėjimo aikštelę. Pasuka veidą į šoną, o ten Lee rakinanti automobilį. Merginą užkalbino, tada kilniaširdiškai leido šiai išlieti visą nenusisekusios dienos kartėlį ant jo, ir jiedu vėl pasimylėjo! Visi kiti kartai prasidėdavo bei baigdavosi lygiai taip pat. O kadangi nėra iš akmens padarytas, jau toli gražu daugiau nei vieną kartą sukibęs su Moreno tūžmingam pasiimtymavimui, nenorėjo sau pripažinti, bet ėmė jausti merginai šį tą tauresnio, nei tik kūnišką geismą. Ir tai jį, tiesiogine ta žodžio prasme, žudė. Tarp jų neturėtų, negali nieko būti, tą jiedu kuo puikiausiai suvokė. Tačiau kažkokia sunkiai paaiškinama traukos jėga juos vis sulipindavo vieną prie kito. Ir į šią vakaronę atkeliavo paprasčiausiai nesąmoningai norėdamas dar kartą išvysti Jaycee, į kurią žiūrėti kas dieną tapdavo vis maloniau ir maloniau. Pats sau duobę kasėsi iš karto atmesdamas idėją ieškoti stiprybės atsispirti tai beprotiškai stipriai chemijai, bet nieko negalėjo su savimi padaryti. Žinojo, kad Moreno glamonėjama, bučiuojama bei veiksmingai pamylima leidžiasi jo tik tam, kad atsigriebtų už ilgus metus gyvendama su prostatos vėžio iškamuotu sutuoktiniu. Ar kažkas panašaus. Kad ir kokia viso to priežastis bebuvo, ji privalėjo būti savanaudiška iki apsikakojimo. Negalėjo pasakyti to apie save, bet aaai. Gyvenimas tikrai nėra teisingas. O į tam tikrus neteisingumus, tiesiog idealiai sugebėjo nereaguoti, nenorėti per daug, džiaugtis tuo, ką turi.
Taip. Rebeka parodė didžiulį norą vestis kartu su savimi Vincent`ą, kuris prašmatnioje vakaronėje nėra buvęs nė karto. Ėmė zyzt, kad visos bendradarbės ateis su poromis, o ši tokios paprasčiausiai neturinti... Tada Merlowe ir pats pasiguodė, kad savo ruožtu neturi net kostiumo. Tačiau Levin viską išsprendė – ne tik padėjo vyrui susiveikti padorų klasikinį apdarą, bet ir sugebėjo įkvėpti šį pozityvumo. Dabar, stovėdamas su brangaus šampano, kurį gurkšnojo įtempęs veido raumenis, kad tik nesiraukytų nuo kartaus, per sauso jojo skonio, taure rankoje ne savo kailyje jautėsi tik taip minimaliai, kad į laikrodį dirsčiojo tik kas dešimt sekundžių. Puikiai suprato, idant jam čia ne vieta net ir tuo atveju, jei tam tikra prasme yra prisidėjęs prie iškilmių surengimo priežasties. Kompanionė atrodė išgyvenanti visiškai kitokias emocijas – įsikibusi parankėn, smagiai tarškėdama aptarinėjo aplinką, karts nuo karto paleisdama gudrų sąmojį, vertusį vyrą nuoširdžiai nusikvatoti.

Bet kuris asmuo iš apimlaus Jaycee pažįstamų rato, išgirdęs apie „Ford Motor Company” centrinio padalinio darbuotojams suorganizuotą pobūvį, netruktų suprasti kieno idėja tai buvo. Pasilinksminimai su gausybe įvairiausių alkoholinių gėrimų ir įmantriausių patiekalų - štai kokia vos prieš keletą mėnesių buvo Lee kasdienybė, kol sutuoktinis dar nebuvo iškeliavęs ten, kur neabejotinai pateko ir tokių visuotinai mylėtų žmonių kaip Freddie Mercury ar Velso princesės Dianos dūšelės. Tad neabejotinai tos savo gyvenimo dalies ji labiausiai ir pasigedo dirbdama taip intensyviai, kaip dar niekad anksčiau nėra dirbusi. Nors šlamančiųjų nepagailėjo ir profesionaliems renginių organizatoriams, pati atliko vos ne pusę darbo, pradedant tinkamos vietos suieškojimu ir baigiant užkandžių parinkimu. Samdiniams palikusi tik tokias užduotėles kaip skoningų dekoracijų, kokybiškos muzikos suieškojimas ir taip toliau, tiesiog su nekantrumu laukė TOS dienos, kuri štai pagaliau atėjo. Nežinia, kiek dar apkalbų sklandė jos pavaldinių fronte ir koks procentas darbuotojų moters vis dar neapkentė, tačiau nuo to momento, kai pasirodė restorane, nė dešimties sekundžių neteko stoviniuoti vienai - tik ištrūkus iš vienos draugiškos „chėbros”, tuoj buvo įtraukiama į kitą pokalbį. Kažkur gilioje pasąmonės kertelėje gal ir nujautė, idant tokia visų norima šį vakarą yra tik todėl, kad gudresnieji čia mato puikią progą „prisitrinti” ir pelnyti bosės palankumą; bet tai nekliudė pasiilgtu dėmesiu mėgautis. Spėjo pastebėti ir kad nemaža dalis atėjusiųjų „susiporavę”, o pati poros nė nemėgino ieškotis. Tam buvo keletas priežasčių - visų pirma, tai ji juk dar šviežiai iškepta našlė, todėl nevalia ieškotis poros taip greitai; jei Moreno pavardės nežinotų tiek niujorkiečių ir vestuvės su velioniu Alan`u būtų susilaukusios mažiau neigiamų žurnalistų komentarų, teigiančių jog ji teka vien iš išskaičiavimo, tuomet dabar ėmusi susitikinėti su kokiu bachūru ji nesukeltų naujo skandalo, bet yra kaip yra, todėl privalu elgtis atsargiai. Na o antra - tinkamo „naparniko” net ir neturėjo. Vienintelis, su kuriuo dabar palaikė daugiau nei darbinius santykius, buvo tas mechanikas, kurį nuo visuomenės pageidavo nuslėpti. Tikrai ne todėl, kad Vincent jai žiauriai nepatiktų - nors kiekvieną kartą jiems susitikus ji inicijuodavo barnį ir šiaip, nuolatos panaudodavo vyriškį kaip objektą blogai nuotaikai išlieti, kas galėjo labai klaidingai informuoti apie jos antipatiją, iš tikrųjų sulig kiekvienu netikėtu susimatymu vis džiugiau krūtinėje šoktelėdavo širdis jį vėl pamačius. Netgi kažkokia minimali pažanga jautėsi - normalūs pasiplepėjimai prieš susiėdant tęsdavosi ilgiau, neaišku ar Merlowe išmokus nutylėti tai, kas moterį lengvai įsiutintų, ar jai pačiai patapus biškutį pakantesnei. Net būdavo tokių momentų, kai pričiupdavo save apie jį galvojant... Visai lengvai susitaikė su tuo, kad nuolatiniu sekso, puikaus sekso kas be ko, partneriu tapo vienas iš tų, kuriuos anksčiau ignoruodavo kaip šaligatviais risnojančius benamius šunėkus. Nuolat sau primindavo, jog visa tai tik dėl visiškai suprantamo siekio patenkinti kūniškas aistras ir jokios pašalinės emocijos į jų santykius neįsivėlusios. Kol kas tuo tikėti sekėsi kuo puikiausiai.
Nesitikėjo su Vincent susitikti čia - nors buvo paskelbta, kad kvietimas galioja visiems „Ford Motor” kompanijos darbuotojams, pačių žemiausių rangų darbininkėliai turėtų susiprotėti čionai nelįsti jau vien dėl griežto aprangos kodo. Štai kodėl patraukusi link mergaičių kambarėlio, kad galėtų įsitikinti, jog makiažas išliko nepriekaištingas, lieka pritrenkta užfiksuoto vaizdo - josios sekretorė guviai čiauška su JUO, o JIS mėgaujasi tos mergiščios kompanija. Šleikštaus jausmo, iš karto kiaurai persmelkusio krūtinę, niekaip negalėjo suprasti. Kažką panašaus patirdavo pamačiusi kokią tais kalę, dėvinčią lygiai tokią pat suknelę kaip ir ji. Dar nė nespėjusi kaip reikiant suformuluoti minčių jau žinojo, ką reikia daryti - ūmiai sugalvotą idėją pakiša pro šalį kaip tik žingsniuojantis jaunas padavėjęs su padėklu, apkrautu vyno sklidinomis taurėmis. Vaikinuką sustabdžiusi, išsirenka sodriai raudono gėrimo taurę ir patraukia porelės link. Neatrodė, kad kuris nors ją būtų pastebėjęs. Na ką gi, nuo to Rebekai bus tik blogiau. Pasistengusi likus vos pusmetriui nuo panelės Levin kluptelėti taip, kad taurė „netyčia” išsprūstų iš rankos, aplaisto šviesiaspalvį šiosios apdarą taip sėkmingai, kad viduje demoniškai išsišiepia.
- O... Atleisk, aš tokia žioplė, - labai jau mažai pastangų įdeda, kad frazė nuskambėtų įtikinamai. - Atrodo, sugadinau tavo suknelę, - priduria įvertinusi ryškią dėmę, padabinusią didžiulį medžiagos plotą kiek žemiau iškirptės. Vargšei merginai tuojau pat sumurmėjus kažką panašaus į „Nieko tokio” ir vos ne bėgte patraukus tualeto pusėn, nulydi savo „auką” akimis ir atsigręžia į vyrą, siekdama sužinoti kaip jį paveikė šitas spektakliukas.

Buvo bebaigiąs per didžiausią prievartą susiurbti visą stiklinėje estėjusį skystį ir prisipratinti sunkiai pakenčiamą, burną stipriai užgulusį kartumo pojūtį, bet kuomet absoliučiai netikėtai pastebi bei įsispokso į ryškiai raudono vyno pasišliūkštelėjimą ant Rebekos suknelės, akimirksniu skersai išilgai persmelkusi nuostaba kone užgožia skonio receptorių darbo poveikį. Pakėlęs akis, užfiksuoja dar didesnį netikėtumą – Jaycee, kuri apdėjusi nuovoką, bepradėjusią aiškintis, kas yra to baisaus, šviežiai sukurpto klecko ant Levin drabužio kaltininkė, visus taškus ant i sudėlioja pirmoji. Rodėsi taip smarkiai apstulbęs, kad sudrėkinti veizoles mirktelėjimu sumoja tik tada, kai akys pradeda nemaloniai perštėti. Wa. Ta. Fak. Po teisybei, išvysti šį vakarą Moreno, kaip visuomet pasitempusią, tobulai išryškinusią visas savo Dievo dovanas elegantiškais drabužiais bei skoningu makiažu, paslapčia svajojo, tačiau tikrai ne tokiomis aplinkybėmis, pilnutiniškai netilpusiomis į galvą. Sprendžiant iš labai dirbtinio tono, kuriuo apipavidalintas buvo Lee ala pasiteisinimas, šiuo metu vyko kažkas TOKIO, ko paaiškinti negalėjo nei racionaliai, nei bešališkai. Jeigu svaigaus gėrimo iš vynuogių sulčių demonstratyviai specialiai šliūkštelėjusi Vincent`o kompanionei ant krūtinės būtų kita persona, nieko nelaukęs pamanytų, jog ši taip išreiškia pavydą, tačiau atsižvelgiant į būtent šitos „įsibrovėlės“ ir dar kenkėjos asmenybę, pirminio įvaizdžio atsikrato iš karto. Jautėsi pritrenktas to, kad iš pagrindų nesuvokia kas čia po velniais darosi. Į galvą pirštis galėjo tik viena išvada – kažkokiu būdu jau ir taip labai keisti Merlowe ir Moreno santykiai, oi kokia staigmena, pamažu virsta į kažkokį logiškai nepaaiškinamą cirką arba kokį nors subtilios atmainos sadistinį merginos žaidimėlį, kursčiusį vyrui akivaizdų nepasitenkinimą. Ale lyg ir sukosi lydėti Rebekos, padėti šiai „apsivalyti“, bet mergina neatrodė praradusi puikios nuotaikos – lieka perkalbėtas protingo pastebėjimo, jog būtų nelabai moralu dabar jam brautis į damų poilsio kambarėlį. Pasilikti akis į akį su Jaycee Lee Vinc`as troško mažiausiai, bet negi turi kitokį pasirinkimą? Juolab viduje kirbantis erzelis beprotiškai smarkiai motyvavo vyrą su panele Moreno išsiaiškinti kartą ir visiems laikams.
- Gerai,-it kaupdamasis globalinės svarbos kalbai, krasteli ore pakabintais, ištiestais delnais,-Gerai,-pastarą gestą pakartoja dar kartą, pirštais nervingai perbraukdamas sau per plaukus,-Aš visiškai nesuprantu kas darosi,-prisipažinimas nuskamba tiesiog ligi skausmo nuoširdžiai. Lūpose vos tramdė irzlią, kiek ironišką šypsenėlę, kadangi ne tik jautėsi, buvo, bet ir atrodė ne juokais sutrikęs,-Mums reiktų šį tą išsiaiškinti. Viskas yra labai, labai keista,-prisimerkia mėgindamas kaip tik įmanoma labiau susikaupti,-Man tinsta smegenys,-išsiblaškęs, abejomis smiliaus bei viduriniojo piršto kombinacijomis patrina smilkinius. Šiuo momentu galvojo tieeek daug, kad perdeginėti ėmė keletas pilkosios masės jungčių,-Kodėl? Kam to prisireikė? Na kam? M?-ir be išplėstinio varianto buvo aišku, jog vyras mėgina kibti aiškintis dar vieno neprognozuojamo Moreno elgesio motyvo, tuo pačiu aiškiai pademonstruodamas, kad tas „netyčinis“ merginos veiksmas taure atrodė tiek pat natūraliai kiek ir Maiklo Džeksono nosis. Vylėsi, o Dieve, kaip širdingai tikėjosi, kad grąžon negaus „aš neprivalau TAU (nusmurgęs kirmine) aiškintis“ ar panašaus šūdo. Beveik norėjo iš Jaycee lūpų išgirsti besiveržiantį pripažinimą, jog šiai naudotis juo kaip priemone užimti savo neribotą libido pasirodė per maža ir dabar mergina, iš didžiulio neturėjimo ką veikti bei įgimto, atstumiančio charakterio būdo, kėsinasi palengva griauti visą Merlowe gyvenimą, nes jai tai atrodo smagu.

Ant kiek psichiškai nestabilia ar protiškai atsilikusia Jay turėtų būti, kad bent jau pačiai nebūtų aišku, dėl kokių priežasčių pasielgė taip piktadariškai? Suvokė, kas ją pastūmėjo šiam užsipuolimui ir per daug tuo nesidžiaugė. Ji pavydi. Pa-vy-di! Pavydi šito vyro, nors jai turėtų būti totaliai nusispjaut su kuo ir kaip šis leidžia laiką - nesvarbu ar jam draugiją palaikytų jo tepaluoti bičiuliai mechanikai ar simpatiška mergina. O bet tačiau, kaip štai nelauktai išaiškėjo, pastarasis variantas jos nė kiek netenkintų. Nesąmoningai Vin`ą buvo ėmusi laikyti savo vienos nuosavybe, o horizonte sušmėžavusi varžovė paprasčiausiai privalėjo būti nukenksminta. Kažkaip netroško, kad apart jos dar kas išsiaiškintų sukelti tipo netyčinį incidentą paskatinusius veiksnius. Jau ėmė gailėtis, tačiau tikrai ne paties poelgio. Pff, dar ko. Pyktelėjo ant savęs už neapdairumą - Rebekai skirtas atsiprašymas buvo toks, nu tooooks šaltas ir neįtikinamas, kad jau vien iš jo galima suprasti, idant jos suknelės apdergimas tikrai nebuvo netyčinis. Vyrui prabilus, į klausiamą padėtį pastato antakius, kantriai lūkuriuodama pakol jis pagaliau pasakys ką nori pasakyti. Kiek būgštavo, kad jis ims aiškintis kas jai pasidarė - restorane, apsupta asmenų kurie ją daugiau mažiau pažįsta ir dabar veikiausiai paslapčiomis ją stebi, kalbėtis apie komplikuotus jų santykius tikrai netroško. Nuogąstavimams išsipildžius, akimis perbėga visą patalpą vildamasi užmatyti kertelę, kur jų šnekos garantuotai niekas nenugirstų. Et, vietos „Le Bernardin” mažiau nei norėtųsi, o žmonių - daugiau nei reikia. Būtent toje vietoje kur abu šiuo momentu kaip tik stoviniavo, nepageidautinų klausytojų radosi mažiausiai - viena jauna porelė už keleto metrų, iš pažiūros nesuinteresuota tarp Moreno ir jos pašnekovo vykstančios dramos, ir - o ne! - smalsiai vis dirsčiojanti ketveriukė, tikrai pastebėjusi tą žiaurų pokštą su vyno taure. Laimei, berods tik jie viską ir tematė; juk viskas įvyko greitai bei sklandžiai. Atidą vėl sutelkusi į Merlowe, kaip tik įmanoma nekalčiau šypteli. Nesitikėjo jį apmulkinti - kad Vincent nepaprastai įžvalgus progą suprasti gavo dar per patį pirmą jų susidūrimą. Norėjo tik neatkreipti per daug dėmesio į save, nes, nors dabar ir kostiumuotas, vyriškis vis tiek yra TIK juodadarbis. Nors šią tiesą galbūt težino trejetas čia susirinkusių asmenų - jis pats, Rebeka Levin ir, aišku, Jaycee Lee.
- Kaip suprasti? - šį kartą į vaidybą sudeda tiek pastangų, kad, negirdėjus pirmai ištartų abejingų atgailos žodžių, suabejoti josios dabartiniu nuoširdumu pasirodytų sunkiai įmanoma. - Juk tai buvo nelaimingas atsitikimas, - patikina, neturėdama nė menkiausios vilties priversti vyrą ja patikėti. Kitoje vietoje ir kitokiomis aplinkybėmis gal tiesiog kaip įprasta jį iškoneveiktų, bet čia turėjo elgtis kitaip. Teisybė, turbūt visiems pobuvio dalyviams yra tekę matyti kaip jų viršininkė aprėkia kokį ne laiku po kojomis pasipynusį vargšelį ar bent jau apie tokius jos užsipuolimus girdėti, bet šitas vakaras jų visų akyse turi atrodyti tarsi nauja pradžia. Apcypavusi Merlowe ji viską sugadintų. Be to, net nesijautė nusiteikusi kelti balsą - nuotaika buvo stebėtinai puiki. Pro šalį tipenant padavėjai su gėrimų padėklu, ant jo pastato neseniai puikiu ginklu tapusią tuščią vyno taurę ir pasiima šampano. Per visą vakarą dar neturėjo progos paskanauti gėrimų, kuriuos leido parinkti vienai iš viską organizavusių merginų. Pridėjusi stiklo gaminį prie lūpų, paragauja lengvo alkoholio ir tik tuomet teikiasi tęsti. - Klausyk, kodėl manai, jog tą... koks ten jos vardas? - puikiai tos kalės vardą prisiminė, tik baiminosi pernelyg niekinančiai ar pagiežingai jį ištarti. - Na, kad ją apipyliau tyčia? Kam man to reikėtų? - galėjo tik miglotai nujausti, kokios mintys sukasi vyro galvoje. Ji ką tik pradėjo erzinantį žaidimą; abu puikiai žino, jog „tą, koks ten jos vardas” nubaidė turėdama savų tikslų. Ir abu turėtų lygiai taip pat puikiai žinoti, kad tų tikslų taip lengvai neatskleis.

Labai gerai, kuo šauniausiai suprato, kad santykiams aiškintis atvira restorano erdvė, užgrūsta išsipusčiusiomis poniomis bei ponais, netinka visiškai. Nenorėjo sukelti Jaycee problemų, todėl kantriai (o kantrumo prireikė beprotiškos galybės, idant nepasiduotų troškimui įsiterpti) išklauso viso to lengvabūdiško, abstraktaus mėšlo, kuriuo Moreno drabstydamasi kone bandė Merlowe paversti idiotu, darančiu iš musės dramblį. Keletą kartų įdėmiai apsidairęs ir atitaikęs momentą, kuomet nepažįstamųjų akys tik labai minimaliai sukosi į judviejų pusę, suima merginą už rankos bei nesvarbu, nori ji to ar nenori, pasiveda pašnekovę į šoną. Konkrečiau – į nedidelį holą, kuriame karts nuo karto pazuja padėklais iš virtuvės nešini padavėjai ir padavėjos. Naudodamasis proga, kol erdve dalinasi tik juodu, nieko nelaukęs pradeda palengva skleisti erzelio kibirkštėles.
- Toks klausimas skamba juokingai iš lūpų žmogaus, kuris aplinkinius jau ilgai šiurpina savo nesuvokiamu, neadekvačiu elgesiu,-grįžta šiek tiek į netolimą praeitį, kai Jaycee ištarė šypseną keliantį „Kam man to reikėtų?“. Žinoma vyras neturėjo taip tiesmukiškai išsireikšti, bet jam jau buvo, kaip sakoma, iki lemputės. Vos per kelias dešimtis sekundžių patyrė mažne mistišką proto nušvitimo akimirką. O pilkoji masė šį kartą kuo puikiausiai stelbė širdį, bandančią aktyviai, tačiau bevaisiai prieštarauti iš viršaus srautu tekantiems signalams.
- Aš tikrai nežinau kam jums to prisireikė, panele, bet man tai padėjo galų gale suvokti vieną dalyką. Pabūsiu labai atviras,-neįtikėtina, kaip ramiai bei tolygiai skambėjo Vincent`o balsas, atsižvelgiant į tokius potyrius, tarytum nerimas maišytų žarnas dideliu, netašytu mediniu šaukštu,-Ironiška,-atsikvėpęs, kukliai vypteli,-Turint omeny jūsų socialinę padėtį, eleganciją bei grožį, man nesunku pasijausti žmogumi, kuriam likimas įteikė didžiulę, nuostabią dovaną, tačiau kokia iš jos nauda, jei neturiu net tokios teisės tos dovanos nuoširdžiai pamėgti ir laikyti šią sava, tik man priklausiančia. Nesu toks žmogus, kad paviršutiniškas bendravimas, prilyginamas kažkokiai nestabiliai seksualiniai koreliacijai teiktų džiaugsmo. Tai mane erzina, varo iš proto, velniai griebtų. Kad ir kokia velniava tarp mūsų dėtųsi, aš noriu, jog visa tai pasibaigtų. Užkniso,-net neketinęs per daug vyniot į vatą, esmę išdėsto greitai, aiškiai bei užtikrintai. Nuo to meto, kai pirmą kartą su Jaycee susidūrė akis į akį jau spėjo prisijaukinti tą tikrai neraminantį jausmą, jog pjauni šaką ant kurios sėdi. Žinojo, šis kartas turi milžinišką procentą tikimybės nesibaigti taip neapsakomai laimingai, kaip tada, kai Moreno pabučiavo. Tas žingsnis buvo didžiulė klaida ir momentais, kai apstodavo džiaugtis pagrįsta išvada, jog su jokia kita moterimi neapturėjo geresnio „seksitaimo“, leisdavo sau apie tai pagalvoti. Nuo to karto nebeatminė savęs, besijaučiančio absoliučiai ramiai bei galinčio bent jau penketą sekundžių apie nieką negalvoti. Taip, Jaycee Lee tikrai sudrumstė Vincent`o gyvenimo šulinį, bet šitai toli gražu nėra tai, ko vyrui norėtųsi. Vargu, ar neturi šis teisės reikalauti būties bent jau be abejonių, neramumo bei jojo visuomeninį menkumą vis priminančio jausmo.

Paėjėti kur atokiau rodėsi itin protinga išeitis, ir vyrui parinkus tam išties palankų momentą paklusniai nužingsniuoja drauge, džiaugdamasi bent dėl vieno - ne taip jau svarbu, jei kas ir matė juos kartu išeinant; geriausia, jog pokalbis, kad ir kokia linkme dabar pasisuktų, liks nugirstas nebent nereikšmingų restorano darbuotojų. Tikėjosi dabar sulaukti virtinės santūrių priekaištų, į kuriuos jau galės drąsiai atsikirtinėti palaipsniui keldama balsą. Ginčytis be šūksmų paprasčiausiai nemokėjo - pasąmonėje juokingai absurdišką teiginį, neva kuo triukšmingiau reikš savo nepasitenkinimą, tuo daugiau bus tikimybės žodžių mūšyje pelnyti pergalę, jai įrašė vaikystėje vos tik dukrelei ėmus cypauti vis vaiko norams nusileisdavę tėvai. Oponentui išsakius pirmąją mintį, pašaipiai prunkšteli įsižiūrėdama jam į veidą. Niekad nemanė besielgianti neadekvačiai, niekas jai šito anksčiau nesakė. Tad kodėl turėtų atkreipti dėmesį į šį pareiškimą? Nuo pradžios iki galo kantriai išklausyti kaip visuomet ramiu bei tolygiu balsu beriamą tęsinį pradeda darytis sudėtinga - šnekėdamas aukštomis frazėmis Merlowe kėlė nuobodulį. Tik patys paskutiniai žodžiai atskleidžia visą prakalbos esmę ir skaudulingai nudiegia krūtinę. Ją iš tikrųjų ką tik metė? Metė šitas žmogus? Tai JI visuomet nutraukdavo nevykusius santykius, JI atlikdavo širdžių daužytojos vaidmenį. Nei vienas vyras nebuvo toks kvailas (arba neturėjo užtektinai savigarbos, kaip paslapčia tarpusavyje šnabždėdavosi aplinkiniai), kad atsisakytų tokios tobulos partnerės. Pati pirmoji Jaycee Lee veide pasirodžiusi nevaldoma emocija esti neįtikėtinai žmogiška - lengvai bei vos vos pastebimai virpteli apatinė lūpa, išduodama jog kažkur giliai merginos esybėje esama pažeidžiamų jausmų. Ir tie jausmai ką tik buvo sumaišyti su žemėmis. Susiima išties pavydėtinai sparčiai - po keleto sekundžių išraiška suakmenėja, o žvilgsnis pasidaro žvarbus bei absoliučiai bereikšmis. Po finalinių Vincent ištartų sakinių stoja gan ištęsta pauzė ir trunka ji tol, kol moteris įsitikina, jog balsas jos neišduos.
- Gali pradėti ieškotis naujo darbo, - tik tiek ir teįstengė ištarti. Kaip reikiant apgalvoti savo sprendimo laiko tikrai neturėjo, tačiau netikėjo vėliau nors kiek pasigailėsianti; nebenorėjo šito asmens matyti, daugiau niekada. Ir nebenorėjo pasilikti čia, kur likusią dar tik įsibėgėjančio vakaro dalį tektų dirbtinai šypsotis ir šnekučiuotis su padlaižiais. Ne, jėgų tam neliko. Nebeturėjo ką daugiau pridurti prie lakoniško savo atsako, tad žengia išėjimo linkme, vis dar pilną skaidraus gėrimo taurę nutėkšdama čia pat esančion šiukšlių dėžėn. Atsidūrusi vėsioje gatvėje tuoj pat prisimena, kad „Le Bernardin” paliko savo apsiaustą. Velniop jį, dėl tos drapanos tikrai negrįš. Tik žingsniuojant prie netoliese pastatyto „Ferrario” aplanko gudri idėja - galbūt pasivažinės Manheteno gatvėmis ir čionai grįš po keleto valandų, kai Vin`as garantuotai bus išsinešdinęs, o pobūvis dar toli gražu nepasibaigęs.