Gerard telefonas

skambinam, rašom ir pan.

SMS:

Miss me?

Noriu Tave pamatyti.

Pas tave, galima pas mane.

Lauksiu.

SMS žinutė, rašyta, parašyta ir sėkmingai nusiųsta Oblivion'e:
Nepatikėsi, bet jau šiandien išskrendu į Europą. Būsiu tik socialinėmis priemonėmis pasiekiamas bemaž dvi savaites. Jei nori deramai atsisveikinti - skubėk į namo namus Staten Island'e. DABAR! -j

Griebus mobilujį, greito rinkimo meniu pasirenka brolio numerį ir nuspaudus žalią ragelį, laukia kol įkyrus pyyyyp... pyyyp pasikeis į Gee balsą. Jai dabar jo labai reikėjo, o dar šio duotas leidimas skambint netrikdė šią akimirką.

kadangi kaip tik tuo momentu kaip skambino Porsha sėdėjo pas Sophia ilgai kuičiasi kol suranda savo mobilujį, bet radęs nė nežvilgtelėjęs iškart atsiliepia.
- klausau,- trumpam atitraukęs ryšio priemonę nuo ausies žvilgteli į ekrane rodomą skambintojo vardą gražiną šį i pirminę poziciją, - kas atsitiko?

Porsha pradeda gausiai kūkčiot, kol galiausiai susitramdo ir pradeda kalbėt.
- Keksas... Jis ne kaip jaučias,- gausiai sukūkčioja ir pradeda verkti. - Manau, jis peršalo,- toliau šneka, o pati tuo metu glosto taip mylimą augintinį.

Išgirdęs kūkčiojimą net išsitiesia pasislinkdamas ant sofos krašto.
- kas atsitiko? ,- nejuokais susirūpinęs, kas galėjo Porshai atsitikti nutyla laukdamas paaiškinimo ir jį gavęs dar pirmą susimasto apie ką tiksliai eina kalba, nes pat sesers šunį buvo pradėjęs vadint kitaip.
- Paklausyk. Tu ką jo pas veterinarą nuvest negali?,- giliai ikvėpęs prataria ir taip žinodamas,kad Porsha už šio paslaugas neišsimokės.
- Gerai, tu namie? Nuvešim jį pas gydytoją,- turėdamas omeny, kad į ligoninę gabens tą patį sesers augintinį nutylą laukdamas kol šioji per ašaras kažką išspaus.

Broliui uždavus klausimą, dar labiau sukūkčioja.
- Bijau! Jie jį užmigdys,- išreiškia savo kvailą baimę, kažkodėl visai to nesigėdydama, žinoma, gėda ateis vėliau, bet dabar buvo svarbiausias augintinis. Gee paklausus, kur ši randas, nusišluosto ašaras ir išsišnypščia nosį, kol galiausiai vėl gali šnekėti.
- Namie. Ir paskubėk! Jis labai ne kaip atrodo,- taria ir žiūri į Keksą lyg ruošdamasi su juo atsisveikint visam, nors tai tebuvo paprastas peršalimas.

- Nenusišnekėk,- giliai atsidusta nuo nesveikų sesers minčių, kaip šuns užmigdymas dėl kažkokios nerimtos ligos,- niekas to šuns neužmigdys,- ištaria kaip galima rimčiau patikindamas seserį, kad taip nebus.
Išlaukęs kol šioji susitvarkys savo reikalus ir prakalbęs dar spėja nugirsti čiaudanti šunį nuspręsdamas, kad Porsha dabar jį ant rankų turbūt nešioja, kad tik kas neatsitiktu.
- Tuoj būsiu,- prataręs atitraukia telefoną nuspausdamas pokalbio baigimo mygtuką, nes daugiau kūkčiojimo į ragelį nebegalėjo pakęsti.

Kadangi buvo ne tik neblaivi, bet dar apimta baimės bei panikos, tikrai neturėdama kantrybės laukia kol draugas, kuriam skambina atsilieps. Galiausiai išgirdusi pyptelėjimą, bylojantį apie prasidėjusį pokalbį.
-Gee? - fone girdintis visokio pobūdžio traškesiams bei garsams, pačios Morrigan balse buvo galima aiškiai justi paniką. Stengdamasi nusiraminti, bei nuslopinti besiveržiantį verksmą, kelioms sekundėms nutyla. - Aš nežinau kur esu... - pokalbio metu besidairydama aplinkui, kalbėdama daro nedideles pauzes. - Kažkur Kvinse... - kadangi aplink buvo tik medžiai ir daug žolės, net tamsoje suvokia kokioje aplinkoje randasi. - Greičiausiai parke. - ranka perbraukusi per plaukus, kurių dalis buvo tiesiog išpešta, sudejuoja. - Ne.. - netikėtai atsikosėjusi, tęsia itin nerišlią kalbą. - Nežinau kaip grįžti namo... - pasigirdus nežymiam telefono pypsėjimui, kuris informavo apie senkančią mobilaus bateriją, nusikeikia. - Šitas daiktas dvėsta.. Ar... - nespėjus paklausti klausimo, ryšis nutrūksta.

Short Text Massage

Sveikas! Ką tik perverčiau savo visą kalendorių ir ką tik supratau, kad esu laisva tik šiam vakarui, o kadangi laimingo atsitiktinumo dėka, esu NYC. Taigi, gal norėtum susitikti?

Dita

SMS

Deja, tik šiandien. Neturiu jokio noro išeit į miestą, tad gal aplankytum mano namuose?

Sms:
Hey, gal nuobodžiauji?

kinų restorane?;D

Text:
Yo, Kaiser, gal teiktumeis bent kada savo sėdynę atitempt?

Nubėgus nuo kompiuterio ir susiradus kažkur užmesta savo mobilujį, nusprendus, kad toliau skalbt šeimos purvinus baltinius geriausia būtų toliau nuo internautų akių.

"HEY! Manau, kad mane galėtum pavaišint pietumis. Kažkur ;D"