Audrey's iPhone

Keletą minučių spoksodamas į aparatą su skaičiais bando prisiminti bent vieną numerį atmesdamas vienintelį kylantį atmintį. Pagaliau susivokęs, kad nieko nepeš surenka mintinai žinotąjį ir pridėjęs telefono ragelį prie ausis užsimerkia nuo ausis siekančio ilgo pypsėjimo.
- Sveika, čia Gerard,- pagaliau atsiliepus tik ne pačiai Aud, o jos balso paštui nutyla imdamas rinkti žodžius, kaip viską paaiškinti,- man reikia tavo pagalbos,- nuryjęs burnoje susikaupusius skysčius delnu perbraukai per veidą, nes visas velnias vartotas anksčiau ėmė garuoti palikdamos negerą jausmą,- esu nuovadoj,- tikėdamasis, kad tai ir paaiškins dėl ko jis skambina ir ko nori garsiai išpučią orą luktelėdamas keletą akimirkų,- prašau...,- išliejęs visą susiliejusį liūdesį, atgailą ir tuo pačiu ilgesį rožinių plaukų savininkei nebespėja nieko pasakyti kai telefonas būna iš jo rankų ištraukiamas ir pokalbis pabaigtas. Nebeturėdamas nė kruopelytės dabar ginčytis ir kovoti dėl skambučio pasiduodamas atsisuka leisdamasis nuvedamas atgal į kamerą kur vėl įsitaiso toje pačioje vietoje.