Hadsono upė

Jau gan ilgą laiką prasitampiusi draustinyje, nė nepajaučia kaip nušąla net ir į storas pirštines įgrūstas galūnes, kurios kaip didžiausia pasaulyje turtą gniaužė kelis tūkstantinius kainavusi nikon'ą. Dėl minusinės temperatūros lauke ant suveltais juodais plaukais padabintos galvos buvo užsimetusi vyrišką kepurę, su kailiniu vidumi, kad nenušaltu savų, tokią svarbią funkciją atliekančių ausyčių.
Kartkartėmis tai pritūpdama, ar net atsiguldama vykdo savo dienos misiją - nufotografuoti kiek tik įmanoma daugiau nuostabių žiemos micro shot'ų.
Besidairydama aplink, akimis greit pastebi vyrišką figūrą laikančią fotoapartą rankose, tad kaipmat iškelia vieną antakį, bei pajuda objekto link. Netrukus sustoja, prieš akis išvydusi dar vieną, foto objektyvo dėmesio vertą vaizdą, tad sustoja ir paskiria pakankamai laiko užfiksuoti vaizdą norimu rakursu. Atlikusi darbą, vėl atsitiesia, kaip mat prisimindama vyrą, kurio link ėjo, tad ir vėl pajuda baltu paviršiumi, kareiviškais batais treškindama sniegą po kojomis. Kai lieka kokie šimtas metrų sustoja, pritūpdama ir į rankas prisemdama sniego. Su velnioniška šypsenėle vaizde, prisiartina prie žmogaus ir jam iš už nugaros sušeria gerą dozę sušalusio vandens.

Laukdama momento, kai paveiktas sniego kontakto vyras pašoks ir pradės dairytis, visiškai nesitiki būtent tokios jo reakcijos, tad kai tik tik pajunta, kad rankose nebeturi savo numylėtojo nikon'o, akimis suseka jo krintanti siluetą, sekundei prieš aparatui niurktelint vandenin. Kad ir kokią greita reakciją turėjo, visgi net to nepakako išgelbėti objekto, be kurio neįsivaizdavo savo laisvalaikio valandų, kai dūšią apima meno kupinas pojūtis.
Susitaikiusi su tuo, kad fotoaparatas nugarmėjo į upes gilumas, vis dar apimta lengvo šoko, kaipmat suraukia antakius, tuo pat sugrieždama dantimis. Greit savo pykčio kupiną, tiesiog deginantį žvilgsnį nukreipia į Shannon akis, ranka lėtai slysdama ties savuoju juosmeniu, kur saugiai pritvirtintas kabėjo šaunamasis ginklas.
-Jei per penkias sekundes nesugalvosi svaraus pasiteisinimo... - kad ir kaip sadistiškos mintys maloniai veikė Millą, visgi pyktis buvo žymiai stipresnis, tad išlaiko lygiai tokią pačią pagiežingą miną, o sodrus balsas, pripildytas pykčio skamba visiškai rimtai bei tvirtai. - Iš Hadsono slėnio plakančia širdim negrįši. - šįkart visgi užklupta žiauriu minčių nusišypso, duodama galimybę suklaidinti vyrą, bei palaikyti merginą visai gerai nusiteikusią, tiesiog nesugebančią juoko formoje išreikšti žodžių.

Pastarąjį laiko, kol vyras skeryčiojasi, iškelia vieną iš savo smailiųjų antakių, svarstydama susiklosčiusią padėtį. Visgi atsisakiusi minties čia pat paskersti Shannon, prieina prie kitos, visiškai skirtingos minties. Jai patiko drąsus vyrai, bet nekentė kai ant jos rėkė, tad sukryžiavusi šiuo metu tuščias rankas ant krūtinės, bei išlaiko pakankamai karingą poziciją.
-Aš nemaniau, kad pradėsi klykaut ir kratyt letenas kaip penkiametė mergiūkštė, tad būk vyras ir prisiimk kaltę. - suradusi gerą progą Leto "įkasti" išsišiepia velniška šypsena. - Kad atpirksi tai čia viskas ir taip aišku, juk neturi kito pasirinkimo. - vėl nukreipdama žvilgsnį į upę, kur dar visai neseniai nugarmėjo jos fotoaparatas. - Pati pasirūpinčiau, kad atsidurtum toje pačioje vietoje kaip ir manasis nikon'as. - sumurma, tik šįkart kiek pakiliau, su užuodžiama juoko forma.
-Žinai? O ten buvo ne tik daug kainuojantis prietaisas, bet ir kalnas mano nuotraukų... - žymiai priartėja prie Shan ir sustoja tik tada kai tarp jų veidų lieka kokios dvi dešimtis centimetrų. - Kaip ketini atpirkti tai? - primerkia akis, akimirką paversdama kone intymia.

Visus vyro žodžius priimdama visiškai kitokia išraiška, nei buvo galima tikėtis, palaipsniui išsišiepia, lūpose suformuodama tikrąją to žodžio prasme velnionišką šypseną. Aiškiai pastebėdama protarpiai išlendantį Shannon nerimą, gauna dar didesnę dozę pasitenkinimo. Šiam tęsiant sarkazmo kupinus sakinius, kilsteli galvą, ištiesdama kaklą ir taip kone parodydama, kad bet kokiu atveju yra aukščiau už jį. Kai galų gale net jai pačiai įgrysta pastarojo šnekos, pasilenkia taip, kad jų veidai kone glaudėsi ir vėl pademonstruoja tą jai įprastą, demonišką šypseną.
-Man patinka užsispyrę vyrai. - eilinį kart primerkia akis, kad galėtų geriau matyti Leto regos organus. - Mėgstu tokius pažaboti. - sužaibuoja akimis, netrukus sugriebdama pašnekovo ranką, bei staigia pajudėdama į šalį, iš paskos, kartu su savimi besitempdama ir vyrą.
Nieko daugiau nepratarusi, tiesiog velka Shan, veide išlaikydama tą pačią velnionišką šypseną, o incidentą su fotoaparatu šiam momentui pamiršdama.

Klausydama ganėtinai įkyrėti pradedančių Shannon kalbų, sekundei sudvejoja, ar nebus padarius klaidos palikusi jį gyvą, vietoj širdžiai malonių skerdinių Hadsono upės slėnyje. Visgi nusprendžia, kad daug linksmiau bus vyrą pasilikti, bei surasti begales būdų iš susidariusios situacijos išpešti naudos. Žingsniuodama per sniegą, kuris paveiktas didelio šalčio traškėjo po batais ir smulkūs akmenėliai. Galiausiai atsidūrusi prie kelio, kur buvo palikusi savo dviratę transporto priemonę, kuri nepaisant amžiaus vis dar atrodė verta daugiau nei keliolikos tūkstančių dolerių, bei vietos prestižiniame motociklų žurnale.
Netikėtai sustojusi, pasisuka į vyrą, nusprendusi, kad būtų pats laikas pasisakyti, nes vos vos laikė savo aštrųjį liežuvį už dantų.
-Galiu pilnai teigti, kad norėtum pamatyti mane iš dar arčiau. - suteikdama sakiniui dviprasmiškumo, veide įžiebia be galo nepadorią šypseną. - O ir aš asmeniškai, norėčiau susipažinti artimiau. - nerasdama jokio preteksto pažaboti sukilusius poreikius, žymiai priartėja prie Leto, viena koja apsivydama Shannon'ui priklausančiąją, bei šiurkščiai įsisiurbdama pastarajam į lūpas.

Pernelyg nesigilindama kokia danga jie dabar vaikščioja, susikoncentruoja tik į vieną - mintį kuo greičiau judviem iš čia mauti. Pastarąją mintį į pirmą eilę kišo netik vis kylantis šaltis, bet ir noras nuveikti kai ką daugiau nei įdomaus kartu su Shannon'u. Atkreipusi dėmesį kaip pastarasis vengia bet kokio kontakto su purvinesne vieta ant žemės, piktdžiugiškai išsišiepia, pasinaudodama savo nedorus darbus daryti masinančius įpročius, akimis susirandą kažkokią aptirpusią balą, kur telkšojo daug purvo ir ilgai nesiterliojusi, tiesiog paspiria tą švarumu nepasižyminčią balą, taip aptaškydama žemėmis vyro kelnes. Patenkinta savuoju poelgiu, dar labiau išsišiepia, veidą išvagodama kone sadistams būdinga išraiška.
Leto pradėjus burbėti, susiraukia, ištempdama kaklą, taip vizualiai atrodydama netgi dar labiau aukštesnė nei pašnekovas. Smarkiai suspaudusi Shan rankas, kurios čiupinėjo Russell striukę, nuleidžia jas žemyn. Netrukus visiškai pakeičia veido išraišką, vėl pripildydama ją gašlumo.
-Tu manai visiškai teisingai. - pasilenkusi priartėja taip, kad jų veidai vos vos nesilietė. - Neįsivaizduoji kas dedasi pavasarį. - duodama Leto peno susimąstyti apie pastarąjį teiginį, atsitraukia, lyg inicijuodama judviejų šalinimosi iš šios vietos misiją.
-Liksi čia su savo nušalusia ranka ar teiksiesi susipažinti artimiau? - eidama tolyn link savosios transporto priemonės, sušunka, neatsisukdama į savąjį pašnekovą.

Jausdama be galo didelį pasitenkina dėl savo padaryto pikto poelgio, aiškiai susiraukia, kai Shan prašneka. Žodžiai, pasiekę merginos ausis sukelia tikrą grandininę reakciją mintyse, ir likus vos kelioms sekundėms iki to, kai būtų visiškai pratrūkus, išsitraukus ginklą ir paleidusi kulką vyrui į tarpuakį, susivaldo. Išlaikydama karingą veido išraiška, sušnypščia, netrukus nusiramindama ir lūpose išraitydama tą pačią, gašlią šypseną. Nusprendusi nieko nepratarti, tiesiog iškelia rodomąjį pirštą, priglausdama jį prie Leto lūpų, taip duodama užuominą, kad vyras švelniai tariant užsičiauptų. Pro sukąstus dantis įtraukusi šalto, kvėpavimo takus tiesiog deginančio oro, vėl sujuda, šįkart pilnai pasiryždama kuo greičiau mauti lauk iš šios vietos. Nukeldinusi savo subinaitę ant motociklo, pasisuka į Shannon.
-Tu tikrai debilas ar tik tokiu apsimeti? - veide išreikšdama tikrą neigiamų emocijų mišinį, sumurma. Pajutusi, kaip pirmas įspūdis gali apgauti, su nusivylimu nuleidžia galvą, kišenėse ieškodama raktelio.
Netrukus suradusi reikiamą įnagį, sukiša jį į reikiamą vietą ir užvedusi dviratę transporto priemonę, dar kartą pasuka galvą vyro pusėn. Netrukus be žodžių, vien veido raumenų pagalba išreiškusi "pagauk jei gali" posakį, greitu judesiu atleidusi pedalą, pasuka motociklo rankeną, taip dideliu greičiu pajudėdama drėgnu Hadsono slėnio keliu.

Atejusi Jessica apsidairo ir nusimetus rubus soka i vandeni.Visiskai nuoga. isnirus dar keik paplaukioja.