Miegamasis

Depp'as atkakliai tyli, nors 90 % širdies troškta atsiprašyti Helenos, tačiau tie vargani 10 % gadina visą reikalą. Pažvelgęs į žiedą savo rankoje, sugniaužia jį delne ir keletą sekundžių stovi nejudrus, spoksodamas į vieną tašką. Helenai praėjus pro jį, įkvepia giliau, lyg drąsindamas save, kad sugebės, kad viskas bus gerai. Pajutęs merginos kvapą, kurio taip išsilgęs, galų gale visai palūžta. Užsimerkęs, prastovi dar keletą sekundžių, kol galų gale nužingsniuoja į miegamąjį. Atsirėmęs, kramto lūpą ir žiūri į rūbus besikraunančią Heleną.
- Kodėl? Aš nerūkau, retkarčiais pageriu, bet labai retai. Nevartoju alkoholio ir nemiegu su kitomis. Vienintelį kartą gyvenime pakėliau prieš merginą ranką ir viskas? - kalba Depp'as labai ramiai ir tyliai, tačiau garsumas pamažu kyla, - Tai priežastis, dėl kurios palieki mane visiškai vieną? Tau aišku nesvarbu, kad beviltiškai tave myliu, kad be tavęs gyventi negalėčiau... - vyrui užsikerta balsas. Užmerkęs akis, nuryja susikaupusius skysčius.
- Helen, aš atsiprašau... Nepalik manęs, - sušnabžda gal netgi tyliau negu prieš tai buvę žodžiai.

Darinėja spintas ir iš jų, į lagaminą, kiek galėdama greičiau meta daiktus, drabužius bei kitus svarbius objektus. Jai yra be galo sunku stebėti Depp'o veidą, bet ji žinojo, kad vyras netrukus pasirodys kambaryje. Tiksliai žinojo jo žodžius, kurie dar prieš juos ištariant vėrė širdį. "Pasislėpusi" už spintos durų, su be galo skausminga išraiška veide, klausosi Christopher'io žodžių, lėtai suleisdama nagus sau į ranką. Į pirmuosius, dabar jau buvusio, sužadėtinio žodžius sureagavusi kiek perdėtai, susiraukia, lyg būtų įsižeidusi. Jau žiojosi kažką sakyti, bet greit užsičiaupia ir klausosi tolimesnių pašnekovo šnekų, dėkodama spintai, kuri saugojo Heleną nuo akių kontakto. Neištvėrusi skausmo, kurį teikė tokie draugo žodžiai, uždaro spinta, tuo pat metu veide parodydama be galo ramia išraišką.
-Chris'ai... - žengia kelis žingsnius vyro link, bet sustoja, dėl dviejų priežasčių. Viena iš jų buvo tai, kad Barker vis dar bijojo Depp'o, o kita - ji tiesiog nenorėjo suteikti bereikalingų vilčių. - Taip. Tai ir yra ta priežastis. Juk pats puikiai žinai, kaip nepakenčiu smurto. - nutyla, į galvą atėjus nemaloniems prisiminimams. Juk ir pati ne kartą buvo mušama. - O jei tai pasikartotų? - šiek tiek primerkia akis. - Pripažink, negali man žadėti, to ko negali ištesėti. - kai į akis prisikaupia ašarų, išpučia orą ir pažvelgia į šoną. - Per tiek laiko spėjau tave gerai pažinti. - dar kelis kart įkvepia, ranką priglausdama sau prie kaktos. - Tu man ne kartą melavai, ir tai aš tau sugebėjau atleisti. - patraukia plaukus, gan ilgokai kritusius ant akių, sau nuo veido. - Bet šito... - lyg kokį įkalti pakelia ranka, ant kurios riešo vis dar matėsi gyjančios kraujosruvos. - Šito aš tau niekada neatleisiu. - galiausiai vėl nuleidžia galvą, žvilgsnį nukreipdama ties savuoju krepšiu, kuris buvo beveik pilnas. - Kar ir kaip to norėčiau.

Stebėdamas Helen, jaučia, kaip akys prisipildo ašarų. Nenorėdamas pasirodyti toks silpnas, nudelbia akis kažkur į žemę. Kadangi visas pasaulis dabar pasirodė pilkas, tamsus ir niūrus, be tos raudonplaukės, kurią jis velniškai myli, Chris'as užsimerkia. Norėdamas kiek apsiraminti, kelis kart giliai įkvėpia, tačiau tam nepadėjus, atplėšia akis.
- Kodėl negali suteikti man paskutinio šanso? Kodėl? - drebančiu balsu paklausė. Bandydamas susivaldyti, Chris'as suspaudė kumščius.
- Orlov'o nebėra, Helen, kur tu eisi? - užduoda klausimą, pakeldamas akis į merginą. Keletą sekundžių žiūrėjęs jai į akis, pagaliau susitramdo.
- Puikiai žinai, kad daugiau niekada gyvenime prieš tave nebepakelčiau rankos, kad velniškai dėl šito gailiuosi... - vėl tokiu pat ramiu, tyliu balsu pradeda.
- Supratau, tu susiradai kitą... Tai kodėl šitaip nepasakai? - išsakė ką tik į galvą šovusią mintį,

Hel nusisuka. Ji tiesiog negali stebėti Depp'ą, kai jis baigia palūžti. Kaltė ir skausmas tiesiog griaužė ją viduje. Mėgindama nukreipti mintis toliau, kuo toliau nuo dabartinių, priartėja prie savo lagamino, į jį įmesdama kažkokią suknelę. Christopher'iui uždavus antrąją porą klausimų, tiesiog sustingsta. Ji apie tai gerai nepagalvojo. Kur ji eis? Dar gerai nežinojo, tai jai nebuvo svarbu. Helena norėjo tiesiog išvykti, pradėti viską iš naujo, pamiršti ir daugiau nebeprisiminti. Nesvarbu, kad tai neįmanoma, pabandyti verta.
Kadangi buvo per daug susikoncentravusi į apmąstymus, išgirsta tik paskutinius pašnekovo žodžius. Jie ją šokiravo, bet tuo pačiu ir vertė susimąstyti. Ji ką tik suprato, kaip sumažinti skausmą ir sąžinės graužatį.
-Taip, tu visiškai teisus. - atsidūsta, bei nutyla. Ji melavo tobulai. Neišsidavė. - nenorėjau tavęs skaudinti, bet... - nepakeldama akių, užsegė krepšio užtrauktuką. - Yra kitas. - toliau vaidino savo tobulą, prieš kelias sekundes galvoje gimusią dramą. - Atleisk.
Mieliau leis Chris'ui ant jos pykti, nei skaudins jį dar labiau. Pagaliau pakėlusi akis, kiek labiau prisiartina prie vyro.
-Aš žinau, kad tu vertas geresnės. - priverstinai šypteli, nors prievartos jos išraiškoje nesimatė nei lašo. Dar vienas talentas. - Daug daug geresnės, nei gali įsivaizduoti. - išlaikydama kelių metrų atstumą tarp judviejų, galiausiai iškvepia orą, lyg ruošdamasi eiti.

Depp'as kurį laiką stebėjęs Helen, išgirsta tuos žodžius. Juos iki gal supranta tik po keletos sekundžių. Kadangi Helen vaidino tiesiog tobulai, vyro akys vėl nevyriškai prisitvenkia ašarų. Depp'as, nenorėdamas, kad mergina pamatytų, kad jis toks silpnas, kad jis iš tikrųjų be jos negali, užmerkė akis. Karti realybė kirto dar kartą. Helena ne tik jį palieka, bet dar ir apgaudinėjo! Atsimerkęs, tylomis pasitraukė nuo durų ir nužingsniavo link palangės, kur stovėjo butelis. Užsivertęs butelį, išmaukė gal pusę jo, aiškiai pasirengęs nuskandinti visą skausmą rome. Nebegalėdamas žiūrėti į Helen, nusisuka į langą ir rankomis pasirėmęs į palangę, tuščiu žvilgsniu spokso pro langą.

Nenuleisdama akių nuo Depp'o veido, prikanda lūpą, veide suformuodama skausmingą išraišką. Susivokusi, kad nėra čia ilgiau pageidaujama, užsimeta krepšį ant peties, bei eilinį kartą atsidūsta. Veide įstengusi užsidėti ramią kaukę, pasisuka į Chris'ą.
-Visą kitą gali išmesti. - taria, galvą nulenkdama kiek žemiau. - Kad neprimintų. - vos ne vos išspaudžia, dar prieš užlūžtant balsui.
Jau ketino pajudėti durų link, kai merginos žvilgsnį atkreipia romo butelis. Staiga į galvą įšoko nemalonus prisiminas, vienas be galo skaudus incidentas vonioje. Nuo suėmusio skausmo net sužiopčiojusi, tvirtai įsikimba į lovos atlošą. Susikaupusi, prisiverčia prieiti kiek arčiau, bet tikrai ne per arti, kad galėtų greit atsitraukti, jei planai nukryptų kita linkme.
-Christopher'i... tik nedaryk nieko neapgalvoto. - kiek tyliau nei prieš tai sumurma. - Tiesiog leisk sau kelias dienas pagalvoti. Viskas susitvarkys. - atsisakiusi idėjos apkabinti vyrą, žengia žingsnį atgal. - Tu tiesiog pamirši mane, surasi kas tau padės tai padaryt. - norom nenorom išspaudžia menką šypsenėlę, nors Depp'as jos ir nematė.
Neturėdama daugiau nieko pasakyti, pasisuka durų link. Prie jų sustojusi, dar kartą peržvelgia buvusius namus, kol galiausiai nusileidžia laiptais ir visiškai dingsta iš namo.

Depp'as taip ir stovi. Delnais atsirėmęs į palangę, sukoncentravęs žvilgsnį į vieną tašką už lango. Merginai kalbant, tramdosi nepratrūkęs, neparodęs balso ar daugiau ašarų, kurios kaip niekada graužė akis. Šiaip jau, blaivesnis Depp'as bandytų kažką aiškintis normaliai, be jokių nevyriškumų, tačiau pabandykit tai išaiškinti butelį romo baiginėjančiam Depp'ui.
Per daug dėmesio neskirdamas Helenos žodžiams, Christopher'is normaliai išgirsta tik paskutinę dalį, prieš Helenai išsidanginant. Buvo lengva kalbėti, tačiau Depp'ui pamiršti tą žavią raudonplaukę, dėl kurios jis ne kartą rizikavo aukštu postu darbe, dėl kurios jis galėjo padėti galvą... Pamiršti. Vyptelėjęs iš Helenos žodžių, Depp'as galutinai grįžta į pasaulį tik durims trinktelėjus. Prisotinęs plaučius deguonies, bandydamas susivaldyti ir nepraskysti kaip maža mergaitė, Chris'as akimis paseka mažytę Helenos figūrėlę, judančią link kiemo vartų. Nebegalėdamas daugiau į ją žiūrėti, Depp'as užsiverčia romo butelį. Skysčiui nutekėjus gerkle, vyras atitraukia butelį nuo lūpų ir užmerkia akis, bandydamas išmesti iš galvos ką tik jį palikusią gražuolę. Tyliai nusikeikęs, Chris'as apsisuka ir klesteli ant lovos. Sukoncentravęs žvilgsnį į grindis, taip ir sėdi, karts nuo karto užsiversdamas butelį.