I aukštas

Įėjimas, svetainė, virtuvė ir valgomasis. Viskas XXa. pradžios stilistikoj.

Po eilinio elito vakarėlio, priešais namą sustoja BMW 24. Atsidarius vairuotojo durelėms, iš jos išlipo juodaplaukė. Užtrenkus dureles, įjungia signalizacija ir klubais kiek nuvargus nulinguoja link savo nekilnojamos nuosavybės durų. Tyliai atrakindama duris, jas atidaro ir įeidama be jokios abejonės uždaro paskui save ir užrakina. Numetus visą raktų ryšulį ant stalelio, nusiauna be galo nepatogius aukštakulnius ir lieka su klasikiniu pilku kostiumėliu, kuris jai buvo specialiai pasiūtas. Pirštų galais, ne todėl, kad bijotų triukšmo, o dėl to, nes jau buvo taip įpratus eit, prieina svetaine. Priėjus prie patifono, užleidžia Frank Sinatra daina ir besimėgaudama muzika, prieina prie sofos, įsitaisydama ant jos atlošo. Per kelias sekundes į kambarį įlėkė milžiniškas juodas šuo ir šoko į savo mylimos šeimininkės glėbį. Kiek išsubuota Demono, Von Teese parvirsta ant sofos ir nusijuokus, glosto jo galvą. Pagaliau patogiau įsitaisius ant baldo, glosto gyvūno snūkį ir toliau mėgaujasi muzika.

Pasigirdus beldimui, Demonas pakėlė snukį ir nulekė link durų, vizgindamas uodega ir garsiai lodamas. Dita atsistojus, pasitaisė savo apdarus ir iš paskos nuėjo prie durų. Pasižiūrėjus pro akute, plačiau šyptelėjo ir viena koja atstumė šunį, kad galėtų lengviau duris. Jai atidarius duris ir nespėjus ištart nė žodžio, Demonas šoko ant viešnios, laižydamas jos veida ir taip ją parversdamas. Kai Von Teese baigė juoktis, paėmė už gyvūno apykaklio ir atitraukus, jį nuvarė į namo vidų. Tada ištiesė ranka Devine.
- Labai atsiprašau. Jis per daug draugiškas. Jei ateitų užpuolikas, tai jis jį negyvai užlaižytų iš džiaugsmo, kad atėjo,- su šilta šypsena pasakė ir padėjus atsistot merginai, ją įvedė į vidų, paskui save uždarydama duris. Įėjus į svetaine, išjungė muzika ir atsisėdus šalia savo augintinio ant sofos, glostė jo užausį.

Vis dar glostydama šunį, pakėlė akis į Miss ir dar kartą nusijuokė.
- Tikriausiai nesitikėjai tokio sutikimo?- paklausė ir atsistojus, nuvarė Demona nuo sofos. Šis nubėgo pas Devine, vizgindamas uodega. Dita nieko nesakius, nuėjo prie baro ir ištraukė dvi taures, bei nepigaus, balto vyno butelį. Visa laiką buvo išsitiesus kaip styga ir viliojimai judėjo. Sugrįžus prie draugės, padėjo neštus stiklo dirbinius ant staliuko. Atidarius butelį, papilstė gėrimus ir paėmus taures, vieną įdavė Misai.
- Pasakokis, kas ant širdies,- ištarė, besėsdama ant sofos.

Klausė Misos ir užsikėlus kojas ant sofos, gurkštelėjo vyno.
- Ar tu pažinojai, pala, kaip jie ten? A, Keira ir Vitaly?- kilstelėjo antakį, ir piršto galu perbraukė per savo taurės krašto. Nubraukė garbana nuo veido ir atsirėmė į baldo atlošą.
- Galima juos pavadint Romeo ir Džiulijietą,- ironiškai šyptelėjus, pasakė.

Matė kaip šuo susijaudinęs, todėl jai švilptelėjus, Demonas nulėkė į kolidorių ir atsigulė į savo guolį. Dita atsistojus, padėjo taurę ant staliuko ir priėjus, apglėbė Misos pečius.
- Tik taip klausiu. Puikiai tave suprantu, jei nori, gali išsiverkti,- švelniai paglostė draugės skruostą.
- Žinau, gyvenimas tave nelabai mėgsta, bet pažvelg į mane. Manęs išsižadėjo tėvas ir tik po kurio laiko atleido. Kai žmonės išgirsta MANO vardą, pirmai pagalvoja apie mano ex, o vėliau apie mane. Na, ir tai ką jie pagalvoja nėra švanku,- pabaigė ironiška šypsenėle ir atsisėda ant staliuko, priešais Devine.

Padėjo ranką ant draugės kelio ir sukamasiai judesiais jį glostė.
- Gali, bet tu turi stengtis. Aš tau padėsiu,- blausiai šyptelėjo. Ditai buvo keista taip guost kažką. Jai Devine buvo lyg, dukra, nors labiau ją priskirtų jaunėliai sesutei. Atsitiesus, Von Teese nusuko akis, nes šios prisipildė ašarų. Jai merginos bėdos buvo svarbesnės, nei jos. Pirštu galu jas nusišluostė, kad nesugadintų makiažo. Galiausiai atsisuko ir plačiai išsišiepė. Atrodė, kad ši nė neverkė.
- Tau reikia kardinalių pasikeitimų.

Pasisukus, paėmė savo taurę ir gurkštelėjus iš jos, padėjo šalimais. Sugražino rankas ant Devine kelių.
- Mažiau rūkyk ir gerk. Kaip girdėjau, po traumos nebedirbi, taigi tau negalima aptingti,- toliau dėstė savo, bei pabaigus, veida padabino šilta šypsena. Paėmė į rankas Misai priklausančias ir šildė tarp savų delnų.

Žiūrėjo į Devine veidą, kažkokia neįskaitoma veido išraiška. Gyliai įkvėpė draugės kvapo, kuris priklausė cigaretėms.
- Aš tau padėsiu. Pavyzdžiui gali atsikraustyt pas mane. Vietos čia daug,- pratarė ir vėl nusišypsojo. Dita net apstulbo dėl tokio pasiūlimo.
- Žinoma, jei nori. Neprievartauju.

Išsigando merginos reakcijos, nes ši buvo tikrai netikėta. Draugei grįžus prie jos, nusišypsojo.
- Nejuokauju. Man bus labai smagu, jei atsikraustysi čia. Ir Demonui patiks,- pasakė ir šuo išgirdęs savo vardą atlėkė į kambarį, bet nedrįso nutraukt moterų bendravimo. Von Teese plačiau nusišypsojo ir apkabino Devine.

Prisimerkė, Devine išreiškus savo norą. Papurtė galvą ir atsistojo.
- Jau tokio velnio pas mane, brangute, nerasi,- truputi šyptelėjo ir priėjo prie merginos. Atsitūpė prie jos ir pabučiavo į skruosta. Atsitiesus, švilptelėjo Demonui ir šis šoko ant Devine, vėl laižydamas veidą. Dita paėmus už jo antkaklio vėl jį atitraukė.
- Tu atrodai nekaip. Tau reikėtų pamiegot,- motiniškai ištarė.

Nužvelgus Miss, sukrizeno ir paglostė jos plaukus.
- Neprasidėt su tais daktarais,- nutęsė ir žaidė su Demonu: paėmus bizunėlį nuo sofos, vedžiojo po augintinio snukį, o šis bandė sugaut su letena.
- Bet aš rimtai. Išsimiegosi, protas prašviesės, pamatysi, kad nenori pas mane gyvent,- pasakė, nenutraukdama žaidimo su gyvūnu.

Pasisukus į merginą, prisimerkė ir papurtė galvą.
- Aš visada rimtai ir nesigailiu,- pasakė, šiltai nusišypsodama. Staiga Demonas įkando bizūnėli, todėl Ditai teko pavargt, kol jį ištraukė iš jo nasrų. Toliau tęsė žaidima.
- Misa, esi man, na nežinau kas, bet tikrai ne bet kam siūlau atsikraustyt.

Pasižiūrėjo į Devine nugara ir nenorėjo, kad ši išeitų. Gavus klausima, linktelėjo.
- Jos nebūna namie. Mūsų charakteriai nesuderinami,- liūdnokai šyptelėjo. Atsiduso, nes jautė, kad po kelių akimirkų ji liks viena. Dita vėl nuleido akis į šunį ir prakalbo:
- Man kažkaip neramu tave išleist...

- Nemanau, kad tu norėtum būt vienam pastate su asmeniu, kuris tave paliko vaikystej, o vėliau sugalvojo augint visgi,- liūdnokai ištarė ir atidavė bizūnėli Demonui. Šis nulėkė laimingas į savo guolį. Dita negalėjo sau leist būt silpnai, todėl drąsiau šyptelėjo. Padėjo savo ranka ant Devine priklausančios.
- Tu gyveni toli, jei nori, gali pasilikt nakvot.

Dita su nuostaba veide išklausė ir atsistojus, be žodžių apkabino draugę. Atsiduso ir paleido.
- Tavo motina - kalė,- nepabijojo žodžio, nors galima sakyt, kad šis nuskambėjo keistai. Ypač iš tokios asmenybės, kaip Von Teese. Galiausiai veidą padabina nuoširdžia šypsena.
- Man tikrai malonu, kad išsiliejai.

Nusijuokia kartu su Devine ir linkteli, sutikdama. Žvilgteli į atlėkusį augintinį.
- Demonai! Jau trečias per mėnesį!- šukteli ir atsitūpus prie šuns, iš jo nasrų atėmė žaisliuka ir numeta į neaiškia pusę. Gyvūnas atgailaudamas, pradėjo laižyt Ditos veida. Kiek leido Demonas, kalbėjo:
- Taip, esu. O tu?

- Dar ir koks,- pasakė ir pagaliau atstūmė Demoną. Šis nubildėjo laiptais į viršų, šeimininkės miegamajį. Dita atsistojo ir vėl įsitempė kaip styga.
- Eime, duosiu ką patogesnio.

Nusijuokė is Misos elgesio.
- Gali nedžiūgaut. Pas mane TIK suknelės ir chalatėliai. Dar nepamirškim korsetų,- nuoširdžiai pasakė ir paėmus už draugės rankos, šia nusitempė į savo kambarį.

(OMG WTF, tipo persipins du storyline'ai dabar? O.o)
Puikiai žinodamas Aukštutinio Istsaido apylinkes, nesunkiai atranda Ditai priklausantį namą. Veikiausiai ir be tikslių koordinačių būtų nesunkiai jį susiradęs, nes pastatas iš tolo priminė 5-6 dešimtmečio stilistiką, kuriai Von Teese teikia pirmenybę. Išsirangęs velniop iš Yukon'o, palengva nužingsniuoja prie durų. Tenka kelias akimirkas pažabaliot kol susipranta, kur randasi skambutis. Vos tik šį aptinka, numygia jį smiliumi ir kiek atsitraukia visiškai nenorėdamas, kad Di augintinis nukastų jam... Ką nors. Belaukdamas merginos, kisteli nuo nosies smunkančius akinius nuo saulės. Išmanydamas moterų elgseną ir mėgimą ilgai kuistis nesitiki, kad durys bus atvertos itin greitai, tad atranda laiko ir apsidairyti.

[Pasirodo. Tik vėliau atėjo į galvą kitas variantas, bet per vėlu -.-]
Žinoma, kaip visada, pirmas svečius pasitinka Demonas. Jis tiesiog džiaugdavosi, kai jo žavią šeimininkę aplankydavo moteriškos lyties atstovės, o vyrų... Nelabai mėgo vyrus. Taigi, pribėgęs prie durų, loja kaip pasiutęs ir vizgina uodegą. Matės, kad šis tik Ditai atidarius duris, šoks ant lankytojo, o jau vėliau žiūrės kas toks. Von Teese prieš atsiduriant prie durų, ne kartą vos neparvista, dėl dėviamų aukštakulnių ir siaubingai prigludusio, netikros odos apdaro. Pagaliau atsidūrus prie durų, pažvelgia pro akute kas atvyko. Išvydus Leto fizianomija, nusišypso, tik visą džiaugsmą trikdė vis nagais duris drąskydamas augintinis. Supratus, kad Jay gali kilti pavojus gyvybei, atsitraukia ir griebia į vieną ranką tvirtą metalinę grandinę, kuri buvo šuns pavadėlis, o į kita - Demono apykaklį. Pritvirtinus pavadėlį, nutempia gyvūnėlį prie laiptų ir pririša prie turėklo visiškai pasitikėdama šio tvirtumu. Žinoma, Demonas visą laiką kruopščiai priešinosi, o Dita visai susivėlė. Vėl priėjus prie durų, pasitaisė šukuosena ir mintyse prašė dviejų dalykų: šuns užkimimo (lyg šiol jis garsiausiai loja) ir kad Jared dar nebūtų dingęs. Pagaliau atrodanti kaip nužengus iš žurnalo viršelia, Di plačiau nusišypso ir atidaro duris.
- Atleisk, kad taip ilgai,- ištaria ir primerkus akis, atsisuka į Demoną, taip liepdama jam nutilti. Šiam stebuklingai įvykdžius pažadą, grįžta žvilgsniu prie draugo, veide įziebdama tobula šyprenėlę.

Belaukdamas kol durys atsivers dar spėja užsukti į "Twitter" socialinių tinklų puslapį ir netgi pradžiuginti gerbėjus vienu kitu pranešimu. Kai pasigirsta piktas šunėko lojimas, persigandęs vos neišteškia mobiliojo ant žemės, bet susigraibo ir šis lieka jo rankoje. Nors ir puikiai sutarė su gyvūnais (padarėliai tikriausiai jautė Jared'o Greenpeace'išką pasaulėžiūrą) visgi susirūpino savo sėdynės būkle. Dantų žymės tikrai nebūtų jos papuošusios. Kai pagaliau pasirodo Dita, pradingsta visas nerimas. Greičiausiai, kad pamatytų tokią grožybę, būtų prastovėjęs ne vieną valandą.
- Nieko, nieko...-plaikstydamasis rankomis pasistengia moterį patikinti, jog atsiprašinėjimai nėra būtini. Kadangi šią dieną jautėsi itin nerangus, bekišdamas telefoną į džinsų kišenę eilinį kartą vos jo neišteškia. Bet galutiniame rezultate susitvarko be nesklandumų ir "Blackerry" lieka nenukentėjęs. Visą tą laiką praspoksojęs į Ditą, išsišiepia vos tik mergina padaro tą patį. Neįsigudrina net dirstelėti į Von Teese pirmojo aukšto vaizdą, juolab jau ir taip jo žvilgsnis buvo prikaustytas (good for Devine).
- Atrodai tiesiog pritrenkiamai,-pateikęs itin taiklų komplimentą, nusišypso. Krenkštelėjęs, atkiša merginai parankę duodamas žinią, kad mielai judintųsi iš čia į kokią nors intymesnę vietelę.

Jared visiškai nepykstant dėl eilinio, šios neeilinės moters užtrukimo, Dita linkteli ir akies krašteliu pažvelgia į veidrodį, kuris iškilmingai stovėjo prie laukųjų durų. Partneriui prakalbus apie šios išvaizda, nusišypso kiek plačiau, nes Von Teese, kaip ir kiekvienai šios planetos silpnosios lyties atstovei, komplimentų niekad nebuvo per daug, o juos gaut iš tokių įvertintų personų, kaip ponaitis Leto, buvo dar maloniau. Nužvelgia vaikino aprangą, šią žinoma savaip įvertindama. Akims užkliuvus už Jared pasiūlytos parankės, kiek apgailestaujančiai šypteli, nes iš galvos niekaip neišgaravo tai, kad jos namuose vis dar yra viešnia.
- Žinai ką? Tu geriauk eik ir palauk prie automobilio, o aš tuoj ateisiu. Man reikia kai ką sutvarkyt,- pasako, ir kiek pasuka galvą į vis dar kantriai tylintį Demoną. Vaikinui nužingsniavus link keturatės transporto priemonės, Di apsisuka ant kulno, taip savo visą priekinį fasadą atsukdama į laiptus. Augintis vėl pradėjo lot, šį kartą piktas ir įsižeidęs, nes per du jo auginimo metus ji nė kartą nebuvo taip negražiai pasielgus. Tik kelių akimirkų bėgyje, tiek Von Teese, tiek Demonas, kuris beregint nutyla, pastebi ant laiptų stoviniojančią žmogystą. Staiga Dita užgraužė tokia siaubinga sąžinė ir gėda, kad visą laiką drąsiai ir tiesiai stovėdama, ji susigėdus nusuka akis į juodakailį gyvūną. Prie jo palengva judėdama, prakalbsta, tik nežinia kodėl tyliai:
- Atleisk, kad taip susiklostė viskas. Tikiuosi kadanors atpirksiu savo kaltę,- tik po savo pasakytų žodžių susivokia, kad Devine gali pamanyt, kad šie skirti šuniui, dėl to pakalia akis į ją, stengdamasi kaip nors pranešt, kad tai buvo skirtą būtent Misai. Pagaliau atklibinus gyvūno apykaklį nuo pavadėlio, Dita atsitiesia, o šis kaip reikalas įsižeidęs nušliaužia į savo guolį, kuriame susirango atsukdamas užpakalį savininkei. Miss nusileidus, ją draugiškai apkabina ir atsitraukus, nužvelgia šios veidą.
- Esu labai dėkinga, kad aplankei. Šių namų durys tau visad atviros,- griebiasi paskutinio šiaudo ir prislenka prie durų. Prieš jas atidarant, nužvelgia savo atvaizdą veidrodyje, kuris Ditos per smarkiausiai nedžiugino. Supratus, kad nuo ilgo savo atspindžio vertinimo nieka nepasikeis, atidaro duris.

Nenuleisdamas akių nuo Ditos, dar kartą pasitaiso smunkančius akinius. Tą akimirką pasidžiaugia, kad juos dėvi, nes moteris tik gerokai priartėjusi galėtų išaiškinti jo žvilgsnio kryptingumą. Nepadorų pobūdį - taipogi. Ištiesta parankę nusvyra merginai prakalbus. Iš anei kiek nepakitusios veido išraiškos buvo galima suprasti, kad Di atsisakymas žygiuot tuojau pat mažai jį tepaveikė. Parodęs pagarbos atidavimo gestą su paklusnia pašnekovės paliepimo atžvilgiu potekste apsisuka, laiptais smagiai nudardėdamas į kiemą. Sukdamas apie pirštą raktelius nuo automobilio neskubėdamas jį galop pasiekia. Atsirėmęs į Yukon'o šoną, suneria rankas priešais krūtinę, nuobodokai dairydamasis aplinkui. Visą tą laiką kol kažin kas dėjosi moters namuose taip ir prastovi. Kuomet jo ausis pasiekusi garsinė informacija praneša apie tai, jog Di namų durys prasidarė, nukreipia žvilgsnį į jas. Kaip ir tikėjosi, išvysta Von Teese, kurią pasitinka neplačia, tačiau džiugia šypsena.

Prieš išeinant, permeta žvilgsnį per visą patalpą, kol pagaliau pamačius rankinuką prie pat durų, jį pačiumpa ir išsitraukia raktus, o savąjį Black Berry palieka ant baro, skirančio virtuvę nuo prieangio. Devine išėjus, pati pasišalina ir užrakiną duris, jas žinoma patikrindama. Pagaliau susitvarkius, įmeta raktus į rankinuką ir apsisukus ant pirštų galų, nulipa nuo laiptelio ir grakščiai nusižingsniuoja prie laukiančio vaikino. Sustojus laukia, kol pasibaigs prasidėjęs dialogas, o pati žvelgia į priešais esantį namą.

[Vualia, koks lievas post'as! XD]